Byla e2-1730-294/2018
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. M., atsakovei D. S., atsakovės atstovei advokatei Birutei Rutkauskienei,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa“ ieškinį atsakovui D. S. dėl skolos priteisimo

Nustatė

5Ieškovas nurodo, kad 2015-03-05 Bendrija kreipėsi su prašymu į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – „Savivaldybė“) dėl Kelio remonto. 2015-04-03 Savivaldybė informavo Bendriją, kad Kelio remonto darbai įtraukti į 2015 m. remontuotinų objektų sąrašą. Taip pat, Savivaldybė pažymėjo, kad neįrengus kelio dangos pagrindų, lėšos, skirtos asfaltuoti, bus paskirstytos kitiems objektams. Kelio dangos pagrindai turi būti įrengti vadovaujantis rekomendacijomis R 34-01 „Automobilių kelių pagrindai“ bei priduoti techninei priežiūrai. 2015-03-28 vykusiame Bendrijos pakartotiniame sodininkų bendrijos susirinkime 4 klausimu buvo nutarta, kad Bendrijos sklypų formavimo iš bendrojo naudojimo žemės ir esamų kelių ribų nustatymo projekto rangovas bus UAB „Krianta“. Bendrijos nariai buvo informuoti, kad šio projekto vykdymui, kiekvienas bendrijos narys turės sumokėti apie 200 EUR. 5 klausimu buvo nutarta kelio nuo Molėtų plento iki Bendrijos teritorijos remonto darbams su daliniu finansavimu iš Savivaldybės, sodininkų bendrijos „Purnuškės“ ir pavienių kaimo gyventojų projektui pritarti. Bendrijos nariai buvo informuoti, kad darbams atlikti reikalinga 27 476,00 EUR suma, kurios 31 procentą finansuos sodų bendrija „Purniškės“. 2015-04-08 Bendrija su sodininkų bendrija „Purniškės“ sudarė sutartį dėl kelio remonto darbų finansavimo, kurios pagrindu Bendrija ir sodininkų bendrija „Purniškės“ susitarė, kad finansuos kelio pagrindų asfaltavimui įrengimą nuo kelio Vilnius – Utena į Pranciškonių k., Riešės sen., Vilniaus r. (sutarties 2.2 p.). Šios sutarties pagrindu susitarta, kad Bendrija apmokės 69 proc. numatytų darbų vertės, o sodininkų bendrija „Purniškės“ – 31 proc. (sutarties 3 skyrius). 2015-05-13 vyko Bendrijos valdybos narių posėdis. Vienas iš posėdžio darbotvarkės klausimų buvo susijęs su tikslinio įnašo kelio remontui nustatymu. Bendrijos nariai ketvirtu klausimu nutarė, kad Bendrijos narys turi mokėti 175,00 EUR tikslinį įnašą kelio remontui. 2015-05-28 Bendrija ir sodininkų bendrija „Purniškės“, laikydamosis tarpusavio sutartyje nustatytų proporcijų (Priedas Nr. 3), sudarė statybos rangos sutartį Nr. 15-RR14 su AB „Eurovia Lietuva“ dėl Kelio dangos stiprinimo, kurios kaina 30.263,31 EUR. 2015-06-01 Bendrija ir sodininkų bendrija „Purniškės“ sudarė projektavimo darbų rangos sutartį Nr. PRO-2015/06/01/01 su UAB „URBAN LINE“, kurios pagrindu UAB „URBAN LINE“ įsipareigojo parengti objekto „Vietinės reikšmės kelio nuo magistralinio kelio A14 Vilnius – Utena į Pranciškonių k., Riešės sen., Vilniaus r. sav. kapitalinio remonto projektą“ kapitalinio remonto aprašą už 363,00 EUR sumą. 2015-12-01 Bendrija sudarė sklypų formavimo ir jų kadastrinių matavimų sutartį Nr. G-15-178 su UAB „Krianta“ už 25.755,96 EUR sumą. Aukščiau išvardintos sutartys patvirtina, kad Bendrija įvykdė visas Savivaldybės iškeltas sąlygas, kad būtų išasfaltuotas Kelias, tačiau atsakovė, kuriai priklauso Bendrijoje esantys sklypai Nr. 461, Nr. 462 neprisidėjo prie sutarčių įvykdymo. Atsakovė nesumokėjo Bendrijai už rangovų atliktus darbus, t. y. nesumokėjo 15,00 EUR tikslinio įnašo kelio remontui pagal mokėjimo pranešimą Nr. 0000156, 160,00 EUR mokesčio už kelių formavimą pagal mokėjimo pranešimą Nr. 0000324, bei metinio mokesčio, skirto minimaliai ūkinei veiklai, pridedant infrastruktūros gerinimo proporcingą mokestį, įskaitant ir samdomų darbuotojų darbo užmokesčius, už 2015 m. – 0,28 EUR ir skolos susidariusios iki 2015 m. – 122,49 EUR sumai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovui nėra sumokėjusi įmokų už rangovų atliktus darbus bei metinių mokesčių, ieškovas kreipiasi į teismą dėl 297,77 EUR skolos priteisimo iš atsakovės.

6Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad bendrijos narių susirinkimas pritarė tik dėl sklypų formavimo rangovo. Tačiau, 2015-03-28 susirinkimo metu nebuvo svarstomi klausimai nei dėl bendros sklypų formavimo darbų kainos, nei dėl sutarties su UAB „Krianta“ sąlygų, nei dėl mokesčio už kelių formavimą dydžio bendrijos ir ne bendrijos nariui nustatymo. Visa tai yra aiškiai matyti iš 2015-03-28 pakartotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2015/3. Aplinkybė, kad susirinkimo metu buvo nurodyta, kad bendrijos nariui už kelių formavimo darbus reikės sumokėti apie 200 EUR niekaip nepatvirtina to, kad bendrijos nariai, tame tarpe ir atsakovė D. S., pritarė tokio dydžio mokesčiui. Be to, pagal 2016-04-18 Bendrijos narių sąrašo duomenis, šiuo metu Bendrija turi 199 narius, tuo tarpu ieškovas pateikė tik 45 narių pasirašytus sutikimus, iš kurių 14 yra pasirašyti galimai net ne Bendrijos narių. Šiuo atveju įstatymo nustatyta tvarka nesant priimto vieningo Bendrijos narių susirinkimo vieningo sprendimo dėl mokesčio už kelių formavimo dydžio, atsakovei D. S. nekyla pareiga mokėti mokesčio už kelių formavimą. Pažymėjo, kad atsakovo valdybą sudaro 7 nariai, tai sutinkamai su Bendrijos įstatų 56 punktu akivaizdu, kad tam, jog Bendrijos valdybos posėdis būtų laikomas įvykusiu, turi dalyvauti 2/3 valdybos narių, t.y. 5 iš 7 narių. Šiuo gi atveju nors 2015-05-13 vykusio valdybos susirinkimo metu dalyvavo visi 7 nariai, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad 2015-03-28 susirinkimo metu buvo sprendžiamas dviejų valdybos narių, vietoje R. R. ir D. S. išrinkimas, R. K. šiuo metu buvo sustabdęs įgaliojimus, o vietoje D. S. išrinktas Daivis Vėlyvis, nebuvo įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Mano, kad akivaizdu, jog ne tik bendrijos valdyba neteisėtai ir išeidama už jai priklausančios kompetencijos ribų nustatė tikslinio mokesčio už kelių remontą dydį, tačiau dar ir galimai sprendimus priėmė neteisėtos sudėties valdyba. Pažymi, kad 2015-05-13 valdybos narių vienašališkai nustatytas tikslinio įnašo dydis, nėra privalomas atsakovei, kadangi ji sutikimo tokio dydžio mokesčiui nedavė. Kadangi kelio atkarpa nuo Molėtų plento iki Bendrijos nėra bendroji dalinė bendrijos ir bendrijos narių nuosavybė, todėl atsakovei neatsiranda prievolė mokėti nei už šio kelio remontą, nei už jo priežiūrą. Nepaisant to, kad tikslinio įnašo dydis kelio remontui bendrijos narių nebuvo patvirtintas, o vienašališkai ieškovo valdybos nustatytas mokesčio dydis yra nustatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir atsakovei nėra privalomas, tačiau atsakovė vien iš solidarumo kitiems Bendrijos nariams, sumokėjo 160 EUR tikslinį mokestį kelio remontui (2015-10-30 mokėjimo nurodymas Nr. 186), nors suremontuotas kelias yra valstybinis, t.y. nei bendrijos nuosavybė, nei atsakovė yra davusi sutikimą šio mokesčio mokėjimui. Apibendrindama visa kas išdėstyta, atsakovė, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, nesutinka primokėti trūkstamus 15 EUR, kadangi šis renkamas mokestis yra renkamas neteisėtai, nesant bendrijos narių susirinkimo pritarimo tokiam mokesčiui ir jo dydžiui, ir tokiu būdu pažeidžiant imperatyvius aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimus. Ieškovas teigia, kad pagal mokėjimo pranešimą Nr. 0000156 atsakovė turėjo sumokėti 48,28 EUR metinio nario mokesčio už 2015 m. bei padengti 122,49 EUR skolą už 2015 m. Atsakovė su nurodyta 122,49 EUR skola nesutinka dėl toliau nurodytų priežasčių. Pirma, atsakovė negavo ieškovo siųsto mokestinio pranešimo Nr. 0000156, kadangi jis buvo siųstas netinkamu adresu, nors ieškovui visuomet buvo žinomas faktinis atsakovės gyvenamosios vietos adresas, o tą patvirtina atsakovės pridedamas vokas, kuriuo atsakovė gavo 2016-01-21 pranešimą dėl 2016-03-05 susirinkimo. Antra, net ir negavusi mokestinio pranešimo, atsakovė savo iniciatyva sumokėjo 48,00 EUR metinį nario mokestį už 2015 m., o tokias aplinkybes patvirtina pridedamas 2015-10-30 mokėjimo nurodymas Nr. 185. Galima pagrįstai teigti, kad šiuo atveju susidariusi 0,28 EUR mokestinė nepriemoka atsirado tik dėl dalinės atsakovės kaltės, t.y. įsivėlus atsitiktinei klaidai skaičiuojant. Kadangi atsakovė pareigą mokėti mokesčius Bendrijai visuomet vykdė sąžiningai ir tinkamai, o ieškovas nepaaiškina už ką susidarė aptariama 122,30 EUR skola už 2015 metus ir nepateikia jokių skolos pagrįstumą patvirtinančių įrodymų, dėl šios priežasties atsakovė atsisako sumokėti šį mokestį, įvardijamą kaip „skola“.

7Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai iš esmės pagrįsdamas ieškinyje nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu, atsižvelgdamas į atsakovės atliktus mokėjimus, reikalaujamą priteisti sumą sumažino iki 77,46 Eur.

8Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš esmės atsiliepime nurodytais motyvais.

9Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

10CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

11Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

12Civilinėje byloje Nr. 2-1214-759/2016 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00944-2016-8) nustatyta, kad „Ieškovas ginčija bendrijos valdybos priimtus sprendimus dėl sutarčių su AB „Eurovia Lietuva“, UAB „Krianta“ sudarymo, tikslinio įnašo kelio remontui nustatymo. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2015-05-13 valdybos protokolą Nr. 2015/V4 dalyje dėl sutarties su AB „Eurovia Lietuva“ sudarymo ir įnašo kelio remontui rinkimui; 2015-05-25 statybos rangos sutartį Nr. 15-RR14 pripažinti negaliojančia; 2015-08-22 Bendrijos narių susirinkimo ir nutarimų pripažinimo negaliojančiais; 2015-12-01 sklypų formavimo ir jų kadastrinių matavimų sutarties Nr. G-15-178 pripažinimo negaliojančia. Ieškovas savo reikalavimus grindžia tuo, kad Bendrijos narių susirinkimas nesuteikė jokių įgaliojimų valdybai sudaryti statybos sutartį su AB „Eurovia Lietuva“, taip pat nesuteikė teisių spręsti dėl sutarties sąlygų, dėl tikslinio įnašo kelio remontui dydžio nustatymo. Nurodė, kad ir statybos rangos sutartis yra neteisėta ir prieštaraujanti imperatyvioms teisės normoms, kadangi Bendrijos valdyba viršijo savo įgaliojimus ir sudaryti šiai sutarčiai neturėjo Bendrijos narių susirinkimo pritarimo.“ „Sodininkų bendrijos „Žalesa- 2“ įstatuose (I tomas, b.l. 24-37) nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, kai už juos balsuoja daugiau kaip ½ susirinkime dalyvaujančių Bendrijos narių, išskyrus žemiau nustatytas išimtis (38 punktas); bendrijos narių susirinkimo sprendimai dėl lėšų skolinimosi, taip pat kai, sprendimai priimami raštu nesušaukus susirinkimo, yra teisėti, jei už juos balsuoja daugiau kaip ½ bendrijos narių (40 punktas); bendrijos valdyba veikia bendrijos vardu santykiuose su kitais asmenimis ir turi teisę sudaryti sandorius (53.3 punktas). Kaip matyt iš nagrinėjamos bylos, visi ieškovo ginčijami protokolai ir bendrijos narių nutarimai bei sutartys sudarytos esant bendrijos narių daugumai. Be to, ieškovas neginčija, kad kelias yra asfaltuotas, pats tuo keliu naudojasi, neprašo taikyti restitucijos, negali nurodyti kokio dydžio žala padaryta sodininkų bendrijai „Žaleza“. Byloje taip pat pateikti įrodymai, kad beveik visi Bendrijoje sklypus turintys asmenys yra sumokėję tikslines įmokas dėl kelio remonto, tai pat už UAB „Krianta“ atliktus ir atliekamus darbus, todėl atsakovo pasirašyta sutartis su AB „Eurovia Lietuva“ ir UAB „Krianta“ yra teisėta ir galiojanti. Ieškovo argumentai, kad sodininkų bendrijos „Žalesa- 2“ valdyba viršijo savo įgaliojimus ir sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis atmestini, kadangi tiek bendrijos tiek ne bendrijos narių veiksmai, t.y. mokami mokesčiai, įrodo, kad susirinkimo metu priimti sprendimai yra teisėti ir bendrijos nariai neprieštaravo dėl sutarčių su trečiaisiais asmenimis sudarymo ir jų vykdymo. Atsižvelgiantį tai, ieškovo ieškinys atmestinas.“

13Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Ukmergės rajono apylinkės teismo cituotą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti kasacinį skundą cituotoje byloje.

142012 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35 patvirtintas Susisiekimo komunikacijų statybos, rekonstravimo ir remonto, dalyvaujant fiziniams ir juridiniams asmenims tvarkos aprašas suteikė galimybę rajono gyventojams ar juridiniams asmenims kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl kelių/gatvių asfaltavimo ar žvyro dangos remonto darbų bendro finansavimo bendromis savivaldybės ir fizinių /juridinių asmenų lėšomis. Ieškovas (Sodininkų bendrija „Žalesa“ kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę dėl kelio atkarpos nuo Molėtų plento iki bendrijų teritorijos remonto bendromis bendrijų ir savivaldybės lėšomis šio norminio akto nustatyta tvarka. Kaip konstatuota aukščiau nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose „kad sodininkų bendrijos prisidėjimas prie vietinės reikšmės kelio iki sodininkų bendrijos remonto, nors nesukuria bendrijos nariams nuosavybės teisės į remontuojamą objektą, tačiau suteikia bendrijos nariams galimybę patogiau privažiuoti prie jiems priklausančių žemės sklypų, pastatų, didina sodininkams asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypų bei pastatų rinkos vertę, t.y. neprieštarauja Bendrijos veiklos tikslams - mėgėjiškos sodininkystės plėtojimui ir kt. (SBĮ 3 straipsnio 1 dalis)“.

15Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei šalių pasisakymais teismas atmeta atsakovės argumentus, jog ieškovas neturėjo teisės ir (ar) nepagrįstai nustatė bendrijos nariams pareigą mokėti už kelio formavimą (atkarpos nuo Molėtų plento iki Bendrijos).

16Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovei tenkančius mokesčius apskaičiavo netinkamai ar pažeidžiant proporcingumo principą, byloje nepateikta.

17Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė atsakovei minėtu laikotarpiu suteiktų paslaugų apimtį (kiekį) bei jų vertę (kainą) (CPK 178, 185 str.). Tuo tarpu atsakovė, pažeisdama savo, kaip bendraturčio pareigą prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo, su ieškovu neatsiskaitė.

18Atsakovė iki 2013 metų buvo žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ teritorijoje, savininkė ir bendrijos narė.

19Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalys numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga- vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Mėgėjų sodo teritorijoje esančius bendrojo naudojimo objektus bendrija valdo Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Minėtas pareigas sodininkas, ne bendrijos narys, turi vykdyti nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne pagal CK 4.76 str. ir Sodininkų bendrijų įstatymo 7 str. 5 d. nuostatas. Minėtos teisės normos nustato, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

20Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 5 p. numatyta, kad bendrijos narys privalo pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus apmokėti bendrijos išlaidas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra, remontu ar tvarkymu, taip pat bendrojo naudojimo žemės naudojimu ir priežiūra, atsižvelgiant į sklypo dydį, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.

21Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai) , daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

23Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

24Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalis, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje konstatuota, kad atsakovė savo prievolę mokėti mokesčius, vykdė netinkamai, atsakovė tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), be to, atsakovė pati kaip bendrijos narė turi domėtis tiek mokesčio dydžiu ir nepraleisti mokėjimo terminų, todėl jos argumentai, jog ieškovas netinkamai siuntė pranešimus atmestini kaip nepagrįsti. Be to, atsakovė ginčijo 2012 m. nario mokesčio dydį, nes nebuvo rengtas narių susirinkimas, taip pat nurodė, nedalyvavusi 2013 m. narių susirinkime, tačiau iš ieškovo dėstomų aplinkybių matyti, kad atsakovės skola yra už 2009 m. bei 2013 m., todėl teismas nepasisako dėl 2012 m. nario mokesčio teisėtumo. Atsakovės nedalyvavimas narių susirinkime neatleidžia jos nuo prievolės mokėti nario mokesčio.

25Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą, kad sumokėjo 160 Eur kelių mokestį, taip pat sumokėjo kitas ieškinyje reikalaujamas sumas (2018 m. vasario 19 d. mokėjimo nurodymais), todėl ieškovo prašoma priteisti suma mažintina.

26Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino sumas, kurias prašo priteisti iš atsakovės: 15 Eur tikslinis įnašas; 27,51 Eur nario mokestis už 2009 m. bei 34,95 Eur nario mokestis už 2013 m., iš viso 77,46 Eur suma. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šios sumos paskaičiuotos nepagrįstai, dėl tikslinio įnašo pasisakė įsiteisėjęs Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimas, turintis prejudicinę galią, jau aptartas šiame teismo sprendime, taip pat būdama nare atsakovė privalėjo tinkamai ir visiškai atsiskaityti su bendrija ir nepateikus tai paneigiančių įrodymų, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

27Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas daro išvadą, kad nesant tarp ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl kitokio palūkanų dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

28Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

31Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalis), išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą. Ieškinį patenkinus, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnis).

32Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrės šias bylinėjimosi išlaidas: 471,90 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje 471,90 Eur atstovavimo išlaidų dydis, atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, į vykusių teismo posėdžių trukmę, toks dydis, atsižvelgiant į šalių reikštų reikalavimų apimtį bei į teismų praktiką sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo laikytinas protingu ir jos nėra mažintinos, o ieškovo ieškinį visiškai patenkinus jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai)

33Kadangi ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, atsakovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

34CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Šiuo atveju iš atsakovės (kurios atžvilgiu ieškinys patenkintas visiškai) priteistinos išlaidos (6,44 EUR), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

35Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas

Nutarė

36Ieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa“, juridinio asmens kodas 191769130, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovui iš atsakovės D. S., a. k. ( - ) 77,46 Eur (septyniasdešimt septyni eurai 46 ct) skolos, 471,90 Eur (keturi šimtai septyniasdešimt vienas euras 90 ct) teisinės pagalbos išlaidų ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą 77,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. ( - ) valstybei 15 EUR (penkiolika eurų) žyminio mokesčio. Išaiškinti kad nurodytas išlaidas atsakovė turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

38Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui G. M., atsakovei D. S., atsakovės... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas nurodo, kad 2015-03-05 Bendrija kreipėsi su prašymu į Vilniaus... 6. Atsakovė teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu... 7. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti visiškai... 8. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko iš... 9. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 10. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 11. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 12. Civilinėje byloje Nr. 2-1214-759/2016 (teisminio proceso Nr.... 13. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. nutartimi Ukmergės rajono... 14. 2012 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-35... 15. Remiantis rašytine bylos medžiaga ir šalių pateiktais įrodymais bei... 16. Įrodymų, jog ieškovas ginčo laikotarpiu atsakovei tenkančius mokesčius... 17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei įvertinęs byloje esančių įrodymų... 18. Atsakovė iki 2013 metų buvo žemės sklypų, esančių ( - ), sodininkų... 19. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalys... 20. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 5 p. numatyta,... 21. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 24. Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalis, prievolės turi būti vykdomos... 25. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą,... 26. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino sumas, kurias prašo... 27. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės procesines palūkanas.... 28. Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi,... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas (CPK 83... 32. Ieškovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos patyrės šias... 33. Kadangi ieškovo ieškinys visiškai patenkintas, atsakovei nėra atlyginamos... 34. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį... 35. Vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270 straipsniais teismas... 36. Ieškovo Sodininkų bendrijos „Žalesa“, juridinio asmens kodas 191769130,... 37. Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. ( - ) valstybei 15 EUR (penkiolika eurų)... 38. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...