Byla 2-1003/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nera Druskininkai CV finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkai invest“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2664-232/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Nera Druskininkai CV atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Nera Druskininkai CV finansinis reikalavimas uždarosios akcinės bendrovės ,,Druskininkai invest“ bankroto byloje, civilinės bylos Nr. B2-2664-232/2012, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Druskininkai invest“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrės UAB „Adminas“. To paties teismo 2012 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintas BUAB “Druskininkai invest“ kreditorių sąrašas.

4Nera Druskininkai CV kreipėsi į bankroto administratorių dėl 13 318 378,94 Lt finansinio reikalavimo atsakovui (6 474 000 Lt negrąžintos paskolos, 6 724 403,72 Lt palūkanų, 107 360,15 Lt tretiesiems asmenims sumokėta suma ir 12 613,06 Lt priskaičiuotų palūkanų). Reikalavimas grindžiamas tarp šalių sudarytomis paskolos sutartimis, atliktais mokėjimais tretiesiems asmenims. 2012 m. lapkričio 5 d. Nera Druskininkai CV pateikė patikslintus paskaičiavimus, nurodė, jog kreditoriaus sumokėta suma su neginčijamomis palūkanomis sudaro 8 235 059,96 Lt, o baudinės netesybos pagal Olandijos teisę – 5 296 673,52 Lt, tuo atveju jeigu palūkanos būtų skaičiuojamos pagal Mokėjimo, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, sudarys – 2 741 157,17 Lt. Kreditorius sutiko su administratoriaus siūloma 69 025,26 Lt suma už kreditoriaus tretiesiems asmenims sumokėtas sumas. Pažymėjo, kad paskolos sutartyse yra numatytos baudinės mokėtinos palūkanos, kurios atitinkamai sudaro 15 ir 23 proc. metinių palūkanų dydį. Paskolos sutartimis šalys susitarė taikyti Olandijos teisę. Paskolos sutartimis nustatytas palūkanų dydis neprieštarauja Olandijos teisei. Prašė priteisti viso 110 699,78 Lt sumokėtas sumas tretiesiems asmenims. Nurodė, jog šią sumą sudaro 69 025,26 Lt (dėl šios sumos ginčų nėra), 10 298,20 EUR, kurie 2010 m. sausio 11 d. buvo pervesti tiesiogiai Swedbank, AB, ir 8,05 proc. palūkanos, t. y. 6 116,89 Lt.

5BUAB “Druskininkai Invest” bankroto administratorius atsiliepimu sutiko su Nera Druskininkai CV reikalavimu dalyje dėl negrąžintų paskolų sumų pagal paskolos sutartis bei priskaičiuotomis palūkanomis už suteiktą paskolą. Tačiau nesutiko su skaičiuojamomis 15 proc. ir 23 proc. metinėmis baudinėmis palūkanomis, atsižvelgiant į dabartinę atsakovo finansinę padėtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prašė jas mažinti iki 6 proc.

6II.

7Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi įtraukė į BUAB “Druskininkai Invest“ trečios eilės kreditorių sąrašą Nera Druskininkai CV ir patvirtino šio kreditoriaus finansinį reikalavimą 11 086 916,91 Lt sumai (8 235 059,96 Lt + 2 741 157,17 + 104 582,89 Lt + 6 116,89 Lt).

9Nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas neįvykdytas finansines prievoles iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos Nera Druskininkai CV reiškiamas finansinis reikalavimas yra grindžiamas 2007 m. kovo 21 d., 2009 m. kovo 12 d., 2009 m. lapkričio 17 d. paskolos sutartimis bei skolininko (UAB „Druskininkai Invest“) vardu atliktais mokėjimais. Minėtomis paskolos sutartimis Nera Druskininkai CV suteikė paskolas atsakovui atitinkamai 1 400 000 EUR, 275 000 EUR ir 200 000 EUR sumai. Pagal paskolos sutarčių nuostatas nustatytos 18 proc. ir 10 proc. palūkanos už suteikiamas paskolas. Minėtose paskolos sutartyse nustatytais terminais paskolos nebuvo grąžintos. Administratorius, iš esmės sutikdamas su reikalavimu, nesutinka tik su pareiškėjo skaičiuojamomis 23 proc. ir 15 proc. baudinėmis palūkanomis pagal paskolos sutartis, prašo jas mažinti iki 6 proc. Taip pat nesutinka su paskaičiuotomis 8,05 proc. dydžio palūkanomis, t. y. 6 116,89 Lt suma už tretiesiems asmenims sumokėtas sumas. Teismas pažymėjo, kad pagal paskolos sutarčių nuostatas nustatytos 18 proc. ir 10 proc. palūkanos už suteikiamas paskolas. Pagal paskolos sutarčių nuostatas (4.3 p.), jei paskolos gavėjas nesumoka kokių nors pagal sutartį mokėtinų sumų laiku, nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami penkiais procentais (5 proc.) už palūkanas, kurias paskolos gavėjas būtų sumokėjęs nuo laiku nesumokėtos sumos, didesni delspinigiai nuo nustatytos mokėjimo dienos iki faktinio nesumokėtos sumos sumokėjimo. Sutarčių 11 p. numato, jog paskoloms sutartims taikytina Olandijos teisė, ginčai, susiję ar kylantys iš šių sutarčių arba kitų su ja susijusių susitarimų, sprendžiami Roerdamo teisme, Olandijoje. Nera Druskininkai CV pateikė Olandijos advokatų kontoros Ekelmans&Meyers parengtą Olandijos teisės apžvalgą baudinių netesybų klausimu, kurioje nurodyta, jog sutartyse nurodytas bendras 15 proc. ir 23 proc. baudinių netesybų dydis neprieštarauja Olandijos teisei. Teismas pažymėjo, kad tai nėra oficialus dokumentas, minėtą apžvalgą sudarė privatus asmuo – Olandijos advokatų kontora Ekelmans&Meyers, todėl teismas minėtu dokumentu nėra įpareigotas vadovautis. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktos apžvalgos baudinių netesybų klausimu, teismas skolininko prašymu gali mažinti sutartimi nustatytas netesybas, jeigu to aiškiai reikalauja protingumo ir teisingumo principai, sumažinta bauda negali būti mažesnė nei sutartimi numatytos palūkanos arba įstatymais nustatytos palūkanos. CK 1.11 straipsnio normos, reglamentuojančios užsienio teisės taikymo apribojimus, nustato, kad užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, šio straipsnio 2 d. numato, jog Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyvios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Atsižvelgtina į tai, jog atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, bankroto byla iškelta ir nagrinėjama Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal šios valstybės teisę, todėl spręstina, jog ginčas labiausiai susijęs su valstybės, kurioje iškelta bankroto byla teise ir taikomos šios valstybės teisės normos. Be to, paskolos sutartimis numatytas bendras 15 proc. ir 23 proc. baudinių netesybų dydis prieštarauja LR teisės normoms šiuo klausimu. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Palūkanų norma už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus nustatomos vadovaujantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Šis įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 str. 3 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 str. 3 d.). Kreditorius prašo taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, atsakovas ir kreditorius yra juridiniai asmenys, šalių sandoris atitinka komercinių sandorių požymius, todėl priteistinos kreditoriaus paskačiuotos palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą, kurių bendra suma sudaro 2 741 157,17 Lt, taip pat 6 116,89 Lt palūkanos dėl išmokėtų sumų tretiesiems asmenims.

10III.

11Atskirojo skundo argumentai

12Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nera Druskininkai CV prašo šią teismo nutartį pakeisti, patvirtinti 13 318 37,94 Lt kreditoriaus Nera Druskininkai CV finansinį reikalavimą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Apeliantas pateikė teismui duomenis apie paskolos sutartims taikytinos Olandijos teisės turinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus - Olandijos advokato teisinę išvadą. Apelianto teismui pateikti duomenys inter alia susidėjo iš Olandijos civilinio kodekso ištraukų ir Olandijos Aukščiausiojo bei Apeliacinio teismo praktikos bylose dėl palūkanų normos dydžio. Šie įrodymai visiškai atitinka CPK 808 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. yra susiję su užsienio teisės normų turiniu ir jų aiškinimu. Pastebėtina, kad atsakovas teismui nepateikė jokių Olandijos teisės įrodymų, o teismas jų nerinko savo iniciatyva. Tai, kad šiuos įrodymus parengė Olandijoje prisiekęs advokatas negali sumenkinti pateiktų duomenų įrodomosios galios. Priešingai, advokato, turinčio nepriekaištingą reputaciją ir licenciją teikti teisines paslaugas Olandijoje, surinkti duomenys užsienio valstybės teismui apie Olandijos teisės turinį turi būti vertinami kaip leistini įrodymai byloje. Kadangi CPK nenumato, jog užsienio teisės turinio įrodymai turi būti surinkti specifiniu būdu, juos pateikianti šalis turi teisę surinkti juos jai prieinamu būdu nepažeisdama operatyvaus ir koncentruoto proceso principų bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų.
  2. Vertindamas pateiktų užsienio teisės įrodymų turinį teismas in abstractum nurodė, kad Olandijos teisė suteikia teisę jam mažinti netesybas iki įstatyme arba sutartyje numatytų palūkanų, todėl sumažino netesybas iki Vėlavimo prevencijos įstatyme nurodytos palūkanų normos. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad Olandijos teisė šalims aiškiai suteikia teisę susitarti dėl didesnių nei įstatyme numatytas palūkanų (įsikatant ir baudines palūkanas) dydžio (pvz., Olandijos CK 6:19 str. 3 d.). Advokato išvadoje nurodoma Olandijos Aukščiausiojo teismo praktika patvirtina, kad tarp verslo subjektų sudarytų paskolų sutarčių palūkanos sudarančios 33,3 proc. ir 80 proc. bankroto byloje nebuvo pripažintos neprotingai didelėmis. Olandijos apeliacinio teismo nurodoma praktika taip pat patvirtina, kad net iki 115 proc. siekiančios palūkanos laikytinos pagrįstomis pagal Olandijos teisę. Tokios išvados teismų praktikoje padarytos atsižvelgiant į tai, kad skolinimas vyko tarp verslo subjektų, suvokiančių verslo riziką ir tai, kad skolinama tuomet kai kiti investuotojai nėra linkę skolinti. Nagrinėjamos bylos atveju būtent tai, kad apeliantas atsakovui buvo suteikęs prievolių užtikrinimo priemonėmis neužtikrintą paskolą ir lėmė didesnių nei bankų taikomos palūkanos taikymą. Atkreiptinas dėmesys ir į advokato išvados paskutinį paragrafą, kuriame nurodyta, jog nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo principus, prašomų priteisti palūkanų sumažinimas teisme būtų mažai tikėtinas.
  3. Apeliantas ir atsakovas, vadovaudamiesi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 3 straipsnio 1 dalimi ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 23 straipsnio 1 dalimi, vadovaudamiesi dispozityvumo principu, laisva valia, susitarė, kad tarp jų susiklostantys paskolos teisiniai santykiai turi būti reguliuojami Olandijos teisės, o bet kokie ginčai, kylantys tarp šalių turi būti sprendžiami Rotterdamo teisme. Tokį pasirinkimą lėmė siekis sustiprinti ar sumažinti šalių teisių apimtį, pakeisti jų gynimo tvarką. Visais atvejais toks apsisprendimas bei pasirinkimas atitiko šalių interesus ir siekį sukurti būtent tokios formos ir turinio paskolos teisinius santykius. Tuo tarpu teismas nepagrįstai nurodė, kad tarp Apelianto ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams, turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos teisė, vadovaujantis CK 1.11 straipsnio 2 dalimi.
  4. Iš byloje pateiktų sutarčių yra aišku, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Už naudojimąsi paskolintais pinigais paskolos terminu sutarties šalys nustatė 10 ir 18 procentus metinių palūkanų. Tuo tarpu paskolų sutarčių 4.3 punktai numatė, kad palūkanos vėluojant gražinti paskolą didinamas 5 proc. (didinamas atlygis už naudojimąsi pinigais) punktais ir skaičiuojamos iki piniginių prievolių įvykdymo (baudinės palūkanos). Pažymėtina, kad teismas pačias 10 ir 18 procentų metinių palūkanų normas už naudojimąsi pinigais iki paskolos termino pabaigos pripažino protingomis ir pagrįstomis. Apelianto manymu teismo pripažinta pagrįsta ir protinga 10 bei 18 procentų metinių palūkanų norma, turėjo būti taip pat taikoma po paskolos gražinimo iki bankroto bylos iškėlimo kaip atlyginimas už naudojimąsi pasiskolintais pinigais. Tuo tarpu tik jos padidinimas 5 procentiniais punktais (apimtyje nuo 10 iki 15 proc. bei nuo 18 iki 23 proc.) galėjo būti vertinamas kaip galimai neprotingos baudinės netesybos (palūkanos). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti palūkanas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų praktikoje protinga ir pagrįsta pripažįstama net 1 procento palūkanų norma per dieną (73 procentai metinių palūkanų) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2010, ir kt.). Kai paskolos santykiai sukuriami tarp dviejų privačių juridinių asmenų, kai paskolos dalyką sudaro 1 875 000 EUR sumą, neįskaitant palūkanų, kai 18 procentų metinių palūkanų norma pirmosios instancijos teismo pripažįstama atitinkančia viešąją tvarką, yra akivaizdu, kad 23 procentų metinė palūkanų norma negali tapti neprotingai didele ar aiškiai nepagrįsta. Ypač atsižvelgiant į tai, kad ji atitinka tiek CK 6.210 tiek ir Vėlavimo prevencijos įstatyme nustatytas ribines palūkanų normas, taikomas už vėlavimą įvykdyti prievolę laiku.

13Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Druskininkai invest“ prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 Dėl bankroto bylų 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė nustato tokios bylos iškėlimo sąlygas, jos eigą ir užbaigimą; h) punktas nurodo, kad valstybės narės teisė konkrečiai nustato taisykles, reglamentuojančias reikalavimu pateikimą, patikrinimą ir pripažinimą. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas nustato, jog kreditoriniai reikalavimai bankrutuojančiai įmonei yra teikiami toje valstybėje, kuri nagrinėja bankroto bylą, bankroto byla yra nagrinėjama pagal bankroto bylą iškėlusios valstybės teisę, todėl pagrįsta teismo išvada, jog kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, protingumo ir tvirtinimo klausimai turi būti sprendžiami pagal Lietuvos Respublikos teisę. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką 15-23 proc. metinių palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, prašomų patvirtinti priskaičiuotų palūkanų dydis paprastai yra sumažinamas iki protingumo principą atitinkančio dydžio, teismo nutartis, kuria sumažintos pareiškėjo prašomos priteisti palūkanos, laikytina teisėta. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas pareiškė alternatyvius reikalavimus dėl baudinių palūkanų priteisimo - prašė tvirtinti arba palūkanų sumą, apskaičiuotą pagal šalių sutartinius santykius, arba pagal Mokėjimų vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Teismui atmetus atsakovo prašymą baudines palūkanas sumažinti iki 6 proc., teismas taikė Mokėjimu vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas ne savo iniciatyva, o būtent pareiškėjo Nera Druskininkai CV prašymu.

14IV.

15Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Atskirasis skundas netenkintinas.

17Pagal CK 1.37 straipsnyje įtvirtintas taisykles sutartinėms prievolėms taikoma šalių susitarimu pasirinkta teisė, kai toks susitarimas įtvirtintas sutarties sąlygose arba nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, o šalims nepasirinkus taikytinos teisės, taikoma valstybės, su kuria sutartinė prievolė yra labiausiai susijusi, teisė. Pagal CK 1.12 straipsnyje ir CPK 808 straipsnyje įtvirtintas procesines užsienio teisės taikymo taisykles, teismas ex officio taiko užsienio teisę tik tais atvejais, kai tai daryti jį įpareigoja tarptautinės sutartys ar galiojantys įstatymai.

18Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai užsienio teisės taikymas susijęs tik su ginčo šalių privačiais interesais ir neturi viešojo intereso gynimo aspekto, užsienio teisės taikymas grindžiamas dispozityviškumo principu – užsienio teisė taikoma ginčo šalių iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad pagal CK 1.11 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės, su kuria ginčas labiausiai susijęs, imperatyviosios teisės normos taikomos nepaisant to, kad šalys savo susitarimu yra pasirinkusios kitokią užsienio teisę. Spręsdamas šiuos klausimus, teismas turi atsižvelgti į šių normų prigimtį, tikslus bei jų taikymo ar netaikymo padarinius. Pažymėtina, kad nurodyta norma taikytina visais atvejais, t. y. neatsižvelgiant į tai, kur nustatytas užsienio teisės taikymas – šalių susitarime, tarptautinėje sutartyje ar Lietuvos teisės kolizinėse normose. Imperatyviųjų valstybės teisės normų (angl. mandatory rules) taikymas yra pripažįstamas tiek užsienio valstybių, tiek tarptautinės, tiek Europos Sąjungos teisės (pvz., 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 9 straipsnyje įtvirtintas viršesnių privalomų nacionalinės teisės nuostatų taikymas, kurio negali apriboti pagal reglamentą taikytina teisė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010).

19Aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

20Kai valstybėje narėje bankroto byloje procesas susijęs ir su kita valstybe nare, tai iškylantys klausimai reglamentuojami 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000). Reglamento Nr. 1346/2000) 2-4 konstatuojamosiose dalyse nurodytos jo atsiradimo prielaidos. Reglamentu Nr. 1346/2000 buvo siekiama sukurti visoje Europos Sąjungoje taikomą teisinį reguliavimą, kuris leistų derinti nemokaus skolininko turtui taikytinas priemones, taip pat sukurtų tokias teisines sąlygas, kuriomis šalys artėjant bankrotui ar bankroto procese vengtų perkėlinėti turtą ar teismo procesą iš vienos valstybės į kitą ieškant palankesnės teisinės padėties. Reglamento Nr. 1346/2000 taisyklėse nustatyta bankroto bylų iškėlimo jurisdikcija ir tarpvalstybinėms bankroto byloms taikytina teisė.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ir siekiant Reglamento Nr. 1346/2000 veiksmingumo, jo 3 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja valstybės narės, turinčios jurisdikciją iškelti bankroto bylą, teismams taip pat suteikiama tarptautinė jurisdikcija nagrinėti iš šios bylos tiesiogiai išplaukiančius ir glaudžiai su ja susijusius ieškinius. Be to, pagal Reglamento Nr. 1346/2000 4 straipsnio 1 dalį, jurisdikciją, turinčio teismo iškelti bankroto bylą nustatymas (tiek dėl pagrindinės, tiek dėl šalutinės bankroto bylos) lemia ir taikytinos teisės nustatymą, nes valstybės, kurioje iškelta bankroto byla, teisė taikoma bankroto bylai ir jos padariniams (2010 m. sausio 21 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje MG Probud (C-444/07)). Kadangi nagrinėjamu atveju finansinis reikalavimas reiškiamas bankroto byloje, ginčas dėl kreditoriaus Nera Druskininkai CV reikalavimo dydžio, susijusio su palūkanų dydžiu, spręstinas vadovaujantis ne sutartine, o nacionaline teise.

22Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008 ir kt.).

23Taigi, teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra neprotingai didelės, dėl jų mažinimo sprendžia atsižvelgdamas į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasis savo vidiniu suvokimu.

24Pagal paskolos sutarčių nuostatas nustatytos 18 proc. ir 10 proc. palūkanos už suteikiamas paskolas. Pagal paskolos sutarčių nuostatas (4.3 p.) jai paskolos gavėjas nesumoka kokių nors pagal sutartį mokėtinų sumų laiku, nuo laiku nesumokėtos sumos skaičiuojami penkiais procentais (5 proc.) už palūkanas, kurias paskolos gavėjas būtų sumokėjęs nuo laiku nesumokėtos sumos, didesni delspinigiai nuo nustatytos mokėjimo dienos iki faktinio nesumokėtos sumos sumokėjimo.

25CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta ir CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, kt.).

26Byloje nustatyta, kad Nera Druskininkai CV su atsakovu 2007 m. kovo 21 d., 2009 m. kovo 12 d. ir 2009 m. lapkričio 17 d. sudarė paskolos sutartis (57-97 b. l.). Minėtomis paskolos sutartimis „Nera Druskininkai CV“ suteikė paskolas atsakovui atitinkamai 1 400 000 EUR, 275 000 EUR ir 200 000 EUR sumai. Paskolų grąžinimo terminai atitinkamai buvo tokie – pagal pirmąją sutartį atsakovas turėjo grąžinti skolą 2008 m. gruodžio 31 d., pagal antrąją ir trečiąją – 2010 m. gruodžio 31. Minėtose paskolos sutartyse nustatytais terminais paskolos nebuvo grąžintos. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius prašo patvirtinti reikalavimą (13 318 378,94 Lt), kurį sudaro 6 474 000 Lt negrąžintos paskolos, 6 724 403,72 Lt palūkanų, 107 360,15 Lt tretiesiems asmenims sumokėta suma ir 12 613,06 Lt priskaičiuotų palūkanų. Iš šių duomenų matyti, jog palūkanų suma viršija paskolą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui negrąžinus kreditoriui skolos pagal pirmąją sutartį, jis suteikė naujas paskolas, dėl kurių grąžinimo suėjus grąžinimo terminams, nesikreipė į atsakovą ar teismą iki pat bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju sutartinių netesybų galutinis vertės dydis (6 724 403,72 Lt), palyginus jį su negrąžintos paskolos suma (6 474 000 Lt), teisėjų kolegijos vertinimu, yra neprotingai didelis, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, galėjo būti mažintinos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog sumažindamas sutartines palūkanas teismas neprivalėjo taikyti būtent Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo numatyto dydžio palūkanas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad priteista palūkanų suma viršija 0,02 proc. įstatymo nustatytą dydį ir pinigine išraiška sudaro 4 502 209,13 Lt, darytina išvada, kad teismo priteista suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir nepažeidžia sutarties šalių interesų pusiausvyros.

27Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos nutarties.

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Druskininkai... 4. Nera Druskininkai CV kreipėsi į bankroto administratorių dėl 13 318 378,94... 5. BUAB “Druskininkai Invest” bankroto administratorius atsiliepimu sutiko su... 6. II.... 7. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi įtraukė į BUAB... 9. Nurodė, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą įsiteisėjus teismo... 10. III.... 11. Atskirojo skundo argumentai... 12. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo Nera Druskininkai CV prašo šią teismo... 13. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB ,,Druskininkai invest“... 14. IV.... 15. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Atskirasis skundas netenkintinas.... 17. Pagal CK 1.37 straipsnyje įtvirtintas taisykles sutartinėms prievolėms... 18. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai užsienio teisės taikymas... 19. Aiškinant Įmonių bankroto įstatymo nuostatas teismų praktikoje... 20. Kai valstybėje narėje bankroto byloje procesas susijęs ir su kita valstybe... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ir siekiant Reglamento Nr.... 22. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 23. Taigi, teismas, manydamas, jog šalių sutartyje nustatytos netesybos yra... 24. Pagal paskolos sutarčių nuostatas nustatytos 18 proc. ir 10 proc. palūkanos... 25. CK 6.251 straipsnio 2 dalyje teismui suteikta teisė, atsižvelgiant į... 26. Byloje nustatyta, kad Nera Druskininkai CV su atsakovu 2007 m. kovo 21 d., 2009... 27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais nėra... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą....