Byla e2-241-344/2019
Dėl transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo

1Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,

2sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,

3dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. M.,

4atsakovui J. G. ir jo atstovui advokatui R. L.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovui J. G. dėl transporto priemonės remonto išlaidų atlyginimo.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė V. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 2 120,00 Eur automobilio defektų šalinimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. su atsakovu J. G. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė nusipirko automobilį „Saab 9-3“, VIN kodas ( - ), valst. Nr. ( - ). Apie parduodamą automobilį ji sužinojo iš skelbimo interneto puslapyje www.autoplius.lt, kuriame buvo nurodyta, kad automobilis „Saab 9-3“ parduodamas už 3 440,00 Eur. Skelbime buvo nurodyta, kad automobilis yra geros būklės, prieš dvi savaites pilnai sutvarkyta važiuoklė ir kt. Skelbime buvo pažymėta, kad automobilio techninė patikra galioja iki 2020 metų. Susisiekusi skelbime nurodytu numeriu ieškovė susitiko su atsakovu ir apžiūrėjo automobilį. Atsakovas patikino, kad automobilis yra puikios būklės, joks remontas jam nereikalingas, tikrinti servise nėra būtinybės, nes servisas nenustatys jokio gedimo. Nurodė, kad abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis neturėjo pagrindo, nes išoriškai nesimatė jokio automobilio gedimo, atsakovas, pildydamas sutartį taip pat neįvardijo jokių automobilio trūkumų. Grįžusi namo pastebėjo, kad atsakovas sutartyje nurodė neteisingą automobilio pirkimo-pardavimo kainą, nes ji atsakovui grynais sumokėjo ne 1 920 Eur, o 3 400 Eur, be to, automobilio techninė apžiūra galiojo vieneriais metais trumpiau, nei buvo teigiama, nebuvo užfiksuota automobilio rida. Susisiekti telefonu su pardavėju jai nepavyko, telefonas buvo išjungtas. Automobilį eksploatuojant antrą dieną po įsigijimo, iš jo sklido juodi dūmai, o galiausiai jis nebeužsivedė. Ieškovė nuvežė automobilį į UAB „Klaudvaida“ servisą, kur buvo pakeistas akumuliatorius bei starteris, priekinių stabdžių diskai ir kaladėlės, kurie buvo visiškai susidėvėję. Už serviso paslaugas ieškovė sumokėjo 300,00 Eur. Po remonto automobilis užsivedė, toliau dūmijo. 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į IĮ „Gargždų dyzelių servisą“, kur buvo nustatyta, kad automobiliui išpjautas katalizatorius, tačiau neišprogramuotas, būtinas purkštukų ir turbokompresoriaus remontas, tepalų ir filtrų keitimas. Už remontą ieškovė sumokėjo 820,00 Eur, tačiau paaiškėjo, kad reikalingas kapitalinis variklio remontas, kurio numatoma kaina – 1 000,00 Eur. Ieškovė, supratusi, kad buvo apgauta ir jai parduotas Transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutarties sąlygų neatitinkantis automobilis, kuris negali būti eksploatuojamas be didelių investicijų į jį, taip pat dėl to, kad sutartis buvo užpildyta neteisingai, o su atsakovu jai niekaip nepavyksta susisiekti, kreipėsi pareiškimu į policiją. 2018 m. spalio 11 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatavus, kad tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovė teigia, kad atsakovui buvo žinoma apie automobilio defektus, tačiau jis sąmoningai juos nuslėpė nuo ieškovės, apie sklindančius juodus dūmus atsakovas žinojo jau parduodamas automobilį, tačiau ieškovės apie tai neįspėjo, į sutartį to neįrašė. Ikiteisminio tyrimo metu nustatytu kitu atsakovo telefono numeriu ieškovės atstovei pavyko susisiekti su atsakovu. Jam buvo siųstos pretenzijos, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės pasiūlymais. Jis nurodė, kad sutinka, kad automobilis būtų jam grąžintas, įsipareigodamas sumokėti ieškovei 1 920,00 Eur. Toks atsakovo siūlymas ieškovei nepriimtinas, nes už automobilį ji sumokėjo 3 400,00 Eur, o dėl jo remonto patyrė 1 120,00 Eur papildomas išlaidas. Ieškovė mano, kad atsakovas automobilių prekyba užsiima profesionaliai, nes parduoda daug automobilių. Atsakovo nurodytais telefono numeriais parduodami net keturi kiti automobiliai.

8Atsakovas J. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atsakovas teigia, kad automobilių prekyba neužsiima, prieš du metus deklaravo išvykimą į Daniją ir Lietuvoje negyvena. Į Lietuvą grįžta periodiškai aplankyti giminių. Kad nereikėtų nuomotis automobilio ar skolintis iš pažįstamų, todėl ir buvo nusprendęs trumpam įsigyti automobilį „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ). Kadangi artėjo išvykimas, pažįstamą asmenį paprašė paskelbti skelbimą internetiniame puslapyje, kuris pranešė, kad 2018 m. rugpjūčio 30 d. atsirado galimas automobilio pirkėjas. Susitikęs su pirkėja, jai nurodė, kad automobilis 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo remontuojamas. Jį remontavo V. K., dirbantis pagal individualios veiklos pažymą. Remonto metu buvo pakeisti du purkštukai, alyva ir variklio tepalas. Po remonto buvo matomas variklio dūmingumas, tačiau meistras V. K. jam buvo nurodęs, kad dūmingumas išnyks pravažiavus keletą dešimčių kilometrų, nes po remonto į variklį pateko nedidelis kiekis tepalo. Ieškovė atvyko su vyriškiu, kaip suprato atsakovas, su savo tėvu. Automobilis užsivedė sunkiai, nes buvo „nusėdęs“ akumuliatorius. Akumuliatoriaus veiklą ieškovė matė apžiūros metu, o ne kitą dieną, kaip tvirtina ieškovė. Jai buvo pasakyta, kad būtina keisti akumuliatorių, su tuo sutiko ir pati ieškovė. Užvedus automobilį, iš variklio pasimatė juodi dūmai, atsakovas jų atsiradimo priežastį paaiškino. Kad neliktų jokių abejonių dėl automobilio variklio, atsakovas ieškovei pasiūlė automobilį patikrinti bet kurioje specializuotoje įmonėje, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti, nurodydama, kad tai padarys iš užsienio grįžęs jos vyras. Ieškovė susipažino su automobiliu, žinojo apie variklio dūmingumą, kuris buvo akivaizdžiai matomas, šio reiškinio priežastį, todėl Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje buvo padarytas įrašas, jog pirkėja dėl automobilio pretenzijų neturi ir neturės, su trūkumais susipažino. Ieškovei pateikus pretenziją, atsakovas pasiūlė automobilį grąžinti, sutikdamas jai gražinti pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už parduotą automobilį. Nurodė, kad skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodyta kaina 3 440,00 Eur, tačiau skelbimą įdėjo jo pažįstamas, kuris ir nurodė kainą, nes tokių automobilių kaina galėjo būti apie 3 400,00 Eur. Atsakovas sutiko automobilį ieškovei parduoti už 1 920,00 Eur, kadangi automobilis jam dėl išvykimo į Daniją buvo nebereikalingas. Be to, ieškovė prašė atsižvelgti į automobilio trūkumus – akumuliatoriaus būklę ir dūmingumą. Fakto, kad automobilyje buvo pašalintas katalizatorius, atsakovas nežinojo.

9Teismo posėdyje ieškovė V. S. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Ji nurodė, kad automobilį surado jos vyras internete. Pirkti atvažiavo su vieno mėnesio kūdikiu ir uošviu A. S.. Automobilio savininkas jai sakė, kad automobilis yra remontuotas, pakeista turbina, purkštukai, kad automobilis ilgiau pastovėjęs gali dūminti, gali sunkiau užsivesti. Automobilio techninė būklė abejonių nekėlė, todėl net nepagalvojo jo būklę patikrinti autoservise. Automobilis kitą dieną po įsigijimo kelionės į Skuodą metu užgeso. Pakeitus akumuliatorių jis neužsivedė, servise nustatė, kad reikia keisti starterį. Kadangi pati pastebėjo, jog automobilis blogai stabdosi, tuo pačiu pakeitė priekinius stabdžių diskus. Po savaitės ar dviejų automobilis vėl pradėjo gesti, užgeso mieste, teko nutempti į servisą Gargžduose. Patikrinus paaiškėjo, kad sugedę purkštukai, turbina, išsiliejęs tepalas. Po automobilio nupirkimo prireikė remontuoti. Suremontavus automobilį, bandė telefonu susisiekti su pardavėju, bet jis neatsiliepė. Sumokėjusi pinigus pastebėjo, kad techninė apžiūra galiojo metais trumpiau nei nurodyta skelbime. Nurodė, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dienos metu, ji susipažino su jos tekstu, pastebėjo, jog sutartyje nurodyta kita kaina, nei faktiškai sumokėta pinigų suma, tačiau dėl to pretenzijų nereiškė.

10Atsakovas J. G. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir pagrindais. Jis nurodė, kad automobiliu naudojosi 2018 metų birželio-liepos mėnesiais, grįžęs atostogų į Lietuvą. Automobilių pardavimu jis neužsiima, todėl skelbimą apie jo naudoto automobilio pardavimą įdėti į internetinius portalus paprašė pažįstamo Edgaro, nes pats neturi Lietuvoje veikiančio telefono numerio. Nusipirktą automobilį jis susiremontavo, keitė naujomis stabdžių kaladėles, o diskus keitė naudotais. Be to, buvo pakeisti purkštukai, tačiau sudėti ne nauji. Skelbime netikslumai atsirado ne dėl jo kaltės, teigia, kad jo pažįstamas galimai norėjo užsidirbti, todėl padidino kainą bei netiksliai nurodė techninės apžiūros galiojimo laiką, nes atsakovas jam buvo sakęs, kad techninė apžiūra galioja ilgiau nei metus. Su pirkėja, t. y. ieškove dėl automobilio pardavimo bendravo jis, susitarė susitikti Klaipėdoje. Ieškovė atvažiavo su uošviu, kuris prieš užvedant automobilį, paprašė atidaryti automobilio kapotą ir apžiūrėjo variklį. Ieškovė pati taip pat apžiūrėjo automobilį, matė, kad automobilis silpnai vedasi, matė, jog pasirodė balti dūmai. Jis paaiškino, kad jam meistras nurodė, jog remontuojant purkštukus ant variklio pateko tepalo, dėl ko variklis dūmija, o tai turi praeiti pravažiavus keletą dešimčių km. Ieškovė matė variklio dūmijimą, prastą automobilio užvedimą bei raktelio defektus, sutarties surašymo metu automobilis visą laiką buvo įjungtas. Automobilį įregistravo ieškovė su uošviu.

11Liudytojas V. K. parodė, kad dirba individualios veiklos pagrindu, užsiima automobilių remontu bei priežiūra. Automobilis „Saab“ remontui buvo atbuksyruotas lanksčia vilktimi, nustatytas 2 purkštukų gedimas, jie buvo pakeisti, nustatytas minimalus dūmingumas. Patikrino turbiną, ji dar galėjo tarnauti. Pakeitė purkštukus panaudotais, juos atvežė Julius. Matė, kad dūmingumas mažėjo. Kiek pamena, filtrai, tarpinės, tepalai dar buvo tinkami, tačiau pakeitė. Kompiuteriu buvo atlikta diagnostika, tačiau jokių klaidų nerodė. Kad po kurio laiko purkštukai sugedo, natūralu, nes buvo įdėti naudoti ir jų tinkamumo naudoti laiko nėra galimybės nustatyti. Turbokompresoriaus darbo pilnai negalėjo patikrinti, patikrino tik ašelės laisvos eigos rodiklį, jo manymu, galėjo važiuoti dar apie 40 tūkst. kilometrų. Variklis dirbo gerai, detonacijos nesigirdėjo, todėl teigia, kad variklis veikė gerai. Mano, kad dėl linkusio švaistiklio galėjo važiuoti apie 600 km., tačiau jo žiniomis, ieškovė nuvažiavo apie 10 tūkst. km.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto (automobilio) kokybę bei pirkėjo teisių.

14Faktinių bylos aplinkybių pagrindu nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 30 d. sudarė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė už 1 920 Eur nusipirko automobilį „Saab 9-3“, VIN kodas ( - ), valst. Nr. ( - ) (toliau – Automobilis), pagamintą 2007 m. gruodžio mėn. Pirkimo metu automobilio techninė apžiūra buvo galiojanti iki 2018 m. gruodžio 28 d. (duomenys iš viešai prieinamo portalo https://www.vta.lt/).

15Ieškovė savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6 knygos 5 dalies 23 skyriuje įtvirtintomis pirkimo-pardavimo sutarčių taisyklėmis, o taip pat nurodė, kad ginčo santykiams svarbios ir vartojimo sutartims taikomos įstatymų nuostatos.

16Dėl pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojamąja sutartimi

17Vartojimo sutarties samprata bei kitos sąvokos įtvirtintos CK 6.2281 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio kodekso nustatytais atvejais vartojimo sutartimis laikomos ir kitos verslininko ir vartotojo sudarytos sutartys. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sutartis turėtų būti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka šiuos esminius požymius – 1) prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; 2) fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti‘ 3) prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiąja prasme) tikslais). Toks teisinis reguliavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą teisiškai kvalifikuojant sutartį nustatyti, koks asmuo, t. y. fizinis ar juridinis asmuo, yra prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir paslaugų įsigijimo tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena sutarties šalių – vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

18Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas veikė kaip verslininkas, pateikė duomenis iš internete esančių svetainių, kuriose talpinami skelbimai apie parduodamas transporto priemones. Nurodė, kad jose patalpinti net penki skelbimai apie parduodamas transporto priemones, kuriuose pateikti tie patys telefono numeriai, kuriais ji susisiekė su ieškovu. Ieškovas nurodė, kad tai yra ne jo telefono numeriai, o jo draugo, kuris turi patirties parduodant automobilius ir kuris jo prašymu patalpino skelbimą apie parduodamą automobilį „Sab 3-9“, valst. Nr. ( - ), kurį įsigijo ieškovė. Vertindamas ieškovės pateiktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad nepakanka duomenų pripažinti, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba. Ieškovė nepaneigė atsakovo teiginių, kad internetiniuose puslapiuose apie parduodamus automobilius, kuriuose nurodyti telefonų numeriai, kurias ji galimai susisiekė su atsakovu, priklauso kitam asmeniui, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti šalių sudarytą automobilio „Saab3-9“, valst. Nr. ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį vartojimo sutartimi.

19Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus

20Byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto – automobilio – kokybei ir koks yra pardavėjo bei pirkėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto trūkumus santykis.

21CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams.

22CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę, o tai reiškia, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra nurodęs, kad jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui, todėl daikto kokybiškumą galima apibūdinti kaip jo tinkamumą panaudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2009).

24Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

25Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto kokybė apibrėžiama tik bendrais bruožais, pavyzdžiui, nurodant, kad trūkumų nėra, sprendžiant dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei, turi būti nustatyta, kokiu tikslu buvo perkamas daiktas ir ar šis tikslas buvo atskleistas pardavėjui, kokios yra analogiško naujo daikto kokybės savybės ir kaip jos kinta dėl natūralaus nusidėvėjimo, atsižvelgiant į parduodamo daikto naudojimo laiką ir sąlygas, taip pat ar šis naudoto daikto kokybės pokytis yra savaime suprantamas bet kuriam vidutiniam pirkėjui, ar tam tikri galimi parduodamo naudoto daikto kokybės pokyčiai turi būti atskleisti pardavėjo, kuris geriausiai žino apie parduodamo naudoto daikto naudojimo sąlygas, galėjusias turėti įtakos naudoto daikto kokybės pokyčiams, ir pan.

26Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą, beveik dešimties metų senumo automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Prieš sutikdama pirkti naudotą automobilį ieškovė ir jos uošvis apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Atsakovas, t. y. pardavėjas patikino ieškovę, kad automobilis buvo remontuojamas, buvo pakeisti du purkštukai ir turbina nenaujomis detalėmis, naujomis – stabdžių kaladėlės, diskai pakeisti naudotais, po ko atsakovas dar važinėjo ir pravažiavo apie 1 000-2 000 km. Šalys neneigė, kad automobilio apžiūros metu tiek ieškovė, tiek ieškovės uošvis apžiūrėjo automobilio variklį, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Atsakovas patvirtino, kad automobilis vedėsi silpnai, nes prieš tai buvo stovėjęs nanaudojamas 3-4 dienas, jį užvedus pasirodė balti dūmai. Jis pirkėjai paaiškino, kad yra silpnas akumuliatorius, o dūmai atsiranda dėl to, kad keičiant purkštukus pateko tepalo ir šis defektas praeis kiek ilgiau pavažinėjus. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią, kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, užpildė pardavėjas, t. y. atsakovas, informacijoje apie įvykius ir trūkumus įrašyta, jog pirkėja dėl automobilio pretenzijų neturi ir neturės, nes su trūkumais susipažino. Ieškovė nepaneigė, jog apie tam tikrus automobilio defektus ji buvo informuota – žinojo, kad yra silpnas ir keistinas akumuliatorius, kad automobilis sunkiai vedasi ir dūmija. Šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad jau automobilio pardavimo metu pardavėjas pripažino tam tikrus jo trūkumus, žinojo apie juos, trūkumus aptarė su pirkėja, t. y. ieškove. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos įsigytas automobilis jau antrą dieną po įsigijimo sugedo ir buvo remontuojamas UAB „Klaudvaida“. Ji nurodė, kad dėl blogos akumuliatoriaus būklės, apie kurią ji žinojo pirkimo metu, automobilis kuro kolonėlėje užgeso ir nebeužsivedė, teko jį užvesti padedant kuro kolonėlės darbuotojams, naudojant kito automobilio akumuliatoriaus energiją (vadinamuosius „krokodilus“). Ieškovė savo reikalavimus grindė 2018 m. spalio 31 d. pažyma, išduota UAB „Klaudvaida“, kurioje direktorius K. D. nurodė, kad automobilis „Saab 9-3“, valst. Nr. ( - ), buvo tvarkomas 2018 m. rugpjūčio 31 d. -rugsėjo 3 d., buvo pakeistas akumuliatorius, starteris priekinių ratų stabdžių diskai ir kaladėlės naujais. 2019 m. balandžio 15 d. pažymoje UAB „Klaudvaida“ nurodė, kad akumuliatoriaus pakeitimo kaina sudarė 10 Eur, o starterio ir priekinių ratų stabdžių diskų ir kaladėlių pakeitimas naujais kainavo 140 Eur.

27UAB „Klaudvaida“ 2018 m. spalio 31 d. raštu patvirtino, kad ieškovė V. S. tvarkė automobilį automobilių servise, buvo naujais pakeisti akumuliatorius, starteris ir priekinių ratų stabdžių diskai bei kaladėlės. Darbai atlikti 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 2018 m. rugsėjo 3 d. Darbų ir detalių kaina – 300 Eur. 2019 m. balandžio 15 d. pažymoje bendrovė patikslino, kad pakeistas akumuliatorius, (ieškovė pristatė savo) – 10 ur, nauju pakeistas starteris – 150 Eur ir pakeisti naujais priekinių ratų stabdžių diskai ir kaladėlės – 140 Eur.

28IĮ „Gargždų dyzelių serviso“ 2018 m. rugsėjo 11 d. Automobilio remonto užsakyme Ser. UZ Nr. 1658 nurodyta, kad naujais keisti : oro filtras, variklio sintetinė alyva, turbokompresoriaus komplektas, tepalo filtras, remontuoti purkštukai, viso paslaugos kainavo 926,95 Eur.

292018 m. rugsėjo 21 d. išrašyta PVM sąsakita-faktūra SER18 Nr. 0488, kurioje nurodya, kad remonto bei detalių kaina yra 820 Eur. Be to, sąskaitoje nurodyta, jog netvarkingas variklis, ryte dūmija, gali būti lenkti švaistikliai, ypač 4 cilindro, numatoma remonto suma – 1 000 Eur.

30Ieškovė buvo pateikusi prašymą paskirti trasologinę ekspertizę, teikė prašymą apklausti jos uošvį A. S., kurio dalyvavimą byloje teismas įpareigojo užtikrinti atsakovę, nes ji nepateikė duomenų apie jo buvimo vietą. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu teismas ne kartą klausė, ar šalys turi prašymų, taip sudarydamas galimybę pateikti norimus įrodymus, tačiau tiek pati ieškovė, tiek jos atstovė neužtikrino liudytojo A. S. dalyvavimo, nebepalaikė prašymo skirti ekspertizę.

31Atsakovas taip pat buvo įpareigotas nurodyti jo draugo Edgaro buvimo vietą, siekdamas jį apklausti teismo posėdyj, tačiau atsakovas jo pavardės bei buvimo vietos adreso nenurodė, teigdamas, kad nežino.

32Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas vadovaujasi aktualia kasacinio teismo praktika. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-360-969/2016).

33Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, kad daiktas gali tuoj pat sugesti ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 21 punktas).

34Akivaizdu, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos dienai nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau, įvertinus įrodymus, būtina nustatyti ar yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį būtent dėl atsakovo kaltės.

35Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012 ir kt.).

36Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jau sutarties sudarymo metu egzistavo kokie nors parduodamo automobilio trūkumai (gedimai), nulėmę tolesnį greitą automobilio gedimą, pvz. starterio gedimą kitą dieną po automobilio nupirkimo bei kitus, tame tarpe ir variklio trūkumus ir kad atsakovas apie tai žinojo. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovei buvo žinoma apie akumuliatoriaus prastą būklę ir būtinumą jį pakeisti. Tai, kad ji kitą dieną po automobilio įsigijimo važiavo juo, nepasikeitusi akumuliatoriaus, vadovaujantis tikėtimumo taisykle, leidžia pripažinti, kad akumuliatoriaus netinkama būklė, jo tolesnis naudojimas galėjo lemti starterio sugadinimą. Asmenims, išlaikiusiems vairavimo teorijos bei praktikos egzaminus ir įgijusiems teisę vairuoti transporto priemones, privaloma žinoti, kad standartinėje automobilio variklio užvedimo grandinėje vienas pagrindinių komponentų yra akumuliatoriaus baterija, po to eina starteris, purkštukai, pakaitinimo žvakės ir kt., tačiau neretai keletą kartų bandant užvesti automobilį, esant akumuliatoriaus problemoms, yra galimybė sugadinti starterį. Ieškovė neįrodė, kad dėl starterio gadimo yra kaltas atsakovas, kad starteris buvo blogos būklės aurtomobilio pardavimo metu, todėl teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimo dėl 300 Eur automobilio remonto išlaidų pagal UAB „Klaudvaida“ surašyas pažymas nėra pagrindo tenkinti.

37Ieškovė nurodė, kad IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ nustatė, jog automobilis turi tam tikrų gedimų, kuriuos nurodė 2018 m. rugsėjo 11 d. Automobilio remonto užsakyme ser. UZ Nr. 1658. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė prieš sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį buvo supažindinta su automobilio trūkumais, dėl ko sutartyje buvo padarytas įrašas, jog su automobilio trūkumais susipažino ir pretenzijų neturi bei neturės. Ieškovė nurodė, kad autoservise buvo nustatyta, jog yra išpjautas katalizatorius, tačiau ji nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas apie tai žinojo. Byloje nėra paneigtą, jog atsakovas galėjo ir nežinoti apie parduodamo automobilio katalizatoriaus išpjovimą ir variklio neperprogramavimą, tai patvirtina aplinkybė, kad šis trūkumas nebuvo akivaizdus, kadangi tokiam trūkumui nustatyti reikalingos specialios žinios arba reikalinga atlikti kompiuterinę diagnostiką, juolab, kad šio defekto nepastebėjo ir pati ieškovė bei jai talkinęs uošvis perkant automobilį. Neįrodžius, kad buvusiam automobilio savininkui iki automobilio perdavimo buvo žinomi konkretūs automobilio trūkumai, negali kilti ir atsakovo atsakomybė dėl variklio gedimų.

38Teismas konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog transporto priemonė neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), privalo įrodyti pirkėjas, t. y. ieškovė. Tai numato bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėja, teigdama, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, ji turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo ieškovo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-373-701/2017). Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai) teismas turi padaryti išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas ar ne, ar šis trūkumas (-ai) yra esminis (-iai) ir kt.

39Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Eur automobilio remonto išlaidas UAB „Klaudvaida“, 820 Eur automobilio remonto išlaidas IĮ „Gargždų dyzelių centre“ ir numatomas 1 000 Eur automobilio variklio remonto išlaidas IĮ „Gargždų dyzelių centre“, viso 2 120 Eur bei pateikė įrodymus, kad už darbus yra sumokėjusi. Įrodymų, kad atsakovui automobilio pardavimo metu buvo žinoma apie aukščiau minėtuose dokumentuose užfiksuotus gedimus, ieškovė nepateikė. Pateikti dokumentai nesudaro galimybės teismui spręsti, kad nurodyti gedimai jau egzistavo iki transporto priemonės pardavimo ir kad jie buvo pardavėjui žinomi ir jų tyčia nuslėpti sutarties sudarymo metu, nes šie įrodymai nepatvirtinta automobilio sugadinimo ir pažeidimų atsiradimo laiko. Pažymėtina tai, kad automobilio dūmingumas, akumuliatoriaus ir užvedimo problemos, o taip pat faktas, kad atsakovas keitė turbiną bei purkštukus, pirkimo-pardavimo sutarties sudaymo metu šalių buvo aptartos, ieškovė pati pripažino, kad atsakovas ją apie tai informavo (2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašo 11.23 min., 11.52 min.). Kaip minėta, ieškovei automobilį nupirkti padėjo jos uošvis, kuris apžiūrėjo variklį (2019 m. vasario 6 d. teismo posėdžio įrašo 10.53 min.), vėliau kartu su atsakovu vyko į VĮ „Regitra“ įregistruoti automobilį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė naudotą automobilį pirko su uošvio pagalba, neturėdami specialių žinių ar įrangos, kad atitinkamai patikrintų perkamo automobilio techninę būklę, kaip protingas, apdairus ir rūpestingas pirkėjas, matydama automobilio trųūkumus, ieškovė privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę būklę kokiame nors automobilių servise. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta dienos metu, tad tokia galimybe buvo galima pasinaudoti. Ieškovė taip pat turėjo įvertinti aplinkybę, kad beveik dešimties metų senumo naudotą automobilį perka iš fizinio asmens, neprofesionalaus pardavėjo, todėl, būdama informuota apie automobilio akumuliatoriaus prastą būklę, jo užvedimo bei dūmijimo problemas, tam tikrų detalių keitimą dėvėtomis detalėmis, t. y. prieš pirkdama automobilį žinodama, jog automobilis turi trūkumų, galėjo patikrinti automobilio būklę pas specialistus, tačiau tai padaryti atsisakė savo noru, todėl teismo vertinimu, elgdamasi nepakankamai apdairiai, ieškovė pati prisiėmė savo elgesio riziką. Tokią išvadą teismas daro dar ir dėl to, kad kyla pagrįstų abejonių ne tik ieškovės atidumu, rūpestingumu, bet ir sąžiningumu. Ieškovė nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutarties netikslumus, t. y. nurodytą galimai mažesnę automobilio pardavimo kainą – 1 920 Eur, ji pastebėjo jau pasirašydama sutartį, teigdama, kad faktiškai už automobilį mokėjo 3 400 Eur. Ieškovė turėjo galimybę nepasirašyti tokios sutarties, padaryti joje pastabas, o taip pat iš karto pranešti atitinkamoms institucijoms apie sutarties suklastojimą, o taip pat ginčyti sutartį ir pan. Jos paaiškinimas, kad atsakovas nurodė, jog neturi tuščio pirkimo-pardavimo sutarties blanko negali pateisinti ieškovės netinkamo, aplaidaus bei nerūpestingo elgesio pasirašant sutartį. Teismas pripažįsta, kad abi šalys padarė sutarties surašymo klaidų, nesilaikė Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231 patvirtinto motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašo reikalavimų.

40Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, jog ieškovė 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsigijo daugiau dešimties metų senumo naudotą automobilį. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą – įgytas anksčiau jau ne vienus metus eksploatuotas automobilis, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Be to, byloje nustatyta, kad atsakovas neužsiima automobilių pardavimo verslu, atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, nepaneigta, jog atsakovas prieš tai automobilį įsigijo savo reikmėms, jį remontavo ir juo važinėjo. Ieškovės teiginys, kad atsakovas ją apgavo, nurodydamas, kad techninė apžiūra galioja iki 2020 metų, teismo manymu, nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo, nes aplinkybė, jog skelbimą apie pardavimą įdėjo ne pats atsakovas, o kitas asmuo, (kurio bylos nagrinėjimo metu nebuvo galimybės nustatyti, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas nenurodė jo duomenų bei buvimo vietos), nepaneigia atsakovo nurodytų aplinkybių. Be to, akivaizdu, kad ieškovė gavo visus automobilio dokumentus, todėl iš karto turėjo galimybę patikrinti techninės apžiūros galiojimo laiką.

41Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonės katalizatoriaus išpjovimas pardavimo metu nebuvo akivaizdus naudotos transporto priemonės trūkumas, apie kurį būtų žinojęs ir jį nuo ieškovės nuslėpęs atsakovas. Teismui nekyla abejonių, kad atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti minimo transporto priemonės trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už transporto priemonės gedimus, susijusius su katalizatoriaus išpjovimu. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovas tyčia apgavo ieškovę ir nuslėpė katalizatoriaus išpjovimo faktą. Nors praėjus tik 11 dienų ieškovei eksploatuojant transporto priemonę automobilis sugedo, o iš PVM sąskaitos faktūros serija SER18 Nr. 0488 matyti, kad buvo atlikta automobilio diagnostika, keisti oro filtras, variklio sintetinė alyva, turbokompresoriaus tvirtinimo komplektas, keisti tepalai ir filtrai, remontuotas turbokompresorius ir kt., tačiau teismas pripažįsta, kad oro bei tepalo filtrų keitimas, variklio alyvos keitimas, kaip ir ratų stabdžių diskų ar kaladėlių ir pan., yra privalomos procedūros, kurias turi atlikti automobilį valdantis asmuo ar jo savininkas, o dėl katalizatoriaus išpjovimo bei su tuo susijusių gedimų riziką turi prisiimti pati ieškovė, kuri automobilio pirkimo momentu privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, pasinaudoti kvalifikuotų specialistų paslaugomis apžiūrint perkamą automobilį. Teismo vertinimu, nors atsakovė ir įrodinėjo, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir šie trūkumai iš dalies priklausė nuo priežasčių, atsiradusių iki transporto priemonės pardavimo, tačiau pirkėja apie automobilio gedimus žinojo, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, ji turėjo pasirūpinti kvalifikuotų specialistų automobilio apžiūra pirkimo momentu, o to nepadariusi privalo prisiimti sau riziką.

42Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirkta naudota transporto priemone nebuvo galima naudotis pagal paskirtį nuo pirkimo momento dėl atsakovo kaltės, kad ji neatitiko kokybės reikalavimų ir, kad atsakovas galėjo žinoti apie visus parduodamo daikto trūkumus. Akivaizdu, kad ieškovė buvo supažindinta su automobilio trūkumais, tačiau sutiko automobilį pirkti, pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo, su jos sąlyomis sutiko, automobilio trasologinę ekspertizę skirti atsisakė, todėl yra pagrindas pripažinti ieškovės, kaip pirkėjos elgesį nerūpestingu ir neatsargiu.

43Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.327 straipsnio 2 dalyje ir pardavėją (atsakovą) atleisti nuo atsakomybės už pareigos perduoti tinkamą prekę nevykdymo. Teismas, vertinadamas byloje esančius įrodymus, aukščiau išdėstytus argumentus ir motyvus pažymi, jog ieškovės reikalavimas priteisti transporto priemonės remonto išlaidas atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

44Ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidas už advokato paslaugas. Advokato pagalbos išlaidos nesiekia Lietuvos respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtinto rekomenduojamo maksimalaus dydžio, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos prietistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

Nutarė

46ieškinio netenkinti.

47Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. ( - ) atsakovo J. G., a. k. ( - ) naudai 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) advokato pagalbos išlaidas.

48Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Edita Gailienė,... 2. sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,... 3. dalyvaujant ieškovei V. S. ir jos atstovei advokato padėjėjai E. M.,... 4. atsakovui J. G. ir jo atstovui advokatui R. L.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal... 6. Teismas... 7. ieškovė V. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. G. 2 120,00 Eur... 8. Atsakovas J. G. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su... 9. Teismo posėdyje ieškovė V. S. prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 10. Atsakovas J. G. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir... 11. Liudytojas V. K. parodė, kad dirba individualios veiklos pagrindu, užsiima... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo kaip pardavėjo atsakomybės už parduodamo... 14. Faktinių bylos aplinkybių pagrindu nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas 2018... 15. Ieškovė savo reikalavimus grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK)... 16. Dėl pirkimo-pardavimo sutarties kvalifikavimo vartojamąja sutartimi... 17. Vartojimo sutarties samprata bei kitos sąvokos įtvirtintos CK 6.2281... 18. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas veikė kaip verslininkas, pateikė... 19. Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei ir pardavėjo atsakomybės... 20. Byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto –... 21. CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII... 22. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal... 23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.333 straipsnio 4 dalį yra... 24. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi... 25. Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamo naudoto daikto... 26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą, beveik dešimties... 27. UAB „Klaudvaida“ 2018 m. spalio 31 d. raštu patvirtino, kad ieškovė V.... 28. IĮ „Gargždų dyzelių serviso“ 2018 m. rugsėjo 11 d. Automobilio remonto... 29. 2018 m. rugsėjo 21 d. išrašyta PVM sąsakita-faktūra SER18 Nr. 0488,... 30. Ieškovė buvo pateikusi prašymą paskirti trasologinę ekspertizę, teikė... 31. Atsakovas taip pat buvo įpareigotas nurodyti jo draugo Edgaro buvimo vietą,... 32. Priimdamas sprendimą šioje byloje, teismas vadovaujasi aktualia kasacinio... 33. Pažymėtina, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog tais... 34. Akivaizdu, kad ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas... 35. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios... 36. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad... 37. Ieškovė nurodė, kad IĮ „Gargždų dyzelių servisas“ nustatė, jog... 38. Teismas konstatuoja, kad parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. jog transporto... 39. Ieškovė pateikė reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Eur automobilio... 40. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, jog ieškovė 2018... 41. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad transporto priemonės katalizatoriaus... 42. Ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, kad jos pirkta naudota transporto... 43. Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, teismas sprendžia, kad yra pagrindas... 44. Ieškovas patyrė 1 500 Eur išlaidas už advokato paslaugas. Advokato pagalbos... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 46. ieškinio netenkinti.... 47. Priteisti iš ieškovės V. S., a. k. ( - ) atsakovo J. G., a. k. ( - ) naudai... 48. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali...