Byla e2S-662-254/2018
Dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3834-924/2018 pagal ieškovo R. I. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belemas“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo.

2Teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
    1. Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atsakovės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.
    2. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas: 1) iškeldinti atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš 80,86 m2 bendro ploto negyvenamųjų patalpų – parduotuvės su rūsiu (nuo 10-1 iki 10-4 ir nuo R8 iki R11, unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - )); 2) priteisti iš atsakovės 1 680 Eur nuomos mokesčio įsiskolinimą ieškovo naudai; 3) priteisti iš atsakovės po 80 Eur į dieną netesybų, skaičiuojamų nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki atsakovės iškeldinimo iš 80,86 m2 bendro ploto negyvenamųjų patalpų – parduotuvės su rūsiu (nuo 10-1 iki 10-4 ir nuo R8 iki R11), unikalus Nr. ( - ), esančių adresu ( - ), dienos ieškovo naudai; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas; 5) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
    3. Ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį turtą, o jo nepakankant, ir pinigines lėšas 1 920 Eur sumai ir 80 Eur per dieną baudai, ją skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 1 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas grindė sunkia atsakovės turine padėtimi, ką, jo nuomone, patvirtina atsakovės turto ir skolų santykis. Kartu pažymėjo, kad atsakovė iki šiol neperdavė ieškovui patalpų, nesumokėjo nuomos mokesčio įsiskolinimo, baudos, patalpose vykdo veiklą, kas rodo atsakovės nesąžiningumą, dėl ko kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
    1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 8 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Belemas“ atžvilgiu.
    2. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad tai, kad atsakovė vengia perduoti patalpas, atsiskaityti su ieškovu, sudaro pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir konstatuoti, kad dėl minėtų aplinkybių atsakovė vengs vykdyti galimai ieškovui palankų teismo sprendimą. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai (atsakovės) nesąžiningumu priešingos šalies (ieškovo) atžvilgiu.
    3. Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės įstatinio kapitalo 2 500 Eur sumai ir atsakovės skolos VSDF biudžetui 3 546,30 Eur sumai, konstatavo, kad galiojant sąžiningumo prezumpcijai, atsakovės įstatinio kapitalo dydis neįrodo dabartinės sunkios atsakovės turtinės padėties, juolab, kad atsakovė įregistruota 2016 metais, vykdo veiklą. Tuo tarpu tai, kad atsakovė turi skolą VSDF biudžetui nesudaro pagrindo spręsti, kas atsakovė nebus finansiškai pajėgi įvykdyti galimai palankų ieškovui sprendimą (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui. Be to, teismas pažymėjo, kad patikslinto ieškinio suma yra 1 680 Eur, todėl atsakovei priklausančio turto arešto mastas negali būti didesnis už patikslinto ieškinio sumą.
  1. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
    1. Atskiruoju skundu ieškovas R. I. prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
      1. Apelianto nuomone, nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas neįrodė grėsmės jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad galiojant skolininko sąžiningumo prezumpcijai, atsakovės įstatinio kapitalo dydis ar jo skola VSDF biudžetui nepatvirtina, kad atsakovė sprendimą nebūtų pajėgi įvykdyti. Tokių savo išvadų teismas nemotyvavo. Apeliantas pažymi, kad gavo papildomų duomenų, kurie patvirtina atsakovės sunkią turtinę padėtį bei jos nesąžiningumą, t. y. kad: atsakovė ilgiau nei 12 mėnesių nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės dokumentų; nevykdo prievolių ne tik ieškovui, tačiau ir kitiems asmenims; nemoka už nuomojamoms patalpoms teikiamas komunalines paslaugas (elektrą, vandenį), jai priklausančių mokėti mokesčių bendrijai. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės įrodo grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
    2. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4Dėl naujų įrodymų priėmimo

    1. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – Juridinių asmenų registro duomenis, duomenis apie atsakovės skolas už vandenį, elektrą, dujas, įsiskolinimą VSDFV. Įvertinus aplinkybę, kad daugumą papildomai pateiktų įrodymų ieškovas gavo jau po kreipimosi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, spręstina, kad ieškovas neturėjo galimybės šių įrodymų pateikti anksčiau, todėl teismas juos priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

    1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurias teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tiek CPK 144 straipsnio formuluotė, tiek ją aiškinanti teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti neatsiejamai susiję su byloje pareikštais reikalavimai. Be to, teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti.
    2. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė, kad jam nekilo abejonių dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, tačiau tai savaime nepaneigia, jog toks vertinimas buvo atliktas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prie jo pridėtus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, pakankamai išsamiai išdėstė jo faktinį pagrindą, pateikė jo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškinys yra tikėtinai nepagrįstas, ką patvirtina ir 2018 m. sausio 17 d. byloje priimtas bei 2018 m. vasario 7 d. įsiteisėjęs sprendimas už akių, kuriuo ieškinys buvo tenkintas visa apimtimi.
    3. Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
    4. Nagrinėjamu atveju ieškovas grėsmę tinkamam teismo sprendimo įvykdymui įrodinėja sunkia atsakovės turtine padėti, ką, jo nuomone, pagrindžia tokios aplinkybės: atsakovės įstatinio kapitalo vertė – 2 500 Eur, atsakovės skola VSDF biudžetui – 3 225,30 Eur, atsakovė nemoka už nuomojamoms patalpoms teikiamas komunalines paslaugas (elektrą, vandenį), jai priklausančių mokėti mokesčių bendrijai, kas patvirtina, kas atsakovė neatsiskaito ne tik su ieškovu, bet ir su kitais kreditoriais. Apelianto nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia atsakovės prastą turtinę padėtį, tiek jos nesąžiningumą bei įrodo grėsmę teismo sprendimo tinkamam įvykdymui.
    5. Akcentuotina tai, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent ieškovui tenka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės pagrindimo pareiga. Prašydamas laikinosiomis apsaugos priemonėmis užtikrinti ieškinį dėl priteisimo, ieškovas turi pateikti tiek įrodymų, kad teismui pakaktų įvertinti, ar egzistuoja preliminari grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, neapribojus atsakovo galimybių disponuoti jo turimu turtu. Atsakovė privalėtų pateikti jos gerą finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus ir paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją tik tuo atveju, kai teismas būtų pritaikęs areštą jos turtui (laikinąsias apsaugos priemones) ir atsakovė siektų šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1118/2014). Taigi, šiuo atveju būtent ieškovui teko pareiga įrodyti sunkią atsakovės turtinę padėtį.
    6. Kaip pažymėta teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio (priešieškinio) pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-152-178/2016). Be to, tam, kad būtų galima spręsti apie atsakovės įmonės mokumą/nemokumą, kitaip tariant apie įmonės pajėgumą atsiskaityti su kreditoriais, kartu ir pajėgumą įvykdyti šioje byloje priimtą teismo sprendimą, būtini duomenys ir apie įmonės turimą turtą, jo santykį su įmonės pradelstais įsipareigojimais. Tokių duomenų apeliantas nėra pateikęs nei kartu su ieškiniu, nei kartu su atskiruoju skundu.
    7. Pastebėtina, kad naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų taikymo bei aiškinimo yra nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017). Kartu pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip.
    8. Kaip minėta, apelianto nuomone, tai, kad atsakovė vengia vykdyti įsipareigojimus ne tik jam, bet ir kitiems kreditoriams rodo jos nesąžiningumą. Tačiau apeliantas nėra pateikęs teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės siekį turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu vien tai, kad atsakovė neatsiskaito su ieškove ar kitais kreditoriais nesudaro pagrindo spręsti, jog ji ketina savo turtą paslėpti ar kitaip išvengti pareigos vykdyti byloje priimtą teismo sprendimą. Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, nepateikus bent preliminarių įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.
    9. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog egzistuoja reali grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, o nesant bent vienos iš dviejų minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas yra negalimas. Kartu pažymėtina, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu byloje priimtas teismo sprendimas už akių yra įsiteisėjęs, o 2018 m. vasario 12 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas, kurį perdavus vykdyti antstoliui, vadovaujantis CPK XLVIII skyriaus nuostatomis, išieškojimo tinkamo įvykdymo užtikrinimui antstolis areštuoja skolininko turtą išieškomai sumai (CPK 675 straipsnis). Tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad tinkamas teismo sprendimo už akių įvykdymas bus užtikrintas vykdymo procese.
    10. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, dėl ko atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

Nutarė

7Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

8Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai