Byla 3K-3-485/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Boslita“ ir Ko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Boslita“ ir Ko ieškinį atsakovui Latvijos bendrovei AS „Latvijas Balzams“, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui, dėl Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo dalies panaikinimo ir prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526), skirto žymėti 33 klasės prekėms „putojantys svaigieji gėrimai (išskyrus alų)“, registracijos. Paraiška ženklui registruoti Valstybiniame patentų biure (toliau – VPB) buvo pateikta 2002 m. balandžio 19 d.; ženklas įregistruotas 2004 m. vasario 9 d. Dėl šio ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia Prekių ženklų įstatymo (toliau – PŽĮ) nustatyta tvarka buvo pareikšti du protestai: Nr. 1450 ir Nr. 1451.

6Protestą Nr. 1450 pateikė suinteresuotas asmuo (ieškovas byloje) UAB „Boslita“ ir Ko. Protestas buvo grindžiamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktais, 7 straipsnio 3 dalimi. Suinteresuotas asmuo argumentavo, kad ginčijamasis ženklas atkartoja ir yra klaidinamai panašus į buvusioje TSRS ilgai ir plačiai naudojamas etiketes, kuriomis buvo žymimos tapačios ir panašios 33 klasės prekės. Ženkle vartojamas žodis „Sovetskoje“ (kirilica) yra specifinis terminas, kuriuo buvusios TSRS gamyklos žymėjo putojantį vyną. Protestuojamas ženklas žymi tik prekių rūšį, pagaminimo būdą ir kitas prekių charakteristikas, gali suklaidinti visuomenę dėl prekių rūšies ir kokybės ar geografinės kilmės. Žymuo yra prieštaraujantis moralei, etinėms visuomenės normoms, žmogiškumo principams. Paraiška šiam ženklui registruoti buvo paduota taip pat turint nesąžiningų ketinimų, siekiant apriboti suinteresuoto asmens galimybę naudoti pirmumo teise naudojamas etiketes.

7Protestą Nr. 1451 pateikė suinteresuotas asmuo Lietuvos ir JAV UAB „Italiana International“ (vėliau – UAB „Itaina“). Protestas buvo grindžiamas PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad ginčijamasis ženklas „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (reg. Nr. 47526) yra panašus į suinteresuotam asmeniui priklausantį ankstesnį prekių ženklą „Sovetskoje muskatnoje polusuhoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 39345), skirtą žymėti tokioms pačioms 33 klasės prekėms.

8VPB Apeliacinis skyrius 2009 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2Ap-1156 protestą Nr. 1450 atmetė, o protestą Nr. 1451 tenkino ir prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) registraciją Nr. 47526 pripažino negaliojančia. Prekių ženklas 2009 m. liepos 10 d. buvo išbrauktas iš Prekių ženklų registro; apie tai 2009 m. rugpjūčio 25 d. paskelbta VPB oficialiajame biuletenyje (2009 m. Nr. 8).

9Ieškovas teismo prašė panaikinti tą VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2Ap-1156 dalį, kurioje buvo atmestas protestas Nr. 1450, ir prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) registraciją (reg. Nr. 47526) paskelbti negaliojančia. Materialiniu teisiniu savo reikalavimų pagrindu ieškovas nurodė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktus, 7 straipsnio 3 dalį, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

10Ieškovas nurodė, kad VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo protestas, yra neteisėta ir nepagrįsta. Ikiteisminė institucija, priimdama ginčijamąjį sprendimą, netinkamai aiškino PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir apsiribojo vien formalia žymens „Sovetskoje” (kirilica) reikšmės analize; nenagrinėjo jo santykio su putojančiu vynu, todėl neteisingai nustatė elemento „Sovetskoje” (kirilica) reikšmę ir pobūdį bei neteisingai nusprendė, kad žymuo „Sovetskoje” (kirilica) nenurodo prekių, kurioms žymėti yra registruotas ginčijamasis prekių ženklas “Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526), rūšies, kitų charakteristikų. Ieškovo teigimu, šio prekių ženklo sudedamosios dalys vien tik ir tiesiogiai nusako tam tikras putojančių vynų charakteristikas, t. y. rūšį, sudėtį, skonį, stiprumą, kiekį, pagaminimo vietą, ir yra aprašomojo pobūdžio. Ieškovas nurodė, kad tiek specialiojoje literatūroje, tiek vartotojų sąmonėje žymuo „Sovetskoje” (kirilica) neatskiriamai susijęs su „Sovetskoje sampanskoe” (kirilica), kaip vyno rūšimi. Taigi vien ta aplinkybė, kad visą ženklą sudaro žodiniai, grafiniai ir spalviniai elementai, nebuvo pakankamas pagrindas jo protestui atmesti. Dėl to, anot ieškovo, minėto ženklo registracija turėjo būti pripažinta negaliojančia. Ženklo registracija neatitiko ir PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Paraiška ginčijamajam ženklui registruoti buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų, nes atsakovui buvo žinoma apie tai, kad „Sovetskoje” (kirilica) ženklų žymenys yra plačiai ir teisėtai naudojami daugelio putojančio vyno gamintojų, kad jie nepriklauso ir negali priklausyti jokiems konkretiems gamintojams. Atsakovas, pareikšdamas registruoti ginčijamąjį prekių ženklą, siekė neteisėtai apsirūpinti priemone drausti kitiems asmenims naudoti „Sovetskoje” (kirilica) ženklų šeimos žymenis, putojančiam vynui ženklinti, t. y. turėdamas nesąžiningų tikslų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad pats atsakovas užprotestavo Prekių ženklų registre registruotų kitų putojančio vyno gamintojų penkias prekių ženklų su žymeniu “Sovetskoje” (kirilica) registracijas. Atsakovas pažeidė sąžiningumo pareigą ikisutartiniuose santykiuose, nes paraišką registruoti pirmiau nurodytą prekių ženklą padavė vykstant putojančio vyno gamintojų, įskaitant atsakovą, tarpusavio deryboms dėl „Sovetskoje” (kirilica) žymens. Ginčijamojo ženklo registracija prieštarauja ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose ir 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintoms nuostatoms. Ginčijamasis ženklas neturi skiriamojo požymio, dabartinėje kalboje ar sąžiningoje ir nusistovėjusioje veikloje arba prekybos praktikoje yra tapęs bendriniu.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 1510 eurų atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo 47,40 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

13Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį po to, kai buvo pripažinta negaliojančia ginčo prekių ženklo registracija, patenkinus UAB „Itaina“ protestą, ir prašo panaikinti tą ginčijamojo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo protestas dėl minėto ženklo registracijos panaikinimo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Įvertinęs tai, kad protestuojamas prekių ženklas yra kombinuotas – sudarytas iš vaizdinių, žodinių, spalvinių, grafinių elementų visumos, teismas atmetė ieškovo argumentus, kad šis ženklas yra aprašomojo pobūdžio, todėl neregistruotinas. Teismas konstatavo, kad žodinis elementas „Sovetskoje” (kirilica) neapibrėžia prekių rūšies ar geografinės kilmės. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus dėl PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pažeidimo, t. y. atsakovo nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą. Kaip nurodė teismas, atsakovas žymenį „Sovetskoje” (kirilica) savo veikloje naudoja nuo 1952 m. Atsakovui taip pat priklauso prekių ženklai su žymenimis „Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) registracijos Nr. 38618 ir registracijos Nr. 38619, kurie skirti žymėti 33 klasės prekėms „svaigieji gėrimai (išskyrus alų), būtent putojantis vynas”. Dėl šių ženklų registracijų ieškovas byloje UAB „Boslita” ir Ko 2004 m. balandžio 30 d. buvo pateikęs protestus Nr. 740 ir Nr. 741. Protestai buvo grindžiami nurodytų atsakovui priklausančių ženklų neatitiktimi absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams. VPB Apeliacinio skyriaus 2007 m. gegužės 30 d. sprendimais Nr. 2Ap-956 ir Nr. 2Ap-957 protestai buvo atmesti ir teismui nebuvo skundžiami. Tai, kad vyko šalių derybos dėl žymens „Sovetskoje” (kirilica) draugiško naudojimo, nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo svarstyti ieškinio argumentų, susijusių su PŽĮ įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais bei 47 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes šiose teisės normose įtvirtinti pagrindai nebuvo nurodyti ieškovo proteste ir nebuvo nagrinėjami ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus sprendime. Atskiro reikalavimo pripažinti šio atsakovo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registraciją negaliojančia šiais pagrindais ieškovas nereiškė. Teismas pažymėjo, kad ginčo objektu gali būti tik ginčijamasis VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, nes prekių ginčo ženklo registracija yra pripažinta negaliojančia. Be to, kaip pažymėjo teismas, ieškovas žyminį mokestį sumokėjo tik už vieną reikalavimą.

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 18 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

15Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pasisakė ir dėl neįtraukto į bylą asmens (UAB „Itaina“) teisių ir pareigų, kuris taip pat gamina putojantį vyną, ženklinamą ženklu su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokią išvadą kolegija grindė šiais argumentais: ieškovas pats pasirenka, kokiems atsakovams ir kokius reikalavimus pareikšti; ieškovui buvo žinoma, kad atsakovo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija pripažinta negaliojančia dėl panašumo į UAB „Itaina“ prekių ženklą ir VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 2Ap-1156 dėl šios dalies teismui nebuvo skundžiamas; ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija yra pripažinta negaliojančia ir tai jau yra sukėlę teisinių padarinių tiek ieškovui, tiek atsakovui, tiek ir šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui UAB „Itaina“; ginčijamojo prekių ženklo registracijos negaliojimas nebuvo grindžiamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu (ženklas neturi skiriamojo požymio), dėl ko galėtų kilti ginčų dėl kitų asmenų atitinkamų prekių ženklų, turinčių tokį žymenį, registracijų arba tokių ženklų apsaugos apimties; be to, sprendžiant dėl ženklo neatitikties absoliutiems reikalavimams, nėra vertinamos kitų (trečiųjų) asmenų turimos ankstesnės (ar kitos sąžiningos) teisės, kurias gali pažeisti tam tikro prekių ženklo registracija. Ieškovas galėjo reikšti reikalavimus UAB „Itaina“ arba prašyti šį asmenį įtraukti trečiuoju asmeniu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenagrinėtini teisme ieškovo argumentai dėl ginčijamojo ženklo neatitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintiems reikalavimams. Šiais pagrindais ieškovas nesirėmė pareikšdamas protestą Nr. 1450, dėl jų nėra pasisakyta ir ginčijamame VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 2Ap-1156. Kita vertus, prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija jau yra pripažinta negaliojančia. Nesant objekto, nauji reikalavimai dėl jo nebegali būti keliami (PŽĮ 18, 49 straipsniai, CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ginčijamojo prekių ženklo elementų visuma paneigia ieškovo argumentus dėl ženklo neatitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimams. Ieškovas dėl ginčijamojo ženklo neatitikties nurodytos teisės normos nuostatoms argumentavo analizuodamas atskiras ženklo sudedamąsias dalis, ypač akcentuodamas žymenį „Sovetskoje“ (kirilica), kaip prekių, kurioms žymėti skirtas ženklas, rūšies apibūdinimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo žymens „Sovetskoje“ (kirilica), konstatavęs, kad ieškovas ginčija ženklo kaip visumos neatitiktį PŽĮ keliamiems reikalavimams. Ieškovas nekėlė ginčo dėl žymens „Sovetskoje“ (kirilica) pripažinimo nesaugomu elementu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir argumentais, kad nėra pagrindo ginčijamojo ženklo registraciją pripažinti negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 3 dalį (CPK 177, 185 straipsniai). Kolegija pažymėjo, kad atsakovas žymenį „Sovetskoje“ (kirilica) prekių ženkluose naudoja nuo 1952 metų; jam taip pat priklauso prekių ženklai „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) registracijų Nr. 38618 ir Nr. 38619. Ieškovas ikiteismine tvarka ginčijo šių ženklų registracijas, taip pat remdamasis PŽĮ įtvirtintais absoliučiais ženklų registracijų pripažinimo negaliojančiomis pagrindais. Protestai buvo atmesti ir teismui nebuvo skundžiami. Kaip nurodė kolegija, pats žinojimo faktas apie kitus rinkoje esančius subjektus, savo prekėms (vynui) žymėti naudojančius prekių ženklus su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), nėra pakankamas argumentas spręsti dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų, pateikiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą. Šiuo metu Lietuvos vartotojas gali įsigyti 14 skirtingų putojančių vynų, ženklinamų „Sovetskoje“ (kirilica) ženklų šeimos žymenimis, tarp jų yra ir ieškovo gaminama produkcija. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad yra ir kitų subjektų (pvz., UAB „Itaina“), registravusių prekių ženklus su žymenimis „Sovetskoje“ (kirilica), tačiau minėtų ženklų registracijų ieškovas neginčijo. Žymuo „Sovetskoje sampanskoe“ (kirilica) priklauso vadinamiesiems iš tarybinio laikotarpio paveldėtiems žymenims, kuriems būdinga tai, kad skirtingi gamintojai nekliudomai galėjo gaminti ir platinti rinkoje tuo pačiu žymeniu žymimas prekes. Tie žymenys neatliko prekių ženklo funkcijos. Kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti ir to, kad žymuo „Sovetskoje“ (kirilica), kaip toks, pats savaime atitinka ir yra identifikuojamas su „Sovetskoje sampanskoe“ (kirilica) (CPK 185 straipsnis). VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2Ap-1156 dalis, kuria protestas Nr. 1450 buvo atmestas taip pat ir pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktus, nėra paneigta (nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė argumentų, susijusių su šių teisės normų taikymu).

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti: panaikinti tą VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2Ap-1156 dalį, kuria buvo atmestas protestas Nr. 1450, ir prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) registraciją (reg. Nr. 47526) paskelbti negaliojančia; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė svarstyti ieškovo reikalavimus dėl ginčijamojo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (registracijos Nr. 47526) neatitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams. Bylą nagrinėję teismai pažeidė absoliučius procesinių sprendimų negaliojimo pagrindus, ir šie pažeidimai nulėmė neteisėtų sprendimo ir nutarties priėmimą. Žemesniųjų instancijų teismai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu jie atsisako išklausyti ieškovą (kasatorių) ieškinyje nurodytais pagrindais. Ginčo nagrinėjimas ikiteismine tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje (inter parte procedūra) nėra privalomas (PŽĮ 18, 49 straipsniai). Ieškovas turėjo teisę teisme pareikšti reikalavimus pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia PŽĮ nurodytais pagrindais (CPK 5 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovas (kasatorius), kreipdamasis į teismą, ieškinyje suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką. Pirmosios instancijos teismas dėl pareikšto ieškinio nenustatė jokių procesinių trūkumų. Tokiu atveju teismas galėjo atsisakyti nagrinėti ieškovo reikalavimus remdamasis pagrindais, kurių sąrašas yra griežtai apibrėžtas įstatyme ir baigtinis (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 2 dalis, 293, 296 straipsniai). Atsisakydami nagrinėti ieškinį nurodytais PŽĮ numatytais pagrindais (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), žemesniųjų instancijų teismai nesirėmė ir nepagrindė šiomis proceso įstatymo nuostatomis, o tokią savo išvadą grindė tik tuo, kad ginčas nurodytais PŽĮ pagrindais nebuvo nagrinėtas, priimant ginčijamąjį VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą. Kartu, kaip pažymi kasatorius, kitoje byloje buvo pripažinta teismo teisė taikyti absoliučius ženklo registracijos negaliojimo pagrindus, peržengiant ieškinio ribas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012). Taigi bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

202. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai be teisinio pagrindo atsisakė taikyti imperatyviąsias teisės normas: PŽĮ 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos yra imperatyvios, kuriomis teismas turi teisę remtis ex officio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Impronela Tours“ v. UAB „Busturas“, bylos Nr. 3K-3-480/2010; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Marijampolės rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras v. UAB „Bitė“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-523/2011; 2012 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos v. L. M., bylos Nr. 3K-3-109/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas” v. UAB „Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-59/2012). Ženklo neatitiktis absoliutiems reikalavimams (absoliučių negaliojimo pagrindų buvimas) (PŽĮ 6 straipsnis) reiškia, kad toks ženklas apskritai (per se) negali būti saugomas išimtinių teisių pagrindu, nes jis neatlieka pagrindinės – skiriamosios – funkcijos. Dėl imperatyviųjų teisės normų pobūdžio teismas negali atsisakyti jų taikyti, nes tai gali reikšti viešojo intereso bei pareigos vykdyti teisingumą pažeidimą (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 1998 m. rugsėjo 29 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Canon Kabushiki Kaisha v. Metro Goldwyn Mayer, Inc., byla C-39/97; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saulės spektras” v. UAB „TeleMedia” (UAB „Eniro Lietuva”), bylos Nr. 3K-3-1263/2000; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Latvijas Keramika A“ SIA (Latvijos Respublika) v. JSC „Latvijas Balzamas“ (Latvijos Respublika), bylos Nr. 3K-3-275/2006). Ieškovas buvo aiškiai išreiškęs savo valią ginčyti prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registraciją minėtais PŽĮ nurodytais pagrindais, todėl bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų atsisakymas negali būti grindžiamas neva ieškovo pasirinkimu.

213. Kasatorius pažymi, kad pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą procesiniai sprendimai gali būti priimti tik teismui atidžiai išklausius abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars), įvertinus visus šalių pateiktus įrodymus bei argumentus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis; taip pat žr., pvz., Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 27 d. sprendimą byloje L. v. Suomija (pareiškimo Nr. 25651/94), 2000 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą byloje Entleitner v. Austrija (pareiškimo Nr. 29544/95), 2001 m. birželio 28 d. sprendimą byloje F. R. v. Šveicarija (pareiškimo Nr. 37292/97); kt.). Bylą nagrinėję teismai, neužtikrindami ieškovui (kasatoriui) teisės į teisminę gynybą ir be pagrindo apribodami jo procesines teises būti išklausytam teisme, pažeidė universaliuosius teisės kreiptis į teismą, teisės būti išklausytam, teisės į tinkamą teismo procesą, procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 5, 13, 17 straipsniai, 115 straipsnio 3 dalis, 137 straipsnio 2 dalis, 293, 296, 302 straipsniai), taip pat ir PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintas teisės normas (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių tarptautinės ir nacionalinės teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, ir tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Nepašalinus padarytų pažeidimų, būtų suformuotas netinkamas teisės aiškinimas ir taikymas, kuris iš esmės reikštų esminių civilinio proceso principų ir taisyklių pažeidimą. Žemesniųjų instancijų teismų padaryti pažeidimai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti kasacine tvarka skundžiamus procesinius sprendimus ir kasaciniam teismui priimti naują sprendimą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).

224. Kasatoriaus teigimu, žemesniųjų instancijų teismai negalėjo vykdyti teisingumo, nes turėjo pasisakyti ir dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų, t. y. UAB „Itaina“, gaminančios putojantį vyną, žymimą prekių ženklais su žymenimis „Sovetskoje“ (kirilica), kurie yra įregistruoti VPB Prekių ženklų registre, teisių ir pareigų (CPK 21, 263 straipsniai, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Teismo procesas, neįtraukus į bylos nagrinėjimą visų suinteresuotų asmenų, yra teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Trečiųjų asmenų įtraukimas į bylą, užtikrinant tinkamą teismo procesą, yra ne šalių, bet teismo prerogatyva. Kaip pažymi kasatorius, ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia pagal absoliučius reikalavimus (ab initio), keliamus prekių ženklams, sukelia padarinių kitų asmenų, turinčių prekių ženklus su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), turtinėms ir neturtinėms teisėms (PŽĮ 38, 39, 44, 50, 51 straipsniai, CK 1.111, 4.37 straipsniai) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. G. (Jungtinės Amerikos Valstijos) v. Suomen Gallup OY (Suomija), bylos Nr. 3K-3-1340/2002; 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Olandijos bendrovė Distilleerderijen Erven Lucas Bols B. V. v. Lietuvos ir JAV UAB „Bennet Distributors“, bylos Nr. 3K-3-374/2003). Sprendimas dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų yra absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai, byloje dalyvaujančiu asmeniu neįtraukę UAB „Itaina“, pažeidė teisės į tinkamą teismo procesą, teisingumo, nešališkumo principus (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 7, 21 straipsniai, 37 straipsnio 1 dalis, 263, 266, 302 straipsniai). Padaryti pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nes neįtraukus byloje dalyvaujančiu asmeniu UAB „Itaina“ negalėjo būti realiai vykdomas teisingumas (CPK 21, 263 straipsniai). Padaryti pažeidimai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas visose civilinio proceso stadijose turi laikytis ir neturi teisės atsisakyti savo konstitucinės pareigos ginti asmenų teises ir teisėtus interesus, užtikrinti civilinių santykių teisėtumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1, 3 dalys, Teismų įstatymo 33 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis, 6, 21, 301 straipsniai). Kasatoriaus teigimu, išvardyti argumentai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti žemesniųjų instancijų teismų priimtus procesinius sprendimus (CPK 360 straipsnis).

235. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė materialiosios teisės normas ir šie pažeidimai nulėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės normas, numatančias absoliučius reikalavimus prekių ženklui (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Tinkamai taikant PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, turi būti įvertinta, ar vartotojai sieja prekes, pažymėtas ginčijamuoju prekių ženklu, su konkrečiu gamintoju ar su tam tikru produktu, kaip ir yra orientuojama kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kiti v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012) (CPK 4 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, apsiribojo formaliu pažodiniu teisės aktuose įtvirtintų nuostatų atkartojimu, bet netyrė, ar toks žymuo „Sovetskoje“ (kirilica) per se vartotojui atlieka identifikacinę funkciją, t. y. ar jis šios kategorijos gėrimui (putojančiam vynui) yra konkurencinė priemonė. Bylą nagrinėję teismai neįvertino įrodymų, kad visuomenė (vartotojas) žino, kokia prekių rūšis ženklinama žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), tačiau nežino, ar šiuo žymeniu ženklinamos prekės yra gaminamos vieno ar kelių gamintojų. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog dėl ginčijamojo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) vartotojai atskiria prekes, kaip kylančias iš konkretaus subjekto (gamintojo). Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vartotojai, rinkdamiesi žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica) paženklintas prekes, neteikia jokios reikšmės prekių gamintojui, bet patį ženklą suvokia kaip apibūdinantį tam tikrą prekių rūšį, kiekį bei kitas charakteristikas. Kasatorius nurodo, kad prekės, pažymėtos žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), pirmiausia asocijuojasi ne su konkrečiu prekių ženklu ar gamintoju, bet prekių rūšimi (sovietmečiu gamintas „šampanas“, išpilstytas į 0,75 litro žalsvos spalvos butelius, alkoholinis, nebrangus, juodos spalvos etiketės su užrašu baltomis raidėmis, auksiniais akcentais, blizgia folija įpakuotu butelio kakleliu, užkimštu plastmasiniu kamščiu, gamintas pagal šios rūšies vyno valstybinį standartą GOST 13918-68; kt.) (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai patvirtina byloje esantys įrodymai (žinynai, enciklopedijos, vadovėliai, ekspertų išvados, pan.), kurių teismai tinkamai neįvertino. Žymuo „Sovetskoje“ (kirilica) negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse, nes šį žymenį savo prekėms žymėti naudoja keletas bendrovių, prekiaujančių putojančiu vynu, taip pat yra registruota prekių ženklų, kuriuose naudojamas šis žymuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009). Kaip pažymi kasatorius, žymens atitiktis teisės aktuose keliamiems reikalavimams turi būti įvertinama kiekvienu atveju, atsižvelgiant į visas aplinkybes ir žymens individualias charakteristikas (Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo 6quinqies straipsnio C dalis, taip pat žr., pvz., ESTT 2003 m. gegužės 6 d. prejudicinį sprendimą byloje Libertel Groep BV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-104/01; 2004 m. vasario 12 d. sprendimą byloje Koninklijke KPN Nederland NV v. Benelux-Merkenbureau, Nr. C-363/99; 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinį sprendimą sujungtose bylose Windsurfing Chiemsee Produktions – und Vertriebs GmbH (WSC) v. Boots- und Segelzubehör Walter Huber, Franz Attenberger, Nr. C-108/97 ir C-109/97; 2002 m. birželio 18 d. prejudicinį sprendimą byloje Koninklijke Philips Electronics NV v. Remington Consumer Products Ltd., Nr. C-299/99; 2006 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje August Storck KG v. OHIM, Nr. C-24/05 P; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-969/2001; 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai neįvertino ginčijamojo prekių ženklo individualių charakteristikų, t. y. ar ginčijamasis prekių ženklas geba atlikti pagrindinę (skiriamąją) prekių ženklo funkciją, o tai yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Saulės spektras“ v. UAB „TeleMedia“, bylos Nr. 3K-3-1263; 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Zakrytoje akcionernoje obščestvo „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P.A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc. (šiuo metu bendrovės pavadinimas yra GUINESS UDV NORTH AMERICA, Inc.) (Jungtinės Amerikos Valstijos), bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“, bylos Nr. 3K-3-64/2012; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. T. v. V. Š. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-103/2012). Kaip nurodo kasatorius, aplinkybę, kad ginčijamasis prekių ženklas „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526), kaip elementų kombinacija, turi skiriamąjį požymį, paneigia ir VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimas Nr. 2Ap-1156 dėl protesto Nr. 1451 (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis), taip pat kiti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimai, priimti dėl prekių ženklų, turinčių žymenį „Sovetskoje“ (kirilica). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) vaizdinių ir žodinių elementų kombinacija nepasižymi jokiu originalumu ir žymi tik prekių (putojančių vynų) rūšį, kiekį bei kitas charakteristikas ir yra aprašomojo (apibūdinamojo) pobūdžio (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą nagrinėję teismai neatskleidė, kuo ginčijamojo prekių ženklo elementų visuma patvirtina jo originalumą. Kasatoriaus teigimu, netinkamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos aiškinimas ir taikymas nulėmė neteisingų ir neteisėtų žemesniųjų instancijų teismų procesinių sprendimų priėmimą ir turėjo esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (taip pat žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą byloje Deutsche SiSi-Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kiti v. Atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kiti v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-255/2011; 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Latvijas Keramika A“ SIA (Latvijos Respublika) v. JSC „Latvijas Balzamas“ (Latvijos Respublika), bylos Nr. 3K-3-275/2006; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Intraforma“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 2A-137/2012). Nurodyti teisiniai argumentai, kasatoriaus teigimu, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus (CPK 360 straipsnis).

246. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai pažeidė ir santykinius reikalavimus, keliamus prekių ženklo registracijai (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis). Vertindami nesąžiningus ketinimus, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai neužtikrino tinkamo subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozės taikymo; teismų išvados, atmetant ieškinį PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies pagrindu, yra prieštaringos (žr., pvz., ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudicinį sprendimą byloje Chocoladefabriken Lindt and Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH, Nr. C-529/07; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė Rolex SA v. Indonezijos įmonė P. T. Permona, bylos Nr. 3K-3-507/2009). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, nustatę aplinkybes, susijusias su putojančio vyno „Sovetskoje sampanskoe“ (kirilica) (kaip vyno rūšies) tęstine gamyba, jo reputacija, su tuo, kad šiuo metu vartotojai Lietuvos parduotuvėse gali įsigyti 14 skirtingų putojančių vynų, ženklinamų žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), neatskleidė, kaip objektyviai ir subjektyviai galima pateisinti, kad atsakovas pateikė paraišką registruoti ginčijamąjį prekių ženklą, kitaip, nei jo ketinimą užkirsti kelią kitiems asmenims toliau naudoti šį žymenį. Vertinant atsakovo veiksmus, turi būti atsižvelgta ir į paraiškos padavimo laiką, šalių derybas ginčuose pagal kitų gamintojų paduotus protestus dėl prekių ženklų su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), skirtų žymėti tos pačios rūšies (putojančio vyno) produkcijai, registracijų (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merand” v. UAB „Opra”, bylos Nr. 3K-3-781/2003). Bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merand” v. UAB „Opra”, bylos Nr. 3K-3-781/2003; 2011 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Z. v. bankrutavusios UAB „Vakarų prekyba“ administratorius UAB „Kononenko ir ko“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-44/2011; 2011 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio spaustuvė“ v. UAB „Via Nota“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-76/2011). Kasatoriaus teigimu, atsakovui subjektyviai žinant apie kitus įregistruotus prekių ženklus su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica) panašioms ar tapačioms prekėms žymėti bei kitų šiame ekonomikos sektoriuje veikiančių subjektų naudojamus ženklus su žymeniu „Sovetskoje“ (kirilica), negalima pateisinti siekiu taikos derybų metu įregistruoti ginčijamąjį prekių ženklą, ketinant užimti kuo geresnę konkurencinę poziciją putojančio vyno rinkoje ir įgyti platesnę apsaugą į papildomus prekių ženklus, paduodant paraišką ginčijamajam ženklui registruoti. Padaryti teisės normų pažeidimai turėjo įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui ir turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė Rolex SA v. Indonezijos įmonė P. T. Permona, bylos Nr. 3K-3-507/2009). Nurodyti argumentai, kasatoriaus teigimu, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 360 straipsnis).

257. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, pažeidė proceso teisės normas ir šie pažeidimai nulėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 360 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai turėjo įvertinti įrodymus dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir ginčijamojo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Bylą nagrinėję teismai, taikydami PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisės normą, turėjo įvertinti, ar suinteresuoti vartotojai atskiria atsakovo gaminamą putojantį vyną nuo kitų gamintojų gaminamo putojančio vyno būtent dėl prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) naudojimo, t. y. ar vartotojai sieja šią prekę su konkrečiu gamintoju (atsakovu), ar su tam tikru produktu; ištirti žymens individualias charakteristikas, tai paneigiančius į bylą pateiktus įrodymus, kitus aktualias aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Bylą nagrinėję teismai, taikydami PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisės normą, turėjo įvertinti, ar atsakovas tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju aspektais buvo sąžiningas ir neturėjo ketinimų užkirsti kelią kitiems asmenims toliau naudoti žymenį „Sovetskoje“ (kirilica). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai pažeidė teisės normas, įtvirtinančias įrodinėjimo pareigos, įrodymų sąsajumo bei sprendimo pagrįstumo nuostatas (CPK 178, 180, 185, 263 straipsniai). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent dėl jo veiklos, faktiškai naudojant prekių ženklą „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526), šis ženklas įgijo atskiriamumo savybę (CPK 12, 178 straipsniai). Tokių aplinkybių nenustatė ir bylą nagrinėję teismai. Atsakovui neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, bylą nagrinėję teismai neturėjo pagrindo atmesti ieškinį. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjant bylą, buvo pažeistos teisės normos, reglamentuojančios įrodymų sąsajumą bei teismo pareigą ištirti įrodymus (CPK 185 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. L. v. UAB „Fabeta“, bylos Nr. 3K-3-510/2001). Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai netyrė daugelio aplinkybių ir įrodymų, kad tinkamai pritaikytų materialiosios teisės normas (dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir ginčijamojo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą; tinkamo PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos taikymo, dėl to, kad žymuo „Sovetskoje“ (kirilica) negalėtų būti laikomas pagrindiniu skiriamuoju elementu skirtingoms bendrovėms priklausančiuose prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse; tinkamo PŽĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo). Bylą nagrinėjusių teismų išvados, kurios padarytos pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, neišnagrinėjus ir nepaneigus prieštaringų įrodymų, nėra pagrįstos sąsajais įrodymais bei objektyviu ir visapusišku bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 180, 185 straipsnis). Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, pažeidė prima facie rašytinių įrodymų taisyklę (CPK 185 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis). VPB Apeliacinio skyriaus 2007 m. gegužės 30 d. sprendimai Nr. 2Ap-956 ir Nr. 2Ap-957 (kaip oficialusis įrodymas), kasatoriaus nuomone, paneigia teismų išvadas, kad ginčijamojo prekių ženklo elementų kombinacija turi skiriamąjį požymį (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 2 dalis): šių aplinkybių teismai neįvertino. Analogiškai (kaip oficialusis įrodymas) turėjo būti vertinama ir gėrimų eksperto D. V. išvada dėl „Sovetskoje sampanskoe“ (kirilica), t. y. kaip specialių žinių turinčio asmens tyrimas ir išvada. Kartu kasatorius pažymi, kad žemesniųjų instancijų teismai, spręsdami dėl atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio, pažeidė CPK 93, 98 straipsniuose įtvirtintas teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Šie pažeidimai turėjo įtakos ir nulėmė neteisėtų procesinių sprendimų priėmimą, taip pat turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip nurodo kasatorius, sprendimu, kuriame teismas aplinkybes nustatė remdamasis spėjimais bei prielaidomis, nėra vykdomas teisingumas (CPK 249 straipsnio 2 dalis, 250 straipsnis, 180, 185, 263 straipsniai; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilnamista“ v. AB „Šeškinės Širvinta“, bylos Nr. 3K-3-613/2001). Šie argumentai, kasatoriaus teigimu, sudaro savarankišką pagrindą panaikinti bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų procesinius sprendimus (CPK 360 straipsnis).

26Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą bei Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį palikti galioti nepakeistus; taip pat priteisti iš ieškovo (kasatoriaus) atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (2012 m. spalio 4 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateiktame prašyme nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos kasacinės instancijos teisme yra 6732,96 Lt).

27Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:

  1. Atsakovo nuomone, bylą nagrinėjusių teismų priimti procesiniai sprendimai yra teisingi,
teisėti, priimti tinkamai išaiškinus bei pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrus byloje surinktus įrodymus. Atsakovo nuomone, šioje byloje svarbu atsakyti į klausimą, ar asmuo (šiuo atveju - kasatorius), kurio protestas dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 6 straipsnio nuostatas atmestas, turi teisę prašyti panaikinti VPB Apeliacinio skyriaus sprendimą, kuriuo ta pati prekių ženklo registracija pripažinta negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnį (pagal kito asmens, šiuo atveju - UAB „Itaina“ protestą), ir prašyti priimti naują sprendimą, kuriuo prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia pagal PŽĮ 6 straipsnio nuostatas. Taip pat, kaip nurodo atsakovas, svarbu atsakyti į klausimą, ar, reiškiant ieškinį dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo, ieškinyje gali būti remiamasi naujomis faktinėmis aplinkybėmis, naujais įrodymais, taip pat nurodomi nauji teisiniai pagrindai, kurie nebuvo nagrinėti ginčo nagrinėjimo VPB Apeliaciniame skyriuje metu.
  1. Kasatoriaus argumentai dėl jo teisės būti išklausytam pažeidimo (turimi omenyje reikalavimai PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintais pagrindais) yra nepagrįsti. Kasatorius klaidingai interpretuoja teisės būti išklausytam turinį, nurodydamas, jog jo teisė būti išklausytam pasireiškė tuo, jog teismas savo sprendime nepasisakė dėl tam tikrų ieškovo (kasatoriaus) nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių. Atsakovo nuomone, teisė būti išklausytam reiškia šalies teisę aktyviai dalyvauti bylos nagrinėjimo procese, t. y. duoti paaiškinimus, reikšti prašymus, teikti papildomus dokumentus, atsikirsti į priešingos šalies argumentus, pan. (CPK 42 straipsnis). Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai sudarė ieškovui (kasatoriui) visas galimybes pateikti savo argumentus bei įrodymus visais su byla susijusiais klausimais, laikantis rungtyniškumo bei dispozityvumo, kitų civilinio proceso principų. Tai, kad bylą nagrinėję teismai išsamiai nepasisakė dėl ieškovo (kasatoriaus) argumentų dėl ginčijamojo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą (argumentuojant, jog dėl šių pagrindų turėjo būti reiškiamas atskiras reikalavimas (CPK 135 straipsnis), negali būti laikoma teisės būti išklausytam pažeidimu (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. v. SIA Bodybalt, atstovaujamas SIA Bodybalt filialo Lietuvoje, bylos Nr. 3K-3-213/2012). Atsakovo teigimu, ieškinys dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo panaikinimo turėtų būti nagrinėjamas tik ta apimtimi ir tik remiantis tokiais teisiniais argumentais bei įrodymais, kurie buvo pateikti protesto nagrinėjimo metu VPB. Priešingu atveju būtų iškreipta ikiteisminio ginčų nagrinėjimo esmė ir reikšmė, o VPB Apeliaciniam skyriui teisės aktais priskirtos funkcijos nagrinėti protestus bei protestų nagrinėjimo tvarka iš esmės būtų paneigta; taip pat būtų paneigti proceso sąžiningumo, protingumo, rungtyniškumo, dispozityvumo bei ekonomiškumo principai. Žemesniųjų instancijų teismai, nagrinėdami ginčą dėl VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, turėjo nagrinėti būtent ieškovo (kasatoriaus) pateiktame proteste Nr. 1450 nurodyta apimtimi, t. y. tik remiantis proteste nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais pagrindais (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktai, 7 straipsnio 3 dalis). Dėl ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia kitais pagrindais (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) turėjo būti pareikštas savarankiškas reikalavimas. Be to, bylą nagrinėję teismai teisingai nurodę, kad ginčijamojo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija, kaip ginčo objektas, buvo negaliojanti jau ginčo nagrinėjimo metu. Taigi nebuvo jokio faktinio ar teisinio pagrindo ginčyti negaliojančią prekių ženklo registraciją papildomais – PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytais – pagrindais.
  2. Bylą nagrinėjusių teismų procesiniai sprendimai neturėjo jokios įtakos ir negalėjo paveikti UAB „Itaina“ teisių ir pareigų, nes šalių ginčas vyksta dėl VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 2Ap-1156 dalies, kuria atmestas ieškovo (kasatoriaus) protestas Nr. 1450, pagrįstumo, siekiant, kad prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija būtų pripažinta negaliojančia būtent PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktuose, 7 straipsnio 3 dalyje išvardytais pagrindais. Patenkinus tokį ieškinį, būtų tokių pačių teisinių padarinių tiek bylos šalims, tiek UAB „Itaina“, kokių jau yra sukelta nurodytu VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu, tenkinant PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu protestą Nr. 1451. Bet koks teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, ar ieškovo (kasatoriaus) reikalavimai būtų patenkinti ar ne, negalėtų turėti įtakos UAB „Itaina“ ar bet kokių kitų trečiųjų asmenų teisėms ar pareigoms, sukelti jiems kokių nors kitokių teisinių padarinių, nei jau yra sukelta VPB Apeliacinio skyriaus sprendimu, tenkinant protestą Nr. 1451 (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 2A-199/2011). Kasacinio skundo argumentai dėl absoliučių bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindų yra nepagrįsti.
  3. Bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamuosius procesinius sprendimus, tinkamai
aiškino ir taikė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas nuostatas, tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ESTT, Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir dizainui) (toliau – VRDT) praktika. Atsakovo nuomone, šioje byloje svarbu tai, kad ginčijamasis prekių ženklas „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) yra kombinuotas ženklas: įvairių žodžių, vaizdų ir spalvų derinys (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai). Taigi turi būti nagrinėjama visų prekių ženklą sudarančių elementų visuma ir sprendžiama, ar elementų derinys arba bent vienas iš ženkle esančių elementų gali atlikti prekių ženklo funkciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Julius Meinl International AG v. Gustav Paulig Ltd ir kiti, bylos Nr. 3K-3-135/2005; Europos Sąjungos Bendrojo Teismo 2004 m. lapkričio 24 d. sprendimą byloje Henkel KGaA v. VRDT, byla Nr. T-393/02; 2002 m. lapkričio 20 d. sprendimą byloje Robert Bosch GmbH v. VRDT, sujungtos bylos Nr. T-79/01 ir T-86/01). Ieškovas (kasatorius) nepateikė jokių įrodymų, kad visi ginčijamąjį prekių ženklą sudarantys elementai ar jų derinys būtų charakterizuojantys prekę (žr. VPB direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37 patvirtintų Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004 114.4 punktą). Atsakovas pažymi, kad net ir nustačius, jog neva dauguma ginčijamąjį prekių ženklą sudarančių elementų sutampa ir (arba) yra panašūs į kituose prekių ženkluose ar naudojamuose žymenyse esančius elementus, toks elementų sutapimas nėra pagrindas pripažinti, kad šis prekių ženklas neatitinka PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Kartu, kaip pažymi atsakovas, ieškovas (kasatorius) dėl ginčijamojo prekių ženklo, kuriame yra elementas „Sovetskoje“ (kirilica), neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, iš esmės motyvuoja būtent šio žodinio žymens neatitiktimi prekių ženklams keliamiems reikalavimams. Svarbu tai, jog kada įregistruoto prekių ženklo žodinis elementas neatitinka tam tikrų absoliučių prekių ženklui keliamų reikalavimų, galima spręsti klausimą dėl prekių ženklo žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu, nesprendžiant klausimo dėl viso ženklo pripažinimo negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merand“ ir kiti v. UAB „Opra“, bylos Nr. 3K-3-617/2004; 2000 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB alaus darykla „Žalsvytis“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-175/2000; 2000 m. sausio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ v. UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“, bylos Nr. 3K-3-25/2000). Tačiau šiuo atveju, kaip nurodo atsakovas, to padaryti nėra galimybės, nes ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija yra pripažinta negaliojančia. Atsiliepime į kasacinį skundą taip pat pažymima, kad, ginčijant ženklo registraciją pagal absoliučius reikalavimus, keliamus prekių ženklams, nėra vertinamos trečiųjų asmenų teisės; tuo tarpu ieškovas (kasatorius) įrodinėja ne atsakovo prekių ženklo per se teikiamą klaidinamą informaciją, o galimą klaidinimą dėl gamintojų, t. y. klaidinimą, kaip santykinį (reliatyvų) prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006; 2000 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Japonijos bendrovė „Japan Tobacco Inc.“ v. JAV bendrovė „Schrader-Bridgeport International, Inc.“, bylos Nr. 3K-3-548/2007).

285. Atsakovo teigimu, kasacinio skundo argumentai, susiję su PŽĮ 7 straipsnio 3 dalies taikymu, ir ginčijamojo prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų, yra nepagrįsti. Ieškovas (kasatorius) nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį ženklą. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas nuo 1997 m. yra įregistravęs keletą prekių ženklų su elementu „Sovetskoje“ (kirilica); šiuos ženklus nuolat naudojo savo veikloje; ankstesnių registracijų kasatorius teismine tvarka neginčijo, o pats atsakovas taip pat nepiktnaudžiavo prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracija ir niekam, įskaitant kasatorių, nedraudė prekiauti prekėmis, pažymėtomis žymenimis, panašiais į ginčijamąjį prekių ženklą (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė Rolex SA v. Indonezijos įmonė P. T. Permona, bylos Nr. 3K-3-507/2009; 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje San Marino bendrovė „Technoservice Srl“ v. UAB „Neono linija“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2003 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vokietijos bendrovė Stada Arzneimittel AG v. Didžiosios Britanijos bendrovė Nestra Limited, bylos Nr. 3K-3-482/2003; 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merand” v. UAB „Opra”, bylos Nr. 3K-3-781/2003). Atsakovas pažymi, kad prekių ženklų teisėje nesąžiningumo prezumpcija nėra taikoma, o sprendžiant ginčus dėl prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, vadovaujamasi principu „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje“. Atsakovo teigimu, bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 punktai, 7 straipsnio 3 dalis), vadovavosi teismų praktika, objektyviai, visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus.

296. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo pareigos paskirstymu, yra nepagrįsti. Atsakovas nurodo, kad nesutinka, jog jis turėjo pareigą įrodyti, kad vartotojai prekes, pažymėtas ginčijamuoju prekių ženklu, kildina būtent iš atsakovo. Pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles, tam, jog prekių ženklas įgytų skiriamuosius požymius, nėra būtina, kad vartotojai identifikuotų konkretų asmenį – prekių ženklo savininką; pakanka, kad vartotojams šis prekių ženklas asocijuotųsi su vienu kilmės šaltiniu ar su susijusiais kilmės šaltiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-255/2011). Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog daugiau vartotojų šį ženklą sieja su vienu kilmės šaltiniu nei su keliais skirtingais. Atsakovo teigimu, aplinkybė, ar vartotojai skiria vieno gamintojo prekes nuo kito gamintojo prekių, yra susijusi su PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies taikymu. Kai prekių ženklas yra įregistruotas, skiriamojo požymio buvimas yra preziumuojamas; aplinkybės, kad prekių ženklas prarado skiriamąjį požymį ir tapo bendriniu, turi įrodyti ženklo registraciją ginčijantis asmuo, o ne ženklo savininkas.

307. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Kasatoriaus nurodoma D. V. išvada negali būti vertinama kaip oficialusis rašytinis įrodymas; neturėtų būti vertinamas ir kaip leistinas įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Be to, kaip pažymi atsakovas, tiek ši išvada, tiek UAB „Baltijos tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa buvo koreguoti tuo metu ieškovui atstovavusių atstovų (taigi, nėra objektyvūs) ir neatspindi faktinių bylos aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima konstatuoti ieškovo reikalavimų pagrįstumą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismų atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos yra pagrįstos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teiktas teisines paslaugas, specialių žinių (intelektinės nuosavybės srityje) būtinumą, taip pat į tai, kad ginčas šioje byloje vyksta dėl dalyko, kuris dar iki ieškinio pareiškimo atsakovui jau buvo sukėlęs neigiamų padarinių ir teismo sprendimas, kuriuo būtų patenkinti ieškovo (kasatoriaus) reikalavimai, bylos šalims nesukeltų jokių kitų teisinių padarinių.

31Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka nepateikta.

32Teisėjų kolegija konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Dėl ginčijamojo prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklui, vertinimo (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

35Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamasis prekių ženklas „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų prekių ženklams (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, ginčijamojo prekių ženklo elementų visuma paneigia ieškovo teiginius dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimo, grindžiamus analizuojant atskiras ženklo sudedamąsias dalis. Teismų nuomone, apeliantas itin akcentuoja žymenį „Sovetskoje“ (kirilica) kaip prekių, t. y. vyno, rūšies pavadinimą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neanalizavo žymens „Sovetskoje“ (kirilica), kaip minėta, konstatavęs, jog ieškovas ginčija ženklo kaip visumos neatitiktį PŽĮ keliamiems reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nesiekia, jog žymuo „Sovetskoje“ (kirilica) būtų nesaugomas elementas.

36Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Vertinant kasacine tvarka apskųstus bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus, visų pirma atkreiptinas dėmesys į keletą aspektų, susijusių su ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, vertinimu.

  1. dėl žymens „Sovetskoje“ (kirilica) vertinimo, sprendžiant klausimą dėl prekių ženklo
„Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl keleto gamintojų naudojamų žymenų analogiškoms prekėms žymėti atitikties prekių ženklų teisės keliamiems reikalavimams (kad ženklas galėtų būti saugomas išimtinių teisių pagrindu), pažymėta, kad prekių ženklai (kaip ir intelektinė nuosavybė apskritai) yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Prekių ženklų teisė turi, viena vertus, užtikrinti ūkio subjektams galimybę išimtinių teisių pagrindu saugoti savo prekių ženklus ir veiksmingą gynybą, jeigu išimtinės teisės yra pažeidžiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“, bylos Nr. 3K-3-389/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas” v. UAB „Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.).

38Nurodytoje teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad prekių ženklų teisė neturi tapti instrumentu „uzurpuoti“ žymenis, kurie prekių ženklų teisės prasme negali būti laikomi prekių ženklais, nes dėl neatitikties absoliutiems ir (arba) kitiems (reliatyviems, santykiniams) reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negali atlikti prekių ženklo funkcijų.

39Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems (žr., pvz., ESTT 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, priimtą byloje BioID AG v. OHIM, Nr. C-37/03 P, Rink. 2005, p. I-07975; 2006 m. sausio 12 d. sprendimą, priimtą byloje Deutsche SiSi- Werke GmbH & Co. Betriebs KG v. OHIM, Nr. C-173/04 P, Rink. 2006, p. I-00551; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kt. v. atviroji AB „Farmak“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas” v. UAB „Vilniaus duona”, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Ženklo gebėjimas atlikti pagrindinę – skiriamąją – ženklo funkciją yra pagrindinis rodiklis, siekiant atsakyti į klausimą dėl ženklo registracijos teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje ZAO „TORGOVYJ DOM POTOMKOV POSTAVŠČIKA DVORA EGO IMPERATORSKOGO VELIČESTVA P. A. SMIRNOVA” (Rusijos Federacija) v. UDV NORTH AMERICA, Inc., bylos Nr. 3K-3-167/2003; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2009; kt.).

40Iš bylos medžiagos, Prekių ženklų registro matyti, kad ženklus, kuriuose naudojamas žymuo „Sovetskoje” (kirilica) yra registravę ir naudoja skirtingi ūkio subjektai. Tai pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas kasacine tvarka skundžiamoje nutartyje. Dėl to, natūralu, kad tarp skirtingų subjektų, registravusių ir (arba) naudojančių ženklus su žymeniu „Sovetskoje”, kyla ginčų, motyvuojamų ginčijamojo ženklo (ginčijamųjų ženklų) neatitiktimi tiek absoliutiems, tiek kitiems (santykiniams, reliatyviems) reikalavimams prekių ženklui (PŽĮ 6, 7 straipsniai) (priklausomai nuo konkrečiu atveju tarp ginčo šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių). Negalima sutikti su bylą nagrinėjusių teismų pozicija, kai, netgi sprendžiant, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančia ginčijamojo prekių ženklo registraciją dėl ženklo neatitikties PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintiems reikalavimams, nevertinama žymens „Sovetskoje” (kirilica) galėjimas būti saugomu ženklo elementu, t. y. ar nėra teisinio pagrindo įtraukti šį elementą į nesaugomus ženklo elementus (PŽĮ 8 straipsnis). Juolab, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovas, ginčydamas prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registraciją, itin akcentuoja žymenį „Sovetskoje” (kirilica), kaip prekių, t. y. vyno, rūšies apibūdinimą. Taip programuojama teisinė situacija, kad klausimas dėl tokio žodinio elemento apsaugos, o jeigu saugomas – apsaugos ribų, liks ir ateityje (ar tai „stiprus” ar „silpnas” ženklo elementas, o priklausomai nuo to, skiriasi ir teisinės apsaugos ribos). Pavyzdžiui, VPB Apeliacinis skyrius 2009 m. birželio 2 d. sprendime Nr. 2Ap-1156, tenkindamas suinteresuoto asmens UAB „Itaina” protestą dėl prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje” (w. fig.) (reg. Nr. 47526) registracijos pripažinimo negaliojančia pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą, inter alia nurodė, kad lyginamieji prekių ženklai, (t. y. „Sovetskoje muskatnoje polusuchoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 39345) ir „Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) yra žodiniai vaizdiniai ženklai, juose sutampa pagrindinis žodinis elementas „Sovetskoje” (kirilica). Taigi šis žodinis elementas vertintas kaip pagrindinis lyginamųjų ženklų elementas.

41Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant ginčą, būtina nagrinėti bei pasisakyti ir dėl elemento „Sovetskoje” (kirilica), esančio ginčijamajame prekių ženkle “Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526), nes kitaip lieka neatskleista ginčo esmė ir kilęs ginčas nėra iš esmės išspręstas (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Liuks“ ir kiti v. atviroji AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-105/2010; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kiti; bylos Nr. 3K-3-255/2011; kt.).

  1. dėl nesaugomų ženklo elementų

42PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas neturi būti sudarytas iš elementų, kurie negalėtų būti registruojami kaip atskiri (savarankiški) ženklai. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu ženkle yra šio straipsnio 1 dalyje nurodytų elementų ir jeigu yra pagrindas manyti, kad tokio ženklo registracija gali sukelti abejonių dėl ženklo suteikiamos apsaugos apimties, tokie elementai pareiškėjo arba ženklo savininko prašymu, Valstybinio patentų biuro arba teismo sprendimu gali būti pripažinti nesaugomais ženklo elementais.

43Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2000 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Birštono mineraliniai vandenys ir Ko“ v. UAB „Naujieji Birštono mineraliniai vandenys“, bylos Nr. 3K-3-25/2000, nurodė, kad, nustačius, jog kombinuotame prekių ženkle esantis žodinis žymuo gali sukelti abejonių dėl suteikiamos ženklo apsaugos apimties, teismas turėtų spręsti klausimą dėl ženklo dalies pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nesuteikiančiu ženklo savininkui išimtinių teisių į jį. Teismo teisė spręsti dėl ženklo elemento pripažinimo nesaugomu ženklo elementu, nurodyta ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB alaus darykla „Žalsvytis“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-175/2000; 2004 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Merand“ v. UAB „Opra“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-617/2004; 2011 m. gegužės 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA „Stirolbiofarm Baltikum“ v. AB „Sanitas“ ir kiti; bylos Nr. 3K-3-255/2011). Tai nėra ieškinio ribų peržengimas.

44Jau buvo minėta, kad bylą nagrinėję teismai, net ir sprendę, jog nėra pagrindo konstatuoti ženklo „Sovetskoje polusladkoje“ (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) neatitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turėjo pasisakyti dėl žymens „Sovetskoje“ (kirilica) apsaugos ir šios apsaugos ribų, ir – jeigu būtų pagrindas – spręsti dėl įtraukimo į nesaugomus ženklo elementus. Bylą nagrinėję teismai, nepasisakydami dėl žymens „Sovetskoje“ (kirilica) apsaugos ribų ginčijamajame prekių ženkle, pažeidė materialiosios teisės normas (PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 8 straipsnį), šis pažeidimas turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui ir galėjo turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

  1. dėl kitų subjektų įtraukimo į bylos nagrinėjimą

45Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėdamas ginčus dėl prekių ženklų (ar juose esančių žymenų) atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, kai tuos ženklus (ar žymenis) Lietuvoje yra įregistravę ir (arba) naudoja skirtingi subjektai, teismas turi įtraukti juos byloje dalyvaujančiais asmenimis (CPK 37 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas” ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009). Be jokios abejonės, teismo sprendimas dėl prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje” (kirilica) (w. fig.) (reg. Nr. 47526) ir – atsižvelgiant į tai, kad šioje nutartyje išaiškinta, jog kad ir kaip būtų sprendžiama dėl nurodyto ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, bet kokiu atveju žemesniųjų instancijų teismai turi pasisakyti dėl žymens „Sovetskoje” (kirilica), esančio ginčijamajame prekių ženkle, apsaugos apimties, palies kitų subjektų teisių į atitinkamus ženklus (žymenis) apsaugos ribas. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 37 straipsnio 1 dalis), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausijo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

46Dėl nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis)

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas pripažinti prekių ženklo registraciją negaliojančia dėl nesąžiningų ketinimų yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) priemonė, siekiant apginti kito asmens teises į atitinkamą prekių ženklą ar naudojamą žymenį. Šis prekių ženklų teisėje įtvirtintas kitų asmenų teisių į prekių ženklus ar žymenis apsaugos instrumentas nėra skirtas visiems tiems atvejams tarsi „padengti“ ir „apimti“, kai dėl vienų ar kitų priežasčių ginčijamojo prekių ženklo negaliojimui netaikytini kiti PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti ženklo registracijos negaliojimo pagrindai. Priešinga situacija reikštų tai, kad įstatyme nustatytas prekių ženklų registracijos negaliojimo pagrindų sąrašas iš baigtinio faktiškai taptų nebaigtinis, ir asmenys, registruodami prekių ženklus, negalėtų prognozuoti teisinių savo veiksmų pasekmių, t. y. kokiu pagrindu ir dėl kokių aplinkybių jo ženklo registracija galėtų būti ginčijama kitų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Restoranų grupė FORTAS“ v. AB „Ragutis“, bylos Nr. 3K-3-160/2008; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009). Kasacinis teismas pažymi, kad nurodyti teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai taikytini ir tais atvejais, kai prekių ženklo registracija yra ginčijama ir dėl jos neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams (PŽĮ 6 straipsnis) ir dėl to, kad, ieškovo manymu, paraiška ženklui registruoti buvo paduota turint nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis). Tai, kad galima situacija dėl ženklo (ar ženklo dalies) neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, nebūtinai suponuos (suponuoja) nesąžiningus pareiškėjo ketinimus, pareiškiant registruoti tokį prekių ženklą.

48Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiesa, kalbant apie nesąžiningos konkurencijos veiksmus, o ne nesąžiningus ketinimus (nors tam tikrais atvejais abi šios teisinės kategorijos gali „persipinti“), taip pat pažymėta, kad prekių ženklų teisėje visuotinai žinomas principas „kas pirmas laike, tas pirmas teisėje”, kuris, žinia, jokiu būdu nėra absoliutus, tačiau kuris visgi yra vienas pagrindinių principų prekių ženklų teisėje, o tam kad jį paneigti, vien tik kito ūkio subjekto atitinkamas komercinis interesas savaime nėra pagrindas pripažinti pirmiau įregistruoto prekių ženklo registraciją neteisėta ir negaliojančia. Pažymėtina ir tai, kad ženklo įregistravimas įstatymų nustatyta tvarka suteikia šio ženklo savininkui atitinkamas įstatyme numatytas ženklo savininko teises (PŽĮ 38 straipsnis), tarp kurių yra ir teisė drausti atlikti tam tikrus veiksmus kitiems asmenims (kaip antai, pavyzdžiui, importuoti ir eksportuoti tam tikru žymeniu pažymėtas prekes; PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taigi, galima sakyti, tam tikra prasme išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir prekių ženklus, turėjimas įgalina tų teisių savininką riboti savo konkurentus ir mažinti konkurenciją. Bet tai – išimtinių teisių į pramoninę nuosavybę, tarp jų ir į prekių ženklus, turėjimas ir įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka, jokiu būdu savaime dar nereiškia ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų, kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmų dar nereiškia ir pats siekis įstatymų nustatyta tvarka įgyti išimtines teises į prekių ženklus. Priešingos išvados apskritai prieštarautų pramoninės nuosavybės ir jos apsaugos esmei bei teisinei prigimčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Olandijos bendrovė Distilleerderijen Erven Lucas Bols B.V. v. Lietuvos ir JAV UAB „Bennet Distributors”, bylos Nr. 3K-3-374/2003; 2003 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Mineraliniai vandenys” v. UAB „Importiniai gėrimai”, Lietuvos ir JAV UAB „Bennet Distributors”, bylos Nr. 3K-3-465/2003).

49Apeliacinės instancijos teismas inter alia konstatavo, kad nors ieškovas tvirtina, jog atsakovas nesąžiningai siekė apriboti tiek jo, tiek kitų asmenų galimybes naudoti „Sovetskoje” (kirilica) ženklų šeimos žymenis putojančiam vynui ženklinti, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikta. Kasacinio skundo argumentais ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra paneigiama.

50ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH, byla C-529/07, Rink. 2009, I-04893, išaiškino, kad vertindamas pareiškėjo nesąžiningumą 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 51 straipsnio 1 dalies b punkto prasme, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visus nagrinėjamai bylai būdingus svarbius veiksnius, esančius žymens įregistravimo kaip prekių ženklo paraiškos pateikimo momentu, be kita ko, į: 1) tai, kad pareiškėjas žino ar turi žinoti, jog trečiasis asmuo bent vienoje valstybėje narėje naudoja tapatų ar su prašomu įregistruoti žymeniu galimą supainioti panašų žymenį tapačioms ar panašioms prekėms; 2) pareiškėjo ketinimą užkirsti kelią šiam trečiajam asmeniui toliau naudoti šį žymenį; 3) teisinės apsaugos, kuri naudojama trečiojo asmens žymeniui ir prašomam įregistruoti žymeniui, laipsnį.

51Tai, kad, sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos visos konkrečios bylos atveju susiklosčiusios aplinkybės, savo praktikoje nukreipia ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje San Marino bendrovė TECHNOSERVICE SRL v. UAB „Neono linija“, bylos Nr. 3K-3-325/2006; 2008 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G.V.F. – GIVIEFFE S.p.a v. R. S., bylos Nr. 3K-3-250/2008). Svarbiausia, kad registracijos faktas, kaip toks, (net ir absoliutiems ir (arba) kitiems reikalavaimams, keliamiems prekių ženklams, neatitinkančio prekių ženklo), kitų subjektų komercinis interesas į tam tikrus ženklus ar žymenis savaime negali reikšti nesąžiningų pareiškėjo ketinimų. Žinojimas apie kitus įregistruotus ir (arba) naudojamus ženklus su žymeniu „Sovetskoje” (kirilica), skirtus tapačioms arba panašioms prekėms žymėti, per se taip pat nėra pakankama aplinkybė spręsti dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti ginčijamąjį prekių ženklą (žr., pvz., ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudicinį sprendimą, priimtą byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH, byla C-529/07, Rink. 2009, I-04893; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009). Tai irgi turi būti vertinama visų byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste.

52Svarbu pažymėti, kad nurodytoje praktikoje tiek ESTT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog, siekiant įvertinti nesąžiningumo buvimą, reikia atsižvelgti į pareiškėjo ketinimą paraiškos pateikimo momentu. Tai inter alia susiję su aplinkybe, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia, skirtingai nuo ženklo registracijos panaikinimo, yra negaliojimas ab initio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. G. v. Suomen Gallup OY, bylos Nr. 3K-3-1340/2002; 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009). Pareiškėjo ketinimas konkrečiu momentu yra subjektyvus elementas, kurį reikia nustatyti remiantis objektyviomis nagrinėjimo atvejo aplinkybėmis. Kaip yra pažymėjęs ESTT, vertinant nesąžiningus ketinimus, svarbu užtikrinti tinkamą subjektyvaus ir objektyvaus elementų simbiozę (ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudicinis sprendimas, priimtas byloje Chocoladefabriken Lindt & Sprüngli AG v. Franz Hauswirth GmbH, byla C-529/07, Rink. 2009, I-04893; taip pat žr., pvz., 2009 m. lapkričio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos įmonė ROLEX SA v. Indonezijos įmonė P. T. PERMONA, bylos Nr. 3K-3-507/2009).

53Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes (CPK 185 straipsnis), atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl nesąžiningų ketinimų, pareiškiant registruoti prekių ženklus, vertinimo. Teismų padarytos išvados yra pagrįstos, tinkamai ir išsamiai argumentuotos, o kasacinio skundo argumentai jų nepaneigia. Kasacinio skundo argumentai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių prekių ženklo registracijos pripažinimą negaliojančia, kai paraiška ženklui registruoti buvo pateikta turint nesąžiningų ketinimų, pažeidimu, yra atmestini (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis).

54Dėl galimybės nurodyti naujus pagrindus, teisme ginčijant ikiteisminės institucijos sprendimą, kai prekių ženklo registracija yra pripažinta negaliojančia ir ženklas išregistruotas iki ieškinio padavimo dienos

55Pagal PŽĮ įtvirtintas nuostatas, ženklo registracijos procese, atlikęs paraiškos ekspertizę, Valstybinis patentų biuras, siekdamas nustatyti, ar jis atitinka šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, atlieka ženklo ekspertizę. Jeigu ženklas neatitinka šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, Valstybinis patentų biuras priima sprendimą neregistruoti ženklo visoms arba daliai prekių ir (ar) paslaugų (PŽĮ 14 straipsnio 1, 2 dalys). Suinteresuoti asmenys per 3 mėnesius nuo įregistruoto ženklo paskelbimo Valstybinio patentų biuro oficialiajame biuletenyje dienos, remdamiesi šio įstatymo 6 straipniu „Absoliutūs atsisakymo įregistruoti ženklą arba jo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai“ ir (ar) 7 straipsniu „Kiti ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai“, gali užprotestuoti ženklo registraciją paduodami motyvuotą rašytinį protestą Apeliaciniam skyriui. Apeliacinio skyriaus priimtas sprendimas per 6 mėnesius nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui (PŽĮ 18 straipsnio 1, 7 dalys). Ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka VPB Apeliaciniame skyriuje nėra privaloma. Teisiniame reguliavime įtvirtinta, kad bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismas, remdamasis tuo, kad ženklas neatitinka PŽĮ 6 ir (ar) 7 straipsnių nuostatų, gali pripažinti ženklo registraciją negaliojančia (PŽĮ 46 straipsnio 1 dalis, 49 straipsnis).

56Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio ginčus (dėl žodinio prekių ženklo „Budweiser“ registracijos pripažinimo negaliojančia dėl neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklam), inter alia pažymėta, kad, ginčijant ženklo registraciją, būtina paneigti preziumuojamą šios registracijos teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser-Busch Incorporated v. Čekijos įmonė Budejovicky Budvar N. P., bylos Nr. 3K-3-969/2001). Dėl ženklo neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklui, teismas nesprendžia ex officio (ex officio netikrina Valstybinio patentų biuro ekspertizės išvadų). Tam turi būti išreikšta suinteresuoto asmens valia: ginčyti ženklo registraciją ir nurodyti, kokiais pagrindais registracija yra ginčijama (taip pat žr., pvz, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006). Pats subjektas nurodo, dėl kokių absoliučių reikalavimų prekių ženklui taikymo suklydo ekspertizę atliekanti institucija (Valstybinis patentų biuras) ir tai turi įrodyti (CPK 135, 185 straipsniai). Kartu pažymėtina, kad ženklo registracijos pripažinimas negaliojančia reiškia negaliojimą ab initio, t. y. nuo pat pradžių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. G. v. Suomen Gallup OY, bylos Nr. 3K-3-1340/2002; kt.).

57Klausimas dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose įtvirtintų absoliučių reikalavimų, keliamų prekių ženklo registracijai, tarpusavio santykio nagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012. Kasacinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad nors 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra glaudžiai tarpusavyje susiję, tačiau jie savaime vienas kito nelemia. Galima situacija, kai prekių ženklo neatitiktis 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintiems absoliutiems reikalavimams prekių ženklui kartu reikš ir jo neatitiktį nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintam reikalavimui, t. y. neturės skiriamojo požymio. Kita vertus, galima situacija, kad, konstatavus, jog ženklas neatitinka 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos ratio legis, nebus pakankamo pagrindo kartu konstatuoti, jog jis neatitinka šioje teisės normoje įtvirtinto reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Prancūzijos bendrovė Sanofi-Synthelabo v. Vengrijos bendrovė Egis Gyogyszergyar RT, bylos Nr. 3K-3-202/2006). Tai, kad žymuo neatlieka skiriamosios funkcijos (nes žymuo laikomas neatliekančiu skiriamosios funkcijos, jeigu jis neatitinka bent vieno absoliučių ir (arba) kitų (santykinių, reliatyvių) reikalavimų prekių ženklui), taip pat savaime nelemia išvados, kad jis neturi skiriamojo požymio 2000 m. PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos teisės normos prasme. Kitaip tariant, nors atitinkamų konkrečioje byloje susiklosčiusių aplinkybių kontekste nurodyti PŽĮ įtvirtinti pagrindai gali būti artimai susiję, tačiau jie nėra savaime vienas kitą lemiantys. Nurodytoje byloje kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs ginčijamojo prekių ženklo neatitiktį PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktui, nors ieškinys buvo grindžiamas PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintais pagrindais, peržengė apeliacinio skundo ribas. Kasatoriaus argumentas, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta teismo teisė taikyti absoliučius ženklo registracijos negaliojimo pagrindus, peržengiant ieškinio ribas, yra nepagrįstas.

58Galima situacija (kaip yra šioje byloje), kad teismui skundžiamas VPB Apeliacinio skyriaus sprendimas, kuriuo yra atmestas suinteresuoto asmens protestas (inter alia ir dėl neatitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, kurie nustatyti PŽĮ 6 straipsnyje), o ženklas jau yra išregistruotas, tenkinus kito suinteresuoto asmens protestą dėl to paties prekių ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia, tačiau kitais pagrindais (pvz., dėl neatitikties kitiems (santykiniams, reliatyviems) reikalavimams prekių ženklui, numatytiems PŽĮ 7 straipsnyje) (Prekių ženklų registravimo taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3R-37, XXXIII skirsnis). Kasatorius yra teisus, kad šiose teisės normose (PŽĮ 6 ir 7 straipsniuose) nurodyti ženklo negaliojimo pagrindai yra skirtingos teisinės prigimties ir sukeliami teisiniai padariniai nėra identiški (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje „Latvijas Keramika A“ SIA (Latvijos Respublika) v. JSC „Latvijas Balzamas“ (Latvijos Respublika), bylos Nr. 3K-3-275/2006). Tačiau negalima sutikti su kasatoriaus pozicija, kad ieškinyje gali būti nurodomi ir nauji ženklo registracijos pripažinimo negaliojančia pagrindai, nors to ženklo registracija jau pripažinta negaliojančia (taigi ab initio) ir ženklas išregistruotas iš Prekių ženklų registro dar iki ieškinio pareiškimo teisme dienos. Kitaip tariant, negali būti naujais pagrindais ginčijama tai, ko jau nėra, nes tai reikštų ne konkretaus šalių ginčo išsprendimą (šiuo atveju – dėl ikiteisminės institucijos sprendimo teisėtumo), taigi suinteresuoto asmens pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimą (CPK 5 straipsnis), o abstraktaus pobūdžio teorinę analizę dėl tam tikrų žymenų atitikties kai kuriems reikalavimams, pagal prekių ženklų teisėje keliamus prekių ženklams, kad jie galėtų būti registruojami. Teisminio ginčo dalyko apimtį tokiu atveju, kaip yra nagrinėjamoje byloje, lemia ginčo, nagrinėto ikiteismine tvarka VPB Apeliacinime skyriuje, apimtis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškinys pagal PŽĮ 6 straipsnio dalies 2, 3 punktus, 47 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atmestinas (CPK 5 straipsnis).

59Kartu kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad PŽĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas ženklo registracijos panaikinimo pagrindas savo teisine prigimtimi skiriasi nuo absoliučių reikalavimų prekių ženklui, kurie nurodyti PŽĮ 6 straipsnyje. Jau buvo minėta, kad konstatavimas, jog ženklas neatitinka absoliučių reikalavimų, keliamų prekių ženklui, reiškia ženklo registracijos negaliojimą ab initio (nuo pat pradžių), t. y. ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, vertinimas yra retroaktyvus. PŽĮ 47 straipsnio 1 dalies 1 punkto atveju, ženklo registracijos teisėtumas ab initio nėra ginčijamas: nurodoma, jog dėl tam tikrų šioje teisės normoje nurodytų aplinkybių ženklas jau po registracijos prarado savo identifikacinę funkciją, t. y. tapo bendriniu pavadinimu.

60Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės normų pažeidimu

61Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su teisės normų, reglamentuojančių įrodymus ir įrodinėjimą civiliniame procese, pažeidimu. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil” v. UAB „DL logistika”, bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, bylą nagrinėję teismai, vertindami byloje pateiktus įrodymus, juos pernelyg formalizavo, akcentavo ženklą kaip visumą (per viso ženklo prizmę), nevertindami atskirų ženklo elementų apsaugos apimties (nors, kaip minėta, atsižvelgiant į šios bylos situaciją, tai būtina padaryti).

62Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymima atsiliepime į kasacinį skundą, absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra reikalavimai prekių ženklui kaip tokiam per se. Sprendžiant dėl prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams, nėra vertinamos trečiųjų asmenų turimos ankstesnės (ar kitos sąžiningos) teisės, kurias gali pažeisti (ar pažeidžia) tam tikro prekių ženklo registracija (pvz., teisės į anksčiau įregistruotą ar pareikštą registruoti prekių ženklą, juridinio asmens pavadinimą, dizainą, autorių teisių objektą, geografinę nuorodą, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje JAV įmonė Anheuser–Busch Incorporated v. Budejovicky Budvar N.P., bylos Nr. 3K-3-554/2000; 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006). Šie klausimai tampa reikšmingi, vertinant prekių ženklo atitiktį kitiems (santykiniams, reliatyviems) reikalavimams prekių ženklui. Galima sakyti, kad absoliutūs reikalavimai prekių ženklui yra skirti patikrinti, ar apskritai toks ženklas per se galėtų pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jeigu, esant teigiamam atsakymui, jis nepažeistų taip pat ir kitų trečiųjų asmenų turimų ankstesnių (ar kitų sąžiningų) teisių. Esant neigiamam atsakymui, t. y. nustačius, kad ženklas, kaip toks, per se negali pretenduoti į apsaugą išimtinėmis teisėmis, jo santykis su kitų asmenų turimomis ankstesnėmis (ar kitomis sąžiningomis) teisėmis tampa neaktualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Latvijos bendrovė „Latvijas Keramika A“ SIA v. Latvijos bendrovė JSC „Latvijas Balzams“, bylos Nr. 3K-3-275/2006). Tačiau svarbu pažymėti, kad, nagrinėjant ženklo (ar ženklo elemento) atitiktį absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams, negalima „izoliuotis“ ir nuo kitų asmenų (ūkio subjektų). Šioje nutartyje jau buvo pasisakyta, kad, sprendžiant dėl ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams prekių ženklui, turi būti atsižvelgiama į kitų asmenų interesą, kad tam tikri ženklai (žymenys) liktų „laisvi“ ir prieinami visiems. Tai yra viena pagrindinių taisyklių, nagrinėjant šios kategorijos ginčus (dėl ženklų atitikties absoliutiems reikalavimams, keliamiems prekių ženklams). Per šią prizmę ir turi būti vertinami byloje pateikti įrodymai (t. y. ar gali ženklas priklausyti vienam asmeniui išimtinių teisių pagrindu; jeigu gali, ar nėra ženkle elementų, kurie negalėtų priklausyti vienam asmeniui; pan.) (taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012).

63Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama ir kituose ikiteisminės institucijos (VPB Apeliacinio skyriaus) sprendimuose (dėl kitų protestų) padarytomis išvadomis. Kasacinis teismas pažymi, kad kituose ikiteisminės institucijos sprendimuose (dėl kitų protestų) nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis). Tai tik vienas įrodymų ir vertinamas visų kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste. Teismas neprivalo argumentuoti, kodėl jis tam tikras aplinkybes vertina kitaip (ar taip pat), negu kituose ginčuose, nagrinėtuose ikiteismine tvarka, vertino ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjanti institucija (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesiėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Baltasis pyragas“ v. UAB „Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012).

64Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su atitinkamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų pažeidimu

65Dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su tariamu teisių, įtvirtintų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje (teisės į teisingą bylos nagrinėjimą), pažeidimu. Konkrečiu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius grįsdamas argumentus dėl tariamai pažeistų jo procesinių teisių apibendrintai remiasi Konvencijos 6 straipsniu, įvardydamas tam tikras sudėtines jo dalis: teisę būti išklausytam, procesinio šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principus ir pan., tačiau konkrečių (detalesnių) argumentų pirmiau nurodytų teisės į tinkamą procesą sudėtinių dalių pažeidimams pagrįsti nepateikia, daugiau orientuojantis į įvardijimą tam tikros Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos. Analizuojant šią kasacinio skundo dalį, susidaro įspūdis, kad kasatorius iš esmės skundžiasi teisės į motyvuotą teismo sprendimą (patenkančios į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies taikymo sritį) pažeidimu. Kasatorius teigia, kad žemesniųjų instancijų teismai nemotyvavo, kokiu teisiniu pagrindu jie atsisako išklausyti ieškovą (kasatorių) ieškinyje nurodytais pagrindais.

66Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Kita vertus, Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, no. 18390/91, 9 December 1994, par. 29; Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A no. 288, p. 20, para. 61). Nacionalinių teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr. cituotą Ruiz Torija v. Spain, par. 29-30) (taip pat, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vakarų krova” v. UAB „Litforina”, bylos Nr. 3K-3-107/2010; 2012 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Coface Austria Kreditversicherung AG v. UAB „Klaipėdos mėsinė”, bylos Nr. 3K-3-415/2012; kt.).

67Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and Hiro Balani v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. Nos 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; ir Higgins and Others v. France judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į tam tikras sąlygas: šalių pareiškimų prieštaringumą, valstybių Konvencijos dalyvių įstatyminių nuostatų, papročių, teisinių nuomonių ir sprendimų rengimo taisyklių skirtumus. Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad teisingo proceso sąvoka reikalauja, jog nacionalinis teismas, pateikęs negausius sprendimo motyvus, pvz., inkorporuojant žemesnės instancijos teismo motyvus ar kitaip, iš tikrųjų atsakė į esminius jo jurisdikcijai pateiktus klausimus ir ne vien tik iš karto pritarė žemesnės instancijos teismo išvadoms (šis reikalavimas yra dar svarbesnis tais atvejais, kai bylos šalis neturėjo galimybės savo bylos pristatyti žodžiu nacionaliniame procese) (žr. Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 60).

68Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus, ir šioje nutartyje pateiktus kasacinio skundo argumentų ir bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų vertinimus (tarp jų ir dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 47 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų pagrindų), nėra pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė procesiniame įstatyme įtvirtintą procesinių sprendimų motyvavimo pareigą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, 331 straipsnio 4 dalis). Šioje kasacinio teismo nutartyje išdėstyti argumentai dėl žemesniųjų instancijų teismų procesinių sprendimų ydingumo susiję ne su motyvavimo pareiga, bet su kitokia pozicija dėl atitinkamų materialiosios ir proceso teisės normų taikymu ir aiškinimu šioje byloje. Kasacinio skundo argumentai dėl kitų proceso principų pažeidimo (teisės būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo, dispozityvumo principų ir pan.) taip pat yra nepagrįsti.

69Dėl procesinės bylos baigties

70Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai bylą išnagrinėjo neatskleidę jos esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byla turi būti iš naujo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 360 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Beecham Group p.l.c. (Jungtinė Karalystė) v. I. K. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-1103/2003; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kilminė” v. AB “Vilniaus prekyba” ir kiti, bylos Nr. 3K-3-483/2004; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Latvijos įmonė SIA Stirolbiofarm Balticum v. AB „Sanitas“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-389/2009).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

72Kasaciniame teisme patirta 24,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. lapkričio 8 d. pažyma). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 92, 93 straipsniai). Dėl nurodytų išlaidų priteismo valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai.

73Ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat turės būti išspręstas nagrinėjant bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

74Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

75Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui.

76Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloje kilo dėl prekių ženklo „Sovetskoje polusladkoje“... 6. Protestą Nr. 1450 pateikė suinteresuotas asmuo (ieškovas byloje) UAB... 7. Protestą Nr. 1451 pateikė suinteresuotas asmuo Lietuvos ir JAV UAB... 8. VPB Apeliacinis skyrius 2009 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 2Ap-1156 protestą... 9. Ieškovas teismo prašė panaikinti tą VPB Apeliacinio skyriaus 2009 m.... 10. Ieškovas nurodė, kad VPB Apeliacinio skyriaus sprendimo dalis, kuria atmestas... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 13. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė ieškinį po to, kai buvo... 14. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinio skundo argumentą, kad... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m.... 18. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 19. 1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai atsisakė svarstyti ieškovo... 20. 2. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai be teisinio pagrindo... 21. 3. Kasatorius pažymi, kad pagal teisės į tinkamą teismo procesą principą... 22. 4. Kasatoriaus teigimu, žemesniųjų instancijų teismai negalėjo vykdyti... 23. 5. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai,... 24. 6. Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai... 25. 7. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai,... 26. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovo kasacinį skundą... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    28. 5. Atsakovo teigimu, kasacinio skundo argumentai, susiję su PŽĮ 7 straipsnio... 29. 6. Kasacinio skundo argumentai, susiję su įrodinėjimo pareigos paskirstymu,... 30. 7. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus,... 31. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą teisės aktų nustatyta tvarka... 32. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Dėl ginčijamojo prekių ženklo atitikties absoliutiems reikalavimams,... 35. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog... 36. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant ginčus dėl keleto... 38. Nurodytoje teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad prekių ženklų teisė... 39. Teismų (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo... 40. Iš bylos medžiagos, Prekių ženklų registro matyti, kad ženklus, kuriuose... 41. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, sprendžiant ginčą,... 42. PŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ženklas neturi būti sudarytas iš... 43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2000 m. sausio 25 d. nutartyje, priimtoje... 44. Jau buvo minėta, kad bylą nagrinėję teismai, net ir sprendę, jog nėra... 45. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėdamas ginčus dėl prekių... 46. Dėl nesąžiningų ketinimų (PŽĮ 7 straipsnio 3 dalis)... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas... 48. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, tiesa, kalbant apie... 49. Apeliacinės instancijos teismas inter alia konstatavo, kad nors ieškovas... 50. ESTT 2009 m. birželio 11 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje... 51. Tai, kad, sprendžiant dėl nesąžiningų ketinimų, turi būti įvertintos... 52. Svarbu pažymėti, kad nurodytoje praktikoje tiek ESTT, tiek Lietuvos... 53. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai... 54. Dėl galimybės nurodyti naujus pagrindus, teisme ginčijant ikiteisminės... 55. Pagal PŽĮ įtvirtintas nuostatas, ženklo registracijos procese, atlikęs... 56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant panašaus pobūdžio... 57. Klausimas dėl PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktuose įtvirtintų... 58. Galima situacija (kaip yra šioje byloje), kad teismui skundžiamas VPB... 59. Kartu kasacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad PŽĮ 47 straipsnio 1... 60. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su proceso teisės normų... 61. Kasaciniame skunde nurodomi argumentai, susiję su teisės normų,... 62. Iš tikrųjų, kaip teisingai pažymima atsiliepime į kasacinį skundą,... 63. Kasaciniame skunde taip pat argumentuojama ir kituose ikiteisminės... 64. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su atitinkamų Žmogaus teisių ir... 65. Dalis kasacinio skundo argumentų yra susiję su tariamu teisių, įtvirtintų... 66. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, Konvencijos 6 straipsnio 1... 67. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pareigos nurodyti priimto... 68. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 69. Dėl procesinės bylos baigties... 70. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes,... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. Kasaciniame teisme patirta 24,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 73. Ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas taip pat... 74. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 75. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. sprendimą ir Lietuvos... 76. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...