Byla e2-1138-196/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Miros“ vaistinės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1172-460/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rovifarma“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų pripažinimo iš dalies negaliojančiais, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Miros“ vaistinė, uždaroji akcinė bendrovė „Gintarinė vaistinė“, uždaroji akcinė bendrovė „Apotheca vaistinė“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti atsakovės skelbto konkurso dėl negyvenamųjų patalpų, esančių pastate adresu Liepojos g. 49, Klaipėda, kurių bendras plotas sudaro 61,75 kv. m, nuomos vaistinės veiklai vykdyti, rezultatus, t. y. pasiūlymų eilę, nurodytą atsakovės 2018 m. balandžio 13 d. protokole Nr. ADM-216, negaliojančiais. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis šias konkurso dalis: dalį, kuria trečiasis asmuo UAB „Miros“ vaistinė buvo pripažinta konkurso dalyviu ir laimėtoju bei dalį, kuria trečiasis asmuo UAB „Apotheca vaistinė“ buvo pripažinta konkurso dalyve. Be to, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti konkurso procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi tenkino ieškovės UAB „Rovifarma“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nutarė sustabdyti negyvenamųjų patalpų, esančių pastate adresu Liepojos g. 49, Klaipėda, konkurso procedūrų vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. Iš ieškovės pateiktų duomenų teismas sprendė, jog ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, kadangi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė suformulavo ieškinio pagrindą, dalyką bei pateikė jos reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus. Teismas pažymėjo, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, teismas netiria ir nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo.
  3. Teismas pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių susiklostytų situacija, kad iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas, atsakovė vykdytų konkursą galbūt pažeidžiant įstatymų nuostatas. Teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės būtų ydinga teisinės valstybės požiūriu, kadangi būtų pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas viešasis interesas, kuris susijęs su pacientų teisės ginčo patalpose įsigyti vaistinius preparatus užtikrinimu, nes valstybinės institucijos veikloje neužtikrinamas teisėtumas. Teismas pažymėjo, kad nustačius viešojo intereso pažeidimą šis pažeidimas neabejotinai privalo būti kuo greičiau pašalintas. Teismas padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas ne tik užtikrins tinkamą būsimojo teismo sprendimo vykdymą, bet ir užkirs kelią tolimesniam viešojo intereso pažeidimui, o kartu skatins atsakovės suinteresuotumą operatyviu procesu byloje.
  4. Teismas konstatavo, jog atsakovei sudarius nuomos sutartį su konkurso laimėtoja, ieškovei galimai palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje teismas įpareigojo atsakovę Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją nesudaryti nuomos sutarties.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Miros“ vaistinė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Skundžiamoje nutartyje nepagrįstai spręsta, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą panaikinti dalį konkurso rezultatų. Tokią nepagrįstą išvadą dėl tikėtino nurodyto ieškovės reikalavimo pagrįstumo sąlygojo tai, kad nagrinėjant ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo išklausyti kiti byloje dalyvaujantys asmenys, įskaitant ir konkursą laimėjusį trečiąjį asmenį.
    2. Ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes ieškinyje nurodyta, kad vaistinės veikla, kurios vykdymui konkurso būdu išnuomojamos patalpos, yra licencijuojama veikla, o atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo neturi jam išduotos vaistinės veiklos licencijos – tai trečiojo asmens paraiška dalyvauti konkurse neatitiko konkurso sąlygų ir turėjo būti atmesta. Tačiau konkurso sąlygose nebuvo tokio reikalavimo, kad konkurse gali dalyvauti tik tie juridiniai asmenys, kuriems yra išduota vaistinės veiklos licencija. Be to, potencialiems konkurso dalyviams dėl objektyvių priežasčių toks reikalavimas net negalėjo būti nustatomas, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vaistinės veiklos licencijos yra išduodamos vykdyti vaistinės veiklą konkrečiose patalpose.
    3. Akivaizdų ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad ieškinio argumentui, jog trečiasis asmuo nemokės konkurso metu pasiūlyto dydžio nuompinigių, sudarančių 40 274,58 Eur / mėn. sumą, pagrįsti nepateikti jokie įrodymai. Taip pat įrodymais nepagrįstas ir teiginys, kad trečiasis asmuo su kitu trečiuoju asmeniu UAB „Apotheca vaistinė“ siekia sąžiningai konkurencijai prieštaraujančių tikslų, t. y. priversti ieškovę išsikelti iš patalpų bei taip pašalinti trečiojo asmens UAB „Apotheca vaistinė“ konkurentą. Ieškovė ieškinį pareiškė tik tam, kad turėtų galimybę gauti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdytas konkursas dėl patalpų nuomos, bei taip neapibrėžtam (ir galimai ilgam) laikotarpiui užkirsti kelią kitam subjektui įsikelti į patalpas ir vykdyti jose veiklą. Taigi ieškovė laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o prasitęsti nuomos terminą bei kaip įmanoma ilgiau vykdyti vaistinės veiklą patalpose, toliau iš šios veiklos vykdymo gaunant finansinę naudą.
    4. Skundžiamoje nutartyje nėra pasisakyta, kokiu pagrindu remiantis yra padaryta išvada, kad nesustabdžius konkurso procedūrų pasunkės būsimo byloje priimto teismo sprendimo įvykdymas ar kad šis sprendimas pasidarys nebeįvykdomas. Taigi skundžiama nutartis yra visiškai be motyvų.
    5. Pirmosios instancijos teismas, sprendęs dėl ieškovės prašymo tenkinimo, turėjo procesinę pareigą laikinųjų apsaugos priemonių imtis, remdamasis konkrečiais duomenimis, o ne vien deklaratyviais teiginiais ir ieškovės samprotavimais. Šiuo atveju ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti konkurso procedūras, tokį prašymą iš esmės grindė tuo, kad įvykdžius konkursą iki galo, ieškovei reikėtų išsikelti iš patalpų, o laimėjusi bylą – ieškovė galėtų vėl į patalpas įsikelti, kas (t. y. išsikėlimas ir įsikėlimas atgal), anot ieškovės, pareikalaus laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansinių sąnaudų patyrimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė tokių savo teiginių nedetalizavo ir nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais, t. y. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, kokio dydžio finansines sąnaudas patirtų ieškovė išsikeldama ir galimai vėl įsikeldama į patalpas. Be to, nei ieškovės galimi patirti kokie nors nepatogumai, nei finansinės sąnaudos nesuponuoja būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo visiškai nebeįvykdomu rizikos. Vien tik tai, kad ieškovė galbūt patirs kokius nors nepatogumus ar finansines sąnaudas dėl išsikėlimo ir įsikėlimo atgal į patalpas nereiškia, kad ieškovė apskritai negalės atgal į jas įsikelti tokiu atveju, jeigu byloje vis tik bus pripažinta, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, o ieškovė turi teisę į tolesnę patalpų nuomą.
    6. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad galimi neteisėti konkurso rezultatai bei leidimas šių rezultatų pagrindu ir toliau vykdyti konkurso procedūras (taip pat su trečiuoju asmeniu pasirašyti patalpų nuomos sutartį), savaime lemtų viešojo intereso pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybės, kad trečiasis asmuo, pateikdamas paraišką dalyvauti konkurse, pateikė aukštą patalpų nuomos kainos pasiūlymą (t. y. 652,22 Eur už 1 kv. m). Remiantis ieškovės į bylą pateikta 2015 m. balandžio 9 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. J9-615, ieškovė už naudojimąsi patalpomis tuo tarpu moka tik 19,40 Eur už 1 kv. m. Tai reiškia, kad sudariusi patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu Klaipėdos miesto savivaldybė gautų net 33 kartus didesnes nuomos pajamas, nei šiuo metu gauna iš ieškovės. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei sustabdžius konkursą, neapibrėžtam ir galimai ilgam laikotarpiui buvo sustabdytas ir patalpų nuomos sutarties pasirašymas su trečiuoju asmeniu. Taigi skundžiama nutartimi iš Klaipėdos miesto savivaldybės neapibrėžtą bei galimai ilgą laikotarpį buvo atimta galimybė iš patalpų nuomos rinkti dideles pajamas į savivaldybės biudžetą. Dėl nurodytų priežasčių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sudarė prielaidas viešojo intereso pažeidimui.
  2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime į atskirąjį skundą iš esmės sutinkama su atskirojo skundo argumentais.
  3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Rovifarma“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tikėtiną ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pagrįstai atsižvelgė į šias aplinkybes: 1) ieškovė yra suformulavusi aiškų ieškinio pagrindą ir dalyką; 2) ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, įskaitant, bet neapsiribojant duomenimis, kurie patvirtina trečiojo asmens UAB „Miros“ vaistinė fiktyvų dalyvavimą konkurse, jos pasiūlymo neatitiktį konkurso sąlygų reikalavimams bei galimą bendrą veikimą su UAB „Apotheca vaistinė“ bei teisės aktų, kuriais grindžiamas ieškinys, nuostatų aiškinimą.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius patalpų nuomos sutartį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Nesustabdžius konkurso procedūrų, jos būtų užbaigtos ir su konkurso laimėtoju būtų sudaryta patalpų nuomos sutartis 5 metams. Teismui pripažinus ieškinį pagrįstu, teismo sprendimo įvykdymas būtų akivaizdžiai apsunkintas dėl įvykdyto konkurso rezultatų atgręžimo, sudarytos sutarties teisėtumo ir jos galiojimo.
    3. Apeliantės finansinė bei veiklos situacija, ypač įvertinus žymiai didesnę nei likusių dalyvių vidurkis UAB „Miros“ vaistinė pasiūlytą patalpų nuomos kainą, kuri yra daugiau nei 33 kartus didesnė nei pradinis nuompinigių dydis, leidžia vertinti, kad UAB „Miros“ vaistinė negalės ir neketina tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų pripažinus ją konkurso laimėtoja, kurie, pagal pasiūlytą nuomos kainą, per mėnesį sudarytų 40 274,58 Eur per metus – 483 294,96 Eur. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog atskirojo skundo teiginiai, susiję su galimu didesniu nuompinigių atsakovei gavimu su apeliante sudarius nuomos sutartį, yra hipotetiniai bei prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir ginčo dalyko

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
  2. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

13Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti, kai yra abi šios sąlygos: 1) ieškovo reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas; 2) nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis: tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis, taikyti didesnius suvaržymus nei būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas, ir nesuteikti nei vienai iš šalių nepagrįsto prioriteto.

14Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

  1. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2015 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-522-381/2015).
  2. Ieškovė UAB „Rovifarma“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti atsakovės skelbto konkurso dėl negyvenamųjų patalpų, esančių pastate adresu Liepojos g. 49, Klaipėda, kurių bendras plotas sudaro 61,75 kv. m, nuomos vaistinės veiklai vykdyti, rezultatus, t. y. pasiūlymų eilę, nurodytą atsakovės 2018 m. balandžio 13 d. protokole Nr. ADM-216, negaliojančiais. Ieškovė taip pat prašo pripažinti negaliojančiomis šias konkurso dalis: dalį, kuria trečiasis asmuo UAB „Miros“ vaistinė buvo pripažinta konkurso dalyviu ir laimėtoju bei dalį, kuria trečiasis asmuo UAB „Apotheca vaistinė“ buvo pripažinta konkurso dalyve. Ieškovė aiškiai suformulavo pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, nurodė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Dėl to pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė savo reikalavimų.
  3. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ieškinį kaip preliminariai nepagrįstą dėl to, kad ieškovė, ginčydama konkurso rezultatus, nepateikė įrodymų savo teiginiams, kad trečiojo asmens UAB „Miros“ vaistinės paraiška dalyvauti konkurse neatitiko konkurso sąlygų, kad trečiasis asmuo nemokės konkurso metu pasiūlyto dydžio nuompinigių, sudarančių 40 274,58 Eur per mėn. sumą, kad trečiasis asmuo UAB „Miros“ vaistinė su kitu trečiuoju asmeniu UAB „Apotheca vaistinė“ siekia sąžiningai konkurencijai prieštaraujančių tikslų, t. y. priversti ieškovę išsikelti iš patalpų bei taip pašalinti trečiojo asmens UAB „Apotheca vaistinė“ konkurentą, pagrįsti.
  4. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ne atlieka išsamią ieškinio turinio ir (ar) jo priedų analizę. Šalių ginčui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės (konkurso rezultatų teisėtumas, konkurso dalyvių kvalifikacinių duomenų atitiktis konkurso sąlygų reikalavimams ir pan.) nustatomos ne sprendžiant atskirą procesinį klausimą, šiuo atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet nagrinėjant bylą iš esmės, kuomet siekiama nustatyti, ar ieškovo (šiuo atveju – ieškovės) reikalavimas pagal nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus yra pagrįstas bei tenkintinas. Dėl to pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėjo pagrindo vertinti konkurso sąlygų, vykdymo, dalyvių kvalifikacinių duomenų atitikties konkurso sąlygų reikalavimams, jų tikslų, ir šioje proceso stadijoje preliminariai konstatuoti, kad konkurso rezultatai teisėti, nes šis klausimas turi būti nagrinėjamas sprendžiant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, kad atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

15Dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui

  1. Trečiasis asmuo UAB „Miros“ vaistinė tvirtina, kad netaikius laikinųjų laikinų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir netaps neįmanomu. Apeliantės nuomone, vien tik tai, kad ieškovė, palankaus jai sprendimo atveju, galbūt patirs kokius nors nepatogumus ar finansines sąnaudas dėl išsikėlimo ir įsikėlimo atgal į patalpas nereiškia, kad ieškovė apskritai negalės atgal į jas įsikelti.
  2. Vertinant šių apeliantės argumentų pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad atsakovei sudarius naują nuomos sutartį su nauja nuomininke ir pastarajai įsikėlus į ginčo patalpas, ieškovei palankaus teismo sprendimo atveju tokio sprendimo vykdymas komplikuotųsi. Tai, kad tiek nauja nuomininkė, tiek apeliantė, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas nuomininkas patalpas prisitaiko savo individualiems poreikiams, dėl išsikėlimo/įsikėlimo į ginčo patalpas galimai patirtų beprasmes finansines, laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudas, patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo atveju galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas. Taigi nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui pripažinus ieškinį pagrįstu, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas dėl įvykdyto konkurso rezultatų atgręžimo. Be to, tokia situacija ateityje sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo, naujos nuomos sutarties teisėtumo, jos galiojimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sustabdžius konkurso procedūras bylos nagrinėjimo metu ginčo patalpose nuomininkė ir toliau vykdys savo veiklą ir už naudojimąsi patalpomis mokės nuomos mokestį. Nagrinėjamo klausimo kontekste akcentuotina ir tai, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės.

16Dėl viešojo intereso

  1. Apeliantė teigia, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, nes į Klaipėdos miesto biudžetą negaunami 33 kartus didesni nuompinigiai.
  2. Šioje byloje nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą tarpusavyje konkuruoja viešasis interesas, kad savivaldybės valdomomis patalpomis būtų naudojamasi teisėtai, savivaldybės ekonominis interesas, o taip pat ieškovės interesas ir toliau naudotis nuomos patalpomis, reikalingomis jos funkcijų, susijusių su vaistinės veikla, įgyvendinimui. Todėl atskirojo skundo tinkamam išnagrinėjimui būtina nuspręsti, kurioms vertybėms teiktinas prioritetas: siekiui užtikrinti ir apsaugoti atsakovės, kaip viešojo konkurso organizatorės ekonominį interesą, ar viešajam interesui užtikrinti vaistinės veiklos teisėtumą. Pirmosios instancijos teismas prioritetą suteikė pastarajam ir su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamos bylos atveju sutinka.
  3. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Atsižvelgiant į paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pasekmės gali būti visuomenei nepalankesnės nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Viešasis interesas turėti kiek įmanoma mažiau netrikdomą vaistinės veiklą ligoninės patalpose, užtikrinti jos veiklos teisėtumą nėra mažiau reikšmingas nei savivaldybės interesas gauti didesnius nuompinigius. Be to, jei konkurso rezultatai vis dėlto būtų pripažinti neteisėtais, apeliantės argumentas dėl atsakovės ekonominės naudos būtų paneigtas.
  4. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė turėtų išsikelti iš nuomojamų patalpų, kuriose veikia vaistinė, o vėliau, jeigu ieškinys būtų tenkinamas – įgytų teisę sugrįžti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vaistinės iškėlimas ir vėl sugrąžinimas būtų beprasmis ir pareikalautų laiko, žmogiškųjų išteklių ir finansų sąnaudų. Be to, tikėtina, kad tokia situacija ateityje sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo.
  5. Esant tokioms bylos aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas labiau atitinka šalių interesų pusiausvyrą, dera su viešojo intereso apsaugos tikslu, gali sukelti mažesnes neigiamas pasekmes nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.

17Dėl teismo pareigos pranešti apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones

  1. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos ir tik tuo atveju, kai pats teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
  2. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas, nepagrįstai nepranešus apie šio prašymo nagrinėjimą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.
  3. Atsižvelgus į nurodytą reglamentavimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovei, o juolab tretiesiems asmenims, apie ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantei, pažeidė CPK normas ar apribojo apeliantės procesines teises. Pažymėtina, kad savo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas jau yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; kt.). Tokią savo teisę apeliantė realizavo, todėl negalima pripažinti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos trečiojo asmens UAB „Miros“ vaistinės procesinės teisės, numatytos CPK 47 straipsnio 2 dalyje.

18Dėl nutarties motyvavimo

  1. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo išvados, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nesutinka su nurodytu atskirojo skundo argumentu.
  2. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoti, kad nutartis yra absoliučiai negaliojanti, nėra pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas nebūtų pasisakęs dėl esminių prašymo argumentų ar visiškai neargumentavęs savo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  3. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis bei konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

20Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai