Byla e2A-371-826/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. D. apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 3 d. Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. D. patikslintą ieškinį atsakovei R. L., tretiesiems asmenims Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. D., L. V. ir P. D. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė prašė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.84 str. (neveiksnaus asmens sudarytas sandoris) ir 1.90 str. (dėl suklydimo sudarytas sandoris) pripažinti negaliojančia 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. padovanojo R. L. gyvenamąjį namą, du tvartus, sandėlį, daržinę, viralinę, kitus kiemo statinius, esančius ( - ), Šilutės r.
  2. Nurodė, kad 1997 m. rugsėjo 8 d. jos tėvas A. D. su atsakove R. L., kuri yra ieškovės sesers L. V. dukra, sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią A. D. padovanojo R. L. gyvenamąjį namą, du tvartus, sandėlį, daržinę, viralinę, kitus kiemo statinius, esančius ( - ), Šilutės rajone. Šį sandorį patvirtino Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė S. D.. Tą pačią dieną ieškovės motina G. D. notarei pateikė prašymą dėl pritarimo sutuoktinio sandoriui. Motina nesuvokė, ką daro, galėjo būti suklaidinta pačios notarės, nes anksčiau buvo minėjusi, jog savo turtą perleis būtent jai. Iš prašymo turinio nėra aiškiai matyti, kad G. D. sutinka dovanoti R. L. ir savo santuokoje įgyto turto dalį, todėl G. D. suklydus, sudarytas sandoris pripažintinas negaliojančiu. Motina pasirašydavo savo autentišku parašu, o ne tik parašydama savo vardą ir pavardę. Parašo neparašymas 1997 m. rugsėjo 8 d. prašyme leidžia daryti prielaidą, kad G. D. nepritarė dovanojimo sandoriui. Mama jau 1995 m. kartais priepuolių metu nebesuvokdavo aplinkos, nors šiaip ji buvo protinga, jai taip pat galėjo įtaką padaryti tėvas.
  3. Apie tai, kad tėvas A. D. savo turto dalį padovanojo, sužinojo iš karto po jo mirties 2000 m. lapkričio 9 d., dar esant gyvai motinai. Mama mirė 2002 m. spalio 12 d., todėl ji, kaip įpėdinė pagal įstatymą, turėjo teisę paveldėti jai priklausantį turtą. Po mamos mirties priėmė palikimą – žemės sklypus, tačiau galvojo, kad tėvas padovanojo tik savo dalį atsakovei R. L., o mamos valia buvo neparduoti tėviškės ir leisti R. L. ten gyventi, kol ji norės. Atsakovei nusprendus parduoti sodybą, ji pati ketino išpirkti tėvo dalį, derybos dėl pirkimo–pardavimo vyko jau nuo 2002 m., tačiau nepavykdavo susitarti dėl kainos. Galutinai faktą, kad jos mama ir savo dalį kartu su tėvu padovanojo atsakovei, ji suprato tik prieš paduodama ieškinį į teismą, tai yra 2014 m. balandžio mėnesį.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

84.1. Teismas nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes iš byloje esančios medžiagos, šalių, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada ieškovė sužinojo apie ginčijamos 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties esmę (prasmę), apie tai, kad G. D. sutikimu perleido ir savo dalį atsakovei, tačiau ta aplinkybė, kad paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, 2000 m. lapkričio 9 d. mirus A. D., buvo išduotas tik 2013 m. liepos 5 d., leidžia patikėti ieškove, jog ji apie sodybos padovanojimą atsakovei galėjo sužinoti tik 2014 m., prieš ieškinio padavimą teismui.

94.2. 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.84 straipsnį nėra pagrindo atsižvelgus į G. D. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, į liudytojų parodymus.

104.3. 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį nėra pagrindo, nes jis sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų, t. y. Santuokos ir šeimos kodekso, G. D. pati dalyvavo sudarant sandorį, notarė išaiškino dovanojimo sutarties sudarymo teisines pasekmes, taip pat išaiškino Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas, kad reikalingas jos sutikimas dėl pastatų dovanojimo anūkei R. L., sutikimą ji perskaitė ir pasirašė savo ranka, viską suprasdama.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12

  1. Ieškovė O. D. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį. Skundo motyvai:

135.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atlikta pomirtine ekspertize ir neatsižvelgė į tai, kad G. D. turėjo aiškiai suformuluotą, nusistovėjusią poziciją, kam ji norėtų palikti savo ginčo namo dalį (jos valia buvo palikti namo dalį savo vaikams).

145.2. Dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, tačiau teismas detaliau neanalizavo, ar moteris buvo ne tik fiziškai priklausoma nuo kitų asmenų, sunkiai judėjo, bet taip pat ir nesuprato savo veiksmų reikšmės.

155.3. Vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad notarė G. D. išaiškino sandorio esmę ir padarinius, tačiau pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į šias G. D. charakterizuojančias aplinkybes: G. D. sandorio sudarymo metu buvo garbaus amžiaus, jai buvo 76 metai, neturėjo išsilavinimo, buvo veikiama savo sutuoktinio A. D., todėl tikėtina, kad ji galėjo nesuprasti tikrosios padėties, susijusios su 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorio sudarymu.

  1. Atsakovė R. L. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkintas. Atsiliepimo motyvai:

166.1. Teismas priimdamas sprendimą vertino ne tik atliktą ekspertizės aktą, bet ir liudytojų parodymus, kurie paneigia ieškovės nurodytas aplinkybes dėl G. D. neveiksnumo ir negalėjimo suvokti savo veiksmų esmės pasirašant sutikimą dėl dovanojimo sutarties.

176.2. Ieškovė negalėjo ginčyti 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorio, nes sandorį dėl suklydimo gali ginčyti klydusi šalis. Ieškovė nurodyto sandorio nesudarė, todėl ji ginčyti negalėjo CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorio sudarymo metu buvusių aplinkybių, dėl kurių G. D. valia būtų buvusi neteisingai išreikšta.

  1. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

18

19IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

20teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

22Faktinės bylos aplinkybės

23

  1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. rugsėjo 8 d. A. D. dovanojimo sutarties pagrindu R. L. padovanojo gyvenamąjį namą, du tvartus, sandėlį, daržinę, viralinę, kitus kiemo statinius, esančius ( - ), Šilutės rajone. 1997 m. rugsėjo 8 d. G. D. pateikė Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarei S. D., kuri patvirtino sandorį, pritarimą sutuoktinio sandoriui. A. D. mirė 2000 m. lapkričio 9 d. Po jo mirties R. L. pagal 2001 m. gegužės 17 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą paveldėjo 138,00 Lt „Sodros“ Šilutės rajono skyriaus neišmokėtą pensijos sumą. R. L. pagal 2013 m. liepos 5 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo 0,7800 ha žemės sklypo, registro įrašo Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Šilutės r. sav. G. D. mirė 2002 m. spalio 12 d., po jos mirties 2005 m. birželio 7 d. turtą, t. y. 2,2300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis adresas ( - ), unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Šilutės r., 2,3600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis adresas 8817/0005:176, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), Šilutės r., paveldėjo pagal įstatymą O. D..
  2. Ieškovė prašė 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia, nes ją sudarė asmuo, nesuvokiantis savo veiksmų esmės ir suklaidintas notarės. Atsakovė prašė taikyti senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, tačiau iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ieškovės nurodytais pagrindais. Apeliantė su tokiu teismo sprendimo nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas. Teisėjų kolegija yra ribojama pateikto apeliacinio skundo. Kadangi apeliaciniu skundu nėra skundžiama sprendimo dalis dėl senaties terminio, todėl teismas pasisako tik dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 1.84 ir 1.90 straipsnių pagrindais.
  3. Teisėjų kolegija bylos medžiagos pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės O. D. prašymą pripažinti 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį negaliojančia CK 1.84 ir 1.90 straipsnių pagrindais, visapusiškai ištyrė teisingam šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, taip pat teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti.

24Dėl neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu

25

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-340/2011; 2012-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012). Kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje

    26Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

  2. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog mirusioji G. D. 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties sudarymo metu buvo nepajėgi suvokti sudaromo sandorio teisinių pasekmių, nes turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, teigia, kad pirmosios instancijos teismas detaliau neanalizavo, ar moteris buvo ne tik fiziškai priklausoma nuo kitų asmenų, sunkiai judėjo, bet taip pat ir nesuprato savo veiksmų reikšmės, o tik rėmėsi išimtinai ekspertizės išvadomis. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo motyvais.
  3. Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). Teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2012).
  4. Byloje buvo paskirta pomirtinė psichiatrijos ekspertizė siekiant nustatyti G. D. valią 1997 m. rugsėjo 8 d. pasirašant sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą. Iš 2016 m. gegužės 24 d.–birželio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-143/20166 matyti, kad nebuvo nustatyta duomenų, kad G. D., 1997 m. rugsėjo 8 d., pasirašydama sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą, būtų sirgusi psichikos sutrikimu. Apeliantė teismui nepateikė duomenų, kurie patvirtintų ar keltų abejonę, kad pomirtinę psichiatrijos ekspertizę atliko nekompetentingas ar suinteresuotas asmuo, kad išvados būtų prieštaringos ar nenuoseklios (CPK 12, 178 straipsniai). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad nebuvo remtasi išimtinai tik atlikta ekspertize, bet buvo remtasi ir liudytojų L. K., R. K., P. Š., J. K. parodymais (CPK 189 straipsnis). Duomenų, kad nėra pagrindo tikėti šių liudytojų parodymais, ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog nesant objektyvių duomenų, kad 1997 m. rugsėjo 8 d. pasirašydama sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą G. D. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartis pagrįstai nepripažinta negaliojančia.

27Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu

28

  1. Ieškovė nurodė, kad jei jos motina G. D. būtų žinojusi tikruosius jos sutuoktinio A. D. ketinimus ne tik savo dalį, bet ir jos dalį padovanoti anūkei R. L., nebūtų 1997 m. rugsėjo 8 d. pasirašiusi sutikimo leisti savo vyrui dovanoti turtą. Šį teiginį grindžia motinais žodžiais, kad ji norėjusi savo turtą atiduoti savo dukrai, t. y. jai. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. D., duodama sutikimą savo vyrui padovanoti turtą, suvokė šio sandorio pasekmes ir jų norėjo, nes pati buvo pas notarę, jai buvo išaiškintos teisinės pasekmės, sutikimą pasirašė savo ranka. Sutikimas duotas pagal tuo metu galiojusias Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas. Apeliantė su tokiu teismo sprendimo motyvu nesutiko ir nurodė, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į G. D. charakterizuojančias aplinkybes, t. y. kad ji sandorio sudarymo metu buvo garbaus amžiaus, jai buvo 76 metai, neturėjo išsilavinimo, buvo veikiama savo sutuoktinio A. D., notarė neišaiškino sandorio sudarymo pasekmių. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo motyvais.
  2. Pagal CK 1.90 straipsnį dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
  3. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo – dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad sudarant dovanojimo sutartį svarbią reikšmę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslą. Todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn ir ar tikrai siekė nustatyti kitas sutarties sąlygas. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi būti išreikšta viešai ir įstatymo nustatyta forma. Išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011).
  4. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sandoris sudarytas laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų. Šalys šių aplinkybių neginčija. Teismas posėdžio metu apklausta 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė S. D. paaiškino, kad G. D. prieš duodant sutikimą savo vyrui dovanoti turtą buvo išsiaiškintos sudaromo sandorio teisinės pasekmės. Iš notarės pateikto notarinio registro matyti, kad dovanotajai pasirašė nurodydami savo pavardes. Kad G. D. pasirašinėdavo ne parašu, o nurodydama savo pavardę, patvirtina kopija iš atlyginimų žiniaraščių, 1976 m. kovo 9 d. pareiškimas dėl senatvės pensijos skyrimo. Byloje nenustatytas patikimas ir objektyvus pagrindas, dėl kurio reikėtų vertinti kritiškai ir atmesti nuoseklius notarės paaiškinimus (CPK 189 straipsnis).
  5. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015). Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad G. D. buvo garbingo amžiaus, t. y. 76 m., neturėjo išsilavinimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji negalėjo suvokti duodamo sutikimo pasekmių. Be to, jau anksčiau paminėta, kad byloje nėra duomenų, kad G. D. sutikimo davimo metu buvo neveiksni ar buvo kitų priežasčių, dėl kurių ji negalėjo suvokti sudaromo sandorio pasekmių. 2016 m. gegužės 24 d.–birželio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-143/20166 nurodyta, kad nėra duomenų, kad ji, pasirašydama sutikimą leisti savo vyrui dovanoti turtą, būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ar būtų negalėjusi jų atlikti. Apeliacinės instancijos teismas dar atsižvelgia į tą aplinkybę, kad po vyro mirties G. D. 2001 m. gegužės 17 d. pareiškimu pas notarę A. R. atsisakė jai priklausančios turto dalies pagal įstatymą savo vaikaitės R. L. naudai, taip patvirtindama savo duotą 1997 m. rugsėjo 8 d. sutikimą dėl dovanojimo sutarties patvirtinimo. Kitų pagrindų, kurie keltų abejonę G. D. valios išraiška duodant 1997 m. sutikimą savo vyrui A. D., nenustatyta. Remiantis išdėstytų aplinkybių pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad G. D., duodama sutikimą savo sutuoktiniui padovanoti turtą anūkei, klydo dėl sudaromo sandorio esminių aplinkybių, t. y. kad A. D. dovanoja R. L. visą turtą, o ne jo dalį.
  6. Sutiktina su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovė, nebūdama 1997 m. rugsėjo 8 d. dovanojimo sutarties šalis, neturėjo teisės prašyti šį sandorį pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo (LR CK 1.90 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad G. D. mirė 2002 m. spalio 12 d., ieškovė yra jos įpėdinė pagal įstatymą. Be to, tai nekeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo esmės.
  7. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
  8. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Šilutės apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovė R. L. teismui pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 400,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

32ieškovės O. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą.

33Priteisti R. L. iš O. D. 400,00 Eur jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė prašė pagal Lietuvos Respublikos civilinio... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio... 8. 4.1. Teismas nurodė, kad senaties terminas nėra praleistas, nes iš byloje... 9. 4.2. 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.84... 10. 4.3. 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.90... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12.
      1. Ieškovė O. D. dėl pirmosios... 13. 5.1. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik atlikta pomirtine ekspertize ir... 14. 5.2. Dovanojimo sandorio sudarymo metu turėjo rimtų sveikatos sutrikimų,... 15. 5.3. Vertinant, ar sudarant sandorį buvo suklysta, reikia atsižvelgti į... 16. 6.1. Teismas priimdamas sprendimą vertino ne tik atliktą ekspertizės aktą,... 17. 6.2. Ieškovė negalėjo ginčyti 1997 m. rugsėjo 8 d. sandorio, nes sandorį... 18. ... 19. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 20. teisiniai argumentai ir išvados... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.
        1. Bylos... 22. Faktinės bylos aplinkybės... 23.
          1. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1997 m. rugsėjo 8... 24. Dėl neveiksnaus fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu... 25.
            1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 26. Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų... 27. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu... 28.
              1. Ieškovė nurodė, kad jei jos motina 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 30.
                1. Šaliai, kurios naudai priimtas 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 32. ieškovės O. D. apeliacinį skundą atmesti ir palikti... 33. Priteisti R. L. iš O. D. 400,00 Eur...