Byla 1-200-908/2016

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,

2sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Editai Petkuvienei, Viktorijai Podlipskienei, Gretai Čiuladaitei, Ramintai Veniukevičiūtei,

3dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,

4kaltinamajam R. M.,

5nukentėjusiajam T. K.,

6viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas: ( - ) gimęs ( - ), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), dirbantis UAB „S. B.“, direktoriumi, vedęs, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnyje 2 dalyje,

Nustatė

7R. M. apgaule UAB ( - ) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei apgaule išvengė savo ir UAB ( - ) didelės vertės turtinės prievolės, o būtent, būdamas faktiniu vadovu įmonės – UAB ( - ) (įmonės kodas: ( - ), adresas: ( - ), Vilniuje), kurios vienintelė akcininkė yra jo motina L. M., o fiktyvi direktorė – jo žmona O. M., bei realiai valdydamas UAB ( - ), turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės, žinodamas, kad paskolos T. K. grąžinti nei jis pats, nei UAB ( - ) negalės, 2011-11-10 UAB ( - ) patalpose, esančiose adresu: ( - ), Vilniuje, kaip fizinis asmuo, laiduojant UAB ( - ), su T. K. sudarė paskolos sutartį – 74 616,036 Lt sumai (21 610,29 Eur), kuriuos paskolos davėjas T. K. 2011-11-10 pervedė į UAB „Swedbank Lizingas“, įmonės kodas: 111568069, priklausančią banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas: „už UAB ( - ) išperkamąją nuomą – medžio frezavimo stakles „Mecapro 3015“. R. M. įsipareigojo T. K. paskolą grąžinti iki 2011-12-31, žinodamas, kad realiai paskolos grąžinti T. K. negalės ir jos laiku negrąžinęs, siekdamas įgyti T. K. pasitikėjimą bei sukurti apgaulingą regimybę, kad 2011-11-10 suteikta paskola 74 616,036 Lt sumai bus grąžinta, paskolos grąžinimą garantavo 2012-03-12 Vilniaus m. 2-ojo notarų biure adresu Tilto g. 15/ Radvilų g. 7, Vilniuje, įforminant sutartinio įkeitimo lakštą, kuris 2012-04-17 buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įstaigoje, juo buvo įkeistos UAB ( - ) priklausančios frezavimo staklės T. K. paskolos grąžinimui užtikrinti. R. M., tęsdamas nusikalstamą sumanymą išvengti savo ir UAB ( - ) turtinės prievolės dėl paskolos grąžinimo T. K., būdamas faktinis UAB ( - ) vadovas, 2012-07-31 nauju UAB ( - ) direktoriumi paskyrė L. S., kuriam, žinodamas, kad UAB ( - ) priklausantis turtas – medžio frezavimo staklės „Mecapro 3015“ 2012-03-12 sutartinio įkeitimo lakštu yra įkeistos, nurodė šias stakles parduoti, todėl 2012-09-12 medžio frezavimo staklės Mecapro 3015“ buvo parduotos Latvijos įmonei SIA ( - ) ir su T. K. neatsiskaityta. Tokiu būdu R. M. apgaule UAB ( - ) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą T. K. priklausančius 74 616,036 Lt (21 610,29 Eur) bei apgaule išvengė didelės – 74 616,036 Lt. (21.610,29 EUR) vertės turtinės prievolės, padarydamas nukentėjusiajam T. K. 74 616,036 Lt. (21.610,29 EUR) vertės turtinę žalą.

8Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.

9Kaltinamasis R. M., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis prisipažįsta, jog neinformavęs nukentėjusiojo T. K. pardavė stakles, tačiau jis turėjo sumanymą parduoti stakles ir pirkti naujas, o ne pasinaudoti nukentėjusiojo pinigais. Buvo sudaryta sutartis su Latvijos įmone, kuriai, kaip avansas, buvo pervesta dalis pinigų, gautų pardavus senas stakles. Kita dalis pinigų buvo buhalterės išmokėta darbuotojams, kitoms įmonės reikmėms. Susiklostė tokia situacija, kad jo (kaltinamojo) tuo metu nebuvo Lietuvoje, jis buhalterės neinformavo, o daugiau pinigų nesurinko. Prieš tai, dar 2011 m., jis pasiskolino 50 000 Lt, buvo įkeistas automobilis BMW, užregistruotas T. K. vardu. Tas automobilis buvo kaltinamojo parduotas, o pinigai buvo pervesti, virš 70 000, dabar neprisimena, T. K. į sąskaitą ir tais pinigais paskui buvo sumokėta už stakles „Swedbank lizingas“. Kilus ginčui, lizingas paėmė stakles iš patalpų, jie nutraukė sutartį ir išsivežė stakles, reikėjo jas susigrąžinti. Paskolos sutartis sudaryta tam, kad garantuoti T. pinigų grąžinimą. Tai buvo žodinis susitarimas, pirmos sutarties iš viso nebuvo. Pas notarą sutvarkė hipotekos lakštą ir pasirašė sutartį, kurios dalykas – staklių įkeitimas T. K.. Sutartį pasirašė tuo metu direktorės pareigas ėjusi jo žmona, tačiau ir jis pats dalyvavo. Sutarties tikslas buvo garantuoti pinigų grąžinimą nukentėjusiajam. Realiai jis pasiskolino 50 000 Lt. Sutartyje buvo nurodyta pavedimo suma, 74 616,36 Lt. T. K. įkeitė frezavimo stakles „Mecapro 3015“, nepaisant to, stakles pardavė be nukentėjusiojo žinios. Raštiškai nukentėjusiojo tikrai neinformavo. Tai vertina blogai, tačiau norėjo atnaujinti įrangą ir vėliau įkeisti naują įrangą, nes už tą pačią kainą būtų pirkęs naujas stakles. Stakles pardavė 2012 m. žiemą. Jas pardavus, buvo sumokėtas avansinis mokėjimas už naujas stakles. Už senas stakles gavo 40 000 Eur, kurie buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Iš jų 10 000 Eur pervedė kaip avansą už naujas stakles. Buvo du mokėjimai: pirmas mokėjimas buvo 20 000 eurų. Iš pirmo mokėjimo sumokėjo avansą už naujas stakles, kurių kaina – 44 000 eurų. Nepamena, kokiam terminui buvo sudaryta paskolos sutartis, bet buvo sutarę, kad galima visą laiką pratęsti, o ar pratęsė, negali pasakyti. Įkeitimo lakštą pasirašė pas notarą, jis pasirašė po sutartimi, visų sutarties sąlygų neskaitė, bet jas žinojo iš bendro išsislavinimo. Sunku paaiškinti, kodėl nevykdė sutarties sąlygų, nesigavo įmonei tiek sukaupti lėšų, kad grąžintų skolą, nes didėjo apyvartos, didėjo žmonių kiekis. Kilo problemų su užsakovų mokėjimais. Bankrutavo įmonė iš Danijos, jie patyrė daug nuostolių. Kai pardavė stakles, jam buvo kilusi mintis atiduoti dalį skolos, tačiau tuo metu jo paties Lietuvoje nebuvo. Buhalterė ir direktorius nežinojo, kad staklės įkeistos, jie paprasčiausiai sumokėjo atlyginimus žmonėms, atsiskaitė už medžiagas. Tuo metu, ar informavo dėl staklių pardavimo, negali pasakyti, gal ir nepasakė. Kodėl neinformavo, negali paaiškinti – gal dėl to, kad būtų ilgiau užtrukę visos staklių pakeitimo procedūros. Jis tikėjosi, kad staklių pardavimas duos įmonei didesnį našumą ir didesnes apyvartas. Kai žodžiu sutarė su T. K., susitarė dėl 3 proc. kasmėnesinių palūkanų. Kalba ėjo apie 50 000 Lt, o terminas – pirma, trims ar dviem mėnesiams iki mašinos pardavimo, bet paskui, kai išlindo su staklėmis, tai tarėsi porai mėnesių su galimybe prasitęsti. Jis kalba apie 74 000 Lt sumą. Direktorė nebuvo fiktyvi, ji dirbo, kodėl naujo vadovo neinformavo apie įkeistas stakles, negali komentuoti. Žinojo, kad parduos stakles, kai atsirado naujos staklės. Tai buvo 2012 m. ruduo. Jis manė, pasikeisti įrangą, nes atsirado staklės už prieinamą kainą. Klaida, kad nepranešė kreditoriams. Sudarydamas paskolos sutartį, ketino atiduoti pinigus. Tuo metu įmonė plėtėsi ir didėjo užsakymų kiekis. Skolinosi iš T. K., nes reikėjo pinigų staklėms išsipirkti. Tuo metu, kai reikėjo stakles išsipirkti, įmonėje buvo du ar trys žmonės, o staklės kainavo 100 000 eurų. Bankas norėjo pasiimti veltui, tai reikėjo kažkaip suktis iš tos situacijos. Dalį sumos nukentėjusiajam sumokėjo, bet tiksliai nepamena (palūkanas tai tikrai, gal apie 6000-7000 Lt per visą laikotarpį). Pardavę senas stakles sumokėjo užstatą už naujas stakles, tačiau tas užstatas taip ir liko. Naujų staklių negavo, nes nesumokėjo visos kainos. Tarėsi su Latvijos įmone, tikėjosi dar gauti pinigų iš Danijos įmonės, nes buvo užsakymai padaryti ir viskas būtų susitvarkę, bet nepavyko. Turi dokumentus, susijusius su Danijos įmone, gali pateikti teismui. Skolinosi pinigus įmonės tikslams, kaip fizinis asmuo, o užstatas buvo mašina. Paskui ji buvo parduota, kad atsiskaitytų. Automobilį pardavė per įmonę. Pirmas sandoris buvo baigtas. Iš nukentėjusiojo skolinosi pinigus, nes anksčiau jis dirbo pas kaltinamąjį, jie turime bendrą pažįstamą E. V., todėl paklausė, ar T. K. gali trumpam laikui paskolinti pinigų. Šis sutiko. Skolinosi trumpam laikui, nes tikėjosi grąžinti per kelis mėnesius. Turėjo stakles, buvo apyvarta, bandė plėstis, rinko žmones, gaminti gaminius, eksportuoti. Tikėjosi per tą trumpą laiką grąžinti skolą, bandė skolintis pinigus banke, bandė skolintis iš kitų kreditinių įmonių. Brangiai skolinosi, nes norėjo greitai pasiimti stakles, kol jų nepardavė. Bandė jas „prasilizinguoti“, tačiau įmonė turėjo trumpą kredito istoriją, tai niekas nenorėjo duoti kredito. Artėjant terminams, bandė dirbti ir uždirbti pinigų, tačiau pagrindinis užsakovas Danijoje bankrutavo. Dėl to niekur nesikreipė, kad atgautų pinigus, reikalavimų niekam nereiškė. Su nukentėjusiojo ieškiniu nesutinka, sutinka su tokiu ieškiniu, kuris yra proto ribose, t. y. su protingomis palūkanomis. Sutinka su 6 proc. metinių palūkanų, apie 100 000 Lt., tačiau šios sumos šiai dienai negali grąžinti. Ją gali grąžinti tik dalimis per du metus. Buhalterės ir direktoriaus neinformavo, tačiau nesitikėjo, kad ji perves pinigus, tai jo (R. M.) kaltė, kad neinformavo buhalterės, jos neįspėjo. Be to, kaltas, kad neįspėjęs Tomo ir su juo nepasišnekėjęs pardavė stakles, tačiau neigia, kad taip siekė pasipelnyti, neigia, kad taip elgėsi tyčia. Ši skola jo asmeninė. Su kreditoriumi jis bendravo, prisiėmė už tai visą pilną atsakomybę. Nuo apklausos 2015 m. liepos mėn., dar šnekėjosi su T. apie skolos grąžinimą, bet nepavyko sumažinti skolos. Su vyrais iš Latvijos dėl staklių bendravo direktorius L., o suma buvo suderinta su tarpininkais, jie pasiūlė kainą. Buvo atvažiavęs žmogus ir kalbėjo su kaltinamuoju, su L.. Staklių pardavime jis (R. M.) dalyvavo, visą informaciją žinojo, tik nežinojo, kada buvo pervesti pinigai. Žinojo, kad buvo avansinis mokėjimas, 10 000. Šie pinigai iš karto buvo pervesti latviams (T. 2, b. l. 115-117).

10Teismo posėdžio, vykusio 2016-01-08 metu, kaltinamasis nurodė, kad sutinka grąžinti pasiskolintą sumą ir sumokėti ir protingus procentus, teigė, kad su T. K. buvo kalbėta apie 100 000 Lt gražinimą. Pripažįsta 100 000 Lt ir 5-6 proc. metines palūkanas. Šiuo metu jo finansinė padėtis sunki (T. 2, b. l. 156).

11Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo R. M. parodymai.

12R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2007 m. buvo UAB ( - ) savininkas. Įmonės vardu su UAB „Swedbank lizingu“ buvo sudaryta lizingo sutartis dėl frezavimo staklių „Mecapro 3015“ įgijimo. Frezavimo staklių vertė buvo 350 000 Lt. Kas mėnesį įmonė mokėjo lizingui apie 3000 Lt. Frezavimo staklėmis iš pradžių naudojosi UAB ( - ) ir jos stovėjo adresu ( - ), Vilniuje. 2010 m. frezavimo stakles perėmė UAB ( - ), kurios direktoriumi buvo jis ir jos buvo pervežtos į bendrovės gamybines patalpas, esančias adresu: ( - ), Vilniuje. Kadangi 2011 m. UAB ( - ) ištiko finansinė krizė, įmonė buvo perkelta į UAB ( - ), jos direktore buvo paskirta jo žmona O. M.. Ištikus finansinei krizei, nebuvo galimybės mokėti bankui įmokų, todėl reikėjo išsipirkti iš banko minėtas frezavimo stakles. Per bendrą pažįstamą E. V. jis kreipėsi į T. K. dėl paskolos suteikimo. Sutarties sąlygas aptarė telefonu, o 2011-11-10 kartu su žmona O. (ji buvo UAB ( - ) direktorė) nuvyko pas T. K. į biurą, esantį adresu: ( - ), kur sudarė paskolos sutartį, pagal kurią T. K. jam paskolino 74 616,36 Lt. Kaip laiduotojas buvo UAB ( - ). Pagal sutartį T. K. minėtą pinigų sumą pervedė UAB „Swedbank lizingas“. Remiantis sutartimi, T. K. pinigus skolino iki 2011-12-31. Laiku pinigų T. K. negrąžino, tačiau nuo jo niekur nesislėpė, su juo bendravo ir toliau, palaikė draugiškus santykius. Pinigų laiku negrąžino, nes tuo metu turėjo didelių finansinių sunkumų. Su T. K. draugiškai sutarė frezavimo stakles „Mecapro 3015“ oficialiai įkeisti, todėl 2012-03-12 Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure pas notarę D. M. įformino sutartinio įkeitimo lakštą, kuris 2012-04-17 buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įskaitoje. Sutartinio įkeitimo lakštą pasirašė jis, T. K. ir žmona O. M., kaip UAB ( - ) direktorė. Su T. K. ir toliau negalėjo atsiskaityti, nes nebuvo lėšų. Kadangi frezavimo stakles reikėjo atnaujinti, nes buvo nusidėvėjusios, užsakė naujas stakles „Biesse“ per Latvijos tarpininkus. Per Latvijos įmonę buvo rastas pirkėjas norėjęs įgyti naudotas frezavimo stakles „Mecapro 3015“. 2012 m. rudenį į UAB( - ) gamybines patalpas, adresu: ( - ), Vilniuje, atvažiavo iš Latvijos Respublikos du vyrai, kurie, apžiūrėję stakles, sumokėjo banko pavedimu 10 000 eurų avanso (buvo sutarta parduoti už 40 000 eurų) ir stakles išsivežė į Latvijos Respubliką. Maždaug per tris mėnesius latvių įmonė su UAB ( - ) atsiskaitė, t. y. pervedė visą likusią pinigų sumą (yra buhalteriniai dokumentai). Kadangi su UAB ( - ) neatsiskaitė užsakovai, tai gauti pinigai už parduotas frezavimo stakles buvo panaudoti įmonės reikmėms: sumokėti mokesčiai, darbo užmokesčiai, atsiskaityta su tiekėjais. Parduodant frezavimo stakles „Mecapro 3015“, dalyvavo tuo metu įmonės direktoriumi buvęs L. S., kuris pasirašė dokumentus. L. S. apie tai, kad frezavimo staklės buvo įkeistos, nežinojo. UAB ( - ) Latvijos įmonei už naujas stakles „Biesse“, kurių vertė 46 000 eurų, banko pavedimu sumokėjo 10 000 eurų avansą, tačiau iki galo pirkimo-įsigijimo sandoris neužbaigtas. Jis nevengia atsakomybės dėl to, kad T. K. skolingas 74616,36 Lt , jam grąžino apie 7 000 Lt, tačiau neturi tai patvirtinančių raštelių. Apie staklių keitimą T. K. informavo žodžiu, jis neprieštaravo. Prisipažįsta iš dalies, nes nebuvo tyčios išvengti skolos gražinimo. Nori su juo atsiskaityti ir pateikti prie bylos tai patvirtinančius dokumentus (T. 2, b. l. 20-22).

13Kaltinamasis R. M., 2016-05-25 teisiamajame posėdyje papildė, kad pripažįsta savo kaltę, su viskuo sutinka. Pripažįsta, kad pasielgė neteisingai, nenorėdamas apgavo T. K.. Prisiima kaltę už savo veiksmus ir sutinka atlyginti patikslintą turtinę žalą, gailisi dėl to, ką padarė. Suvokia, kad negalėjo disponuoti staklėmis. Nežino, kodėl neinformavo nukentėjusiojo. Nebuvo tikslo jo apgauti – buvo tikslas plėtoti verslą, didinti lėšas. Situacija pasikeitė, kai ėmė strigti atsiskaitymai. Pinigai buvo išmokėti, žmonės ir jis nespėjo jų sustabdyti. Po gero pusmečio suprato susidariusią situaciją. Nukentėjusiojo neinformavo apie esančią sudėtingą finansinę situaciją. Jo klaida, kad nesidalino informacija su nukentėjusiuoju. Vis tikėjosi gauti pinigų, situacija keitėsi, manė, viskas susitvarkys, todėl neinformavo. Turėjo užsakymus, bet Danijos užsakovai staiga nusprendė nustoti bendradarbiauti. Reikėjo informuoti T., kad nori pakeisti stakles naujomis, bet nemanė, kad elgiasi blogai. Pasirašydamas sutartį, skaitė sąlygas ir suvokė apribojimus, susijusius su staklėmis. Bet manė, kad apribojimai „pereis“ ant naujų staklių ir išeis viskas į pliusą. Manė, kad viskas gerai išsispręs, kai atvažiuos naujos staklės. Nenorėjo, kad T. pergyventų dėl rizikos. Tuo metu nebuvo jokios rizikos. Rizika visada yra versle. Buvo įsitikinęs, kad T. leis taip elgtis. Negali atsakyti, kodėl nesikreipė į T., kodėl neinformavo direktoriaus, nors nebuvo užmiršęs, kad staklės įkeistos. Direktorė O. M. išėjo į dekretines, po jos buvo kitas direktorius. Tuo metu viską sprendė jis (kaltinamasis). Sutinka, kad visus apgavo, tačiau netyčia. Vis derasi, kad sugrąžintų jam avansinį mokėjimą, tačiau dokumentų neturi, susitarimas buvo žodinis. Nukentėjusiajam žalos neatlygino.

14Nukentėjusysis T. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad su kaltinamuoju susipažino per E. V. studijų metu, kai buvo pakviestas pas jį padirbėti reklamos įmonėje. Vėliau E. V. jam paskambino ir paklausė, ar nenorėtų paskolinti pinigų. Jis sutiko. Už skolintus pinigus buvo įsigytas automobilis, po to parduotas, atsiskaityta. Už skolintus pinigus ant jo užregistravo nupirktą automobilį, kuri po to pardavė. Pinigai buvo bendri. Automobilis po to buvo parduodamas porą mėnesių. Pardavus automobilį, sutartis pasibaigė. Po to, po 2 savaičių, buvo naujas pasiūlymas dėl staklių. Vėl paklausė, ar jis nenori paskolinti R. M.. Suma buvo didesnė, buvo baisu bet buvo garantuojama, kad atsiskaitys per 2 mėnesius. 2 mėnesiai praėjo labai greitai. Buvo sutarta tiksli suma kuri buvo įrašyta į sutartį. Nauda buvo ta, kad sutartyje buvo numatyta suma su nauda. Įvykdžius šią sutartį, niekas neliktų niekam skolingas. Palūkanų po 2 mėnesių jokių gauti neturėjo, tiesiog paskolino 74 000 Lt, o po 2 mėnesių turėjo gauti tą pačią sumą. Tikslas skolinti buvo tas kad, buvo skolingas R., turėjo atiduoti kelis tūkstančius. Pinigus turėjo atiduoti už automobilį. Skolingas nebuvo, tiesiog pinigų perdavimas nespėjo įvykti. Tai buvo kelių tūkstančių suma. Viskas vyko skubiai. Skolinime dalyvavo daugiau žmonių, ten buvo ne tik vieno nukentėjusiojo pinigai. Po to su tais žmonėmis jis atskaitinėjo, nes buvo jiems garantavęs. Norėjo padėti R. M.. Po 2 mėnesių pinigų atiduoti negalėjo. Su R. bendravo E. V.. Kai jis R. prisiskambino, šis sakė, kad turi užsakymų, tuoj bus pinigai. Kai buvo forminama hipoteka, dalyvavo R. ir jo žmona, formino pas notarą. O. M. sandorių detalių neaiškino. E. V. R. M. pristatė kaip UAB( - ) direktorių. Skolino pinigus įmonei, apie jos padėtį nesidomėjo, tik patikrino www.rekvizitai.lt, ar ji veikia. Automobilio pardavimas įvyko be jokių problemų, todėl liko pasitikėjimas. Sutarties sudarymo metu M. sakė, kad ateis pinigai ir bus atsiskaityta, dėl to reikėjo trumpalaikės paskolos. Kai viską apiformino, bendrauti tapo sunkiau – negavo iš R. jokio paaiškinimo, jis neatsiliepdavo į skambučius. Nutarė su V. padaryti spaudimą. Skola turėjo būti gražinta 2013 m. gale. Sudarant sutartį, M. nesiderėjo dėl lengvesnių sąlygų. Pasirašant sutartį, visi ją perskaitė, jokių derybų nebuvo. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jo pareiškimu. Civiline tvarka kreipėsi į antstolius. Iki kreipimosi į antstolius, nežinojo, kad staklės išnyko. Buvo areštuotas įmonės turtas (staklės). Kreipėsi į antstolį I. G.. Teisme buvo apklausta jo padėjėja. Jeigu butų manęs, kad M. nori sąmoningai apgauti, sutarties butų nepasirašęs. Kai staklės dingo iš patalpų, kilo mintis, kad buvo apgautas, nes jo niekas neinformavo apie stalių pradingimą. Civilinį ieškinį palaiko, tik ieškinio procentas per didelis, gali būti mažinamas. Skaičiavimą atliko advokatas. Procentas už dieną nėra protingas. Teisingos palūkanos yra bankinės. Su kaltinamuoju buvo šnekėta dėl pinigų atidavimo, gražinimo, tačiau tai neįvyko. Jeigu būtų nors kažkoks įvykęs pinigų gražinimas, galima būtų buvę susitarti. Palūkanos buvo gražintos 1 kartą, grynais. Tai buvo ar 5 tūkstančiai. Tai įforminta nebuvo. Juos išleido antstolių veiksmams padengti. M. paskolos negražino. Po teismo posėdžio jis ir R. kalbėjosi, tarėsi susitikti, bet tai tiesiog neįvyko. Grynais pinigais kaltinamasis grąžino 5000 Lt. Ieškinio suma 234 091,51 Lt atimant 5000 Lt (T. 2, b. l. 155-157).

15Apklaustas liudytoju T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo draugo E. V. prašymu paskolino R. M. 74000 lt trumpam laikui. R. M. paaiškino, kad jam priklausanti UAB ( - ) turi medžio frezavimo stakles, tačiau jos pagal lizingą yra paimtos banko ir dėl finansinių problemų gali būti atimtos, todėl jas skubiai reikia išpirkti. Jis pasitikėjo R. M., šis minėjo, kad pinigai reikalingi tik keliems mėnesiams, nes UAB ( - ) stipri įmonė ir pinigai greit bus gražinti. Paskolos sutartį sudarė dalyvaujant R. M. žmonai, nes ji buvo UAB ( - ) direktorė, o ši įmonė buvo laiduotojas. Pinigai pagal sutartį turėjo būti grąžinti iki 2011-12-31. Paskolos sutartyje numatytu laiku pinigai grąžinti nebuvo, todėl su R. M. buvo susitarta medžio frezavimo stakles jam įkeisti. 2012-03-12 pas notarę pasirašė sutartinio įkeitimo lakštą, kurį 2012-04-17 įregistravo hipotekoje. 2012-08-29 buvo išduotas notaro vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš R. M. - 234.091,51 Lt. 2012-09-25 jis kreipėsi į antstolį R. V.. Buvo nustatyta, kad įkeistos frezavimo staklės išvežtos be jo žinios. Mano, kad R. M. ir laiduotojas UAB ( - ) pažeidė sutartinius susitarimus ir, paslėpdamas stakles, vengia su juo atsiskaityti. Jam padaryta 234 091,51 Lt žala. Jo žiniomis, UAB ( - ) šiuo metu likviduota, todėl, mano, kad turtas yra parduotas, sunaikintas ar paslėptas. Jo manymu, R. M. tikrai turėjo galimybę su juo atsiskaityti ir turi dabar. Jis liko R. M. apgautas( t. 1, b.l. 108, 112).

16Liudytojas E. V., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad yra pažįstamas tiek su nukentėjusiuoju, tiek su kaltinamuoju. 2011 ar 2012 m. R. kreipėsi į jį dėl finansavimo: reikėjo išsipirkti stakles, nes šios buvo areštuotos. Tomas rado tam pinigų ir išpirko stakles. Jos buvo nuvežtos į gamybos patalpas pas R.. Sutartis buvo sudaryta tarp T., R. ir UAB ( - ). R. įmonėms buvo skolingi keletas asmenų, o jis (liudytojas) padėjo R. spręsti problemas su skolų išieškojimu, staklių išpirkimu. Pirmiausia, pasirašė sutartį, vėliau vyko staklių įkeitimas. Nebuvo laikomasi sutarties sąlygų – R. negražino pinigų, todėl T. kreipėsi į liudytoją dėl iškilusių problemų. J. T. padėjo tvarkyti vykdymo išieškojimą. Vykdomasis raštas vykdymui buvo perduotas antstoliui V.. Šis paprašė, kad suorganizuotų staklių vertinimą. Liudytojas dirbo kitoje įmonėje, užsiėmė įvairia investicine veikla ir skolų išieškojimu. Jis nebuvo tarpininkas, nes buvo nukentėjusiojo ir kaltinamojo draugas, juos suvedė, todėl, prasidėjus nesklandumams, jautė moralinę pareigą padėti. Jis, galbūt, dalyvavo ruošiant sutartį dėl paskolos, kurioje viena iš sąlygų buvo staklių įkeitimas. Antstolis paprašė suorganizuoti staklių vertinimą, jis surado turto vertintoją, suderino jo atvykimo laiką. Nuvykus į patalpas 2012 m. lapkričio 20 dieną, pamatė, kad staklių nėra ir apie tai pranešė antstoliui. Jis apie įkeitimą žinojo, nes pats dalyvavo, jas įkeičiant pas notarą. Pamatęs, kad nėra staklių, paklausė Ričardo, kur jos dingo. Šis pasakė, kad staklės parduotos į Rygą. Po to R. ėmė jo vengti, nenorėjo bendrauti. Paskui bandė T. su R. suvesti, kad išspręstų problemą. Po sutarties sudarymo R. su T. santykiai buvo normalūs. Jie nustojo bendrauti nuo tada, kai prasidėjo išieškojimas. R. nekeldavo ragelio, pasikeitė savo telefono numerį. Sutarties esmė buvo išpirkti stakles. Paskola buvo 50 000 – 70 000 (tiek buvo neišmokėta paskolos už stakles). Tos staklės jau buvo išvežtos ir areštuotos, tačiau vėliau išpirktos iš lizingo. T. davė paskolą išpirkti stakles, nes R. turėjo finansinių sunkumų, išpirktos staklės liko įmonės nuosavybė, bet buvo įkeistos hipotekoje. Apie ketinimą parduoti stakles jis (liudytojas) nieko nežinojo. Pardavęs stakles R. pasakė, kad reikėjo pinigų ir pardavė. Liudytojo nuomone, staklės buvo parduotos tam, kad nebūtų įvykdytas išieškojimas. R. puikiai suprato sutarties sąlygas. R. su T. gal ir iš ankščiau buvo pažįstami. Liudytojas R. pažinojo iš ankščiau, jis vykdė gan sėkmingą veiklą. Jis žinojo, kaip R. sekasi, nes iš kitų įmonių jam išieškodavo skolas. R. finansinė padėtis turėjo būti prasta, jei jis negalėjo išsipirkti staklių. Staklių įkeitimas turėjo užtikrinti pinigų susigrąžinimą. Kai R. skolinosi pinigus, jis toliau norėjo vykdyti savo veiklą. R. buvo neformalus vadovas, o „popierinis“ vadovas buvo liudytojas L. S.. Sandoryje, kaip vadovė, dalyvavo R. žmona. Su įmonės vadovybe, sąlygos buvo aptartos pas notarą. R. jam minėjo, kad buvo pakeistas įmonės vadovas. Įmonės buhalterė buvo R. sesuo – L. S.. Pradžioje su R. derino skolų išieškojimo klausimus, o paskui pasirašydavo sutartis su įmonės vadovu. Su S. irgi bendravo. Apie įkeitimo faktą S. turėjo žinoti, nes staklės buvo pagrindinis įrenginys, kuris tai įmonei nešė pinigus, tačiau, ar S. tikrai žinojo apie staklių įkeitimą, negali pasakyti. Pirmiausia buvo sandoris su automobliu, kuris buvo perkamas iš T. ir jo (liudytojo) pinigų, tai nesusiję su šia byla. Sutartis dėl staklių buvo visiškai nauja sutartis ir naujos sąlygos (T. 2, b. l. 129-130).

17Liudytojas L. S., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pirmiausia R. jį pakvietė kartu dirbti vadybininku, vėliau, iš įmonės išėjus direktoriui J., direktoriaus pareigas pasiūlė jam. Matydamas, kad įmonė perspektyvi, turi daug klientų, pakeitė J.. Tapęs direktoriumi, jis susipažino ne su visais įmonės dokumentais, o tik su einamaisiais. R. dažnai būdavo toje įmonėje, kontroliavo įmonės veiklą, sprendė esminius klausimus. Su R. jis tarėsi dėl įsidarbinimo. O. M. buvo R. žmona, kurią įmonėje matė porą kartų. Jai direktoriaujant, jis įmonėje nedirbo. Nepamena, kad L. M. domėtųsi įmonės veikla. Įmonės patalpose stovėjo staklės, su kuriomis buvo dirbama. Jis nežinojo, kad jos įkeistos. Liudytojas kartu su gamybos vadovu, R. ir dar keletu darbuotoju kalbėjosi apie tai, kad staklės daro tam tikra paklaidą, todėl nusprendė jas pakeisti kitomis. Atsirado pirkėjas. Sprendimą parduoti stakles priėmė bendrai – susėdo keturiese ar penkiese, pasikalbėjo, kokie yra variantai, ir nutarė, kad gerai būtų parduoti stakles. R. dalyvavo šiame susirinkime, bet neinformavo, kad staklės įkeistos. Kaip atsirado staklių pirkėjas, negali pasakyti. Esmė tokia: atsirado žmogus, kuris norėjo nupirkti stakles, jis nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Įmonė pardavė stakles. Pardavimo sutartį pasirašė jis. Buhalterė buvo pervedusi avansą už naujas stakles. Už senas stakles buvo sumokėta per du kartus. Buhalterė informavo, kad buvo sumokėti pinigai. Tuos pinigus pervedė kaip avansą už naujas stakles Latvijos įmonei, kuri prekiauja staklėmis, o likę pinigai buvo sumokėti mokesčiams, atlyginimams. Prieš priimdami sprendimą parduoti stakles, nusprendė, kad pirks naujas stakles. Nebuvo nutarę, kokią sumą perves už naujas stakles. Kokį avansą reikia pervesti už naujas stakles, buvo aptarta pirkimo sąlygose. Pirkimo sąlygos buvo tokios: už naujas stakles reikėjo pervesti tam tikra sumą, kaip avansą. Staklės turėjo būti ar tai komplektuojamos, ar tai gaminamos. Po avanso pervedimo prasideda pirkimo procedūra: sumokėjus visą sumą, turėjo būti pasirašyta sutartis, priėmimo – perdavimo aktas, pasiimtos staklės. Naujų staklių pirkimo-pardavimo sutarties sudarę nebuvo. Pirkimo - pardavimo sąlygos buvo pasakytos žodžiu. Nebuvo pasirašyta jokia sutartis dėl naujų staklių, viskas vyko žodžiu. Pinigai pervesti bankiniu pavedimu. Nurodymą buhalterei pervesti avansą, davė, tikriausiai, jis. Prieš staklių pardavimą su R. suderino avanso kausimą. R. nesakė, kad pirmiausia pinigus reikia pervesti hipotekai. Kad yra hipotekos lakštas, nežinojo. Prima kartą apie įkeistas stakles sužinojo iš antstolio V., kai gavo laišką, kad atvyktų pasiaiškinti. Po to jis kalbėjosi su R., kuris pasakė, kad staklės buvo įkeistos. Jis nieko negalėjo padaryti, nes staklių jau nebuvo.

18Kai latviai buvo atvažiavę apžiūrėti staklių, su jais bendravo abu su R.. Jis suprato, kad būtent R. yra tos įmonės savininkas. Tapęs direktoriumi, iš O. M. ir J. D. neperėmė jokių dokumentų. Registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kad direktorius buvo J. D.. Tą išrašą gavo prieš tapdamas direktoriumi. Vadovavimo patirties neturėjo, prieš tai dirbo geodezininku. Įmonėje dirbo gal 10 darbuotojų. Apie areštuotas stakles jam niekas nesakė, nežino, ar buhalterė žinojo apie tai. Sužinojęs apie stakles, paklausė R., šis atsakė, kad jos buvo įkeistos. Pasirašinėdamas balansą, matė, kad yra toks turtas. Nežino, ar įmonėje buvo vedama nebalansinė apskaita. Jam duodavo pasirašyti dokumentus, ir jis juos pasirašydavo nesigilindamas. Nežino, ar įmonė be staklių turėjo dar kokį nors turtą. Jie buvo nutarę, kad pardavę stakles, pirks naujas, bet gautų pinigų už parduotas stakles nebūtų užtekę. Turėjo pervesti avansą, o vėliau sumokėti likusią sumą. Staklių negavo, nes nesumokėjo visų pinigų. Buvo suplanavę sumokėti visą sumą, bet dėl tam tikrų aplinkybių, gavosi viskas kitaip. Pardavus stakles, sužinojo, kad jos įkeistos tik po kokių metų. R. paaiškino, kad pardavęs stakles ir nupirkęs naujas, jas norėjo įkeisti. Jis (liudytojas) mano, kad R. M. jam nepasakė, kad staklės įkeistos, nes jis nebūtų sutikęs parduoti įkeistų staklių. Buvo susiplanavę darbus, kad kuo greičiau gautų naujas stakles, bet reikėjo daug mokesčių sumokėti. Senas stakles pardavė už mažesnę sumą, nei būtų kainavusios naujos. Tą skirtumą turėjo gauti iš naujų užsakymų. Tikėjosi, kad sumokės tuos pinigus. „Biese“ buvo staklių pardavėjas, iš jų norėjo pirkti naujas stakles, jiems pervedė avansą, jie sutiko laukti likusių pinigų nors ir metus. Avansas taip ir liko „kabėti“. Nebandė sumokėti likusios sumos, nes ji buvo per didelė. Tą sumą reikėjo arba uždirbti, arba rasti investuotoją. Su latviais susiskambino ir susitarė, kad jie likusių pinigų palauks. Nebuvo sutarta laikotarpio iki kada turi sumokėti. Bandė pinigus skolintis iš Kredito unijos, bet nepavyko. Po to paliko direktoriaus pareigas, nes gavo kitą darbą. Pareigas perdavė L., įmonės savininkei. Jei būtų žinojęs, kad staklės įkeistos, nebūtų sutikęs parduoti (T. 2, b. l. 130-133).

19Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. parodė, kad nuo 2012-04-02 dirbo UAB( - ) vadybininku, o nuo 2012-07-31 iki 2013-04-12 buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Bendrovės pagrindinė veikla – reklamos gamyba. Bendrovės gamybinės patalpos buvo adresu ( - ), Vilniuje. Šiose patalpose buvo frezavimo staklės „Mecapro 3015“. Kai atėjo dirbti į įmonę, šios staklės jau buvo minėtose patalpose, t. y. ( - ). Apie frezavimo staklių įsigijimo aplinkybes nieko nežinojo, tačiau pagal buhalterinius dokumentus šios staklės buvo įmonės balanse. Apie tai jis žinojo iš tuo metu dirbusios buhalterės L. S.. Kadangi dirbant paaiškėjo, kad frezavimo staklės darė paklaidą, kurios neturėjo būti, todėl įmonė negalėjo efektyviai atlikinėti savo užsakymų, buvo nutarta šias stakles pakeisti į naujesnes. Buvo kreiptasi į frezavimo staklių „Biesse“ atstovą Latvijoje. Telefonu kreipėsi į atstovybę, išreikšdami norą pakeisti turimas frezavimo stakles „Mecapro“ į stakles „Biesse“, primokant reikiamą pinigų skirtumą. Latvijos atstovai pasakė, kad toks sandoris neįmanomas ir pažadėjo rasti įmonei klientą, kuris nupirktų turimas stakles. Kiek atsimena, tai galėjo būti 2012 m. vasaros pabaiga – 2012 m. ruduo. Pirkėjai iš Latvijos paskambino įmonei ir buvo sutarta dėl staklių pirkimo. Sutartu laiku iš Latvijos atvažiavo atstovai, kurie apžiūrėjo frezavimo stakles ( - ). Jis tuo metu dalyvavo, kai buvo apžiūrimos staklės ir sutarta dėl pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Sutarties sudarymas po to dar buvo derinamas elektroniniu paštu, telefonu. Priėmus galutinį pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo variantą iš Latvijos atvažiavo pirkėjai ir nupirko stakles, kurias išsivežė į Latvijos Respubliką, Rygos miestą. Perkant stakles buvo pervestas avansinis mokėjimas. Koks buvo sumokėtas avansas, pasakyti negali, bet atrodo, kad apie pusę sutartos sumos. Po to galutinis atsiskaitymas buvo pervestas per banką 20-30 dienų laikotarpyje. Iš viso už stakles latviai sumokėjo 40 000 eurų. Iš gautų pinigų buvo padengta dalis bendrovės skolos kitoms įmonėms, o dalis pinigų pervesta avansu Latvijos įmonei už perkamas naujas „Biesse“ stakles. Staklių pirkimo-pardavimo sandoryje R. M. nedalyvavo, tačiau apie tai, kad parduodamos frezavimo staklės „Mecapro“ jis žinojo. Apie tai, kad frezavimo staklės buvo įkeistos, liudytojas nieko nežinojo. Pirkimo-pardavimo sutartį jis pats pasirašinėjo, kadangi tuo metu buvo UAB ( - ) direktoriumi (t. 1, b. l. 132-133).

20Papildomos apklausos metu L. S. parodė, kad jam tampant įmonės UAB ( - ) jis jokių dokumentų-perdavimo akto tarp buvusios direktorės O. M. nepasirašinėjo, jokie buhalteriniai dokumentai jam perduoti nebuvo. Į įmonės ofisą, kuris buvo adresu Paribio g. 12, Vilniuje dažnai ateidavo R. M., kaip jis suprato jisai buvo šios įmonės savininkas (t. 1, b. l. 135-136).

21Liudytoja A. M., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad dirba antstolio V. padėjėja. Prisimena tik tiek, kad buvo skola (T. 2, b. l. 134).

22Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja A. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2012-09-25 antstolis R. V. gavo notaro vykdomąjį raštą, pagal kurį reikėjo priverstinai išieškoti iš skolininko R. M. 234091,51 Lt skolą, priverstinai perduodant įkeistą turtą – frezavimo stakles. R. M. buvo siusti procesiniai dokumentais visais adresais, tačiau jis pas antstolį neatvykdavo, informacijos apie turto buvimo vietą nepateikė, staklių apžiūrėti bei nustatyti jų buvimo vietą nepavyko. Vykdomajame rašte skolos suma nurodoma su palūkanomis, jos paskaičiuotos iki 2012-07-31 ( t. 1. b.l. 141).

23Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą giminaitį ir sutikusi duoti parodymus liudytoja L. S. parodė, kad su broliu R. M. bendrauja mažai. Toje įmonėje dirbo buhaltere nuo pat pradžios. Mama yra įmonės ( - ) akcininkė. Brolis dirbo kitoje įmonėje. ( - ), kaip ir mamos įmonė, o R. su įmone susijęs per mamą. Neatsimena, koks turtas priklausė įmonei. Tuo metu buvo daug turto: staklės, kiti įrengimai. Frezavimo staklės perėjo iš R. įmonės. Jis jas įsigijo ir už jas sumokėjo. Apie paskolos sutartį, susijusią su staklėmis, nieko nežino. Nukentėjusįjį pirmą kartą mato. Apie paskolą sužinojo tik po staklių pardavimo fakto, kai buvo nuspręsta, kad jos bus keičiamos į naujas. Staklės buvo darbo priemonė įmonėje. Turėjo būti senos parduotos ir perkamos naujesnės. Apie tą sumanymą nežinojo, tai ne jos reikalas. Įmonės dokumentai buvo laikomi įmonėje Paribio gatvėje. Jos ofisas buvo Paribio gatvėje. Hipotekos lakšto nematė, su ja nesitarė dėl tos paskolos. Įmonėje buvo vedama nebalansinė apskaita. Ji neturėjo žymėti, kad turtas įkeistas, n. Jei būtų žinojusi, kad turtas įkeistas, tai reiktų žymėti tai apskaitoje. Apie įkeitimą sužinojo tik po pardavimo fakto. Jai buvo šokas, kai sužinojau, kad staklės įkeistos. Reikėjo sumokėti avansą už naujas stakles ir jos turėjo būti įkeistos tam žmogui. Buvo pokalbis apie naujų staklių įkeitimą. Už naujas stakles buvo įmokėtas avansas. Už senas stakles jiems buvo sumokėta per kelis kartus. Gavę pinigus, sumokėjo avansą už naujas stakles. Neatsimena, kad liepė pervesti avansą. Tuo metu direktorius buvo L. S.. R. žinojo, kad perkamos naujos staklės. Už senas stakles pinigai atėjo į sąskaitą. Neatsimena, ar informavo vadovybę apie gautus pinigus, ar jie patys juos matė. Neatsimena, nei kiek latviai pervedė pinigų, nei ką darė su gautais pinigais. Buvo kažkam atsiskaityta, latviams pervedė avansą už naujas stakles. Kas liepė pervesti avansą už stakles, nepamena. Kiti pinigai buvo įmonės sąskaitoje, tai buvo įmonės pinigai. Sutartyje buvo parašyta, kiek pervesti avanso už naujas stakles. Ji matė rašytinę sutartį. Buvo sutartis, bet ji buvo nepasirašyta. Įmonėje, jau nedirba buhaltere, nes tos įmonės jau seniai nėra. Joje dirbo iki pabaigos. Nežino, koks tos įmonės likimas, kur dokumentai. Mama, kaip akcininkė, moka kažkokias tos įmonės skolas (T. 2, b. l. 134-135).

24Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos L. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta liudytoja L. S. parodė, kad nuo 2010-12-09 iki 2014-02-11 dirbo UAB ( - ) buhaltere. R. M., būdamas UAB ( - ) direktoriumi 2007-08-21 lizingo būdu įgijo frezavimo stakles „Mecapro 3015“. 2009-01-05 staklės buvo parduotos UAB ( - ). 2011-11-10 iš UAB ( - ) staklės parduotos UAB ( - ). 2012 m. buvo nuspręsta frezavimo stakles pakeisti naujesnėmis, todėl 2012-09-12 Latvių firmai SIA ( - ) buvo parduotos minėtos staklės. Už stakles UAB( - ) buvo pervesta 42 000 eurų (145017, 60 Lt) per du kartus, t.y. 2012-09-14 ir 2012-10-11. Iš šių gautų pinigų sumos 2012-09-14 buvo pervesta Latvių įmonei SIA ( - ) avansas 10 000 eurų (35 280 Lt) (pagal avansinį mokėjimo dokumentą 01/2012/IEK/PRD) už naujas stakles. Naujų staklių reikėjo laukti apie 2-3 mėnesius, kadangi įmonė yra gamintoja ir naujas stakles reikėjo surinkti. Kadangi UAB ( - ) iki galo su gamintoju neatsiskaitė, tai staklių ir negavo, avansas negrąžintas. Kadangi įmonė tuo metu dar veikė, tai dalis gautų pinigų už parduotas stakles, buvo panaudota darbuotojų atlyginimams mokėti, mokesčiams sumokėti, naujų medžiagų pirkimui ir kitiems įmonėms reikalams. Apie tai, kad frezavimo staklės pardavimo dieną buvo įkeistos, ji nežinojo ir T. K. nėra niekada mačiusi ar bendravusi. Niekada jis nesilankė UAB ( - ) ir nesidomėjo frezavimo staklėmis. Tuo metu, kai buvo parduotos frezavimo staklės, įmonės direktorius buvo L. S., tačiau tai ne jis priėmė sprendimą jas parduoti, o R. M.. Direktorius L. S. apie tai, kad staklės buvo įkeistos, taip pat nieko nežinojo. Įmonės direktorių paskyrimo, atleidimo klausimus sprendė R. M., o L. M. kaip vienintelė įmonės akcininkė formaliai pasirašinėjo dokumentus, nieko blogo neįtardama, nes R. nieko nepasakojo kas vyksta įmonėje (T. 1, b. l. 159).

25Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja L. S. teisme nurodė, kad juos tvirtina. Paaiškino, kad avansas (10 000 Eur), kurį pervedė, taip ir liko „kabėti“. Po avanso pervedimo turėjo būti pradėtas staklių surinkimas. Parodymuose nurodė, kad ne L. S. priėmė sprendimą parduoti stakles, o R., nes tyrėja, kuri ją apklausinėjo, nuo savęs pridūrė. Pavedime turėjo būti nurodyta, kokiu pagrindu jis daromas. Klausimus dėl direktoriaus priėmimo ir paskyrimo sprendė R. M., o ne mama L. M.. Skola buvo ne įmonės – visi pinigai ėjo per R., jis paskolos gavėjas. 75000 Lt yra R. paskola.

26Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą giminaitį (BK 82 str. 2 d.) liudytoja L. M. nurodė, kad yra kaltinamojo mama ir atsisakė duoti parodymus. Ji sutiko, kad teisme būtų pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai (T. 2, b. l. 153-154).

27Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos L. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta liudytoja L. M. parodė, kad jos sūnus R. M., 2010 m. pabaigoje steigė firmą ir paprašė, kad ji būtų akcininke, ji sutiko sūnui padėti. Sūnus į namus atvežė atspausdintus dokumentus, jog ji yra UAB ( - ) steigėja, turinti 100 % akcijų. Jai sūnus duodavo pasirašyti paruoštus dokumentus ir ji tik pasirašydavo. Jai žinoma , kad iš pradžių bendrovės direktore buvo paskirta marti O. M., vėliau - kiti direktoriai. Bendrovė užsiėmė reklaminių stendų gamyba. Apie vykdomą bendrovės veiklą nieko nežinojo, į bendrovės patalpas nevažiuodavo. Apie tai, kad UAB ( - ) buvo įsigijusi frezavimo stakles, nieko nežino, asmeniškai jų nematė. Ji pasitikėjo sūnumi ir nieko apie įmonės veiklą nežinojo. 2011 m. vasarą susirgo galvos smegenų infarktu, buvo paralyžiuota, gydėsi VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje. Po patirto infarkto dar patyrė šešis insultus, gavo 35 % darbingumo. Po patirtų ligų jai sutriko atmintis. Apie metus laiko su sūnumi nebendrauja (1 t. b. l. 139).

28Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą giminaitį (BK 82 str. 2 d.) liudytoja O. M. nurodė, kad yra kaltinamojo žmona ir atsisakė duoti parodymus. Ji sutiko, kad būtų pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai (T. 2, b. l. 153-154).

29Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos O. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai Apklausta liudytoja O. M. parodė, kad nuo 2010-12-06 iki 2012-04-16 buvo UAB ( - ) direktore. Bendrovės veikla buvo reklamos gamyba. Bendrovės buveinė registruota ( - ), Vilniuje, o gamybinės patalpos buvo ( - ), Vilniuje. Kadangi bendrovė užsiėmė dar papildomai turistinių kelionių organizavimu, tai ji tiesiogiai ir buvo atsakinga už kelionių organizavimą. Apie bendrovėje buvusias frezavimo stakles „Mecapro“, jų įsigijimo aplinkybes, nieko negali konkretaus pasakyti, kadangi jų nematė ir apie jų įsigijimą nesidomėjo. Tai yra sutuoktinio R. M. reikalai. Kadangi ji užsiiminėjo kelionių organizavimu, į reklamos gamybą asmeniškai nesikišo. Savo darbą atlikdavo namuose kompiuteriu (( - ), Maišiagaloje). Teko lankytis bendrovės patalpose, ( - ), tačiau nekreipė dėmesio ar ten yra kokios nors staklės. 2011-11-10 pasirašė paskolos sutartį kaip UAB ( - ) laiduotoja dėl to, kad sutuoktinis R. M. iš T. K. pasiskolino pinigus. Tačiau patvirtinti skolinimosi fakto ji negali, kadangi nei grynų pinigų, nei banko pavedimo ji nematė. Žino, kad paskolos sutartyje buvo minima apie 74000 lt suma. Prisimena, kad vyro paklausė kodėl yra skolinama tokia pinigų suma. Jis atsakė, kad dokumentuose tik rašo tokią sumą, tačiau realiai ji yra mažesnė. Apie tai, kad ši suma buvo skolinama dėl frezavimo staklių įgijimo, ji nežinojo. Apie tai, kad paskolos sutartyje yra punktas, jog laiduotojas UAB ( - ) įsipareigoja nupirkti frezavimo stakles „Mecapro“ su priedais iš UAB ( - ) įsigytas pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš UAB „Swedbank lizingas“ ji nekreipė dėmesio. Ji paskolos sutartį pasirašė paprašyta savo vyro ir juo pasitikėdama. Pasirašydama paskolos sutartį, kiek pamena, T. K. nematė. Kiek pamena, vyras davė namuose pasirašyti ir ji pasirašė. 2012 m. kovo 12 d. kartu su vyru nuvyko į notarų biurą (adreso nežino, atrodo Tilto g., netoli Hipotekos pastato), kur pasirašė kaip UAB ( - ) direktorė sutartinio įkeitimo lakštą. Šį lakštą be jos pasirašė sutuoktinis ir T. K.. Šį vyrą tą dieną matė pirmą kartą, daugiau jo nematė. Pasirašydama įkeitimo lakštą, nesigilino į jo esmę, kadangi vėl buvo paprašyta pasirašyti vyro. Vėliau į namus pradėjo gauti laiškus iš teismo antstolio. Kiek suprato, tie laiškai buvo susiję su T. K. ir frezavimo staklėmis. Paklausus vyro kodėl ateina įsiskolinimo raštai, jis pastoviai tvirtino, kad su T. yra susitaręs ir kad jis viską susitvarkys. Kur šiuo metu yra frezavimo staklės „Mecapro“ ji pasakyti negali, kadangi nežino. Pasitiki savo vyru ir jo verslo reikalais nesidomi (T. 1, b. l. 137-138).

30Liudytojas R. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo nepažįsta. Vilniaus miesto apygardos teismas 2014-01-06 iškėlė bankroto bylą UAB ( - ). „Registrų centras“ 2015-06-19 pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-05-13 sprendimą išregistravo UAB ( - ). Nukentėjusysis ir kaltinamasis jokių darbo santykių su minėta įmone neturėjo. Bankroto procedūra vyko nelabai sklandžiai, kadangi iškėlus bankroto bylą vadovas paskirtas nebuvo, tik buvo likusi akcininkė L. M., su kuria bendravimas vyko per laiškus, į kuriuos atsakymų negaudavo. Kreipėsi į antstolius, kad įvykdytų teismo nurodymus. Antstolė atliko veiksmus dėl išieškojimo, bet pati akcininkė nebendravo su jais. Apie skolas nukentėjusiajam nieko nežino. Su įmonės kreditoriais atsiskaityta nebuvo, nes nebuvo ieškinių, procesas vyko supaprastinta proceso tvarka. Duomenų apie UAB ( - ) direktorių neturėjo, o prieš tai direktoriumi buvo L. S.. Šis nurodė, kad viską perdavė akcininkei, ir dokumentus, ir turtą. Pagal registro išrašus bendrovė jokio turto neturėjo. Sandorius kiek galėjo, tiek patikrino. Su įmonės kreditoriais nebuvo atsiskaityta, nes nebuvo lėšų. Iš akcininkės jokių dokumentų negavo. Apie sandorius su Latvijos bendrove nieko nežino, akcininkę mato pirmą kartą. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dėl UAB ( - ) dokumentų nepateikimo, vyko apklausa, jis ir akcininkė buvo apklausti, kaip tyrimas baigėsi, nežino (T. 2 ,b. l. 154).

31Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo R. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2014-01-06 nutartimi Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB( - ), į.k. ( - ), bankrutuojančios UAB ( - ) administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2014 m. sausio pabaigoje UAB „Bankroto administratorių biuras“ gavo direktoriaus L. S. atsiųstą elektroninį laišką, kad jis iš direktoriaus pareigų atleistas ir jokių įmonės dokumentų neturi bei nieko nežino. Taip pat jis persiuntė 2013-04-12 materialinių vertybių, dokumentų ir įmonės perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis įmonės vienintelei akcininkei L. M. perdavė visas įmonės vertybes, dokumentus bei turtą ir su įmone visiškai atsiskaitęs. Pagal Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registrą UAB ( - ) vienintelė akcininkė yra L. M., todėl jai adresu ( - ) buvo išsiųsti pranešimai apie tai, kad ji, kaip akcininkė, privalo bankroto administratoriui perduoti įmonės dokumentus, turtą, pranešimai buvo išsiųsti apie tris kartus, atgal jie nesugrįžo, tačiau L. M. su bankroto administratoriumi nesusisiekė, todėl buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2014-02-21 Vilniaus apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo perduotas antstolei M. L. vykdymui. 2014-06-11 Trakų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį dėl baudos skyrimo akcininkei L. M. už antstolio įpareigojimo nevykdymą. (t. 1, b. l. 164-165).

32Iš 2011-11-10 paskolos sutarties, pasirašytos tarp skolininko R. M., laiduotojo UAB ( - ) bei kreditoriaus T. K., matyti, kad paskola 74.616,36 Lt pervedama į paskolos gavėjo nurodytą UAB“SWEDBANK LIZINGAS“ sąskaitą Ji suteikiama iki 2011-12-31. Sutarties vykdymui užtikrinti laiduotojas UAB( - ), įsipareigoja nupirkti naudotas 2007 m. gamybos frezavimo stakles iš UAB( - ), įsigytas pagal pirkimo sutartį iš UAB“SWEDBANK LIZINGAS“ ir jas įkeisti. ( T. 1, b. l. 97, 122).

33Iš 2012-03-12 sutartinio įkeitimo lakšto matyti, kad įkeistas UAB ( - ) įrengimas (frezavimo staklės Mecapro 3015) prievolei pagal 2011-11-10 paskolos sutartį užtikrinti. Pasirašė skolininkas M., įkeisto objekto savininkas UAB ( - ), atstovė O. M., kreditorius T. K.. Patvirtino notaras. Lakštas įregistruotas hipotekos įstaigoje 2012-04-17 ( T. 1, b.l.102).

34Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011-11-10 T. K. pervedė į AB“Swedbank sąskaitą 74.616,36 Lt už R. M. už frezavimo stakles pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT053549/PPS (t. 1, b.l. 111).

35Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT053549/PPS 2011-11-11 nustatyta, kad UAB “Swedbank lizingas“ perdavė UAB( - ), atstovaujamai R. M., frezavimo stakles, pirkėjo pardavėjui 2011-11-10 sumokėta suma 74.616,36 litų yra įskaitoma kaip pirkėjo atsiskaitymas su pardavėju pagal šią sutartį (T. 1, b. l. 157)

36Antstolio R. V. Vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01271 dėl 234 091.51 Lt skolos ir palūkanų išieškojimo iš R. M. išieškotojo T. K. naudai duomenimis, R. M. nuo 2012-09-26 buvo siunčiami pranešimai pateikti informaciją apie turimą turtą,

37Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi R. M. buvo baustas už antstolio reikalavimų nevykdymą ( T. 1, b. l. 44-95, 143).

38Iš UAB ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad Latvijos Respublikos pirkėjas ( - ), į UAB ( - ) sąskaitą pervedė 2012-09-14 – 21.000.00 EUR, 2012-10-11- 21.000.00 EUR pagal 2012-09-12 sąskaitą-faktūrą už įrenginį Mecapro 3015, iš viso pavedimais pervesta 42 000 Eurų ( T. 1 , b. l. 161-163).

39VĮ Registrų centras duomenimis UAB( - ) vienintelė akcininkė L. M. (nuo 2010-12-06 iki 2015-06-17). Direktoriumi paskirti: nuo 2010-12-06 iki 2012-04-16 O. M., nuo 2012-04-16 iki 2012-07-31 J. D.; nuo 2012-07-31 iki 2013-08-19 L. S. (T. 2, b. l. 33-66). UAB( - ) įsteigta ir jos vienasmenis valdymo organas – R. M. nuo 2008-05-15.( T. 2, b .l. 69-81).

40Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 nutartimi UAB( - ) iškelta bankroto byla ( T. 1, b.l. 1172).

41Nukentėjusiojo T. K. civiliniu ieškiniu, pateiktu 2015-07-01, jo atstovas advokatas J. V. prašo atlyginti nusikaltimu padarytą 350.797,16 Eurų turtinę žalą (21.610,39 Eurų pagal 2011-11-10 paskolos sutartį ir 276.180,80 Eurų palūkanų pagal 2011-11-10 paskolos sutartį, taip pat priteisti iš kaltų asmenų 1 proc. dydžio palūkanas už kiekvieną dieną nuo laiku negrąžintos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai bus pateikti iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos) (t. 2, b. l. 118-121).

42Veikos kvalifikavimas pagal BK 182 str. 2 d.

43Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad R. M., apgaule UAB ( - ) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą T. K. priklausančius 74 616,036 Lt (21 610,29 Eur) bei apgaule išvengė didelės 74 616,036 Lt (21.610,29 EUR) vertės turtinės prievolės, padarydamas nukentėjusiajam T. K. 74 616,036 Lt. (21.610,29 EUR) vertės turtinę žalą, t. y. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 str. 2 d.

44Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, siejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele verte. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

45Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama, kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu, tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui šiems veiksmams atlikti.

46Pažymėtina, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant prievolę. Turtinės prievolės išvengimas pasireiškia savo pareigos, susijusios su sandorio (ar kitu pagrindu) nevykdymu. Svarbu tai, kad kaltininko tyčia padaryti nusikalstamą veiką gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo vykdyti savo pareigą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-81/2011, 2K-117/2013, 2K-150/2014).

47Teisme apklaustas kaltinamasis R. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, t. y. jis pripažįsta, kad, neinformavęs nukentėjusiojo T. K. (hipotekinio kreditoriaus), pardavė įkeitimo objektą – frezavimo stakles „Mecapro 3015“, tačiau, jo teigimu, tuo siekė parduoti senas stakles ir pirkti naujas, o ne pasinaudoti nukentėjusiojo pinigais. Jis, dar 2007 m. būdamas UAB ( - ) savininkas, įmonės vardu sudarė lizingo sutartį su banku dėl frezavimo staklių „Mecapro 3015“ (350 000 Lt vertės) įgijimo. 2010 m. šias frezavimo stakles perėmė jo vadovaujama UAB ( - ), jos buvo pervežtos į bendrovės gamybines patalpas, esančias ( - ), Vilniuje. Kadangi 2011 m. UAB ( - ) ištiko finansinė krizė, įmonė buvo perkelta į UAB ( - ), kurios direktore tapo jo žmona O. M.. Ištikus finansinei krizei ir nesant galimybės mokėti bankui įmokų, jis nutarė išsipirkti iš banko minėtas frezavimo stakles. Per bendrą pažįstamą E. V. jis kreipėsi į T. K. dėl paskolos suteikimo. 2011-11-10 jis sudarė paskolos sutartį su T. K., pagal kurią nukentėjusysis jam iki 2011-12-31 paskolino 74 616,36 Lt, laiduojant UAB ( - ), atstovaujamai direktorės O. M.. Pagal sutartį T. K. minėtą pinigų sumą pervedė UAB „Swedbank lizingas“ už frezavimo stakles. R. M. teigimu, dėl didelių finansinių sunkumų laiku pinigų T. K. negrąžino, tačiau nuo jo nesislėpė, palaikė draugiškus santykius, sutarė frezavimo stakles „Mecapro 3015“ oficialiai įkeisti T. K., todėl 2012-03-12 Vilniaus miesto 2-ajame notarų biure pas notarę D. M. įformino sutartinio įkeitimo lakštą, kurį 2012-04-17 įregistravo Centrinėje hipotekos įskaitoje. Sutartinio įkeitimo lakštą pasirašė jis, T. K. ir žmona O. M., kaip UAB ( - ) direktorė. Su T. K. ir toliau negalėjo atsiskaityti, nes nebuvo lėšų. Kadangi stakles reikėjo atnaujinti, nes buvo nusidėvėjusios, užsakė naujas stakles „Biesse“ per Latvijos tarpininkus. Per Latvijos įmonę buvo rastas pirkėjas, norėjęs įgyti naudotas frezavimo stakles „Mecapro 3015“, tuo tikslu 2012 m. rudenį į UAB ( - ) gamybines patalpas atvažiavo iš Latvijos du vyrai, kurie, apžiūrėję stakles, sumokėjo banko pavedimu 10 000 eurų avanso (buvo sutarta parduoti už 40 000 eurų) ir stakles išsivežė į Latvijos Respubliką. Maždaug per tris mėnesius latvių įmonė su UAB ( - ) atsiskaitė, t. y. pervedė visą likusią pinigų sumą, iš viso 42 000 eurų. Kadangi su UAB ( - ) neatsiskaitė užsakovai, tai gauti pinigai už parduotas frezavimo stakles buvo panaudoti įmonės reikmėms: sumokėti mokesčiai, darbo užmokesčiai, atsiskaityta su tiekėjais. Parduodant frezavimo stakles „Mecapro 3015“, dalyvavo tuo metu įmonės direktoriumi buvęs L. S., kuris ir pasirašė dokumentus. Kaltinamasis direktoriui L. S. apie tai, kad frezavimo staklės įkeistos, nesakė. Dėl staklių pardavimo hipotekinio kreditoriaus T. K. neinformavo. UAB ( - ) Latvijos įmonei už naujas stakles „Biesse“, kurių vertė 46 000 eurų, banko pavedimu sumokėjo 10 000 eurų avansą, tačiau iki galo pirkimo-įsigijimo sandorio neužbaigė, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė.

48Pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. M. neigė apgaule įmonės, kurios faktinis savininkas ir vadovas buvo, naudai užvaldęs svetimą nukentėjusiajam T. K. priklausantį turtą ir išvengęs didelės vertės turtinės prievolės, tačiau tai nustatyta teismo posėdžio metu ištirtais ir įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo T. K., liudytojų E. V., L. S., L. S., O. M., L. M., A. M., R. K. parodymais, paskolos, turto įkeitimo sutartimis, banko sąskaitų išrašais, kitais rašytiniais bylos dokumentais. Minėti įrodymai sutampa esminėse detalėse ir visumoje sudaro vieningą ir nuoseklią įrodymų grandinę. Byloje nustatyta, kad R. M. su nukentėjusiuoju buvo pažįstami nuo tada, kai būdamas studentas T. K. dirbo R. M. įmonėje. Juos suvedė bendras pažįstamas E. V.. Iki 2011-11-10 paskolos T. M. jau buvo kartą skolinęsis iš nukentėjusiojo pinigų, skolą grąžino (kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo E. V. tegimu, šis sandoris buvo užbaigtas). R. M. per E. V. vėl kreipėsi į nukentėjusįjį dėl paskolos. T. K., kuris pažinojo R. M., kaip buvusį darbdavį, patikimą verslininką, laikė jį įmonės ( - ) vadovu, be to, su juo jau buvo turėjęs paskolos sandorį, apsisprendė paskolinti jam didelę pinigų sumą, šio įtikintas, tuo, kad paskolos sutartis sudaroma trumpam laikotarpiui ir bus laiku grąžinta, nes R. įmonė turi daug užsakymų ir tuoj bus gauti pinigai. Pats kaltinamasis, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme akcentavo, kad pinigus skolinosi dėl įmonę ištikusių finansinių sunkumų, nesant galimybės mokėti įnašus bankui, būtent įsipareigojimų nevykdymo lizingo įmonė buvo iš bendrovės paėmusi frezavimo stakles. R. M. teigimu, finansinė situacija nepagerėjo ir atsiskaičius su lizingu ir atsiėmus stakles, todėl paskola T. K. laiku nebuvo grąžinta, nukentėjusiajam jis grąžino tik 5000 Lt. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skolindamasis įmonės naudai didelę pinigų sumą ir įsipareigodamas ją grąžinti per labai trumpą laiko tarpą, kaltinamasis suvokė ir numatė, kad negalės įvykdyti įsipareigojimo T. K. dėl sunkios įmonės finansinės padėties. T. K., kaip garantija, buvo reikalingas turto įkeitimas, todėl, siekdamas įgyti nukentėjusiojo pasitikėjimą bei sukurti regimybę, kad 2011-11-10 suteikta paskola 74 616,036 Lt sumai bus grąžinta, R. M. paskolos grąžinimą garantavo Vilniaus m. 2-ojo notarų biure adresu Tilto g. 15/ Radvilų g. 7, Vilniuje, 2012-03-12 įformindamas sutartinio įkeitimo lakštą, kuris 2012-04-17 buvo įregistruotas Centrinėje hipotekos įstaigoje, juo buvo įkeistos UAB ( - ) priklausančios frezavimo staklės T. K. paskolos grąžinimui užtikrinti. Akcentuotina, kad minėtu lakštu buvo nustatyta esminė sąlyga – draudimas įkeitimo objekto savininkui be raštiško kreditoriaus sutikimo parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti įkeičiamą objektą, taip pat jį įkeisti. Teismo posėdžio metu R. M. patvirtino, kad šią sąlygą jis žinojo. Įrenginio saugotoju paskirtas įrenginio savininkas – UAB ( - ), kurio atstovė (kaltinamojo žmona) taip pat pasirašė įkeitimo lakštą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar prieš įkeitimo lakšto įregistravimą R. M. sprendimu O. M. direktoriais pareigose 2012-04-02 pakeitė J. D., o po dviejų mėnesių R. M. pasiūlė direktoriaus pareigas vadybininkui L. S.. Minėtas liudytojas teisme nurodė, kad jam buvo perduoti ne visi, o tik einamieji įmonės dokumentai, o apie pagrindinės įmonės darbo priemonės – frezavimo staklių įkeitimą jis nebuvo informuotas. Liudytojo teigimu, dėl įsidarbinimo jis tarėsi būtent su R., kuris kontroliavo įmonės veiklą, sprendė esminius klausimus. O. M. ir L. M. įmonės veikla nesidomėjo. Įmonės patalpose stovėjo staklės, su kuriomis buvo dirbama. Liudytojas nurodo, kad kartu su R., gamybos vadovu ir dar keletu darbuotoju kalbėjosi apie tai, kad staklės daro tam tikra paklaidą, todėl nusprendė jas pakeisti kitomis. Sprendimą parduoti stakles priėmė bendrai. R. dalyvavo šiame susirinkime, bet nieko neinformavo, kad staklės įkeistos. L. S. akcentavo, kad jei būtų žinojęs, kad staklės įkeistos, nebūtų sutikęs jų parduoti (T. 2, b. l. 130-133).

49Kaltinamasis R. M., nuslėpdamas nuo įmonės direktoriaus informaciją apie įkeistą įmonės turtą, taip pat neinformuodamas apie staklių pardavimą T. K., kuriam jos buvo įkeistos garantuojant paskolos sutarties įvykdymą, panaudojo apgaulę, dėl to buvo parduotas įkeistas turtas, taip išvengiant turtinės prievolės – pareigos, kilusios sandorio pagrindu, įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo paaiškinimai, jog stakles reikėjo būtinai pakeisti, nes jos buvo nusidėvėjusios, prieštarauja liudytojo L. S. parodymams, kad stakles nutarta keisti, nes jos darė paklaidą, tačiau nepaisant to, anot liudytojo, su jomis buvo dirbama, jos buvo pagrindinė įmonės darbo priemonė. Be to, nelogiška, kad pardavęs tokias, anot kaltinamojo, nudėvėtas stakles, jis ketino už panašią sumą nupirkti naujas. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo bei liudytojo L. S. nurodytą aplinkybę, kad derybas dėl staklių vedę Latvijos įmonės atstovai, prieš pirkdami stakles, buvo atvykę į Lietuvą ir įrenginį apžiūrėjo, pervedė avansą ir jas išsivežė į Latviją, o vėliau sumokėjo visą likusią sumą. Taigi, darytina išvada, kad užsienio pirkėjai trūkumų, trukdančių dirbti su staklėmis neįžvelgė nei jų apžiūros Lietuvoje metu, nei vėliau, į įmonės sąskaitą pervedė visą sutartą sumą, iš viso sumokėdami 42 000 Eurų. Kaltinamasis teigia, kad ketindami pirkti naujas stakles, jie pervedė įmonei SIA BSTL avansą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad po to jokių žingsnių dėl naujų staklių pirkimo nebuvo daroma, jokių rašytinių sutarčių su pardavėju sudaryta nebuvo. Kaltinamojo paaiškinimu, įsigyti naujas stakles sutrukdė užsienio partneriai – bendrovė turėjo užsakymų, bet Danijos užsakovai staiga nusprendė nebendradarbiauti. Toks teiginys nėra pagrįstas kitais bylos įrodymais, be to, pats kaltinamasis nurodė, kad dėl užsienio partnerio įsipareigojimų nevykdymo niekur nesikreipė. Kaltinamojo versijos nepatvirtina ir UAB ( - ) direktoriumi buvusio L. S. parodymai. Liudytojas nurodė, kad „Biese“ (staklių pardavėjas), kuriam buvo pervedę avansą, sutiko laukti likusių pinigų, tačiau avansas liko „kabėti“, nes jie nebandė sumokėti likusios sumos, kadangi ji buvo per didelė.

50Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė aplinkybė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose kaltininko tyčia išvengti turtinės prievolės gali susiformuoti ir po sandorio sudarymo. Tokiais atvejais apgaulė naudojama ne įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, o išvengiant būtinumo įvykdyti savo pareigą. Turtinės prievolės išvengimas gali reikštis neteisėtai atsisakant vykdyti savo pareigą kreditoriui, sudarant situaciją, kai kreditorius negali civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas yra suvaržytas, pvz., tyčia tapus beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-224/2008, 2K-203/2010, 2K-265/2011).Skolininkui R. M. nuslėpus informaciją ir pardavus įkeistas stakles, už kurias Latvijos įmonės SIA ( - ) pervesta didelė pinigų suma buvo išleista, anot kaltinamojo ir liudytojų L. S. bei L. S. parodymų, įmonės reikmėms, kreditorius T. K. pateko į situaciją, kai tapo sudėtinga civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistas teises, tuo labiau, kad iš byloje esančios 2013-08-06 antstolio padėjėjos pažymos matyti, kad į prašymus pateikti informaciją apie įkeistą turtą nei skolininkas, nei įkeisto turto savininkas informacijos nepateikė, sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš kito skolininko turto, buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, piniginių lėšų sąskaitose neturi, skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įkeistas Nordea Bank Finland PLC, o kreditorinis reikalavimas yra didesnis už įkeisto turto vertę. Kito skolininko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nėra (T. 1, b. l. 100). Be to, byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-01-06 iškėlė bankroto bylą UAB ( - ), kuri pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-05-13 sprendimą buvo išregistruota. Liudytojas bankroto administratorius R. K. nurodė, kad BUAB( - ) jokių dokumentų jam neperdavė, su įmonės kreditoriais atsiskaityta nebuvo, pagal registro išrašus bendrovė jokio turto neturėjo. Pažymėtina ir tai, kad pardavęs įkeistas stakles Latvijos įmonei įmonei SIA ( - ), kuri per du kartus į UAB ( - ) sąskaitą pervedė 42 000 eurų, t. y. sumą žymiai didesnę už iš T. K. paimtą paskolos sumą, R. M. turėjo realią galimybę įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėti kreditoriui pasiskolintus pinigus, tačiau skolos negrąžino. R. M. paaiškinimai, kad už hipotekiniu lakštu įkeistą turtą gauti pinigai be jo žinios buvo buhalterės pervesti darbuotojų atlyginimams, tiekėjams, mokesčiams ir kitoms įmonės reikmėms, o jis nespėjo į šį procesą įsikišti, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš AB Swedbank įmonės ARR ( - ) sąskaitos išrašo matyti, jog pinigai už stakles buvo pervesti ne vienu pavedimu, bet per du kartus 2012-09-14 ir 2012-10-11, ir tik avansas įmonei SIA BSTL buvo pervestas skubiai tą pačią dieną – 2012-09-14. Kitos pinigų sumos į litus buvo konvertuotos vėliau. Be to, iš liudytojų parodymų matyti, kad visus svarbius įmonei sprendimus priimdavo būtent R. M., kurį liudytojai įvardijo, kaip faktinį įmonės vadovą, todėl versija, kad tokios didelės pinigų sumos buvo išleistos be jo žinios, neįtikinama. Aptartos aplinkybės patvirtina kaltinamąjį apgaule siekus išvengti situacijos, sudarančios prielaidas būti priverstam vykdyti prievolę. Kaltinamojo sukurta fiktyvi teisinė padėtis (tyčinis padėties, kad neliktų turto, į kurį būtų nukreiptas reikalavimas, sudarymas) užkirto nukentėjusiajam galimybę ginti savo interesus civilinės teisės priemonėmis. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. M. veiksmai peržengė civilinių santykių ribas, nes jis savo tyčiniais veiksmais padarė sutartines sąlygas neįvykdomas.

51Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. M. tyčia apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą ir vengia turtinės prievolės, nes piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įtikino nukentėjusįjį sudaryti paskolos sutartį ir išpirkti įmonės naudai stakles, žinodamas, kad prievolės dėl įmonės finansinės padėties neįvykdys, garantuodamas prievolę, stakles nuketėjusiajam įkeitė, o vėliau nuslėpdamas šią informaciją nuo savo paties paskirto naujo įmonės direktoriaus ir, kaip buvo įpareigotas įkeitimo lakšte, neinformavęs hipotekinio kreditoriaus apie įkeisto turto pardavimą, išvengė turtinės prievolės įvykdymo –paskolos grąžinimo T. K., taip padarydamas nukentėjusiajam 74 616,036 Lt (21 610,29 Eur) turtinę žalą. Būtinumo įvykdyti savo pareigą nukentėjusiajam – grąžinti paskolintus pinigus – kaltinamasis išvengė, panaudodamas apgaulę. Kaltinamojo veika atitinka BK 182 str. 2 d. dispoziciją. Kaltinamojo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja sukčiavimo būdu užvaldyta pinigų suma, kuri viršija 250 MGL dydį ir pagal BK 190 straipsnio nuostatas atitinka didelės vertės turtą.

52Dėl bausmės skyrimo

53Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnyje, teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta (BK 60 straipsnis).

54Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, ši tyčinė nusikalstama veika yra baigta. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. M. neteistas, tačiau jo asmenybę apibūdina tai, kad 2008 m. jo atžvilgiu buvo priimti 3 baudžiamieji įsakymai, kuriais jis buvo pripažintas kaltas padaręs veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., BK 24 str. 6 d., 182 str. 1 d. Kaltinamasis dirba, yra vedęs, turi tris mažamečius vaikus, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas. Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog R. M. už jo padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas, tačiau jos dydis yra nustatytinas artimas minimaliai minėtos normos sankcijoje numatytai šios bausmės ribai.

55Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad R. M. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės tikslai, atsižvelgus į anksčiau aptartų aplinkybių reikšmingų bausmės skyrimui visumą, gali būti pasiekti šios bausmės vykdymą jam atidedant. Nagrinėjamu atveju yra svarbu pabrėžti, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, mažamečių vaikų, jis dirba. Teismas konstatuoja, kad bausmės vykdymas turi būti atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, taip pat jam turi būti nustatytos baudžiamajame įstatyme numatytos pareigos. Manytina, kad visuomenės, nukentėjusiojo ir paties kaltinamojo interesus atitiktų, tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą užtikrintų pareiga per bausmės vykdymo atidėjimo terminą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

56Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

57Dėl civilinio ieškinio

58Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 118-121). Juo prašė atlyginti 350.797,16 Eurų turtinę žalą (21.610,39 Eurų pagal 2011-11-10 paskolos sutartį ir 276.180,80 Eurų palūkanų pagal 2011-11-10 paskolos sutartį, taip pat priteisti procesines palūkanas iki nuosprendžio įvykdymo dienos ir advokato išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad civilinį ieškinį palaiko, tik ieškinio procentas per didelis, gali būti mažinamas. Procentas už dieną nėra protingas, teisingos palūkanos yra bankinės. Grynais pinigais kaltinamasis grąžino 5000 Lt, todėl iš ieškinio sumos reikia atimti 5000 Lt (T. 2, b. l. 155-157). Rašytiniu paaiškinimu dėl turtinės žalos pagrįstumo T. K. nurodė, kad žala, nustatyta, remiantis Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. išduotu vykdomuoju raštu Nr. 1-4166 dėl 234 091,51 Lt išieškojimo yra pagrįsta.

59Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą atsižvelgtina į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama tokia žala, kuri yra kaltininko nusikalstamos veikos padarinys. Teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-240/2009, 2K-301/2012). Šiuo atveju sukčiavimo būdu kaltinamasis iš nukentėjusiojo įgijo paskolos dydžio sumą ir išvengė prievolės ją grąžinti, todėl būtent tokio dydžio žala priteistina iš jo baudžiamojoje byloje. Kiti civilinio ieškovo turtiniai reikalavimai (priteisti palūkanas) yra išimtinai civilinio pobūdžio, kylantys iš paskolos sutarties, todėl baudžiamojoje byloje nenagrinėtini. Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydį. Tokios praktikos yra laikomasi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010.

60Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Civiliniame ieškinyje buvo prašoma iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Buvo nurodoma, kad proceso išlaidas pagrindžiantys duomenys bus pateikti teismo posėdžio metu. Teismui tokių duomenų, kurie leistų nustatyti išlaidas, susijusias su T. K. interesų atstovavimu baudžiamajame procese, nebuvo pateikta, todėl prašymas priteisti atstovavimo išlaidas netenkinamas.

61Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, t .y. iš kaltinamojo priteisiant T. K. nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, jo dydį nustatant iš 21 610,29 Eur sumos atėmus kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytą, R. M. T. K. grąžintą 5000 Lt (1448,44 eurų) dydžio sumą.

62Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti; paskolos sutartis sudaryta – 2011-11-10 tarp T. K. ir R. M. (t. 1, b. l. 122-124); lizingo sutartis Nr. LT053549 (t. 1, b. l. 144-154); lizingo sutartis Nr. LT053549/PPS-1, pagal kurią UAB( - ) įsigijo iš UAB „Swedbank“ frezavimo stakles (t. 1, b. l. 156-158) paliktini prie bylos.

63Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

64R. M., asmens kodas: ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

65Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 8 punktais, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį:

  • per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
  • per 1 metų 6 mėnesių laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą.

66T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš R. M. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui T. K. priteisti 20 161,85 Eur turtinei žala atlyginti.

67Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

68Daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: paskolos sutartį, sudarytą 2011-11-10 tarp T. K. ir R. M.; lizingo sutartį Nr. LT053549; lizingo sutartį Nr. LT053549/PPS-1 palikti saugoti prie bylos.

69Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,... 2. sekretoriaujant Rūtai Purickaitei, Editai Petkuvienei, Viktorijai... 3. dalyvaujant prokurorei Marinai Orlovai,... 4. kaltinamajam R. M.,... 5. nukentėjusiajam T. K.,... 6. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje... 7. R. M. apgaule UAB ( - ) naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą bei... 8. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.... 9. Kaltinamasis R. M., apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis... 10. Teismo posėdžio, vykusio 2016-01-08 metu, kaltinamasis nurodė, kad sutinka... 11. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., teisme buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo... 12. R. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2007 m.... 13. Kaltinamasis R. M., 2016-05-25 teisiamajame posėdyje papildė, kad... 14. Nukentėjusysis T. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad su... 15. Apklaustas liudytoju T. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo draugo E.... 16. Liudytojas E. V., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad yra... 17. Liudytojas L. S., apklaustas teismo posėdžio metu, nurodė, kad pirmiausia R.... 18. Kai latviai buvo atvažiavę apžiūrėti staklių, su jais bendravo abu su R..... 19. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo L. S. ikiteisminio... 20. Papildomos apklausos metu L. S. parodė, kad jam tampant įmonės UAB ( - ) jis... 21. Liudytoja A. M., apklausta teismo posėdžio metu, nurodė, kad dirba antstolio... 22. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos A. M. ikiteisminio... 23. Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą... 24. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos L. S. ikiteisminio... 25. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja L. S. teisme... 26. Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą... 27. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos L. M. ikiteisminio... 28. Teismo posėdžio metu įspėta apie galimybę neduoti parodymų prieš artimą... 29. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojos O. M. ikiteisminio... 30. Liudytojas R. K., apklaustas teismo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamojo... 31. Vadovaujantis BPK 276 str. 4 d., buvo pagarsinti liudytojo R. K. parodymai,... 32. Iš 2011-11-10 paskolos sutarties, pasirašytos tarp skolininko R. M.,... 33. Iš 2012-03-12 sutartinio įkeitimo lakšto matyti, kad įkeistas UAB ( - )... 34. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2011-11-10 T. K. pervedė į AB“Swedbank... 35. Pirkimo pardavimo sutartimi Nr. LT053549/PPS 2011-11-11 nustatyta, kad UAB... 36. Antstolio R. V. Vykdomosios bylos Nr. 0179/12/01271 dėl 234 091.51 Lt skolos... 37. Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-20 nutartimi R. M. buvo baustas už... 38. Iš UAB ( - ) sąskaitos išrašo matyti, kad Latvijos Respublikos pirkėjas (... 39. VĮ Registrų centras duomenimis UAB( - ) vienintelė akcininkė L. M. (nuo... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-06 nutartimi UAB( - ) iškelta bankroto byla... 41. Nukentėjusiojo T. K. civiliniu ieškiniu, pateiktu 2015-07-01, jo atstovas... 42. Veikos kvalifikavimas pagal BK 182 str. 2 d. ... 43. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20... 44. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 45. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama, kaip turto užvaldymo ar teisės į jį... 46. Pažymėtina, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu,... 47. Teisme apklaustas kaltinamasis R. M. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš... 48. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis R. M. neigė apgaule įmonės, kurios... 49. Kaltinamasis R. M., nuslėpdamas nuo įmonės direktoriaus informaciją apie... 50. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, atvejais, kai... 51. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog... 52. Dėl bausmės skyrimo... 53. Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59... 54. Skirdamas R. M. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė... 55. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui,... 56. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nuosprendžiui... 57. Dėl civilinio ieškinio... 58. Nukentėjusysis T. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį... 59. Sprendžiant civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą atsižvelgtina į tai,... 60. Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad teismas,... 61. Remiantis tuo, kas išdėstyta, civilinio ieškovo civilinis ieškinys... 62. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti;... 63. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301... 64. R. M., asmens kodas: ( - ) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką,... 65. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4, 5, 8... 66. T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš R. M. nukentėjusiajam ir... 67. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti –... 68. Daiktus, turinčiu reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: paskolos... 69. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...