Byla 2-2465-803/2016
Dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo iš atsakovės I. J

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pradėtą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „FEMITRANSA“ ieškinį dėl nuostolių ir palūkanų priteisimo iš atsakovės I. J..

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „FEMITRANSA“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės I. J. (buvusi pavardė – Grigaitė) 45 453,14 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; 2) apriboti atsakovės teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Nurodo, kad yra pagrindas bankrutavusios įmonės buvusiai vadovei taikyti civilinę atsakomybę, kadangi ji nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Paaiškino, kad pagal bankroto byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog atsakovei pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kilo 2009-12-31, kadangi jau 2009-12-31 įmonė buvo nemoki, o jos neįvykdžius – atsakovei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalį bei bendrąsias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai). Bankroto administratoriaus teigimu, faktinį pagrindą priteisti žalą iš atsakovės taip pat sudaro aplinkybė, kad atsakovė, nepaisydamas UAB „FEMITRANSA“ nemokumo, veiklos nuostolingumo, ne tik nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), tačiau, veikdama priešingai įmonės interesams, sudarė sąlygas žalai atsirasti. Atsakovė buvo vienintele įmonės akcininkė, ji nuosavybės teise valdė 100 proc. visų įmonės akcijų, todėl, žinodama apie įmonės finansinę padėtį, privalėjo suprasti ir vykdyti įstatymų reikalavimus dėl nuosavo kapitalo atkūrimo ar bendrovės likvidavimo, tačiau iki pat 2014 m. pabaigos leido rinkoje veikti juridiniam asmeniui, negalinčiam užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimo, taip pat neinicijavo kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bankroto administratorius paskaičiavo, jog atsakovė, nevykdydama pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, per laikotarpį nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos (2014-12-30) padarė 45 453,14 Eur žalos, kurią sudaro padidėjusi kreditorių „Swedbank lizingas“, UAB, AB SEB banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus finansinių reikalavimų bei susidariusi kreditoriaus UAB „Skolos ir verslas“ reikalavimų suma. Mano, kad yra priežastinis ryšys tarp kreditoriams padarytos žalos ir atsakovės pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo. Bankroto administratorius nurodo, kad yra pagrindas uždrausti atsakovei eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas pagal ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalį. Paaiškino, kad atsakovė I. J. visą įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui turėjo perduoti iki 2015 m. sausio 14 d., tačiau iki šiol jam neperduotas joks UAB „FEMITRANSA“ turtas, piniginės lėšos ir/ar turtinės teisės bei įmonės dokumentai, dėl ko mano, jog atsakovė piktybiškai vengia perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, trukdo atlikti bankroto procedūras ir vilkina BUAB „FEMITRANSA“ bankroto procesą (b. l.1-8).

5Atsakovei I. J. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo siunčiami ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, tačiau buvo neįteikti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė augina vaiką iki trejų metų (b. l. 62). Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, jai procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovė I. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Teismas

konstatuoja:

6II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

7Nustatyta, jog UAB „FEMITRANSA“ Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2006-04-26, šios įmonės vadove ir akcininke nuo 2006-04-26 buvo I. J. (tuo metu pavardė buvo Grigaitė; b. l. 12-14). Vilniaus apygardos teismas 2014-12-18 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5899-450/2014 (šiuo metu bylos Nr. B2-3672-450/2016), iškelta UAB „FEMITRANSA“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“ (b. l. 9-11). BUAB „FEMITRANSA“ bankroto byla iškelta remiantis 2008 m. balanso duomenimis, iš kurio nustatyta, jog bendrovės turtą sudaro 1 186 508 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos – 1 045 456 Lt, nuostoliai – 507 463 Lt, bei, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuojant, jog bendrovės finansinė padėtis bankroto bylos iškėlimo dieną yra pasikeitusi, kadangi įmonė neturi turto, o jos pradelsti įsiskolinimai sudaro 213 946,37 Lt (b. l. 10, 15-16). Vilniaus apygardos teismo 2015-04-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3672-450/2016 (buvęs Nr. B2-3207-450/2015), buvo patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b. l. 31-32). (b. l. 10, 15-16), kuris vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėje byloje Nr. B2-3672-450/2016 patikslintas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

8Bankroto administratorius įrodinėja, jog atsakovė I. J., žinodama apie blogą įmonės finansinę padėtį, nevykdė pareigos kreiptis laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko veikė priešingai įmonės interesams ir sudarė sąlygas žalai atsirasti.

9Dėl bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės

10Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas), laikantis įstatymų ir bendrovės įstatų (ABĮ 19 straipsnio 8 dalis), kad veikla atitiktų ne tik bendrovės ir jos akcininkų interesus, tačiau, įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nebūtų neteisėtais veiksmais pažeidžiami ir kreditorių interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas įmonės vadovo atsakomybės klausimą, pažymėjo, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, kad bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorių, interesus, o bendrovės vadovas privalo šiuos interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkams, bet ir bendrovės kreditoriams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011). Kadangi administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę saisto pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014 ir kt.).

11Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

12Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašo atlyginti atsakovės padarytą žalą, kadangi paaiškėjus, jog įmonė visiškai neturi turto ir negali atsiskaityti su įmonės kreditoriais, atsakovė, įmonei jau 2009-12-31 esant nemokiai, turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

13Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, svarbu išsiaiškinti, nuo kada konkrečiai vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė.

14Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2006 m. balandžio 26 d. buvo vienintelė UAB „FEMITRANSA“ akcininkė ir direktorė iki 2014 m. gruodžio 18 d., kai įmonei buvo iškelta bankroto byla (b.l. 9-14). Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad visi UAB „FEMITRANSA“ darbuotojai buvo atleisti iki 2009 m. spalio mėn. pradžios, išskyrus darbuotoją L. S. – G., kurios socialinio draudimo pabaiga pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis laikytina 2012-03-08 pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo santykių pasibaigimo pažymą, nenustačius darbdaviui atstovaujančio asmens buvimo vietos bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu (b. l. 29-30). Iš kredito įstaigos „Swedbank lizingas“, UAB, 2015 m. kovo 7 d. pranešimo ir 2009-04-21 pranešimo nustatyta, jog UAB „FEMITRANSA“ sudarytos lizingo sutartys nutrauktos nuo 2009 m. balandžio 21 d. (b. l. 34-39), o kredito įstaiga AB „SEB lizingas“ sudarytas UAB „FEMITRANSA“ lizingo sutartis vienašališkai nutraukė 2008-11-20 (b. l. 52-53). Taip pat byloje nustatyta, kad 2009 metais didėjo įmonės skolos kreditoriams (įsiskolinimas TEO LT, AB laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2009-07-31 sudarė 4950,19 Lt; b. l. 49), valstybinėms įmonėms (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), įmonė neteikė privalomų ataskaitų, o lizingo sutarčių pagrindu įgytos įmonės transporto priemonės grąžintos lizingo davėjams (b. l. 34-37, 52-53). Byloje nenustatyta duomenų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, jog įmonė vykdė 2010 metais komercinę veiklą (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog UAB „FEMITRANSA“ dar 2009 metų pabaigoje buvo nemoki, todėl sutiktina su bankroto administratoriaus argumentu, kad atsakovei jau 2009-12-31 kilo pareiga inicijuoti įmonės bankroto procesą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „FEMITRANSA“ bankroto byla iškelta vieno iš įmonės kreditorių (UAB „Skolos ir verslas“) pareiškimu. Įvertinus byloje minėtus įrodymus, konstatuojama, kad atsakovė padarė teisės pažeidimą neveikimu, t.y. delsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (CK 6.246 straipsnis), jos veika neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

15Kaip jau buvo minėta, Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama, kad sprendžiant bylas dėl kreditoriams padarytos žalos atlyginimo, kai vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, teismai turi nustatyti momentą, nuo kurio įmonės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokio momento nustatymas yra tiesiogiai susiję su atlygintinos žalos dydžio nustatymu, kadangi tokiu atveju žala yra laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o ne visa kreditorių finansinių reikalavimų suma, kuri patvirtinta iškėlus įmonei bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

16Bankroto administratorius įrodinėja, jog dėl atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo susidarė 45 453,15 Eur žala, nurodydamas, jog tuo atveju, jeigu atsakovė būtų inicijavusi įmonės bankroto procedūrą, būtų nutraukiamas tiek CK 6.872 straipsnyje įtvirtintų atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas atliekančių palūkanų, tiek procesinių palūkanų mokėjimas, vykdymo išlaidų mokėjimas bei bylinėjimosi išlaidos. Su tokiu bankroto administratoriaus argumentu teismas neturi pagrindo nesutikti, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog bankroto administratoriaus įrodinėjama žala susideda iš palūkanų, delspinigių, vykdymo bei bylinėjimosi išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

17Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 išdavė teismo įsakymą dėl skolos kreditoriui „Swedbank lizingas“, UAB, priteisimo, pagal kurį be kitų sumų priteistos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos 58 569,20 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-26) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 365,21 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 40). Bankroto administratoriaus teigimu, procesinės palūkanos yra 9 847,84 Eur, todėl viso suma su bylinėjimosi išlaidomis – 10 213,05 Eur (9 847,84 Eur + 365,21 Eur). Bankroto administratoriaus pateikti paskaičiavimai nėra ginčijami, taip pat nenustatyta, kad procesinės palūkanos paskaičiuotos neteisingai (CPK 178, 185 straipsniai), todėl šioje dalyje ieškinys laikomas įrodytu (CPK 185 straipsnis). Bankroto administratorius prie žalos sumos priskyrė 393,01 Eur vykdymo išlaidų, kurios patirtos antstoliui V. M. vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-03-26 įsakymą Nr. L2-3723-141/2012. Teismas sprendžia, kad dėl pradėto vykdymo proceso padidėjo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kadangi atsakovei nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo buvo priimtas minėtas įsakymas, todėl pagrįstai bankroto administratorius 393,01 Eur vykdymo išlaidų priskiria prie padarytos žalos. Iš pateiktų „Swedbank lizingas“ UAB, palūkanų paskaičiavimų pagal lizingo sutartis lentelių nustatyta, kad palūkanos yra 30 541,50 Eur, jos paskaičiuotos nuo 2009-04-30. Byloje konstatuota, jog pareiga atsakovei kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2009-12-31, todėl žalą turėtų sudaryti palūkanos paskaičiuotos ne nuo 2009-04-30, o nuo 2010 m. sausio mėn., kurios perskaičiavus yra 20 368,31 Eur. Teismo vertinimu, būtent minėta suma sudaro žalą, kadangi šia suma nebūtų padidėjęs kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinis reikalavimas, jeigu būtų inicijuojamas bankroto bylos iškėlimas dar 2009 m. gruodžio mėn. Taigi iš viso dėl kreditoriaus „Swedbank lizingas“, UAB, finansinio reikalavimo žalos dydis yra 30 974,37 Eur (CK 6.246-6.249 straipsniai).

18Bankroto administratorius nurodo, kad dėl kreditoriaus AB SEB banko finansinio reikalavimo atsakovės žala yra 12 429,60 Lt (3599,86 Eur), kuri susideda iš 8 506,44 Lt palūkanų, 1531,16 Lt delspinigių ir 2392 Lt bylinėjimosi išlaidų. Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad AB SEB banko 55 502,39 Eur sumos finansinio reikalavimo pagrindas yra Vilniaus apygardos teismo 2013-02-06 preliminarus sprendimas, pagal kurį priteista 179 209,06 Lt nuostolių, 8 506,44 Lt palūkanos, 1531,16 Lt delspinigiai, 6 proc. procesinės palūkanos ir 2392 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 52-53). Byloje nėra duomenų apie tai, kad palūkanos ir delspinigiai paskaičiuoti nuo 2009-12-31, iš pateikto bankroto administratoriaus 2013-02-06 preliminaraus sprendimo minėtų sumų susidarymo laikotarpio neįmanoma nustatyta, todėl teismas vertina, kad bankroto administratorius neįrodė, jog žalos dalis, kurią sudaro 8 506,44 Lt palūkanos ir 1531,16 Lt delspinigiai, yra dėl atsakovės fiduciarinių pareigų pažeidimo (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, minėtoje dalyje bankroto administratoriaus reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi kredito įstaiga AB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą dėl minėtų sumų priteisimo ir patyrė 2392 Lt (692,77 Eur) bylinėjimosi išlaidų, todėl minėta suma vertintina kaip bankroto administratoriaus prašomos priteisti žalos dalis ir ji priteistina iš atsakovės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

19Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų laikotarpiu nuo 2009-12-31 iki nutarties dėl bankroto bylos UAB „FEMITRANSA“ iškėlimo įsiteisėjimo dienos skola VSDFV Vilniaus skyriui padidėjo 269,18 Eur, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2015-04-28 nutartimi patvirtintas minėto kreditoriaus 4259,52 Eur sumos finansinis reikalavimas, o 2009-12-31 duomenimis UAB „FEMITRANSA“ įsiskolinimas sudarė 3990,34 Eur (b. l. 29). Teismo vertinimu, bankroto administratorius įrodė minėtos žalos dydį (CPK 178 straipsnis), todėl pagrįstai prašo priteisti iš atsakovės 269,18 Eur žalą.

20Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 vykdomojo rašto ir 2014-02-05 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 24 pagrindu Vilniaus apygardos teismas 2015-04-28 nutartimi patvirtino 436,54 Eur sumos kreditoriaus UAB „Skolos ir verslas“ finansinį reikalavimą (b. l. 54-56). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 872,30 Lt (252,64 Eur) UAB „FEMITRANSA“ skola susidarė PVM sąskaitų – faktūrų pagrindu, todėl net ir atsakovei kreipusis dėl bankroto bylos iškėlimo pirminis kreditorius BUAB „Elekttrodiesel“ būtų galėjęs reikšti reikalavimą dėl minėtos skolos, kadangi nenustatyta, jog ji susidarė po 2009 m. gruodžio 31 d. Taigi 252,64 Eur sumos nėra pagrindo priskirti prie atsakovės neveikimu padarytos žalos. Likusi 183,90 Eur suma susidarė dėl aplinkybės, jog atsakovė nevykdė pareigos kreiptis į teismą, todėl ji yra įrodyta ir priteistina iš atsakovės (CPK 178 straipsnis; CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis). Iš viso teismas pagrįsta nustatė 32 120,22 Eur žalos dydį (30974,37 Eur + 692,77 Eur + 269,18 Eur + 183,90 Eur), kaip įrodytą, todėl minėta suma priteisiama iš atsakovės (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

21Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus surinktus ir pateiktus įrodymus, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).

22Remiantis išdėstytu teismas vertina, jog atsakovės neteisėti veiksmai, o tiksliau jos visiškas neveikimas (didėjant įmonės įsiskolinimams kreditoriams, atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo), padarė žalą kreditorių finansiniams interesams bei pačiai bendrovei, todėl konstatuojamas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. Nustačius vadovės neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovė kalta. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1130/2003; 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

23Dėl ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovei eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas

24Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi prašo apriboti atsakovės teisę penkis metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas. Reikalavimą grindžia aplinkybe, jog atsakovė nevykdė pareigos iki 2015 m. sausio 14 d. perduoti visą įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, dėl ko mano, kad atsakovė piktybiškai vengia perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, trukdo atlikti bankroto procedūras ir vilkina bankroto procesą.

25Įstatyme numatyta, kad teismo teisė apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms (ĮBĮ 14 straipsnio 10 dalis). Šios sankcijos taikymo praktikoje pripažįstama, jog pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais. Sprendžiant ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos taikymo klausimus, privalu išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikio užtikrinti atsakingo valdymo standartų laikymąsi ir verslo (ūkinės-komercinės veiklos) laisvės ribojimo, t. y. nepažeisti proporcingumo principo imperatyvų. Dėl to, kaip jau pasisakyta pirmiau, asmens teisė eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu negali būti apribota vien tik dėl formalių priežasčių. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatinėjama kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialines teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis c. b. Nr. 2-1057-196/2015, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis c.b. Nr. e2-1230-381/2015). Tinkamam minėto klausimo išnagrinėjimui būtina turėti (pateikti) pakankamai įrodymų, pagrindžiančių šios sankcijos įmonės vadovui taikymo pagrindą.

26Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti prašymo apriboti atsakovės teisės eiti 5 metus viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, todėl jis atmetamas. Nors byloje nenustatyta, kad atsakovė pateikė bankroto administratoriui prašomus dokumentus, tačiau teismo vertinimu, nėra išnaudotos kitos įstatyme numatytos priemonės nepateikiant bankroto administratoriui prašomų dokumentų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nenustatyta, kad bankroto administratorius yra pateikęs prašymą dėl baudos skyrimo buvusiai BUAB „FEMITRANSA“ vadovei (CPK 178 straipsnis) ir kad minėta sankcija buvo paskirta, tačiau ji buvo neefektyvi. Tačiau bankroto administratorius neįgyvendino teisės kreiptis į teismą, vadovaujantis CPK 585 ir 771 straipsniais, dėl įstatyme numatytos baudos atsakove paskyrimo tuo atveju, jeigu atsakovė neperduotų bankroto administratoriui įmonės dokumentų bei turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal D.Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).

27Dėl procesinių palūkanų priteisimo

28Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Iškėlus civilinę bylą skolininkui gali būti skaičiuojamos procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-888/2003).

29Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, o ieškinys teisme priimtas 2015-11-04 (b. l. 1), iš ieškovės nuspręsta priteisti 32 120,22 Eur (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos 32 120,22 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

30Dėl bylinėjimosi išlaidų

31Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl jos nepriteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina (2 027 Eur + 1 % nuo patenkintos ieškinio sumos (32 120,22 Eur) 931 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 1,40 Eur sumą, kuri iš atsakovės nepriteistina, kadangi pagal 2015-01-01 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

32Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,

Nutarė

33ieškinį tenkinti iš dalies.

34Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) ieškovo BUAB „FEMITRANSA“ (j.a.k. 300563418), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „BANKROTO DEPARTAMENTAS LT“, naudai 32 120,22 Eur žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 32 120,22 Eur sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-04) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

35Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 931 Eur bylinėjimosi išlaidų (mokamos į sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos).

36Kitos dalies ieškinio reikalavimų netenkinti.

37Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

38Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 28 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).

39Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB)... 5. Atsakovei I. J. procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos, taip pat... 6. II. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados... 7. Nustatyta, jog UAB „FEMITRANSA“ Juridinių asmenų registre buvo... 8. Bankroto administratorius įrodinėja, jog atsakovė I. J., žinodama apie... 9. Dėl bankrutavusios įmonės vadovo civilinės atsakomybės... 10. Įmonės vadovas yra atsakingas už įmonės kasdieninės veiklos organizavimą... 11. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo... 12. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius prašo atlyginti atsakovės... 13. Pažymėtina, kad siekiant nustatyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę,... 14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė nuo 2006 m. balandžio 26 d.... 15. Kaip jau buvo minėta, Kasacinio teismo suformuotoje praktikoje pabrėžiama,... 16. Bankroto administratorius įrodinėja, jog dėl atsakovės fiduciarinių... 17. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012-03-26 išdavė... 18. Bankroto administratorius nurodo, kad dėl kreditoriaus AB SEB banko finansinio... 19. Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų... 20. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2013-02-05... 21. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų administratoriaus surinktus ir... 22. Remiantis išdėstytu teismas vertina, jog atsakovės neteisėti veiksmai, o... 23. Dėl ieškovo reikalavimo uždrausti atsakovei eiti viešojo ir (ar) privataus... 24. Bankroto administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalimi prašo... 25. Įstatyme numatyta, kad teismo teisė apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų... 26. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro... 27. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 28. Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos... 29. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas... 30. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 31. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos... 32. Teismas, vadovaudamasis CPK 285-286 straipsniais,... 33. ieškinį tenkinti iš dalies.... 34. Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) ieškovo BUAB „FEMITRANSA“... 35. Priteisti iš atsakovės I. J. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 931 Eur... 36. Kitos dalies ieškinio reikalavimų netenkinti.... 37. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo... 38. Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo... 39. Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį...