Byla 2K-425/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Dalios Bajerčiūtės, Rimanto Baumilo, pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Aidai Japertienei, nuteistajam A. A., nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Petkevičiui, nukentėjusiojo-civilinio ieškovo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, civilinio atsakovo atstovui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo–civilinio ieškovo S. J. bei jo atstovo ir civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutarties.

2Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Prašymas priteisti iš nuteistojo išlaidas, turėtas apmokant advokatui už teisines paslaugas, atmestas.

3Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartimi nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas – panaikinus nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, S. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas, o dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies – iš UAB ( - ) priteista atlyginti S. J. 50 000 Lt neturtinę žalą. Iš A. A. priteista atlyginti S. J. 1700 Lt proceso išlaidų.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovo, prašiusio jų kasacinį skundą patenkinti, o civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo kasacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo, prašiusio jo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo bei jo gynėjo, prašiusių, civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo kasacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 15 d., apie 12.20 val., prie VšĮ ( - ) pastato, esančio ( - ), Gedimino g. 200, vairuodamas UAB ( - ) priklausantį sunkvežimį MAN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 145, 158, 172 punktų reikalavimus, važiuodamas šaligatviu atbuline eiga, kliudė ir sužalojo šaligatviu iš VšĮ Kaišiadorių ligoninės ėjusią pėsčiąją A. J., kuri dėl pilvo, krūtinės ir galvos suspaudimo su daugybiniais traiškytinais sužalojimais, atvirų skeveldrinių kaukolės lūžių su smegenų sutraiškymu, daugybinių skeveldrinių menčių, stuburo krūtinės dalies, šonkaulių lūžių su trauminiais širdies, kairiojo plaučio, kepenų, blužnies, žarnų pasaitų plyšimo, masyvių kraujosruvų minkštuosiuose krūtinės ir galvos audiniuose mirė.

6Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J., dėl nusikalstamos veikos patyrusiam žalos, pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusiojo prašymą priteisti iš nuteistojo atlyginti išlaidas, turėtas apmokant advokatui už teisinę pagalbą, atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė: S. J. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, o ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkino iš dalies – iš UAB ( - ) priteisė 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš nuteistojo A. A. priteisė atlyginti nukentėjusiajam proceso išlaidas – 1700 Lt.

7Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. bei jo atstovas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartį pakeisti: S. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti ir iš UAB ( - ) S. J. priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; išlaidas, turėtas apmokant advokatui už suteiktas teisines paslaugas, pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš nuteistojo A. A.

8Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su neturtinės žalos dydžio nustatymu, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl keistina.

9Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nemotyvuotai sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 113, 115 straipsnių bei 332 straipsnio 3 dalies nuostatas; nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymu; apribodamas nukentėjusiojo teisę gauti atlyginimą už padarytą nusikalstamą veiką, pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas.

10Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl motinos mirties S. J. patyrė didelį stresą, pablogėjo jo gyvenimo kokybė ir sveikata, todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikaltimo padarinius, į tai, kad žalą padaręs asmuo veikė neatsargiai, į civilinio atsakovo UAB ( - ) bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį, UAB DK „PZU Lietuva“ jau atlygintą neturtinės žalos dydį, taip pat į sąžiningumo bei protingumo kriterijus, ir padarė išvadą, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos turi būti sumažintas priteisiant 50 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, privalėjo vadovautis CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.284 straipsnio 1 dalimi bei suformuota teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (kasacinė nutartis Nr. 2K-68/2008). Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Sistemiškai aiškinant CK 6.284 straipsnio 1 dalį su deliktinės atsakomybės taisyklėmis ir bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniai), teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys neatsižvelgiant į jų darbingumą, tačiau, atsižvelgiant į nurodytų asmenų ir žuvusiojo tarpusavio santykių pobūdį, kai nukentėjusiojo mirtis šiems asmenims sukėlė CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, bei atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1975 m. gegužės 15 d. rezoliucijos Nr. (75) 7 19 punkte suformuotą teisės į neturtinės žalos atlyginimą kriterijų – neturtinės žalos reikalaujančių asmenų santykių pobūdį, kad santykiai turi būti draugiški iki mirties, pasižymėti nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, artumu (kasacinės nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Tai, kad jo ir jo šeimos narių santykiai su žuvusia motina buvo artimi, šilti, pasižymėjo nuolatiniu pobūdžiu, emociniu tvirtumu, nuoširdumu, įrodyta liudytojų G. L., G. J., V. J. parodymais. Aplinkybę, kad jis (kasatorius) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Tačiau šis teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nesivadovavo BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 10 dalies nuostatomis ir nusprendė mažinti neturtinės žalos dydį nurodydamas motyvą, kuris prieštarauja paties teismo padarytai išvadai, jog pagrindas priteisti neturtinę žalą yra. Teismo nurodytas motyvas, kad S. J. kiekvieną dieną rūpintis motina negalėjo, nes dirbo, ir pas ją atvykdavo tik savaitgaliais, kad motina rūpinosi jos draugė, yra visiškai nepagrįstas ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o be to, neturi nieko bendra nustatant neturtinės žalos dydį ir prieštarauja CK 6.250 straipsnio bei CK 6.284 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Teismas turėjo atsižvelgti į byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina, kad jo motina, nors ir ligota, tačiau buvo pakankamai savarankiška, pati pajėgi rūpintis savimi. Ji gyveno atskirai savo bute, galėjo ir norėjo gyventi viena, pati nuvykdavo pas gydytoją iš Pravieniškių į Kaišiadoris. Jis motina rūpinosi, atvykdavo pas ją kiekvieną savaitgalį, be to, ja rūpinosi bei jai padėdavo ir kiti jo šeimos nariai. Aplinkybė, kad motina draugavo su kaimynystėje gyvenusia G. L., kuri ja kažkiek pasirūpindavo, nereiškia, jog jis motina nesirūpino. Sprendžiant neturtinės žalos dydį, įtakos turi tvirtų ir nuolatinių emocinių ryšių ir šiltų tarpusavio santykių su motina buvimas, o ne tai, kas ja rūpinosi. Teismas turėjo įvertinti padaryto nusikaltimo padarinius ir tai, kokią įtaką jam turėjo motinos netektis. Dėl motinos žūties jis patyrė didžiulį nervinį šoką ir ilgalaikį stresą, kuris dar nepraėjo. Ypač skaudžiai išgyvena ir patiria didžiules dvasines kančias galvodamas apie tai, kad motinos gyvenimas baigėsi ne dėl natūralios įvykių eigos, o priverstinai. Labai stiprius dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją jam kelia suvokimas, kokias kančias, kokį nežmonišką skausmą patyrė motina prieš mirtį, kokia baisi buvo jos gyvenimo pabaiga. Be to, teismas neanalizavo įrodymų, patvirtinančių gerą UAB ( - ) turtinę padėtį. Bendrovė turi daug nekilnojamojo turto ir tai patvirtina pažymos iš Registrų centro, todėl galimybė iš šios bendrovės priteisti prašomą neturtinę žalą buvo ir yra.

11Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

13BPK 369 straipsnyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais yra laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Tai reiškia, kad esminiais pažeidimais yra laikomi ne tik tokie pažeidimai, kurie galėjo paveikti neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio ar nutarties priėmimą, bet ir tokie pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos proceso šalies teisės.

14Pirmosios instancijos teisme baigus įrodymų tyrimą ir teismui išėjus priimti nuosprendžio, iš UAB DK „PZU Lietuva“ buvo gauti papildomi dokumentai. Dėl gautų dokumentų teismo posėdis nebuvo sušauktas, įrodymų tyrimas nebuvo atnaujintas. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, įrodymų tyrimas nebuvo atliktas, tačiau apeliacinės instancijos teismas šiais rašytiniais dokumentais vadovavosi. Kasatorius teigia, kad tai yra esminis Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimas, nes priimant procesinį sprendimą negalima vadovautis įrodymais, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirti.

15Kasatorius pažymi, kad pateikdamas civilinį ieškinį S. J. nurodė du atsakovus – UAB ( - ) ir UAB DK „PZU Lietuva“. Teismas, priteisdamas iš UAB ( - ) 50 000 Lt, nepasisakė, kodėl ši suma turi būti priteista tik iš vieno atsakovo – UAB ( - ), nors pagal ieškinį buvo aišku, kad ieškovas piniginę sumą prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai. Teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, savo sprendime tai turėjo aptarti, UAB DK „PZU Lietuva“ turėjo dalyvauti teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas priteisiant 50 000 Lt. Iš šios nutarties neaišku, ar į priteistą 50 000 Lt sumą įeina UAB DK „PZU Lietuva“ sumokėta neturtinės žalos dalis – S. J. 1726,40 Lt bei 1726,40 Lt jo broliui N. J. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti pagrįstas įrodymais. Įrodymai kaip visuma gali būti vertinami tik po to, kai kiekvienas iš jų įvertinamas atskirai pagal BPK 20 straipsnyje nustatytus kriterijus. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys turi būti tiriami teismo posėdyje (BPK 301 straipsnis). Kadangi S. J. apeliacinį skundą padavė dėl civilinio ieškinio, teismas privalėjo patikrinti visus įrodymus, o tai buvo galima tinkamai padaryti tik atlikus įrodymų tyrimą. Teisingai neišsprendęs šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, suvaržiusį tiek paties nukentėjusiojo, tiek ir atsakovų UAB ( - ), UAB DK „PZU Lietuva“ bei paties nuteistojo A. A. teises bei sukliudžiusį teismui priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl priteistų civilinių ieškinių turi būti panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

16S. J., 2009 m. liepos 14 d. pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad neturtinę žalą vertina 100 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu, nors tiek jam, tiek jo broliui UAB DK „PZU Lietuva“ jau buvo sumokėjusi po 1726,40 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismas ieškinio nesumažino ir nepaaiškino, ar reikia sumokėtus pinigus minusuoti, ar ne. Be to, kasatorius nurodo, kad, be nukentėjusiojo S. J., yra dar du broliai (vienas iš jų N. J.), kurie gyvena Rusijoje. Reikšdamas civilinį ieškinį S. J. privalėjo vadovaujantis tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso normomis, į ieškinį įtraukti savo brolius bendraieškoviais arba trečiaisiais asmenimis. Priteisus S. J. atlyginti vienokio ar kitokio dydžio neturtinę žalą, analogiškos žalos gali pareikalauti ir kiti velionės sūnūs. Todėl tokio civilinio ginčo sprendimas galimas tik civiline tvarka, nes, sprendžiant šį ginčą baudžiamojoje byloje, dėl kitų ieškovų ar trečiųjų asmenų gyvenimo užsienyje užsitęstų baudžiamosios bylos nagrinėjimas.

17Be to, kasatorius mano, kad pareikštas 100 000 Lt ieškinys bei priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai nepagrįstas ir per didelis. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas tokio dydžio neturtinę žalą, nutartyje nenurodė, kodėl būtent tokio dydžio neturtinė žala priteisiama. CK 6.232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį, žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. S. J. teismo posėdyje pažymėjo, kad jo motinai buvo 79 metai, ji blogai girdėjo, nešiojo klausos aparatą (bet ne visada, nes aparatas ūždavo); vienai akiai nustatyta katarakta, daryta operacija, ji blogai matė; globa jai nepaskirta. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo A. J., įvyko dėl pačios A. J. kaltės, jos neatidumo ir neapdairumo. Velionė, praktiškai negirdinti ir nematanti, neturėjo būti viena išleista iš namų. Šios aplinkybės buvo nurodytos UAB ( - ) atsikirtime į pareikštą apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų neįvertino ir nutartyje neaptarė. Kasatoriaus nuomone, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka, o nusprendus šį klausimą spręsti iš esmės, – žymiai sumažintas.

18Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, teismų instancinė sistema suponuoja tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. gruodžio 9 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. rugsėjo 23 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2006 m. spalio 24 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismui kardinaliai priešingai išsprendus klausimą dėl civilinio ieškinio, buvo atimta galimybė tokį sprendimą skųsti apeliacine tvarka.

19Kasaciniai skundai atmestini.

20Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti ją nėra pagrindo.

21Dėl civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka

22Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmestini.

23Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese pareiškimas (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir turi būti nagrinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso X skyriuje įtvirtintas taisykles. Civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento (BPK 110 straipsnio 1 dalis).

24Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį, t. y.: 1) visiškai jį patenkinti; 2) iš dalies jį patenkinti arba 3) civilinį ieškinį atmesti. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Išimtiniu atveju gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, reikšmingos sprendimui priimti, ir jeigu neišspręstas turtinės žalos dydis neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu buvo pripažintas S. J., jo ieškinys tapo baudžiamosios bylos dalimi, todėl turėjo būti ir buvo išnagrinėtas baudžiamajame procese. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme jokie kiti asmenys prašymo pripažinti juos nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais nebuvo pareiškę. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad S. J. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamajame procese negalėjo būti išnagrinėtas, nes tokios žalos atlyginimo gali pareikalauti ir kiti žuvusiosios sūnūs, atmestinas.

25Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o tai suvaržė visų proceso dalyvių teises ir todėl byla turi būti grąžinta iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, taip pat yra nepagrįstas ir atmestinas. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama tik pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą. Pats nukentėjusysis ir civilinis ieškovas bei jo atstovė kasaciniu skundu neprašo bylos grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka ir skundo motyvuose nenurodo, kad minėto įstatymo reikalavimai buvo pažeisti. Kaip galima spręsti iš civilinio atsakovo atstovo skundo turinio, BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas bei proceso dalyvių teisių suvaržymas argumentuojamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, kurį privalėjo atlikti, savo sprendime, darydamas atitinkamas išvadas, vadovavosi iš UAB DK „PZU Lietuva“ gautais dokumentais, kurie pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo tirti. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2009 m. lapkričio 19 d. gavo iš UAB DK „PZU Lietuva“ paaiškinimo faksogramą, kurioje buvo nurodytos visos draudimo išmokos, t. y. konkrečios pinigų sumos, išmokėtos S. J. turtinei ir neturinei žalai atlyginti. Tuo pačiu paaiškinimu, pažymint, kad UAB DK „PZU Lietuva“ savo sutartinius įsipareigojimus yra visiškai įvykdžiusi, buvo prašoma bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Šis paaiškinimas nagrinėjant bylą buvo perskaitytas, prašymų bylos nedalyvaujant UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui nenagrinėti nebuvo pareikšta. Po teismo posėdžio buvo gautas minėto paaiškinimo originalas bei priedai – išmokėjimą patvirtinančios trys mokėjimo nurodymo kopijos bei laidojimo išlaidas patvirtinančių dokumentų kopijos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlikti įrodymų tyrimą nebuvo prašoma ir jis nebuvo atliekamas, minėti dokumentai, kuriais UAB DK „PZU Lietuva“ iš esmės pagrindė išmokėtos draudimo išmokos turtinei žalai atlyginti dydį, nebuvo perskaityti, tačiau dėl to naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Iš atsakovo UAB ( - ) turtinės žalos atlyginimas nėra priteistas, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kurio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo kasaciniame skunde neginčijamas. Tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ pagal draudimo sutartį turėtus įsipareigojimus dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdė, niekas neginčijo ir neginčija, apie gautas išmokas neturtinei žalai atlyginti parodymus teisme davė ir pats nukentėjusysis, todėl konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas, išspręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą neatlikdamas įrodymų tyrimo, esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nėra pagrindo.

26Kasatorius savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka motyvuoja ir tuo, kad priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis, kad ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo apskritai turėjo būti paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka arba žymiai sumažintas. Tokią savo nuomonę kasatorius, remdamasis CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, argumentuoja tuo, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo A. J., įvyko dėl jos pačios neatidumo ir neapdairumo, kad <...> pagrindinė priežastis šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios A. J. neatidumas ir kaltė <...>. Šie kasatoriaus argumentai taip pat atmestini. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymas nenumato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiajam S. J. teisė į neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažinta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuris kasatoriaus apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas. Byloje nustatyta, kad dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo A. J., kaltas A. A., nes jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo A. J. (BK 281 straipsnio 5 dalis). A. J., ėjusi iš Kaišiadorių ligoninės, A. A. atbuline eiga vairuojamu automobiliu buvo mirtinai sužalota ant šaligatvio. Byloje nenustatyta, kad ji, eidama šaligatviu, pažeidė kokias nors įstatymais ar kitais norminiais aktais nustatytas taisykles, neatsižvelgė į kokius nors ženklus, trukdančius ar atitinkamai ribojančius pėsčiųjų eismą, kad ji savo elgesiu išprovokavo ar kaip kitaip darė įtaką A. A. pažeisti kelių eismo saugumo taisykles. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats kasatorius. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. UAB ( - ) darbuotojo A. A. veika buvo eismo įvykio metu kilusių pasekmių priežastis, jo metu sukelti padariniai yra negrįžtami. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, kuo didesnė vertybė, tuo labiau ji ginama, didžiausia vertybė yra žmogaus gyvybė, todėl, remiantis kasatoriaus argumentais, teigti, kad iš atsakovo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per didelis ar kad apskritai apeliacinės instancijos teismas negalėjo ir neturėjo teisės spręsti neturtinės žalos atlyginimo klausimo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas pareikštame ieškinyje, kuriame atsakovais nurodė UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB ( - ), prašė priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. UAB DK „PZU Lietuva“ savo sutartinius įsipareigojimus dėl neturtinės žalos atlyginimo įvykdė iki bylos nagrinėjimo teisme, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, kurį privalo atlyginti UAB ( - ), į tai atsižvelgė ir nutarties rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodė, koks neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, priteisiamas atlyginti iš UAB ( - ), todėl kasatoriaus nuorodos, kad iš nutarties turinio neaišku, ar į iš bendrovės priteistos atlyginti žalos dydį įskaičiuota UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėta neturtinės žalos dalis, atmestinos.

27Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas išsprendęs civilinio ieškinio klausimą atėmė galimybę tokį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, taip pat nėra pagrindas tenkinti kasatoriaus prašymą naikinti priimtą nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą buvo pripažinta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Civiliniam atsakovui ar jo atstovui teisė paduoti apeliacinį skundą dėl šios nuosprendžio dalies nebuvo atimta ar suvaržyta. Nagrinėjant bylą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, kuris bylą nagrinėjo tik pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo paduotą apeliacinį skundą, teisė ginčyti prašomos priteisti neturtinės žalos dydį kasatoriui taip pat nebuvo atimta ar suvaržyta. Nagrinėdamas bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, turi ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ir priimti sprendimus, kuriais nuteistojo, išteisintojo, asmens, kuriam byla nutraukta, taip pat ir civilinio atsakovo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas civilinio atsakovo padėties daugiau, negu to prašė apeliantas, nepablogino.

28Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo prašymo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį

29Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. bei jo atstovo argumentai, kuriais grindžiamas prašymas pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį priteisiant jam iš UAB ( - ) 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atmestini.

30Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė BPK 113, 115 straipsnių reikalavimus, nes pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio patenkino tik iš dalies, be to, pažeidė BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, nes apribojo nukentėjusiojo teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, be to, nemotyvuotai sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

31Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pareikšto civilinio ieškinio patenkinimas iš dalies pats savaime nereiškia, kad buvo pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas, paneigta nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo teisė reikalauti ir gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos neturtinės žalos atlyginimą (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 10 dalis). Neturtinė žala visais atvejais turi būti atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais, tačiau Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumas, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydį teismas nustato atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala savo pobūdžiu yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė). Nustačius, kad nurodytų asmenų iki nukentėjusiojo mirties nesiejo glaudūs dvasiniai ryšiai, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti atmestas. Tai, kad S. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą pripažino ir pirmosios, ir apeliacinės instancijos teismai, nutartyje nurodę, kad S. J. dėl motinos mirties patyrė didelį stresą, po įvykio jo gyvenimo kokybė pablogėjo. Nustatydamas priteistinos atlyginti neturtinės žalos dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo padarinius, žalą padariusio asmens kaltę – neatsargumą, į civilinio atsakovo UAB ( - ) bei žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai yra vertybiniai kriterijai, kurie konkrečioje situacijoje leidžia atsižvelgti į konkrečios bylos, apibrėžtos konkrečios situacijos ypatumus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad S. J. kiekvieną dieną rūpintis motina negalėjo, nes dirbo, pas ją atvažiuodavo tik savaitgaliais, motina rūpinosi jos draugė. Byloje nustatyta, kad S. J. gyveno Kaune, o jo motina A. J. viena gyveno Kaišiadorių rajone, Pravieniškių II kaime. Mirtinai sužalota ji buvo prie Kaišiadorių ligoninės, į kurią nuvyko viena – savarankiškai. Pats S. J. teisme parodė, kad <...> aš dirbantis, negaliu visada vežioti, ji atvažiuodavo su traukiniu <...>. S. J. buvo 79 metai, pagal teismo medicinos specialisto (eksperto) išvadas ji sirgo lėtinėmis širdies kraujagyslių ligomis, lėtiniu abipusiu vidurinių ausų uždegimu, jai nustatyta senatvinė dešinės akies katarakta, abiejų akių glaukoma, lėtine abiejų pėdų pirštų deformacija. Pagal liudytojos G. L. parodymus, duotus teisme, A. J. pas ją ateidavo kasdien, ji ją užregistravo pas gydytoją. Ši liudytoja parodė, kad A. J. paskutiniu metu labai blogai girdėjo, t. y. net tai, ko ši paklausdavo, atsakymą jai parašydavo ant lapelio. Atsižvelgiant į įvykio situaciją, teigti, kad šios aplinkybės visiškai nereikšmingos, kad A. J. ribotos galimybės išgirsti ir pamatyti atbuline eiga nedideliu greičiu važiuojantį automobilį neturėjo reikšmės situacijos, susijusios su jos pačios saugumu, kilimui, negalima. Kad S. J. santykiai su motina buvo artimi ir jis ja rūpinosi, byloje nėra paneigta, jis yra pripažintas nukentėjusiuoju. Tačiau tai, kad S. J. negalėjo motina rūpintis kiekvieną dieną, kad eilinėmis savaitės dienomis jai padėdavo kaimynė G. L., kad į ligoninę A. J. išvyko viena, t. y. niekam nepadedant jai būti saugiai aplinkoje, yra aplinkybės, kurios byloje nustatytos minėtų asmenų parodymais, todėl kasatorių argumentas, kad apeliacinės instancijos teismo šių aplinkybių konstatavimas prieštarauja bylos duomenims ir kad tai apskritai, kaip nurodoma skunde, „neturi nieko bendro su neturtinės žalos dydžio nustatymu“, nėra pagrįstas. Neturtinės žalos sukeltos pasekmės, kurios gali būti ir fizinio, ir dvasinio pobūdžio, yra tik vienas iš pagrindinių kriterijų, į kurį teismas turi atsižvelgti nustatydamas neturtinės žalos dydį. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinant ir atskiro kriterijaus ir jų visumos reikšmę konkrečiam žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Todėl sutikti su kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, kuriais iš esmės akcentuojamos dvasinio pobūdžio padariniai, ir jais remiantis keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, taip pat nėra pagrindo. Civilinio atsakovo UAB ( - ) turtinė padėtis, kuri, kaip teigia kasatoriai, sudaro galimybę priteisti iš jos 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažeidė baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normas.

32Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti kasatorių prašymą, t. y. keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, nėra teisinio pagrindo, todėl jis negali būti tenkinamas.

33Teisėjų kolegija, nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

34Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo S. J. bei jo atstovo ir civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo kasacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu A.... 3. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nukentėjusiojo ir... 5. A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. balandžio 15 d., apie 12.20 val., prie... 6. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. J.,... 7. Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. J. bei jo... 8. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, susijusi... 9. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Baudžiamojo proceso... 10. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad dėl motinos mirties S. J.... 11. Kasaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovas prašo Kauno... 12. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 13. BPK 369 straipsnyje nustatyta, kad esminiais šio Kodekso pažeidimais yra... 14. Pirmosios instancijos teisme baigus įrodymų tyrimą ir teismui išėjus... 15. Kasatorius pažymi, kad pateikdamas civilinį ieškinį S. J. nurodė du... 16. S. J., 2009 m. liepos 14 d. pareikšdamas civilinį ieškinį, nurodė, kad... 17. Be to, kasatorius mano, kad pareikštas 100 000 Lt ieškinys bei priteistas 50... 18. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, teismų instancinė sistema... 19. Kasaciniai skundai atmestini.... 20. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės... 21. Dėl civilinio atsakovo UAB ( - ) atstovo prašymo panaikinti apeliacinės... 22. Kasatoriaus argumentai, kuriais grindžiamas prašymas panaikinti... 23. Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas... 24. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 25. Kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai pažeidė... 26. Kasatorius savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį... 27. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai... 28. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo bei jo atstovo prašymo pakeisti... 29. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. J. bei jo atstovo argumentai,... 30. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas esmingai... 31. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad pareikšto civilinio ieškinio... 32. Remdamasi tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti... 33. Teisėjų kolegija, nenustačiusi BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės... 34. Nukentėjusiojo-civilinio ieškovo S. J. bei jo atstovo ir civilinio atsakovo...