Byla 1A-325/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Gabrielei Samaškienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, nuteistajai M. S., gynėjui advokatui Bogdan Chranovskij, nukentėjusiajai Z. K., nukentėjusiosios atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, vertėjai Žanai Todorovskajai,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios Z. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 130 straipsnį ir nuteista laisvės atėmimu trejiems metams.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5M. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 17.33 val., ( - ), Vilniuje, virtuvėje, konflikto su A. K. metu, pastarajam panaudojus prieš ją smurtą, tai yra, sudavus smūgius į veidą, spyrus į kojas, patempiant už plaukų, staiga labai susijaudinus dėl tokių A. K. veiksmų, peiliu sudavė pastarajam du smūgius, vieną smūgį į kairį petį, padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu ir antrą smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdaplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimu, dėl ko įvykus vidiniam nukraujavimui A. K. nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 130 str.

6Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras A. Gubista prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 130 str. į BK 129 str. 1 d. ir nuteisti M. S. laisvės atėmimu vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

7Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistoji buvo didelio susijaudinimo, fiziologinio afekto būsenos, prokuroras pažymi, kad teismo ekspertas psichiatras Rimas Augaitis davė išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Be to, teismo ekspertas paaiškino, kad iš bylos duomenų spręstina, jog M. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivi, fiziologinio afekto būseną eliminuoja alkoholinis apsvaigimas. Atsižvelgiant į eksperto paaiškinimą bei kitus bylos duomenis, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo neblaivi, ji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, o fiziologinio afekto būseną eliminuoja alkoholinis apsvaigimas.

8Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad prieš įvykį nuteistoji vartojo nedaug alkoholio, todėl laikytina, jog įvykio metu ji nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Šią teismo išvadą paneigia bylos duomenys. M. S. apklausos metu parodė, kad susitikimo su A. K. metu gėrė šampaną, o grįžusi į namus, po įvykdytos nusikalstamos veikos, išgėrė brendžio. Liudytojas Miroslav Silko parodė, kad jam atvykus į M. S. butą, ant stalo pastebėjo brendžio butelį, kuris buvo nugertas apie 100 g. Atsižvelgiant į bylos duomenis darytina išvada, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi, byloje nustatyta, jog ji alkoholį vartojo prieš nusikaltimo padarymą ir po jo. Teismas nepagrįstai pašalino M. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio.

9Be to, prokuroras teigia, jog teismas netinkamai vertino M. S. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, todėl nepagrįstai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 130 str. Nurodo, kad nuteistoji peiliu du kartus smogė A. K. į gyvybei pavojingą sritį, ji suprato, jog savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei bei sveikatai, numatė, kad atims A. K. gyvybę, iš karto po įvykio du kartus skambino į greitąją medicinos pagalbą, ragindama kuo skubiau atvykti ir suteikti pagalbą nukentėjusiajam, pati rūpinosi pirmos medicininės pagalbos suteikimu. Darytina išvada, jog M. S., suduodama nukentėjusiajam du smūgius peiliu, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl jos nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 129 str. 1 d. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad konflikto metu M. S. iš nukentėjusiojo atėmė jo turėtą peilį. Atėmus peilį iš A. K., realus pavojus nuteistosios gyvybei bei sveikatai jau buvo praėjęs, tuo metu nukentėjusysis jos nepuolė, smūgių nesudavinėjo, jie stovėjo vienas priešais kitą. Nuteistosios parodymai, kad ji nepamena kaip sudavė smūgius nukentėjusiajam, vertintini kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant palengvinti savo teisinę padėtį.

10Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Z. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti M. S. kalta pagal BK 129 str. 1 d. Nukentėjusioji teigia, jog teismas nepagrįstai M. S. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 130 str. Pažymi, kad teismo ekspertas psichiatras Rimas Augaitis, susipažinęs su nuteistosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, davė išvadą, jog nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos. Be to, M. S. nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). 2010 m. vasario 1 d. 19.58 val. M. S. buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas (1 t., b. l. 160). Ekspertas psichiatras nurodė, kad fiziologinio afekto būseną eliminuoja alkoholinis apsvaigimas. Teismas neatsižvelgė į eksperto išvadą. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji įvykio metu buvo visiškai sąmoninga ir suprato savo veiksmus. Atvykus policijos pareigūnams, M. S. paaiškino, kad peilį ji išmetė prie parduotuvės IKI. Nuvykę su nuteistąja į jos nurodytą vietą pareigūnai peilį surado. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistoji suvokė savo veiksmus, pati paslėpė nusikaltimo įrankį, o vėliau nurodė kur jis yra. Asmuo, būdamas fiziologinio afekto būsenos, tokių aplinkybių negalėjo nurodyti, nes nebūtų prisiminęs kur padėjo nusikaltimo įrankį. Priimdamas nuosprendį teismas buvo šališkas, kadangi rėmėsi tik nuteistosios parodymais. Pažymėtina, kad M. S. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, kadangi ji yra suinteresuota išvengti arba sušvelninti jai gresiančią atsakomybę.

11Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji Z. K. ir jos atstovas prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistoji M. S. ir jos gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

12Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusiosios Z. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2011 m vasario 24 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

13Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ir nukentėjusioji Z. K. apeliacinius skundus grindžia iš esmės analogiškais motyvais, todėl teisėjų kolegija kartu išdėstys argumentus dėl abiejų apeliacinių skundų motyvų.

14Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tačiau neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, dėl to M. S. padaryta nusikalstama veika buvo nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 130 str.

15Kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ne pagal tą BK straipsnį yra pagrįsti. M. S. buvo kaltinama tuo, kad ji 2010 m. vasario 1 d, laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 17.33 val., ( - ), Vilniuje, virtuvėje, būdama neblaivi, žodinio konflikto su A. K. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam du smūgius, vieną smūgį į kairį petį, padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu ir antrą smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje su širdplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimų, nuo patirtų sužalojimų įvykus vidiniam nukraujavimui A. K. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia pastarąjį nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad M. S. A. K. nužudė staiga labai susijaudinusi, ir jos padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavo pagal BK 130 straipsnį.

16Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (Nužudymas labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti; 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (2K-226/2011). Teismų praktikoje šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismai atkreipia dėmesį į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertina, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (2K-155/2007, 2K-271/2008, 2K-155/2009 ir kt.), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (2K-288/2006, 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (2K-271/2008, 2K-604/2005 ir kt.). Tik esant BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus.

17Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną (2K-288/2006). Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad M. S. įvykio metu buvo fiziologinio afekto būsenos. Kolegija sutinka, jog konflikto metu A. K. atliko neteisėtus veiksmus M. S. atžvilgiu, tačiau nemano, kad toks nukentėjusiojo elgesys galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kuris įvardijamas kaip fiziologinis afektas. Iš nuteistosios ir liudytojų parodymų matyti, kad sugyventiniai ir iki įvykio dienos konfliktuodavo, nukentėjusysis ir ankščiau vartojo smurtą prieš M. S.. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad nukentėjusysis ne pirmą kartą vartojo prieš ją smurtą, prieš du metus jis pastarąją sumušė taip, kad teko kreiptis į GMP ligoninę, į policiją nesikreipė, nes vėliau su A. K. susitaikė. A. K. būdamas neblaivus konfliktuodavo ir ją mušdavo (t. 1. b. l. 171). Tai, kad nuteistoji konfliktuodavo su nukentėjusioju, patvirtino ir nuteistosios duktė V. S.. Ji parodė, kad nuteistoji su A. K. dažnai pykdavosi dėl mažareikšmių priežasčių, žodiniai konfliktai dažniausiai baigdavosi muštynėmis, po konfliktų nuteistoji grįždavo gyventi pas savo motiną, tačiau po kiek laiko vėl susitaikydavo su A. K. ir persikeldavo pas jį (t. 1, b. l. 149). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji patvirtino, kad nukentėjusysis ankščiau yra prieš ją smurtavęs, parodė, kad pastoviai kildavo konfliktai, tačiau ji atleisdavo už padarytus sumušimus (t. 2, b.l. 148-149). Taigi šis konfliktas nebuvo netikėtas, tokio pobūdžio konfliktai tarp jų kildavo gana dažnai ir tapo gana įprasti jų kasdieniniame gyvenime, todėl šis konfliktas negalėjo nuteistajai sukelti fiziologinio afekto. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta specialisto išvada Nr. 89TPK-165, kurioje nurodyta, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, rodančių, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. S. galėjo būti laikino psichikos sutrikimo būsenos, skirti teismo psichiatrinę-psichologinę ekspertizę netikslinga (t. 2, b. l. 23). Savo išvadą teismo psichiatras ekspertas patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė išvadą, jog M. S. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenos, netikslinga skirti ekspertizę, nes naujų aplinkybių neatsirado (t. 3, b. l. 8).

18Byloje nustatyta, kad įvykio dieną nuteistoji ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus. M. S. parodė, kad jai atėjus A. K. buvo išgėręs, tačiau toliau kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis gėrė brendį, o ji – šampaną (t. 1, b. l. 168). Tokius savo parodymus nuteistoji iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (t. 2. b. l. 147). Be to, teismo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pati nuteistoji parodė, kad konfliktai pagrinde kildavo, kai A. K. būdavo išgėręs (t. 2, b. l. 149). Taigi, nuteistoji žinodama, kad nukentėjusysis A. K. išgėręs būna konfliktiškas, nieko nedarė, kad išvengti šios situacijos ir netgi priešingai, kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus.

19Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. S. parodė, kad, konfliktui prasidėjus, jie buvo virtuvėje, nukentėjusysis paėmė peilį ir pridėjo jai prie gerklės, nuteistoji peilį atėmė, ji neketino suduoti smūgių, po to A. K. prispaudė ją prie sienos, pagriebė už plaukų ir patraukė į save, tačiau ji neprisimena kaip nukentėjusiajam dūrė peiliu. Vėliau atsakydama į teisėjos klausimus teigė, prisimenanti tik paskutinį dūrį, t. y. į širdies plotą (t. 2, b. l. 148). Konflikto metu A. K. atliko neteisėtus veiksmus nuteistosios atžvilgiu, tačiau jos reakcija, t. y. peilio panaudojimas smūgiuojant į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiojo veiksmų pobūdžiui. Esant aptartoms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad M. S. nukentėjusįjį A. K. tyčia nužudė tarpusavio konflikto metu. Ji veikė netiesiogine tyčia. Suduodama peiliu A. K. du smūgius – vieną smūgį į kairį petį, antrą smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, kur išsidėstę gyvybei svarbūs organai, ji suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali kilti žmogaus mirtis, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas, kvalifikuodamas M. S. veiką pagal BK 130 straipsnį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. M. S. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl turi būti kvalifikuojama kaip nužudymas 129 straipsnio prasme.

20Be to, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi ir nepripažino šios aplinkybės jos atsakomybę sunkinančia. Kolegija su šiuo apeliacinių skundų argumentu iš dalies sutinka. Byloje nustatyta, kad nuteistoji M. S. alkoholinius gėrimus vartojo iki įvykio ir po jo. Pati nuteistoji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš įvykį su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus, nukentėjusysis gėrė brendį, o ji – šampaną, išgėrė apie du bokalus šampano (t. 1, b. l. 168). Tokius savo parodymus nuteistoji patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b. l. 148-149). Nors nuteistoji iki įvykio suvartojo nedidelį kiekį alkoholio, laikytina, kad M. S. nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimui nepakanka vien nustatyti, kad asmuo nusikaltimą padarė būdamas neblaivus. Pripažįstant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę svarbu nustatyti ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nuteistosios apsvaigimas nuo alkoholio neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl nėra pagrindo pripažinti LR BK 60 str. 1 d. 9 p. numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

21Tačiau kolegija pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys ir ši aplinkybė pripažįstama nuteistosios M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Byloje nustatyta, kad M. S. nužudė A. K. tarpusavio konflikto metu, po to, kai nukentėjusysis panaudojo prieš ją smurtą, tai yra, sudavė smūgius į veidą, spyrė į kojas, patempė už plaukų. Tokie nukentėjusiojo veiksmai iš esmės suformavo nuteistosios vidines paskatas padaryti nusikaltimą. Todėl kolegija laiko, kad nuteistosios nusikalstama veika buvo atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Tačiau aptariamos nuteistosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimas nereiškia, kad tuo yra pateisinamas toks nuteistosios elgesys.

22Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad M. S., 2010 m. vasario 1 d., laikotarpiu nuo 16.15 val. iki 17.33 val., ( - ), Vilniuje, virtuvėje, būdama neblaivi, tarpusavio konflikto su A. K. metu, tyčia peiliu sudavė pastarajam du smūgius, vieną smūgį į kairį petį, padarydama nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą kairio peties nugariniame paviršiuje su minkštųjų audinių sužalojimu ir antrą smūgį į krūtinės ląstos kairę pusę, padarydama durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje su širdaplėvės ir širdies kairio skilvelio sužalojimu, dėl ko nuo patirtų sužalojimų įvykus vidiniam nukraujavimui A. K. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia pastarąjį nužudė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

23Kolegija, skirdama nuteistajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, kurie reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

24Nuteistosios padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), padaryto nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta kito žmogaus gyvybė, M. S. veikė netiesiogine tyčia. Nuteistosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš nuteistąją charakterizuojančios medžiagos matyti, kad ji charakterizuojama teigiamai, ankščiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, augina dvi dukras, viena iš jų – V. K. yra nepilnametė, gim. ( - ). Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuteistajai M. S. skirtina BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą atitinkanti bausmė, tai yra, laisvės atėmimas septyneriems metams. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. padarė labai sunkų nusikaltimą, laisvės atėmimo bausmę jai skiriama atlikti pataisos namuose.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti.

27M. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 130 straipsnio perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti M. S. 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

28Pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

29Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. M. S. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad 2010 m. vasario 1 d.,... 6. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras A. Gubista... 7. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nusikalstamos veikos... 8. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad prieš įvykį nuteistoji... 9. Be to, prokuroras teigia, jog teismas netinkamai vertino M. S. ikiteisminio... 10. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji Z. K. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011... 11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusioji Z. K. ir... 12. Vilniaus apygardos prokuratūros ir nukentėjusiosios Z. K. apeliaciniai... 13. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras ir nukentėjusioji Z. K.... 14. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais,... 15. Kolegijos nuomone, apeliacinių skundų argumentai dėl nusikalstamos veikos... 16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (Nužudymas labai... 17. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos... 18. Byloje nustatyta, kad įvykio dieną nuteistoji ir nukentėjusysis vartojo... 19. Pirmosios instancijos teismo posėdyje M. S. parodė, kad, konfliktui... 20. Be to, apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš... 21. Tačiau kolegija pripažįsta, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos... 22. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė,... 23. Kolegija, skirdama nuteistajai bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmės... 24. Nuteistosios padarytas nusikaltimas yra labai sunkus (BK 11 str. 6 d.),... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 26. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį pakeisti.... 27. M. S. padarytą nusikalstamą veiką iš BK 130 straipsnio perkvalifikuoti į... 28. Pripažinti M. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamos... 29. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....