Byla 2K-240/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos, sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, G. G. ir jo gynėjui advokatui Vidui Vilkui, žodinio kasacinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. G., kuriam byla nutraukta, gynėjo advokato Vido Vilko ir Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo, pritaikius BK 37 straipsnį, G. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 206 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo; baudžiamoji byla nutraukta; AB „Turto bankas“ civilinis ieškinys dėl priteisimo 192 429, 90 Lt žalai atlyginti bei 0, 03 proc. dydžio delspinigių nuo 192 429, 90 Lt sumos už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2006 m. gegužės 25 d., atmestas.

2Skundžiama ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nutartis, kuria: 1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendis pakeistas – iš G. G. priteista AB „Turto bankas“ 116 962 Lt žalai atlyginti, o kita civilinio ieškinio dalis atmesta; 2) G. G. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios prokuroro kasacinį skundą tenkinti, o G. G. gynėjo kasacinį skundą atmesti, G. G. ir jo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, o G. G. gynėjo kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4G. G. dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 206 straipsnio 1 dalį už tai, kad tikslinę paramą jis panaudojo ne pagal nustatytą tvarką: būdamas IĮ „Spektras“ (į. k.( - ), registruotos adresu Dubysos g. 37A, Klaipėda) savininkas bei direktorius, 2004 m. lapkričio 30 d. pasirašęs su Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra paramos sutartį Nr. 6537901-01-01-0059 dėl projekto „Naujo pakavimo automato prototipo kūrimas“ įgyvendinimo ir gavęs 48 101, 65 Lt iš nacionalinio biudžeto bei 144 304, 94 Lt iš PHARE paramos, t. y. iš viso 192 406, 59 Lt avansinių lėšų, pažeisdamas VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 240 patvirtintos „Pirkimų tvarkos Europos Sąjungos PHARE programos subsidijų gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą“ (toliau – Pirkimų tvarkos) 6 punkto reikalavimus, jis neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų – klijavimo aparatą pirko iš susijusių asmenų, t. y. žinodamas, kad konkursą laimėjusios UAB „NPAC“ komercijos direktorė L. A. rengė G. G. individualios įmonės „Spektras“ pirkimų konkursų dokumentus, o tos pačios bendrovės darbuotojai P. B. bei V. D. buvo paskirti G. G. IĮ „Spektras“ pirkimų komisijos nariais ir atliko pateiktų pasiūlymų vertinimus; pažeisdamas Pirkimų tvarkos 39 ir 40 punktų reikalavimus per 10 dienų po visų pasiūlymų vertinimo pabaigos Lietuvos verslo paramos agentūrai jis nepateikė derinimui pasiūlymų vertinimo ataskaitų ir, negavęs minėtos agentūros pritarimo dėl pirkimo sutarčių sudarymo su tiekėjais, sudarė įrangos pirkimo sutartis, pagal kurias pinigus sumokėjo iš avansinių paramos lėšų, būtent: Klaipėdos m. 2005 m. rugpjūčio 3 d. sudarė su UAB „Lenze“ sutartis Nr. 2 ir Nr. 5 dėl servo pavaros bei proceso valdiklio su skydeliu įsigijimo, pagal kurias pervedė 37 275 Lt, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė su UAB „Karbonas“ sutartis Nr. l ir Nr. 3 dėl metalinių detalių ir keičiamo formato formų įsigijimo, pagal kurias šiai bendrovei pervedė 40087 Lt, 2005 m. rugpjūčio 5 d. sudarė su UAB „NPAC“ sutartį Nr. 4 dėl klijavimo aparato įsigijimo, pagal kurią šiai bendrovei pervedė 39 600 Lt; pažeisdamas Pirkimų tvarkos 10 punkto reikalavimą jis nevykdė pirkimų pagal su Lietuvos verslo paramos centru 2005 m. vasario 23 d. suderintą pirkimų planą, t. y. 2005 m. rugpjūčio 3 d. iš UAB „Lenze“ už 20 650 Lt įsigijo vieną servo pavarą, nors pagal suderintą pirkimų planą už tą pačią sumą privalėjo nupirkti dvi servo pavaras. Taip G. G. dalį avansinių PHARE paramos lėšų (116 962 Lt) panaudojo ne pagal nustatytą tvarką.

5Prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nutarties dalį dėl G. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 206 straipsnio 1 dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Šį prašymą prokuroras motyvuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Remdamasis BK 37 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-205/2007 prokuroras teigia, kad sprendžiant klausimą dėl veikos mažareikšmiškumo būtina atsižvelgti tiek į jos objektyviuosius, tiek į subjektyviuosius požymius. Skunde nurodoma, kad pripažindamas G. G. padarytą veiką mažareikšme apeliacinės instancijos teismas padarė tokias išvadas: nepaisant to, kad buvo padaryta pažeidimų, būtent klijavimo aparatas ir atitinkami įrengimai, o ne kiti daiktai buvo nupirkti už gautą avansą; tai reiškia, kad, vykdant pirkimo procedūras, nebuvo siekiama padaryti žalos; paramos lėšos įsisavintos pagal paskirtį; subsidijos gavėjas yra motyvuotas dėl projekto tęsimo. Aptardamas BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius prokuroras skunde pažymi, kad: šios nusikalstamos veikos objektas – ekonomikos ir verslo tvarka; ta tvarka numatyta 2004 m. rugpjūčio 28 d. CPVA direktoriaus įsakymu Nr. 240 patvirtintoje „Pirkimų tvarkoje Europos sąjungos PHARE programos subsidijų gavėjams, nesantiems perkančiomis organizacijomis pagal LR viešųjų pirkimų įstatymą“; aptariama veika formali, todėl pats tvarkos pažeidimas yra pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei atsirasti, o nusikaltimas baigtas nuo to momento, kai tikslinė parama panaudota ne pagal nustatytą tvarką. Prokuroras skunde teigia, kad šioje byloje nustatyta, jog įgyvendindamas Paramos sutartį ir gavęs 192 406, 59 Lt avansinių PHARE paramos lėšų, G. G. pažeidė pirkimo procedūras, nustatytas Pirkimų tvarkos 5, 6 punktuose, nes neužtikrino, kad nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principo ir taip nepasiekė prikimo tikslo – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią skaidriai ir racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti paramos gavėjui reikalingų prekių, paslaugų ar darbų projektui tinkamai įgyvendinti. Anot prokuroro, pripažįstant veiką mažareikšme, įstatymas reikalauja įvertinti padarytos žalos dydį ir, nors BK 206 straipsnyje padariniai neįtvirtinti kaip būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis, tačiau tai nereiškia, jog ši veika pavojingų padarinių nesukėlė. Prokuroras skunde pažymi, kad būtent G. G. padaryti pirkimo procedūrų tvarkos pažeidimai lėmė tai, jog nebuvo patvirtinta galutinė projekto ataskaita, nuo kurios priklausė lėšų išmokėjimas projektui įgyvendinti, o paramos sutartis buvo nutraukta. Anot kasatoriaus, taip buvo padaryta didelė žala įstatymo saugomai vertybei – paramos teikėjų interesams. Prokuroras skunde pažymi, kad projekto įgyvendinimo metu sukurtas rezultatas – pakavimo aparato prototipas – nevertintas; byloje nustatyta, jog gaminys sukurtas, tačiau tuo pačiu 2005 m. gruodžio 22 d. užsakomosios patikros vietoje ataskaitos Nr. P-K1-A03-0071 išvadose nurodoma, kad prototipas surinktas, objektai nufotografuoti, prototipo charakteristikos atitinka Subsidijos sutartyje nurodytą informaciją, yra nupirktos visos numatytos prototipui surinkti reikalingos dalys, išskyrus tai, kad pagal sutarties biudžetą buvo numatyta įsigyti dvi servo pavaras, o įsigyta tik viena, bet dėl prototipo valdymo suderinimo ir išbandymo nėra galimybės įsitikinti, nėra pasiekti visi Subsidijos sutartyje numatytas išlaidas atitinkantys rezultatai. Be to, prokuroras nurodo, kad G. G. įmonė „Spektras“ Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą, kurios 8 skyriuje – Projekto tęstinumas – nurodė, kad nežino, ar bus galima parduoti naują produktą. Vertinant G. G. veikos pavojingumo laipsnį, anot prokuroro, esminę reikšmę turi padarytos žalos dydis, t. y. 116 962 Lt panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką. Kasatorius skunde tvirtina, kad tai turėjo realų neigiamą poveikį, dėl to Subsidijos sutartis buvo nutraukta, nebuvo užtikrintas projekto tęstinumas ir sukurto gaminio panaudojimas Subsidijos sutarties tikslui pasiekti. Todėl, kasatoriaus nuomone, G. G. padaryto nusikaltimo negalima laikyti mažareikšmiu. Be to, prokuroro nuomone, G. G. padaryto nusikaltimo negalima laikyti mažareikšmiu ir dėl to, kad taip buvo sumažintas PHARE programos veiksmingumas, institucinis bendradarbiavimas, neužtikrintas PHARE paramos lėšų panaudojimo tikslingumas bei PHARE programų įsipareigojimų vykdymas. Prokuroras skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė iš G. G. akcinei bendrovei Turto bankas 116 962 Lt žalai atlyginti, bet tuo pačiu padarė prieštaringą išvadą, kad G. G. padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis.

6G. G. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, G. G. baudžiamąją bylą nutraukti nesant jo veikoje BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, civilinį ieškinį atmesti. Šį prašymą kasatorius motyvuoja tuo, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Remdamasis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ketvirtojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, kasatorius teigia, kad G. G. inkriminuota ir teismų priimtais sprendimais pripažinta įrodyta veika yra susijusi išimtinai tik su civilinių santykių objektu esančios subsidijos sutarties sąlygų – priimtų įsipareigojimų – pažeidimu, todėl jo ginamajam buvo nepagrįstai taikytos BK 206 straipsnio 1 dalies nuostatos. Gynėjas skunde teigia, kad teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog G. G. pažeidė Pirkimų tvarkos 6 punkto nuostatas ir nurodo šį teiginį, jo nuomone, patvirtinančias aplinkybes: pagal Pirkimų tvarkos 28 punkto nuostatas G. G., kaip komisijos narius paskiriančio asmens, vienintelė prievolė buvo paskirti nepriekaištingos reputacijos asmenis; byloje nenustatyta, kad ši prievolė būtų pažeista; visus klausimus (tarp jų ir dėl UAB „NPAC“ pateikto pasiūlymo vertinimo) sprendė penkių narių pirkimo komisija; net ir laikant, kad P. B. ir V. D. buvo šališki, jų balsai negalėjo lemti, nes tai nesudarė balsų daugumos. Todėl, anot kasatoriaus, jų buvimas komisijos nariais šiuo atveju nereiškė nešališkumo principo pažeidimo. Kasatorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad vykdydami Pirkimų tvarkos 32 punkto nuostatas tiek V. D., tiek P. B. pasirašė Pirkimo komisijos narių nešališkumo deklaraciją; šie asmenys buvo įpareigoti pirkimus vertinti išimtinai techniniu požiūriu; pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, jog net Centrinės projektų valdymo agentūros darbuotojas V. T. patvirtino, kad darytina tik prielaida, jog P. B. galėjo būti šališkas ir pirkimas galėjo būti neskaidrus; tuo metu, kai G. G. IĮ darbuotojai P. B. ir V. D. buvo paskirti G. G. IĮ „Spektras“ pirkimų komisijos nariais, niekas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog vėliau atvirame konkurse dalyvaus ir UAB „NPAC“; jeigu pirkimų komisijos narys yra šališkas, tai jis, o ne kitas asmuo, kaip šiuo atveju G. G., ir turi atsakyti; bet kokiu atveju šališkumas, t. y. kito tiekėjo protegavimas, turi būti ne preziumuojamas, o neginčytinai įrodytas, kitaip tariant, vien faktas, kad asmuo dirbo vienoje įmonėje, kuri buvo pasiūlymą pateikusi, ir kitoje įmonėje, kuri šį pasiūlymą vertino, nepreziumuoja pasiūlymą pateikusios įmonės protegavimo; UAB „NPAC“ konkursui pateiktas pasiūlymas dėl klijavimo aparato nebuvo vienintelis, tačiau aparatą buvo pasiūlyta pirkti už mažiausią kainą, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirkimas buvo neskaidrus; net ir pripažinus tą aplinkybę, kad L. A. rengė G. G. IĮ „Spektras“ pirkimų konkursų dokumentus, teismai neturėjo jokio pagrindo konstatuoti Pirkimų tvarkos 6 punkto nuostatų pažeidimą, nes G. G. UAB „NPAC“ pasiūlymų vertinimo komisijoje nedalyvavo, sprendimo dėl pripažinimo jos pasiūlymo tinkamu ir laimėjusiu nepriėmė. Kasatorius mano, kad net ir pripažinus, jog G. G. pažeidė Pirkimų tvarkos 39, 40 punktų nuostatas, tai nėra pagrindas baudžiamosios atsakomybės taikymui, nes tai yra viso labo civilinių teisinių santykių reguliuojamos srities pažeidimai; net ir pripažinus, jog civilinių teisinių santykių pažeidimas gali būti vertinamas kaip BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, tų pažeidimų negalima vertinti kaip esminių ar šiurkščių subsidijos sutarties pažeidimų. Kasatorius skunde nurodo, jog nuo kaltinamojo akto įteikimo kaltinamajam momento jis žino, kuo yra kaltinamas, ir atitinkama apimtimi gali rengtis gynybai, o šioje byloje kaltinamąjį aktą pakeitė 2006 m. gegužės 26 d. prokuroro pareikšimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kasatorius skunde pažymi, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas G. G. inkriminuotą kaltinimą dėl klijavimo aparato įsigijimo iš susijusių asmenų papildė naujomis aplinkybėmis bei konstatavo įrodytomis aplinkybes, kurių nebuvo pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu – teismas nutartyje nurodė, kad pranešimai apie pirkimus buvo siunčiami iš UAB „NPAC“ fakso, UAB „NPAC“ nuomojasi patalpas iš G. G. IĮ „Spektras“. Tokiu būdu, anot kasatoriaus, teismas sudarė situaciją, kai naujų aplinkybių G. G. negali ginčyti, negali dėl jų išsakyti savo pozicijos. Kasatoriaus nuomone, taip apeliacinės instancijos teismas išėjo už apeliacinių skundų ribų, tuo iš esmės pažeisdamas G. G. nekaltumo prezumpciją, neišsamiai bei šališkai išnagrinėjo bylą. Gynėjas skunde teigia, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.4, 3.1.8 punkto nuostatų konstatuodami, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo, skaidrumo ir nediskriminavimo principai, tačiau nenurodydami jokių objektyvių aplinkybių, o vadovaudamiesi tik prielaida, kad minimus principus pažeidė P. B. ir V. D. buvimas komisijos nariais. Kasatorius pažymi, jog nė vienas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad L. A. rengė G. G. IĮ „Spektras“ pirkimų konkursų dokumentus. Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismai netyrė, dėl kokių priežasčių G. G. IĮ „Spektras“ nepateikė nustatytais terminais pasiūlymų vertinimo ataskaitų. Anot gynėjo, teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes tinkamai nenustatė kaltės formos ir rūšies. Be to, gynėjo teigimu, teismas netyrė aplinkybių, susijusių su dokumentų pateikimu Lietuvos verslo paramos agentūrai, taip pažeidžiant reikalavimą bylos aplinkybes ištirti išsamiai. Kasatoriaus nuomone, teismas formaliai taikė Pirkimų tvarkos 187 punkto nuostatas pripažindamas, jog bet koks Pirkimų tvarkos pažeidimas, net ir mažareikšmis, sudaro pagrindą piniginių lėšų susigrąžinimui. Anot kasatoriaus, Pirkimų tvarkos 187 punkto nuostatos taikytinos jas aiškinant sistemiškai, t. y. kartu su kitais teisės aktais, būtent, su CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalių, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Gynėjo nuomone, įvertinus tas nuostatas, darytinos tokios išvados: subsidijos sutarties nutraukimui ir reikalavimo grąžinti sumokėtas pinigines lėšas pagrįstumo vertinimui esminės reikšmės turi ne tik sutarties netinkamas vykdymas, bet ir tai, ar toks pažeidimas laikytinas esminiu; teismų konstatuotos aplinkybės patvirtina, kad G. G. IĮ „Spektras“ nebuvo padaryta nė vieno pažeidimo, kurį būtų galima pripažinti esminiu. Kasatoriaus nuomone, tai patvirtina ir teismų pripažinimas veiką buvus mažareikšme. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai ,kad: sugrąžinus visas įrenginio sukūrimui gautas lėšas, susidarytų dualistinė situacija: viena vertus, prašomos sugrąžinti lėšos panaudotos pagal paskirtį – jos išleistos įrenginiui sukurti, kita vertus, esant įrenginiui sukurtam, jas prašoma sugrąžinti, nors G. G. IĮ „Spektras“ tų lėšų nepasiėmė, jos neskirtos šiai IĮ, lėšos išleistos būtent to įrenginio sukūrimui, jas perduodant tretiesiems asmenims; tokio didelio ieškinio priteisimas savo esme prilygsta bausmei, nes jis keletą kartų viršija maksimalią baudą net už sunkų nusikaltimą (BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktas); civilinės atsakomybės taikymas reikalaujant sumokėtų piniginių lėšų sugrąžinimo ne iš G. G. IĮ „Spektras“, o iš jo asmeniškai, visiškai nesuderinamas su civilinės atsakomybės principais, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo Protokolo 1 straipsnio nuostatomis, nes civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ne G. G., kaip fiziniam asmeniui, o G. G. IĮ „Spektras“. Kasatorius mano, kad šioje byloje civilinis ieškovas neturi reikalavimo teisės į 2005 m. liepos 7 d. valstybės iždo mokėjimo pavedimu IĮ „Spektras“ pervestą 48 101, 65 Lt sumą, nes reikalavimo teisės į šiuos pinigus jam nėra parleidęs pradinis kreditorius – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija.

7Prokuroro kasacinis skundas atmestinas, G. G. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Dėl BK 37 straipsnio, 206 straipsnio 1 dalies taikymo

9Byloje nustatyta, kad 2004 m. lapkričio 30 d. Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau sutartyje – Sutarčių institucija), Lietuvos Respublikos ūkio ministerija bei VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (viena šalis) ir G. G. IĮ „Spektras“ (kita šalis) sudarė paramos sutartį Nr. 6537901-01-01-0059. Sutarties 1 straipsnyje (Sutarties objektas) nurodyta, kad pagal šią sutartį pirmoji šalis suteikia subsidiją projektui „Naujo pakavimo automato prototipo kūrimas“, finansuojamam iš PHARE programos, įgyvendinti, o antroji šalis (paramos gavėjas) priima subsidiją ir prisiima atsakomybę už projekto vykdymą. Be to, 1 Sutarties straipsnyje yra nustatyta, kad subsidija bus suteikta pagal Sutartyje, kurią sudaro pats sutarties tekstas ir jos priedai, nustatytas sąlygas. Sutarties 7 straipsnio 7(1)(3) punkte nurodyta, kad vykdydamas pirkimus paramos gavėjas privalo vadovautis Sutarčių institucijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 240 patvirtinta pirkimų tvarka Europos Sąjungos PHARE programos subsidijų gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (šios kasacinės instancijos teismo nutarties tekste tas dokumentas sutrumpintai vadinamas – Pirkimų tvarka). Pagal paramos sutartį G. G. IĮ gavo 48 101, 65 Lt iš nacionalinio biudžeto bei 144 304, 94 Lt iš PHARE programos, t. y. iš viso gavo 192 406, 59 Lt tikslinės paramos lėšų. Lėšų panaudojimą, vykdant projektą, kontroliavo paramą suteikusios sutarties šalies institucijos – Lietuvos verslo paramos agentūra, Centrinė projektų valdymo agentūra, Ūkio ministerija. Projekto vykdymo eigoje kontroliuojančios institucijos nustatė, kad paramos lėšos buvo panaudos pagal paskirtį – už jas buvo perkama įranga ir atliekami darbai naujo pakavimo automato prototipui sukurti, tačiau dalis įrangos buvo nupirkta, pažeidžiant tam tikras Pirkimų tvarkos nuostatas.

10Dėl nustatytų Pirkimų tvarkos pažeidimų Centrinė projektų valdymo agentūra įtarė nusikalstamą veiką ir apie tai raštu Nr. 10063 2005 m. gruodžio 29 d. pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste – FNTT). Patikslinusi rašte nurodytą informaciją, FNTT 2006 m. kovo 23 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 206 straipsnio 1 dalyje – tikslinės paramos panaudojamas ne pagal nustatytą tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad naudojant paramos lėšas buvo pažeisti Pirkimų tvarkos 6, 10, 39 ir 40 punktų reikalavimai: 6 punkto reikalavimai buvo pažeisti dėl to, kad G. G. neužtikrino, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų – klijavimo aparatas buvo nupirktas iš susijusių asmenų; pažeidžiant 10 punkto reikalavimą jis nevykdė pirkimų pagal su Lietuvos verslo paramos centru 2005 m. vasario 23 d. suderintą pirkimų planą, t. y. 2005 m. rugpjūčio 3 d. iš UAB „Lenze“ už 20 650 Lt įsigijo vieną servo pavarą, nors pagal suderintą pirkimų planą už tą pačią sumą privalėjo nupirkti dvi servo pavaras; 39 ir 40 punktų reikalavimai buvo pažeisti todėl, kad per 10 dienų po visų pasiūlymų vertinimo pabaigos Lietuvos verslo paramos agentūrai G. G. nepateikė derinimui pasiūlymų vertinimo ataskaitų ir, negavęs minėtos agentūros pritarimo dėl pirkimo sutarčių sudarymo su tiekėjais, sudarė įrangos pirkimo sutartis, pagal kurias pinigus (116 962 Lt) sumokėjo iš avansinių paramos lėšų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad nurodyti pažeidimai yra pagrindas G. G. pareikšti įtarimą padarius BK 206 straipsnio dalyje numatytą nusikaltimą ir perduoti bylą į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 2006 m gegužės 19 d., t. y. dar prieš užbaigiant ikiteisminį tyrimą (byla teismui buvo perduota 2006 m gegužės 26 d.), Centrinė projektų valdymo agentūra priėmė sprendimą Nr. 1 Dėl paramos sutarties nutraukimo ir lėšų susigrąžinimo. Sprendimu G. G. IĮ „Spektras“ buvo įpareigota iki 2006 m. gegužės 25 d. sugrąžinti paramos lėšas (192 406,59 Lt) su palūkanomis, pervedant pinigus į atitinkamas Finansų ministerijos ir Ūkio ministerijos sąskaitas. Byloje yra ir 2006 m. gegužės 15 d. Centrinės projektų valdymo agentūros G. G. individualiai įmonei „Spektras“ pareikštas civilinis ieškinys, kuriama buvo prašoma iš atsakovo priteisti tik 116 962 Lt (vėliau šis ieškinys buvo patikslintas, o dar vėliau reikalavimo teisė buvo perleista AB Turto bankas).

112006 m. birželio 12 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo G. G. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 206 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 32 MGL (4000 Lt) dydžio bauda, tačiau šis baudžiamasis įsakymas neįgijo teisinės galios, nes BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka G. G. pareikalavo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą teisme, buvo priimtas skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendis. Baudžiamajame įsakyme priimdamas sprendimą G. G. nuteisti teismas buvo padaręs išvadą, kad jo veika atitinka visus BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. Tą patį savo kasaciniame skunde tvirtina prokuroras, teigdamas, jog aptariamos veikos sudėtis yra formali, todėl pats tikslinės paramos tvarkos pažeidimo faktas yra pakankamas baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apkaltinamajam nuosprendžiui priimti tų požymių nepakanka. Todėl teismas priėmė sprendimą baudžiamąją bylą nutraukti, atleidžiant G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 206 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, pritaikius BK 37 straipsnį. Šį sprendimą apeliacine tvarka ginčijo tiek G. G. gynėjas, tiek prokuroras, o taip pat ir civilinis ieškovas. G. G. gynėjas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį, o prokuroras ir civilinis ieškovas apeliaciniuose skunduose tvirtino, kad BK 37 straipsnis pritaikytas nepagrįstai, kad turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad BK 37 straipsnis pritaikytas tinkamai, t. y. kad G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 206 straipsnio 1 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo atleistas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad G. G. padaryti pažeidimai yra formalūs, todėl jo veika tik formaliai atitinka visus BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąjį traukti baudžiamojon atsakomybėn. Pagrįsdamas šia išvadą teismas nuosprendyje pažymėjo tokias aplinkybes: pakavimo aparato prototipas buvo sukurtas; patikros metu nustatyta, kad jis veikia, todėl pagrindinis projekto tikslas įgyvendintas; subsidijos sutartyje numatytos detalės ir įrengimai buvo nupirkti; lėšos nebuvo iššvaistytos, jos buvo panaudotos pagal paskirtį, nenukrypstant nuo projekto biudžeto išlaidų (bendra pinigų suma servo pavaroms įsigyti buvo 6000 EUR, o nupirkta buvo viena servo pavara už 5980 EUR); kas ketvirtį buvo teikiamos finansinės ataskaitos; projekto vykdymas buvo pradėtas ir baigtas, nepažeidžiant nustatytų terminų; įgaliotų institucijų pareigūnams buvo sudaryta galimybė susipažinti vietoje su projekto įgyvendinimu. Apeliacinio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos, t. y atitinkančios bylos medžiagą.

12Kasacinės instancijos teismas įstatymo nėra įgaliotas tikrinti, ar žemesnių instancijų teismai tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes. BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nagrinėdamas kasacinę bylą teismas apskųstus nuosprendžius ir nutartis patikrina teisės taikymo aspektu. Šiuo aspektu vertindama byloje nustatytas aplinkybes kasacinės instancijos teismo kolegija daro išvadą, kad priimdamas sprendimą G. G. taikyti BK 37 straipsnį pirmosios instancijos teismas šią BK Bendrosios dalies normą pritaikė netinkamai. Siekiant tinkamai pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia būtina nustatyti, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK Specialiosios dalies tam tikroje normoje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Tik po to teismas gali spręsti, ar nėra pagrindo tą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu. Šioje byloje G. G. buvo kaltinamas BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Aptariamos normos dispozicija suformuluota taip: tas, kas gavęs 150 MGL dydžio ar didesnės vertės kreditą, paskolą ar tikslinę paramą, panaudojo juos ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką. G. G. kaltinamas dalies tikslinės paramos lėšų (116 962 Lt) panaudojimu ne pagal nustatytą tvarką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad: šis kaltinimas visiškai atitinka vieną iš aptariamos nusikaltimo sudėties požymių – suteiktos tikslinės paramos dydį (šiuo atveju jis didesnis už 150 MGL); tokio dydžio tikslinės paramos panaudojimas ne pagal paskirtį būtų pakankamas pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal aptariamą BK normą atsirasti, tačiau šioje byloje G. G. kaltinamas ne tikslinės paramos panaudojimu ne pagal paskirti, o jos panaudojimu ne pagal nustatą tvarką; šioje byloje tiriamu atveju tikslinės paramos panaudojimo tvarką nustato Pirkimų tvarka. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė išvadą, kad bet koks Pirkimų tvarkos pažeidimas yra vertintinas kaip BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog iš sisteminės teisės normų analizės seka, kad tokia išvada nėra teisinga. Ne kiekvienas Pirkimų tvarkos pažeidimas sukelia realią grėsmę BK XXXI skyriuje išdėstytų normų saugomam gėriui – ekonomikai ir verslo tvarkai. BK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nusikaltimas yra ne tik šiame kodekse uždrausta, bet ir pavojinga veika. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymį – tikslinės paramos panaudojimas ne pagal nustatytą tvarką – atitiktų ne formalūs, o tik realios žalos padarę ar sukėlę grėsmę tokiai žalai atsirasti Pirkimų tvarkos pažeidimai (pavyzdžiui, nustatytos pirkimo būdo parinkimo tvarkos ar panašaus pobūdžio pažeidimai, sudarę sąlygas nepagrįstam tam tikrų asmenų praturtėjimui, neracionaliam paramos lėšų naudojimui ir pan.). Šioje byloje nenustatyta, kad dėl skaidrumo principo pažeidimo parenkant įsigyjamos įrangos pardavėją, ataskaitų apie perkamą įrangą nepateikimo nustatytu laiku, pirkimų plano netikslaus įvykdymo buvo padaryta materialinės ar kitos žalos (kad būtų iššvaistytos ar neracionaliai panaudotos paramos lėšos, nukrypta nuo projekto tikslų ir pan.).

13Byloje nustatyta, kad, padarant aptartus Pirkimo tvarkos pažeidimus, buvo nupirkta įrenginių už 116 962 Lt. Prokuroras kasaciniame skunde tvirtina, kad ši pinigų suma – tai G. G. nusikaltimu padarytos žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas tos pinigų sumos, t. y. tų išlaidų, teisiškai neįvertino – byloje pareikštą civilinį ieškinį atmetė, nuosprendyje nenurodydamas jokių tokio sprendimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas išlaidas, kurios buvo padarytos, pažeidžiant Pirkimų tvarką, įvertino dvejopai: pirma, skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad už įrenginių įsigijimą, pažeidžiant Pirkimų tvarką, G. G. taikytina sutartinė atsakomybė už netinkamą prievolių vykdymą; antra, toje pačioje nutarties pastraipoje teismas nurodė, kad iš G. G. priteistinas padarytos žalos atlyginimas. Iš tokio vertinimo sektų, kad už tų pačių veiksmų atlikimą G. G. taikytina, tiek sutartinė, tiek deliktinė civilinė atsakomybė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien dėl savo prieštaringumo toks vertinimas negali būti pripažįstamas teisingu, nes abi civilinės atsakomybės rūšys už tų pačių veiksmų atlikimą negali būti taikomos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos medžiagą atitinka pirmasis iš apeliacinės instancijos teismo pateiktų vertinimų. Byloje nustatyta, kad santykiai tarp G. G. individualios įmonės ir tikslinę paramą suteikusių institucijų atsirado sutarties pagrindu. Pirkimų tvarka yra tos sutarties dalis. Pirkimų tvarkos 187 punkte yra numatyta atsakomybė už tvarkos nesilaikymą. Tame punkte yra nurodyta, kad: išlaidos, kurias paramos gavėjas patyrė pažeisdamas šios tvarkos reikalavimus, Centrinės projektų valdymo agentūros sprendimu gali būti pripažįstamos netinkamomis projekto išlaidomis; tokiu atveju jos nefinansuojamos subsidijos lėšomis – lėšos neskiriamos, o tuo atveju, jeigu jos jau buvo paskirtos, o pažeidimas paaiškėjo vėliau – paramos gavėjas įpareigojamas tas lėšas sugrąžinti (lėšos iš paramos gavėjo išieškomos). Tai sutartinė atsakomybė. Baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 straipsnis). Ginčai, kylantys dėl sutartinės civilinės atsakomybės, nagrinėtini civilinėse bylose.

14Dėl BPK 303, 329 straipsnių taikymo

15Nenustačius vieno iš būtinų BK 206 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, t. y. pavojingos, o ne formalios veikos, G. G. dėl šio kaltinimo turėjo būti išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių). Pažeisdamas šias nuostatas, netinkamai pritaikęs BK 37 straipsnį, pirmosios instancijos teismas taikė BPK 303 straipsnio 4 dalį, t. y. nuosprendžiu atleido G. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukė. Šios klaidos neištaisė ir apeliacinės instancijos teismas BPK 329 straipsnio 3 punkte nustatyta tvarka. Šie BPK reikalavimų pažeidimai ir netinkamas BK 37 straipsnio pritaikymas sukliudė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priimti teisingus nuosprendį ir nutartį (BPK 369 straipsnis). Todėl skundžiami abiejų instancijų teismų sprendimai naikintini (BPK 383 straipsnis), byla nutrauktina dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tokiu kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimu G. G. gynėjo kasaciniame skunde suformuluotas prašymas yra patenkinamas iš dalies, o prokuroro kasacinis skundas atmetamas.

16Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

17Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 8 d. nutartį. Baudžiamąją bylą prieš G. G. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Akcinės bendrovės Turto bankas civilinį ieškinį dėl 192 406,59 Lt priteisimo žalai atlyginti palikti nenagrinėtą.

18Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą atmesti.