Byla 1A-70-654/2020

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Antanui Stepučinskui, nuteistajam D. D., jo gynėjai Elenai Žilėnienei,

2teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. D. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį jam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3Iš D. D. priteista Ž. B. 2 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, žalos atlyginimą nustatant solidariai išieškant iš R. A. bei P. J., iš kurių atitinkamo dydžio žalos atlyginimas priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu (su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu padarytais pakeitimas).

4Iš D. D., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, nuspręsta išieškoti 1 218,82 Eur turėtų ekstradicijos išlaidų.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6I. Bylos esmė

71.

8D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su už šių nusikaltimų padarymą jau nuteistais R. A. ir P. J. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendis su Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 27 d. nuosprendžio pakeitimais), panaudojant fizinį smurtą, neteisėtai atimant žmogui laisvę, neturint teisėto pagrindo atvirai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą bei pagrobė svetimą turtą:

91.1.

10D. D., veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016 m. liepos 31 d., tiksliau nenustatytu laiku antroje dienos pusėje, miške, esančiame šalia kelio Palanga – Šventoji, užpuolė Ž. B., jėga pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, lipnia juosta surišo nukentėjusiajam rankas ir kojas, taip palauždami nukentėjusiojo pasipriešinimą bei atimdami jam laisvę, ir neturėdami tam teisėto pagrindo, atvirai reikalaudami vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eur, tai yra prievartavo didelės vertės nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam nesutikus perduoti reikalaujamą turtą, bendrininkai, tęsdami nusikalstamą veiką, iš jo pagrobė su savimi turėtą nukentėjusiajam priklausantį turtą – 350 Eur, 20 svarų ir 4 dolerius grynais pinigais, 400 Eur vertės akinius nuo saulės „Dior“, 250 Eur vertės piniginę „Gucci“ ir buto raktus.

11II. Apeliacinio skundo argumentai

122.1.

13Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti ir vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu pripažinti D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; konstatuoti, kad D. D. veiksmai darant nusikalstamą veiką buvo antraeiliai bei neesminiai ir nepripažinti jam atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); D. D. veiksmus iš BK 181 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 181 straipsnio 2 dalį, pašalinus veiką kvalifikuojant požymį, kad prievartavo didelės vertės turtą, ir jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį paskirti švelnesnę bausmę, arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam už visas inkriminuotas nusikalstamas veikas subendrintą laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei laisvės atėmimas 4 metams, o ją paskyrus taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti; arba pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę ne didesnę už jo laiką, išbūtą sulaikyme pagal Europos arešto orderį ir suėmime ir pripažinti, kad bausmę jis yra atlikęs. Apeliaciniame skunde advokatas nesutinka su ištirtų byloje įrodymų vertinimu, D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių kvalifikavimu, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimu ir paskirtos bausmės rūšimi ir dydžiu.

142.2.

15Apelianto manymu teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus nepaaiškėjo kokią nusikalstamą veiką rengėsi padaryti ir padarė nuteistasis D. D.. Pasak jo D. D. neturėjo tikslo ir motyvų bendrininkų grupėje kartu su R. A. ir P. J. užpulti nukentėjusįjį, prievartauti didelės vertės jo turtą bei plėšimo būdu užvaldyti jo turtą. Nenustačius D. D. tikslo ir motyvo neįmanoma nustatyti objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: susitarimą, vaidmenų pasiskirstymą. Todėl byloje buvo būtina nustatyti kokio tikslo kaltinamieji siekė ir kokias nusikalstamas veikas siekė padaryti.

162.3.

17Apelianto vertinimu, iš D. D. pateikto kaltinimo turinio sunku suprasti kokius veiksmus jis atliko, nes nei jo, nei kitų asmenų veiksmai D. D. pareikštame kaltinamajame akte nėra konkretizuoti. Kaltinime nenurodytas inkriminuotų veikų padarymo laikas ir D. D. padarytų veiksmų turinys. Iš kaltinimo neaišku, kas vartojo smurtą prieš nukentėjusįjį, kas jį pargriovė, kas surišo rankas ir kojas bei atliko kitus veiksmus, suvaržiusius nukentėjusiojo Ž. B. laisvę. Nuo tokio nekonkretaus kaltinimo kaltinamajam D. D. buvo sunku gintis ir tai matyti iš jo pozicijos duodant parodymus teisme. Be to tam įtaką darė ir per trumpą laiką jam ikiteisminio tyrimo metu pateikti 3 skirtingai suformuoti įtarimai.

182.4.

19Nagrinėdamas D. D. baudžiamąją bylą teismas jokių naujų įrodymų netyrė, išskyrus nukentėjusiojo ir nuteistųjų R. A. ir P. J. anksčiau duotų įrodymų perskaitymą ir vadovavosi anksčiau išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-72-606/2017 ištirta medžiaga ir įrodymais, bet pakeitė pareikšto kaltinimo turinį ir esmę.

202.5.

21Taip pat nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. D. pripažino dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme ir pripažino visas jam kaltinime nurodytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesutiko tik su tuo, kad prievartavo nukentėjusįjį jiems perduoti didelės vertės turtą ir kad dėl šios aplinkybės jo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

222.6.

23Anot apelianto, byloje nėra nustatyta objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiojo Ž. B. parodymai dėl prieš jį padarytų nusikalstamų veiksmų, teisingi ir nekintantys. Nukentėjusysis apie D. D. padarytus veiksmus negalėjo pasakyti nieko konkretaus: ar jis vartojo smurtą, ar surišo rankas ar kojas. Šias aplinkybes viso ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu paaiškino skirtingai, vienu atveju teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad P. J. jam rišo rankas ir kojas, kitu atveju, kad neatsimena ir negali tvirtinti, kad P. J. atliko šiuos veiksmus, ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad buvo praradęs sąmonę, o ją atgavęs pamatė, kad rankos ir kojos surištos lipnia juosta, kad jis negali nurodyti, kokius veiksmus įvykio vietoje atliko D. D., išskyrus tai, kad jis buvo pasilikęs jį saugoti, kai R. A. ir P. J. išvyko į jo butą. Byloje yra ir kitų šio nukentėjusiojo parodymų neatitikimų ar skirtingo aplinkybių aiškinimo, todėl nukentėjusiojo parodymai turėtų būti pripažinti nepatikimais. Be to, nukentėjusysis patvirtino, kad D. D. jo atsiprašė ir todėl jam jokių pretenzijų nebeturi.

242.7.

25Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje nustatyti bendrininkai apie 2 val. reikalavo ir vertė nukentėjusįjį perduoti jiems 10 000 Eur. Kaip patvirtino D. D., jis pokalbio tarp Ž. B. ir R. A. nesiklausė ir reikalavimo negirdėjo. Nukentėjusysis tokios pinigų sumos su savimi ir neturėjo, todėl jų perduoti kaltininkams negalėjo. Iš visumos ištirtų aplinkybių galima padaryti išvadą, kad tarp nukentėjusiojo Ž. B. ir R. A. vyko pokalbiai dėl skolos ir kitų jo pažadėtų įsipareigojimų neįvykdymo, todėl pastarasis ir siekė išsireikalauti piniginę kompensaciją, kuri vienu atveju buvo įvardinta 5 000 eurų, kitu atveju 10 000 Eur. Nukentėjusysis šią sumą galėjo nurodyti bet kokią, žymiai padidintą, žinodamas BK 190 straipsnio požymius dėl didelės vertės turto ir padarytos veikos kvalifikavimo pagal šį turto prievartavimo veikos požymį, kad kaltininkai būtų nubausti griežtesne bausme.

262.8.

27Apelianto vertinimu, iš nuteistojo D. D. ir nuteistųjų P. J. ir R. A. parodymų negalima padaryti išvadų, kad jie tarėsi užpulti, apiplėšti ar kitokiu būdu apvogti nukentėjusįjį. Nuteistasis R. A. parodė, kad nei nuteistajam R. J., nei kaltinamajam D. D. jo susitikimo su nukentėjusiuoju Ž. B. visų tikslų neatskleidė, tik minėjo, kad reikalinga sutvarkyti ir išsiaiškinti tarp jų išlikusius piniginius reikalus. Apie šias aplinkybes panašiai parodė ir kaltinamasis D. D. bei nuteistasis P. J., kurie iš nuteistojo R. A. paaiškinimų suprato, kad nukentėjusysis jam skolingas pinigų, bet konkrečių sumų jiems neminėjo.

282.9.

29Byloje esančios telefoninių pokalbių tarp kaltinamojo D. D. ir nuteistųjų R. A. ir P. J. išklotinės taip pat nerodo, kad R. A., P. J. ir D. D. rengiasi padaryti konkrečias veikas, pasiskirsto vaidmenimis, duoda vienas kitam arba gauna užduotis nusikalstamai veikai pasirengti. Jie kalba bendromis frazėmis apie viską, o tuo pačiu ir apie nieką.

302.10.

31Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole yra pateikta vyriausiojo tyrėjo V. P. versija ir komentarai apie telefoninių pokalbių turinį. Telefoninių pokalbių Nr. ID 1047, 1059, 1097, 1153, 1155, 1367, 1369, 1370 (t. 1., b. l. 127–152) išklotinėse pareigūnas įvardijo koks asmuo ir su kuo kalba, nuspėja ir vertina pokalbio turinį, bet nenurodė, iš kur jam šios aplinkybės yra žinomos. Pareigūnas komentuoja, kaip galima suprasti šių asmenų pokalbius arba kaip pokalbyje dalyvaujantys asmenys supranta pokalbio turinį ar aplinkybes. Tačiau tokioms išvadoms nėra pagrindo, nors prokuroras ir teismas šiuo protokolu vadovavosi motyvuodami, kad kaltinamieji iš anksto tarėsi užpulti ir apiplėšti nukentėjusįjį. Advokato nuomone toks protokolas yra nepatikimas ir jį pripažinti įrodymu nėra pagrindo. Iš pačių pokalbių išklotinių taip pat nėra pagrindo išvadoms, kad R. A., P. J. ir D. D. rengiasi padaryti konkrečias veikas, pasiskirsto vaidmenimis, duoda vienas kitam arba gauna užduotis nusikalstamai veikai pasirengti. Pokalbiuose ID 1047, 1059, 1153 šie asmenys kalbėjo visai apie kitą, byloje nenustatytą, bet jiems žinomą asmenį, kuris yra grįžęs iš JAV, bet šios aplinkybės niekas netyrė, nors nuteistieji apie tai aiškino.

322.11.

33Iš R. A. parodymų matyti, kad jis iš Ž. B. reikalavo skolos už netinkamai atliktus veiksmus ir reikalavo vienu atvejų 5 000 Eur, o vėliau 10 000 Eur kompensacijos. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir susirašinėjimai tarp R. A. ir Ž. B. elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios buvo pateiktos teismui bylos nagrinėjimo metu. Taigi, byloje ištirtos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad R. A., pasitelkęs P. J. ir D. D., siekė iš nukentėjusiojo išsireikalauti tariamą teisę į skolą, kurios nukentėjusysis nepripažino. Pokalbiui su Ž. B. pasitelkęs P. J. ir D. D., turėdamas tikslą sudaryti bauginančią situaciją, dėl kurios nukentėjusysis prarastų saugumo jausmą, R. A. surišo nukentėjusįjį, kad šis jaustųsi diskomfortiškai ir reikalavo tariamos, o gal ir realios, skolos išmokėjimo. Negavęs nukentėjusiojo sutikimo, R. A. nutarė toliau savo ketinimus dėl skolos užbaigti vienas, todėl paėmė iš nukentėjusiojo kaltinime nurodytus daiktus ir nuvyko į nukentėjusiojo butą, o iš ten neteisėtai pasisavino nukentėjusiojo turtą, kuris sudarė didelės vertės turtą, t. y. R. A. savo ketinimus realizavo baigdamas derybas ir savo reikalus su nukentėjusiuoju sutvarkė pats vienas.

342.12.

35D. D. bendrininkai R. A. ir P. J. jau yra nuteisti, jiems paskirtos bausmės ir jie jau atlieka teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes. Tačiau, byloje ikiteisminio tyrimo metu iškilo prieštaravimai dėl prokuroro sprendimo kvalifikuoti D. D. veiksmus pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir BK 181 straipsnio 3 dalį. Pats prokuroras 2019 m. gegužės 15 d. nutarimu D. D. padarytus veiksmus kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, bet po 2 dienų šį nutarimą pakeitė ir D. D. veiksmus jau kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 3 dalį. Klaipėdos apygardos teismas toje pačioje byloje pripažino R. A. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, P. J. – BK 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje. 2018 m. balandžio 27 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir nuteistųjų R. A. bei P. J. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos nepakeitė, tik P. J. išteisino pagal 178 straipsnio 3 dalį pripažinęs, kad šią nusikalstamą veiką padarė vienas R. A.. Apeliacinis teismas nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą kvalifikuodamas R. A. ir P. J. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, priešingu atveju, tas aplinkybes būtų konstatavęs nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėse dalyse bei motyvuose. Taigi, abu teismai pasisakė, kad R. A., P. J. bei D. D. neteisėtai, neturėdami teisėto pagrindo vertė nukentėjusįjį perduoti 10 000 eurų, tai yra prievartavo nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam turto neperdavus, nuteistieji iš nukentėjusiojo pagrobė jam priklausantį su savimi turėtą turtą – piniginę su joje buvusiais pinigais, akinius, buto raktus. Tokiu būdu, nuteistieji nusikalstamų veikų padarymo būdą – fizinį smurtą, tuos pačius veiksmus, naudojo skirtingais tikslais dviem nusikalstamoms veikoms įvykdyti, turint tikslą palaužti nukentėjusiojo valią prievartaujant iš jo turtą bei atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiant iš jo turėtus daiktus. Turto prievartavimas buvo baigtas nuteistiesiems neteisėtai pareikalavus nukentėjusįjį perduoti 10 000 eurų. Kai pareikalavęs perduoti vienokį turtą ir jo negavęs, kaltininkas, panaudojęs smurtą ar jo nepanaudojęs, tuoj pat pagrobia kitokį turtą, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į nurodytas ir šioje byloje ištirtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nuteistųjų R. A. ir P. J. veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip sutaptį pagal BK 180 straipsnio1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. Šie teismo sprendimai kasacine tvarka apskųsti nebuvo, todėl jų sprendimai šioje byloje nebuvo pakeisti ar panaikinti, o nuosprendžiai įsiteisėję ir vykdomi. Taip įvertinus, kad pareikalavę perduoti 10 000 Eur ir jų negavę kaltinamieji tuoj pat pagrobė kitą nukentėjusiojo turimą su savimi turtą ir tie veiksmai nenutrūko, jie tęsėsi iki reikalavimo baigtumo, tai yra atsisakius 10 000 Eur reikalavimo buvo pagrobtas nukentėjusiojo su savimi turėtas turtas – 350 Eur, 20 svarų, 4 dolerius grynais pinigais, akinius nuo saulės „Dior“ 400 Eur vertės, piniginę „Gucci“ 250 Eur vertės ir buto raktus, todėl vadovaujantis nustatytomis byloje aplinkybėmis bei nuteistų asmenų lygybės prieš įstatymus principu (BK 6 straipsnis) D. D. padaryti veiksmai, turi būti kvalifikuojami analogiškai kaip ir R. A. ir P. J., t. y. kaip sutaptis pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį ir šiuo pagrindu Klaipėdos apygardos teismo 2019 m liepos 25 d. nuosprendis turėtų būti pakeistas.

362.13.

37Pasisakydamas dėl D. D. skirtos bausmės, apeliantas nurodė, kad D. D. turi pastovią gyvenamąją vietą, gyvena su tėvais Lietuvoje, pirmiau nebuvo teistas, nors ir išsituokęs, bet turi santuokoje gimusią dukrą, kuria linkęs rūpintis, iki nusikalstamos veikos padarymo turėjo savo įmonę, vertėsi viešuoju maitinimu Palangos mieste. Anot apelianto, į šias aplinkybes turi būti atsižvelgta kaip į nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančius požymius. Labai svarbu, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis D. D. atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido bei jokių pretenzijų nebeturi. Tai rodo, kad nuteistasis suprato savo veiksmų neteisėtumą ir yra linkęs daugiau nenusikalsti bei laikyti įstatymų.

382.14.

39Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti D. D. jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. D. kaip bendrininko vaidmuo darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo antraeilis, todėl tai neturėtų būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). D. D. savo parodymuose iš esmės pripažino visas jam kaltinime nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs. Neatmestina tikimybė, kad jis galimai negirdėjo ir nesistengė žinoti visas pokalbio aplinkybes, kurios vyko tarp nukentėjusiojo ir R. A.. D. D. parodė, kad dėl tokių aplinkybių, į kurias jis nesitikėjo patekti, jam pačiam kilo šokas, todėl visko prisiminti jis negali ir parodė viską ką žinojo, savo kaltę pripažino visiškai.

402.15.

41Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad D. D. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje, apeliantas mano, kad byloje yra pagrindai taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir BK 61 straipsnio 4 dalį bei paskirti jam bausmes, mažesnes už jų vidurkį ar švelnesnes bausmės rūšis.

422.16.

43Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nustačius D. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat įvertinus, kad teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B. ir šis jam atleido, yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi tvirtus socialinius ryšius su savo šeima, tėvais, pas kuriuos ir būtų jo nuolatinė gyvenamoji vieta, glaudžių ryšių palaikymą su buvusia savo šeima ir dukterimi, sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 20 d., yra pakankamas pagrindas padaryti išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl D. D. paskyrus laisvės atėmimo bausmę gali būti taikomos BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas. Nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, jam galėtų būti paskirtos pareigos, numatytos BK 75 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose, t. y. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

442.

45Teismo posėdyje nuteistasis D. D. prašė gynėjo advokato Jono Špelverio apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

46III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

47Apeliacinis skundas atmetamas.

483.

49Tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, o surašydamas nuosprendį laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teisme nei advokatas, nei nuteistasis neginčijo įrodymų leistinumo ir liečiamumo bei nepateikė savo įrodymų vertinimo siūlymų. Apeliaciniame skunde advokatas ginčija nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą teigdamas, kad kai kurios ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo duotų parodymų dalys neatitinka viena kitos. Advokato nuomone, Ž. B. parodymai nenuoseklūs dėl to, kas rišo nukentėjusiojo rankas ir kojas.

504.1.

51Nukentėjusysis Ž. B. buvo apklaustas keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu 2016 m. rugpjūčio 1 d., Ž. B. paaiškino, kad D. D. ir P. J. išlipus iš automobilio jis D. D. rankose pamatė izoliaciją, o P. J. – kilimėlį. Jiems išlipus R. A. pradėjo šaukti, kad rištų jam rankas ir kojas. Tai išgirdęs jis išsispyrė iš šlepečių ir pradėjo bėgti. R. A. jį pagavo, parvertė ant žemės ir pradėjo smaugti ranka apkabinęs kaklą. Nuo smaugimo buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo jau buvo pasodintas prie medžio su izoliacija per riešus surištomis rankomis ir prie pėdų surištomis kojomis. Jis sėdėjo ant žemės ant P. J. iš automobilio nešto kilimėlio, R. A., P. J. ir D. D. jo nemušė (t. 2, b. l. 7). Kitų apklausų metu apie šias aplinkybes jis nebuvo klausiamas. Parodymų patikrinimo vietoje metu Ž. B. apie įvykį paaiškino taip pat, kaip ir pirmos apklausos metu, pasakęs, kad kai R. A. jį smaugė, jis matė, kaip pribėgo P. J. ir D. D., juto, kad kažkas laiko rankas ir kojas, tada trumpam prarado sąmonę (t. 2, b. l. 18). Apklaustas pirmosios instancijos teisme Ž. B. paaiškino, kad miške R. A. jam pasakė, kad jis yra skolingas. Tuo metu privažiavo D. D. ir P. J.. Jis pasakė, kad nieko neduos ir nėra už ką duoti. Prasidėjus grumtynėms, R. A. jį parvertė ant žemės. Jis buvo šoko būsenoje ir nežino, kas jį surišo (t. 4, b. l. 28). Pirmosios instancijos teismo posėdyje teismui pagarsinus Ž. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis patvirtino, kad jie teisingi.

524.2.

53Sulyginus įvairiose proceso stadijose nukentėjusiojo duotus parodymus Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiojo parodymai nebuvo iš esmės skirtingi, kaip gali atrodyti vertinant atskiras parodymų dalis. Pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime metu nukentėjusysis pasakė, kad buvo praradęs sąmonę, o kai atsibudo jau buvo surištas ir sėdėjo prie medžio. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis paaiškino, kad prieš prarasdamas sąmonę matė prie jo einančius P. J. ir D. D., jautė, kaip jam riša rankas ir kojas. Pirmosios instancijos teisme teismui pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis juos patvirtino. Atskirose proceso stadijose nukentėjusiojo duoti parodymai neprieštarauja vieni kitiems ir buvo pakankamai nuoseklūs . Svarbu tai, kad nukentėjusysis matė, kad R. A. jį laikant prie jo einantis D. D. turėjo lipnios juostos, kuria, akivaizdu, jis ir buvo surištas. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme D. D. pripažino, kad jis lipnia juosta surišo Ž. B. kojas.

544.3.

55Skunde teigiama, kad yra ir kitų nukentėjusiojo parodymų neatitikimų, tačiau šie kiti nukentėjusiojo parodymų neatitikimai skunde nėra nurodyti, todėl tokie argumentai yra deklaratyvūs ir kolegijos nenagrinėjami.

564.

57Šioje baudžiamojoje byloje yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas, surašytas kontroliuojant R. A. telefoninius pokalbius, kuris apeliaciniame skunde yra ginčijamas. Protokolo pradžioje pareigūno yra surašyti pokalbių apibendrinimai, o toliau yra surašytas pačių pokalbių turinys. Kolegija, sulyginusi pareigūno surašytas santraukas ir pokalbių turinį, neatitikimų nenustatė, pareigūno surašyta santrauka atitinka pokalbių turinį ir kolegija pokalbius vertina taip pat, kaip ir pareigūno surašytoje santraukoje. Kitą vertus įrodymų šaltinis yra pokalbių turinys, o ne pareigūno apibendrinimas ir priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi pokalbių turiniu, kurį interpretavo ne pagal policijos pareigūno pateiktą santrauką, o pagal protokolą. Priimdama šį sprendimą kolegija taip pat vadovaujasi protokole esančių pokalbių turiniu, o ne policijos pareigūno apibendrinimais. Tai, kad protokolo pradžioje jį surašęs policijos pareigūnas pateikė pokalbių turinio apibendrinimą, nerodo protokolo nepatikimumo ir nėra pagrindas juo nesiremti priimant sprendimus.

585.1.

59Skunde teigiama, kad pokalbių metu nuteistieji kalbasi ne apie Ž. B., o apie visai kitą jiems žinomą asmenį, kuris yra grįžęs iš JAV, bet šios aplinkybės niekas netyrė, nors nuteistieji apie šią aplinkybę paaiškino. Apeliacinės instancijos teisme D. D. buvo apklaustas apie jo ir R. A. pokalbių turinį ir jis neigė, kad pokalbiuose yra kalbama apie Ž. B., bet negalėjo nurodyti, apie ką kalbama. Jis tik pripažino, kad 2016 m. liepos 28 d., 21:52 val. pokalbyje yra kalbama apie Ž. B., kuris nešiojo brangų laikrodį. Iš bylos duomenų galima spėti, kad tas kitas asmuo, apie kurį galimai kalbėjo nuteistieji, yra M. K.. Tačiau kolegija mano, kad tokiais motyvais yra siekiama suklaidinti teismą. Byloje yra pakankamai sutampančių aplinkybių, iš kurių galima padaryti išvadą, kad telefoninių pokalbių metu nuteistieji kalba apie Ž. B.. Pokalbių metu kalbama apie asmenį, kuris grįžęs iš Didžiosios Britanijos (Ž. B. kaip tik neseniai buvo grįžęs iš Didžiosios Britanijos), o ne iš JAV, kalbama apie susitikimą Lepso koncerte (R. A. buvo susitikęs Ž. B. Lepso koncerte), koncerte R. A. matė pas Ž. B. laikrodį, apie kurį kalba kituose pokalbiuose, kaip jo savininkas siūlo šį laikrodį kitiems asmenims ir jį R. A. pagrobė iš Ž. B. buto. 2016 m. liepos 31 d., 12:06 val. pokalbyje R. A. pasakoja, kaip Ž. B. jį apgavo ir tokią pat versiją jis pateikė apklaustas teisme. 2017 m. liepos 27 d., 22:34 val. pokalbyje su P. J. R. A. pats mini Ž. B. pavardę. Po visų pokalbių nuteistieji prievartavo turtą iš Ž. B., o ne kokio nors kito asmens. Visos šios aplinkybės rodo, kad pokalbių metu buvo kalbama apie Ž. B. ir jokių papildomų veiksmų šiai versijai patikrinti teismas atlikti neturėjo.

605.

61Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad D. D. nebuvo bendrininkų grupės dalyvis, jis neturėjo tikslo užpulti nukentėjusįjį ir jį apiplėšti ar prievartauti jo turtą, tarp bendrininkų nebuvo susitarimo daryti nusikaltimus ir vaidmenų pasiskirstymo, tačiau šis argumentas nėra teisingas.

626.1.

63D. D. yra nuteistas dėl to, kad veikė bendrininku grupe su R. A. ir P. J., kurių bendrininkavimas yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais.

646.2.

65BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. D. D. nuteistas už tai, kad bendrininkų grupėje padarė plėšimą ir prievartavo turtą. Tiek plėšimo, tiek turto prievartavimo sudėtys yra sudarytos iš kelių požymių ir norint pripažinti veiksmus nusikalstamais, visi požymiai turi būti išpildyti. Kuomet nusikaltimą daro vienas asmuo, visus veiksmus padaro, o tuo pačiu ir visus sudėties požymius išpildo jis pats. Tačiau esant bendrininkavimui vienus veiksmus, reiškiančius nusikaltimo sudėties požymį, gali padaryti vienas ar keli bendrininkai, o kitus veiksmus – kitas ar kiti bendrininkai. Plėšimo sudėtis yra sudaryta iš dviejų dalių – svetimo turto pagrobimo ir fizinio smurto panaudojimo. Turto prievartavimo sudėtis irgi susideda iš dviejų dalių – iš kito asmens vertimo perduoti turtą ir fizinio smurto panaudojimo bei asmens laisvės atėmimo, todėl keliems kaltinamiesiems padarius šiuos nusikaltimus nėra būtina, kad visi jie padarytų visus inkriminuojamoje sudėtyje aprašytus veiksmus, jie gali tik panaudoti smurtą arba tik pagrobti turtą esant plėšimui ir tik versti kitą asmenį perduoti turtą arba tik panaudoti fizinį smurtą ar atimti asmeniui laisvę.

666.3.

67D. D. veiksmai yra nustatyti paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis bėgo nuo R. A., tačiau šis jį pasivijo, parvertė ant nugaros, palaikė prismaugęs už kaklo. Prieš prarasdamas sąmonę jis matė link jo einantį D. D., besinešantį lipnią juostą. R. A. laikė užsmaugęs kaklą ir jis buvo praradęs sąmonę, o kai atsigavo jau buvo surištas ir sėdėjo prie medžio. R. A. pasiėmė jo raktus ir su P. J. išvažiavo į jo butą susirinkti visų prabangių daiktų, o D. D. liko jį saugoti. Jis prašė D. D., kad atrištų jam rankas ir paleistų, tačiau pastarasis pasakė, kad jeigu jį paleis, tai pats sėdės surištas jo vietoje. Apklaustas pirmosios instancijos teisme D. D. paaiškino, kad miške įvyko grumtynės, besigrumdami nugriuvo ir tada jis iš savo automobilio pasiėmė lipnios juostos ir su R. A. surišo besigrumiančiam Ž. B. kojas. Po to R. A. su P. J. išvažiavo, o jis liko su Ž. B., kuris sėdėjo surištomis kojomis, ar jo rankos irgi buvo surištos, nepamena. Saugoti surištą Ž. B. jo niekas neprašė ir niekas neliepė, jis pats suprato, kad turi jį saugoti, kol draugai bus išvažiavę.

686.4.

69Tokie nustatyti D. D. ir nuteistų jo bendrininkų veiksmai atitinka BK 180 straipsnio ir 181 straipsnio sudėtis. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. A. užpuolė Ž. B., parvertė jį ant žemės, smaugė ir laikė suėmęs už kaklo. Tuo metu P. J. atsinešė kilimėlį, o D. D. atsinešė lipnios juostos, su kuria nukentėjusysis buvo surištas ir tai rodo, kad jis dalyvavo Ž. B. surišime, nes tuo metu R. A. laikė nukentėjusįjį ir rišti nukentėjusiojo negalėjo, nukentėjusįjį rišti galėjo tik D. D. ir P. J.. Apklaustas teisme pats D. D. prisipažino, kad rišo nukentėjusiajam kojas. Bendrininkams surišus D. B. jam buvo atimta galimybė priešintis, judėti ir laisvai pasirinkti savo buvimo vietą ir nuo šio momento prasidėjo jo laisvės atėmimas. Surištas Ž. B. buvo pasodintas prie medžio, iš jo buvo reikalaujama pinigų, o R. A. ir P. J. išvykus į nukentėjusiojo namus, jį saugojo D. D., taip užtikrinęs netrukdomą Ž. B. turto vagystę iš buto. Šis jo veiksmas yra prieš tai atlikto surišimo tęsinys ir taip tęsėsi nukentėjusiojo laisvės atėmimas iki tol, kai bendrininkai iš įvykio vietos išvažiavo. Tokiais veiksmais bendrininkai realizavo kelis BK 180 straipsnio požymius – R. A. parvertęs Ž. B. ir suėmęs jam už kaklo panaudojo fizinį smurtą, dėl prieš jį pavartoto R. A. fizinio smurto nukentėjusiajam negalint priešintis ir praradus sąmonę, P. J. ir D. D. surišę nukentėjusiojo rankas ir kojas atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis. BK 181 straipsnio kontekste šie veiksmai reiškia fizinio smurto panaudojimą ir laisvės atėmimą. D. D. atlikus bent dalį jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtyse esančių veiksmų laikoma, kad jis yra padaręs tą nusikalstamą veiką, net nežiūrint į tai, kad D. D. nepagrobė Ž. B. turto ir nereikalavo jį perduoti. D. D. veiksmų negalima vertinti atskirai nuo kitų bendrininkų veiksmų, jo veiksmai buvo būtini sėkmingam bendram nusikaltimų padarymui, be D. D. prisidėjimo ir atliktų veiksmų vienas R. A. nebūtų padaręs nusikaltimo.

706.5.

71D. D. tikslus, bendrininkų susitarimą ir jo ribas patvirtina ir byloje esančių elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas. 2016 m. liepos 31 d. įvykių kontekste, byloje esantys telefoniniai pokalbiai tarp R. A., P. J. ir D. D. kolegijos vertinami kaip susiję su jų įvykdytu nusikaltimu ir tai yra paruošiamieji pokalbiai prieš nusikaltimo padarymą. 2016 m. liepos 27 d., 22:42 val. įvykusio pokalbio metu nuteistasis kalba su R. A. apie Ž. B. pagavimą, apie kitos dienos veiksmų pradžią, D. D. pats pasisiūlo pravažiuoti ir pažiūrėti, ar yra Ž. B.. Kitos dienos rytą R. A. skambina D. D. ir klausia, ar jis vakar buvo pravažiavęs, o pastarasis atsako, kad buvo, bet nieko nematė. 2016 m. liepos 28 d., 13:34 val. įvykusio pokalbio metu R. A. sako D. D., kad šis grįžtų ir jis papasakos, kaip gauti pinigų, o turint omenyje, kad nei vienas iš nuteistųjų nenurodė apie jokį kitą pokalbį dėl pinigų gavimo teisėtu ar neteisėtu būdu, o po 3 dienų po šio pokalbio jie užpuolė Ž. B., daroma išvada, kad jie kalbėjo apie pinigų gavimą užpuolus nukentėjusįjį. Tos pačios dienos 21:52 val. vykusio pokalbio metu R. A. sako, kad buvo susitikęs Ž. B., kuris ant rankos turėjo brangų laikrodį, jie tariasi susitikti. 2016 m. liepos 31 d., 15:40 val., iš karto po pokalbio su Ž. B., su kuriuo susitarė susitikti, R. A. skambina D. D. ir liepia paskubėti, nes jau eina link „Sabonio“. Nuteistojo pateikta versija niekaip nepaaiškina, kodėl R. A. skambinti D. D. ir jį skubino. Kitą vertus, pokalbio prasmė suprantama, jei R. A. važiuoja su Ž. B. į mišką ir kad pastarąjį užpulti jam reikia pagalbos, todėl reikia atvažiuoti visiems vienu laiku, o todėl R. A. skubino D. D.. Visi šie pokalbiai rodo, kad visi bendrininkai buvo susitarę daryti turtinį nusikaltimą, jei reikės, panaudoti prieš Ž. B. fizinį smurtą, iš anksto buvo paruošta Ž. B. surišti skirta lipni juosta. Įvykio vietoje R. A. parvertus Ž. B. ir suėmus jį už kaklo, kiti bendrininkai jo nestabdė, o surišo nukentėjusįjį, taip parodydami savo pritarimą bendriems veiksmams.

726.6.

73Nuteistųjų bendrą veikimą rodo ir tai, kad jų telefoninių pokalbių metu jie kalba apie iš Ž. B. paimamų pinigų pasidalinimą. Taip iš karto po 2017 m. liepos 28 d., 13:34 val., R. A. pokalbio su A. A., kurio metu pastarasis pasakė, kad Ž. B. jau yra grįžęs, o R. A. pasakė: „aš žinau viską, ačiū tau labai, tu čia man žiauriai, žiauriai pagelbėjai“, R. A. skambina D. D. ir sako: „grįžkit, paimkit mane, nes tuoj papasakosiu, tuoj šaibų padarysim“. Šis ir kiti pokalbiai rodo, kad nuteistieji buvo susitikę pasitarti dėl veiksmų. Neužilgo po šio pokalbio R. A. skambina K. K. ir klausia Ž. B. telefono numerio. 2017 m. liepos 28 d., 18:22 val., vykusio pokalbio su P. J. metu, planuodamas eiti į Lepso koncertą, R. A. sako: „nes jūs pinigų irgi neturit, geriau su jumis pasidalint“.

746.7.

75Kolegija netiki nuteistojo parodymais, kuriuose jis sako nežinojęs važiavimo tikslo, negirdėjęs R. A. ir Ž. B. pokalbio, nematęs Ž. B. daiktų paėmimo, nežinojęs, kur buvo išvažiavę R. A. ir P. J., nežinojęs ir nesupratęs, kad vykdomas Ž. B. turto plėšimas ir turto prievartavimas. Tokia versija yra neįtikinama, nes be to, kad nuteistieji apie užpuolimą kalba telefoninių pokalbių metu, D. D., kartu su P. J., atvyko į įvykio vietą kitu automobiliu nei R. A. ir Ž. B., visą kelią sekdami paskui pastarųjų automobilį, įvykio vietoje jis buvo labai ilgai, nuo maždaug 15:45 val. iki 21.10 val., buvo toje pačioje vietoje kaip ir R. A. ir net jei pats ir nedalyvavo pokalbiuose su Ž. B., negalėjo negirdėti, ką pastarasis kalba bei nematyti, kaip R. A. paima Ž. B. daiktus. Neįtikinama, kad kitiems bendrininkams išvykus į Ž. B. butą ir palikus D. D. miške saugoti Ž. B., jis nesidomėjo, kur ir ko išvyko jo bendrininkai, o tiesiog pats nieko nežinodamas ir niekieno neprašomas liko saugoti nukentėjusiojo. Be to, D. D. parodymus paneigia telefoninių pokalbių įrašais bei nukentėjusiojo parodymai.

766.8.

77Kolegija sutinka, kad galimai bendrininkai nebuvo aptarę, ar jie darys plėšimą, ar prievartaus turtą, kokius konkrečius veiksmus kiekvienas iš jų padarys, kur stovės, eis ar ką kalbės, tačiau to iš bendrininkų ir nereikalaujama. Konkrečių veiksmų teisinis vertinimas yra teismo kompetencija, kurį jis daro pagal nustatytą bendrininkų susitarimą ir jų atliktus veiksmus. BK 25 straipsnio 2 dalis net nereikalauja iš bendrininkų grupės tokio organizuotumo lygio, kad kiekvienas būtų pasidalinęs vaidmenimis. D. D. suprato, kad kartu su bendrininkais bendromis jėgomis jie panaudos prieš Ž. B. fizinį smurtą, atims jo laisvę ir prievartaus jo turtą arba jį pagrobs.

786.9.

79D. D. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

806.

81Skunde teigiama, kad D. D. veiksmus reikia kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą, nes R. A. reikalavo kompensacijos už Ž. B. atliktus veiksmus. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais. BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Atsakomybė yra numatyta už ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos tikros ar tariamos teisės vykdymo, o nei D. D., nei jo bendrininkai tokios teisės neturėjo. Apeliaciniame skunde ši teisė yra kildinama iš R. A. ankstesnių santykių su Ž. B., kuomet R. A. prašė Ž. B. kitiems asmenims padėti susirasti darbą Didžiojoje Britanijoje ir buvo perduoti kitų asmenų asmens dokumentai, pagal tuos dokumentus buvo išsinuomoti, bet negrąžinti automobiliai. Tačiau ankstesniais teismų sprendimais nustatyta, kad tarp Ž. B. ir R. A. jokie sandoriai sudaryti nebuvo ir jokie teises ar pareigas sukuriantis santykiai tarp jų neatsirado, Ž. B. jokių įsipareigojimų neprisiėmė, o R. A. jokių teisių neįgijo. Jokių įrodymų, galinčių vesti prie kitokios išvados, nėra ir šioje baudžiamojoje byloje. Pačiame apeliaciniame skunde nėra apsispręsta, kokie gi santykiai galėtų sieti R. A. ir Ž. B. – ar R. A. reikalavo skolos, ar kompensacijos. Paprašytas R. A. nukentėjusysis davė savo pažįstamo, dirbančio Didžiojoje Britanijoje ir galinčio padėti įsidarbinti, adresą, kuris per R. A. ir R. C. buvo perduotas įsidarbinti norėjusiems žmonėms ir jeigu dėl šio įvykio ką nors ir siejo kokie nors santykiai, tai tik dokumentus davusius žmones ir tą asmenį, kuriam jie davė dokumentus. Tai, kad nuteistųjų tikslas nebuvo susigrąžinti neva R. A. skolą ar gauti kompensaciją, o savanaudiškai pasipelnyti, rodo ir šio nuosprendžio 6.6. punkte nurodyti telefoniniai pokalbiai, kuriuose jie kalba apie tai, kaip gauti pinigų. Dėl nurodytų aplinkybių nuteistojo D. D. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 294 straipsnio 1 dalį.

827.

83Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti D. D. kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį iš esmės argumentuojant ankstesniais teismų sprendimais, kuriais R. A. ir P. J. buvo pripažinti kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. BK 181 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, o BK 181 straipsnio 3 dalyje tam, kas prievartavo didelės vertės turtą. Skirtumas tarp BK 181 straipsnio 2 ir 3 dalies yra tas, kad 2 dalies taikymas nepriklauso nuo prievartauto turto dydžio, o jame nurodytas požymis „didelė turtinė žala“ yra siejamas su turto prievartavimo metu nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, o ne iš jo prievartauto turto dydžiu. Šioje byloje turto prievartavimu Ž. B. nebuvo padaryta turtinė žala, o teisingai pritaikytas požymis dėl prievartauto turto dydžio.

848.

85Skunde argumentuojama, kad nėra aišku, kokią pinigų sumą prievartavo nuteistieji, nukentėjusysis galėjo nurodyti prievartauto turto vertę žinodamas BK 190 straipsnio nuostatas dėl didelės vertės ribos ir taikydamas savo parodymus prie jos siekdamas pasunkinti nuteistųjų padėtį. Šie argumentai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Turto vertės išaiškinimas yra pateiktas BK 190 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, kuri nusikaltimo padarymo metu buvo 9 415 eurų. Ikiteisminio tyrimo metu D. D. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dėl to, kad bendrininku grupėje jis prievartavo perduoti 10 000 eurų vertės turtą ir dėl tokio kaltinimo D. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo. Prievartauto turto vertė yra nustatyta patikimais nukentėjusiojo parodymais ir abejonių kolegijai nekelia, kuriuose jis nuo pat pirmosios apklausos teigė, kad nuteistieji iš jo reikalavo 10 000 eurų. Kelis kartus apklaustas nukentėjusysis, niekada nenurodė, jog nuteistieji iš jo reikalavo 5 000 eurų. Todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad buvo prievartautas 10 000 eurų vertės turtas ir D. D. teisingai pripažino kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

869.

87Kolegija sutinka su skundo argumentais dėl kaltinimo detalumo ir nustačiusi tikslesnį nusikaltimo padarymo laiką bei D. D. veiksmus, tiksliną kaltinimą ir laiko, kad D. D. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016 m. liepos 31 d., 15:45 val., miške, esančiame šalia kelio Palanga – Šventoji, R. A. užpuolus ir jėga pargriovus Ž. B. ant žemės, D. D. lipnia juosta surišo nukentėjusiajam kojas, taip palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą bei laikotarpiu nuo 15:45 val. iki 21:10 val. atėmė jam laisvę, tame tarpe R. A. ir P. J. išvykus, D. D. vienas saugojo nukentėjusįjį, ir neturint tam teisėto pagrindo bendrininkai atvirai reikalavo nukentėjusįjį perduoti 10 000 Eurų, tai yra prievartavo didelės vertės nukentėjusiojo turtą. Nukentėjusiajam nesutikus perduoti reikalaujamą turtą, bendrininkai iš jo pagrobė su savimi turėtą nukentėjusiajam priklausantį turtą – 350 Eurų, 20 svarų ir 4 dolerius grynais pinigais, 400 Eurų vertės akinius nuo saulės „Dior“, 250 Eurų vertės piniginę „Gucci“ ir buto raktus.

8810.

89Skunde apeliantas kelia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klausimą teigdamas, kad D. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme ir pripažino visas jam kaltinime nurodytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesutiko tik su tuo, kad prievartavo nukentėjusįjį jiems perduoti didelės vertės turtą. Pirmosios instancijos teismas nepripažino šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes manė, kad nuteistasis nebuvo teismui nuoširdus, melavo ir išsisukinėjo, mėgindamas išvengti atsakomybės neigė esmines teismo nustatytas bylos aplinkybes: tvirtino, kad nežinojo ir nesuprato, kad yra prievartaujamas nukentėjusiojo turtas ir vykdomas plėšimas, neigė susitarimą su bendrininkais padaryti šiuos nusikaltimus.

9011.

91Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

9212.

93Susipažinus su pirmosios instancijos teisme D. D. duotais parodymais ir apeliacinės instancijos teismui dar kartą apklausus D. D. matyti, kad jis prisipažino tik dėl to, kad padėjo draugams grumtynių su nukentėjusiuoju metu ir lipnia juosta surišo jam kojas, tačiau nežinojo ir nesuprato, kad dalyvauja plėšime ir turto prievartavime. Tokie D. D. parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais. Kaip jau buvo analizuota šios nutarties 6 punkte, visi nuteistieji jau prieš tris dienas iki Ž. B. užpuolimo ruošėsi jam, kalbėjo apie tai, kad savo veiksmais jie gaus pinigų, taigi ir D. D. iš anksto žinojo, kad bus vykdomas turtinis nusikaltimas. Iš telefoninių pokalbių ir Ž. B. parodymų akivaizdu, kad nuteistasis ne šiaip atsitiktinai įvykio dieną atvažiavo prie parduotuvės „Liepa“, o toks buvo planas. Nukentėjusysis apie D. D. ir P. J. nieko nežinojo, jis susitiko tik su R. A., o pastarieji važiavo iš paskos, kad visi trise užpultų Ž. B.. Kolegija nepatikimais ir nelogiškais laiko D. D. parodymus, kad Ž. B. jis surišo norėdamas padėti draugams grumtynių metu, o vėliau jis tiesiog saugojo nukentėjusįjį nesuprasdamas tokio veiksmo esmės. D. D. veiksmai surišus Ž. B. ir atėmus jam laisvę ir atėmus jam galimybę priešintis, buvo visų bendrininkų bendro plano dalis, kaip ir vėlesnis nukentėjusiojo saugojimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino D. D. parodymus prisipažinimo aspektu. Be to, nei pirmosios instancijos teismas, nei ši kolegija nenustatė nuoširdaus D. D. gailėjimosi, ką nustatyti būtina norint pritaikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tokių argumentų nėra ir apeliaciniame skunde.

9413.

95Skunde apeliantas nurodė, kad D. D. pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir kurios rodytų, kad nuteistajam galima paskirti mažesnio dydžio bausmę. Bausmės dydžio nustatymo taisyklės yra numatytos BK 54 ir 61 straipsniuose. Tiek parinkdamas bausmės rūšį, tiek bausmės dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, vadovavosi BK 61 straipsnio 2 dalies taisyklėmis ir paskyrė už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – kiek didesnę nei sankcijoje nustatyta minimalią laisvės atėmimo bausmę. Subendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už BK 181 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, pridėjo minimalią tokiais atvejais reikalaujamą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai skirdamas bausmę nurodė, kad tokio dydžio bausmė, mažesnė netgi už D. D. bendrininkui P. J. paskirtą bausmę, visiškai atitinka kaltininko vaidmenį bendrininkų nusikaltime.

9614.

97Apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo ir prašoma sumažinus paskirtos bausmės terminą iki 4 metų atidėti D. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. D. D. nusikalstamų veiksmų atlikimo metu galiojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leido teismui atidėti bausmės vykdymą nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) asmeniui. Kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 4 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

98Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

99nuteistojo D. D. advokato apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš D. D. priteista Ž. B. 2 550 Eur neturtinei žalai atlyginti, žalos... 4. Iš D. D., Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. I. Bylos esmė... 7. 1.... 8. D. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe... 9. 1.1.... 10. D. D., veikdamas bendrininkų grupe su P. A. ir P. J., 2016 m. liepos 31 d.,... 11. II. Apeliacinio skundo argumentai... 12. 2.1.... 13. Nuteistojo D. D. gynėjo advokato Jono Špelverio apeliaciniame skunde prašoma... 14. 2.2.... 15. Apelianto manymu teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus nepaaiškėjo kokią... 16. 2.3.... 17. Apelianto vertinimu, iš D. D. pateikto kaltinimo turinio sunku suprasti kokius... 18. 2.4.... 19. Nagrinėdamas D. D. baudžiamąją bylą teismas jokių naujų įrodymų... 20. 2.5.... 21. Taip pat nurodoma, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos... 22. 2.6.... 23. Anot apelianto, byloje nėra nustatyta objektyvių ir patikimų duomenų, kurie... 24. 2.7.... 25. Skunde nesutinkama su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad byloje... 26. 2.8.... 27. Apelianto vertinimu, iš nuteistojo D. D. ir nuteistųjų P. J. ir R. A.... 28. 2.9.... 29. Byloje esančios telefoninių pokalbių tarp kaltinamojo D. D. ir nuteistųjų... 30. 2.10.... 31. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole... 32. 2.11.... 33. Iš R. A. parodymų matyti, kad jis iš Ž. B. reikalavo skolos už netinkamai... 34. 2.12.... 35. D. D. bendrininkai R. A. ir P. J. jau yra nuteisti, jiems paskirtos bausmės ir... 36. 2.13.... 37. Pasisakydamas dėl D. D. skirtos bausmės, apeliantas nurodė, kad D. D. turi... 38. 2.14.... 39. Pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti D. D. jo atsakomybę... 40. 2.15.... 41. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad D. D. padarė nusikalstamas... 42. 2.16.... 43. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje nustačius D. D. atsakomybę... 44. 2.... 45. Teismo posėdyje nuteistasis D. D. prašė gynėjo advokato Jono Špelverio... 46. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai... 47. Apeliacinis skundas atmetamas.... 48. 3.... 49. Tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas laikėsi BPK 20... 50. 4.1.... 51. Nukentėjusysis Ž. B. buvo apklaustas keturis kartus ikiteisminio tyrimo metu,... 52. 4.2.... 53. Sulyginus įvairiose proceso stadijose nukentėjusiojo duotus parodymus... 54. 4.3.... 55. Skunde teigiama, kad yra ir kitų nukentėjusiojo parodymų neatitikimų,... 56. 4.... 57. Šioje baudžiamojoje byloje yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos... 58. 5.1.... 59. Skunde teigiama, kad pokalbių metu nuteistieji kalbasi ne apie Ž. B., o apie... 60. 5.... 61. Apeliaciniame skunde advokatas teigia, kad D. D. nebuvo bendrininkų grupės... 62. 6.1.... 63. D. D. yra nuteistas dėl to, kad veikė bendrininku grupe su R. A. ir P. J.,... 64. 6.2.... 65. BK 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet... 66. 6.3.... 67. D. D. veiksmai yra nustatyti paties nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymais.... 68. 6.4.... 69. Tokie nustatyti D. D. ir nuteistų jo bendrininkų veiksmai atitinka BK 180... 70. 6.5.... 71. D. D. tikslus, bendrininkų susitarimą ir jo ribas patvirtina ir byloje... 72. 6.6.... 73. Nuteistųjų bendrą veikimą rodo ir tai, kad jų telefoninių pokalbių metu... 74. 6.7.... 75. Kolegija netiki nuteistojo parodymais, kuriuose jis sako nežinojęs važiavimo... 76. 6.8.... 77. Kolegija sutinka, kad galimai bendrininkai nebuvo aptarę, ar jie darys... 78. 6.9.... 79. D. D. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo pagrindinis ir pirmosios instancijos... 80. 6.... 81. Skunde teigiama, kad D. D. veiksmus reikia kvalifikuoti kaip savavaldžiavimą,... 82. 7.... 83. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas... 84. 8.... 85. Skunde argumentuojama, kad nėra aišku, kokią pinigų sumą prievartavo... 86. 9.... 87. Kolegija sutinka su skundo argumentais dėl kaltinimo detalumo ir nustačiusi... 88. 10.... 89. Skunde apeliantas kelia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo klausimą... 90. 11.... 91. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 92. 12.... 93. Susipažinus su pirmosios instancijos teisme D. D. duotais parodymais ir... 94. 13.... 95. Skunde apeliantas nurodė, kad D. D. pirmosios instancijos teismas paskyrė per... 96. 14.... 97. Apeliaciniame skunde yra išdėstyti argumentai dėl BK 75 straipsnio taikymo... 98. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 99. nuteistojo D. D. advokato apeliacinį skundą atmesti....