Byla A2-2402-254/2014
Dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys UAB „Inventora“, SB Lepšiškiai

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (ieškovės) G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties pagal pareiškėjos (ieškovės) G. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys UAB „Inventora“, SB Lepšiškiai, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovė 2011-08-04 patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) apginti pažeistą teisę į 600 kv. m naudojamos žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ) ir pripažinti negaliojančiu 1993-05-29 Kauno r. s/b „Lepšiškiai“ nario G. V. sodo žemės sklypo Nr. ( - ) ribų planą M 1:500, plotas 576 kv. m ir jį panaikinti, kaip suformuotą neteisėtu pagrindu; 2) pripažinti kaimyninio sklypo ( - ) priklausančio savininkui J. Č., UAB „Inventora“ grupės vadovo bei matininko L. S. atliktus kadastrinius matavimus, neteisingais, neteisėtais ir juos panaikinti: pripažinti žemės sklypo ( - ), priklausančio savininkui J. Č., 1993-05-04 Kauno rajono s/b „Lepšiškių“ nario N. Č. sodo žemės sklypo Nr. ( - ) ribų planą Ml:500 neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti žemės sklypo ( - ) priklausančio savininkui J. Č., 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti, kaip suklastotą bei surašytą atbuline data; pripažinti žemės sklypo ( - ) priklausančio savininkui J. Č., 2009-07-02 žemės sklypo planą Ml:500, sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti; 3) nustatyti ieškovei žemės sklypo ( - ) ribas 18,50 m, 31,80 m, 17,98 m ir 31,31 m, kas sudaro 576 kv. m, pripažįstant ieškovei teisę išpirkti 24 kv. m valstybinės naudojamos žemės ploto (0,77 m, 31,02 m, 0,78 m, 31,31 m), prijungiant 24 kv. m valstybinės naudojamos žemės plotą prie ieškovės išpirkto ir jai priklausančio 1996-11-22 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu 576 kv. m ploto žemės, tokiu būdu nustatant sklypo Nr. ( - ) ribas 19,27 m, 31,80 m, 31,02 m ir 18,76 m, kas sudaro 600 kv. m ploto, sutinkamai su žemės sklypo schema M 1:500, sudaryta UAB „Geomatininkų grupė“ ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bei sodininkų bendriją „Lepšiškiai“ įtvirtinti žemės sklypo Nr. ( - ) pakeitimus įsakymu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4Kauno rajono apylinkės teismas 2012-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.

5Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą 2012-09-17 nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimą paliko nepakeistą.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2012-12-05 ir 2012-12-18 nutartimis ieškovės G. V. kasacinį skundą aukščiau nurodytoje civilinėje byloje atsisakė priimti.

7Kauno apylinkės teismas 2013-04-03 nutartimi procesą aukščiau nurodytoje civilinėje byloje atsisakė atnaujinti.

8Kauno apygardos teismas 2013-05-31 nutartimi ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-04-03 nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, atmetė.

9Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2013-08-13 ir 2013-08-28 nutartimis ieškovės G. V. kasacinį skundą, dėl Kauno apygardos teismo 2013-05-31 nutarties, atsisakė priimti.

10Kauno apylinkės teismas 2014-01-31 nutartimi procesą aukščiau nurodytoje civilinėje byloje dar kartą atsisakė atnaujinti.

11Kauno apygardos teismas 2014-05-08 nutartimi ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarties, kuria buvo dar kartą atsisakyta atnaujinti procesą, atmetė.

12Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2014-07-11, 2014-07-31 ir 2014-08-07 nutartimis ieškovės G. V. kasacinį skundą, dėl Kauno apygardos teismo 2014-05-08 nutarties, atsisakė priimti.

13Pareiškėja (ieškovė) G. V. 2014-02-21 kreipėsi į teismą trečią kartą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 (8 t. b. l. 4-16). Pareiškėja prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kad „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu ir kurią pareiškėja sužinojo iš 2013-11-21 gauto 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimo Nr. 3IN-V-1578-1222.

14Kauno apylinkės teismas 2014-02-28 nutartimi pareiškėjos prašymą atnaujinti procesą atsisakė priimti.

15Kauno apygardos teismas 2014-05-05 nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą tenkino ir panaikino Kauno apylinkės teismas 2014-02-28 nutartį ir perdavė pirmosios instancijos teismui prašymo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

16II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17Kauno apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi G. V. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 atmetė. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad aplinkybę apie galimai suklastotą UAB „Inventora“ 2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ji sužinojo tik gavusi 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimą, nes įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014-05-08 nutartimi, kuria buvo atmestas ieškovės G. V. atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2014-01-31 nutarties, yra nustatyta, kad ši aplinkybė pareiškėjai jau buvo (turėjo būti) žinoma civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, kadangi ieškovė, remdamasi šia aplinkybe, grindė savo reikalavimus, prašydama panaikinti žemės sklypo Nr. 163 2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, sudarytą UAB „Inventora“, kaip suklastotą ir surašytą atbuline data. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad vien tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neturėjo ir nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių dokumento suklastojimą, neduoda pagrindo ieškovės nurodomo Žemės ūkio ministerijos 2013-11-19 išaiškinimo vertinti kaip įrodymo, iš kurio pareiškėjai paaiškėjo nauja ir esminę reikšmę nagrinėjamai bylai turinti aplinkybė.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

19Pareiškėja G. V. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

201. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė septynių dienų terminą atskirajam skundui pateikti, nepasisakydamas nuo kokios dienos terminas turi būti skaičiuojamas, t.y. nustatytas toks terminas, kuris nenurodytas nuo kokios konkrečios dienos ar įvykio jis turi būti skaičiuojamas, ir taip teismas pažeidė CPK 73 straipsnio 2 dalį, todėl minėta nutarties dalis, kaip neteisėta, pasak apeliantės, turi būti panaikinta.

212. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktą rašytinį įrodymą - 2013-11-21 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą Nr. 3IN-V-1578-1222, nes tik sužinojusi apie šį dokumentą, ji gavo pakankamai įrodymų, patvirtinančių bylos nagrinėjimo metu iškilusią versiją dėl akto suklastojimo. Teismas skundžiamoje nutartyje nesigilino į minėtame dokumente pateiktą informaciją, jos netyrė visos bylos kontekste, bei nevertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tokiu būdu buvo pažeistos įrodymų tyrimo (CPK 183 str.) ir įrodymų vertinimo (CPK 185 str.) taisyklės. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas atitinka naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kriterijus turi aiškintis, ar jame yra tokių bylai reikšmingų faktinių duomenų, kurie esmingai skiriasi nuo turėtųjų nagrinėjant bylą, ar pateiktas naujas įrodymas galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje esančių įrodymų patikimumo ir jų pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumo.

223. Skunde teigiama, kad pareiškėjos pateiktas naujas rašytinis įrodymas, nebuvo ir negalėjo būti žinomas pareiškėjai, nagrinėjant 2011-08-04 patikslintą ieškinį pirmosios instancijos teisme, nes apie aplinkybę, kad „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų “ pareiškėja sužinojo tik iš 2013-11-19 Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos išaiškinimo, todėl 2012 metais ieškovė negalėjo žinoti tai, kas buvo gauta bei sužinota 2013 metais. Pažymima, kad dokumente nurodyta informacija apie dokumento suklastojimą laikytina naujai paaiškėjusia bylos aplinkybe. Pažymima, kad ieškovė savo reikalavimą panaikinti UAB „Inventora“ 2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo grindė kitomis įrodinėjimo priemonėmis: kvietimu į kadastrinius matavimus, kuris buvo išsiųstas 2009 m. gegužės 12 d. registruotu laišku Nr. ( - ) su 2009 m. gegužes 12 d. išsiuntimo data; gr. vadovo L. S. 2008 05 27 kvietimas, adresuotas G. V.; kvietime nurodytos 2009 05 12 datos bei L. S. šalia esantis parašas; 2008 02 20 paženklinimo-parodymo akto penktame punkte įrašytomis pastabomis G. V. ir I. M. dėl nesutikimo su nustatytomis ribomis, pažymomis iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ apie 2008 02 20 G. V. darbo laiką, kurioje nurodoma, jog 2008 02 20 pareiškėja G. V. dirbo nuo 9.49 val. iki 23.12 val.; 2007-09-10 G. V. dirbo nuo 5.48 val. iki 20.27 val.; 2009-05-27 G. V. buvo poilsio diena. O 2014-02-21 prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėja grindžia būtent minėtu Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu. Akcentuojama, kad ankstesnių prašymų atnaujinti procesą pareiškėja negrindė minėto dokumento pagrindu.

234. Apeliantės teigimu, ji ne tik pateikia naują įrodymą apie dokumento suklastojimą, bet institucijos rašte nurodoma ir apie jo nuslėpimą nuo kviestinių asmenų, atliekant kadastrinius matavimus, todėl toks įrodymas yra reikšmingas bylai ir turi būti tiriamas, kadangi galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl byloje priimto teismo sprendimo pagrįstumo. Pažymima, kad teismas priimdamas sprendimą 2012 metais reikalavimus dėl atliktų kadastrinių matavimų atmetė, net netyręs iki 2012 metų pateiktus rašytinius įrodymus, todėl teismui priimant nutartį atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje atsirastų prielaidos išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti 2013 metu sužinotą bei pareiktą aplinkybę ir dėl jos taikymo išspręsti ieškovės reikalavimus dėl atliktų kadastrinių matavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nei Kauno rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas netyrė faktinių aplinkybių dėl to, jog 2008-02-20 žemės sklypo Nr. 163 ribų paženklinimo-parodymo akte yra taisymų, o ieškinį minėtoje dalyje atmetė tik dėl to, kad „ieškovė G. V. išreiškė nesutikimą atsakovu byloje patraukti UAB „Inventora“, tokiu būdu pareiškėjos reikalavimai liko neišspręsti, bet atmesti, tuo tarpu, tik pasinaudojus Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu proceso atnaujinimo galimybe civilinėje byloje Nr. 2- 115-540/2012 atsirastų prielaidos teismui išsamiai patikrinti ir visapusiškai įvertinti aplinkybes. Akcentuojama, kad minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų dokumentų neteisėtumą patvirtina pareiškėjos prie 2014-08-11 pateikto paaiškinimo pridėtas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kanclerio 2014-07-17 išaiškinimas Nr. (1.18.)7R-4999, į kurį teismas, nagrinėjant prašymo atnaujinti procesą net neatsižvelgė.

245. Apeliantės teigimu, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą, turėjo atsižvelgti į CPK 182 straipsnio 2 punktą, kadangi byloje dalyvaujant UAB „Inventora“ trečiuoju asmeniu, negalima bus įrodinėti kitoje byloje nustatytos aplinkybės, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, jeigu ieškinys bus pareikštas UAB „Inventora“, kaip vienam iš atsakovų su tuo pačiu įrodinėjimo dalyku, nes pateiktai bylai turės prejudicinę galią Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, nustatyta aplinkybė, kad „keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora " sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009-07-02 žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB „Inventora“, kuris turi atsakyti pagal šiuos ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškovė G. V. išreiškė nesutikimą atsakovu byloje patraukti UAB „Inventora“, patikslintas ieškinys dalyje dėl minėtų reikalavimų atmestinas“, todėl teismas netirs nurodytų aplinkybių ir atmes jas, kaip faktiniu ieškinio pagrindu grindžiamus ieškovės reikalavimus. Šis procesinės teisės normos netinkamas aiškinimas ir taikymas yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

256. Apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, nutarties motyvuojamojoje dalyje nepasisakyta dėl esminių bylos faktinių ir teisinių aspektų, nurodytų pareiškėjos prašyme, minėtu klausimu dėl byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų dėl „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“ nėra teismo išvadų, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 5 dalį ir tai yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas.

267. Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-994/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-893/2000. Pasak apeliantės, pagal suformuotą teismų praktiką, jeigu aplinkybė teismo nebuvo nagrinėta ir nustatyta, byloje duomenų apie tai nėra, laikoma, kad ta aplinkybė nei pareiškėjai, nei teismui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma ir yra nauja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

27Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą bei paskirti G. V. už akivaizdų piktnaudžiavimą procesu iki 20 000 Lt baudą, įpareigojant 1/2 dalį šios baudos sumokėti atsakovo naudai, šiais argumentais:

281. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Ieškovė prašymu dėl proceso atnaujinimo tik eilinį kartą siekia įgyti teisę į 600 kv. m. naudojamos žemės sklypą ( - ) pripažinus negaliojančiais planus bei pripažinti neteisėtais planus, kadastrinius matavimus, ribų paženklinimo - parodymo aktus, nors ji pirkimo - pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi ne 600 kv. m. žemės sklypą, tačiau 576 kv. m. Todėl akivaizdu, kad ieškovės teisės, jai suteikiant didesnį sklypą negu pirkimo - pardavimo sutartimi buvo įsigijusi, niekaip negali būti apgintos, kadangi teisių į didesnį sklypą ji neturi.

292. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė prašyme atnaujinti procesą nurodė naują aplinkybę. Atkreipiamas dėmesys, kad vien tai, jog 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija išaiškinime Nr. 3IN-V-1578-1222, nurodė, kad sudarytame UAB „Inventora" 2008-02-20 J. Č. sklypo Nr. ( - ) ribų paženklinimo- parodymo „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“, dar nereiškia, jog buvo padaryta nusikalstama veika, ką iš esmės patvirtina ir prokuratūros priimti nutarimai. Dar 2013-06-04 Kauno miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00538-10 dėl UAB „Inventora“ dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d., o 2013-08-29 Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1266-245/2013 išnagrinėjęs G. V. skundą dėl 2013-06-04 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo skundą atmetė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nei UAB „Inventora“, nei L. S. veiksmuose nėra visų būtinų nusikaltimo sudėties požymių, minėti asmenys nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl to, jog nepadarė nusikalstamų veikų, todėl 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos išaiškinimo Nr. 3IN-V-1578-1222 argumentai ieškovės „išimti“ iš konteksto negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję esminės aplinkybės ir nepatvirtina pareiškėjos nurodomų išvadų, kad dokumentus suklastojo bendrovė UAB „Inventora“ ar L. S.. Pažymima, kad net ir tuo atveju, jeigu kaltinimai UAB „Inventora“ dėl dokumentų klastojimo pagal BK 300 str. 1 d. būtų pasitvirtinę, pareiškėjos G. V. nurodyta neva naujai paaiškėjusi aplinkybė jokiu būdu negalėtų įtakoti priimto teisėto ir pagrįsto 2012 m. vasario 17 d. Kauno rajono apylinkės teismo civilines bylos Nr. 2-115-540/2012 sprendimo. Kadangi ieškinys dalyje dėl reikalavimų panaikinti UAB „Inventora“ sudarytą kadastrinių matavimų bylą, 2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą bei 2009-07-02 žemės sklypo planą buvo atmestas dėl to, jog ieškovė ieškinį pareiškė ne tam asmeniui, kuris privalo pagal ieškinio reikalavimus atsakyti. Dėl ko G. V. neva naujai paaiškėjusi aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinos sąlygos - turėti esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).

303. Pažymima, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes prašymo atnaujinti procesą dėl neva naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jokios reikšmės teismo sprendimui neturi, teikimas yra nepagarba ne tik proceso dalyviams, tačiau ir teismui. Tai yra akivaizdus piktnaudžiavimas procesu. Pabrėžiama, kad tokių nepagrįstų prašymų ir atskirųjų skundų begalinis teikimas atsakovui daro turtinę žalą, todėl prašo teismo paskirti G. V. iki 20 000 Lt baudą už eilinio nepagrįsto prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimą teismui, pusę paskirtos baudos įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovo naudai.

31IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012 pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žemės sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys UAB „Inventora“, SB Lepšiškiai, kurioje 2012-02-17 buvo priimtas teismo sprendimas ir ieškovės ieškinys atmestas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismui 2012-09-17 nutartimi atmetus ieškovės apeliacinį skundą. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu - naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kurios nebuvo ir kuri negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė turi esminės reikšmės 2012-02-17 teismo sprendimui dalyje dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009-07-02 žemės sklypo plano panaikinimo. Priimtame teismo sprendime, pareiškėjos reikalavimų dalyje, kuriems jos manymu turėtų esminės reikšmės naujai paaiškėjusi aplinkybė, nurodyta, kad teismo posėdžio metu ieškovei, sutinkamai su LR CPK 43 str. 2 d., buvo išaiškinta teisė prašyti atsakovu byloje patraukti UAB „Inventora“, tačiau ieškovė minėta teise nesinaudojo ir savo reikalavimų nenukreipė UAB „Inventora“. Keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 02 20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 07 02 žemės sklypo plano, materialiojo teisinio santykio dalyvis yra UAB “Inventora”, kuris turi atsakyti pagal šiuos ieškinio reikalavimus. Kadangi ieškovė G. V. išreiškė nesutikimą atsakovu byloje patraukti UAB “Inventora”, patikslintas ieškinys dalyje dėl minėtų reikalavimų atmestinas. Kauno apygardos teismo 2012-09-17 nutartyje dėl 2012-02-17 teismo sprendimo dalies, kuri susijusi su nagrinėjamu klausimu buvo konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas sutinkamai su CPK 43 str. 2 d. išaiškino ieškovei teisę atsakovu byloje patraukti UAB „Inventora“, tačiau ieškovė minėta teise nepasinaudojo ir savo reikalavimų nenukreipė UAB „Inventora“. Keliant reikalavimus dėl UAB „Inventora“ sudarytos kadastrinių matavimų bylos, 2008 02 20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto bei 2009 07 02 žemės sklypo plano, materialiojo santykio dalyvis yra UAB „Inventora“. Kadangi ieškovė G. V. išreiškė nesutikimą atsakovu byloje patraukti UAB „Inventora“, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patikslintą ieškinį dalyje dėl ieškovės minėtų reikalavimų atmetė.

33Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kurį sudaranti aplinkybė konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatyta, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Lietgalis” v. D. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006; kt.), todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę įvardija jai adresuoto 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nr. 3IN-V-1578-1222 rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ 2 lape esančio sakinio: „Vadovaudamiesi Nuostatų 32.1.1.4 punktu, kuriame nustatyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvaujantieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestieji asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo, manome, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, pasirašytas kviestinių asmenų, negali būti taisomas be minėtų asmenų žinios, kadangi šio akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“ dalį „akto vėlesnis taisymas gali būti laikomas kaip pradinės informacijos klastojimas ar nuslėpimas nuo kviestinių asmenų“ ir nurodo, kad ši aplinkybė nagrinėjant bylą 2012 m. egzistavo, tačiau jai negalėjo būti žinoma, apie ją sužinojo tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir ši nauja aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, nes apie ją žinant, teismas būtų priėmęs visai kitą sprendimą. Su tokia apeliantės nuostata nesutinkama.

34CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tačiau šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „ Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt

35Pirmiausia, pareiškėjos nurodytame 2013-11-19 rašte Nr. 3IN-V-1578-1222 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija nurodė, kad nei Nuostatuose (t.y. Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai), nei Taisyklėse (Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse) nėra nustatyta, kokias atvejais ir kaip gali būti atlikti taisymai, todėl toliau išdėstė savo nuomonę dėl atliktų taisymų vertinimo. Ieškovė jau patikslintame ieškinyje nurodė apie akto taisymus ir jį vertino kaip suklastotą bei surašytą atbuline data ir jau bylą nagrinėjant teisme turėjo procesinę pareigą šią aplinkybę įrodinėti (CPK 178 str.). Todėl gavus paminėtą raštą pareiškėjai jokia nauja aplinkybė negalėjo paaiškėti ir nepaaiškėjo ir pirmosios instancijos teismas tai konstatuodamas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai teisės aktai nesuteikia kompetencijos spręsti apie dokumentų klastojimą. Byloje pateikti duomenys, kad teisės aktų nustatyta tvarka buvo ištirtas galimas dokumento klastojimas: 2013-06-04 Kauno miesto apylinkės prokuratūra nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00538-10 dėl UAB „Inventora“ dokumentų klastojimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 2013-08-29 Kauno apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1266-245/2013 išnagrinėjęs G. V. skundą dėl 2013-04-06 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimo, jos skundą atmetė. Vadinasi, galimas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suklastojimo faktas buvo ištirtas teisėsaugos institucijų ir nusikalstama veika nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti argumentai dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu yra ne naujai paaiškėjusios aplinkybės, o pakartotinas minėtų procesinių sprendimų kvestionavimas, remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuomone, išdėstyta 2013-11-19 rašte Nr. 3IN-V-1578-1222, t.y. remiantis kitais argumentais, nei apeliantė nurodė atskirajame skunde. Be to, pažymima, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma įstatymų nuostatų, teisės aktų aiškinimai.

36Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis pasireiškia ir yra suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų ir kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialiojo teisinio santykio teisinė kvalifikacija, kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo motyvacija bei išvada – sprendimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju Kauno rajono apylinkės teismas 2012-02-17 sprendimu ieškovės reikalavimą, toje dalyje, kurioje apeliantė siekia atnaujinti procesą, atmetė tuo pagrindu, kad ieškinio reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Pareiškėjos laikoma naujai paaiškėjusi aplinkybė nesukeltų ieškovės siekiamų pasekmių, nes ji nepateikė esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių, kurios jai nebuvo žinomos nagrinėjant bylą iš esmės, kad būtų galima konstatuoti faktinių duomenų nuo anksčiau turėtų skirtumą tinkamo atsakovo atžvilgiu, nes tik tada atsirastų pagrindas, kurio siekia apeliantė, iš naujo įrodinėti aplinkybes, kurios jau buvo nustatytos priimtame teismo sprendime bei išsamiau ištirti iki 2012 m. jos pateiktus įrodymus. Pareiškėja 2014-11-18 Kauno apygardos teismui pateikė prašymą, kuriame prašė nagrinėjant atskirąjį skundą vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika suformuota civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2014. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pažymėjo, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje buvo keliamas proceso teisės klausimas dėl teisinių padarinių, kai ieškovas nesutinka visų materialinių bendrininkų įtraukti atsakovais, o nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo. Dėl apeliantės argumentų ar ji gali, ar negali iškelti atskirą civilinę bylą tinkamam atsakovui UAB „Inventora“ kuomet jos prašymas atnaujinti procesą atmetamas teismas nepasisako, nes tai nėra aplinkybė, kuri nagrinėtina sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo pagrindų, o susijusi su teisės normų aiškinimu ir taikymu.

37Pareiškėja teigia, kad teismas nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą neatsižvelgė į pareiškėjos prie 2014-08-11 pateikto paaiškinimo į J. Č. atsiliepimą pridėtą Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kanclerio 2014-07-17 išaiškinimą Nr. (1.18.)7R-4999 (8 t., b.l. 153-155). Pažymima, kad pareiškėja procesą prašė atnaujinti remdamasi konkrečia aplinkybe, nurodyta 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos rašte, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisinio pagrindo svarstyti, ar minėtame Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos rašte nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Be to, pažymima, kad pareiškėja šiuo dokumentu grindžia dar vieną 2014-10-16 prašymą atnaujinti procesą (9 t., b.l. 56-71).

38Atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų ir turi būti panaikinta CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Pažymima, kad teismo, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismo, pareigą pagrįsti priimtą spendimą apeliantė neturėtų suprasti kaip reikalavimą detaliai atsakyti į kiekvieną jos argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjos pateiktas įrodymas nėra laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Šią savo išvadą teismas argumentavo įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2014-05-08 motyvais ir nurodė, jog ieškovė aplinkybe, kad 2008-02-20 žemės sklypo ribų parženklinimo-parodymo aktas, sudarytas UAB „Inventora“, yra suklastotas ir surašytas atbuline data jau grindė savo ieškinį. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo atsakyta į pagrindinius faktinius ir teisinius pareiškėjos argumentus.

39Dėl apeliantės argumento dėl procesinių terminų skaičiavimo (CPK 73 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 335 straipsnio 1 dalį, kai skundžiama teismo nutartis šio Kodekso nustatyta tvarka yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Skundžiama nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja skundą padavė nepraleidusi įstatymo nustatyto termino, jis buvo priimtas, todėl nėra pagrindo išvadai dėl jos procesinių teisių pažeidimo ir skundžiamą nutartį laikyti neteisėta.

40Teismas taip pat plačiau nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kurie negali įtakoti skundžiamos teismo nutarties galutinės išvados - atmesti prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo. Tačiau remdamasis kasacinio teismo praktika pabrėžia, kad vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai, laikantis teisingumo ir protingumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-91/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, kt.; 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-108/2008; kt.). Pareiškėjos prašyme nurodyta sakinio dalis iš 2013-11-19 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Nr. 3IN-V-1578-1222 rašto „Dėl prašymo nagrinėjimo“ dėl šios institucijos nuomonės (manymo), negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo 2012-02-17 sprendimu baigtoje nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012, todėl jos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

41Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti G. V. už piktnaudžiavimą procesu iki 20 000 Lt baudą, įpareigojant 1/2 dalį šios baudos sumokėti atsakovo naudai. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius, bylos Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BU AB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010). Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013). Apeliantė į teismą dėl proceso atnaujinimo jau buvo kreipusis du kartus. Pirmąjį kartą prašymą siejo su jai naujai paaiškėjusia aplinkybe, nes Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2012 m. lapkričio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00538-10 metu buvo pažymėta, jog „iš liudytojų parodymų nustatyta, kad aktas buvo surašytas 2009-05-27 (2008-02-20 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas)“. Taip pat prašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą prašymui dalyje dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2012 m. vasario 2 d. specialisto išvados Nr. 11K-455(11), kolektyvinio sodo ( - ) priklausiusio J. D., 1988 m. rugsėjo 20 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto, kolektyvinio sodo ( - ) priklausiusio J. D., 1994 m. rugsėjo 27 d. Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų akto bei 1994 m. liepos 8 d. Sodo teisinio registravimo išvados Nr. 3-95, paduoti (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. A2-56181-91/2013). Kauno apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. A2-1280-343/2013 pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nurodytuose įrodymuose esančios aplinkybės negali būti laikomos esminę reikšmę turinčiomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kadangi jos ne tik kad neturi esminės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bet ir buvo žinomos pareiškėjai civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu. Be to, atkreipė dėmesys į tai, kad tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, teismai ieškovės reikalavimą dėl UAB „Inventora“ sudaryto 2008 m. vasario 20d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto panaikinimo atmetė remdamiesi ta aplinkybe, kad pareiškėja civilinėje byloje atsisakė įtraukti į bylą UAB „Inventora“ atsakove, dėl ko minėtai įmonei esant materialiojo teisinio santykio dalyvei, tačiau netraukiant jos atsakove byloje, teismas neturėjo pagrindo tenkinti šio pareikšto reikalavimo. Antrąjį kartą pareiškėjai kreipiantis į teismą ji naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikė 2013-08-29 Kauno apygardos teismo priimtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1266-245/2013 nustatytas aplinkybes, kad ,,2008-02-20 J. Č. sklypo Nr. ( - ) ribų paženklinimo-parodymo akte sudarytame UAB „Inventora“,,L. S. veiksmuose yra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių“ (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. A2-2098-800/2014). Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje civilinė byla Nr. A2-1024-527/2014 buvo konstatuota, kad Kauno apygardos teismo 2013-08-29 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-1266-245/2013 argumentai, „išimti“ iš konteksto, negali būti vertinami kaip naujai paaiškėję aplinkybės ir nepatvirtina pareiškėjos nurodomų argumentų dėl nusikaltimo (dokumentų klastojimo) požymių buvimo L. S. veiksmuose, kas galėtų turėti esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nuomone, išreikšta 2013-11-19 rašte Nr. 3IN-V-1578-1222 dėl 2008 02 20 Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto taisymo. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nevienkartinis kreipimasis į teismą su prašymais dėl proceso atnaujinimo, nors tuo pačiu pagrindu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu), bet nurodant skirtingas aplinkybes, neduoda vienareikšmiško ir pakankamo pagrindo išvadai dėl jos nesąžiningumo, kuris suponuotų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir būtų pagrindu jai skirti baudą (CPK 95 straipsnis).

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

43Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovė 2011-08-04 patikslintu ieškiniu teismo prašė: 1) apginti... 4. Kauno rajono apylinkės teismas 2012-02-17 sprendimu ieškinį atmetė.... 5. Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 7. Kauno apylinkės teismas 2013-04-03 nutartimi procesą aukščiau nurodytoje... 8. Kauno apygardos teismas 2013-05-31 nutartimi ieškovės G. V. atskirąjį... 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 10. Kauno apylinkės teismas 2014-01-31 nutartimi procesą aukščiau nurodytoje... 11. Kauno apygardos teismas 2014-05-08 nutartimi ieškovės G. V. atskirąjį... 12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 13. Pareiškėja (ieškovė) G. V. 2014-02-21 kreipėsi į teismą trečią kartą... 14. Kauno apylinkės teismas 2014-02-28 nutartimi pareiškėjos prašymą... 15. Kauno apygardos teismas 2014-05-05 nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą... 16. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 17. Kauno apylinkės teismas 2014-08-21 nutartimi G. V. prašymą atnaujinti... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 19. Pareiškėja G. V. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo pirmosios... 20. 1. Teismas skundžiamoje nutartyje nustatė septynių dienų terminą... 21. 2. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai įvertino jos pateiktą rašytinį... 22. 3. Skunde teigiama, kad pareiškėjos pateiktas naujas rašytinis įrodymas,... 23. 4. Apeliantės teigimu, ji ne tik pateikia naują įrodymą apie dokumento... 24. 5. Apeliantės teigimu, teismas, nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą,... 25. 6. Apeliantė daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra... 26. 7. Teismas nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos suformuluotos... 27. Atsakovas J. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir... 28. 1. Atsiliepime teigiama, kad teismų praktika suformuota aiškinant proceso... 29. 2. Atsakovas nesutinka, kad ieškovė prašyme atnaujinti procesą nurodė... 30. 3. Pažymima, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes... 31. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 32. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo... 33. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo... 34. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas tais atvejais, kai... 35. Pirmiausia, pareiškėjos nurodytame 2013-11-19 rašte Nr. 3IN-V-1578-1222... 36. Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis... 37. Pareiškėja teigia, kad teismas nagrinėdamas prašymą atnaujinti procesą... 38. Atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad skundžiama teismo nutartis yra be... 39. Dėl apeliantės argumento dėl procesinių terminų skaičiavimo (CPK 73... 40. Teismas taip pat plačiau nepasisako dėl kitų apeliantės argumentų, kurie... 41. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti G. V. už... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK... 43. Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....