Byla e2S-1835-254/2017
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mondesta“ atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grindalita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mondesta“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ginčas kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų byloje reiškiamiems reikalavimams užtikrinti, taikymo.
  1. Kreditorė UAB „Grindalita“ kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo siekiant išieškoti 25 085,85 Eur skolą ir 903,09 Eur delspinigius iš skolininkės UAB „Mondesta“. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkės turtą, turtines teises ir pinigines lėšas 25 988,94 Eur sumai.
  2. 2017 m. vasario 27 d. buvo priimtas teismo įsakymas ir tos pačios dienos nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „Mondesta“ nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas ir turtinės teisės bei piniginės lėšos 25 988,94 Eur sumai.
  3. UAB „Mondesta“ pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, įsakymas buvo panaikintas, o UAB Grindalita“ teismui pateikė ieškinį ir prašė iš UAB „Mondesta“ priteisti 17 100 Eur ir 615,62 Eur delspinigių pagal 2017 m. kovo 31 d. tarp šalių pasirašytą skolų suderinimo aktą.
  4. UAB „Modesta“ pateikė teismui prašymą panaikinti byloje laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Nurodė, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pateikti finansinę padėtį pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis yra gera. Be to, ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra trečdaliu mažesnė nei byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, jog pagrindų naikinti laikinąsias apsaugos priemones nei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 149 straipsnio pagrindais, nei atsakovės nurodytais motyvais, kurie iš esmės laikytini atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvais, nėra.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Mondesta“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį. Skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Teismo nutartis yra be motyvų, todėl egzistuoja absoliutus jos negaliojimo pagrindas.
    2. Teismas pažeidė proporcingumo principą byloje palikdamas galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurių apimtis didesnė nei ieškiniu reiškiami reikalavimai.
    3. Teismas neatsižvelgė į naujai formuojamą teisminę praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimais.
    4. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų slėpti, iššvaistyti, ar kitaip sumažinti savo turto apimtį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas.
    5. Atsakovo turtinė padėtis pagal pateiktus balanso duomenis yra labai gera, todėl buvo visos prielaidos spręsti apie tai, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Grindalita“ prašo skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
    1. Teismas pagrįstai paliko galioti taikytas laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kadangi ieškinys yra tikėtinai pagrįstas: jį pagrindžia atliktų darbų priėmimo aktai, skolų suderinimo aktas, sąskaitų faktūrų kopijos.
    2. Tai, kad sprendimo įvykdymo rizika egzistuoja, įrodo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovei buvo vykdomas restruktūrizavimo procesas, tačiau nepajėgiant vykdyti restruktūrizavimo plano, restruktūrizavimo byla buvo nutraukta.
    3. Pateikti atsakovės finansiniai duomenys rodo apie didelius įsiskolinimus, kurie iš esmės atitinka turimo ilgalaikio turto vertę. Šalys skolą suderino, tačiau nesutarė dėl jos grąžinimo, dėl ko ir kilo teisminis ginčas, taigi grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas, yra.

6Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas kreditorės prašymas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo

  1. Apeliantė nurodo, kad teismas, atmesdamas atsakovės prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, savo sprendimo tinkamai nemotyvavo, o tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga motyvuoti nutartį numatyta CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Teismas privalo pateikti sprendimo (nutarties) motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Todėl, kai teismo nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai lemia absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo egzistavimą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).
  4. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas savo sprendimą netenkinti atsakovės prašymo panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvavo, nes nurodė, kad jo vertinimu byloje nenustatyta pagrindų naikinti laikinąsias apsaugos priemones nei CPK 149 straipsnio pagrindais, nei atsakovės nurodytais motyvais. Taigi, pirmosios instancijos teismas nors išsamiai ir neanalizavo atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo motyvų, tačiau laikyti, kad nutartyje teismas visai nepateikė jokių motyvų, nėra pagrindo.

8Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindų

  1. Dalyvaujantiems byloje asmenims CPK įtvirtina teisę prašyti teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu arba, kai būtina apginti viešąjį interesą, – savo iniciatyva gali pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, taip pat panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144, 148, 149 str.). Pirmosios instancijos teismo nutartys laikinųjų apsaugos priemonių klausimais atskiruoju skundu gali būti skundžiamos aukštesnės instancijos teismui, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 151 str.). Iš šių proceso normų analizės galima spręsti, jog įstatymas byloje dalyvaujantiems asmenims, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustato teisę siekti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo alternatyviais būdais: 1) kreiptis į bylą iš esmės nagrinėjantį teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 149 str.); 2) paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 151 str.). Atsižvelgiant į tai akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, spręsdamas atsakovės prašymą panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, be pagrindo pažymėjo, kad prašymo argumentai galėtų sudaryti atskirojo skundo dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones turinį ir išsamiau jų neanalizavo.
  2. Apeliantė tiek prašyme panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, tiek atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ji ketintų slėpti, iššvaistyti, ar kitaip sumažinti savo turto apimtį, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Be to nurodo, kad jos turtinė padėtis pagal pateiktus balanso duomenis yra gera ir tai reiškia, kad ieškiniu prašoma priteisti suma atsakovei nėra didelė.
  3. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės nurodomais argumentais, kadangi iš byloje esančių duomenų galima daryti priešingą išvadą. Pirma, atsakovė, 2017 m. kovo 31 d. pasirašiusi su ieškove skolų suderinimo aktą pati pripažino, kad ieškovei yra skolinga 17 100,60 Eur, be to, apeliantės atstovas 2017 m. birželio 7 d. prašymu teismui patvirtino, kad mokėtina skola ieškovei yra sumažėjusi, su ieškove yra vedamos derybos dėl taikaus ginčo sprendimo. Tai leidžia spręsti apie ieškiniu prašomos priteisti sumos pagrįstumą ir tikėti ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, t. y. kad atsakovė neturi galimybių sumokėti skolos sumą, ir nors ją pripažįsta, vengia mokėjimo, o tai sudaro prielaidas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, o laikinosioms apsaugos priemonėms jau esant pritaikytoms – palikti tokias priemones galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  4. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 28 d. sprendimu ieškovės ir atsakovės ginčą jau išnagrinėjo ir ieškovės reikalavimus sprendimu tenkino visiškai, ir nors šis sprendimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs, ši aplinkybė taip pat sudaro pagrindą spręsti apie ieškinio tikėtiną pagrįstumą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikalingumą. Pažymėtina, kad tokį aptartą faktinių aplinkybių vertinimą pateikia ir teismų praktiką, kuri laiko, jog preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą ir sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo egzistavimo, pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nors šis sprendimas ir neįsiteisėjęs (žr. pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-780/2012, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikyti paprastai nėra pagrindo tais atvejais, kai išnagrinėjus bylą iš esmės, priimamas ieškovui nepalankus teismo sprendimas. Vadinasi, ir atvirkščiai – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas egzistuoja tuomet, kai išnagrinėjus bylą iš esmės teismas priima ieškovui palankų teismo sprendimą (žr. pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-960/2013). Nenukrypstant nuo šios teismų praktikos, faktas, kad šioje byloje ieškinys patenkintas, nors teismo sprendimas ir neįsiteisėjęs, yra laikytinas pakankamu pagrindu konstatuoti preliminarų ieškinio pagrįstumą, o kartu ir poreikį galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą užtikrinti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
  5. Be to, iš apeliantės pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės turtas nors ir siekia 1 958 728 Eur, esminę jo dalį sudaro mašinos ir įranga (794 362 Eur), kurių vertė nėra pagrįsta detalesniais duomenimis, pinigų likutis sąskaitose ir kasoje yra santykinai nedidelis (7 319 Eur), o pagal balanso duomenis atsakovės trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro beveik pusę nurodyto turto vertės (972 193 Eur), atsakovė turi įsiskolinimų darbuotojams (43 593 Eur). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis atsakovės restruktūrizavimo procesas buvo nutrauktas jai nesugebant vykdyti restruktūrizavimo plano (civ. bylos Nr. B2-87-657/2016 duomenys). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikta informacija sudaro prielaidas spręsti, kad ieškiniu prašoma priteisti 17 715,62 Eur suma, vertinant pagal esamą atsakovės turtinę padėtį, skolininkei yra pakankamai didelė. Tai patvirtinama ir nutarties 18 punkte išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis apie tai, kad atsakovė nors ir pripažįsta, kad skola egzistuoja, vengia ją sumokėti ir nors nėra duomenų apie tai, kad ji ketina paslėpti turimą turtą ir taip išvengti skolos mokėjimo, tai sudaro pagrindą vertinti atsakovės elgesį kaip grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir tai sudarė pagrindą teismui netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje egzistavo pagrindas sumažinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą.
  6. Kaip pažymėta nutarties 4-6 punktuose, po teismo nutarties atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinio reikalavimai buvo sumažinti nuo 25 988,94 Eur (skola plius delspinigiai) iki 17 715,62 Eur (skola plius delspinigiai), tačiau nepaisant to, byloje galioja 2017 m. vasario 27 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios ieškinio reikalavimus 25 988,94 Eur ribose.
  7. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014; kt.).
  8. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo pakankamą pagrindą nustatyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija apeliantei pareikšto ieškinio sumą, t. y. nustatyti faktą, kad byloje galioja didesnės apimties (25 988,94 Eur) laikinosios apsaugos priemonės, nei reikalinga teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Tokiu atveju, spręsdamas apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas turėjo pagrindą nustatyti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka CPK 145 straipsnio nuostatų ir tuo nepagrįstai pažeidžiami atsakovės interesai. Todėl atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkintinas iš dalies ir sumažintinas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 17 715,62 Eur sumos.
  9. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pažeidė CPK 145 straipsnyje įtvirtintą ekonomiškumo ir proporcingumo principą, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą teismo nutartį, kuri keistina iš dalies, sumažinant Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

10atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

11Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį pakeisti.

12Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mondesta“ prašymą tenkinti iš dalies, sumažinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-1374-297/2017 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą nuo 25 988,94 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų 94 ct. iki 17 715,62 Eur (septyniolikos tūkstančių septynių šimtų penkiolikos eurų, 62 ct) sumos.

13Nutartį išsiųsti Turto areštų registrui.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai