Byla 2-406-798/2016
Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, vienasmeniškai, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „Naujoji Vaišvydava“ bankroto byloje.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji Vaišvydava“ iškelta bankroto byla. 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

5Pareiškėja (kreditorė) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ kreipėsi su skundu į bankroto bylą nagrinėjantį teismą, prašydamas panaikinti BUAB „Naujoji Vaišvydava“ 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimus.

6Pareiškėjos nuomone, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, t. y. pažeidus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą draudimą rengti kreditorių susirinkimą, kol teismas nepatvirtinta daugiau kaip pusę pateiktų kreditorių reikalavimų sumos arba nusprendžia, kad ginčijami kreditorių reikalavimai nebegalės turėti lemiamos įtakos pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimams. Pažymėjo, kad pareiškėja yra pateikusi tvirtinti bankroto byloje 5 036 928,89 Lt finansinį reikalavimą, Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 16 d. nutartimi patvirtintų visų įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma sudaro 4 174 799,8 Lt, iš kurių 125 597,43 Lt yra pareiškėjos finansinis reikalavimas. Nepatvirtintos (skolininko ginčijamos) 4 911 331,46 Lt dydžio finansinio reikalavimo dalies tvirtinimas atidėtas iki teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 priėmimo. Be to, kreditorių susirinkimo nutarimai 3-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta administratoriaus pateiktiems likvidavimo akto ir balanso projektams, ir 4-uoju darbotvarkės klausimu, kuriuo pritarta dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ veiklos pabaigos, prieštarauja teisės aktų reikalavimams ir sudaro savarankišką šių nutarimų pripažinimo negaliojančiais pagrindą.

7Atsiliepime į pareiškėjos skundą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto administratorė prašė skundą atmesti.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentus dėl ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nurodė, kad 2015 m. liepos 24 d. kreditorių susirinkime dalyvavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudaro 96,04 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Skundžiamas susirinkimas buvo šeštasis ir iki šiol nei vienas iš priimtų kreditorių susirinkimo nutarimų nebuvo ginčijamas, o tai reiškia, kad tiek pareiškėja, tiek kiti kreditoriai sutiko, jog iki šiol sušaukti kreditorių susirinkimai ir juose priimti nutarimai buvo teisėti. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą ir nutarimų priėmimą tik pirmame kreditorių susirinkime. Kadangi pareiškėja ginčija ne pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeisti ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teismas taip pat nenustatė esminių pateikto tvirtinti įmonės balanso ir likvidavimo aktų turinio ir formos pažeidimų, todėl sprendė, kad naikinti nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu nėra pagrindo.

10Spręsdamas dėl skundžiamo susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės klausimu, teismas nurodė, kad ĮBĮ nereglamentuoja, ar galima priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos, kai teisme vis dar nagrinėjami ieškiniai, kuriais ginčijami kreditorių reikalavimo pagrindą sudarantys sandoriai. Pagal teismų praktiką, tokių ieškinių įtaka galimybei priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos kiekvienu atveju sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ieškinio patenkinimo tikimybę. Teismas, preliminariai įvertinęs civilinės bylos Nr 2-309-324/2015 perspektyvas ir galimas ieškinio patenkinimo pasekmes, sprendė, kad yra pagrindas išvadai, jog netgi visiškais pareiškėjos ieškinio patenkinimas nurodytoje byloje bankroto bylos eigai įtakos neturės, nes tokiu atveju tik padidės pareiškėjos finansinis reikalavimas bankroto byloje, tačiau bankrutavusios įmonės mokumo atstatymo ir realios kreditorių turtinių interesų patenkinimo didesne apimtimi galimybės nebus įgyvendintos. Todėl teismas padarė išvadą, kad vien ieškinio pareiškimas kitoje byloje šiuo atveju nesudaro kliūties teismui spręsti įmonės veiklos užbaigimo klausimo. Be to, teismas atmetė pareiškėjos teiginius, jog patenkinus jos reikalavimą kitoje byloje, ji įgis didesnes galimybes realizuoti savo kaip kreditorės teises bankroto byloje, tame tarpe patikrinti abejotinus įmonės sandorius, tyčinio bankroto požymius ir kt. Ginčyti įmonės sandorius, kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto gali ir įmonės kreditoriai, tačiau šiomis galimybėmis pareiškėja nepasinaudojo. Taip pat pažymėjo, kad kreditorės argumentai apie įmonės sandorius su susijusiais asmenimis ir dėl to galimai įmonei padarytą žalą grindžiami prielaida ir neparemti skaičiavimais, preliminariomis specialistų išvadomis, dėl to laikytini neįrodytais.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Pareiškėja BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –pripažinti 2015 m. liepos 24 d. įvykusį BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimą neteisėtu ir panaikinti visus jame priimtus nutarimus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pažeisti ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Teismo aiškinimas, kad minėtas reikalavimas taikomas tik pirmajam kreditorių susirinkimui yra per siauras ir prieštarauja šios normos tikslui. Civilinei bylai Nr. 2-309-324/2015 pasibaigus palankiai pareiškėjai, jos naudai iš atsakovės būtų priteista 4 911 331,46 Lt (1 422 419,91 Eur) ir pareiškėja taptų pagrindine atsakovės kreditore, ji turėtų daugiau kaip pusę visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų. Šiai dienai nėra patvirtina daugiau kaip pusė pareikštų finansinių reikalavimų ir teismas, nustatęs šiuos esminius procedūrinius pažeidimus, turėjo panaikinti skundžiamus nutarimus.
  2. Teismas be pagrindo teigia, kad pareiškėja nenurodė likvidavimo akto ir balanso projektų esminių trūkumų. Pareiškėja nurodė, kokių verslo apskaitos standartų reikalavimų neatitinka balanso projektas ir kokios informacijos apie įmonės likvidavimo eigą nėra likvidavimo akto projekte.
  3. Teismas gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Iškilus klausimui, ar atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji darbai, administratorius turi įrodyti, kad savo pareigas atliko tinkamai, tokiu būdu pašalindamas abejones dėl būtinųjų bankroto proceso darbų neatlikimo. Pareiškėjos nuomone, nėra atlikti būtinieji bankroto procedūros veiksmai, nes administratorė tinkamai neištyrė bankrutuojančios įmonės santykių su susijusiais asmenimis, taip pat nesiėmė veiksmų ginčyti bankrutuojančios įmonės interesus pažeidžiančius sandorius. Be to, nėra patvirtinta daugiau kaip pusė visų pareikštų reikalavimų, todėl bankroto procedūros negali būti pabaigtos nenustačius daugumos kreditorių.

13Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydada“ prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis yra taikoma tik pirmajam bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui. Atsižvelgiant į bankroto tikslus ir principus, taip pat į tai, kad pareiškėja neskundė ankstesnių kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų, teismas pagrįstai nenagrinėjo pirmojo kreditorių susirinkimo sprendimų teisėtumo klausimo. Be to, pareiškėja neskundė ir 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo nutarties, kuria įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Pripažinus įmonę bankrutavusia, atsiranda ĮBĮ nurodytos teisinės pasekmės, susijusios su įmonės likvidavimu ir pabaiga.
  2. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos argumentus dėl tariamų likvidavimo akto ir finansinių ataskaitų rinkinio turinio pažeidimų. Verslo apskaitos standartas yra rekomendacinio pobūdžio metodinė medžiaga, kurios 28 punkte jokie imperatyvai nenustatyti. Be to, pareiškėja nenurodė ir jokio teisės akto, kuris reglamentuotų likvidavimo aktui, įmonės finansinių ataskaitų rinkiniui keliamus reikalavimus.
  3. Vykstant bankroto procesui preziumuojama, kad bankroto administratorius tinkamai atlieka jam pavestas pareigas, o kreditorius, siekdamas įrodyti, kad administratorius neatliko visų būtinųjų bankroto proceso darbų, privalo pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių bankroto administratoriaus netinkamus veiksmus.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).

16Byloje sprendžiama dėl 2015 m. liepos 24 d. įvykusio 6-ojo BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimų teisėtumo, reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar/ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196/2012).

18Nagrinėjamoje byloje apeliantė esminiu procedūriniu pažeidimu laiko netinkamą ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymą. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies normą, kuri reikalauja prieš pirmąjį kreditorių susirinkimą patvirtinti daugiau kaip pusę pareikštų finansinių reikalavimų. Apeliantės teigimu, šiuo metu nėra patvirtinta daugiau kaip pusė pareikštų reikalavimų, todėl ginčijami nutarimai turi būti panaikinti.

19Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė kelia klausimą dėl šeštajame kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja kreditorių susirinkimo sušaukimą ir nutarimų priėmimą tik pirmame kreditorių susirinkime. Kitų kreditorių susirinkimų sušaukimo procedūros detalizuojamos pirmojo kreditorių susirinkimo patvirtintoje kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkoje. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmasis BUAB „Naujoji Vaišvydava“ kreditorių susirinkimas įvyko 2014 m. rugpjūčio 18 d. (1 t., 26-33 b. l.). Pažymėtina, kad apeliantė, vadovaudamasi ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatomis, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą bei uždrausti priimti jame sprendimus dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto procedūros, tačiau Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi šis jos prašymas buvo atmestas, pareiškėjai išaiškinta, kad nesutikus su kreditorių susirinkime priimtais nutarimais, ji turinti teisę juos skųsti įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 str.). Pareiškėja pirmajame kreditorių susirinkime dalyvavo bei balsavo, tačiau nei pirmojo, nei vėlesnių kreditorių susirinkimų sušaukimo tvarkos, juose priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo neginčijo. Be to, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pripažinta bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto. Šios teismo nutarties pareiškėja taip pat neskundė. Taigi, neskųsdama ankstesnių kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų, apeliantė nemanė, kad jie buvo priimti neteisėtai ar pažeidžiant jos, kaip kreditorės, teises.

20Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, nutraukiant bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba kitais atvejais – likviduojant bankrutavusią įmonę ir išregistruojant ją iš įmonių registro ĮBĮ 32 straipsnio nustatyta tvarka. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimas yra galutinis rezultatas, kurio siekiama bankroto procedūromis. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tam tikros ĮBĮ nuostatos lemia ir tai, kad šalia kreditorių reikalavimų patenkinimo bankroto proceso tikslas yra taip pat ir skolininko teisių bei teisėtų interesų apsauga. Taigi, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nurodytus du tikslus, t. y. kreditorių ir skolininko interesų apsaugą, reikia derinti. Nors pagal bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo prasmę, iškėlus įmonės bankroto bylą, prioritetas teikiamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti, tačiau ir tokiu atveju turi būti racionaliai vadovaujamasi kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. BUAB „Okseta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2008). Be to, viešasis interesas reikalauja užtikrinti teisinį stabilumą. Bankroto procesui būdingas ir turi būti išlaikomas teisinis apibrėžtumas, todėl tam tikroms procedūroms atlikti įstatyme yra nustatyti terminai.

21Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, ginčydama šeštajame kreditorių susirinkime priimtus nutarimus aukščiau nurodytu pagrindu, netinkamai įgyvendina savo procesines teises. Sutikus su apeliantės skundo argumentu, kad skundžiami šeštojo kreditorių susirinkimo nutarimai neteisėti dėl to, kad juos priimant nebuvo patvirtinta daugiau kaip pusė pareikštų finansinių reikalavimų, iš karto kiltų klausimas dėl ankstesnių kreditorių susirinkimų priimtų nutarimų teisėtumo, o tokia situacija akivaizdžiai paneigtų civilinių teisinių santykių stabilumo ir jų dalyvių teisėtų lūkesčių užtikrinimo principus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies reikalavimai nebuvo pažeisti, yra pagrįsta.

22Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais apeliantė ginčija teismo nutarties dalį netenkinti jos reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 3-iuoju darbotvarkės klausimu – dėl nutarimo pritarti administratoriaus pateiktiems likvidavimo akto ir balanso projektams. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės atkartoja skundo pirmosios instancijos teismui argumentus, kuriuos, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas tinkamai įvertino ir, nenustatęs jokių esminių pateikto tvirtinti įmonės balanso ir likvidavimo aktų turinio ir formos pažeidimų, pagrįstai atmetė. Atskirajame skunde apeliantė šios teismo išvados nepaneigė.

23Taip pat atmetami atskirojo skundo teiginiai, kuriais ginčijama nutarties dalis netenkinti apeliantės reikalavimo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą 4-uoju darbotvarkės klausimu. 4-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl BUAB „Naujoji Vaišvydava“ pabaigos“ buvo nutarta įpareigoti bankroto administratorių užbaigti bankroto procedūrą ir pateikti prašymą teismui priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos. Toks nutarimas, apeliantės nuomone, prieštarauja ĮBĮ, nes egzistuoja pagrįstų abejonių dėl būtinųjų bankroto proceso darbų neatlikimo, t. y. bankroto administratorė tinkamai neištyrė ir neįvertino bankrutuojančios įmonės santykių su susijusiais asmenimis bei nesiėmė veiksmų ginčyti bankrutuojančios įmonės interesus pažeidžiančius nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorius. Be to, pareiškėja pažymi, kad jos finansinio reikalavimo dalies, sudarančios 4 911 331,46 Lt (1 422 419,91 Eur) tvirtinimas atidėtas iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 įsiteisėjimo, o bankroto procedūros negali būti baigtos, kol nėra patvirtinta daugiau kaip pusė pareikštų finansinių reikalavimų.

24Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimui dėl įmonės pabaigos išnagrinėti, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013 ir kt.). Išvardintų sąlygų vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Aptarta teisinė reglamentacija įtvirtina, kad bet kokiu atveju sprendimą dėl įmonės pabaigos priima bankroto bylą nagrinėjantis teismas ir tik jam pavesta įvertinti ar yra išpildytos visos sąlygos įmonės pabaigai konstatuoti. Toks sprendimas bankroto byloje dar nepriimtas.

25Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs civilinės bylos Nr. 2-309-324/2015 perspektyvas ir galimas ieškinio patenkinimo pasekmes, padarė išvadą, kad netgi visiškas pareiškėjos ieškinio patenkinimas nurodytoje civilinėje byloje bankroto bylos eigai ir pagrindiniams jos tikslams lemiamos įtakos neturės, nes tokiu atveju tik padidės pareiškėjos finansinis reikalavimas bankroto byloje, tačiau bankrutavusios įmonės mokumo atstatymo ir realios kreditorių turtinių interesų patenkinimo didesne apimtimi galimybės nebus įgyvendintos. Todėl pagrįstai sprendė, kad vien ieškinio pareiškimas kitoje byloje šiuo atveju nesudaro kliūties teismui spręsti bankrutuojančios įmonės veiklos užbaigimo klausimo. Juo labiau, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. 2-309-324/2015 Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino tik iš dalies ir iš BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bendrovei „Investicinių projektų vykdymo grupė“ priteisė 778 752,72 Eur skolos.

26Dėl apeliantės skundo argumentų, kad bankroto administratorė tinkamai neištyrė sandorių su susijusiais asmenimis ir neginčijo bankrutuojančios įmonės sudarytų nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sandorių kaip to reikalauja ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo metu 2 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta bankroto administratoriaus veiklos ataskaita, kurioje administratorius nurodė, kad, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, patikrino bankrutuojančios įmonės per paskutinius 36 mėnesius sudarytus sandorius, t. y. sandorius, sudarytus per laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2014-04-24, įmonės sandoriai atitinka galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (1 t., 26-33, 94-102 b. l. ). Apeliantė, kaip minėta, šio kreditorių susirinkimo nutarimų neskundė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia, kad kreditoriai sutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-234/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad vykdydamas pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą 2-uoju darbotvarkės klausimu, administratorius 2015 m. sausio 26 d. kreditoriams pateikė papildomą informaciją, tame tarpe dėl sandorių sudarytų su įmone susijusiais asmenimis įvertinimo, tyčinio bankroto įvertinimo (1 t., 36-50 b. l.). Atmesdamas pareiškėjos argumentus dėl netinkamo administratoriaus pareigų atlikimo, teismas be kita ko teisingai pažymėjo, kad ginčyti bankrutuojančios įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suteikta ne tik įmonės administratoriui, bet ir įmonės kreditoriams (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šiomis teisėmis būtų pasinaudojusi. Apeliacinio teismo vertinimu, ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės pabaigos yra nukreiptas operatyviam bankroto procedūrų vykdymui, užtikrina kreditorių interesų ir bankrutuojančios įmonės interesų pusiausvyrą, o vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014), todėl naikinti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo nėra pagrindo.

27Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

28Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

29Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas... 2. Apeliacinės instancijos teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nutartimi UAB „Naujoji... 5. Pareiškėja (kreditorė) BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“... 6. Pareiškėjos nuomone, skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai turi būti... 7. Atsiliepime į pareiškėjos skundą BUAB „Naujoji Vaišvydava“ bankroto... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundą... 10. Spręsdamas dėl skundžiamo susirinkimo nutarimo 4-uoju darbotvarkės... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Pareiškėja BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ atskirajame... 13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Naujoji Vaišvydada“... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Byloje sprendžiama dėl 2015 m. liepos 24 d. įvykusio 6-ojo BUAB „Naujoji... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių... 18. Nagrinėjamoje byloje apeliantė esminiu procedūriniu pažeidimu laiko... 19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė... 20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad vienas iš... 21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė, ginčydama šeštajame... 22. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, kuriais... 23. Taip pat atmetami atskirojo skundo teiginiai, kuriais ginčijama nutarties... 24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, gavęs iš... 25. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas,... 26. Dėl apeliantės skundo argumentų, kad bankroto administratorė tinkamai... 27. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti... 28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos... 29. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 30. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą....