Byla 2K-55/2013
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Gintaro Godos,

2sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

3dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,

4nukentėjusiosioms J. B. ir V. G.,

5nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Lideikai,

6nuteistajam I. Z.,

7nuteistojo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,

8vertėjai Loretai Kireilytei,

9teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Z. ir nukentėjusiosios V. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties.

10Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu I. Z. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Iš nuteistojo priteista 11 247,30 Lt nukentėjusiajai J. B., 7248,73 Lt – nukentėjusiajam A. G. (A. G.) padarytai turtinei žalai atlyginti, po 500 Lt nukentėjusiesiems J. B., A. G. ir V. G. padarytai neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajai J. B. – 2009,75 Lt advokato pagalbai ir bylos dokumentų kopijų darymo išlaidoms apmokėti, A. G. – 7410,21 Lt advokato pagalbai, išlaidoms kelionei ir dėl prarasto darbo užmokesčio apmokėti, V. G. – 1000 Lt atstovavimo išlaidų.

11Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje iš I. Z. priteista J. B. 11 247,30 Lt ir A. G. 7248,73 Lt turtinės žalos atlyginimo ir pripažinta J. B. bei A. G. teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, klausimą dėl ieškinio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Panaikinta nuosprendžio dalis, kurioje iš I. Z. priteista A. G. 6297,21 Lt negauto darbo užmokesčio, taip pat V. G. 500 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Priteistos iš I. Z. A. G. proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti padidintos iki 2500 Lt; papildomai iš I. Z. priteista A. G. ir J. B. po 500 Lt apeliaciniame procese turėtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

12Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų atstovų, prašiusių nukentėjusiosios skundą tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių nukentėjusiosios skundą atmesti, o nuteistojo skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiosios skundą tenkinti iš dalies, o nuteistojo skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

13I. Z. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2009 m. rugsėjo 17 d., nuo 2.00 iki 2.30 val., viešoje vietoje, Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), tyčia vandališkais veiksmais, priėjęs prie J. B. priklausančio automobilio „Ford Puma“ (duomenys neskelbtini), daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė priekinius ir galinius žibintus, priekinio lango stiklą, keleivio pusės priekinių ir šoninio langų stiklus, vairuotojo durelių lango stiklą, apgadino variklio dangtį ir stogą; po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, priėjęs prie A. G. priklausančio automobilio „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini), tyčia vandališkais veiksmais daiktu, panašiu į plaktuką, išdaužė minėto automobilio keleivio pusės priekinių ir galinių durelių langų stiklus, abu priekinius žibintus, priekinį ir galinį langų stiklus ir taip sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir sugadino J. B. priklausančio turto už 11 247,30 Lt bei A. G. priklausančio turto už 3468,73 Lt.

14Kasaciniu skundu nuteistasis I. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, konstatavus pirmosios instancijos teismo šališkumą; kitu atveju bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismui nustačius, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti.

15Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai rėmėsi duomenimis, neatitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimų, keliamų įrodymams. Teismai rėmėsi ne pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtais, o ikiteisminio tyrimo metu gautais apklausų bei kitų procesinių veiksmų duomenimis. Nuteistasis I. Z., remdamasis BPK 242 straipsnio 1 dalimi, 301 straipsnio 1 dalimi, 276 straipsnio 1, 4 dalimis, 324 straipsnio 6 dalimi, teigia, kad nors apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimą atliko, tačiau neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų tiriant bei vertinant bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismas turėjo imtis priemonių ištaisyti visus BPK pažeidimus, išanalizuoti visus byloje esančius įrodymus ir pateikti išsamias bei motyvuotas išvadas dėl jų. Teismai pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalį, nes nuosprendyje apsiribojo tik formaliu dalies įrodymų išdėstymu, jų santykio nevertino ir abejotinų aplinkybių bei įrodymų netyrė, neišdėstė teismo motyvų į gynybos argumentus. Taip pat nuteistasis I. Z. atkreipia dėmesį į tai, kad šališkas bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, jog teismas bylos aplinkybes tiria ar vertina selektyviai, tai gali pasireikšti teismo pozicija, kai nesigilinant, nesant aiškaus pagrindo ar remiantis teisiškai nepriimtinais argumentais pripažįstamos nereikšmingomis aplinkybės, kuriomis grindžiamas kaltinimas ar gynyba byloje (kasacinė nutartis Nr. 2K-14/2009). Pasak kasatoriaus, teismai netyrė ir nepalygino kaltinamojo akto nustatomosios dalies aplinkybių su ikiteisminio tyrimo metu surinktais bylos duomenimis. Teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, rėmėsi kaltinamojo akto formuluotėmis ir padarė prieštaringas išvadas dėl nusikaltimo aplinkybių. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad liudytojų A. K. ir T. D. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, nes juos nustatė ne policijos pareigūnai, o patys nukentėjusieji, praėjus daugiau kaip 20 dienų po įvykio buvo pateikta informacija nukentėjusiųjų advokato prašymu. Byloje esantys duomenys rodo, kad tyrėja policijos pareigūnams pavedė bendrauti su rajono gyventojais ir nustatyti galimus liudytojus, tačiau jie tiesiogiai mačiusių įvykį liudytojų nenustatė. Skunde nurodoma, kad liudytojas A. K. yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, nes jis iš A. G. buvo sutaręs pirkti automobilį, sumokėjęs dalį pinigų už jį, taigi A. K. negali būti laikomas objektyviu liudytoju, nes siekia sau asmeninės naudos – atgauti sumokėtus pinigus. A. K. skambino nuteistajam ir reikalavo pinigų už minėtą automobilį, tačiau pokalbių išklotinės nepagrįstai nebuvo pridėtos prie bylos. Liudytojos T. D. parodymais, anot nuteistojo, taip pat negalima remtis, nes nenustatyta tiksli įvykio vieta, ši liudytoja, gyvendama antrame aukšte, negalėjo tiksliai matyti, kaip daužomi automobiliai, atsižvelgiant į matymo kampą. Taip pat atkreipiamas dėmesys į parodymo atpažinti netinkamą atlikimą, nes pateikti atpažinimui asmenys nebuvo maksimaliai panašūs; be to, kasatorius teigia esantis viešas asmuo, jo nuotrauką galima rasti laikraščiuose ir internete, tad tai galėjo lemti liudytojos klaidą. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad policijos pareigūnai neapžiūrėjo įvykio vietos, pats nukentėjusysis pateikė jo sudarytą įvykio vietos planą ir nuotraukas. Anot kasatoriaus, teismai nevertino to, kad kaltinimo medžiaga surinkta pačių nukentėjusiųjų, turėjo būti atkreiptas dėmesys į tai, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltininko yra susiklostę priešiški santykiai, tai galėjo būti motyvas nukentėjusiesiems apkalbėti I. Z. Teismai kritiškai neįvertino tos aplinkybės, kad liudytojai atsirado tik po dvidešimties dienų po įvykio, jie niekam nepranešė matę įvykį, patys į policiją nesikreipė ir neįvykdė pilietinės pareigos pranešti apie padarytą nusikaltimą, trečioji liudytoja atsirado tik apeliacinės instancijos teisme; ši liudytoja negalėjo nurodyti svarbių įvykio detalių. Nepagrįstai kritiškai buvo įvertinti liudytojų L. B. ir M. R. parodymai. Taip pat kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja T. D. nurodė po įvykio girdėjusi, kaip užsivedė automobilis, ir mano, kad nusikaltimą padaręs asmuo juo nuvažiavo „Progreso“ teritorijos link. Ši aplinkybė parodo, kad nusikaltimą galėjo padaryti kitas asmuo, nes nelogiška nakties metu iš netoliese esančio namo į įvykio vietą važiuoti automobiliu, pavartojus alkoholio, o iš įvykio vietos važiuoti kita kryptimi.

16Apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo I. Z., neįvertino to, kad nuteistasis dėl savo sveikatos būklės ir fizinių savybių negalėjo padaryti nusikaltimo. Sprendžiant iš sugadinimų intensyvumo, jų pobūdžio, kiekio ir lokalizacijos galima teigti, kad, siekiant taip sugadinti du automobilius, reikėjo intensyviai ir labai greitai per trumpą laiką juos daužyti plaktuku ir nedelsiant pasišalinti iš įvykio vietos; tai galėjo padaryti tik jaunas ir fiziškai stiprus žmogus. Taip pat įvertinus tai, kad įvykis įvyko nakties metu, kyla pagrįstų abejonių dėl gatvės apšvietimo ir galėjimo liudytojams matyti įvykį – pagal byloje esančias šviestuvų išdėstymo schemas matyti, kad neveikė tie šviestuvai, kurie yra po kaltinimo liudytojų langais. Eksperimentą atlikti teismas atsisakė. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad įvykio vietoje jokie pirštų pėdsakai nebuvo aptikti, DNR pėdsakų nerasta, be to, neaptiktas ir nerastas nusikaltimo įrankis – plaktukas. Kasatorius įžvelgia teismo šališkumą, nes kruopščiai nepatikrinti įrodymai, kuriuos surinko pats nukentėjusysis, nevertintos svarbios bylai aplinkybės dėl I. Z. buvimo kitoje vietoje, netinkamai įvertinti padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai atpažinimo metu, nepagrįstai priteisti civiliniai ieškiniai. Apeliaciniame skunde nuteistasis I. Z. teigia nurodęs, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas vadovavosi tam tikrais abejotinais parodymais, tačiau vertindamas juos, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis ir neatkreipė dėmesio į ikiteisminio tyrimo metu padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, suvaržiusius jo teisę į gynybą. Taigi byla turėtų būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą nagrinėdamas bylą, atlikdamas byloje įrodymų tyrimą, netenkino dalies prašymų dėl abejotinų įrodymų pakartotino tyrimo, neapklausė liudytojų, tinkamai netyrė ir nevertino įrodymų, taigi padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

17Kasatorius nurodo, kad jo nusikalstama veika turėjo būti vertinama ne kaip viešosios tvarkos pažeidimas, o kaip svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 straipsnis). Viešosios vietos požymis, pasak kasatoriaus, savaime nėra pagrindas veiksmus kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2008). Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą nusikalstamą veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninio ir panašaus pobūdžio santykių, chuliganiškų paskatų, kvalifikuojamoji aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2008). Kasacinėje nutartyje Nr. 2K-318/2012 nurodoma, kad kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Esant tokiai situacijai, veika tik gali būti kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Taigi, pasak kasatoriaus, nustačius asmenines paskatas ir galimą kerštą, veika daugiausia turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnį ir tik retais atvejais kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Nors BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nenurodytas veikos motyvas, tačiau tai nereiškia, kad jis nereikšmingas ir veiką galima kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą. Bylos duomenimis, viešoji tvarka sutrikdyta naktį, važiuojamojoje kelio dalyje, kai lauke nebuvo nė vieno žmogaus, tamsioje iš dalies apšviestoje gatvėje, tai nebuvo padaryta visuotinai pavojingu būdu, kiti asmenys ir turtas nenukentėjo. Byloje nenustatyta, kad žmonėms būtų buvęs sukeltas didelis išgąstis, kilusi sumaištis. Esant asmeninio pobūdžio paskatoms, veika turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 187 straipsnį. Kadangi turtinės žalos dydis nenustatytas ir turtinė žala neįrodyta, teismas, priimdamas sprendimą veikas perkvalifikuoti, turėtų bylą nutraukti.

18Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalis, kurioje iš I. Z. priteista V. G. 500 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžio dalį su pakeitimais. Iš I. Z. priteisti V. G. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Papildomai iš I. Z. priteisti V. G. 500 Lt apeliaciniame procese turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

19Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad V. G. negali būti pripažinta nukentėjusiąja, netinkamai taikė BPK 28 straipsnio 1 dalį. Tai, kad V. G. buvo automobilio naudotoja, patvirtino nukentėjusieji A. G. ir J. B., nuteistasis I. Z. Pasak kasatorės, ji dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, nepatogumų, negalėdama naudotis vandališkais veiksmais sugadintu automobiliu. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Pagal Transporto priemonių valdytojų privalomos civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktą V. G. nusikaltimo metu buvo sugadinto automobilio naudotoja ir teisėta valdytoja, todėl teismas turėjo jai atlyginti patirtą neturtinę žalą. Panaikindamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kurioje ji pripažinta nukentėjusiąja ir kuria jai buvo priteista iš I. Z. 500 Lt neturtinės žalos bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų atlyginimo, Klaipėdos apygardos teismas neteisingai taikė BPK 28 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiojo sąvoką siedamas tik su turtinės žalos padarymu asmeniui – automobilio savininkui, neturėdamas tam pagrindo, nesivadovavo BPK 109 straipsniu ir klaidingai interpretavo CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytą neturtinės žalos sąvoką. Pirmosios instancijos teismas, pasak kasatorės, nepagrįstai neatsižvelgęs į žalos pasekmes, nepatogumų dydį (kasatorė žalos padarymo metu buvo nėščia, jai automobilis buvo būtinas naudotis, tuo metu ji studijavo ir automobiliu važinėjo į paskaitas, paskaitos vykdavo skirtingose Klaipėdos miesto vietose, ji buvo priversta važinėti į paskaitas visuomeniniu transportu, vėliau patyrė nėštumo komplikacijų), sumažino neturtinės žalos dydį ir priteisė per mažą 500 Lt sumą. Taip pat kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalis kaip žalos nustatymo kriterijų numato ir žalą padariusio asmens kaltę – nuteistasis I. Z. veikė tiesiogine tyčia, vandališkais veiksmais sugadino automobilius, siekdamas pakenkti būtent jos vyrui ir jai. Taip pat I. Z. matė kasatorę naudojantis tuo automobiliu. V. G. nurodo, kad nusikaltimo metu tarp jos naudojamo automobilio ir jos vyro naudojamo automobilio stovėjo jos tėvo automobilis, tačiau jis nebuvo sugadintas, sąmoningai pasirinkta sugadinti tik jos ir jos vyro automobilius – tai rodo nuteistojo tyčios kryptingumą. Taigi neturtinė žala neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų.

20Kasaciniai skundai atmestini.

211. Dėl nuteistojo I. Z. kasacinio skundo

221.1. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

23Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs, vandališki veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-652/2007 ir kt.). Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių, realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, kvalifikuodami nuteistojo I. Z. veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė įstatymą. Teismai pagrįstai nustatė, kad I. Z., susijęs su nukentėjusiaisiais itin įtemptais asmeniniais santykiais dėl vykstančių teismo procesų civiline tvarka, pasirinko veikimo būdą, nukreiptą prieš nukentėjusiuosius, kuris pasireiškė vandališkais veiksmais – daužomi jų automobiliai. Dėl I. Z. veikimo būdo naktį gatvėje prie gyvenamųjų namų (viešoje vietoje) buvo sutrikdyta viešoji rimtis bei tvarka.

241.2. Dėl įrodymų vertinimo byloje

25Patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu akivaizdu, kad teismai teisės taikymo klaidų, vertindami byloje surinktus įrodymus, kaip visumą, nepadarė. Kaltinimas I. Z. grįstas liudytojų N. D., A. K. parodymais, kurie buvo nuoseklūs viso proceso metu, taip pat parodymų atpažinti metu gautais duomenimis, nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais įrodymais byloje. Pirmosios instancijos teisme buvo tiesiogiai tiriami įrodymai, t. y. apklausti tiek kaltinimo, tiek gynybos liudytojai, suteikta teisė tiek I. Z., tiek jo gynėjui, dalyvavusiam procese, užduoti klausimų, apklausti nukentėjusieji, pagarsinti protokolai ir kiti dokumentai, tad BPK 242 straipsnio 1 dalies pažeidimas kasaciniame skunde nurodomas deklaratyviai. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, dar kartą įvertino surinktus įrodymus ir dėl I. Z. kaltės priėjo prie tų pačių išvadų, kaip ir pirmosios instancijos teismas. BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo nepadaryta. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai dėl nukentėjusiųjų aktyvaus naudojimosi savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad pagal BPK 28 straipsnio 2 dalį nukentėjusieji, be kitų teisių, procese turi teisę ir teikti įrodymus. Tad įvykio vietos apžiūros protokole nesant priedų – nuotraukų iš įvykio vietos, nukentėjusieji ar jų atstovas turėjo teisę nuotraukas pateikti savo iniciatyva. Kaltinamojo prašymas atlikti eksperimentą dėl matomumo atmestas motyvuotai, esant byloje duomenų apie gatvės apšvietimą. BPK nėra įtvirtintas reikalavimas tai pačiai aplinkybei nustatyti panaudoti visas įmanomas įrodinėjimo priemones. Prašymų dėl įrodymų rinkimo veiksmų netenkinimas, kai atliekant prašomus veiksmus būtų nustatinėjama kitais surinktais įrodymais jau nustatyta aplinkybė, nelaikytinas BPK nuostatų pažeidimu.

26Esminių BPK pažeidimų nepadaryta nei atliekant kitus įrodymų rinkimo veiksmus, nei vertinant įrodymus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas vertino I. Z. parodymus viso proceso metu, jų kaitą, pagrįstai jo versiją dėl buvimo įvykio metu kitoje vietoje, analizuodamas gynybos liudytojų parodymus, atmetė. I. Z. proceso metu turėjo galimybę teikti prašymus, aktyviai dalyvauti įrodymų tyrimo procese, šią savo teisę realizavo.

27Tai, kad teismo padarytos išvados nėra palankios nuteistajam I. Z., nereiškia teismo šališkumo. Aktyvus nukentėjusiųjų savo teisių gynimas procese, užtikrinant rungtyniškumo principo įgyvendinimą, taip pat nereiškia kaltinamojo procesinių teisių pažeidimo.

282. Dėl V. G. kasacinio skundo

29Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.

30Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi (BPK 110 straipsnio 1 dalis). Taigi teisę į nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi tik asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtų veiksmų. V. G. teigia patyrusi neturtinę žalą dėl I. Z. nusikalstamų veiksmų, kaip jos motinai priklausiusio automobilio naudotoja. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad iš bylos duomenų matyti, jog V. G. nėra apgadintų transporto priemonių savininkė, automobilis „Ford Puma“ priklauso jos motinai J. B., kuri byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, automobilis „Mercedes Benz“ registruotas jos sutuoktinio vardu, kuris taip pat yra pareiškęs civilinį ieškinį byloje turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. V. G. tiesiogiai jokios turtinės žalos nepatyrė, vien tas faktas, kad V. G. motinos ir sutuoktinio automobiliai buvo apgadinti, nesudaro pagrindo pripažinti ją nukentėjusiąja. Nors byloje yra pateiktas išrašas iš medicininių dokumentų, iš kurio matyti, kad dėl įvykio V. G. kreipėsi į medikus, dėl to ją pripažinti šioje byloje nukentėjusiąja ir priteisti neturtinę žalą nebuvo pagrindo. Situacija, kai dėl padarytos nusikalstamos veikos neigiamų emocijų, išgyvenimų patiria nusikalstamą įvykį ar jos padarinius matę asmenys, nėra reta, tačiau BPK 28 straipsnio prasme nukentėjusiaisiais gali būti pripažinti tik asmenys, kurie žalą patyrė tiesiogiai. Esant situacijai, kai darant nusikalstamą veiką sugadinamas fiziniam asmeniui priklausantis turtas, paprastai padaroma turtinė žala to turto savininkui. Tam tikrais atvejais atsiranda pagrindas konstatuoti, kad turto savininkui padaryta ir neturtinė žala. Su turto savininku vienokiais ar kitokiais ryšiais susiję kiti asmenys, nesant itin išimtinių aplinkybių, tokioje situacijoje BPK 28 straipsnyje numatytos žalos (turtinės, fizinės ar moralinės) tiesiogiai nepatiria, nors turto sugadinimas gali ir jiems sukelti tam tikrų nepatogumų.

31Dėl proceso išlaidų

32Apeliacinės instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo V. G. laikyti nukentėjusiąja, negali būti tenkinami ir prašymai atlyginti atstovavimo išlaidas apeliaciniame ir kasaciniame procesuose. BPK nuostatos, reglamentuojančios proceso išlaidų atlyginimo pagrindus ir tvarką, nenumato galimybės atlyginti atstovavimo išlaidų asmeniui, kurį pripažinti nukentėjusiuoju nėra pagrindo.

33Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas kasacine tvarka vyko ir dėl I. Z. paduoto kasacinio skundo, nukentėjusios J. B. prašymas atlyginti išlaidas advokato pagalbai kasaciniame procese apmokėti yra tenkintinas.

34Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

35Nuteistojo I. Z. ir V. G. kasacinius skundus atmesti.

36Nukentėjusiajai J. B. iš nuteistojo I. Z. priteisti 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms kasaciniame procese atlyginti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. sekretoriaujant Ritai Bartulienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Arūnui Meškai,... 4. nukentėjusiosioms J. B. ir V. G.,... 5. nukentėjusiųjų atstovui advokatui Raimundui Lideikai,... 6. nuteistajam I. Z.,... 7. nuteistojo gynėjui advokatui Robertui Skėriui,... 8. vertėjai Loretai Kireilytei,... 9. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 11 d. nuosprendžiu I. Z.... 11. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 12. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiųjų ir jų... 13. I. Z. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje vandališkais veiksmais... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis I. Z. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 15. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 16. Apeliacinės instancijos teismas, anot nuteistojo I. Z., neįvertino to, kad... 17. Kasatorius nurodo, kad jo nusikalstama veika turėjo būti vertinama ne kaip... 18. Kasaciniu skundu nukentėjusioji V. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 20. Kasaciniai skundai atmestini.... 21. 1. Dėl nuteistojo I. Z. kasacinio skundo... 22. 1.1. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 23. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 24. 1.2. Dėl įrodymų vertinimo byloje... 25. Patikrinus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesinius sprendimus... 26. Esminių BPK pažeidimų nepadaryta nei atliekant kitus įrodymų rinkimo... 27. Tai, kad teismo padarytos išvados nėra palankios nuteistajam I. Z.,... 28. 2. Dėl V. G. kasacinio skundo... 29. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo,... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos... 31. Dėl proceso išlaidų... 32. Apeliacinės instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, kad nėra... 33. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas kasacine tvarka vyko ir dėl I.... 34. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio... 35. Nuteistojo I. Z. ir V. G. kasacinius skundus atmesti.... 36. Nukentėjusiajai J. B. iš nuteistojo I. Z. priteisti 600 Lt (šešis šimtus...