Byla e2-2810-618/2019
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Kornelijai Butkutei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atstovui A. M., atsakovų E. M., R. M. atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ ieškinį atsakovams E. M., R. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo.

3Teismas

Nustatė

41.

5ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis (niekinėmis) nuo jų sudarymo momento, priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Bankroto administratorė tikrindama įmonės sandorius nustatė, kad 2009-10-29 tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. ( - ) dėl automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) Ieškovė galutinį apmokėjimą už automobilį atliko 2011-10-12, iš viso ieškovė sumokėjo 63 775,00 Lt (18 470,51 Eur). Perduotuose įmonės dokumentuose rasta, kad dar 2011-11-30 buvo mokamas draudimas už automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas. 2003 m. gruodžio mėn. ieškovė įsigijo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) įsigijimo vertė 67 618,64 Lt (19 583,71 Eur). 2011-12-27 PVM sąskaitos – faktūros duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. M. - automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pardavė sutuoktinei – atsakovei R. M. – už 1,00 Lt (0,29 Eur). Autoplius.lt duomenimis toks automobilis kainavo 5 141,00 Eur. Ieškovė pažymi, kad atsakovas E. M. 2015-06-02 perdavė bankroto administratorei dalį 2000 m. - 2008 m. įmonės dokumentų, tačiau tarp jų nebuvo nei PVM sąskaitos – faktūros už automobilio pardavimą, nei jo pirkimo - pardavimo sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių, jog atsakovė R. M. atsiskaitė už automobilį. Pagal įmonės dokumentus, kuriuos atsakovas E. M. perdavė bankroto administratorei 2018-02-21 teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme metu, nustatyta, kad jokių apmokėjimų už automobilį atsakovė R. M. nevykdė. Taigi, atsakovai pasisavino ieškovei priklausantį automobilį ir padarė turtinę žalą įmonei. Sutartis, kurios pagrindu atsakovė R. M. įregistravo automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) laikytina negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovė nurodo, kad padaryta žala už automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) pasisavinimą yra 18 470,51 Eur, už automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) - 5 141,00 Eur, iš viso 23 611,51 Eur. Kadangi atsakovai yra sutuoktiniai, automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) buvo naudojamas abiejų asmenų reikmėms, atsakovai už atsiradusią žalą atsakingi solidariai.

62.

7Ieškovė nurodo, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovai sudarė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, nepaisant to, kad žinojo, jog tokios sutarties sudaryti negali, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl ko toks sandoris nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Pažymėtina, kad įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams - už 393 882,36 Lt. Iš pateikto balanso matyti, kad įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršija įmonės turtą ir tuo pagrindu įmonės vadovas negali atlikti sandorių, kurie prieštarauja įmonės tikslams. Klaipėdos apygardos teismas 2014-07-02 patvirtino ieškovės kreditorinius reikalavimus 28 440,69 Lt sumai, iš kurių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) finansinis reikalavimas yra 26 608,50 Lt, UAB „Omnitel“ – 1 832,19 Lt. Tai parodo, jog atsakovas, kaip įmonės vadovas, nemokėjo įmokų į valstybės biudžetą, tačiau atliko sau ir savo šeimai naudingus sandorius, tuo padarydamas žalą įmonei. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas E. M. sudarydamas minėtą automobilio pirkimo – pardavimo sandorį negalėjo nežinoti apie būsimą žalą bendrovei, kadangi sandoris buvo sudarytas neprotingai, nenaudingomis sąlygomis, t.y. su tikslu pasisavinti svetimą turtą. Atsakovas sudarydamas sandorį nebuvo maksimaliai atidus ir rūpestingas, neįvertino sandorių ekonominės naudos įmonei. Tokiu būdu atsakovas E. M. yra atsakingas už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.83 straipsnyje nurodytų bendrovės direktoriaus pareigų nevykdymą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

83.

9Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia išnagrinėti tą patį ginčą, kuris jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, kuria atsisakyta tenkinti BUAB „Gulvė“ bankroto administratorės prašymą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas išsamiai pasisakė dėl tų pačių aplinkybių bei argumentų, kuriais remiantis BUAB „Gulvė“ bankroto administratorė grindžia šioje byloje pareikštą ieškinį atsakovams. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės bankroto administratorės motyvus, kad buvęs ieškovės vadovas sudarė bendrovei ekonomiškai nenaudingus transporto priemonių Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo - pardavimo sandorius. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo remiantis 2011 m. duomenimis teigti, kad bendrovės turtas paslėptas, iššvaistytas dėl įmonės vadovo kaltės. Šiuo atveju jokių papildomų įrodymų, kurie nebuvo pateikti Klaipėdos apygardos teismui civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018, ir kurie galėtų paneigti įsiteisėjusia teismo nutartimi padarytas išvadas dėl transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutarčių ir jų atitikimo įmonės tikslams, ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė. Ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas E. M. neveikė išimtinai ieškovės interesais, vedamas asmeninių interesų sudarė minėtus ieškovei nenaudingus sandorius, leido įmonės pinigines lėšas tikslams, nesusijusiems su bendrovės veikla, pasisavino pinigines lėšas ir kt., kas sąlygojo nuostolių ieškovei padarymą, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas E. M., būdamas ieškovės vadovu, pardavė savo sutuoktinei - atsakovei R. M. - ieškovei priklausiusį automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) už mažesnę, nei tikrąją šios transporto priemonės rinkos kainą. Tačiau šią aplinkybę ieškovė grindžia išimtinai tik savo pasirinkimu atrinktu tos pačios markės automobilio pardavimo skelbimu iš internetinės svetainės Autoplius.lt., kuris neparodo nei transporto priemonės rinkos kainos, kadangi paties turto savininko nustatyta ir siūloma turto pardavimo kaina nelaikytina rinkos kaina, nei šio konkretaus automobilio rinkos kainos jo pardavimo atsakovei R. M. metu. Be to, ieškovė nurodo, kad automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) ji įsigijo 2003 m. Taigi, iki automobilio pardavimo, jis įmonėje buvo eksploatuojamas aštuonerius metus. Akivaizdu, jog per tokį laikotarpį juridinio asmens veikloje naudojama transporto priemonė susidėvi. Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais, ne senesni nei 5 metų lengvieji automobiliai susidėvi per 6 metus, kas leidžia spręsti, jog ieškovei priklausęs automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) jo pardavimo metu jokios vertės nebeturėjo. Taigi, ieškovė neįrodė, kad automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo - pardavimo sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas. Ieškovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) įmonės veikloje buvo nenaudojamas ir atsakovai jį pasisavino. Ieškovė įmokas už minėtą transporto priemonę lizingo bendrovei UAB „Swedbank lizingas“ mokėjo laikotarpiu nuo 2009-10-29 iki 2011-11-30, t.y. kuomet įmonė vykdė ūkinę - komercinę veiklą ir buvo moki, šią transporto priemonę tuo metu pati įmonė ir naudojo. Be to, ieškovė visiškai nepagrįstai tvirtina, kad atsakovė R. M. neatliko apmokėjimo už automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) Už perleistą turtinę teisę į automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) atsakovė R. M. atsiskaitė su bendrovės akcininku, ko pasėkoje, perleidus turtines teises į automobilį, buvo sumažinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai, įvykdant ieškovės prievoles. Šios aplinkybės yra konstatuotos Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartimi.

104.

11Atsakovai nurodo, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl nuostolių atlyginimo pareikšti. Bankroto byla ieškovei iškelta teismo 2014-04-29 nutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankroto administratoriui nustatyta pareiga patikrinti įmonės sudarytus sandorius. Taigi, bankroto administratorė iki 2015 m. pradžios ieškovės patikrinusi viešuosius registrus (VĮ „Regitra“, PVM sąskaitų registrą) turėjo ar galėjo žinoti tiek apie ieškovės automobilio „SeatAlhambra“, valst. Nr. ( - ) pardavimą, tiek apie automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) finansinės nuomos sutartį su UAB „Swedbank lizingas“, įmokų mokėjimą, turto įregistravimą atsakovės R. M. vardu. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje konstatavo, kad „teismas neturi pakankamo pagrindo teigti, kad buvęs bendrovės vadovas E. M. neperduoda trūkstamų bendrovės dokumentų administratorei ir (ar) bendrovės buhalterija tvarkyta netinkamai apgaulingai. Juolab, kad bankroto administratorius prašymo nagrinėjimo metu nepaneigė aplinkybės, jog yra galimybė atkurti trūkstamus bendrovės dokumentus“. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

12Teismas

konstatuoja:

13Ieškinys atmestinas

14Dėl ieškinio senaties

155.

16Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolius. Nurodo, kad žala buvo padaryta atsakovų neteisėtais veiksmais, t.y. atsakovui E. M. kaip ieškovės direktoriui sudarius sandorius, kurių pagrindu nuosavybės teisė į bendrovės automobilius „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) buvo perleista jo sutuoktinei – atsakovei R. M.. Atsakovai su ieškovės pareikštu reikalavimu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą.

176.

18Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuria laikoma diena, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai savo teisėmis besinaudojantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008; 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

197.

20Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Jis yra nustatytas abiejų šalių interesais ir taikomas tuo atveju, kai viena šalis dėl reikalavimo nepareiškimo per tam tikrą laiką gali tikėtis, jog kita šalis atsisako ginti pažeistą teisę ar vertina ją kaip nepažeistą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieškinio senatį, tik teismui išsprendus šį klausimą ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieškinio reikalavimai nagrinėjami iš esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

218.

22Bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomos bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Aplinkybė, kad administratorius, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus ginantis subjektas, ieškinį reiškia dėl įmonės valdymo organų veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, sudaro pagrindą ieškinio senaties terminą skaičiuoti būtent nuo to momento, kai apie tokią žalą sužinojo ar turėjo sužinoti bankroto administratorius. Bankrutuojančios įmonės administratorius sužino apie įmonės valdymo organų narių bei dalyvių veiksmais įmonei padarytą žalą ne anksčiau, negu įsiteisėja nutartis iškelti įmonei bankroto bylą ir paskirti jos bankroto administratorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-421/2016 33 punktas).

239.

24Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog apie byloje ginčijamus sandorius bankroto administratorė turėjo bei galėjo sužinoti 2015-06-02. VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad 2009-01-23 ieškovės vardu registruotas automobilis „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) 2011-12-27 ieškovė pateikė atsakovei R. M. PVM sąskaitą – faktūrą Serija GU Nr. 1119 1,00 Lt sumai už automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) 2011-12-27 ieškovė išregistruota kaip automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) savininkė. 2009-10-29 tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. ( - ), kuria lizingo davėjas UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo lizingo gavėjo – ieškovės - prašymu įsigyti nuosavybės teise daiktą – naują automobilį „Škoda Octavia Elegance“ iš pardavėjo UAB „Hokla” ir perduoti jį naudoti ir valdyti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo mokėti sutartyje numatytais terminais sutartines įmokas. 2009-10-30 tarp atsakovo E. M. ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta laidavimo sutartis Nr. ( - )/L, kuria atsakovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos – ieškovės UAB „Gulvė“ – neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal lizingo sutartį Nr. ( - ). 2012-09-03 UAB „Swedbank lizingas“ parengė pabaigos aktą, kuriame nurodyta, jog UAB „Swedbank lizingas“ laiko 2009-10-29 lizingo sutartį Nr. ( - ) pasibaigusia 2011-10-17 ir perleidžia ieškovei nuosavybės teisę į automobilį „Škoda Octavia Elegance“. Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“, ieškovės valdymo organai įpareigoti per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o bankroto administratorė įpareigota perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Klaipėdos apygardos teismo 2014-04-29 nutartis apskųsta nebuvo ir įsiteisėjo 2014-05-10. Atsakovas E. M. dalį teismo 2014-04-29 nutartyje nurodytų dokumentų bankroto administratorei perdavė 2015-06-02 bei 2018-02-21.

2510.

26Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 nurodė, jog 2016-12-09 teisme gautas administratorės prašymas dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Minėtos Nutarties 5 punkte nurodyta, jog ieškovės bankroto administratorė „nurodė, kad buvęs bendrovės direktorius E. M. <...> mažino bendrovės mokumą ir turtą, sudarinėjo akivaizdžiai bendrovei nenaudingus sandorius, pirko transporto priemones, pardavė bendrovės automobilį savo žmonai už vieną litą, neatsižvelgęs į rinkos kainas <...>. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorė prašyme dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu (C-18443) nurodė, kad „E. M. savo žmonai R. M. <...> pardavė bendrovės automobilį už vieną litą“, bei, kad perduotose įmonės dokumentuose buvo rasta, kad 2009-10-30 pirktas automobilis „Škoda Octavia Elegance“. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog aplinkybė, kad atsakovui E. M. einant ieškovės direktoriaus pareigas buvo sudaryti sandoriai, kurių pagrindu perleista ieškovės nuosavybės teisė į automobilius „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) bankroto administratorei turėjo bei galėjo būti žinoma po 2015-06-02 atlikto dokumentų perdavimo.

2711.

28Vis dėlto, 2015-06-02 buhalterijos perdavimo apyraše, sudarytame tarp ieškovės atstovo E. M. ir atsakovo E. M., nėra detalizuojami atskiri bendrovės administratorei perduotini dokumentai. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje nurodė, kad „bylos nagrinėjimo metu E. M. (buvęs vadovas), liudytoja R. J. (buvusi buhalterė) patvirtino, kad daugiau jokių bendrovės dokumentų neturi. E. M. nurodė, kad kitus bendrovės dokumentus turi akcininkas <...> Teismas pažymi, kad E. M. bandė susisiekti su akcininku dėl likusių bendrovės dokumentų perdavimo, tačiau pastarasis į jo prašymus nereagavo“ (Nutarties 17, 18 punktai). Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad 2015-06-02 bankroto administratorei galėjo būti perduoti ne visi įmonės dokumentai, susiję su automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) perleidimu, dėl ko šių sandorių sudarymo aplinkybės, sąlygos bei galimi ieškovės nuostoliai bankroto administratorei tapo žinomi civilinės bylos Nr. eB2-122-777/2018 dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu.

2912.

30Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto administratorės prašymas dėl ieškovės BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme gautas 2016-12-09, atsakovo E. M. atsiliepimas į prašymą – 2017-01-17. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį teismui pateikė 2019-02-05, todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė nėra praleidusi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino.

31Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais)

3213.

33Ieškovė prašo automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis).

3414.

35CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso šalių ginčą dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimą, bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Jeigu teismas, nesant šalies ieškinio reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, imtųsi savo iniciatyva nagrinėti ir spręsti sandorio, kuris nėra akivaizdžiai niekinis, negaliojimo klausimą, tirti su tuo susijusius įrodymus, būtų pažeidžiami civilinio proceso dispozityvumo ir rungimosi principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad teismas savo iniciatyva (ex officio) konstatuoja sandorį niekiniu tik tada, kai niekinis sandoris yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, toks konstatavimas yra būtinas, ginant asmens pažeistas teises ir taikant niekinio sandorio padarinius, ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, nes tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2011).

3615.

37Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo įstatyme numatytų pagrindų, kuriais remiantis ginčijami sandoriai turėtų būti pripažinti niekiniais. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas sprendžia, jog byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, kad automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sandoriai yra (akivaizdžiai) niekiniai sandoriai, todėl neturi pagrindo savo iniciatyva (ex officio) konstatuoti sandorius niekiniais.

3816.

39CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi teisę laisvai disponuoti procesinėmis teisėmis, t. y. procesinės teisės turėtojas sprendžia, kaip jomis naudotis ir pats pasirenka pažeistos teisės gynimo būdą. Tai reiškia, kad ieškovas, pasirinkdamas pažeistos teisės gynimo būdą, nustato ginčo nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžia pareikšti reikalavimai. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007). Teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu neįvardijo konkrečių pagrindų, kuriais remiantis automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir automobilio „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) pirkimo – pardavimo sandoriai pripažintini negaliojančiais.

4017.

41Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais) atmestinas kaip nepagrįstas.

42Dėl nuostolių priteisimo

4318.

44Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių. Nurodo, kad 2011-12-27 PVM sąskaitos – faktūros duomenimis nustatyta, kad ieškovės vadovas – atsakovas E. M. – pardavė savo sutuoktinei – atsakovei R. M. – automobilį „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) už 1,00 Lt (0,29 Eur). Sudarydami minėtą sutartį atsakovai žinojo, kad jos sudaryti negali, kadangi neturi akcininko pritarimo sandoriui atlikti, automobilį įgyja veltui, dėl ko toks sandoris nenaudingas ieškovei ir jos kreditoriams. Be to, įmonės balanse už 2011 m. nurodyta, jog įmonė turi turto už 101 646,43 Lt, įsiskolinimų kreditoriams - už 393 882,36 Lt. Taigi, sandorio sudarymo metu ieškovės įsiskolinimai kreditoriams ženkliai viršijo įmonės turtą, todėl atsakovas E. M. negalėjo atlikti sandorių, kurie prieštarauja įmonės tikslams. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2009-10-29 tarp ieškovės ir UAB „Swedbank lizingas“ sudaryta lizingo sutartis Nr. ( - ) dėl automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) Ieškovė galutinį apmokėjimą už automobilį atliko 2011-10-12, tačiau įmonės vardu automobilis VĮ „Regitra“ įregistruotas nebuvo bei nebuvo įtrauktas į balansą kaip įmonės turtas. Tokiu būdu atsakovai pasisavino įmonei priklausiusį turtą.

4519.

46Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti vienasmenį ar kolegialų valdymo organą ir dalyvių susirinkimą, jeigu steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenustatyta kitokia organų struktūra (CK 2.82 straipsnio 2 dalis). ABĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrovė (tiek akcinė, tiek uždaroji akcinė – ABĮ 1 straipsnio 1 dalis) turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą - bendrovės vadovą. Atsižvelgiant į nurodytame skirsnyje įtvirtintą reglamentavimą, bendrovės vadovas yra asmuo, atsakingas už bendrovės kasdienės ūkinės komercinės veiklos organizavimą ir vienvaldiškai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) veikiantis bendrovės vardu santykiuose su kitais asmenimis (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys, kt.).

4720.

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

4921.

50Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos teismų praktikoje taikomas objektyvaus elgesio standartas, kuris reiškia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus, o jo subjektyvios savybės konkrečios bylos aplinkybėmis gali šį standartą padaryti tik aukštesnį (pavyzdžiui, jei vadovas turi specialiųjų žinių, rūpestingumo pareiga reikalauja, kad šios žinios būtų panaudotos priimant verslo sprendimą). Kasacinėje jurisprudencijoje nurodyta, kad ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Vadovo rūpestingumo pareiga, visų pirma, nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta –vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

5122.

52Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams veikti geriausiais bendrovės ir jos akcininkų interesais. Lietuvos bendrovių teisėje vadovo lojalumo pareigą įtvirtina CK 2.87 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, ir ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta bendrovės vadovo pareiga veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai. Lojalumo pareiga reiškia, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat negali naudoti juridinio asmens turto asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nustačius aplinkybes, kad vadovas bendrovės turtą ir finansus valdo ar turtu bendrovės vardu disponuoja nesilaikydamas CK 2.87 straipsnyje nustatytų principų, nevykdydamas fiduciarinių pareigų bendrovei, gali būti sprendžiama dėl jo veiksmų vykdant pareigas neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-248/2016).

5323.

54Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos, įtvirtintos CK ir ABĮ: pareiga laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3 dalis), pranešti apie interesų konfliktą (CK 2.87 straipsnio 5 dalis; ABĮ 19 straipsnio 9 dalis), pareiga nepainioti turto, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis) bei pareiga informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Pagrindinius interesų konfliktus tarp valdymo organų narių ir bendrovės galima skirstyti į dvi grupes. Pirmąją ir didžiausią grupę sudaro interesų konfliktai, atsirandantys valdymo organams sudarant sandorius tarp jų vadovaujamos įmonės ir kito su valdymo organų nariais susijusio subjekto, pavyzdžiui, su juridiniu asmeniu, kurio dalyvis arba valdymo organas vadovas yra, arba su fiziniu asmeniu, kurio giminaitis yra vadovas ir pan., kitaip tariant, tai sandoriai, kuriems įtakos turėjo interesų konfliktas. Antrąją vadovo ir bendrovės galimų interesų konfliktų grupę sudaro draudimas vadovui naudotis bendrovės galimybėmis ir turtu (CK 2.87 straipsnio 4 dalis). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio veikti išimtinai įmonės interesais (CK 2.87 straipsnis), tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010). Nustačius, jog valdymo organų nariai pažeidė fiduciarines ir (ar) įstatyme nustatytas pareigas, būtina įvertinti, ar šiais veiksmais buvo padaryta žala; jei buvo, tai kokio dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015).

5524.

56Valdymo organų lojalumo pareiga bendrovei suponuoja, kad vadovai negali priimti sprendimų ar sudarinėti sandorių bendrovės vardu, jei kyla interesų konfliktas, be bendrovės sutikimo. Tokio sandorio sudarymas, neatskleidus interesų konflikto, gali būti kvalifikuojamas kaip neteisėti vadovo veiksmai. Tuo atveju, kai egzistuoja valdymo organo (bendrovės vadovo) asmeninių interesų ir bendrovės, kurios vadovas jis yra, interesų konfliktas, įmonių teisės doktrina nustato vadovo pareigą atskleisti tokį interesų konfliktą – jei vadovas to nepadaro, jo veiksmai esant interesų konfliktui gali sukelti jam deliktinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-508/2014). CK 2.87 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vadovas turi pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes dėl interesų konflikto ir nurodyti jų pobūdį, bei, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą. Taip pat bendrovės vadovas, sudarydamas sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, apie tokį sandorį privalo nedelsdamas pranešti kitiems juridinio asmens organams arba juridinio asmens dalyviams, jei juridinio asmens steigimo dokumentai aiškiai nenustato kitos informavimo tvarkos (CK 2.87 straipsnio 6 dalis). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kolegialių bendrovės organų, konkrečiai valdybos, kaip aukštesnę kompetenciją turinčio organo, pritarimas vadovo sudaromam sandoriui, jei vadovas sąžiningai ir kvalifikuotai pateikė informaciją, atleidžia jį nuo atsakomybės prieš bendrovę ir jos akcininkus su sąlyga, kad ir vykdydamas sandorį vadovas nepažeis savo fiduciarinių pareigų. <...> jei sutartis buvo sudaryta pranešus bendrovės valdybai, t. y. atskleidžiant interesų konfliktą, vadovo atsakomybės negalima kildinti iš sutarties sudarymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2014). Lojalumo pareigos turinys – veikti bendrovės interesais – apima ne tik negatyvius pareigos aspektus: vengti interesų konflikto, nekonkuruoti, nesinaudoti bendrovės galimybėmis, turtu ir pan., bet ir pozityvias pareigas – visą buvimo vadovu terminą ex officio veikti išimtinai įmonės interesais, tai reiškia teikti pirmenybę įmonės, kurios vadovas jis yra, bet ne savo asmeniniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2010).

5725.

58Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog dėl ieškovės ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybių yra pasisakęs Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-122-777/2018 pagal pareiškėjos BUAB „Gulvė“ administratorės UAB „Atenergo“ prašymą dėl BUAB „Gulvė“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys E. M., TOM BJORN ApS, VSDFV Klaipėdos skyrius, UAB „Omnitel“. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017). Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2018-04-30 nutartyje nustatytos aplinkybės dėl atsakovo E. M. veiksmų sudarant sandorius dėl automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) perleidimo yra laikytinos prejudiciniais faktais.

5926.

60Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje nurodė, jog daro labiau tikėtiną išvadą, kad buvo akcininko sprendimas dėl automobilio „Seat Alhambra“ pardavimo už 1,00 Lt. 2011 m. šis automobilis parduotas už likutinę vertę. UAB „Gulvė“ 2011-12-31 aiškinamajame rašte (II dalyje Apskaitos politika) nurodyta, kad ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiogiai proporcingu metodu, nustatyta likvidacinė vertė 1,00 Lt. Sandoris yra realus, nenuginčytas. Duomenų, kad šis sandoris būtų nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes kreditiniai reikalavimai atsirado 2012 m. Teismas taip pat nurodė, jog daro labiau tikėtiną išvadą, kad bendrovės akcininkas perleido turtines teises į automobilį „Škoda Octavia“. Už perleistą turtinę teisę E. M. sutuoktinė atsiskaitė su bendrovės akcininku. Perleidus turtines teises į automobilį „Škoda Octavia“, buvo sumažinti kreditiniai reikalavimai, įvykdytos prievolės. Sandoris yra realus, nenuginčytas. Duomenų, kad šis sandoris būtų nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei, byloje nėra, nes tuo metu duomenų apie kitus kreditinius reikalavimus nebuvo. Teismas pažymėjo, jog tikėtina, kad 2010 m. ir 2011 m. bendrovė buvo skolinga tik akcininkui, nes kreditiniai reikalavimai, patvirtinti bankroto byloje, atsirado 2012 m. Todėl nepagrįsti administratorės argumentai, kad bendrovės finansinė padėtis buvo sunki 2010 m. – 2011 m. ir bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Juolab kad 2011 m. bendrovė dirbo pelningai.

6127.

62Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovas E. M. neturėjo akcininko pritarimo sandoriams atlikti bei sudarydamas šiuos sandorius pažeidė įmonės interesus, vertintinos kaip nepagrįstos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovai padarė žalos įmonei, kadangi automobilis „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) niekuomet nebuvo naudojamas įmonės veikloje ir buvo skirtas atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti. CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Teismas taip pat pažymi, jog vien ta aplinkybė, kad minėta transporto priemonė VĮ „Regitra“ nebuvo registruota ieškovės vardu nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog automobilis nebuvo naudojamas įmonės veikloje. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2009-10-29, t.y. lizingo sutarties su UAB „Swedbank lizingas“ sudarymo, iki 2012-09-03 pabaigos akto, ieškovei priklausė turtinė teisė, o ne nuosavybės teisė, į automobilį „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) todėl ieškovė VĮ „Regitra“ negalėjo būti registruota kaip automobilio savininkė.

6328.

64Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad atsakovai sudarydami sandorius dėl automobilių „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir „Seat Alhambra“, valst. Nr. ( - ) perleidimo pažeidė teisės aktų numatytus reikalavimus, ieškovės interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl 23 611,51 Eur nuostolių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

6629.

67Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai patyrė 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurias apmokėjo atsakovas E. M.. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinį atmetus, atsakovui E. M. iš ieškovės priteistina 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6830.

69Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

70Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

71ieškinį atmesti.

72Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui E. M..

73Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gulvė“ į valstybės biudžetą 10,41 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

74Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

75Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Larisa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės... 3. Teismas... 4. 1.... 5. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti automobilio... 6. 2.... 7. Ieškovė nurodo, jog atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad... 8. 3.... 9. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutinka, prašo taikyti... 10. 4.... 11. Atsakovai nurodo, jog ieškovė praleido įstatymo nustatytą sutrumpintą... 12. Teismas... 13. Ieškinys atmestinas... 14. Dėl ieškinio senaties... 15. 5.... 16. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolius.... 17. 6.... 18. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas terminas, per kurį asmuo gali... 19. 7.... 20. Ieškinio senaties institutas yra skirtas sudaryti realią galimybę asmeniui... 21. 8.... 22. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimams dėl žalos... 23. 9.... 24. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, jog apie byloje ginčijamus... 25. 10.... 26. Teismas pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje... 27. 11.... 28. Vis dėlto, 2015-06-02 buhalterijos perdavimo apyraše, sudarytame tarp... 29. 12.... 30. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog bankroto... 31. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (niekiniais)... 32. 13.... 33. Ieškovė prašo automobilio „Škoda Octavia Elegance“, valst. Nr. ( - ) ir... 34. 14.... 35. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu... 36. 15.... 37. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo įstatyme numatytų pagrindų, kuriais... 38. 16.... 39. CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas nurodo, kad šalys turi... 40. 17.... 41. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas dėl sandorių... 42. Dėl nuostolių priteisimo... 43. 18.... 44. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovų 23 611,51 Eur nuostolių.... 45. 19.... 46. Juridiniai asmenys įgyja civilines teises ir prisiima pareigas bei jas... 47. 20.... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti... 49. 21.... 50. Nustatant, ar bendrovės vadovas pažeidė rūpestingumo pareigą, Lietuvos... 51. 22.... 52. Lojalumo pareiga – tai fiduciarinės prigimties pareiga valdymo organams... 53. 23.... 54. Valdymo organų narių lojalumo pareigą konkretina atskiros pareigos,... 55. 24.... 56. Valdymo organų lojalumo pareiga bendrovei suponuoja, kad vadovai negali... 57. 25.... 58. Vertindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog dėl... 59. 26.... 60. Klaipėdos apygardos teismas 2018-04-30 nutartyje nurodė, jog daro labiau... 61. 27.... 62. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovės nurodytos aplinkybės, kad... 63. 28.... 64. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra pakankamo... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. 29.... 67. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 68. 30.... 69. Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos... 70. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 71. ieškinį atmesti.... 72. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 73. Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės... 74. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas... 75. Civilinę bylą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos...