Byla 3K-3-535/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. R

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – A. R.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą (sumokėjusi jam netekto darbingumo kompensaciją), turi teisę reikalauti sumokėtų sumų iš už žalą atsakingo asmens draudiko.

6Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 7003,61 Lt žalai atlyginti. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. gruodžio 26 d. Kaune, Taikos pr. ir Studentų g. sankryžoje automobilis „Honda Civic“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) partrenkė ir sužalojo per reguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusią S. K. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykį lėmė automobilio „Honda Civic“ vairuotojo A. R. veiksmai, nes jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Trečiojo asmens vairuojamas automobilis draustas atsakovo. Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, S. K. pakeliui iš darbo įvykęs nelaimingas atsitikimas ieškovo 2007 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 8.18-283 pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

7Dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo apdraustoji S. K. laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 26 d. iki 2007 m. rugsėjo 26 d. buvo nedarbinga. Ieškovo sprendimais jai už laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskirta ir išmokėta 7655,30 Lt ligos pašalpa.

8Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos S. K. dėl nelaimingo atsitikimo Nustatė 60 proc. netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d.; 45 proc. netekto nedarbingumo laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d.; 30 proc. netekto darbingumo laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. spalio 1 d.; 30 proc. netekto darbingumo neterminuotam laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 2 d.

9Nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. gegužės 31 d. ieškovo sprendimais buvo paskirta ir išmokėta 2079,61 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ieškovui raštu kreipusis dėl šių išmokų susigrąžinimo, atsakovas žalą už minėtą laikotarpį ieškovui atlygino.

10Ieškovas nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos S. K. dėl nelaimingo atsitikimo liekamųjų reiškinių nustačius netekto darbingumo 45 proc., o nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. – 30 proc. netekto darbingumo, VSDFV Kauno skyriuje pradėtas netekto darbingumo periodinės kompensacijos S. K. mokėjimas. Ieškovas S. K. paskyrė ir iš viso laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išmokėjo 7003,61 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją, taip patirdamas žalą, kurią prašė priteisti.

11Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad, ištyrus draudžiamąjį įvykį, gauti duomenys, jog S. K. iki eismo įvykio dirbo UAB „Samsonas“ virėja. Iš šių darbo teisinių santykių jos gaunamos pajamos iki eismo įvykio buvo 800 Lt (neatskaičius mokesčių) per mėnesį. Nuo 2007 m. rugsėjo mėn., kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nukentėjusiajai apdraustajai nustatė 40 proc. darbingumo lygį, o ieškovas 2007 m. spalio 16 d. priėmė sprendimą jai dėl to skirti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, S. K. ir toliau dirba toje pačioje bendrovėje ir, pagal UAB „Samsonas“ pažymų duomenis apie priskaičiuotą darbo užmokestį, jos vidutinės mėnesio pajamos buvo: 2007 m. – 1030,40 Lt; 2008 m. – 871,91 Lt; 2009 m. – 900 Lt; 2010 m. – 1007,27 Lt, t. y. nukentėjusioji kompensacijos mokėjimo metu toliau dirbo ir pajamų neprarado.

12Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. R. nurodo, kad, vadovaujantis CK 254 straipsnio 2 dalimi, iš jo galėtų būti atlyginti tik tie ieškovo patirti nuostoliai, kurie viršytų draudimo sumą, t. y. tiek, kiek jiems atlyginti neužtektų draudimo sumos.

13II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

14Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.

15Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 13 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktu konstatuota, jog 2006 m. gruodžio 26 d. apie 19 val. įvyko nelaimingas atsitikimas – automobilis „Honda Civic“, kurį vairavo A. R., partrenkė ir sužalojo pėsčiąją S. K. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas informavo ieškovą, kad eismo įvykį lėmė automobilio „Honda Civic“ vairuotojo A. R., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 200 punktų reikalavimus, veiksmai. VSDFV Kauno skyrius 2007 m. liepos 18 d. sprendimu 2006 m. gruodžio 26 d. įvykusį nelaimingą atsitikimą S. K. vykstant pakeliui iš darbo pripažino draudžiamuoju įvykiu.

16Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad mokėdamas S. K. kompensacijas dėl netekto darbingumo jis patyrė žalą, kurią turi atlyginti draudikas. Teismas nurodė, kad iš UAB „Samsono“ pažymų apie S. K. apskaičiuotą darbo užmokestį matyti, kad iki eismo įvykio, t. y. 2006 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais nukentėjusioji gaudavo 800 Lt (be atskaitymų) atlyginimą už atliktą darbą. Vertindamas ginčo laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., iš bylos duomenų – UAB „Samsonas“ pažymų už 2008–2009 metus – teismas nenustatė, kad S. K. darbo užmokestis būtų sumažėjęs, palyginti su 2006 metais. Todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog nukentėjusioji patyrė nuostolių. Nors UAB „Samsonas“ 2012 m. rugsėjo 20 d. pažymoje ieškovui ir nurodo, kad nustatant darbo užmokesčio dydį netektas darbingumas turėjo įtakos, tačiau detaliai nenurodo kaip. Vien tik faktas, kad darbuotoja dirbo ne penkias, bet keturias dienas per savaitę po 8 valandas, dar neįrodo, kad jos atlyginimas tapo mažesnis, palyginti su anksčiau gautuoju. Be to, pasikeitė ir S. K. pareigos – ji paskirta dirbti kulinare, todėl galėjo gauti didesnį atlyginimą, nei dirbdama virėja visą darbo savaitę. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylos duomenys patvirtinta, jog ginčijamuoju laikotarpiu nukentėjusioji S. K. gaudavo ne mažesnį darbo užmokestį nei tą, dėl kokio ir buvo sulygta su darbdaviu darbo sutartimi prieš eismo įvykį, todėl draudikas pagrįstai atsisakė atlyginti ieškovui ieškinyje nurodytą sumą, nes įrodė, kad materialinių nuostolių nukentėjusioji S. K. ginčijamuoju laikotarpiu nepatyrė.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo VSDFV Kauno skyriaus apeliacinį skundą, 2014 m. sausio 6 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 1016,81 Lt.

18Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai siaurina savo atsakomybės ribas, teigdamas, jog jis neturi pareigos atlyginti nukentėjusiajam asmeniui padarytos žalos, kurią ieškovas įvertino kaip nukentėjusiajam asmeniui išmokėtą visą nedarbingumo pensiją. Teismo nuomone, ieškovo nukentėjusiajam išmokėta socialinė draudimo išmoka – netekto darbingumo periodinė kompensacija patenka į mokėtinų periodinių draudimo išmokų nukentėjusiajam sužalojus sveikatą dėl draudžiamojo įvykio, dėl kurio pasisakė Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime, sąrašą. Vadinasi, ieškovas turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtų periodinių išmokų susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek ir iš jo draudiko (dėl teisinio santykio specifikos – pirmiau iš draudiką). Taip pat teismas pažymėjo, kad ne visos socialinio draudimo išmokos kompensuotinos draudikų. Turi būti atlyginama reali padaryta žala, realios negautos pajamos, kurias nukentėjusysis asmuo būtų gavęs, jei nebūtų sužalotas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad darbo laikas S. K. buvo ribojamas iki 2008 m. rugsėjo 25 d. iki 2008 m. spalio 1 d. ji dirbo ne visą įmonės nustatytą darbo dienų skaičių per mėnesį, o nuo 2008 m. spalio 1 d. ir vėliau visą darbo dienų skaičių ir gavo minimalų atlyginimą, kuris buvo pakeltas vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais. Vadinasi, nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. dėl S. K. sveikatos būklės buvo ribojamas darbo laikas, tai savaime suponavo jos galimybę užsidirbti, ši aplinkybė pripažintina įrodančia, kad S. K. iš dalies prarado galimybę gauti darbo pajamas. Taigi ji iki 2008 m. rugsėjo 25 d. patyrė žalą negautų pajamų pavidalu, negalėdama dirbti visą nustatyta darbo laiką. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog nukentėjusiosios darbo užmokestis keitėsi kintant valstybėje nustatytam minimaliam darbo užmokesčiui, be to, po sužalojimo S. K. buvo pervesta dirbti kulinare, tai taip pat galėjo turėti įtakos jos gaunamam darbo užmokesčiui, todėl nukentėjusiosios gauto darbo užmokesčio lyginimas su jos darbo užmokesčiu, gautu po sužalojimo, neatspindi tikrosios padėties, nes keitėsi teisės aktų reguliavimas ir ieškovės pareigos. Nuo 2008 m. spalio 1 d. S. K. darbo trukmė nebuvo apribota, todėl ir realių nuostolių dėl darbo trukmės apribojimų nukentėjusioji nebepatyrė.

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad netekto darbingumo periodinės kompensacijos mokėjimas nepriklauso nuo to, ar apdraustasis asmuo realiai dirba, turi darbo pajamų, ir ar jo gaunamos darbo pajamos realiai sumažėjo dėl sveikatos sužalojimo. Todėl vien netekto darbingumo kompensacijos paskyrimo ir mokėjimo faktas negali būti sutapatinamas su nukentėjusiojo asmens patirta žala negautų pajamų forma ir savaime nėra pakankamas pripažinti egzistuojant ieškovo atgręžtinio reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui (jo draudiką) dėl išmokėtų išmokų dalies. Sprendžiant dėl kaltojo asmens pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą negautų pajamų forma, turi būti nustatyta, kad nukentėjusysis asmuo dėl patirto sužalojimo tikrai neteko dalies pajamų. Procesinė šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, po 2008 m. rugsėjo 25 d. nukentėjusiajai išmokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos dydis negali būti prilyginamas nukentėjusiojo asmens patirtos žalos negautų pajamų forma dydžiui, o jos paskyrimo ir mokėjimo faktas savaime nėra prilygintinas žalos negautų pajamų forma atsiradimo faktui.

20III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

21Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

221. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, jeigu darbo pajamas gaunantis asmuo sužalojamas, tai taikant CK 6.283 straipsnį negautas pajamas sudaro jo prarastas darbo užmokestis ar jo dalis, tačiau apdraustojo asmens sužalojimo atveju teisės gauti žalos atlyginimą subjektus, žalos apimtį, žalos apskaičiavimo mechanizmą nustato ne CK 6.283 straipsnio 2 dalis, bet specialiosios teisės normos, t. y. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas žalos apskaičiavimo taisykles ir nesivadovavo specialiaisiais socialinį draudimą reglamentuojančiais įstatymais, šių socialinio draudimo išmokų nepriskirdamas nukentėjusiojo asmens patirtai žalai pažeidė CK 6.290 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas socialinio draudimo išmokų įskaitymas į atlygintinos žalos dydį ir visiško nuostolių atlyginimo principas.

232. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorius pažymi, kad kasacinis teismas, formuodamas praktiką socialinio draudimo įstaigų išmokėtų socialinio draudimo išmokų atgręžtinio reikalavimo bylose, yra nurodęs, kad nors šių išmokų suma gali viršyti asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį, savaime šis faktas, nesant akivaizdaus perviršio, nėra pagrindas išvadai, kad tai nėra žalos atlyginimas ar kad tai yra asmens praturėjimas be teisinio pagrindo. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikavęs tarp VSDFV Kauno skyriaus ir atsakovo šioje byloje susiklosčiusius teisinius santykius kaip draudimo, nesilaikė kasacinio teismo išaiškinimų dėl draudiko prievolės atlyginti valstybinio socialinio draudimo išmokas pagal draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nustatančias, kad draudiko prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir padengiančios žalą socialinio draudimo įstaigos, neviršijant Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. ADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013). Kasatorius nurodo, kad netektas darbingumas riboja asmens galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus ir verstis veikla, duodančia pajamų. S. K. visą netekto darbingumo nustatymo laikotarpį negalėjo išlikti visavertė darbo rinkos dalyvė ir gauti darbo pajamų, kurias ji būtų gavusi, jeigu nebūtų sužalota 2006 m. gruodžio 26 d. eismo įvykyje. Kasatoriaus teigimu, netekto darbingumo periodinė kompensacija kartu su kitomis pagalbos priemonėmis (medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugos) skirta ne tik įprastiems fizinio asmens poreikiams užtikrinti, bet ir specifiniams neįgalaus nedarbingo asmens poreikiams tenkinti. Būtinybė tenkinti specialiuosius neįgalaus ar dalie darbingumo netekusio asmens poreikius išlieka ir šiam asmeniui įsidarbinus ar toliau dirbant. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas klaidingai šiai socialinio draudimo išmokai priskyrė socialinės paramos, o ne socialinio draudimo funkciją. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013, nes jos faktinės aplinkybės skyrėsi nuo nagrinėjamos bylos.

243. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė VSDFV Kauno skyriui, nes šiuo atveju valstybinio socialinio draudimo įstaigai išmokėjus socialinio draudimo išmoką galiojo prezumpcija, kad išmokėta draudimo išmoka visiškai kompensuoja nukentėjusiojo asmens patirtą žalą. Prezumpcija gali būti nuginčyta, tačiau pareigą paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai – ją viršija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-80/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UABDK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-131/2014; 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-93/2014). Taigi atsakovas, o ne ieškovas turėjo teikti įrodymus – faktinius duomenis, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2008 m. rugsėjo 26 d. iki 2012 m. balandžio 20 d. S. K. pajamos nesumažėjo. Nors minimalus darbo užmokestis didėjo valstybiniu lygiu, S. K. gaunamas darbo užmokestis buvo mažesnis ar toks pats, tai tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad po eismo įvykio S. K. pajamos realiai sumažėjo. Apeliacinės instancijos teismas realių nuostolių už minėtą laikotarpį nenustatinėjo, todėl liko visiškai neaiškūs teismo teisiniai motyvai dėl likusių po 2008 m. rugsėjo 26 d. S. K. išmokėtų socialinio draudimo išmokų neprilyginimo jos patirtos žalos dydžiui.

25Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

28Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą išmokėtų netekto darbingumo periodinės kompensacijos išmokų iš žalą padariusio asmens draudiko

29Socialinio draudimo išmokų įskaitymą reglamentuojančio CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Tokios išmokos nustatytos NADPLSDĮ. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir kitų draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims (NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vienas iš tokių atvejų – įstatymo 20 straipsnyje nustatyta netekto darbingumo periodinė kompensacija, mokama tais atvejais, kai nustatoma, kad nukentėjusysis dėl draudžiamojo įvykio neteko 30 proc. ar daugiau procentų darbingumo. Aiškindamas NADPLSDĮ nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad visos pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos (tiek periodinės, tiek vienkartinės) įstatymų leidėjo įvardytos kaip kompensuojančios negautas pajamas, tai leidžia daryti išvadai, jog tokios draudimo išmokos, aiškinant sistemiškai su CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardytų žalos elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šakių skyrius v. V. B., bylos Nr. 3K-3-571/2007; kt.). Tokios pozicijos laikomasi ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, kurioje konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas aiškinamas kitų CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia NADPLSDĮ, nuostatų kontekste. Tai reiškia, jog socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo šeimos nariai, dydį. Dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo padarytos žalos dydis ir socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, dydžiai gali nesutapti: padarytos žalos dydis gali būti lygus socialinio draudimo išmokų dydžiui, už jas didesnis arba mažesnis. Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę žalą padariusiam asmeniui dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala (Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).

30Socialinio draudimo įstaigos atlygintina nukentėjusiojo asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirta žala (negautos pajamos) apskaičiuojama pagal teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje taikytino NADPLSDĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad netekto darbingumo periodinė kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį. Ji apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), kompensavimo koeficiento (k) (įstatymo 3 straipsnio 8, 9, 10 dalys) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (įstatymo 3 straipsnio 7 dalis) sandaugos pusė, t. y pagal formulę 0,5 x d x k x D. Tokia socialinio draudimo išmokos (dėl netekto darbingumo patirtos žalos kompensacijos) apskaičiavimo tvarka privaloma ją mokančiai socialinio draudimo įstaigai, tačiau dėl dydžio nustatymo pobūdžio (apskaičiuojama pagal teisės aktuose įtvirtintus objektyvius kriterijus) ši išmoka ne visais atvejais gali atitikti realiai padarytą žalą. Dėl to, spręsdamas ginčus, kuriuose draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos siekia įgyvendinti regreso teisę į žalą padariusį asmenį (CK 6.290 straipsnio 3 dalis) ar jo draudiką, kasacinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. ir kt. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-388/2013; kt.).

31Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims – kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, socialinio draudimo įstaiga, reikšdama reikalavimą žalą padariusiam asmeniui ją atlyginti, turi įrodyti žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį.

32Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo metu patirtos žalos ir jos dydžio, reikšminga yra tai, kad socialinio draudimo įstaigų mokamos netekto darbingumo kompensacijos, kaip minėta, skirtos atlyginti nukentėjusio asmens negautas pajamas. Šios kompensacijos mokamos darbingumo lygį nustatančių dokumentų, mėnesio kompensuojamojo uždarbio apskaičiavimų, kitų dokumentų ir jais remiantis socialinio draudimo įstaigų priimtų sprendimų pagrindu. Tai reiškia, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje išaiškinta, kad socialinio draudimo įstaigų pateikti kompensacijų ar kitų išmokų dokumentai pagrindžia nukentėjusio asmens patirtą žalą. Toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusio asmens patirtos žalos (negautų pajamų) dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius v. UAB DK „PZU Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-130/2014; 2014 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. UADB „ERGO Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-93/2014; 2014 m. balandžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AAS „Gjensidige Baltic“, bylos Nr. 3K-3-216/2014).

33Nagrinėjamu atveju kasatorius (socialinio draudimo įstaiga), sumokėjęs eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui netekto darbingumo periodinę kompensaciją, pareiškė reikalavimą atsakingo už eismo įvykį asmens civilinės atsakomybės draudikui ją atlyginti, o šiam atsisakius tai padaryti, kreipėsi į teismą. Reikalavimui pagrįsti kasatorius pateikė 2007 m. vasario 13 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą, Neįgalumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymas, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d. nukentėjusiajai S. K. nustatytas 60 proc., laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 24 d. iki 2009 m. rugsėjo 23 d. – 45 proc., laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 24 d. iki 2010 m. spalio 1 d. – 30 proc., neterminuotam laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 2 d. – 30 proc. netektas darbingumas. Taip pat pateikė 2007 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. 8.40-1264, 2008 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. 8.40-2278, 2009 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 8.40-2291 ir 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 8.40-2834 „Dėl S. K. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“, 2011 m. gegužės 11 d. ir 2012 m. birželio 4 d. pažymas apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas, 2012 m. birželio 4 d. pažymą apie asmens valstybinį socialinį draudimą, 2012 m. rugsėjo 20 d. pažymą apie nukentėjusiajai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Pateikti įrodymai patvirtina, kad kasatorius dėl eismo įvykio dalies darbingumo netekusiai S. K. paskyrė ir iš viso ginčo laikotarpiu (nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d.) išmokėjo 7003,61 Lt periodinę kompensaciją.

34Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, kad ginčo laikotarpiu S. K. darbo užmokestis būtų sumažėjęs, palyginti su 2006 metais, todėl negalima daryti išvados, kad ji patyrė nuostolių, ir dėl eismo įvykio kaltu pripažinto asmens draudikui nekyla pareiga jų atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad S. K. patyrė 1016,81 Lt žalą negautų pajamų pavidalu laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d., kai dėl sveikatos būklės ji dirbo sutrumpintą darbo laiką ir gavo mažesnes pajamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CK 6.283 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią nuostolius sveikatos sužalojimo atveju sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas kasatoriui iš atsakovo skirtumą tarp iki nukentėjusiosios sužalojimo jos gauto darbo užmokesčio ir nurodytu laikotarpiu gauto darbo užmokesčio – 1016,81 Lt.

35Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.283 straipsniu, kuris netaikytinas, jei asmuo yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, kad buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios proceso teisės normos ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos kasatoriaus argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.

36Pirma, įstatymų leidėjo nustatyta, kad CK 6.283 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę už dėl sveikatos sužalojimo atsiradusią žalą, netaikomos tais atvejais, kai nukentėjusysis yra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6.283 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir asmens – draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos – regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245–6.255 straipsniais. Šis dydis nepriklauso nuo to, kas pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar dėl nelaimingo atsitikimo darbe padarinių kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. Dėl to, nustatant atlygintiną atgręžtinio reikalavimo apimtį, būtina nustatyti atlygintinos žalos dydį tuo atveju, jei nukentėję asmenys teisę į žalos atlyginimą įgyvendintų asmeniškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-405/2014).

37Antra, kaip nustatyta šioje byloje, kasatorius, reikšdamas reikalavimą atlyginti nukentėjusiajam sumokėtas netekto darbingumo periodines kompensacijas kaip šiam dėl eismo įvykio padarytą žalą (negautas pajamas), jos dydį grindė socialinio draudimo teisės aktų nustatyta tvarka parengtais dokumentais ir juose pateiktais apskaičiavimais. Remiantis kasacinio teismo praktika vien tai, kad bendra mokamų socialinio draudimo išmokų suma viršija apdrausto asmens iki sužalojimo gautą darbo užmokestį ar pajamas, per se nėra pagrindas išvadai, kad tai neatlygintina žala. Priteisiant tik darbo užmokesčio netekimą neužtikrinamas visiškas žalos atlyginimas, įtvirtintas CK 6.249, 6.251 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius v. UADB „Ergo Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-620/2013; 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius v. L. G., bylos Nr. 3K-3-64/2014). Bylą nagrinėję teismai pirmiau nurodyta praktika nesivadovavo: spręsdami dėl nukentėjusiosios S. Kazakevičienės patirtos žalos (negautų pajamų) dydžio, vertino išimtinai nukentėjusiosios darbo užmokesčio netekimą ginčo laikotarpiu ir šio netekimo santykį su nukentėjusiajai išmokėtomis socialinio draudimo išmokomis. Apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiosios patirta žala pripažino tik laikiną darbo užmokesčio sumažėjimą laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. rugsėjo 25 d., todėl atmetė kasatoriaus reikalavimą ta apimtimi, kuria reikalaujama priteisti suma jį viršija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo laikotarpiu nukentėjusioji dirbo už sutartyje nustatytą minimalų mėnesio atlygį. Tai iš esmės neleido sumažėti nukentėjusiosios pajamoms net ir netekus reikšmingos dalies darbingumo, nes jos darbo užmokestis galėjo mažėti tik vienu atveju – jei ji būtų buvusi priversta dirbti sutrumpintą darbo laiką. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgdama į tai, kad net ir objektyviai sumažėjus nukentėjusiosios darbingumo lygiui darbdavys demonstravo akivaizdų interesą tęsti darbo santykius su nukentėjusiąja (tai rodo darbdavio veiksmai pakeičiant jos pareigybę iš virėjos į kulinarę, laikinai nustatant ne visą darbo laiką), teisėjų kolegija mano esant pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios netektas darbingumas, be kita ko, užkirto kelią jai gauti didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. išmokėtos socialinio draudimo išmokos – periodinė netekto darbingumo kompensacija – viršijo jos patirtą turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kasatorius CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu laikytinas įgijusiu teisę išsiieškoti išmokėtas sumas iš žalą padariusio asmens draudiko.

38Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė byloje kilusiam ginčui spręsti aktualias materialiosios bei proceso teisės normas, nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl, atsižvelgiant į kasacinio skundo argumentus, yra teisinis pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį (CPK 346 straipsnis), priteisiant iš atsakovo kasatoriaus naudai 7003,61 Lt.

39Atsižvelgiant į tai, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2013 m. sausio 14 d. UADB „Ergo Lietuva“ teises ir pareigas perėmė „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialas, nutarties rezoliucinėje dalyje įrašytinas būtent šio juridinio asmens pavadinimas.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

41Kasacinis teismas patyrė 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

42Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

43Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 6 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo (įmonės kodas 302912288) ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (juridinio asmens kodas 188677437) naudai 7003,61 Lt (septynis tūkstančius tris litus 61 ct).

44Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ teisių ir pareigų perėmėjo „ERGO Insurance“ SE Lietuvos filialo (įmonės kodas 302912288) 11,25 Lt (vienuolika litų 25 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti. Priteista suma mokėtina į Valstybinė mokesčių inspekcijos (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl to, ar socialinio draudimo įstaiga, atlyginusi eismo... 6. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV)... 7. Dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo apdraustoji S. K.... 8. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo... 9. Nukentėjusiajai laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. iki 2008 m. gegužės... 10. Ieškovas nurodo, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie... 11. Atsakovas UADB „Ergo Lietuva“ nesutinka su ieškiniu ir nurodo, kad,... 12. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. R. nurodo, kad, vadovaujantis CK... 13. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė... 14. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu... 15. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 13 d. Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš... 16. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad mokėdamas... 17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas nepagrįstai siaurina... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad netekto darbingumo... 20. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė... 21. Kasaciniu skundu ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo panaikinti Vilniaus... 22. 1. Dėl materialiosios teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, jeigu... 23. 2. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatorius pažymi, kad... 24. 3. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės... 25. Atsiliepimas į kasacinį skundą nebuvo pateiktas.... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 28. Dėl socialinio draudimo įstaigos teisės reikalauti pagal Nelaimingų... 29. Socialinio draudimo išmokų įskaitymą reglamentuojančio CK 6.290 straipsnio... 30. Socialinio draudimo įstaigos atlygintina nukentėjusiojo asmens nelaimingo... 31. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad... 32. Sprendžiant dėl nukentėjusio asmens nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į... 33. Nagrinėjamu atveju kasatorius (socialinio draudimo įstaiga), sumokėjęs... 34. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje surinkti... 35. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, nurodo, kad apeliacinės... 36. Pirma, įstatymų leidėjo nustatyta, kad CK 6.283 straipsnio nuostatos,... 37. Antra, kaip nustatyta šioje byloje, kasatorius, reikšdamas reikalavimą... 38. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Atsižvelgiant į tai, kad, Juridinių asmenų registro duomenimis, nuo 2013 m.... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 41. Kasacinis teismas patyrė 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 44. Priteisti valstybės naudai iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ teisių ir... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...