Byla e2-1116-465/2020
Dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,

2sekretoriaujant Birutei Adamonienei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Vadybos apskaita" atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

4atsakovo UAB „FES“ Baltic“ atstovams vadovui Arnoldui Juozėnui, advokato padėjėjui Simonui Makrickui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB "Vadybos apskaita", ieškinį atsakovui UAB „FES“ Baltic“ dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

6Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu priešpriešinių reikalavimų įskaitymą 21098,50 Eur sumai, priteisti ieškovui iš atsakovo 21098,50 Eur sumą, 300,00 Eur patirtų išlaidų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2018-12-21 nutartimi ieškovui iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vadybos apskaita“. 2019-05-15 nutartimi Kauno apygardos teismas civ. b. Nr. B2-1310-262/2019 patvirtino ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus. Teigia, jog ieškovo bankroto administratorius, patikrinęs ieškovo sandorius ir buhalterinius dokumentus, kurie jam buvo perduoti, nustatė, jog 2018-10-03 atsakovas su ieškovu sudarė skolų suderinimo aktą, kuriuo kartu buvo atliktas ir užskaitymas. Pabrėžia, jog toks dokumentas, kuriuo ne tik suderinama skola, bet ir atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, todėl turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymu buvo dengiami ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai įsiskolinimai, reikalavimai ir 21098,50 Eur suma buvo sumažinta ieškovo turėta skola atsakovui. Po atlikto įskaitymo pagal skolų suderinimo aktą, ieškovas liko skolingas atsakovui 13,43 Eur. Pažymi, jog ieškovas dalies išrašytų atsakovo sąskaitų-faktūrų nepripažįsta, ir mano, jog galimai jos išrašytos vien tam, jog tarp šalių būtų „išlygintas“ skolos likutis. Ieškovas, žinodamas apie savo nemokumą, ginčijamu sandoriu atsiskaitydamas su vienu iš daugelio kreditorių - atsakovu, nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Tokie veiksmai vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Nurodo, jog įskaitymas buvo atliktas prieš bankroto bylos iškėlimą, kai ieškovas buvo faktiškai nemokus. Atsakovui buvo suteikta pirmenybė gauti savo reikalavimų patenkinimą prieš kitus ieškovo kreditorius, kurių reikalavimai atsirado anksčiau bei pažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir kitų ieškovo kreditorių teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Teigia, jog įskaitymas yra atliktas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. Pažymi, jog ieškovas iki priešpriešinių reikalavimų įskaitymo (2018-10-03) buvo skolingas 31167,27 Eur sumą valstybės institucijai. Iki ginčijamo užskaitymo (2018-10-03) ieškovo atžvilgiu buvo pradėtos 5 vykdomosios bylos, o Sodra buvo pradėjusios priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Šie pradelsti įsipareigojimai yra aukštesnės eilės kreditoriams negu atsakovas, todėl pirmiausia ieškovas turėjo atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, o tik vėliau likus lėšų atsiskaityti su atsakovu. Nurodo, jog 2018-10-03 ieškovo kasoje buvo tik 355,33 Eur, o 2017-10-03 ieškovo banke esančiose sąskaitose buvo tik 0,01 Eur. Ieškovo teigimu, ginčijamo mokėjimo metu buvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo tvarka, nes ieškovas neturėjo pakankamai lėšų reikalavimams patenkinti. Be to, priešpriešinių reikalavimų užskaitymo metu ieškovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi užskaitos sudarymo metu ieškovas turėjo aukštesnės (pirmesnės) eilės kreditorių, todėl yra pagrindas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu. Pažymi, jog priešpriešinių reikalavimų įskaitymas taip pat pripažintinas negaliojančiu ir remiantis CK 6.66 str. 1 d. pagrindu. Ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui ir su juo atsiskaitė visiškai, kas nulėmė tai, kad ieškovui atsiskaitant tiesiogiai su atsakovu, buvo sumažinta ieškovo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal pirmesnės eilės kreditorių reikalavimus, masė. Nėra jokių duomenų, kad ieškovas pagal įstatymų, teismo sprendimų ar sutartis privalėjo sudaryti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ir taip atsiskaityti su atsakovu. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovo nemokumas buvo akivaizdi faktinė aplinkybė. Atsakovas laikytinas nesąžininga ginčijamo sandorio šalimi, nes jam buvo arba turėjo būti žinoma apie faktinį ieškovo nemokumą, turimus kitus kreditorius bei tai, kad jis pirmenybės teisę gauti reikalavimų patenkinimą suteikdamas atsakovui, pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus. Atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas verslo subjektas, turėjo pasidomėti ieškovo finansinėmis galimybėmis. Atsakovas galėjo ir turėjo pasidomėti ieškovo uždelsimo vykdyti savo prievoles priežastimis, išsiaiškinti, ar tokiu būdu neatsiskaitoma ir su kitais kreditoriais. Šalis siejo ilgalaikiai sutartiniai santykiai, iš kurių ir susidarė įsiskolinimas atsakovui, taigi atsakovas dėl susidariusio įsiskolinimo turėjo žinoti apie sudėtingą ieškovo finansinę padėtį.

8Ieškovas 2020-01-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovo finansiniai įsipareigojimai 2013-2017 metais viršijo pusę į jo balansą įrašyto turto vertės ir formaliai bendrovė galėtų būti laikoma nemokia, tačiau bendrovė veikė pelningai, kiekvienais metais gaudavo grynojo pelno. Bendrovės situacija pasikeitė 2018 metais, bendrovės turto vertė lyginant 2017 ir 2018 metus išaugo. 2018 metais bendrovės turto vertė siekė - 943 006 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai - 1363 977 Eur, taigi bendrovės įsipareigojimų suma viršijo bendrovės turto vertę. BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ tapo nemokia nuo 2018-09-01. Bendrovė būtent 2018 metų rugsėjo mėnesį nustojo vykdyti sudarytas sutartis, ką patvirtina bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys apie vykdomas sutartis ir aktavimo likutį. Bankroto administratorius tvirtina, kad ginčijamo skolos užskaitymo metu ieškovas buvo nemoki įmonė, kuriai turėjo būti keliama bankroto byla ir kuri jokių sandorių daryti negalėjo. 2020-01-30 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovo atstovas patikslino, jog pagal paskutinį juridinių asmenų registrui teiktą balansą už 2017 m. ataskaitinį laikotarpį bendrovė turėjo turto už 1 823 373 Eur, iš kurių atsargų už 734 403 EUR. 2018-03-31 tarpiniame balanse fiksuojamos 1281034 Eur dydžio atsargos, 2018-06-30 tarpiniame balanse fiksuojamos 1 301 813 Eur dydžio atsargos. Tuo tarpu pagal bendrovės apskaitos dokumentus, sudarytus 2018-11-05, ieškovo turimos atsargos sudarė - 896 253 Eur. Vadovaujantis LR Juridinių asmenų registro duomenimis bendrovei nuo 2018-10-05 vadovavo V. V., kuriai kilo pareiga perduoti administratoriui visą ieškovo turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. jokie atsargų realizavimą pagrindžiantys dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti.

9Teismo posėdžio ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai.

10Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog ieškovas su atsakovu 2018-07-10 sudarė subrangos sutartį Nr. PS2018-M dėl darbų atlikimo. 2018-08-03 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais atsakovas, kaip subrangovas, perdavė atliktus darbus ieškovui kaip užsakovui, tačiau ieškovas nustatytu terminu už atliktus darbus neatsiskaitė, t. y. tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų pagal subrangos sutartį. 2018-10-03 buvo sudarytas skolų suderinimo aktas, kuriuo buvo atliktas ir priešpriešinių įsipareigojimų užskaitymas. Subrangos sutarties 8.8 punkte šalys numatė, jog turi teisę šio susitarimo pagrindu atlikti tokių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, apie tai raštu pranešant kitai šaliai ir šalys laiko tokių galimų užskaitymų atlikimą tinkamu atsiskaitymo vienas su kitu, pagal savo prievoles, būdu. Atsakovo teigimu, jokių imperatyvų, ribojančių 2018-10-03 tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo laisvę, nebuvo. Ieškovas nepagrįstai ginčija minėtą aktą, nes ieškovas su atsakovu, laisva valia sudarė šį aktą, kuriuo buvo padengti ieškovo ir atsakovo priešpriešiniai įsiskolinimai, reikalavimai. Skolų užskaitymo akto sudarymo metu, t. y. 2018-10-03, toks sandoris nebuvo draudžiamas, atitiko įprastą verslo praktiką. Ieškovas aplinkybių dėl kitų kreditorių reikalavimų, ar įsipareigojimų kreditoriams nei 2018-07-10 sudarant subrangos sutartį, nei ginčo akto sudarymo momentu nenurodė. Vilniaus apygardos teismo 2018-12-21 nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui įsiteisėjo 2018-01-02, o tarpusavio skolų įskaitymo aktas buvo pasirašytas 2018-10-03, t. y. iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitymas atitiko sutarties šalių valią bei neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, nepažeidė kitų kreditorių interesų. Atsakovas (kaip kreditorius) objektyviai negalėjo žinoti ir sužinoti ieškovo tikrosios tuometinės finansinės būklės, komercinės bei konfidencialios informacijos. Vien ieškovo pateikta nuomonė, kad atsakovas turėjo žinoti apie sudėtingą ieškovo finansinę padėtį neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Ieškovo ir atsakovo sudarytas tarpusavio skolų įskaitymo aktas turi būti aiškinamas sistemingai, nustatant tikruosius šalių ketinimus - tarpusavio skolų suderinimo aktu buvo susitarta dėl atsikaitymo už atliktus darbus būdo, šalys norėjo įvykdyti subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Sudarytas tarpusavio skolų įskaitymo aktas tik sumažino ieškovo skolas ir nepablogino ieškovo padėties, nes ieškovo turtas nesumažėjo ir dėl šio sandorio jis netapo nemokus, priešingai - sudaryto ginčo akto pagrindu ieškovas sumažino savo finansinį įsipareigojimą atsakovui.

11Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nesąžiningumas nėra preziumuojamas, nepateikė įrodymų dėl atsakovo nesąžiningumo.

12Ieškinys atmestinas.

13Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Priešgaisrinės sistemos“ buvo iškelta bankroto byla (civilinė byla Nr. B2-5282-262/2018), nutartis įsiteisėjo 2019 m. sausio 2 d. BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Vadybos apskaita“ (e. bylos 1t., b. l. 78-79). 2019m. gegužės 15d. Vilniaus apygardos teismas patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą (e. bylos 1t., b. l. 80-83). Bankroto administratorius patikrinęs ieškovo per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, nustatė, jog ieškovas su atsakovu 2018 m. spalio 3 d. pasirašė skolų suderinimo aktą (toliau – Ginčijamas susitarimas), kurio pagrindu atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovo skola atsakovui buvo sumažinta 21098,50 Eur dydžio suma. (e. bylos 1t., b. l. 84). Taip pat byloje nustatyta, jog ieškovas su atsakovu (buv. UAB „Fasadukas“) 2018-07-10 sudarė Subrangos sutartį Nr. PS2018-M, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti sprinklerinės sistemos montavimo darbus administraciniame pastate, esančiame Saltoniškių g. 7, Vilniuje. (e. bylos 1t., b. l. 148-152). Vykdydamas šią sutartį ieškovas 2018-07-19 ir 2018-07-26 pagal PVM sąskaitas išankstiniam mokėjimui atsakovui pervedė viso 8181,71 Eur (2020-01-16 DOK- 12346). Už atliktus darbus pagal sutartį atsakovas išrašė PVM sąskaitas faktūras (e. bylos 1t., b.l.1t., b.l. 158- 168). Atsakovas 2018-09-28 informaciniu raštu ieškovui pranešė apie subrangos sutarties nutraukimą (e. bylos 2t., b. l. 38 ).

14Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Reikšdamas actio Pauliana reikalavimą, įrodyti šio instituto taikymą pagrindžiančias aplinkybes turi ieškovė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-697-248/2015).

15Dėl actio Pauliana sąlygų

16CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

17Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), jei nustatomos visos tokio ieškinio tenkinimo sąlygos : 1) kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėję vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus Plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

18Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo

19CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje pateiktas kreditorių teisių pažeidimo, kaip vienos actio Pauliana sąlygų, aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų plenarinės sesijos 2012-11-06 nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, nurodyta, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus : dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui, kitaip pažeidžiamos kreditorių teisės. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti kreditorius, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis), ir teismas, kiekvienu atveju sprendžia, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti tokį kreditorių teisių pažeidimą.

20Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-485/2010, 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2012).

21Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog įmonės nemokumas ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų teisiškai konstatuotas, todėl siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Vienu iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų atvejų, kreditorių teisių pažeidimas įžvelgiamas tuomet, jei nemoki įmonė suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais ir neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas CK 6.66 straipsnio taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 203-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

22Iš byloje pateikto įmones balanso, sudaryto pagal 2018-04-16 finansines apyskaitas, įmonės finansinė būklė 2017-12-31 dienai buvo patenkinama, nes ieškovė turėjo turto už 1,8 mln, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1,7 mln, taigi neviršijo įmonės turto. Be to, įmonė turėjo 71 tūkst. nepaskirstyto pelno (e. bylos 1t., b.l.22-24). Vertinant įmonės balanso duomenis galima pripažinti, jog įmonė sandorio sudarymo dieną buvo nemoki, t. y. atitiko tuo metu galiojusio ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą įmonės nemokumo kriterijų. Tačiau ši aplinkybė, vis gi, pati savaime nesudaro pagrindo teigti, jog ginčijamas skolos įskaitymas buvo įmonei akivaizdžiai nenaudingas ar sąlygojęs įmonės bankrotą. Svarbu pažymėti, kad ir po ginčijamo sandorio sudarymo ieškovės finansinė būklė nepablogėjo, nes ieškovės turimi įsiskolinimas ir reikalavimo teisė sumažėjo ta pačia apimtimi. Be to, pažymėtina, kad bendrame kontekste įskaitymu įskaityta suma (21 098,50 Eur) santykinai nėra didelė, todėl manytina, jog ginčo sandorio sudarymas niekaip negalėjo paveikti įmonės mokumo/nemokumo. Kita vertus, šalių atliktas priešpriešinių skolų įskaitymas, kaip vienas iš prievolių pasibaigimo būdų, buvo aptartas ir Subrangos sutarties 8.8 punktu, numačiusiu, jog šalims tarpusavyje turint vienarūšių, priešpriešinių, galiojančių, vykdytinų apibrėžtų piniginių reikalavimų, kurie atsirado iš tarp šalių sudarytų sutarčių, <...> šalys turi teisę šio susitarimo pagrindu atlikti tokių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalis siejo abipusės teisės ir pareigos, jų reikalavimai laikytini priešpriešiniais, vienarūšiais, buvo galiojantys ir vykdytini. Remiantis išdėstytu, nėra pagrindo teigti, jog dėl atlikto šalių skolos įskaitymo, ieškovo mokumas buvo pablogintas ar sąlygojo įmonės bankrotą.

23Dėl šalių nesąžiningumo

24Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, jog jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2013).

25Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi nuomonės, jog ši sąlyga netaikytina, nes bankroto administratorius, atstovaujantis bankrutuojančią įmonę, turėtų įrodinėti ir savo nesąžiningumą. Ieškovas iš esmės rėmėsi deklaratyviais teiginiais, teigdamas, jog atsakovas turėjo domėtis ieškovo finansine būkle, ieškovo mokumu, jog jo elgesys neatitiko sandorio dalyvio sąžiningo elgesio standarto.

26Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kad sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikras aplinkybes, atsižvelgiama į jo kontrahento veiklos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010). Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą, atsižvelgtina į tai, kad ginčijamu sandoriu šalys pripažino jog atsisako vienarūšių priešpriešinių reikalavimų viena kitai, o taip pat į tai, kad ieškovas pagal savo veiklos pobūdį yra didelė įmonė, vykdžiusi daug projektų bei turėjusi daug kreditorių, todėl teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teigti, jog reikalavimas veikti aktyviai, domėtis, ar nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, buvo atsakovo netinkamai įvykdytas. Taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką, kad iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi tiek, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Be to, svarbu pažymėti, kad subrangos sutartis tarp šalių dėl darbų atlikimo buvo sudaryta 2018m. liepos mėnesį, pagal sutartį ieškovas atliko du mokėjimo pavedimus bendrai 8181 Eur sumai, o ginčijamas sandoris sudarytas 2018-10-03, t. y. iki nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo (2019-01-02). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą teisinę praktiką, teigiančią, jog iki bankroto bylos iškėlimo įmonei iškėlimo vieno iš kreditorių reikalavimo tenkinimas įstatymu yra leidžiamas, nors ir suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, galima pagrįstai teigti, jog byloje nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių manyti, kad atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kitų skolininko (ieškovo) kreditorių teises.

27Taip pat byloje nebuvo nustatyta CK 6.67 straipsnyje nurodytų nesąžiningumo prezumpcijų, kuomet skolininko ar trečiojo asmens nesąžiningumas yra preziumuojamas, taigi, ieškovui neįrodžius atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja viena iš privalomųjų sąlygų, reikalingų sandorio nuginčijimui actio Pauliana pagrindu.

28Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

29Tai, kas išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė dviejų būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana ginčijamam sandoriui ir šiuo pagrindu pripažinti jį negaliojančiu (CPK 178 str.).

30Dėl imperatyvių normų pažeidimo

31Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat reiškė reikalavimą ginčijamą susitarimą pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, kaip pažeidžiantį imperatyvius teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (CK 6.9301 straipsnis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2019 m. gruodžio 9 d. civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019 pakeitė iki šiol formuotą teismų praktiką ir suformavo naują teisės aiškinimo taisyklę - CK 6.9301 straipsnis nereglamentuoja nemokios įmonės atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir nėra skirtas bankrutuojančios įmonės ar jos kreditorių teisėms ginti, todėl įmonės bankroto administratorius neturi teisės reikšti ieškinio dėl lėšų priteisimo 6.9301 straipsnio pagrindu. Remdamasis minėtomis nuostatomis reikalavimą galėtų reikšti kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau, už gavusį atsiskaitymą, bet ne neteisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Esant tokioms aplinkybėms ieškovo nurodomo atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo nepasisakytina.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė duomenis apie 1210 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (e. bylos 4t., b. l.117,118). Ieškinį atmetus, šios išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, šių išlaidų atlyginimas atsakovui priteistinas iš ieškovo bankroto administravimui skirtų lėšų.

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

36Ieškinį atmesti.

37Iš ieškovo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ (į.k. 302542344) administravimui skirtų lėšų priteisti atsakovui UAB „FES Baltic“ (į. k. 303388365) 1210 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,... 2. sekretoriaujant Birutei Adamonienei,... 3. dalyvaujant ieškovo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“, atstovaujamo... 4. atsakovo UAB „FES“ Baltic“ atstovams vadovui Arnoldui Juozėnui, advokato... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 6. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti niekiniu ir... 8. Ieškovas 2020-01-09 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog ieškovo... 9. Teismo posėdžio ieškovo atstovė ieškinį palaikė pilnai.... 10. Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, priteisti iš... 11. Atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais.... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos... 14. Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,... 15. Dėl actio Pauliana sąlygų... 16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kreditorius turi teisę ginčyti... 17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad... 18. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo ... 19. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 20. Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana negali būti aiškinamas... 21. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 6.66 straipsnis nereikalauja, jog... 22. Iš byloje pateikto įmones balanso, sudaryto pagal 2018-04-16 finansines... 23. Dėl šalių nesąžiningumo... 24. Sandorio šalių pareigą teisiniuose santykiuose elgtis sąžiningai numato... 25. Nagrinėjamu atveju ieškovas laikosi nuomonės, jog ši sąlyga netaikytina,... 26. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog kad sąžiningo sandorio... 27. Taip pat byloje nebuvo nustatyta CK 6.67 straipsnyje nurodytų nesąžiningumo... 28. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai,... 29. Tai, kas išdėstyta sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovas neįrodė... 30. Dėl imperatyvių normų pažeidimo ... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat reiškė reikalavimą ginčijamą... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270... 36. Ieškinį atmesti.... 37. Iš ieškovo BUAB „Priešgaisrinės sistemos“ (į.k. 302542344)... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...