Byla 2-361-881/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei, dalyvaujant atsakovui S. M. ir jo atstovei advokatei Laurai Smalinskaitei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-361-881/2017 pagal ieškovo BUAB ,,Nkodas“ ieškinį atsakovui S. M., dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas BUAB ,,Nkodas“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir patikslinęs ieškinį prašo priteisti iš atsakovo S. M. BUAB ,,Nkodas“ naudai 249 057,08 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

4Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovui UAB „Nkodas“ iškėlė bankroto bylą. BUAB ,,Nkodas“ vertėsi krovinių ekspedijavimu. Laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2010 m. kovo 20 d. BUAB ,,Nkodas“ vadovu buvo atsakovas S. M.. Nuo 2010 m. kovo 20 d. įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku buvo R. Š.. Iš apskaitos dokumentų bankrutuojančios bendrovės administratorius nustatė, kad iš bendrovės sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“, Nr. ( - ), buvo išgrynintos lėšos, t. y. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. iki 2011 m. kovo 13 d. iš viso buvo paimta 173 167,95 Eur dydžio suma. Atsakovo S. M. vadovavimo laikotarpiu iš sąskaitos buvo paimta 3 113,42 Eur suma. Tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši pinigų suma būtų buvusi panaudota bendrovės veiklai vykdyti ar kitais BUAB ,,Nkodas“ interesais. Taigi akivaizdu, jog šios lėšos buvo pasisavintos atsakovo. Kadangi lėšos buvo naudojamos ne įmonės veiklos ir jos prievolių vykdymui, atsakovas prisidėjo prie įmonės nemokumo. Įmonei iškėlus bankroto bylą, administratoriui nebuvo perduoti jokie buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl neįmanoma nustatyti įmonės veiklos, atsakomybės, įsipareigojimų ir pan. apimties. Be to, atsakovas netinkamai vedė ir tvarkė buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad būtų įmanoma nustatyti tikruosius bendrovės finansinius įsipareigojimus. S. M. netinkamai vykdė direktoriaus pareigas, nors matė, kad įmonė turi finansinių sunkumų, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Nkodas“ iškėlimo. Iš balanso duomenų matyti, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB ,,Nkodas“ nuosavas kapitalas tapo neigiamas, didėjo įmonės nuostoliai ir mokėtini įsipareigojimai. Tokia bendrovės turtinė padėtis rodė, kad dar 2008-2009 metais įmonė turi rintų finansinių sunkumų ir jai turi būti inicijuojama bankroto byla. Atsakovas S. M. yra kaltinamasis baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-369/2016, kas leidžia manyti, jog pasisavinę BUAB ,,Nkodas“ priklausiusias pinigines lėšas, jis gavo nepagrįstos naudos. Atsakovas S. M., net ir pardavęs jam priklausiusias UAB ,,Nkodas“ akcijas, aktyviai kontroliavo naujojo direktoriaus veiksmus ir UAB ,,Nkodas“ reikalų tvarkymą. Taigi nors S. M. nusišalino nuo UAB ,,Nkodas“ vadovo pareigų, tačiau faktiškai veikė kaip vienas įmonę kontroliuojančių asmenų. BUAB ,,Nkodas“ padaryta žala kildinama ne tik iš neteisėto įmonės lėšų pasisavinimo, bet ir dėl turto, priklausiusio įmonei, neišsaugojimo ir neperdavimo administratoriui. Nepaisant to, kad įmonė turi turto, jo nepakanka įmonės mokumui atkurti ir atsiskaityti su įmonės kreditoriais.

5Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. M. ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra formalus, paviršutiniškas ir nemotyvuotas, todėl atsakovas neturi galimybės įgyvendinti teisminę gynybą ir pasisakyti dėl ieškinio reikalavimų iš esmės. Iš ieškinio argumentų nėra aišku, kuo pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, kokią žalą padarė atsakovas, kur jo kaltė, koks priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir bendrovei kilusios žalos. S. M. BUAB ,,Nkodas“ vadovu buvo iki 2010 m. kovo 20 d., iki tol, kol akcijas pardavė R. Š.. Teiginiai, kad UAB ,,Nkodas“ buvo nemokus jau S. M. vadovavimo metu yra deklaratyvūs. Priešingai nei teigia ieškovas, akcijų pardavimo metu bendrovė buvo moki ir realiai vykdė veiklą. Ją tęsė ir po akcijų pardavimo, ką patvirtina Pardavimo skolon žurnalo už 2010 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. lapkričio 30 d. įrašai, įmonės sąskaitos apyvarta už 2010 metų gruodžio mėnesį, į bylą patektos PVM sąskaitos faktūros. Aplinkybė, kad naujajam įmonės savininkui verslas nepavyko, nėra priežastis taikyti civilinę atsakomybę atsakovui S. M., t. y. prieš tai buvusiam įmonės vadovui. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 5 d. perdavimo – priėmimo akto, atsakovas S. M. pilnai perdavė naujam įmonės savininkui visus UAB ,,Nkodas“ dokumentus ir tuo metu bendrovėje buvusį turtą pagal tuos pačius dokumentus. Atsakovas neturėjo nei galimybės, nei teisės bendrovės turtą pasilikti savo žinioje, juo disponuoti. Taigi atsakovas neturėjo jokios pareigos turtą, kuriuo nedisponavo, perduoti bankroto administratoriui, todėl neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Paskutinė UAB ,,Nkodas“ finansinė atskaitomybė VĮ ,,Regsitrų centras“ pateikta už 2008 metus, jos pateikimo data 2009 m. rugsėjo 29 d., kas įrodo, jog S. M. tinkamai vykdė įmonės vadovo pareigas, nes būtent jis pateikė finansinę atskaitomybę. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., įmonės ilgalaikis turtas sudarė 14 660 Lt, o trumpalaikis turtas – 22 005 Lt, iš viso įmonė turėjo turto už 36 665 Lt. Tuo tarpu įmonės įsipareigojimai tesiekė 10 310 Lt. Akivaizdu, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė turto turėjo beveik keturis kartus daugiau nei įsipareigojimų, todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Nkodas“ iškėlimo. Bendrovei padarytos žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Jis tik nurodo, kad atsakovas iš įmonės sąskaitos išgrynino 3 113,42 Eur sumą. Minėtos lėšos buvo panaudotos įmonės tikslais ir interesais, dėl šių sumų pretenzijų atsakovui nekėlė ir naujasis įmonės savininkas. Visus įmonės dokumentus, pagrindžiančius minėtų lėšų panaudojimą įmonės tikslais, atsakovas perdavė priėmimo perdavimo aktu naujajam įmonės savininkui, todėl jais nedisponuoja. Nustačius, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu UAB ,,Nkodas“ buvo moki, visi įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujajam savininkui, kuris toliau tęsė įmonės veiklą, nėra pagrindo svarstyti ir atsakovo kaltės klausimo. Vien aplinkybė, kad įmonės balansas nesudarytas, nepatvirtintas, trūksta duomenų jam sudaryti arba turimi duomenys neišsamūs, nėra pagrindas išvadai, kad žala įmonei buvo padaryta. Iš ieškinio nėra matyti, kokius veiksmus atliko bankroto administratorius, kad nustatyti, kokį turtą turėjo bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo, kiek finansinių reikalavimų buvo pareikšta bankroto byloje, kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį. Ieškovas net neįrodinėja realios žalos, kurią galimai patyrė įmonė, o remiasi tik balanso, kuris net nebuvo išviešintas, duomenimis. Žala gali būti priteisiama tik įvertinus kiekvieno iš kreditorių reikalavimo susidarymo aplinkybes ir laikotarpį. Bankroto byloje buvo patvirtintas tik vienas realus Valstybinės mokesčių inspekcijos 404,06 Eur dydžio finansinis reikalavimas, todėl reali žala, kurią patyrė įmonė yra būtent ši suma. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, žala kreditoriams bei priežastinis ryšys tarp žalos ir vadovo neteisėtų veiksmų (bankroto procedūros neinicijavimo) konstatuojami tik tuo atveju, kai skoliniai įsipareigojimai per neveikimo laikotarpį akivaizdžiai išauga. Be to, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje ieškiniams dėl žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas. Toks pats terminas numatytas ir darbo kodekso 27 straipsnyje. Atsakovas dirbo darbo sutarties pagrindu. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi atsakovas S. M. įmonės vadovu buvo iki 2010 m. kovo 20 d., atsakomybė jam gali būti taikoma tik už žalą, kuri galėjo atsirasti iki šios dienos. Vadinasi, ieškinio senaties terminas dėl atsakovo atsakomybės taikymo skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 20 d., taigi ieškinys atsakovui dėl žalos atlyginimo turėjo būti pareikštas iki 2013 m. kovo 20 d., tuo tarpu šis ieškinys buvo pareikštas 2014 m. gegužės 26 d., t. y. jau praleidus ieškinio senaties terminą, kas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.

6Ieškinys atmetamas.

7Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi iškėlė ieškovui UAB „Nkodas“ bankroto bylą. 2016 m. spalio 21 d. teismas patikslino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, nurodydamas, kad teismo patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai BUAB ,,Nkodas“ bankroto byloje sudaro 1 137,66 Eur (404,06 Eur dydžio VĮ Turto banko finansinis reikalavimas ir 733,60 Eur dydžio AB ,,Ogmijos centras“ finansinis reikalavimas).

8Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas BUAB ,,Nkodas“ yra bankrutavusi bendrovė, teismas sprendžia, kad nagrinėjamas ginčas yra susijęs tiek su pačios bankrutavusios bendrovės, tiek su jos kreditorių interesais, todėl, kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tokiose bylose yra ginamas taip pat ir viešasis interesas, ir teismas privalo būti aktyvus (CPK 7 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010 ir kt.).

9Tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos, kai viena iš bylos šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pasisakęs, kad ir tokiose bylose privaloma taikyti rungimosi principą ir bankrutuojančiai įmonei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009).

10Taigi bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu atveju ieškovas, naudodamasis savo teisėmis, jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tuo tarpu teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą reglamentuojančiomis taisyklėmis, tarp jų įrodymų pakankamumo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku šioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

11Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, patikslinęs ieškinį, nurodo, kad 249 057,08 Eur žala bendrovei atsirado atsakovui netinkami vykdant vadovo pareigas, laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir neperdavus įmonės balanse nurodyto įmonės turto.

12Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-528/2009; kt.).

13Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt.,bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-298/2006).

14Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. J. v. V. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).

15Tačiau tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Įmonės administracijos vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

16Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

17Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės valdymo organams nustatytų pareigų – tiek įtvirtinančių konkrečias funkcijas, tiek fiduciarinių – vykdymas reiškia, kad jos turi būti vykdomos ne tik bendrovės dalyvių – akcininkų – interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

18Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

19Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu numatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

20Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

21Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsirasti buvo bendrovės nemokumo fakto atsiradimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. M. BUAB ,,Nkodas“ vadovu buvo iki 2010 m. kovo 20 d., iki tol, kol akcijas pardavė R. Š..

22Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio nuostatos, jog atsakovas S. M. pažeidė Įmonių bankroto įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Nkodas“ iškėlimo. Priešingai nei teigia ieškovas, akcijų pardavimo metu UAB ,,Nkodas“ buvo moki ir realiai vykdė veiklą, todėl atsakovas, neinicijuodamas bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Paskutinė UAB ,,Nkodas“ finansinė atskaitomybė VĮ ,,Regsitrų centras“ pateikta už 2008 metus, ji buvo pateikta 2009 m. rugsėjo 29 d. Iš 2008 metų UAB ,,Nkodas“ finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., įmonės ilgalaikis turtas sudarė 14 660 Lt, o trumpalaikis turtas – 22 005 Lt, iš viso įmonė turėjo turto už 36 665 Lt. Tuo tarpu įmonės įsipareigojimai tesiekė 10 310 Lt, todėl akivaizdu, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu įmonė turto turėjo beveik keturis kartus daugiau nei įsipareigojimų, todėl atsakovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB ,,Nkodas“ iškėlimo. Be to, aplinkybę, kad akcijų pardavimo metu bendrovė buvo moki ir realiai vykdė veiklą patvirtina byloje esantys Pardavimo skolon žurnalo už 2010 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. lapkričio 30 d. įrašai, įmonės sąskaitos apyvarta už 2010 metų gruodžio mėnesį, į bylą patektos PVM sąskaitos faktūros.

23Kaip kitus atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas įvardija aplinkybę, jog laikotarpiu nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2010 m. kovo 20 d., kai BUAB ,,Nkodas“ vadovu buvo atsakovas S. M., iš bendrovės sąskaitos, esančios AB ,,Swedbank“, Nr. ( - ), buvo išgrynintos lėšos, t. y. 3 113,42 Eur suma. Tačiau, pasak ieškovo, nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog ši pinigų suma būtų buvusi panaudota bendrovės veiklai vykdyti ar kitais BUAB ,,Nkodas“ interesais.

24Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta, nes sprendžia, jog nagrinėjamu atveju jokių atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta. Kaip matyti iš 2010 m. kovo 5 d. perdavimo – priėmimo akto, atsakovas S. M. pilnai perdavė naujajam įmonės savininkui visus UAB ,,Nkodas“ dokumentus ir tuo metu bendrovėje buvusį turtą. Ši aplinkybė patvirtina, jog atsakovas neturi galimybės įrodyti aplinkybių, jog iš įmonės sąskaitos išgrynintos lėšos buvo panaudotos įmonės tikslais.

25Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

26Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kuris taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat tai, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.), sprendžia, jog ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl galimo lėšų panaudojimo ne įmonės tikslais. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas ir į tai, kad bendrovės akcijų perleidimo metu atsakovo vadovaujama UAB ,,Nkodas“ buvo moki, visi įmonės dokumentai ir turtas buvo perduoti naujajam savininkui 2010 m. kovo 5 d. perdavimo – priėmimo aktu, įmonė toliau kurį laiką tęsė veiklą, be to, naujasis įmonės savininkas ir vadovas nereiškė jokių pretenzijų dėl galimo turto ar lėšų trūkumo įmonėje atsakovui S. M.. Be to, ieškovas neįrodė, kad bendrovės akcijų perleidimo metu egzistavo kokie nors realią reikalavimo teisę turintys kreditoriais, su kuriais dėl atsakovo kaltės nebuvo atsiskaityta.

27Ieškovas taip pat tvirtina, kad žala įmonei kilo ir dėl to, jog atsakovas S. M. neperdavė bankroto administratoriui įmonės dokumentų ir turto, kuris užfiksuotas įmonės balanse, netinkamai vedė bendrovės buhalterinę apskaitą.

28Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis.

29Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos sudaro pagrindą išvadai, kad, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos pareigos perduoti teismo paskirtam administratoriui įmonės turtą, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius.

30Bankroto teisinių santykių specifika lemia tai, kad, iškėlus įmonei bankroto bylą, visą įmonės veiklos administravimą perima bankroto administratorius, kuris, viena vertus, turi užtikrinti bankrutuojančios įmonės interesus, kita vertus, savo veiklą orientuoti taip, kad būtų patenkinta kaip įmanoma didesnė įmonės kreditorių reikalavimų dalis. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai iš esmės sutampa ir neturėtų būti supriešinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Tokia nuostata grindžiama tuo, kad bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, todėl kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

31Iš ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių teismas negali konstatuoti, jog buvęs UAB ,,Nkodas“ vadovas S. M., būtų netinkamai vykdęs savo, kaip vadovo pareigas, jo vadovavimo laikotarpiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis pateikė VĮ Registrų centrui UAB ,,Nkodas“ finansinę atskaitomybę už 2008 metus, sudaręs įmonės akcijų perleidimo sandorį perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus naujajam įmonės savininkui, taigi elgėsi pagal rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą, kaip tai aiškinama jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

32Teismas taip pat, konstatuoja, jog atsakovui S. M. negali kilti civilinė atsakomybė Įmonių bankroto įstatymo pagrindu, už Įmonių bankroto įstatyme nustatytų pareigų, kuomet įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes bankroto bylos iškėlimo metu UAB ,,Nkodas“ vadovo pareigas ėjo kitas asmuo, o ne atsakovas S. M..

33Minėta, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį.

34Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė esminių būtinosios civilinės atsakomybės taikymo atsakovui sąlygų, t. y. atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys atmetamas. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir bendrovei kilusios žalos.

35Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė teismui prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad patyrė 1 280 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, iš ieškovo atsakovui S. M. priteisia 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

36Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 140 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu, teismas

Nutarė

37ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nkodas“ ieškinį atsakovui S. M. atmesti.

38Priteisti atsakovui S. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nkodas“ (juridinio asmens kodas 300612203) 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas BUAB ,,Nkodas“ ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir... 4. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi ieškovui... 5. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas S. M. ginčija ieškinio pagrįstumą ir... 6. Ieškinys atmetamas.... 7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 13... 8. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas BUAB ,,Nkodas“ yra bankrutavusi... 9. Tačiau ši aplinkybė negali būti suabsoliutinama. Lietuvos Aukščiausiasis... 10. Taigi bankrutavusi įmonė, kaip savarankiška proceso šalis – nagrinėjamu... 11. Ieškovas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą iš atsakovo, patikslinęs... 12. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 13. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė,... 14. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87... 15. Tačiau tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui... 16. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės... 17. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose bendrovės... 18. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui... 19. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui... 20. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas... 21. Nagrinėjamoje byloje įstatymo nustatyta sąlyga teisinei pareigai kreiptis į... 22. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kaip to reikalauja CPK 178 straipsnio... 23. Kaip kitus atsakovo neteisėtus veiksmus ieškovas įvardija aplinkybę, jog... 24. Teismas šiuos ieškovo argumentus atmeta, nes sprendžia, jog nagrinėjamu... 25. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 26. Taigi teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą... 27. Ieškovas taip pat tvirtina, kad žala įmonei kilo ir dėl to, jog atsakovas... 28. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą,... 29. Išvardytos teisės aktų ir kasacinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos... 30. Bankroto teisinių santykių specifika lemia tai, kad, iškėlus įmonei... 31. Iš ieškinyje nurodomų faktinių aplinkybių teismas negali konstatuoti, jog... 32. Teismas taip pat, konstatuoja, jog atsakovui S. M. negali kilti civilinė... 33. Minėta, jog tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovui... 34. Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog... 35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 36. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 93... 37. ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Nkodas“... 38. Priteisti atsakovui S. M. (asmens kodas ( - ) iš ieškovo bankrutuojančios... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...