Byla 1A-53-116-2014
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. S. R. perduotas laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono, kolegijos teisėjų Gražvydo Poškaus, Broniaus Zalagos, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei, ekspertui H. D., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V., jo atstovui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui S. R., gynėjui advokatui Dainiui Žiedui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. R. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir baudžiamoji byla jam nutraukta. S. R. perduotas laiduotojo R. J. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

3Civilinio ieškovo R. V. civilinio ieškinio dalis dėl 6 400 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš S. R. palikta nenagrinėta.

4Civilinio ieškovo R. V. sumažinta civilinio ieškinio dalis dėl 3 600 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš S. R. tenkinta visiškai: įskaitytas į jau atlygintos neturtinės žalos dalį S. R. civiliniam ieškovui R. V. 2013 m. liepos 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. ( - ) pervestas 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) ir priteista iš S. R. civiliniam ieškovui R. V. likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 2 600 Lt (du tūkstančiai šeši šimtai litų).

5Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. iš S. R. 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų) atstovavimo išlaidų.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,

Nustatė

7S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jis 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., UAB „( - )“ bare „( - )“, esančiame ( - ), kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

8Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė R. Valančienė prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį:

9S. R. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį 50 MGL (6 500 litų) dydžio bauda,

10į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. sausio 31 d. 2.50 val. iki 2013 m. sausio 31 d. 17.05 val. išbūtą laiką,

11priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 6 400 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

12Skunde nurodoma, kad 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Objektyviai viešosios tvarkos pažeidimas gali pasireikšti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių ir kaip būtiną šios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant viešą nusikalstamos veikos padarymo vietą. Veikos kvalifikavimą lemia šie objektyvūs nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – vieša vieta. Vieša vieta – vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, bet dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Papildomai pagal BK 140 straipsnį veika nekvalifikuojama. Tuo tarpu padarius nesunkų ar sunkų sveikatos sutrikdymą veika kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-242/2009). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis materiali. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės, kas pradėjo konfliktą, veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia teisinę galimybę veiką kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje, kad dėl jo veiksmų kilo neigiamų padarinių – realus visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-159/2009, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-229/2011, 2K-499/2011, 2K-55/2013).

13Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šias pasekmes, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009). Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kasacinės instancijos teismo praktikoje įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2008, 2K-412/2009, 2K-587/2007).

14Prokurorė nurodo, jog teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog nusikalstama veika įvykdyta viešoje vietoje. Veika truko trumpai – sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam, kaltinamasis daugiau jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis ir nukentėjusysis nuo baro nuėjo katras sau, šokiai tęsėsi toliau. Byloje nenustatyta, kad aplink šokę vaikinai ir merginos tai matė, todėl dėl nukentėjusiajam suduoto smūgio pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo sukeltas didelis išgąstis, kilo sąmyšis, nutrauktas daugelio lankytojų pasilinksminimas ar kaip kitaip pasireiškė visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Apeliantės įsitikinimu, teismo išvados perkvalifikuojant S. R. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

15Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant BPK 305 straipsnio reikalavimų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1 ir 3.1.2. punktų nuostatų. Teigia, jog iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas nenurodė motyvų, kodėl rėmėsi vien kaltinamojo S. R. parodymais bei atmetė kitus įrodymus, t. y. nukentėjusiojo R. V. parodymus, kompaktiniame diske užfiksuoto įvykio įrašo apžiūrą. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu kaltinimas nuteistajam nebuvo pakeistas, be to, teismas teisiamajame posėdyje kaltinamajam nepranešė, kad jam inkriminuota nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota į lengvesnę, kai veikos faktinės aplinkybės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų (BPK 255-256 straipsniai). Pažymi, kad BPK 255 straipsnis numato, jog byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Baudžiamoji byla teismui nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo perduota tik dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinimą palaikęs prokuroras neprašė teismo pakeisti kaltinamajam pareikšto kaltinimo dėl faktinių aplinkybių, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų. Be to, lyginant BK 140 straipsnio 1 dalies ir BK 284 straipsnio 1 dalies numatytų nusikalstamų veikų dispozicijas, akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos skiriasi savo pagrindiniais objektais – žmogaus sveikata (BK 140 straipsnis) ir viešoji tvarka (BK 284 straipsnis), nors viešosios tvarkos papildomas objektas yra ir kito asmens sveikata. Be to, šios dvi nusikalstamos veikos skiriasi savo objektyviosiomis nusikaltimo pusėmis. Pažymi, kad pakeitęs nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, nesilaikant BPK 255-256 straipsnių reikalavimų, teismas suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, o tai pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

16Skunde taip pat pažymima, kad priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį nuosprendžius, teismas turi vertinti ne vien nukentėjusiojo, liudytojų, įtariamojo, kaltinamojo parodymus, bet visą ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisme ištirtą medžiagą, nesuteikiant pirmenybės vieniems ar kitiems įrodymams. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, perkvalifikuodamas veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir konstatuodamas, kad nėra įrodymų, jog, be nukentėjusiojo, kas nors daugiau matė smūgio sudavimą, kuriuo konfliktas dėl laikrodžio pastūmimo (atstūmimo) tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo baigėsi, ar kitų įrodymų, bylojančių apie padarinius, kuriais pasireiškė visuomenės tvarkos bei rimties sutrikdymas, nevertino kompaktiniame diske esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuota, kad iš karto po įvykio prie S. R. ir R. V. prieina apsaugos darbuotojai, ir tai leidžia pagrįstai daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad minėtą įvykį matė naktinio klubo „( - )“ apsaugos darbuotojai, kurie iš karto sureagavo į S. R. veiksmus. Minėtas vaizdo įrašas patvirtina nukentėjusiojo R. V. parodymus.

17Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino ir kaltinamojo S. R. prisipažinimo bei 2013 m. liepos 19 d. teisiamajame posėdyje duotų parodymų, kad sudavimas į veidą gali būti traktuojamas kaip įžūlus elgesys.

18Skunde taipogi nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nukentėjusiojo R. V. elgesys buvo provokuojantis. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi vien kaltinamojo S. R. parodymais, teigdamas jog: „Laikrodžio pastūmimą nukentėjusysis traktavo kaip priekabių ieškojimą, o laikrodžio atstūmimą, nukentėjusiojo žodžius kaltinamasis suvokė kaip provokavimą. Anot nukentėjusiojo, jis kaltinamajam necenzūrinių žodžių nesakė (todėl nebuvo ko kaltinamajam įsižeisti), o net jei būtų ką nors sakęs, šis nebūtų galėjęs girdėti, nes klube garsiai grojo muzika (111 b. l)“.

19Prokurorės manymu, teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo R. V. parodymus, kuriuos patvirtina įvykio vaizdo įrašo apžiūra, specialisto išvada ir visa kita bylos medžiaga. Teismas, apeliantės teigimu, neištyrė visų įrodymų, t. y. teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai A. S. ir A. V., nors jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju S. R. suduotas smūgis nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, padarant jam nežymų sveikatos sutrikdymą, laikytinas įžūliu elgesiu viešoje vietoje – bare „( - )“, kuriuo S. R. demonstravo nepagarbą aplinkiniams (iš vaizdo įrašo matyti, kad bare buvo lankytojų) ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką (į įvykį iš karto sureagavo apsaugos darbuotojai, buvo iškviesti policijos pareigūnai, į įvykį sureagavo nukentėjusiojo draugai). Prokurorės manymu, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma (nukentėjusiojo R. V. parodymai, specialisto išvada, įvykio filmuotos medžiagos apžiūra, kaltinamojo S. R. parodymai ir kiti bylos duomenys) duoda pakankamą pagrindą teigti, kad S. R. 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – UAB „( - )“ bare „( - )“, esančiame ( - ), įžūliu elgesiu, t. y. kumščiu suduodamas nukentėjusiajam R. V. į veido sritį, tuo padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

20Prokurorės manymu, šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismas negalėjo taikyti ir dėl to, kad kaltinimas S. R. buvo pateiktas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jis nebuvo pakeistas. Be to, įvertinus 2013 m. rugsėjo 26 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo S. R. gynėjo D. Žiedo pasakytą baigiamąją kalbą, darytina išvada, kad kaltinamasis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikyti negalima, nes nėra visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų.

21Skiriant bausmę S. R., apeliantė prašo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos veikos pavojingumo laipsnį, tyčinę kaltės formą, kaltinamojo asmenybę – kad jis dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, ir skirti jam bausmę – baudą.

22Prokurorės manymu, nukentėjusiojo R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkintas, nes nukentėjusysis pateikė padarytą turtinę žalą pagrindžiančius dokumentus. Aplinkybę, kad nuo patirto smūgio nukentėjusiajam R. V. pradėjo klibėti dantis, patvirtina specialisto išvada Nr. G 192/13(04).

23Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: S. R. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir skirti jam įstatymo sankcijoje numatytą bausmę; priteisti jam (R. V.) iš S. R. 6 400 Lt turtinei žalai atlyginti; priteisti jam (R. V.) iš S. R. atstovavimo išlaidas.

24Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog esminiais šio Kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. BPK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, jog kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra baigtiniame BPK 407 straipsnyje įvardintų atvejų, kada procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka, sąraše, o jau aptarta BPK 417 straipsnyje numatyta perėjimo iš valstybinio į privatų kaltinimą tvarka yra imperatyvi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui.

25Nukentėjusiojo teigimu, šioje byloje S. R. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu, o pirmosios instancijos teismas, nenustatęs S. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarinių, šią S. R. inkriminuotą veiką, visiškai ignoruodamas BPK 417 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią perėjimo iš valstybinio kaltinimo į privatų kaltinimą tvarką, perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi, nagrinėjamu atveju, pažeidžiant BPK 417 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškintasi nukentėjusiojo pozicija, ar tokiu atveju, t. y. teismui turint pagrindą manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, pastarasis nesusitaikytų su kaltinamuoju (kasacinė nutartis Nr. 2K-283/2012). Tokia neatitiktis procesiniams reikalavimams kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama esminiu pažeidimu, nes nukentėjusiajam ir kaltinamajam atimama galimybė susitaikyti, bylos nagrinėjimo teisme dalyviai tokiu atveju netenka teisės išsakyti teisinių argumentų dėl numatomo (naujo) kaltinimo teisingumo ar neteisingumo (kasacinė nutartis 2K-240/2013). Esant tokioms aplinkybėms, t. y. dėl nurodyto apylinkės teismo padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas nustato, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, padarė esminį Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimą, pagal BPK 329 straipsnio 4 punktą teismas privalo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują, t. y. įstatymas nenumato galimybės tokiu atveju priimti kitokį procesinį sprendimą, pvz. pakeisti nuosprendį (kasacinė nutartis 2K-557/2012).

26Be to, pasak nukentėjusiojo, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

27Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų S. R. veiksmų (smūgio kumščiu nukentėjusiajam į veidą sudavimo), priešingai nelogiškoms ir bylos duomenims prieštaraujančioms apylinkės teismo išvadoms, vis dėlto buvo pažeistos įvykį mačiusių liudytojų A. S. ir A. V. bei kitų bare buvusių asmenų teisės, sutrikdyti jų rimtis ir poilsis, ką be smurto panaudojimo prieš asmenį viešoje vietoje, patvirtina ir ta aplinkybė, kad į šį įvykį sureagavo tiek apsaugos darbuotojai, tiek ir policija, kuri buvo iškviesta į įvykio vietą ir į policijos komisariatą išsivežė tiek jį (nukentėjusįjį), tiek S. R.. Taigi, nukentėjusiojo įsitikinimu, akivaizdu, kad pagal tokias šioje byloje esančias aplinkybes S. R. veikė tiesiogine tyčia – suvokė, kad smurtaudamas prieš nukentėjusįjį dėl menkavertės dingsties (dėl jo nustumto laikrodžio atstūmimo atgal) kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi, numatė, kad dėl tokio jo elgesio bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo.

28Skunde taip pat pažymima, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį veikos padarymo motyvai neturi reikšmės – jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Todėl netgi sutinkant su ta aplinkybe, kad S. R. neva veikė dėl asmeninių paskatų (supykęs dėl nukentėjusiojo jam atgal atstumto laikrodžio ir neva pasakyto keiksmažodžio), tai nepaneigia jo veikos kvalifikacijos pagal aptariamą straipsnį, kadangi būtent pats nuteistasis asmeniniams santykiams aiškintis pasirinko viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-311/2009, 2K-136/2010).

29Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Agresyvus elgesys, o juo labiau fizinio smurto naudojimas, neabejotinai šiuos reikalavimus pažeidžia. Toks pažeidimas negali būti pateisinamas susidariusia situacija, jei konkrečioje situacijoje objektyviai nebuvo būtina atitinkamai elgtis. Pažymi, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog S. R. be jokios objektyvios priežasties panaudojo fizinį smurtą prieš jį (R. V.) ir tokiais neteisėtais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad S. R. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius, kurie, be kita ko, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl S. R. veika skundžiamu nuosprendžiu neteisėtai ir nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

30Nukentėjusysis R. V. taip pat pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, paprastai atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, 2K-21/2011, 2K-377/2011, 2K-450/2011, ir kt.). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį.

31Apelianto teigimu, šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių faktinių duomenų, kad jis (R. V.) būtų atlikęs kaltininko atžvilgiu kokius nors neteisėtus veiksmus ar skatinęs pastarąjį pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad jis (R. V.) tik atstūmė kaltinamojo jam pastumtą laikrodį, o to akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad toks nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti. Tuo labiau, kad toks jo (R. V.) elgesys – kaltinamojo pastumto laikrodžio atstūmimas atgal kaltinamajam, nelaikytinas nei prieštaraujančiu moralės normoms, nei įžeidžiančiu kaltininką ar jo artimą asmenį, nei pavojingu veiksmu. Todėl teigti, kad šie aptarti jo (nukentėjusiojo) veiksmai moralės požiūriu buvo nepriimtini, neteisėti, provokuojantys, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K-446//2010, 2K-21/2011 ir kt.), nėra jokio pagrindo.

32Be to, R. V. teigimu, nors apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, kad tiki kaltinamojo parodymais, kad jį nukentėjusysis, pasakydamas jam necenzūrinį žodį, įžeidė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jo (R. V.) duoti parodymai tai paneigia. Mano, kad netikėti nuosekliais ir tapačiais nukentėjusiojo parodymais ir tikėti asmens, siekiančio palengvinti savo teisinę padėtį teiginiais, kurių nepatvirtina kiti duomenys, negalima. Pasak apelianto, kadangi S. R., teigdamas, kad jis, t. y. R. V., pasakydamas jam necenzūrinį žodį, pastarąjį išprovokavo, mažina savo neteisėtai atliktų veiksmų apimtį ir kaltindamas jį (R. V.) nebūtų žodžių pasakymu siekia sušvelninti savo teisinę padėtį, todėl ir kita apylinkės teismo pripažinta S. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino ir gailisi, nepagrįsta.

33Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.) (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

34Nukentėjusiojo teigimu, iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad S. R. prisipažinimas nėra nuoširdus – jis pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ne visiškai, o tik iš dalies, nes teigdamas, kad jis jam (R. V.) trenkė dėl neva pasakytų jam necenzūrinių žodžių, yra nenuoširdus, taip S. R. siekia sumažinti savo neteisėtų veiksmų apimtį. Teigia, kad keiksmažodžių S. R. atžvilgiu jis nevartojo, ir tai nebuvo smurto vartojimo priežastis, priešingai, jis (S. R.) pats atstumdamas jam laikrodį, jau kabinėjosi prie jo (R. V.) ir jau buvo agresyviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Taigi, apylinkės teismas, pripažindamas minėtas aplinkybes kaip lengvinančias S. R. atsakomybę, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra ir teisinio pagrindo taikyti S. R. BK 40 straipsnio nuostatas. Dėl to šioje dalyje apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

35Apeliantas taip pat nurodo, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltininko 6 400 Lt turtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ši žala kildinama iš kaltinamajam neinkriminuotų veiksmų, ir pažeisdamas BPK 113 straipsnį, 115 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta, šioje dalyje jo ieškinį paliko nenagrinėtą, nors tokio sprendimo BPK normos net nenumato.

36Nukentėjusysis taipogi pažymi, kad smurtiniais S. R. veiksmais jam buvo padaryta ne tik muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, - suduoto smūgio jam (R. V.) į veidą metu buvo nuskeltas ir priekinis dešinės pusės keramikinis dantis. Šis dantis iki įvykio buvo „apvilktas“ keramika, po smūgio jis pradėjo klibėti, nors iki tol buvo sveikas. Kadangi pagydyti dantį nebebuvo įmanoma, teko jį išrauti. Išrovus šį priekinį dantį estetiškai pasikeitė jo (R. V.) išvaizda, jam buvo įdėta laikina plokštelė. Odontologas K. G. sudarė preliminarų gydymo ir finansinį planą pagal kurį gydymas užtruks 13-15 mėnesių ir kainuos 6 400 Lt. Ir tai tik preliminari kaina, jei nebus jokių komplikacijų ir žandikaulis neatmes „implanto“, o jei bus komplikacijų, gydymas užtruks ilgiau ir kainuos brangiau. Pažymi, kad teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe (kasacinės nutartys 2K-459/2012, 2K-340/2012). Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą (CK 6.249 straipsnio 3 dalis). Nurodo, kad jo (R. V.) patirtą turtinę žalą sudaro: 100 Lt už danties rovimą, 200 Lt už laikiną plokštelę bei ateityje dar mažiausiai patirtina 6 100 Lt žala už šio danties gydymą. Odontologo K. G. preliminaraus gydymo ir finansinis planas įrodo, kad jis (nukentėjusysis) šalindamas nusikalstamos veikos pasekmes realiai turės išlaidų viso už 6 400 Lt. Taigi, šis jo reikalavimas atlyginti turtinę žalą yra pagrįstas pateikiant įrodymus (visi duomenys nurodyti civiliniame ieškinyje), todėl jo pateikti dokumentai laikytini patirtų nuostolių dydžio įrodymu (CK 6.249 straipsnis), o pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Nukentėjusiojo įsitikinimu, įvertinus minėtus duomenis, yra pagrindas išvadai, kad jam buvo padaryta visa jo ieškinyje nurodyta ir argumentuota turtinė 6 400 Lt žala. Kartu atkreipia dėmesį ir į tai, jog CK 6.283 straipsnis numato žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, o jame įtvirtinta nuostata, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų, jei jis nebūtų sužalotas. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad jam (R. V.) S. R. nusikalstamais veiksmais padaryta žala yra įrodyta, todėl ji turi būti priteista (kasacinės nutartys 2K-459/2012, 2K-340/2012).

37Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį (turėtų būti – nuosprendį) pakeisti dalyje dėl 3 600 Lt neturtinės žalos priteisimo, šios žalos dydį sumažinant iki 1000 Lt.

38Skunde S. R. nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio patenkinimo ir 3 600 Lt neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam neatitinka teismų praktikoje suformavusio tokio pobūdžio padarytos žalos įvertinimo.

39Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, asmeniui padarytos žalos atlyginimas turi būti realus ir teisingas (Konstitucinio Teismo 2006-08-19, 2009-03-27, 2010-20-03, 2010-11-29 nutarimai). CK 1.5 straipsnis bei 6.250 straipsnis taip pat reikalauja, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, taip pat ir spręsdamas dėl sumų, priteistų už neturtinę žalą, vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Taigi priteista pinigų suma už neturtinę žalą turi būti teisinga. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra asmenų lygybės paisymas ir iš to išplaukiantis reikalavimas teismams analogiškas bylas spręsti analogiškai. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Teisingumo principas įpareigoja priimant sprendimus vengti atsitiktinumų ir savivalės, reikalauja vadovautis kriterijais, kurie būtų aiškūs ir iš anksto numatomi visiems teisės subjektams (teisinio aiškumo ir tikrumo reikalavimai) (Konstitucinio Teismo 2007-10-24, 2009-03-27, 2009-11-29 nutarimai). Taigi svarbus kriterijus teismams sprendžiant dėl priteistinos pinigų sumos už neturtinę žalą yra teismų praktikoje nusistovėję dydžiai analogiškose bylose. Kaip teisingumo principo aspektai išskiriami ir proporcingumo principas bei būtinybė užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Pasak Konstitucinio Teismo, konstitucinis imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs ir su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais, reikalaujančiais, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2009-03-27 nutarimas). Be to, pasak Konstitucinio Teismo, teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; <...> jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 2010-11-29 nutartis).

40Anot S. R., teismo priteistas 3 600 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo principui, taisyklei, kad analogiškose bylose sprendimai negali iš esmės skirtis. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuriomis nukentėjusiesiems priteista atitinkamai 1000 Lt, 2000 Lt, 500 Lt, 700 Lt neturtinei žalai atlyginti. Mano, kad jo subjektyviai įvertinta ir nukentėjusiajam atlyginta 1000 Lt žala atitinka teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, todėl turi būti laikoma teisinga ir kompensuojančia sukeltas pasekmes.

41Atsikirtimais į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. R. prašė prokuratūros skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. (turėtų būti spalio 10 d.) nuosprendį.

42Atsikirtimais į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. apeliacinį skundą S. R. prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. nuosprendį.

43Teismo posėdyje prokurorė prašė jos ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus patenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. R. skundą atmesti. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. prašė jo ir prokurorės apeliacinius skundus tenkinti, o atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. R. skundą atmesti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. R. prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, o prokurorės ir nukentėjusiojo skundus atmesti.

44Prokurorės, nukentėjusiojo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

45Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas, 4 punktas). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad S. R. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, nepaklausė nukentėjusiojo, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas ir S. R. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą.

46Dėl S. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

47Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008,2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006, 2K-136/2010). Tačiau visais atvejais BK 284 straipsnio 1 daliai taikyti būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz., ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų (vaikų, nėščių moterų, pagyvenusių žmonių, ligotų žmonių ir t.t.), kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, surikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomeninis renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui žaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-416/2013).

48Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau, jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012).

49Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais: įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2013).

50BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

51Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis nurodė, kad 2013 m. sausio 31 d. jis klube „( - )“, esančiame ( - ) gatvėje, priėjęs prie baro pamatė padėtą laikrodį, o šalia – neblaivų kaltinamąjį. Jis (R. V.) laikrodį pastūmė atgal, 1-1, 5 m, kad nebūtų apkaltintas vagyste. Jam stovint prie baro ir kalbantis su draugu, kaltinamasis jo paklausė: „Ar tu palietei mano laikrodį, atstūmei jį ?“. Jam (R. V.) atsakius „Taip, aš tau jį grąžinau“, kaltinamasis jam sudavė smūgį. Jis pajuto, kad kliba dantis. Dėl įvykio iškvietė policiją. Kaltinamajam necenzūrinių žodžių jis nesakė, jo neprovokavo (111-113 b. l.). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes R. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (13 b. l., parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Kaip liudytojas apklaustas R. V. parodė, kad 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., jam būnant naktiniame klube „( - )“, esančiame ( - ), priėjęs prie baro jis pamatė, kaip nepažįstamas vyriškis link jo per barą pastūmė laikrodį. Nesuprasdamas, ko minėtas vyriškis iš jo (R. V.) nori, jis laikrodį pastūmė atgal. Tuomet prie jo priėjęs vyriškis trenkė jam vieną kartą kumščiu į veidą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Po įvykio priėjęs apsaugos darbuotojas paklausė kas nutiko. Vyriškis jam (R. V.) nuskėlė dantį. Dėl įvykio jis (R. V.) iškvietė policijos pareigūnus. Įvykį matė kartu su juo buvę A. S. ir V. M., taip pat daug kitų naktiniame bare buvusių žmonių. Atvykę policijos pareigūnai jį ir jį sumušusį vyriškį pristatė į policijos komisariatą. Papildomai apklausiamas R. V. dar kartą patvirtino, kad klube „( - )“ nepažįstamas vyriškis dėl jam atgal grąžinto laikrodžio, kurį pastarasis per barą buvo pastūmęs prie jo (R. V.), kumščiu sudavė smūgį jam į veidą. Po smūgio jam iš burnos pradėjo bėgti kraujas, tuojau priėjo du apsaugos darbuotojai. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Tąkart buvo apsirengęs baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis (15-16 b. l.). Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl abejoti nukentėjusiojo parodymų teisingumu kolegija neturi pagrindo. Tai, kad jis 2013 m. sausio 31 d. klube „( - )“, esančiame ( - ), jis sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į skruostą, teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats S. R.. Jis taip pat nurodė, kad sudavimas į veidą gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys (110-111 b. l.). Savo kaltės sudavus nukentėjusiajam smūgį į veidą S. R. neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu (30-31 b. l.). Kaip liudytojas apklaustas UAB „( - )“ apsaugos darbuotojas A. V. parodė, kad jam 2013 m. iš sausio 30 d. į 31 d. dirbant naktiniame klube „( - )“ ir klubo darbui einant į pabaigą, jis pamatė prie baro vaikiną kruvinu veidu. Nukentėjęs vyriškis jam pasakė, kad gavo smūgį už laikrodžio pastūmimą, sakė, kad rašys pareiškimą, išsikvies policiją. Dėl nukentėjusiam suduoto smūgio priekaištus reiškė pastarojo draugai. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė abu vyriškius (22-23 b. l.).

52Nukentėjusiojo R. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

53Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad R. V. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, jie galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą, užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai griuviminei traumai nebūdingi, R. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (19 b. l.).

54Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įvykio vieta yra ( - ), esantis klubas „( - )“ (6-8 b. l.).

55Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ apsaugos darbuotojas A. V. pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (11 b. l.). Minėto disko apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėjus failą „( - )“ matyti, jog šokių aikštelėje šoka asmenys, prie baro stovi vaikinai ir merginos“. Vaikinas, vilkintis baltos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, stovi nugara į filmavimo kamerą. Prie šio stovinčio vaikino prieina asmuo, iš kurio kūno judesio galima manyti, kad vyriškis užsimoja, šalia stovintis vaikinas baltais marškinėliais į kamerą staigiu judesiu atlošia galvą. Tuoj prie minėtų vaikinų prieina apsaugos darbuotojai. Vaikinas baltais marškinėliais išeina iš patalpos dešine ranka prisidengęs burną. Išeina vienas apsaugos darbuotojas (12 b. l.).

56Asmens blaivumo testo duomenys liudija, kad 2013 m. sausio 31 d. 03:20:59 S. R. buvo nustatytas 1,83 promilių girtumas (24 b. l.).

57Siekiant objektyviai nustatyti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas A. S. ir ekspertas H. D.. Liudytojas A. S. parodė, kad įvykis 2013 m. sausio 31 d. kilo dėl laikrodžio, jis, R. V. ir dar du katu buvę draugai tuo metu buvo prie baro. Šalia jų buvęs „gerokai“ išgėręs vyriškis pastūmė laikrodį link R. V.. Jis (A. S.) matė, kaip R. V. nuėjo į tualetą susiėmęs už burnos, po to tualete valėsi kraują. Po įvykio jie į klubo patalpas nebegrįžo, laukė, kol atvažiuos policija. R. V. pasakė, kad jam vyriškis sudavė be priežasties, jam buvo sužalota lūpa, sakė, kad kliba dantis. Jiems išėjus iš tualeto, apsaugos darbuotojai jau buvo sureagavę į įvykį. Policijos pareigūnai išsivežė ir R. V., ir S. R.. Jiems buvo sugadintas vakaras. Iki klubo darbo pabaigos dar buvo likusios dvi valandos. Po įvykio jis (A. S.) kalbėjosi su R. V., pastarasis jam sakė, kad ėjo pas odontologą, reikėjo išrauti dantį.

58Ekspertas H. D. apygardos teismo posėdyje patvirtino, kad R. V. buvo padaryta muštinė žaizda ir pogleivinė kraujosruva apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Paaiškino, kad tuo pačiu poveikiu pagal lokalizaciją galėjo būti nuskeltas dantis ir padarytas sužalojimas. Dėl suduoto smūgio galėjo būti pažeistas dantis. Pagal lokalizaciją danties kairysis kramtomojo paviršiaus kraštas buvo nuskeltas, kiti sužalojimai pagal lokalizaciją atitinka to danties padarytą pažeidimą. Judinant keraminis dantis judėjo.

59Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus kolegija daro išvadą, kad:

60S. R. 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – UAB „Avicula“ bare „Pegasas“, esančiame Šiauliuose, Vilniaus g. 225, įžūliu elgesiu – kumščiu suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajam R. V. į veido sritį ir taip padarydamas muštinę žaizdą ir pogleivinę kraujosruvą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje, t. y. padarydamas nukentėjusiajam R. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

61Kadangi byloje nustatyta, kad S. R. viešoje vietoje dėl mažareikšmės dingsties sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymą, norėjo taip veikti ir veikė, savo veiksmais sukėlė neigiamus padarinius – sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes klube tuo metu buvo žmonių, į įvykį sureagavo nukentėjusiojo draugai, apsaugos darbuotojas, buvo iškviesta policija, konstatuojama, kad S. R. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti prokurorės skundo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. R. veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

62Skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad „nukentėjusiojo elgesys klube irgi nebuvo be priekaištų“, nukentėjusysis provokavo kaltinamąjį, nepatvirtinta byloje surinktų įrodymų visuma, minėtą aplinkybę nurodė tik kaltinamasis, todėl pripažinti šią teismo išvadą teisinga, kolegija neturi pagrindo. Kartu konstatuojama, kad teismas S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai pripažino tai, kad įtakos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pažymima, kad pagal teismų praktiką provokuojančiu pripažįstamas nukentėjusiojo elgesys, kuris suformuoja kaltininko vidines paskatas (motyvą) padaryti nusikalstamą veiką. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-446/2010). Nustatydami, ar nukentėjusio asmens elgesys buvo provokuojantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, teismai turi įvertinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymui, ir turi atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštaravo moralės ir dorovės normoms, pažeidė žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikė kaltininką Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189/2013). Kolegijos vertinimu, byloje nustatyta aplinkybė, kad nukentėjusysis pastūmė S. R. pastarojo laikrodį, kurį S. R. buvo padėjęs ant baro gerokai toliau nuo savęs, negali būti traktuojama kaip kaltininką provokuojantis elgesys.

63Be to, kaip teisingai savo skunde pažymėjo nukentėjusysis R. V., BPK 417 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal šio kodekso 407 straipsnyje nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius.

64Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė minėtus BPK 407 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nukentėjusysis skunde teisingai nurodė, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika patenka į BPK 407 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sąrašą, todėl, pažeisdamas BPK 417 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas atėmė galimybę nukentėjusiajam ir kaltinamajam susitaikyti ir taip padarė esminį BPK pažeidimą, dėl kurio nuosprendis turi būti naikinamas (BPK 329 straipsnio 4 punktas).

65Atsakant į prokurorės skundo argumentą, kad perkvalifikuodamas S. R. veiką iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, teismas nesilaikė BPK 255 ir 256 straipsnių reikalavimų, nes prokuroras neprašė pakeisti kaltinimo, be to, abi minėtos nusikalstamos veikos skiriasi savo pagrindiniais objektais ir objektyviosiomis nusikaltimo pusėmis, atkreipiamas dėmesys, kad tuo atveju, kai veika perkvalifikuojama pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu iš esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės BPK 256 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos. Taigi, teigti, kad nagrinėjamu atveju perkvalifikuodamas S. R. veiksmus teismas suvaržė kaltinamojo teises į gynybą, nėra pagrindo.

66Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio reikalavimų, todėl prokurorės skundo argumentas, kad teismas nesilaikė minėto straipsnio nuostatų, atmetamas kaip nepagrįstas. Kolegija neturi pagrindo sutikti ir su prokurorės teiginiu, kad teismas nenurodė, kodėl remiasi kaltinamojo S. R. parodymais ir atmeta nukentėjusiojo R. V. parodymus. Atkreipiamas dėmesys, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje nors ir ne visiškai suprantamai, tačiau nurodyta, jog: „negalima to paties ir teigti, ir neigti“, todėl teismas nukentėjusiojo parodymus atmeta kaip nelogiškus, o kaltinamojo paaiškinimus pripažįsta teisingais (132 b. l.).

67Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taikė S. R. BK 40 straipsnį ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

68BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

69Byloje nustatyta, kad S. R. padarė nesunkų nusikaltimą, taigi, pirmoji iš BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų yra.

70Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiama įtaką kaltininkui.

71Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. draugas R. J. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą perduoti S. R. jo atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme R. J. nurodė, kad jis yra labai geras S. R. draugas, mano esantis jam autoritetas, yra šiek tiek vyresnis už S. R., turi gyvenimiškos patirties, nėra teistas, nebaustas, įsipareigoja daryti S. R. teigiamą įtaką (101 b. l.). Teisiamajame posėdyje R. J. nurodė, kad jam yra 39 metai (yra gimęs tais pačiais metais kaip ir S. R., taigi, teigti, kad yra už pastarąjį vyresnis, nėra pagrindo), turi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujantį darbą, su S. R. jie yra pažįstami daugiau negu 5 metus. Taip pat nurodė, kad jis 2-3 dienas būna ( - ), o likusį laiką – ( - ), jie su S. R. daug bendrauja telefonu, lankosi vienas kito namuose. Bylos duomenys patvirtina, kad R. J. ( - ) ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (118 b. l.), teistas nebuvo (119 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (121 b. l.). Tačiau kartu atkreipiamas dėmesys, kad R. J. nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą, dirba vadovaujantį darbą, yra nepriekaištingos reputacijos, be to, akivaizdu, kad R. J. gyvena ne tame pačiame mieste kaip S. R., t. y. ne( - ), o ( - ). Kolegijos vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms, R. J. pripažinti tinkamu laiduotoju nėra pagrindo. Taip pat nesuprantama pirmosios instancijos teismo išvada, kad „teisiamajame teismo posėdyje atsiskleidė tokios R. J. asmeninės savybės kaip konstruktyvumas, dalykiškumas, pareigingumas, disciplinuotumas.

7240 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

73Kaip jau minėta, pirmoji iš BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra tai, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. R. anksčiau nebuvo teistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (41 b. l.), todėl pirmoji BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga yra.

74Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, yra tada, jeigu nustatoma, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

75Kolegijos vertinimu, minėta sąlyga taip pat yra. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino, nurodė esmines įvykio aplinkybes, gailėjosi nusikaltęs, prieš teisiamąjį posėdį pervedė nukentėjusiajam 1000 Lt (100 b. l.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad S. R. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sutikti su prokurorės ir nukentėjusiojo skundų argumentais, kad S. R. nepripažino savo kaltės, nėra pagrindo. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad apie kaltininko prisipažinimą ar neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką sprendžiama iš jo paties parodymų ir elgesio, o ne iš jo gynėjo pasisakymų.

76Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Žala privalo būti pašalinta arba bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru ir valia, o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, S. R. pervedė nukentėjusiajam R. V. 1000 Lt (100 b. l.), taigi yra pakankamas pagrindas teigti, kad S. R. iš dalies atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą.

77BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokie įstatymo reikalavimai sudaro prielaidas manyti, kad jau iki nuosprendžio nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo turi būti išspręstas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas arba pasiektas kaltininko ir nukentėjusiojo susitarimas dėl tokio atlyginimo dydžio ir būdo ateityje. Byloje nėra duomenų, kad S. R. būtų sudaręs susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, teisiamajame posėdyje S. R. nurodė nesutinkantis atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, taip pat nesutinkantis atlyginti nukentėjusiojo gydymo plane nurodytą turtinę žalą (110-111 b. l.). Todėl sprendžiama, kad neįvykdyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–435/2011).

78Atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma; tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi, apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti apie S. R. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nėra pagrindo taikyti jam BK 40 straipsnio nuostatas.

79Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant S. R. kaltu nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymu (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

80Bausmės skyrimas

81Teisėjų kolegija S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). S. R. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

82Skirdama S. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, vadovaujasi BK 55 straipsnio nuostatomis. Kolegija atsižvelgia į tai, kad S. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, taip pat atsižvelgia į tai, kad S. R. anksčiau neteistas (41 b. l.), yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (42-45 b. l.), pareiškimų ir nusiskundimų S. R. elgesiu ( - ) apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus ( - ) policijos nuovadoje negauta (47 b. l.), į psichikos ir priklausomybės ligų registrą nėra įrašytas (49, 50, 51 b. l.), dirba IĮ S. R. dizaino studijoje (52 b. l.).

83Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (BK 55 straipsnis), kolegija mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. R. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, bausmę – baudą, savo dydžiu mažesnę, negu šios bausmės, skiriamos už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (BK 47 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas).

84Į bausmės laiką S. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. sausio 31 d. 2.50 val. iki 2013 m. sausio 31 d. 17.05 val. išbūtas laikas – 1 diena (25, 26 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

85Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

86Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį.

87Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti. Išimtiniais atvejais, t. y. kai ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

88Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis R. V. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš S. R. 6 400 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (95-97 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė palaikantis civilinį ieškinį, nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Dobrovolskis paaiškino, kad prašomo priteisti ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma yra 10 000 Lt: turtinę žalą sudaro 6 400 Lt (iki šiol gydymas nukentėjusiajam kainavo apie 2000 Lt), o neturtinę – 3 600 Lt. Advokatas taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam ir 1000 Lt pastarojo turėtų išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą (126-127 b. l.). Apygardos teismo posėdyje nukentėjusysis prašė jo civilinį ieškinį patenkinti, taip pat prašė priteisti jam advokato atstovavimo išlaidas. Nukentėjusiojo atstovas advokatas R. Dobrovolskis prašė priteisti 6 400 Lt turtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad ieškinį dėl neturtinės žalos visiškai patenkino pirmosios instancijos teismo. Taip pat prašė priteisti nukentėjusiajam R. V. pastarojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose apmokėti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės S. R. apeliaciniame skunde prašė sumažinti iš nukentėjusiajam priteistą 3 600 Lt neturtinę žalą iki 1000 Lt. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje S. R. taip pat prašė sumažinti iš jo nukentėjusiajam priteistą neturtinę žalą.

89Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, todėl civilinio ieškinio klausimas sprendžiamas iš naujo.

90Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. V. parodymai, paties S. R. parodymai, liudytojų A. V., A. S. parodymai, eksperto H. D. paaiškinimas, jo specialisto išvados aprašomojoje dalyje konstatuota aplinkybe, kad R. V. viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmas dantis (keramikinis) palpuojant kliba, nuskeltas kramtomojo paviršiaus kairysis kraštas, įrodo, jog turtinę žalą, susijusią su danties pažeidimu, dėl kurio šį dantį teko išrauti ir atlikti danties protezavimą, nukentėjusysis patyrė dėl neteisėtų S. R. veiksmų. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, susijusius su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad nėra pagrindo nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo tenkinti visiškai ir priteisti pastarajam 6 400 Lt turtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš byloje esančio UAB ( - ) odontologijos klinikos finansinio-gydymo plano (106 b. l.), jame buvo nurodyta preliminari R. V. danties gydymo suma – 6 400 Lt. Tačiau byloje esantys kvitai ir PVM sąskaita faktūra (102,103, 104, 106, 183, 185 b. l.) neginčijamai patvirtina tik tai, kad R. V. dėl danties protezavimo patyrė 3 548,66 Lt išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad S. R. pervedė R. V. 1000 Lt žalai turtinei atlyginti (100 b. l.), nukentėjusiajam R. V. priteistina iš S. R. 2 548,66 Lt turtinės žalos atlyginimo.

91Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

92Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės.

93Iš bylos medžiagos matyti, kad neturtinė žala R. V. buvo padaryta tyčiniais S. R. veiksmais, jaunam žmogui buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis – veidas, dėl patirtų sužalojimų R. V. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teismo posėdžių metu nukentėjusysis nurodė, kad jis dėl danties turėjo problemų ne tik valgydamas, laisvalaikio metu, nes krisdavo laikina plokštelė, bet ir darbe bendraudamas su klientais, tai taipogi įtakojo jo mokymosi rezultatus, nes jis negalėjo tinkamai pristatyti darbų, projektų. Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad S. R. yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdama į teismų praktiką to paties pobūdžio bylose, kolegija sprendžia, kad teisinga priteisti nukentėjusiajam R. V. iš S. R. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

94Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

95Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems išlaidas advokato darbui apmokėti apeliacinėje instancijoje, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2009).

96Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ) patvirtina, jog R. V. advokatui R. Dobrovolskiui už teisines paslaugas sumokėjo 1000 Lt (98 b. l.), o pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ) liudija, kad R. V. advokatui R. Dobrovolskiui už teisines paslaugas sumokėjo 700 Lt, taip pat įvertinus tai, kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, iš S. R. nukentėjusiajam R. V. priteistina 1700 Lt pastarojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

97Kiti klausimai

98S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38 b. l.) panaikintina.

99Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas – paliktinas byloje (prie bylos viršelio).

100Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3, 4 punktais, 331 straipsniu,

Nutarė

101Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

102S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 50 MGL (6 500 Lt) bauda.

103Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką S. R. įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. sausio 31 d. 2.50 val. iki 2013 m. sausio 31 d. 17.05 val. išbūtą laiką – 1 dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

104Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

105Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 2 548,66 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus 66 centus) turtinei žalai atlyginti.

106Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

107Priteisti nukentėjusiajam R. V. iš S. R. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

108Voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas, palikti byloje.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Civilinio ieškovo R. V. civilinio ieškinio dalis dėl 6 400 Lt turtinės... 4. Civilinio ieškovo R. V. sumažinta civilinio ieškinio dalis dėl 3 600 Lt... 5. Priteista nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. iš S. R. 1 000 Lt... 6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,... 7. S. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos,... 8. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 9. S. R. veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284... 10. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. sausio 31 d.... 11. priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 6 400 Lt turtinei žalai atlyginti.... 12. Skunde nurodoma, kad 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę... 13. Skunde taip pat pažymima, kad baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284... 14. Prokurorė nurodo, jog teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog... 15. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji... 16. Skunde taip pat pažymima, kad priimdamas apkaltinamąjį ar išteisinamąjį... 17. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino... 18. Skunde taipogi nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog... 19. Prokurorės manymu, teismas nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo R. V.... 20. Prokurorės manymu, šiuo atveju atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės... 21. Skiriant bausmę S. R., apeliantė prašo atsižvelgti į BK 54 straipsnyje... 22. Prokurorės manymu, nukentėjusiojo R. V. pareikštas civilinis ieškinys dėl... 23. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. V. prašo... 24. Skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau... 25. Nukentėjusiojo teigimu, šioje byloje S. R. buvo kaltinamas nusikalstamos... 26. Be to, pasak nukentėjusiojo, apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl... 27. Apeliantas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų... 28. Skunde taip pat pažymima, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1... 29. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmeniui, esančiam... 30. Nukentėjusysis R. V. taip pat pažymi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte... 31. Apelianto teigimu, šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių faktinių... 32. Be to, R. V. teigimu, nors apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje... 33. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiformavusią teismų praktiką... 34. Nukentėjusiojo teigimu, iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad S. R.... 35. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė... 36. Nukentėjusysis taipogi pažymi, kad smurtiniais S. R. veiksmais jam buvo... 37. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo S. R. prašo... 38. Skunde S. R. nurodo, kad teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio... 39. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą... 40. Anot S. R., teismo priteistas 3 600 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai... 41. Atsikirtimais į Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės... 42. Atsikirtimais į nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. V. apeliacinį... 43. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus... 44. Prokurorės, nukentėjusiojo ir atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės... 45. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas –... 46. Dėl S. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir BK 40... 47. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą... 48. Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas... 49. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 straipsnio 1 dalies... 50. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas... 51. Kaip matyti iš nukentėjusiojo R. V. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje,... 52. Nukentėjusiojo R. V. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.... 53. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 54. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad... 55. Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „( - )“ apsaugos... 56. Asmens blaivumo testo duomenys liudija, kad 2013 m. sausio 31 d. 03:20:59 S. R.... 57. Siekiant objektyviai nustatyti visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos... 58. Ekspertas H. D. apygardos teismo posėdyje patvirtino, kad R. V. buvo padaryta... 59. Įvertinusi visus byloje esančius ir teismo ištirtus įrodymus kolegija daro... 60. S. R. 2013 m. sausio 31 d., apie 2.50 val., viešoje vietoje – UAB... 61. Kadangi byloje nustatyta, kad S. R. viešoje vietoje dėl mažareikšmės... 62. Skundžiamame nuosprendyje teismo padaryta išvada, kad „nukentėjusiojo... 63. Be to, kaip teisingai savo skunde pažymėjo nukentėjusysis R. V., BPK 417... 64. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą... 65. Atsakant į prokurorės skundo argumentą, kad perkvalifikuodamas S. R. veiką... 66. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad jis surašytas nepažeidžiant BPK... 67. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas taikė S. R. BK 40 straipsnį... 68. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį... 69. Byloje nustatyta, kad S. R. padarė nesunkų nusikaltimą, taigi, pirmoji iš... 70. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo... 71. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. R. draugas R. J. pirmosios instancijos... 72. 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose nuosekliai išdėstytos kitos... 73. Kaip jau minėta, pirmoji iš BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų... 74. Antroji būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK... 75. Kolegijos vertinimu, minėta sąlyga taip pat yra. Iš bylos medžiagos matyti,... 76. Trečioji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, nustatyta BK 40... 77. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir... 78. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teismų praktiką tam, kad... 79. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10... 80. Bausmės skyrimas... 81. Teisėjų kolegija S. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai,... 82. Skirdama S. R. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje,... 83. Įvertinusi minėtas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į tai, kad asmeniui,... 84. Į bausmės laiką S. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2013 m. sausio... 85. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų... 86. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės... 87. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant... 88. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis R. V.... 89. Kadangi, kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo nuosprendis... 90. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. V. parodymai,... 91. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 92. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo... 93. Iš bylos medžiagos matyti, kad neturtinė žala R. V. buvo padaryta... 94. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas... 95. Kolegija pažymi, kad, priteisiant iš nuteistųjų nukentėjusiesiems... 96. Atsižvelgiant į tai, kad pinigų priėmimo kvitas Nr. ( - ) patvirtina, jog... 97. Kiti klausimai... 98. S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 99. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas... 100. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 101. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 10 d. nuosprendį panaikinti ir... 102. S. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 103. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 104. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.... 105. Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 2 548,66 Lt (du tūkstančius penkis... 106. Priteisti iš S. R. nukentėjusiajam R. V. 3000 Lt (tris tūkstančius litų)... 107. Priteisti nukentėjusiajam R. V. iš S. R. 1700 Lt (vieną tūkstantį septynis... 108. Voką su kompaktiniu disku, kuriame užfiksuotas vaizdo įrašas, palikti...