Byla 2K-301/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Olego Fedosiuko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 310 straipsnį 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, 223 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis , paskirtosios bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 210 MGL (27 300 Lt) bauda. Iš V. Š. priteista Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 41 096 Lt turtinei žalai atlyginti.

2Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,

Nustatė

4V. Š. pagal BK 310 straipsnį nuteistas už tai, kad ūkininkaudamas pažeidė 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 4, 11 straipsnius, žiauriai elgėsi su gyvūnais netinkamai rūpindamasis fermoje Boniškių kaime, Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, auginamomis kiaulėmis, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, dėl to 941 kiaulė sulyso arba žuvo iš bado.

5V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, ūkininkaudamas ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio nuostatas 2006 m. sausio 3 d. ir 2008 m. kovo 18 d. pranešimuose apie gyvulių judėjimą ir prieauglio atsivedimą Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai neteisingai deklaruodamas ūkyje laikomų kiaulių skaičių, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje įrašydamas kiaulių kiekį, kurio realiai nebuvo, nenurodydamas kiaulių svorio, o apskaitos registruose neįrašydamas kiaulių vertės pagal jų grupes, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. liepos 31 d. laikotarpio ūkininko ūkio kiaulių bandos dydžio ir vertės, t. y. įvertinti ūkininko turto.

6V. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, ūkininkaudamas bei pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas šio įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1, 3 dalių, 1999 m. gruodžio 1 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1333 patvirtintos Ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos 9 punkto reikalavimus, neišsaugojo gyvulių prievaisos užpajamavimo bei gyvulių ir paukščių nurašymo aktų, dokumentų apie kiaulių skerdienos gavimą, pardavimą ar sunaikinimą, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose neįrašė kiaulių bendro ir kiekvienos jų grupės svorio, nefiksavo atskirai kiekvienos kiaulių grupės vertės, neįrašė kiaulių vertės pasikeitimo, nefiksavo paršavedžių ir kuilių skaičiaus pasikeitimo, kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitoje neužpajamavo 75 pirktų veislinių kiaulaičių, dėl to nebuvo galima iš dalies sutikrinti 2006 metų sausio–2008 metų birželio mėnesių kiaulių skaičiaus judėjimo apyskaitose įrašų teisingumo, nustatyti produktyvių gyvulių ir kitų gyvulių balansinės vertės, kiek kiaulių 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. birželio 20 d. laikotarpiu buvo auginama ūkyje, visiškai nebuvo galima nustatyti 75 veislinių kiaulaičių auginimo vietos ir panaudojimo pagal tikslinę paskirtį; taip pat 2006 m. sausio–2008 m. liepos mėnesių apyvartos žiniaraščiuose „tiekėjai“ dalį skolų įrašė kaip vieną sumą, nenurodydamas tiekėjų pavadinimų, dėl to visiškai nebuvo galima nustatyti 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. liepos 31 d. laikotarpio skolų, fiksuotų tyrimui pateiktuose dokumentuose, iš dalies nebuvo galima nustatyti to paties laikotarpio skolų pagal kiekvieną tiekėją atskirai, t. y. įsipareigojimų dydžio ir struktūros, kartu nebuvo galima nustatyti ir ūkininko turto.

7Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

8Kasatorius teigia, kad jis nuteistas už BK 310 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą tik pagal pasekmes, nenustačius, kad jis tyčia elgėsi su kiaulėmis žiauriai, jų nešėrė, to norėjo ir siekė ar sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Atvirkščiai, byloje surinktų įrodymų visuma (buhalteriniai dokumentai, liudytojų D. S., V. S. ir V. C. parodymai) paneigia kasatoriaus tyčios buvimą, nes kiaulės žuvo todėl, kad, ištiktas finansinių sunkumų, jis neturėjo galimybės įsigyti pašarų. Kasatorius šia veikla vertėsi ilgą laiką, buvo prisiėmęs finansinių ir kiaulių auginimo įsipareigojimų, gavęs įvairios paramos, todėl stengėsi išsaugoti veiklą. Faktas, kad nesugebėjo suvaldyti kritiškos situacijos, dėl kurios nukentėjo kiaulės, nepatvirtina jo kaltės. Jei teismas pripažintų jį kaltu, tai, sprendžiant dėl veikos pavojingumo ir baudžiamosios atsakomybės, parenkant bausmės rūšį ir jos dydį, svarbu nustatyti tikslų nukentėjusių kiaulių skaičių. Kasatoriaus manymu, nėra pagrindo teigti, kad inkriminuojama veika susijusi su 941 kiaule, o jo veika gali būti susijusi tik su rastomis 45 nugaišusiomis kiaulėmis. Kiaulių auginimo veikloje kritimai yra normalus ir neišvengiamas reiškinys. Iš 794 rastų gyvų kiaulių, 650 kiaulių parduotos skersti, o 144 utilizuotos Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimu, nes jos nebuvo tinkamos žmonių maistui ruošti, o to niekas nelaiko žiauriu elgesiu su gyvūnais. Aplinkybės, kad gyvūnas neatitinka reikalavimų kaip mėsos žaliava arba ekonomiškai nepatrauklus gyvulininkystės veiklai, nes yra sulysęs ir jį reikia šerti būtent dėl šių pramoninių tikslų, negali būti vertinamos kaip suluošinimas. Kasatoriaus manymu, bauda, jam paskirta neatsižvelgus į faktinį nugaišusių kiaulių kiekį, mažintina iki 5 MGL (800 Lt) dydžio. Apeliacinės instancijos teismas iš viso nepasisakė dėl kiaulių, su kuriomis siejama jo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 310 straipsnį, skaičiaus, todėl byla grąžintina į apeliacinės instancijos teismą dėl BPK 320 straipsnio pažeidimo.

9Kasatorius nurodo, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį jis nuteistas remiantis specialistės išvadomis, kad negalima iš dalies nustatyti, kiek ūkyje buvo auginama kiaulių. Apeliacinės instancijos teisme ji nurodė, kad nenustatinėjo, kokios konkrečios dalies kasatoriaus veiklos duomenų trūksta, nes tokios užduoties nebuvo, ji negalėjo įvardyti tos dalies ir posėdžio metu. Specialistė taip pat patikslino, kad kasatorius pagal teisės aktus nebuvo įpareigotas apskaitos vesti taip, kaip ji nurodė išvadose. Jos nuomone, šiuo būdu ir mastu jis turėjo vesti apskaitą, nes iš dalies jau buvo pradėjęs tai daryti, ir nebegali sugrįžti prie paprastesnės apskaitos vedimo, tačiau tokiai pozicijai pagrįsti ji nenurodė jokio teisės akto. Kasatorius pažymi, kad byloje nenustatytos jokios aplinkybės jo tariamai neapskaitytos veiklos, visa jo veikla aiški, tačiau specialistė negalėjo patvirtinti, ar gauti rezultatai teisingi, nes jai neaiškios kai kurios aplinkybės, kurių fiksavimas pagal teisės aktus nėra būtinas (duomenys apie kiekvienos kiaulės svorį ir jos suėstų pašarų per dieną kiekį), arba nurodė neatitikimus ne tarp apskaitos dokumentų, o tarp apskaitos ir kitų dokumentų (deklaracijų Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai), kurie nėra apskaitos dokumentai ir sudaromi pagal kitus principus. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnio, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kasatorius kaip individualią veiklą vykdantis asmuo negali traukti į apskaitą dokumentų, kurie susiję su paslaugomis ir prekėmis, panaudotomis asmeniniams tikslams, arba negavęs atitinkamų dokumentų iš kitos pusės. Ar pagal PVM sąskaitą faktūrą įsigyta paslauga ir prekė panaudojama fizinio asmens veiklai, ar asmeniniams poreikiams, paaiškėja po įsigijimo, pirkimo operacijos atlikimo pagal panaudojimo faktą ir tada atitinkamai įforminama (traukiama arba ne į individualios veiklos apskaitą), o pardavėjui tai neturi jokios reikšmės. Faktas, kad pirkimo metu asmeniui buvo išrašyta PVM sąskaitą faktūra, neįpareigoja įtraukti jos į apskaitą, nes pagal mokesčių įstatymus svarbu ne forma, o turinys, t. y. kokiu tikslu ta prekė ir paslauga panaudota. Kasatorius pažymi, kad pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktą apskaitos registrai nėra apskaitos dokumentas, o tik ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, atlikta pagal pirminius (apskaitos) dokumentus, be to, 16 straipsnio 2 dalies nuostatos asmenims, sudarantiems apskaitos registrus, leidžia patiems pasirinkti jų turinį, jei konkrečiu atveju įstatymai nenumato imperatyvų. Tai reiškia, kad asmeniui pakanka vesti apskaitą pagal vieną registrą ir registruoti visas ūkines operacijas chronologine tvarka, kaip kasatorius ir darė. Esant pirminiams dokumentams visada yra galimybė sudaryti suvestinius apskaitos registrus, tik tai reikalauja papildomo laiko ir pastangų, kurių neskyrė ikiteisminio tyrimo institucijos, o savo nesugebėjimą ar nenorą suskaičiuoti duomenis, galimas mažareikšmes klaidas pateikė kaip negalėjimą nustatyti visų jo veiklos duomenų. Pavyzdžiui, nuosprendyje nurodyta, kad negalima nustatyti, kur buvo laikomos 2006 m. liepos 14 d. nupirktos 75 veislinės kiaulaitės, kurių įsigijimui teikė paramą Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba, tačiau sprendžiant dėl šios tarnybos ieškinio nurodoma, kad visos veislinės kiaulės, kurioms buvo skirta parama rastos jo ūkyje ir paimtos 2008 m. birželio 27 d. Nei teismų sprendimuose, nei specialisto išvadose nėra nurodyti kokie nors aktualaus laikotarpio apskaitos dokumentai, kurių kasatorius nebūtų pateikęs ir kurie būtų reikšmingi nustatyti jo veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Be to, nuosprendyje nenurodytas joks teisės aktas, pagal kurį kasatorius kaip fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą, turėtų pareigą kokiu nors specialiu būdu apskaityti veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Tokių reikalavimų individualiai veiklai nėra, todėl net neaišku, už ką jis baudžiamas, ką nustatė specialistė ir dėl ko pripažintas kaltu šioje nuosprendžio dalyje.

10Kasatorius pažymi, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai, jog į apskaitos registrus neįrašė kiaulių vertės pagal jų grupes, nenurodžius, kokie teisės aktai tokius reikalavimus nustato, ir neargumentavus, kodėl ši veika kvalifikuota ne pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kasatorius pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad neteisingai deklaravo Kauno valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ūkyje laikomų kiaulių skaičių, nors tai yra veterinarinė gyvulių apskaita. Šią apskaitą reglamentuoja Veterinarijos įstatymas, Žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 390/498 patvirtinta Gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarka. Atsakomybė už šios tvarkos pažeidimą, numatyta ATPK 1091 straipsnyje.

11Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius taikytina tik tada, kai yra visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai ir kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai, kurie teismų procesiniuose sprendimuose turi būti konkretizuojami, o šių reikalavimų nesilaikymas yra BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, kuris laikytinas esminiu, nes kliudo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (kasacinės nutartys Nr. 2K-541/2011, 2K-48-2011, 2K-491/2011, 2K-498-2011). Kasatorius teigia, kad jo byloje nebuvo konstatuoti nei teisės aktų pažeidimai apskaitoje, nei įstatymų reikalaujami padariniai.

12Kasatorius teigia, kad pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnyje ir BK 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas non bis in idem principą, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį nusikaltimą. Iš byloje esančio Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuris dar neįsiteisėjęs, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties Nr. 2K-146/2011 turinio išplaukia, kad kasatorius patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už aplaidų apskaitos tvarkymą tame pačiame individualios veiklos ūkyje iš esmės už tuos pačius, tik kitu laikotarpiu padarytus, apskaitos tvarkymo pažeidimus. Teismai nurodė, kad būtent kitas laikotarpis yra pagrindas išskirti dvi bylas, o padarytus veiksmus, jei jie ir buvo nusikalstami, laikyti atskirais nusikaltimais. Teismai ir prokuroras negalėjo nurodyti, kodėl apskaitos tvarkymas buvo padalytas į du ir būtent tokius laikotarpius. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pateikė naujausią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką (Didžiosios kolegijos 2009 m. vasario 10 d. sprendimą byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) ir 2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimą byloje Routsalainen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 13079/03)) dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje 7 protokolo 4 straipsnio prasme (non bis in idem principas). Juose nurodoma, kad nustatytas principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir (arba) bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių). Tų faktų (įvykių) teisinis kvalifikavimas ar priskyrimas vienai ar kitai teisinės atsakomybės rūšiai neturi teisinės reikšmės non bis in idem principo taikymui, t. y. netgi ir idealiosios nusikaltimų sutapties atveju turi būti laikomasi šio principo. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertintinas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (kasacinės nutartys Nr. 2K-307/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010). Pirmoje baudžiamojoje byloje (pirmaąja instancija nagrinėtoje Kauno apygardos teisme) kasatorius buvo teisiamas už nusikalstamą buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2000 m. vasario 7 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., o šioje byloje – nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d., t.y. už tos pačios apskaitos tvarkymą tokiais pačiais būdais, tokiais pat nenutrūkstamais ir tarpusavyje susijusiais veiksmais, veiką apima vieninga tyčia, todėl tos pačios veiklos apskaitos tvarkymas negali būti laikomas keliais nusikaltimais vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas tokiu būdu buvo padalytas. Tęstinės veikos padarymo atveju visi atskiri nusikalstamos veikos veiksmai laikomi vienos nusikalstamos veikos sudėtinėmis dalimis (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-82/2010, 2K-650/2010). Dėl to šioje byloje pareikšti kaltinimai pagal BK 222, 223 straipsnius negali būti nagrinėjami atskirai nuo kitoje baudžiamojoje byloje nagrinėjamų kaltinimų dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo, o jeigu tai pradėta, ši baudžiamosios bylos dalis nutrauktina.

13Kasatorius nurodo, kad nusikaltimu turi būti laikoma ne tik BK uždrausta, bet ir pavojinga veika. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertinama kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo prasme ir tai yra pagrindas kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo arba padarytų veiksmų iš viso nevertinti kaip nusikaltimo (BK 36, 37 str.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-421/2007, 2K-240/2009, 2K-387/2010). Kasatoriaus manymu, tai ypač svarbu, kai BK dispozicija blanketinė, nes atsakomybė kyla už tam tikrų taisyklių, sukurtų ne baudžiamosios atsakomybės taikymo tikslais pažeidimą. Tokiu atveju reikia įvertinti ne tik pažeidimo padarinius, numatytus konkrečioje BK dispozicijoje, bet ir pažeidimo pavojingumą (kokios konkrečiai pareigos pažeistos, ar jos aiškiai apibrėžtos, kiek jos svarbios ir pan.). Pagal kaltinamąjį aktą, surašytą remiantis specialistės išvada ir ši specialistės paaiškinimo teisme, išplaukia, kad nenustatytą kasatoriaus veiklos duomenų dalį sudaro jo skolų ir skolų jam neatitikimai, kurių suma sudaro vos kelis tūkstančius litų ir yra civilinių teisinių santykių dalykas. Visada yra galimybė juos sutikslinti (aš turiu teisę dalies jų ir nepripažinti), o negalėjimas nustatyti kiaulių, kurios jau seniai realizuotos ir dėl realizavimo teisėtumo nekeliamas joks klausimas, svorio kiekvieną dieną, kai tokio reikalavimo nenustato joks apskaitą reglamentuojantis teisės aktas, nėra reikšmingas nei teisine, nei faktine prasme. Taip pat nėra reikšmingas ir faktas, kad nebuvo užpajamuotos specialistės nurodytu būdu įsigytos 75 veislinės kiaulaitės, nes jų įsigijimas fiksuotas kituose apskaitos dokumentuose ir dėl to negalima teigti, kad negalima nustatyti kokios nors dalies ūkio veiklos. Byloje nėra nustatyta, kad kaltinamajame akte nurodyti kasatoriaus veiksmai būtų tiek pavojingi, kad už juos reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindas taikyti BK 36, 37 straipsnius, bet teismai dėl šių teisės normų taikymo nepasisakė.

14Kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, bet šioje byloje pareikštas ieškinys neturi nieko bendra su jo veika, grindžiamas sutartimis dėl paramos suteikimo ir jų sąlygų (dėl veislinių kiaulių išlaikymo tam tikrą laikotarpį) įvykdymo. Priteista Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 38 060 Lt suma už išmokėtą valstybės paramą 173 veislinėms kiaulaitėms ir būtent 3 036 Lt dydžio bauda už 2007 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. 3 ir 2007 m. gruodžio 7 d. sutarties Nr. 12 pažeidimą, rodo, kad šioms šalims taikytina civilinė sutartinė atsakomybė dėl nuostolių atlyginimo ir netesybų. Baudžiamojoje byloje priteisiama tik žala (deliktu padarytas turto netekimas ir neturtinė žala). Apeliacinės instancijos teismo motyvas, kad sutartys pažeistos veiksmais, kurie laikomi nusikaltimais, nesudaro sąlygų reikalauti sutartinės atsakomybės baudžiamojoje byloje. Ieškinys atmestinas ir dėl to, kad priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

15Atsiliepime į nuteistojo V. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo skundą atmesti.

16Prokuroras pažymi, kad kasatorius interpretuoja buvusius įvykius, juos dėsto savaip sutelkdamas visą dėmesį į tariamą sunkią finansinę padėtį, skolas, paliekančius darbą darbuotojus, bet neprisiima atsakomybės, kad nesugebėjo pasirūpinti pašarais. Prokuroras nurodo, kad teismai atskleidė nuteistojo kaltės turinį įvertindami jo veikos objektyviuosius požymius. Tai, kad finansinė situacija ūkyje sudėtinga, nereiškia, jog ūkininkas neprivalo imtis visų įmanomų priemonių: mainų, panaudos, labdaros iš kitų ūkių, valstybės paramos ar paskolos iš banko, pašarams įsigyti, o matant, kad to padaryti nepavyks, sumažinti (parduoti) auginamos bandos dalį iki tiek gyvulių, kiek apyvartiniai pajėgumai leidžia juos išlaikyti tinkamomis sąlygomis ir normaliai šeriant. Kasatorius, matydamas blogą ūkinę situaciją, nesiėmė visų priemonių tinkamoms gyvūnų gyvenimo sąlygoms sudaryti, prisiėmė riziką dėl padarinių, elgėsi abejingai, akivaizdžiai matydamas krintantį kiaulių svorį ir fizinės būklės pakitimus (įvykio vietos protokole užfiksuota ne tik sulysusios kiaulaitės, bet ir garduose gulintys kritę, apkandžioti paršeliai, kaip infekcijos židiniai, ir kt.) dėl pašaro trūkumo, o tai reiškia, kad, suvokdamas gręsiančius mirtinus padarinius, buvo jiems abejingas: ne tik nesiėmė priemonių grėsmei pašalinti, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kasatoriaus veiksmuose akivaizdūs netiesioginės tyčios požymiai, todėl veika kvalifikuotina pagal padarinius. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog pagal teisės doktriną bei teismų praktiką žiaurus elgesys gali būti suvokiamas ne tik kaip tiesioginis tyčiojimasis iš gyvo organizmo, jo žalojimas, kitoks fizinis engimas, bet ir nesirūpinimas jo sveikata, nemaitinimas, dėl to sutrinka normali organizmo veikla, fiziologinės funkcijos ar motorika, ir t. t. Kasatoriaus V. Š. akcentuojamas tariamai netikslus kritusių gyvulių skaičius neturi įtakos jo baudžiamajai atsakomybei ar paskirtai bausmei.

17Prokuroras nurodo, kad nuteistasis nesilaikė bendrųjų buhalterinės apskaitos reikalavimų tiesiog nekaupdamas ir nesaugodamas reikiamų dokumentų ir į apskaitos registrus sąmoningai įrašė neteisingus duomenis apie turtinę bei finansinę padėtį, dėl to nebuvo galima iš dalies apskaityti viso ūkininko turto, jo vertės, įsipareigojimų bei skolų dydžio ir pan., todėl veika vertintina ne tik kaip aplaidi, bet ir kaip apgaulinga, o įstatymo taikymo aspektu vertintina kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Tai nėra dvigubas nubaudimas ar Konstitucijos bei Žmogaus teisių konvencijos pažeidimas.

18Prokuroras nurodo, kad aplaidumas arba apgaulė apskaitoje gali pasireikšti bet kuriuo tiriamuoju ataskaitiniu laikotarpiu. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad negalėjo būti nagrinėjami aptariami kaltinimai, neatitinka finansinių-ūkinių bylų praktikos, nes bet kuriuo atskiru tikrinamuoju laikotarpiu gali pasikartoti analogiški apskaitos tvarkymo pažeidimai ir padariniai. Prokuroras sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ankstesnis Kauno apygardos teismo nuosprendis kitoje byloje nereiškia pakartotinio tų pačių aplinkybių aiškinimosi šioje byloje, nes ankstesnis nuosprendis siejamas su kitu tikrinamuoju laikotarpiu ir kitu kaltinimu, kuriame nurodytos kitokios faktinės aplinkybės. Šioje byloje nuosprendžiu konstatavus buhalterinės apskaitos pažeidimus nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. birželio 30 d. ir nubaudus už juos non bis in idem principas nebuvo pažeistas.

19Prokuroras nurodo, kad apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas dėl BK 36 ar 37 straipsnių nuostatų taikymo, todėl kasacine tvarka šių klausimų skųsti nėra galimybės, o ši skundo dalis nenagrinėtina.

20Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, jog pagal sutartis gaudamas valstybės paramą (vėliausiai 2007 m. gruodžio 7 d.) V. Š. ne tik turėjo šiuos pinigus panaudoti ūkio plėtrai, bet ir įsipareigojo gyvulius (ar tam tikras jų grupes) ne mažiau kaip dvejus metus auginti ir tinkamai prižiūrėti. Jis tokių pareigų nevykdė – ne tik neaugino gyvulių, bet netgi juos kankino, marindamas badu ir sunaikino tam tikrą dalį bandos. Dėl jo nusikalstamų veiksmų nebuvo įvykdytos teikiant paramą sudarytų sutarčių sąlygos, o valstybė patyrė žalos, kurią kaltininkas baudžiamajame procese privalo atlyginti ir ieškinys tokiu atveju privalo būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

21Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

22Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

23Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Tai ne teisės taikymo, bet faktų sritis, kurioje savo kompetenciją atlikti tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas įgyvendino bylą išnagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

24BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka. Todėl kasatoriaus argumentai, kuriais jis teikia savas versijas dėl gyvulių auginimo ir priežiūros, interpretuoja buhalterinės apskaitos reikalavimus ir pan., taip pat BK 36, 37 straipsnių taikymo klausimai, kurie nebuvo keliami ir nagrinėjami apeliacine tvarka, paliktini nenagrinėti.

25Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 310 straipsnį

26Teismai, įvertinę V. Š. , liudytojų D. D. Š., V. R., T. D., A. B., V. Š., V. Š., M. A., V. Č. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, 2008 m. birželio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolą, Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimą, pagal kurį iš V. Š. paimtos 797 kiaulės, konstatavo, kad nuteistasis, nesilaikydamas Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimų, žiauriai elgėsi su Boniškių kaime fermoje auginamomis kiaulėmis, kurių buvo 941, jas marino badu, nepirko ir nešėrė jų visaverčiais pašarais, dėl to dalis kiaulių (45) žuvo, o likusios sulyso. Teismai konstatavo, kad V. Š. veikė netiesiogine tyčia, nes jis suvokė savo veiksmų žiaurų pobūdį, tokios veikos padarinius ir sąmoningai leido jiems atsirasti.

27Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, konstatavo, kad nuteistojo nurodomos priežastys, jog jis gyvulių tinkamai nešėrė neturėdamas pinigų pašarui, nepašalina jo atsakomybės, nes byloje teismas nenustatė jokių duomenų apie jo kreipimąsi į atitinkamas institucijas, žinybas, pranešant apie negalėjimą šerti gyvulius. Teismo sprendimas prievarta paimti iš nuteistojo auginamus gyvulius priimtas kai dėl to savo iniciatyva kreipėsi Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba. Šiems apeliacinės instancijos teismo argumentams ir vertinimui pritartina. Pagal teismų konstatuotas faktines bylos aplinkybes nuteistojo V. Š. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 310 straipsnį.

28Kasatoriaus teiginiai, kad už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bauda mažintina iki 5 MGL (800 Lt), nepagrįsta įtikinamais teisiniais argumentais.

29Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį

30Nagrinėjamoje byloje V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1dalį nuteistas už daugelį įvairių buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimų, dėl kurių 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. liepos 31 d. laikotarpiu iš dalies nebuvo galima įvertinti ūkininko turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Priešingai nei teigia kasatorius, kiekvienas jam inkriminuotas buhalterinės apskaitos pažeidimas pagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu aspektais. Savo išvadas dėl padarytų apskaitos taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių teismas grindė specialisto išvada Nr. 5-2/64, taip pat specialistės N. D. paaiškinimais, liudytojos T. D. parodymais. Konstatuojant nusikalstamų padarinių kilimą buvo įvertintas tiek pažeidimų mastas, tiek ir tęstinis ilgalaikis jų pobūdis. Teismo faktinių aplinkybių nustatymas ir atliktas įrodymų vertinimas buvo patikrintas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, jokių procesinių pažeidimų nenustatyta. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryto priešingų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių.

31Dėl nusikalstamų veikų sutapties rūšies ir bausmių bendrinimo

32Pažymėtina, kad apskaitos taisyklių pažeidimai šioje byloje kvalifikuoti pagal skirtingus BK straipsnius (BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį), nes dalis jų padaryta dėl neatsargumo, dalis – tyčia. Toks teisinis vertinimas iš esmės atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad apgaulingas ir aplaidus apskaitos tvarkymas nustatytas už tą patį laikotarpį (2006 m. sausio 1 d. – 2008 m. liepos 31 d.), šių dviejų nusikaltimų sutaptis vertintina kaip ideali ir bausmių, paskirtų už šias veikas, bendrinimas turėjo būti atliktas taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies, 1 punktas). Nagrinėjamoje byloje teismas nepasisakė dėl sutapties rūšies, bet, bendrindamas bausmes, taikė tik dalinio sudėjimo būdą. Nors bausmių bendrinimo rezultatas yra labai palankus nuteistajam, ši teisės taikymo klaida taisytina: bausmės, paskirtos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, bendrintinos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta pagal BK 310 straipsnį, dalinio sudėjimo būdu.

33Dėl draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą

34Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem). Šio teisės principo pažeidimą kasatorius argumentuoja tuo, kad kitoje byloje jis buvo teisiamas (Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nuosprendis) už aplaidų apskaitos tvarkymą tame pačiame individualios veiklos ūkyje ir iš esmės už tuos pačius, tik kitu laikotarpiu padarytus, apskaitos tvarkymo pažeidimus. Anot kasatoriaus, visi apskaitos taisyklių pažeidimai, užfiksuoti abejose bylose, vertintini kaip vienas tęstinis nusikaltimas, taigi jis yra teisiamas antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

35Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Tiek nurodytos teisės normos, tiek Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, jog principo non bis in idem pažeidimas iš esmės nustatomas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinės nutartys Nr. 2K-152/2006, Nr. 2K-686/2007, Nr. 2K-102/2008, 2K-7-68/2009). Tačiau minėtas principas negali būti aiškinamas tiek plačiai, kad būtų draudžiamas pakartotinas nuteisimas už elgesį, kuris pasireiškė kelis skirtingus kartus, net jei jo esmė tokia pati, kaip ir ankstesnio. Būtent tokia praktika formuoja EŽTT (sprendimas S. Z. prieš Rusiją (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Nėra minėto principo pažeidimo ir tada, kai teisėsaugos institucijoms nutraukus nusikalstamą veiką, kuri reiškėsi kaip atitinkamos pareigos nevykdymas, asmuo ir toliau nevykdo tos pačios pareigos, taigi vėl padaro analogišką nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-68/2009).

36Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad V. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už apgaulingą ir aplaidų apskaitos tvarkymą, padarytą 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. laikotarpiu, o kitoje byloje jis buvo nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už apskaitos pažeidimus, padarytus nuo 2000 m. vasario 7 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. Ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje byloje pradėtas 2008 m. birželio 20 d. radus badaujančias ir nudvėsusias kiaules V. Š. priklausančioje kiaulių fermoje. Remiantis šiais faktais buvo pradėtas ir ūkinės veiklos patikrinimas, nustatęs apskaitos tvarkymo pažeidimus 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. liepos 31 d. laikotarpiu. Tokiomis aplinkybėmis argumentas, kad minėti apskaitos pažeidimai turėtų būti vertinami kaip anksčiau nustatytų pažeidimų tęsinys, o ne naujai padarytos nusikalstamos veikos, atmetamas kaip nepagrįstas. Konstatuotina, kad draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) nagrinėjamoje byloje nepažeistas.

37Dėl civilinio ieškinio išsprendimo

38Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad civilinis ieškinys nėra tiesiogiai susijęs su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, pagrįstas. Pažymėtina, kad teismai civilinio ieškinio pagrįstumą siejo su tuo, kad V. Š. pagal sutartis su Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įsipareigojo su valstybės parama pirktas veislines kiaules tolesniam veisimui laikyti ne mažiau kaip dvejus metus nuo jų pirkimo dienos. Remiantis civilinio ieškinio tenkinimo logika, šių įsipareigojimų V. Š. neįvykdė, todėl privalo atlyginti padarytą žalą: grąžinti gautą paramą 38 060 Lt ir sumokėti pagal sutartis apskaičiuotą 3 036 Lt dydžio baudą.

39Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis Nr. 2K-538/2004). Taigi baudžiamosiose bylose gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai, o ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose (kasacinė nutartis Nr. 2K-240/2009).

40Nagrinėjamoje byloje teismas padarytos žalos atlyginimą siejo su nusikalstama veika, numatyta BK 310 straipsnyje (Žiaurus elgesys su gyvūnais), nors atlygintinos žalos padarymą motyvavo V. Š. ir Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sudarytų sutarčių sąlygų nevykdymu, be to, priteisė iš nuteistojo ne tik pagal sutartis gautą paramą (38 060 Lt), bet ir apskaičiuotą baudą (3 036 Lt), nors bauda iš viso neatitinka žalos sampratos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad žiauraus elgesio su gyvūnais normos (BK 310 straipsnis) saugoma vertybė įstatyme įvardyta kaip dorovė, kuri šiuo atveju siejama su tokiomis kategorijomis kaip žmogiškumas, gailestingumas, neabejingumas gyvūnų kančioms ir pan. Žiauraus elgesio padariniai yra gyvūno žūtis, suluošinimas, kančios. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tarp nuteistajam inkriminuoto žiauraus elgesio su gyvūnais ir žalos, kurią patyrė valstybė teikdama sutartimis įformintą paramą V. Š., nėra reikiamo priežastinio ryšio. Civiliniame ieškinyje nurodytos žalos atlyginimo klausimai priklauso sutartinės civilinės atsakomybės sričiai. Darytina išvada, kad civilinis ieškinys byloje išspręstas pažeidžiant BPK 109 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir dėl šios dalies priimti teisingą nuosprendį. Todėl pirmosios instancijos teismų nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis atitinkamai keistini. Kita vertus, svarbu pabrėžti, kad civiliniam ieškovui išlieka teisė pareikšti atitinkamą civilinį ieškinį ir reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka, todėl Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

41Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

42Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartį pakeisti:

43Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis nuteistajam pagal BK 310 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, buvo subendrintos iš dalies jas sudėjus ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 210 MGL (27 300 Lt) bauda; iš V. Š. priteista Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos 41 096 Lt turtinei žalai atlyginti.

44Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą ir pagal BK 223 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 200 MGL (26 000 Lt) dydžio baudą; prie šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, iš dalies pridėti bausmę, paskirtą pagal BK 310 straipsnį – 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 205 MGL (26 650 Lt) dydžio baudą.

45Palikti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos civilinį ieškinį nenagrinėtą.

46Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir susipažinusi su... 4. V. Š. pagal BK 310 straipsnį nuteistas už tai, kad ūkininkaudamas pažeidė... 5. V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, ūkininkaudamas... 6. V. Š. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, ūkininkaudamas... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo... 8. Kasatorius teigia, kad jis nuteistas už BK 310 straipsnyje numatyto... 9. Kasatorius nurodo, kad pagal BK 223 straipsnio 1 dalį jis nuteistas remiantis... 10. Kasatorius pažymi, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį jis nuteistas už tai,... 11. Kasatorius pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222, 223 straipsnius... 12. Kasatorius teigia, kad pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių... 13. Kasatorius nurodo, kad nusikaltimu turi būti laikoma ne tik BK uždrausta, bet... 14. Kasatorius pažymi, kad, vadovaujantis BPK 109 straipsniu, baudžiamojoje... 15. Atsiliepime į nuteistojo V. Š. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 16. Prokuroras pažymi, kad kasatorius interpretuoja buvusius įvykius, juos dėsto... 17. Prokuroras nurodo, kad nuteistasis nesilaikė bendrųjų buhalterinės... 18. Prokuroras nurodo, kad aplaidumas arba apgaulė apskaitoje gali pasireikšti... 19. Prokuroras nurodo, kad apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo skundžiamas dėl... 20. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo,... 21. Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 22. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų ... 23. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje... 24. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti... 25. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 310 straipsnį ... 26. Teismai, įvertinę V. Š. , liudytojų D. D. Š., V. R., T. D., A. B., V. Š.,... 27. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, konstatavo,... 28. Kasatoriaus teiginiai, kad už šią nusikalstamą veiką jam paskirta bauda... 29. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 222... 30. Nagrinėjamoje byloje V. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio... 31. Dėl nusikalstamų veikų sutapties rūšies ir bausmių bendrinimo ... 32. Pažymėtina, kad apskaitos taisyklių pažeidimai šioje byloje kvalifikuoti... 33. Dėl draudimo bausti už tą pačią veiką antrą kartą... 34. Kasatoriaus teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas bausti už... 35. Teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas... 36. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad V. Š. pagal BK 223 straipsnio 1... 37. Dėl civilinio ieškinio išsprendimo... 38. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad civilinis ieškinys nėra tiesiogiai... 39. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys... 40. Nagrinėjamoje byloje teismas padarytos žalos atlyginimą siejo su... 41. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 42. Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir Kauno... 43. Panaikinti nuosprendžio ir nutarties dalis, kuriomis nuteistajam pagal BK 310... 44. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 200 MGL (26 000 Lt)... 45. Palikti Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie... 46. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....