Byla 2A-1094/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1614-230/2010. Teisėjų kolegija

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ patikslintas ieškinys atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Argensta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1614-230/2010. Teisėjų kolegija

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas BUAB „Murena“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2009-03-26 susitarimą Nr. 45, sudarytą tarp UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Argensta“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija), negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Argensta“ 50 000 Lt sumą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo 50 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4Ieškovas nurodė, kad 2009-03-26 UAB „Murena“ pasirašė susitarimą Nr. 45, pagal kurį ieškovas ir atsakovai UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Argensta“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, t.y. ieškovas perleido atsakovui UAB „Argensta“ reikalavimo teisę į 50 000 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Argensta“. Šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, t.y. UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 50 000 Lt UAB „Argensta“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Argensta“. Atsakovas UAB „Argensta“ tapo UAB „Murena“ kreditoriumi pagal 2009-03-06 reikalavimo teisių perleidimo sutartį tarp UAB „Stogusta“ ir atsakovo UAB „Argensta“. Ieškovas nurodė, kad 2010-06-12 vietinio mokėjimo nurodymu atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ pervedė 50 000 Lt sumą UAB „Argensta“, vadinasi UAB „Grand SPA Lietuva“ iš 2009-03-26 susitarimo Nr. 45 kylančius įsipareigojimus įvykdė.

5Ieškovas nurodė, kad ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos: 1) susitarimas sudarytas tuomet, kai UAB „Murena" turėjo kitų kreditorių (įsiskolinimai bendrovės darbuotojams, valstybinei mokesčių inspekcijai ir valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai, atsiradę nuo 2008 m. spalio - lapkričio mėn.), kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję; 2) susitarimu buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kadangi jo sudarymo momentu įmonė buvo nemoki, įsiskolinimai kreditoriams jau 2008-12-31 dienai sudarė 18 979 112 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta vos už 21 125 905 Lt. Be to, jau nuo 2008 m. spalio pradžios bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas. Ieškovas, būdamas nemokus, sudarė susitarimą su atsakovais, kuriuo sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Argensta", kuri yra trečios eilės kreditorius pagal išieškojimų eiliškumą, prieš kitus kreditorius; 3) nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčijamą susitarimą, t.y. susitarimo šalys jo sudaryti neprivalėjo; 4) sandorio šalys buvo nesąžiningos, nes atsakovai turėjo žinoti, kad sandoriu pažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai, atsakovai galėjo pareikalauti UAB „Murena“ pateikti finansinę atskaitomybę, be to, spaudoje ir internete buvo skelbiami duomenys apie UAB „Murena“ finansines problemas.

6Ieškovas taip pat nurodė, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi sandorio sudarymo metu turto arešto aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areštas, todėl ji negalėjo disponuoti visu turtu ir sudaryti ginčijamo sandorio.

7Atsakovas UAB ,,Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB ,,Lietuvos“ sanatorija) atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuose UAB „Grand SPA Lietuva“ buvo darbų užsakovas, UAB „Murena“ - rangovas, o UAB „Argensta“ - subrangovas. 2008-05-29 Statybos rangos sutartimi Nr. AD3-0806 ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal UAB „Grand SPA Lietuva“ užduotį atlikti pastato 4D2P, esančio Kudirkos g. 45, Druskininkai projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sudaryti ieškovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutartimi ieškovui nebuvo nustatyti jokie ribojimai pasitelkti kitus asmenis savo įsipareigojimui įvykdyti, todėl ieškovas dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui pasitelkė subrangovus, tame tarpe ir atsakovą UAB „Argensta“. UAB „Murena“ įsipareigojimų subrangovams vykdymas tapo netinkamas, todėl UAB „Grand SPA Lietuva“ nusprendė prisiimti atsakomybę už ieškovo prievoles subrangovams bei prisiėmė tiesioginę pareigą apmokėti už subrangovų atliktus darbus. UAB „Argensta“ ir UAB „Murena“ sutiko su tokiu UAB „Grand SPA Lietuva“ pasiūlymu, dėl ko sudarė ginčijamą susitarimą. UAB „Grand SPA Lietuva“ su UAB „Argensta“ už atliktus darbus atsiskaitė. UAB „Grand SPA Lietuva“ jokių UAB „Murena“ įsipareigojimų UAB „Argensta“, nesusijusių su statinyje atliktais darbais, neprisiėmė. Atsiliepime nurodoma, kad UAB ,,Grand SPA Lietuva“ kreditorių interesų nepažeidė ir sudarydama ginčijamą susitarimą buvo sąžininga, nes pareikalavo ieškovo UAB „Murena“ perduoti ir perėmė UAB „Murena" įsipareigojimus subrangovams, tame tarpe atsakovui UAB „Argensta“ už darbus, kuriuos subrangovai, tame tarpe atsakovas UAB „Argensta“, faktiškai atliko atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“. Būtent subrangovų, tame tarpe atsakovo UAB „Argensta“, o ne ieškovo UAB „Murena“ atlikti darbai lėmė atsakovui UAB „Grand SPA Lietuva“ pareigą atsiskaityti už atliktus darbus.

8Atsakovas UAB „Argensta“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog ginčijamas sandoris tarp ieškovo ir atsakovų buvo sudarytas, atsižvelgiant į realias verslo sąlygas, nepažeidžiant įstatymų. Sandoris privalėjo būti sudarytas, nes ieškovas buvo pradelsęs atsiskaityti su atsakovu UAB ,,Argensta", o ieškovas UAB „Murena" sandorio sudarymo metu negalėjo laiku įvykdyti sutartinių įsipareigojimų atsakovui UAB „Argensta“. Atsakovui nebuvo žinoma aplinkybė, kad sandorio sudarymo metu UAB „Murena“ buvo nemoki, todėl nebuvo pagrindo tikrinti ieškovo finansinės padėties, jis nematė spaudoje pasirodžiusių pranešimų apie sunkią UAB „Murena“ finansinę būklę, atsakovas nesiaiškino, kam ir kokius įsipareigojimus sandorio sudarymo metu turėjo UAB „Murena“, nes tai nebuvo sandorio dalykas, o atsakovas įmonės nepirko. Atsakovo nuomone, patenkinus ieškovo reikalavimą, UAB „Argensta“ padėtis iš esmės pablogėtų, o toks teismo sprendimas būtų neteisingas atsakovo UAB „Argensta“, kaip sąžiningos sandorio šalies, atžvilgiu.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.

11Teismas, spręsdamas dėl galimybės priimti sprendimą už akių, nurodė, kad atsakovams UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Argensta“ apie pateiktą patikslintą ieškinį ir teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, atsakovai nepasinaudojo teise per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimus į patikslintą ieškinį, jų atstovai neatvyko į teismo posėdį ir iš jų negautas pareiškimas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, o ieškovas ieškinyje ir jo atstovas teismo posėdyje prašo priimti sprendimą už akių. Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas padarė išvadą, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

12Dėl vienos iš CK 6.66 straipsnyje numatytų actio Pauliana sąlygų - ginčijamu sandoriu turi būti pažeidžiamos kreditoriaus (kreditorių) teisės, teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovui UAB „Murena“ bankroto byla dar nebuvo iškelta. Ginčo sandorio esmę sudaro užsakovo, rangovo ir subrangovo teises perėmusio asmens susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbus tiesiogiai darbus atlikusiam subrangovui, o ne rangovui, kuris darbų neatliko, o iš esmės vykdė tik tarpininko funkcijas. Toks susitarimas savo esme negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditoriaus teisių, nes rangovas (ieškovas) šiuo atveju nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus, jo teisė gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus buvo sąlygota tik genrangovo padėtimi. Todėl, teismo vertinimu, šalių sudarytas trišalis susitarimas verslo logikos prasme yra racionalus ir pateisinamas, kadangi tokia atsiskaitymo forma buvo įprasta užsakovo, rangovo ir subrangovų tarpusavio santykiuose - tai buvo įprastas būdas atsiskaityti su subrangovais, ir sudarytas ginčo sandoris, atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, vertintinas kaip nepažeidžiantis kitų kreditorių teisių ir interesų.

13Teismas sprendė, kad ieškovas taip pat neįrodė atsakovų nesąžiningumo, kadangi atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Argensta“ veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, pripažintini atitinkančiais protingo asmens elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Ginčo sandorio suma – 50 000 Lt, palyginus ją su UAB „Murena“ turėtu turtu ir vykdytos veiklos apimtimis, buvo santykinai labai maža, todėl būtų neprotinga reikalauti, kad tokiais atvejais viena sandorio šalis tikrintų kitos sandorio šalies finansinę padėtį ir jos mokumą, ypač kai ieškovas finansinės atskaitomybės duomenų, patvirtinančių galimą ir gręsiantį įmonės nemokumą, registrui dar nebuvo pateikęs.

14Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kitų kreditorių teisių, o taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad sandorio šalys buvo nesąžiningos, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti šį sandorį negaliojančiu pagal actio Pauliana taisykles negali būti tenkinamas, kadangi nėra nustatytos visos būtinos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos.

15Atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo nuostatoms, teismas nurodė, kad įrodymų, jog būtų areštuota ieškovo turtinė teisė gauti pinigines lėšas iš užsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ byloje nėra pateikta, taip pat nenustatyta, kad būtų buvęs draudimas UAB „Murena“ dalyvauti tam tikruose sandoriuose ar draudimas perduoti kitiems asmenims turtą ar vykdyti kitas prievoles. Todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas įstatyme numatytas draudimas disponuoti ginčo sandoriu perleista turtine teise. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, taip pat nedisponavo piniginėmis lėšomis, kadangi šios lėšos nebuvo tapusios ieškovo nuosavybe, o ieškovas turėjo tik tam tikrą turtinę teisę. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju nėra nustatytas imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimas.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, o netenkinus šio reikalavimo – panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti iš atsakovų visas apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

181. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl UAB „Murena“ kreditorių interesų nepažeidimo ir atsakovų nesąžiningumo nebuvimo nesiremiama šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais kaip to reikalauja CPK 285 straipsnio 2 dalis, o teismo išdavos, išdėstytos motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, nėra paremtos jokiais civilinėje byloje esančiais įrodymais, todėl, apelianto manymu, šios išdavos negali būti laikomos motyvais CPK normų turinio prasme, kas per se daro šį teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

19Apelianto nuomone, teismo išvada, kad ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos UAB „Murena“ kreditorių teisės, yra neteisėta ir nepagrįsta dėl šių argumentų:

20- teismas ginčijamame sprendime nurodo, kad „ginčijamu sandoriu šalys susitarė dėl apmokėjimo už darbus tiesiogiai darbus atlikusiam subrangovui", nors rašytinių įrodymų, kad apeliantą (ieškovą) ir atsakovą UAB „Argensta“ siejo subrangos teisiniai santykiai civilinėje byloje nėra. Byloje pateiktas rašytinis įrodymas - ginčijamas 2009-03-26 susitarimas Nr. 45 patvirtina, kad UAB „Argensta“ reikalavimo teisė į ieškovą UAB „Murena“ atsirado ne iš subrangos teisinių santykių, kaip teigia pirmos instancijos teismas, o iš savarankiško instituto - reikalavimo teisių perleidimo;

21- teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad „toks susitarimas savo esme negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditorių teisių, nes rangovas (ieškovas) šiuo atveju nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus, jo teisė gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus buvo sąlygota tik genrangovo padėtimi” nėra paremtas byloje esančiais įrodymais. Byloje pateiktame rašytiniame įrodyme - 2008-05-29 Statybos rangos sutartyje Nr. AD3-08-06, expresis verbis nustatyta, kad už atliktus darbus UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaito UAB „Murena“. Byloje įrodymų, kad pagal šią sutartį apeliantas (ieškovas) darbų neatliko, nėra;

22- teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad „todėl teismo vertinimu, šalių sudarytas trišalis susitarimas verslo logikos prasme yra racionalus ir pateisinamas, kadangi tokia atsiskaitymo forma buvo įprasta užsakovo, rangovo ir subrangovų tarpusavio santykiuose” nėra paremta byloje esančiais rašytiniais įrodymais;

23- teismas, konstatuodamas, kad ginčo sandoris yra pateisinamas verslo logika, negalėjo remtis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 nes šiose bylose yra skirtingas ratio decidendi.

24Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, grindžiama motyvu, kad „UAB „Grand Lietuva" ir UAB „Argensta“ veiksmai, sudarant ginčijamą sandorį, pripažintini atitinkančiais protingo asmens elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių", neparemta rašytiniais įrodymais. Taip pat kritiškai vertintinas teismo motyvas, kad „ginčo suma - 50 000 Lt, palyginus ją su UAB „Murena“ turėtu turtu ir vykdytos veiklos apimtimis, yra santykinai maža, todėl būtų neprotinga reikalauti, kad tokiais atvejais viena šalis tikrintų kitos sandorio šalies finansinę padėtį ir jos mokumą”, nes šis teismo motyvas yra nepagrįstas bei priimtas sistemiškai neįvertinus šioje civilinėje byloje esančių ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų inter alia neįvertinus bylos šalių statuso bei laikmečio (laikotarpio) kuriuo buvo pasirašytas susitarimas (prasidėjęs nekilnojamo turto burbulo sprogimas, paskatinęs ne tik privačių juridinių asmenų bet ir valstybių bankrotą).

  1. Apeliantas nesutinka su teismo motyvu - „įrodymų, kad būtų areštuota ieškovo turtinė teisė gauti pinigines lėšas iš užsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ byloje nėra pateikta, taip pat nenustatyta, kad būtų buvęs draudimas UAB „Murena“ dalyvauti tai tikruose sandoriuose ar draudimas perduoti asmenims turtą ar vykdyti kitas prievoles”, nes šis teismo motyvas prieštarauja civilinėje byloje esantiems įrodymams. Ieškovas teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes, kad 2009-03-26 sandorio sudarymo metu Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena" turto areštas. Turto arešto aktas Nr. 0609000473 buvo įregistruotas 2009-02-23 laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-03-30, t.y. jau po sandorio sudarymo. Turto arešto aktas Nr. 0609000620 buvo įregistruotas 2009-03-09 laikina būsena, turto arešto akto pakeitimas įregistruotas tik 2009-04-02, t.y. jau po ginčo sandorio sudarymo. Turto arešto aktas Nr. 0609000651 buvo įregistruotas 2009-03-13 laikina būsena, turto arešto pakeitimas įregistruotas tik 2009-03-27, t.y. jau po sandorio sudarymo. Laikino arešto galiojimo metu BUAB „Murena" neturėjo teisės disponuoti visu turtu, inter alia sudaryti 2009-03-26 Susitarimą Nr. 45.

25Atsiliepimų į apeliacinį skundą iš atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ ir UAB „Argensta“ negauta.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.).

28Dėl apelianto reikalavimo pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu

29Apeliantas prašo pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad teismo sprendime nesiremiama šioje civilinėje byloje esančiais įrodymais kaip to reikalauja CPK 285 straipsnio 2 dalis, o teismo išdavos, išdėstytos motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje, nėra paremtos jokiais civilinėje byloje esančiais įrodymais, todėl, apelianto manymu, šios išdavos negali būti laikomos motyvais CPK normų turinio prasme, kas per se daro šį teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas priėmė sprendimą už akių. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą, daro išvadą, kad teismas sprendime už akių aptarė ir įvertino bylos aplinkybes, pakankamai išsamiai nurodė, kodėl, jo nuomone, ieškinys atmestinas, todėl konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų, nėra pagrindo.

30Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Byloje sprendžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) ir CK 1.80 straipsnio taikymas bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo įmonės sudarytą sandorį.

31Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės pareikšti actio Pauliana ieškinį

32Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, bei siekiant, kad būtų užkertamas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu bei nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui, sandorį pripažinti negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti jo teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011).

33Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi ĮBĮ nenustato savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius, ginčydamas bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę juos ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, taip pat ir CK 6.66 straipsnio pagrindu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003, 2009 m. rugsėjo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009).

34Dėl kreditorių teisių pažeidimo

35CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

36Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą pagrindžiančias aplinkybes ir pirmenybės suteikimo vienam iš kreditorių (ne)pagrįstumą.

37Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas 2009 m. kovo 26 d. susitarimas Nr. 45, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovų, vertintinas kaip pažeidžiantis kitų ieškovo kreditorių teises, nes jais UAB „Murena“, faktiškai būdama nemoki, suteikė prioritetą trečios eilės kreditoriui UAB „Argensta“. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados, konstatuojant, jog ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos UAB „Murena“ kreditorių teisės - „toks susitarimas savo esme negalėjo pažeisti kitų rangovo kreditorių teisių, nes rangovas (ieškovas) šiuo atveju nebuvo įgijęs teisės gauti atlygį už savo atliktus darbus, jo teisė gauti atlygį už subrangovo atliktus darbus buvo sąlygota tik genrangovo padėtimi”; „todėl teismo vertinimu, šalių sudarytas trišalis susitarimas verslo logikos prasme yra racionalus ir pateisinamas, kadangi tokia atsiskaitymo forma buvo įprasta užsakovo, rangovo ir subrangovų tarpusavio santykiuose” yra neparemtos įrodymais, todėl neteisėtos ir nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto teiginiu.

38Teismų praktikoje yra išskiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir teisinis (kvalifikuotas) nemokumas, kuris yra pagrindas iškelti bankroto bylą remiantis ĮBĮ nuostatomis (mutatis mutandis žr. šiuo klausimu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-579/2007). Teisinis nemokumas nustatomas priėmus nutartį iškelti bankroto bylą dėl nemokumo, tačiau jau iki to momento būna faktinis bendrovės nemokumas.

39Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo dienai, t.y. 2009-03-26, svarbus byloje esančių įrodymų dėl įmonės finansinių prievolių masto ir jų (ne)vykdymo ginčijamo sandorio sudarymo laikotarpiu analizavimas ir vertinimas. Byloje esantis ieškovo 2007 m. balansas (t. I, b. l.182-184) patvirtina, kad ieškovas 2007 metais turėjo 19 517 486 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 14 696 111 Lt. Iš ieškovo 2007 m. pelno (nuostolių) ataskaitos (t. I, b. l. 185) matyti, kad ieškovas 2007 metais patyrė 246 492 Lt nuostolių. Ieškovo 2008 m. balansas (t. I, b. l. 96-98) patvirtina, kad 2008 metais ieškovas turėjo 21 125 905 Lt vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt. Taigi, pagal bylos duomenis ieškovo finansinė padėtis iki bankroto bylos jam iškėlimo sunkėjo. Bylos duomenimis, ginčijamo susitarimo sudarymo laikotarpiu ieškovas buvo skolingas darbuotojams – pažymos Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui (t. I, b.l. 34-39), valstybės biudžetui – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimai (t. I, b.l. 42-45), kitiems kreditoriams – kreditorių raginimai atsiskaityti (t. I, b.l. 55-71), teismų procesiniai dokumentai dėl skolų priteisimo iš UAB „Murena“ (t. I, b.l. 72-87). BUAB „Murena“ bankroto administratoriaus į bylą pateikta BUAB „Murena“ įsipareigojimų 2009-03-26 dienai suvestinė (t. I, b.l. 200-200e) patvirtina, kad ginčijamo sandorio sudarymo dienai UAB „Murena“ įsipareigojimai sudarė iš viso 10 762 742,86 Lt. Byloje įrodymų, kad įmonė nagrinėjamu laikotarpiu vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, mažino savo įsipareigojimus ar didino turtą, nėra. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamas susitarimas buvo sudarytas, kai ieškovo turtinė padėtis buvo itin sunki, t. y. įmonė buvo faktiškai nemoki. Pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sąvoka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas nėra grindžiamas aplinkybėmis, jog ginčo sandoris sukėlė ieškovo nemokumą ar iš esmės sumažino jo mokumo galimybes. Kaip jau nurodyta aukščiau, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymo metu viena jos šalis – UAB „Murena“ jau buvo faktiškai nemoki įmonė. Vėliau, 2009-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Murena“ iškėlus bankroto bylą, taigi, praėjus tik 3 mėnesiams nuo ginčijamo susitarimo sudarymo, konstatuotas ir kvalifikuotas teisinis nemokumas, sudarantis pagrindą pradėti nemokumo procedūras. Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

40Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditoriaus teisės, suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-485/2010). Apeliacinio teismo kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Visų pirma, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, konstatuodamas, kad ginčo sandoris yra pateisinamas verslo logika, negalėjo remtis kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, nes šiose bylose yra skirtingas ratio decidendi. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-960/2012, kurioje nurodė, jog, pirmiausia, pagal minėtoje byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“), antra, minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams“. Šią savo išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas siejo su tolesniu teiginiu, jog „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovu UAB „Argensta“ būdas, skirtingai nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas. Antra, ginčijamo susitarimo sudarymo metu galiojęs LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas reglamentavo mokėjimo eiliškumą, kai juridinis asmuo ar juridinio asmens teisių neturinti įmonė visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturėjo pakankamai pinigų. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsniu, pirmiausia turėjo būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos, mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą Atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme; antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos; trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, šio straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado. Nagrinėjamoje byloje šio įstatymo kontekste UAB „Argensta“ priskirtinas ketvirtai mokėjimų eilei. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčo susitarimu šios nuostatos buvo ignoruotos, suteikiant nepagrįstą pirmenybę atsakovui UAB ,,Argensta“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmenybės teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.

41Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

42Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi, sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Vadinasi, jis, elgdamasis apdairiai, prieš sudarydamas sutartį turi pasidomėti, ar patikima kita sandorio šalis, ar ji elgiasi sąžiningai. Iš būsimos sandorio šalies yra pagrįsta reikalauti paaiškinimo ir kitų duomenų, ar ji neturi kreditorių, kurių interesams gali būti padaryta žala sandorio sudarymu. Jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Turto pagal būsimą sandorį įgijėjui, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002).

43Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Byloje esantys duomenys – Turto arešto aktų registro išrašai (t. I, b.l. 187-199) patvirtina, kad teismai UAB „Murena“ atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, turto arešto aktų registro duomenys yra vieši. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės. Nagrinėjamu atveju atsakovai, elgdamiesi atidžiai ir rūpestingai, privalėjo pasidomėti, ar UAB „Murena“ turtui nėra taikomas areštas, ar nėra kitų kreditorių, su kuriais būtų neatsiskaityta ir kurių reikalavimo teisės būtų atsiradusios pirmiau už atsakovų, ar nėra pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių, su kuriais, vadovaujantis Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo nuostatomis, turėtų būti atsiskaitoma pirmiau. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovai būtų elgęsi apdairiai ir iki ginčijamo susitarimo sudarymo būtų domėjęsi kitos sandorio šalies patikimumu, prašę informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstę ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Ginčijamo sandorio sudarymo metu Juridinių asmenų registrui buvo pateikti UAB „Murena“ 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys, kurie, kaip minėta, sudarė pagrindą konstatuoti dideles įmonės mokumo problemas, todėl atsakovai, veikdami atidžiai ir rūpestingai, privalėjo paprašyti įmonės 2008 metų finansinių duomenų, kuriais remiantis galėtų spręsti dėl įmonės faktinio mokumo ginčijamo susitarimo sudarymo dienai. UAB „Argensta“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo suabejoti bendrovės „Murena“ mokumu jau ginčo sandorio sudarymo metu, kai buvo pakeista tarpusavio atsiskaitymų tvarka ir atsiskaityti už UAB „Murena“, negalinčią atsiskaityti tiesiogiai su kreditoriumi, pasirinkta UAB „Grand SPA Lietuva“. Konstatuotina, jog tam, kad atsakovai, kaip verslininkai, būtų laikomi sąžiningais dėl sandorio sudarymo, jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, galėjo sudaryti ginčijamą sandorį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad sandorio šalys buvo sąžiningos, laikytina neteisėta ir nepagrįsta.

44Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų

45Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas sandoris neatitinka tokių actio Pauliana sąlygų kaip kreditorių teisių pažeidimas ir sandorio šalių nesąžiningumas, neanalizavo bei nevertino kitų actio Pauliana sąlygų (ne)buvimo nagrinėjamu atveju. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo klausimu.

46Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, nes šiuo atveju ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, o tokią teisę jam suteikia ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas.

47Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kuri gali kilti iš įstatymo (pvz. viešojo pirkimo sutartys – CK 6.380 str., energijos pirkimo-pardavimo sutartys – CK 6.383 str.), teismo sprendimo, skolininko vienašališko įsipareigojimo, ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovo UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) 2008-05-29 buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. AD3-08-06, pagal kurią atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo atsiskaityti už statybos darbus su UAB „Murena“. Ginčijamu 2009-03-26 Susitarimu Nr. 45, sudarytu tarp ieškovo ir atsakovų, buvo pakeista minėtoje sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka, susitariant, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaito ne su UAB „Murena“, o sumoka UAB „Argensta“ 50 000 Lt, tokiu būdu UAB „Murena“ atsisakant reikalavimo teisės, lygios nurodytai sumai, į UAB „Grand SPA Lietuva“. Pažymėtina, kad nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis pakeisti anksčiau sudarytoje Statybos rangos sutartyje Nr. AD3-08-06 numatytą atsiskaitymo tvarką. Be to, kaip jau buvo minėta, turėdama kitų kreditorių, tokių kaip įmonės darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos ir kitų, kuriems BUAB „Murena“ jau buvo skolinga, pažeisdama jų interesus, įmonė sudarė ginčijamą susitarimą su atsakovais, todėl spręstina, kad BUAB „Murena“ neprivalėjo sudaryti 2009-03-26 Susitarimo Nr. 45.

48CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana pareikšti. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, laikoma, jog apie ginčo sandorį bankroto administratorius sužinojo nuo įmonės dokumentų priėmimo-perdavimo dienos ir šis momentas siejamas su ieškinio senaties termino pradžia. Byloje esantys įrodymai - 2009-12-28 Dokumentų perdavimo – priėmimo aktas (t. I, b.l. 164-165), 2010-01-04 Bylų (dokumentų) perėmimo aktas (t.I, b.l. 166-167) patvirtina, kad UAB „Murena“ dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti, taigi, jis apie ginčijamo sandorio sudarymą sužinojo 2009 m. gruodžio 28 d. – 2010 m. sausio 4 d. Bankroto administratoriaus ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo Kauno apygardos teisme gautas 2010 m. gruodžio 20 d., tad laikytina, jog ieškinio senaties terminas nepraleistas.

49Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino actio Paulina instituto taikymą reglamentuojančias teisės normas (CPK 330 str.).

50Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo

51Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

52Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo sandorio ex officio nepripažino negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nes Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areštas (Turto arešto aktai Nr. 0609000473, Nr. 0609000620, Nr. 0609000651, kurių pakeitimai, įregistruojant baigtinę būseną ir identifikuojant konkretų areštuotą turtą, buvo padaryti jau po sandorio sudarymo), todėl laikino arešto galiojimo metu BUAB „Murena" neturėjo teisės disponuoti visu turtu, inter alia sudaryti 2009-03-26 Susitarimą Nr. 45. Pagal byloje esančius ieškovo turto arešto duomenis, ginčijamo susitarimo sudarymo metu (2009 m. kovo 26 d.) Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas toks ieškovo turto laikinas areštas: 1) Turto arešto aktas Nr. 0609000473 pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1180-260/2009 (t. I, b.l. 187-189). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šia nutartimi nutarta areštuoti UAB „Murena“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 221 005,40 Lt sumai, uždraudžiant turtu disponuoti, o jei tokio turto nebūtų pakankamai – pinigines lėšas, esančias skolininko banko sąskaitose, pas skolininką arba trečiuosius asmenis, leidžiant atlikti mokėjimus kreditoriui; 2) Turto arešto aktas Nr. 0609000620 pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1235-390/2009 (t. I, b.l. 190-191). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šia nutartimi nutarta 118 954,74 Lt reikalavimo ribose areštuoti UAB „Murena“ priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai - areštuoti pinigines lėšas bankuose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštuotomis piniginėmis lėšomis uždrausti naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, išskyrus išmokų, susijusių su darbo santykiais, išmokėjimą, privalomus mokėjimus VSDF, Privalomajam sveikatos draudimo fondui, valstybės ir savivaldybės biudžetams; 3) Turto arešto aktas Nr. 0609000651 pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-1494-470/2009 (t. I, b.l. 193-199). Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, šia nutartimi nutarta areštuoti UAB „Murena“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant - kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant ir pinigines lėšas ne didesnei kaip 33 383,26 Lt sumai. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių laikino arešto metu buvo apribotas disponavimas visu nurodytu ieškovo turtu (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės). Turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą (TAARĮ 2 str. 1 d.). Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu susitarimu UAB „Murena“ neteisėtai perleido savo turtinę teisę atsakovui UAB „Argensta“, nes disponuoti šia teise ieškovui buvo uždrausta. Tuo buvo pažeistos imperatyvios TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.

53Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas sandoris taip pat pažeidė imperatyvias Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo normas. Kaip jau minėta, ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos. Ginčijamu susitarimu buvo pažeista ieškovui taikytina šiame įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kadangi UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai pirmenybę suteikė ketvirtos eilės kreditoriui.

54CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat naikintinas ir dėl to, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms institutą (CPK 330 str.).

55Dėl restitucijos taikymo

56Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), tiek kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal pripažintiną negaliojančiu susitarimą UAB „Argensta“ gavo 50 000 Lt sumą, todėl ši suma priteistina BUAB „Murena“. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.

57Dėl procesinių palūkanų

58Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo UAB „Argensta“ ieškovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

60Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra priteistinos.

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

62Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą.

63Ieškinį tenkinti.

64Pripažinti 2009 m. kovo 26 d. susitarimą Nr. 45, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Argensta”, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

65Priteisti iš atsakovo UAB „Argensta” (įmonės kodas 301545558) ieškovui BUAB „Murena“ (įmonės kodas 149632768) 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010 m. gruodžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško vykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas BUAB „Murena“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti... 4. Ieškovas nurodė, kad 2009-03-26 UAB „Murena“ pasirašė susitarimą Nr.... 5. Ieškovas nurodė, kad ginčijamas susitarimas pripažintinas negaliojančiu... 6. Ieškovas taip pat nurodė, kad sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo... 7. Atsakovas UAB ,,Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB ,,Lietuvos“ sanatorija)... 8. Atsakovas UAB „Argensta“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškinį... 11. Teismas, spręsdamas dėl galimybės priimti sprendimą už akių, nurodė, kad... 12. Dėl vienos iš CK 6.66 straipsnyje numatytų actio Pauliana sąlygų -... 13. Teismas sprendė, kad ieškovas taip pat neįrodė atsakovų nesąžiningumo,... 14. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė... 15. Atmesdamas ieškovo reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu kaip... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno... 18. 1. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje dėl UAB „Murena“ kreditorių... 19. Apelianto nuomone, teismo išvada, kad ginčijamu susitarimu nebuvo pažeistos... 20. - teismas ginčijamame sprendime nurodo, kad „ginčijamu sandoriu šalys... 21. - teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad „toks susitarimas savo... 22. - teismo ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad „todėl teismo... 23. - teismas, konstatuodamas, kad ginčo sandoris yra pateisinamas verslo logika,... 24. Teismo išvada, kad ieškovas neįrodė atsakovų nesąžiningumo, grindžiama... 25. Atsiliepimų į apeliacinį skundą iš atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 28. Dėl apelianto reikalavimo pripažinti teismo sprendimą absoliučiai... 29. Apeliantas prašo pripažinti teismo sprendimą absoliučiai negaliojančiu CPK... 30. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 31. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir bankroto administratoriaus teisės... 32. Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių... 33. Įmonių bankroto procesą reglamentuojančio LR Įmonių bankroto įstatymo... 34. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 35. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius... 36. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ieškovo (ne)mokumą... 37. Ieškovo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčijamas 2009 m. kovo 26 d.... 38. Teismų praktikoje yra išskiriamas faktinis nemokumas, kuris suprantamas kaip... 39. Sprendžiant dėl UAB „Murena“ faktinio nemokumo ginčo sandorio sudarymo... 40. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu... 41. Dėl sandorio šalių nesąžiningumo... 42. Viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų yra šalių nesąžiningumas. Asmens... 43. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis... 44. Dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų... 45. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčijamas sandoris... 46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditorius turi... 47. Dėl sandorio sudarymo neprivalomumo teisėjų kolegija pažymi, kad teismų... 48. CK 6.66 straipsnio 3 dalis numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio... 49. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 50. Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo... 51. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja,... 52. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo... 53. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas sandoris taip pat... 54. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 55. Dėl restitucijos taikymo... 56. Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 57. Dėl procesinių palūkanų... 58. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių... 63. Ieškinį tenkinti.... 64. Pripažinti 2009 m. kovo 26 d. susitarimą Nr. 45, sudarytą tarp ieškovo UAB... 65. Priteisti iš atsakovo UAB „Argensta” (įmonės kodas 301545558) ieškovui...