Byla 1-66-1002/2017

1Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,

2sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,

3dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,

4kaltinamajam R. K.,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ), nevedęs, turintis draugę, su kuria laukiasi naujagimio, profesija – šaltkalvis, išsilavinimas – nebaigtas vidurinis, teistas:

61) 2011-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant iki 2011-06-14 neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

72) 2011-08-31 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 9 mėn. laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, iki 2012-03-31 atlyginti padarytą turtinę 125 Lt žalą;

83) 2011-10-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę subendrinant su 2011-08-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir iki 2012-03-31 atlyginti padarytą turtinę žalą;

94) 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

105) 2015-02-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 30 (trisdešimties) parų arešto. Bausmę yra atlikęs. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

12R. K. 2016-06-10 ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Čiurlionio g. 16-65, Šiauliuose, iš piniginės, kuri buvo rankinėje, padėtoje ant palangės, paėmė ir tokiu būdu neteisėtai įgijo S. D. AB „Swedbank“ išduotus: elektroninę mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, ir tęsdamas savo nusikalstamą veiką bei veikdamas vieninga tyčia, su savimi laikė svetimą mokėjimo instrumentą ir jos naudojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

13Be to, jis du kartus neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos: 2016-06-10 8.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu ( - ), panaudodamas S. D. išduotą banko mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdamas jos apsaugos PIN kodą, pažeisdamas-suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones, S. D. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos (prisijungimo teisė buvo suteikta tik S. D., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotą vartotojo identifikavimo kodą), po to tęsdamas nusikalstamą veiką 2016-06-10 11.34 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu (duomenys neskelbtinti), panaudodamas S. D. išduotą bako mokėjimo kortelę ir bankomate įvesdamas jos apsaugos PIN kodą, pažeisdamas-suklaidindamas informacinės sistemos apsaugos priemones (prisijungimo teisė buvo suteikta tik S. D., autentifikuojamai sistemoje pagal banko jai išduotą vartotojo identifikavimo kodą), S. D. vardu prisijungė prie AB „Swedbank“ banko informacinės sistemos.

14Be to, jis 2016-06-10 8.52 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę išduotą S. D. vardu į AB „Swedbank“ bankomatą, adresu ( - ), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį asmenį - S. D., nurodžius bankomatui išduoti 180 eurų ir juos paimdamas, toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2016-06-10 11.34 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. D. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, adresu ( - ), įvesdamas PIN kodą ir identifikuodamas save kaip nukentėjusįjį asmenį - S. D., nurodžius bankomatui išduoti 20 eurų ir juos paimdamas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajai S. D. priklausantį, turtą – 200 eurų.

15Be to, jis neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas bei neteisėtai panaudojo svetimą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. D. vardu, bei jos naudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis: 2016-06-10 8.52 val. įdėjus AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. D. vardu, į AB „Swedbank“ bankomatą, adresu ( - ), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį, S. D., nurodžius bankomatui išduoti 180 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją bei neteisėtai panaudojo svetimą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. D. vardu, bei jos naudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, po to tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2016-06-10 11.34 val. įdėjus AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę išduotą S. D. vardu į AB „Swedbank“ bankomatą, adresu ( - ), įvedant PIN kodą ir identifikuojant save kaip nukentėjusįjį asmenį S. D., nurodžius bankomatui išduoti 20 eurų, tokiu būdu neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir neteisėtai panaudojo svetimą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą S. D. vardu, bei jos naudojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis.

16Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir parodė, jog kaip kaltinamajame akte parašyta, taip viskas ir buvo. Jis paėmė iš nukentėjusiosios banko mokėjimo kortelę. Nukentėjusioji jam buvo pasakiusi savo banko kortelės PIN kodą. Pinigus iš sąskaitos nuėmė per du kartus. Nukentėjusioji rašė jam žinutes į telefoną, bet kaltinamasis neprisimena, kokio turinio žinutės buvo. Paimtus pinigus jis „išleido savo reikmėms“. Paaiškino, kad „sutinka atlyginti žalą“, „tuo metu, kai jis atliko nusikalstamas veikas, buvo ne toks žmogus. Jis buvo susipykęs su daugeliu šeimos narių ir vartojo alkoholį. Dabar turi gerai apmokamą darbą, jo draugė laukiasi, susitaikė su šeima ir nebevartoja alkoholio“. Jam nebuvo galimybės atsiprašyti nukentėjusiosios. Tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis neturėjo pinigų atlyginti nukentėjusiajai žalos, todėl laukė teismo. Labai gėda, jis gailisi dėl savo poelgio. 2017 m. vasario 24 d. Šiaulių apylinkės teisme, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teisme papildomai nurodė, kad žalos nukentėjusiajai jis neatlygino. Antstolis iš jo sąskaitos nuskaičiavo 295 eurus 32 cnt. Močiutei pablogėjo sveikata. Mama ją parsivežė pas save (kur gyveno jis ir jo draugė). Su savo drauge jis išsikraustė į Panevėžį. Reikėjo susimokėti už butą, draugė laukiasi vaiko. Su nukentėjusiąją niekaip negalėjo susisiekti. Norėtų, kad žalos atlyginimas būtų išdėstytas per du arba tris mėnesius. Teismui pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kam ir kur buvo sumokėti pinigai. Kai jis išėjo iš darbo, jo atlyginimas buvo minimalus, ir antstolis nuskaičiavo iš jo sąskaitos pinigus. Jam liko 85 eurai. Kredito žalai kompensuoti pasiimti jis negali, nes reikia būti darbe išdirbus tam tikrą laikotarpį. Neseniai pradėjo dirbti naują darbą.

17Be paties kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo jo kaltė byloje įrodoma ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais:

  1. kaltinamojo R. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino visiškai. 2016-10-11 apklausos metu R. K. parodė, kad su S. D. susipažino per Facebook'ą maždaug prieš penkis mėnesius. Iš pradžių bendravo per Facebook'ą, paskui S. pakvietė jį pas save į svečius. Tai buvo šių metų birželio mėnesį. Pas S. atvažiavo maždaug prieš pora dienų, tai yra apie birželio 8 dieną. Apsistojo pas ją namuose. Kelias dienas maistą pirko jis. Kažkurią dieną ji buvo nuėjusi į socialinį atsiimti maisto davinio. Būnant pas S., jam paskambino pažįstamas K. iš Klaipėdos ir pasakė, kad gali jam pervesti pinigų - 150 eurų, kuriuos jam būtų paskolinęs. Kuriam laikui šis skolina, jie nesitarė, jis šiam buvo pažadėjęs, kad perves pinigus, kai tik juos gaus. Kadangi jis neturėjo su savimi pasiėmęs savo banko kortelės ir elektroninės bankininkystės kodų, S. pasisiūlė pasinaudoti jos banko kortele. Birželio 9 dieną S. jam padavė savo banko kortelę ir pasakiusi PIN kodą, leido nueiti ir patikrinti ar į jos sąskaitą yra pervesti pinigai. Jis atsisakė tai padaryti, pasakė, kad geriau pabus su jos vaikais, kol ji patikrins pinigus. S. pati nuėjo ir pasitikrino pinigus. Grįžusi pasakė, kad pinigų dar nėra. Banko kortelę ji padėjo kambaryje, ant televizoriaus, o ne į piniginę, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Ten kortelė ir liko gulėti. Kitą dieną, tai yra birželio 10 dieną, jiedu atsikėlę tarpusavyje susipyko ir jis išėjo iš jos namų. Išeidamas jis paėmė jos banko kortelę. Tai, kad ją paėmė, matė ir S. Imdamas banko kortelę jis turėjo tikslą tik pasitikrinti ar nėra pervesti K. pinigai. Tuo metu apie tai, kad nuims ir S. pinigus, jis negalvojo. Iš S. namų išėjo pėsčiomis, kadangi Šiaulių nepažįsta, tai ėjo ieškodamas bankomato. Taip priėjo ( - ), kur rado "Swedbank" bankomatą. Prie bankomato buvo eilė, apie 5 žmones. Kol jis stovėjo eilėje, jis su S. žinutėmis toliau pykosi. Kadangi ji jį įžeidė necenzūriniais žodžiais, jis supyko ir nusprendė nuimti jai priklausančius pinigus, kurie, kaip žinojo, jai buvo pervesti. Kokia suma buvo jai pervesta, neprisimena. Pirmiausia, jis patikrino ir nuėmė 180 eurų. Nusiėmęs pinigus, nuėjo į stotį, kur susitiko su savo pažįstamą T., pavardės nežino, ir su juo nuvažiavo į Pasvalį, kur šis gyvena. Pasvalyje jis, iš "Swedbank" bankomato, ( - ), nuėmė dar 20 eurų. Pinigus išleido pramogom. Supranta, kad paimdamas S. D. banko mokėjimo kortelę, neteisėtai ją įgyjo, bei pasinaudodamas šia svetima mokėjimo kortele, suvesdamas PIN kodą, tokiu būdu suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones, identifikuodamas save kaip S. D., bei per du kartus nuėmė savo naudai 200 eurų, taip neteisėtai panaudojo mokėjimo kortelę ir neteisėtai atliko dvi finansines operacijas. Dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi ir pasistengs kaip galima greičiau atlyginti S. D. padarytą žalą, nes nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu. Kadangi S. D. jam pagrasino, kad praneš policijai apie tai, jog jis paėmė jos banko kortelę ir vėliau parašė SMS, kad pranešė policijai, jis ja nepatikėjo, todėl nuėjo į bankomatą dar būdamas ( - ) ir tik suvedus PIN kodą, bankomatas "prarijo" kortelę, tai yra šios nebegrąžino, iš ko jis suprato, kad kortelė yra užblokuota. Kortelę prarijo tas pats bankomatas, kuriame prieš tai buvo nusiėmęs 20 eurų (kortelę užblokavo kitą dieną, nei jis nuėmė 20 eurų) (b.l. 62-63).
  2. nukentėjusiosios pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką. Užfiksuotas S. D. pareiškimas dėl jos atžvilgiu R. K. padarytos nusikalstamos veikos, jos apklausa bei atlikto įvykio vietos ( - ), apžiūra (b.l. 8-12).
  3. nukentėjusiosios S. D. parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusioji paaiškino, kad maždaug prieš dvi savaites "Facebook" ji susipažino su vyriškiu. "Facebook" paskyra priklausė R. K.. Jis ją pasikvietė į draugus. Iš kur jis ją susirado - nežino. Bendrų pažįstamų su juo neturi. Pasikeitė telefono numeriais, jo telefonas ( - ). Jis pasakė, kad ji jam patinkanti ir, kad nori kartu kurti šeimą. Jis po trijų dienų atvyko, kaip sakė tranzuodamas. Prisistatė, kad gyvenąs kažkur už ( - ). Atvykęs gyveno čia iki šiandien. Valgė iš jos lėšų. Jis niekuo neprisidėjo. Šiandien, ryte, jis išėjo pasitikti mamos, kuri neva dirba netoli Šiaulių. Jam išėjus, ji pasigedo savo banko mokėjimo kortelės. Paskambinus jam, jis išsisukinėjo, o paskui nebekėlė ragelio. Mobiliuoju telefonu SMS žinute patikrino banko sąskaitą. Joje trūko 40 eurų. Vėliau banke sužinojo, kad iš jos sąskaitos per keletą kartų dingo 200 eurų, iš kurių paskutinį kartą pinigai buvo nuimti Pasvalyje. Banko kortelę užblokavo. Iš jos telefono, ( - ), jis 2016-06-09 kažkam siuntė žinutę, kurią pats iš kart ištrynė su visu numeriu. Kortelę laikė piniginėje, kuri buvo rankinėje. PIN kodą taip pat laikė piniginėje užrašytą ant lapelio. Rankinę laikė už sekcijos prie lango ant kitų daiktų. Ji iš pažiūros buvo nepaliesta. Po to ją daug kartų lietė (b. l. 9).
  4. 2016-06-17 AB "Swedbank" raštu Nr. S/4998, kuriame pateikti duomenis apie S. D. vardu atidarytą sąskaitą ( - ), bei atliktas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-06-11. Sąskaitos išraše užfiksuota, jog 2016-06-10 buvo pervesti 225 Eur. į sąskaitą ( - ). 2016-06-10 8.52 val. 180 Eur. išgryninta bankomate ( - ), 2016-06-10 11.34 val. išgryninta 20 Eur. bankomate ( - ) (b. l. 21-22).
  5. 2016-06-27 AB "Swedbank" raštu Nr. S/5150 pateikti duomenis apie S. D. vardu atidarytoje sąskaitoje ( - ) atliktas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-06-11 užfiksuotos nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas asmuo vizualiai panašus į R. K. (b. l. 23-26).
  6. 2016-07-20 Šiaulių AVPK SUV pažymos Nr. 40-26-1292, kuria gauti duomenys apie atliktus telefoninius skambučius bei SMS pranešimus telefonų numerių ( - ), ( - ), ( - ) (b. l. 40).

18Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje

19„BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Objektyvieji sukčiavimo požymiai – 1) svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, 2) turtinės prievolės išvengimas, 3) turtinės prievolės panaikinimas – šios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų.

20Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Turtinė teisė – tai kaltininko sau ar kito asmens naudai neteisėtai įgyta daiktinė ar prievolinė teisė arba teisė, atsirandanti iš intelektinės veiklos rezultatų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai dėl apgaulės suklaidintas asmuo arba banko elektroninė sistema perveda pinigus į kaltininko sąskaitą, paprastai laikoma, kad kaltininkas apgaule įgijo turtinę teisę“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

21„Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš kitų veikų, kuriomis užvaldomas svetimas turtas, yra apgaulė. Apgaulė gali būti panaudojama ir kitose nusikaltimuose nuosavybei — vagystėje (BK 178 straipsnis), turto prievartavime (BK 181 straipsnis), turto pasisavinime (183 straipsnis), tačiau minėtose veikose šis požymis nėra nusikalstamos veikos sudėties elementas. Sukčiavimo atveju apgaulė yra priemonė neteisėtai ir neatlygintinai įgyti svetimą turtą. Apgaulės būdų gali būti labai įvairių, tą atspindi ir gausi teismų praktika: kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, 2K-309/2013, 2K-312/2013 2K-336/2013, 2K-392/2013, 2K-523/2013, 2K-526/2013, 2K-123/2014 ir kt. Tačiau bet kurios sukčiavimo veikos apgaulės turiniui būdinga tai, kad kaltininko panaudota apgaule yra suklaidinamas turto valdytojas, o kaltininkas dėl panaudotos apgaulės įgyja svetimą turtą“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-34-697/2016). „Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.)“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602-693/2015). „Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos (netenka turto, turtinės teisės, galimybių įgyvendinti turimą turtinę teisę), o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui. BK 182 straipsnio prasme apgaulė išvengiant turtinės prievolės nėra tapati apgaulei įgyjant turtą, turtinę teisę ar panaikinant turtinę prievolę. Apgaulė išvengiant prievolės paprastai naudojama siekiant išvengti situacijos, sudarančios prielaidas kaltininkui būti priverstam vykdyti prievolę, o ne įtraukiant nukentėjusįjį ir nesiekiant, kad kitas suklaidintas asmuo patvirtintų kaltininkui reikalingą juridinį faktą“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-699/2015).

22Kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 1 d. Kaltinamasis R. K. AB „Swedbank“ bankomatų sistemai pateikė nukentėjusiosios duomenis ir taip suklaidino banką AB „Swedbank“. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokė, kad pateikė save kaip kitą asmenį, suklaidino banką AB „Swedbank“, kuris dėl to leido kaltinamajam išsigryninti pinigus, kuriuos vėliau jis pasisavino, ir to siekė.

23Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 str. 1 dalyje

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs: „BK 1981 straipsnyje numatytos veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad prie informacinės sistemos buvo prisijungta pažeidžiant šios sistemos apsaugos priemones. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje, aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, ne kartą atkreiptas dėmesys, jog vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių. O teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir atitinka neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos veikos padarymo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015). Toks neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos (be kita ko, ir internetinės bankininkystės sistemos) atvejis pasireiškia autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimų (reikalavimų) pažeidimu, kuris šios bylos kontekste negali būti laikomas nereikšmingu vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų. Nagrinėjamoje byloje M. V. neteisėtai jungdavosi prie AB „ Swedbank“, tik M. M. buvo suteiktos internetinės bankininkystės paslaugos, leidžiančios naudotis banko paslaugų teikimu internetu, be kita ko, atlikti mokėjimo operacijas. Ne mažiau svarbu tai, kad M. V. padaryti neteisėti prisijungimai prie internetinės bankininkystės leido neteisėtai sudaryti kredito sutartis ir taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 8 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015).

25Kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 str. 1 d. Neteisėti prisijungimai prie AB „Swedbank“ priklausančių bankomatų leido kaltinamajam neteisėtai banko sistemoje save identifikuoti kaip S. D., taip apgaule įgyti jam nepriklausantį (svetimą) turtą (pinigines lėšas – 200 eurų). Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos objektas yra informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumas. Objektyvioji pusė pasireiškė neteisėtu prisijungimu prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos (bankomatų).

26Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje

27„BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių arba suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Be objektyviųjų veikos požymių, nustatytų BK 214 straipsnyje, būtini ir subjektyvieji – tiesioginė tyčia asmens veikoje, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jo atliekami straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir norėti juos atlikti“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 19 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-471/2013).

28Nusikalstamos veikos objektas yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių mokėjimo priemonių naudojimo ir disponavimo tvarka. Objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu, prieš nukentėjusiojo valią atliktu elektroninės mokėjimo priemonių neteisėtu įgijimų, laikymu, perdavimu ar realizavimu. Neteisėtumas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip elektroninių mokėjimo priemonių, ar naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų įgijimas ir laikymas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis iš piniginės, kuri buvo rankinėje, padėtoje ant palangės, paėmė nukentėjusiosios elektronine mokėjimo priemonę - AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, todėl kaltinamojo veiksmuose yra neteisėtumo požymis. Todėl konstatuotina, kad nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

29Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje

30„Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla asmeniui, atlikusiam bent vieną iš straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

31„Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014).

32Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios naudotojo tapatybės duomenys kaltinamajam buvo svetimi, nes jie priklausė kitam asmeniui – S. D.. Kaltinamasis suprato, jog naudoja svetimus naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis finansinėms operacijoms inicijuoti (2016-06-10 8.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu ( - ), išėmė 180 eurų ir 2016-06-10 11.34 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu ( - ), išėmė 20 eurų, ir norėjo taip veikti.

33„Būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – tokių duomenų panaudojimo neteisėtumas. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamas ne pats duomenų panaudojimas, bet neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant tokius duomenis. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas, kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 15 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013).

34Nagrinėjamos bylos kontekste, kaltinamasis R. K., atliko dvi finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. be S. D., kaip banko sąskaitos naudotojos, žinios ir sutikimo panaudojo jos banko kortelės patvirtinimo duomenis, kurios dėka, prisijungdamas prie AB „Swedbank“ bankomatų ir įeidamas į banko sąskaitą, atliko finansines operacijas – 200 eurų (2016-06-10 8.52 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu ( - ), pirmą kartą nuėmė 180 eurų, ir 2016-06-10 11.34 val. AB „Swedbank“ bankomate, adresu ( - ), antrą kartą nuėmė 20 eurų). Apie šias finansines operacijas kaltinamasis nepranešė nukentėjusiajai. Apie tai, kad savo veiksmais kaltinamasis nežinant nukentėjusiajai padarė žalą t. y. buvo nuimti pinigai nuo banko sąskaitos, ji nebuvo informuota, o apie šias finansines operacijas nukentėjusioji sužinojo nuėjusi į banką, kad iš jos sąskaitos per keletą kartų dingo 200 eurų. Kaip buvo minima, nukentėjusioji nebuvo davusi sutikimo jos vardu imti pinigines lėšas iš jos banko sąskaitos, vadinasi, tokie savavališki kaltinamojo veiksmai vertintini kaip neteisėti. Pagal tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo R. K. veika pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

35Dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties

36Teismų praktikoje „ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012“). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 6 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas kokius požymiais vadovautis konstatuojant idealiąją sutaptį, išskiria šiuos požymius - Vieninga tyčia. Esant „vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Paprastai dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006).

37Visos šios veikos buvo padarytos tą pačią dieną, tuo pačiu laiku (skiriasi tik pinigų nuėmimo vietos ir laikas), jungiantis prie bankomatų sistemų buvo naudojama ta pati banko kortelė. Nuteistasis viso proceso metu teigė turėjęs vieningą tyčią apgaule – panaudojant svetimus nukentėjusiosios (S. D.) duomenis, nuimti iš nukentėjusiosios banko sąskaitos (200 eurų), t. y. savo naudai įgyti svetimą turtą, ir tai padarė. Tai reiškia, kad pagal teismo nustatytas ir pripažintas įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes kaltinamasis R. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai įgijo ir laikė svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis), vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai panaudodamas svetimus elektroninių mokėjimo priemonių naudotojų tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, inicijavo finansines operacijas, jas atliko ir taip apgaule įgijo savo naudai svetimą turtą) ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 1981 str. 1 d.

38Dėl lengvinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.

39Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką „yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jis savanoriškai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes atliekant ikiteisminį tyrimą ar nagrinėjant bylą teisme. Kaltininkas turi ne tik laisva valia prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailėtis dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertinti savo elgesį, stengtis sušvelninti nusikaltimo padarinius, padėti ištirti bylos aplinkybes, pašalinti nusikaltimu padarytą žalą. Tai yra bendrieji įstatymo reikalavimai, tačiau kiekvienoje byloje taip pat privalu atsižvelgti ir į veikų ypatumus, kaltinamųjų asmenybes, jų tarpusavio santykius, kaltinamųjų parodymų reikšmingumą, jų elgesį proceso metu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010). Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka suriktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kiek kaltinamojo parodymai prisidėjo prie teisingo sprendimo priėmimo byloje. Konstatuodami BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, teismai savo sprendimą turi motyvuoti“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012).

40Vertinant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, svarbu įvertinti, kad „kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013)“. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60/2014).

41Teismas, vertindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybe lengvinančią aplinkybę, sutinka, kad R. K. savo kaltę visiškai pripažino ir gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis nukentėjusiajai nori atlyginti savanoriškai žalą. Teismas nusprendžia, kad kaltinamojo R. K. prisipažinimas kaltu, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą ir esant dideliam gailesčiui, pripažįsta šio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

42Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 13 p.

43Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis inkriminuotus nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

44Nusikalstamą veiką R. K. padarė, neišnykus teistumams. Kaltinamasis yra teistas 5 kartus: 1) 2011-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 1 d., 1 m. laisvės apribojimo, įpareigojant iki 2011-06-14 neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2011-08-31 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 9 mėn. laisvės atėmimo, paskirta bausmė subendrinta su 2011-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 10 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 m., paskiriant įpareigojimus: per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, iki 2012-03-31 atlyginti padarytą turtinę 125 Lt žalą; 3) 2011-10-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę subendrinant su 2011-08-31 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m., įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir iki 2012-03-31 atlyginti padarytą turtinę žalą; 4) 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2015-02-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 30 (trisdešimties) parų arešto, bausmę atlikęs. Tai rodo, kad nusikalstama veika yra padaryta recidyvisto, kuris nėra linkęs taisytis, o yra linkęs nusikalsti, todėl teismas turi pagrindą pripažįsti kaltinamajam šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

45Teismas, įvertinęs kaltinamojo R. K. teisme ir ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, nukentėjusiosios S. D. duotus parodymus ikiteisminiame tyrime, 2016-06-17 AB "Swedbank" rašto Nr. S/4998, kuriame pateikti duomenis apie S. D. vardu atidarytą sąskaitą ( - ), bei atliktas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-06-11. Sąskaitos išraše užfiksuota, jog 2016-06-10 buvo pervesti 225 eurų į sąskaitą ( - ). 2016-06-10 8.52 val. 180 eurų išgryninta bankomate ( - ), 2016-06-10 11.34 val. išgryninta 20 eurų bankomate ( - ) (b. l. 21-22), 2016-06-27 AB "Swedbank" rašto Nr. S/5150 pateikti duomenis apie S. D. vardu atidarytoje sąskaitoje ( - ) atliktas finansines operacijas laikotarpiu nuo 2016-06-09 iki 2016-06-11 užfiksuotos nuotraukos. Nuotraukose užfiksuotas asmuo vizualiai panašus į R. K. (b. l. 23-26), 2016-07-20 Šiaulių AVPK SUV pažymos Nr. 40-26-1292, kuria gauti duomenys apie atliktus telefoninius skambučius bei SMS pranešimus telefonų numerių: ( - ), ( - ), ( - ) (b .l. 40), bei kitus ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas R. K. aplinkybės yra aiškios. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį R. K. padarė du nesunkius nusikaltimus bei du apysunkius nusikaltimus. Nusikalstamas veikas kaltinamasis padarė tiesiogine tyčia ir jos yra baigtos. Nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai, nes yra visi subjektyvieji ir objektyvieji požymiai. Esant nusikaltimų idealiajai sutapčiai, nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies, 1981 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies, požymius.

46Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos keturios nusikalstamos veikos, dvi priskiriamos nesunkiems nusikaltimams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalis, 1981 straipsnio 1 dalis), dvi priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3, 4 dalys). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamų veikos laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė laikytina tai, jog jis, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

47R. K. asmenybės charakteristika. Teistas penkis kartus (b. l. 71-77), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 110-114), Išsilavinimas pagrindinis, nebaigtas vidurinis. Profesija šaltkalvis, nuo 2016-11-17 iki 2017-02-21 dirbęs ( - ), nuo 2017-02-22 dirba ( - ) (b. l. 159, 160, 182-184), darbo biržoje registruotas. Gyvena su drauge, kuri laukiasi (b. l. 185). Nuomojasi gyvenamąsias patalpas (b. l. 179-181).

48Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, nusikalstamomis veikomis nukentėjusiajai padarytą finansinę žalą – 200 eurų, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir jų visumą, teismas, mano, kad kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

49Teismas konstatuoja, kad tikslinga bausmės vykdymą R. K. atidėti, nes bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Teismas, nuspręsdamas bausmės vykdymą atidėti, atsižvelgia į kaltinamojo pasiryžimą kompensuoti nukentėjusiajai padarytą žalą, į socialinę kaltinamojo padėtį, atkreipia dėmesį, kad R. K. draugė laukiasi, kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus ir neprieštarauja, kad bausmės vykdymas būtų atidėtas. Teismas skiria įpareigojimus, padėsiančius įgyvendinti bausmės paskirtį.

50Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatos ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu.

51Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

52R. K. pripažinti kaltu pagal:

  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams,
  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1981 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams,
  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,
  • Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

53Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi tarp padarytų nusikalstamų veikų yra idealioji sutaptis, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

54Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. K. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

55Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5,7 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu, paskirtos subendrintos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

56- būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., išskyrus, kai nebūnama namie dėl darbo;

57- dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti darbo biržoje.

58Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kaltinamajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - turtinės žalos (200 eurų) atlyginimą nukentėjusiajai S. D. per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio priėmimo dienos.

59Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-10-10 16.23 val. - 2016-10-11 15.55 val. (vieną parą) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 1 laisvės atėmimo dieną.

60Bausmės pradžią R. K. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

61Kardomąją priemonę R. K. iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

62Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Mantas Liesis,... 2. sekretoriaujant Vaidai Bagdonienei,... 3. dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Kungiui,... 4. kaltinamajam R. K.,... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje 6. 1) 2011-01-14 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos... 7. 2) 2011-08-31 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187... 8. 3) 2011-10-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m.... 9. 4) 2013-05-16 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 1 m.... 10. 5) 2015-02-27 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 30... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 12. R. K. 2016-06-10 ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu... 13. Be to, jis du kartus neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos:... 14. Be to, jis 2016-06-10 8.52 val. įdėdamas AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę... 15. Be to, jis neteisėtai inicijavo ir atliko dvi finansines operacijas bei... 16. Apklaustas teisme kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino ir... 17. Be paties kaltinamojo R. K. visiško prisipažinimo jo... 18. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 19. „BK 182 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas... 20. Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys... 21. „Esminis sukčiavimo požymis, išskiriantis šią nusikalstamą veiką iš... 22. Kaltinamojo R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal... 23. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs: „BK 1981 straipsnyje... 25. Kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal... 26. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 27. „BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 28. Nusikalstamos veikos objektas yra teisės aktais įtvirtinta elektroninių... 29. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 30. „Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar... 31. „Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo... 32. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios naudotojo... 33. „Būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis –... 34. Nagrinėjamos bylos kontekste, kaltinamasis R. K., atliko... 35. Dėl idealiosios nusikalstamų veikų sutapties... 36. Teismų praktikoje „ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai... 37. Visos šios veikos buvo padarytos tą pačią dieną, tuo pačiu laiku... 38. Dėl lengvinančios kaltinamojo atsakomybę aplinkybės, numatytos Lietuvos... 39. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius... 40. Vertinant kaltininko nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, svarbu... 41. Teismas, vertindamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1... 42. Dėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 43. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog kaltinamasis... 44. Nusikalstamą veiką R. K. padarė, neišnykus teistumams.... 45. Teismas, įvertinęs kaltinamojo R.... 46. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. K., remdamasis Lietuvos... 47. R. K. asmenybės charakteristika. Teistas penkis kartus... 48. Įvertinęs inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo... 49. Teismas konstatuoja, kad tikslinga bausmės vykdymą R. K.... 50. Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla buvo nagrinėta atliekant... 51. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 52. R. K. pripažinti kaltu pagal: