Byla 2-1743-236/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5222-345/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Milsa“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Dolomitas“,

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Milsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“, prašydamas panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-482, kuriuo buvo atmesti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymai, pateikti pirkimo 2, 3 ir 4 dalims; panaikinti perkančiosios organizacijos 2015 m. birželio 11 d. sprendimą „Dėl atviro konkurso MT-8-2“ Nr. 2(VPK)-532, kuriuo buvo atmesta tiekėjo UAB „Milsa“ 2015 m. birželio 4 d. pretenzija Nr. 42; įpareigoti perkančiąją organizaciją iš naujo įvertinti tiekėjo UAB „Milsa“ pasiūlymų, pateiktų 2, 3 ir 4 pirkimo dalims, atitikimą konkurso sąlygose nustatytiems reikalavimams; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo konkurso procedūras, įpareigoti perkančiąją organizaciją nesudaryti viešojo pirkimo sutarties 2, 3 ir 4 dalims, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

6Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesutikdamas su minėta nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neįvertino ieškovo ieškinyje nurodytų akivaizdžiai nepagrįstų argumentų. Atsakovo teigimu, ieškovas savo nuožiūra interpretavo Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 305/2011 reikalavimus, pateikė sau palankų reglamente vartojamų sąvokų išaiškinimą. Be to, ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

7Atsakovo manymu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir apimtys neatitiko paties ieškinio reikalavimų ir galimo teismo sprendimo šioje byloje esmės. Atsakovas nurodė, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės trikdo nustatytus geležinkelio kelių remonto darbų grafikus, todėl keliama grėsmė geležinkelio eismo saugumui. Tuo tarpu, ieškovo interesus, atsakovas laikė, išimtinai privačiais, kurie nėra proporcingi atviro konkurso procedūrų sustabdymu sukeliamiems padariniams.

8Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Milsa“ prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Ieškovo teigimu, atsakovas neįrodė, kad atsakovas privalo patiekti naują skaldą per liepos mėnesį. Be to, ieškovo neįrodė viešojo intereso svarbos.

9Vilniaus apygardos teisme 2015 m. liepos 15 d. gautas atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

10Ieškovas UAB „Milsa“ atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašė atsakovo prašymą atmesti.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė sutikti su atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ atskiruoju skundu, atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2015 m. liepos 15 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo UAB „Milsa“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

13Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dėl ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo užtikrinimo.

14Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, padaręs išvadas, jog nesustabdžius procedūrų, galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo reikšmė iš esmės būtų sumenkinta, nes susiklosčiusios aplinkybės galimai sąlygotų naujų ginčų dėl vėlesnių pirkimo procedūrų ar kitokio pobūdžio ginčų atsiradimą. Tačiau teismas nurodė, jog su atskiruoju skundu atsakovas pateikė duomenis, kuriais remiantis teismas padarė priešingą išvadą.

15Teismas nustatė, jog atsakovas vykdė atvirą konkursą - granitinės skaldos pirkimo procedūras. Teismas sutiko su atsakovu, jog geležinkelių infrastruktūros priežiūra yra glaudžiai susijusi su viešuoju interesu, kadangi traukinių eismo saugumo užtikrinimui reikalinga nuolatinė kelių priežiūra, kurios metu keičiami bėgiai, kelio gardelės, pabėgių tvirtinimo elementai, skaldos valymas, naudojant skaldą.

16Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2015 m. liepos 2 d. telegramą, sprendė, jog atsakovo laiku ir tinkamai atliekami darbai turi tiesioginę įtaką saugaus eismo užtikrinimui. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kelių priežiūra ir tam reikalingų medžiagų pirkimas pagal savo pobūdį yra susijęs su svarbių visuomenės poreikių užtikrinimu, darė išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek krovinių vežėjų, tiek vežimo užsakovų teisėtus lūkesčius dėl negautų pajamų, keleivių suinteresuotumą važiuoti traukiniais saugiai bei iš anksto numatytais tvarkaraščiais.

17Teismas pripažino, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra proporcingos ir ieškovui suteikė nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą. Teismas pažymėjo, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo (CPK 5 str., VPĮ 96 str.), o ieškinio netenkinimo atveju atsakovui būtų padaryta žala, kurios atlyginimas būtų komplikuotas.

18III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19Ieškovas UAB „Milsa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį, įpareigoti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos pateikti informaciją ir atliktų tyrimų duomenis (su paaiškinimais), kurie buvo surinkti tikrinant Kauno ir Vilniaus (Panerių) geležinkelio stotyse AB „Dolomitas“ galimai iš Baltarusijos Respublikos atvežtą skaldą; priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

201) Pirmosios instancijos teismas turėtų pripažinti, jog atsakovas nesilaikė pirkimo procedūros, nepagrįstai pašalino ieškovą iš pirkimo procedūros, neatliko būtinų veiksmų dėl galimai AB „Dolomitas“ nustatytos neįprastai mažos kainos bei neatliko išsamaus vertinimo, ar AB „Dolomitas“ atitinka kitus tiekėjui keliamus reikalavimus. Be to, yra pagrindo manyti, kad perkančioji organizacija pažeidė pirkimo procedūras

212) Laikinosios apsaugos priemonės vienintelė efektyvi priemonė ieškovui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Užsitęsus ginčui, pirkimo procedūros gali būti užbaigtos bei pirkimo sutartis gali būti įvykdyta, kas apsunkintų restitucijos taikymą bei pareikalautų iš perkančiosios organizacijos papildomų lėšų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo;

223) Viešųjų pirkimų tarnyba yra daug kartų nustačiusi, jog AB „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, todėl ši aplinkybė laikytina svarbia sprendžiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

234) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta 2015 m. liepos 2 d. telegrama, kuri pripažintina nepatikimu įrodymu ir yra laikytina nuskanuotu dokumentu;

245) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek krovinių vežėjų, tiek vežimo užsakovų teisėtus lūkesčius;

256) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismo nustatytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja viešajam interesui. Ieškovo teigimu, nepanaikinus teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties galėtų nukentėti viešasis interesas, kadangi AB „Dolomitas“ iš Baltarusijos atvežta skalda yra nesertifikuota. Tuo tarpu, atsakovas, būdamas atsakinga bendrove, turėtų būti ypatingai suinteresuotas nustatyti ar AB „Dolomitas“ patieks kokybišką ir sertifikuotą skaldą;

267) Ieškovo žiniomis 2015 m. vasaros laikotarpiu AB „Dolomitas“ keletą kartų atvežė nesertifikuotą granitinę skaldą tiesiogiai iš Baltarusijos į Kauno ir Panerių (Vilnius) geležinkelio stotis. Ieškovo duomenimis, į Kauno geležinkelio stotį buvo atvežta 3 300 tonų skaldos, o į Panerių (Vilniuje) geležinkelio stotį buvo atvežta 4 800 tonų skaldos iš Baltarusijos. Ne maisto produktų inspekcija patikrino AB „Dolomitas" į Panerių ir Kauno geležinkelio stotis atvežtą skaldą. Manytina, kad artimiausiu metu Ne maisto produktų inspekcija turėtų pateikti išvadą, iš kur buvo atvežta granitinė skalda, koks granitinės skaldos kiekis buvo atvežtas ir kokie dokumentai yra pridėti prie šios skaldos. Tuo atveju, jeigu Ne maisto produktų inspekcijai atlikus tyrimą pasitvirtintų įtarimai, kad AB „Dolomitas“ iš Baltarusijos pateiktą nesertifikuotą skaldą ketino tiekti atsakovui, tokie veiksmai turėtų būti laikomi atviro konkurso sąlygų pažeidimu.

27Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašo atskirojo skundo netenkinti ir jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas - 21 Eur žyminį mokestį, sumokėtą atsakovui teikiant 2015 m. liepos 8 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarties. Atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo šiuos atsikirtimus:

281) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo proporcingos ir ieškovui suteikė nepagrįstą pranašumą prieš atsakovą, todėl laikytina pakankamu pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms panaikinti šioje byloje;

292) Ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas;

303) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia krovinių vežėjų, vežimo užsakovų teisėtus lūkesčius dėl negautų pajamų, taip pat keleivių suinteresuotumą važiuoti traukiniais saugiai bei iš anksto numatytais tvarkaraščiais;

314) Ieškovas nepagrįstai teigia, jog nepanaikinus skundžiamos nutarties galėtų nukentėti viešasis interesas.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis paliktina nepakeista.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

35Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas atsakovo atskirasis skundas ir kuria patenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

36Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde prašė įpareigoti Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos pateikti informaciją ir atliktų tyrimų duomenis (su paaiškinimais), kurie buvo surinkti tikrinant Kauno ir Vilniaus (Panerių) geležinkelio stotyse AB „Dolomitas“ galimai iš Baltarusijos Respublikos atvežtą skaldą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pagal bylos duomenis laiko minėtą prašymą nepagrįstu, todėl atmestinu.

37CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 4237 straipsnio 1 dalį teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.

38Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas viešuoju pirkimu siekia įsigyti granitinę skaldą, skirtą geležinkelių infrastruktūrai.

39Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog objektyvus viešo intereso egzistavimas sprendžiant ginčus dėl viešojo pirkimo tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, kai ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimų teisėtumas, viešas interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto ir neracionalaus lėšų panaudojimo bei užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1762/2010, 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1682/2012; kt.). Tačiau viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali žymiai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės bei teisėti interesai ir dėl to padaryta žala socialiai reikšmingoms vertybėms. Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2037/2012; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1809/2012; 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1665/2012; ir kt.). Kaip jau buvo minėta, atsakovas perka granitinę skaldą, skirtą geležinkelių infrastruktūrai. Atsižvelgdamas į perkamo objekto svarbą visuomenei, visuomenės saugumą, naudojantis geležinkelių infrastruktūra, taip pat geležinkelių infrastruktūros funkcionalumo užtikrinimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia tiek krovinių vežėjų, tiek vežimo užsakovų, tiek keleivių teisėtus lūkesčius.

40Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio pagrįstumo klausimas bus išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėtų pripažinti, jog atsakovas nesilaikė pirkimo procedūros, nepagrįstai pašalino ieškovą iš pirkimo procedūros, neatliko būtinų veiksmų dėl galimai AB „Dolomitas“ nustatytos neįprastai mažos kainos bei neatliko išsamaus vertinimo, ar AB „Dolomitas“ atitinka kitus tiekėjui keliamus reikalavimus, laikomi nepagrįstais. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai išaiškino, jog ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl viešojo pirkimo konkurso procedūrų tęsimas ieškovo teisių bei teisėtų interesų nepažeis. Pažymėtina, jog, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, laikinosios apsaugos priemonės nėra ir negali būti savaime laikoma priemone pasinaudoti teise į teisminę gynybą, kadangi pastarosios yra skirtos garantuoti realų ir tinkamą teismo sprendimo įvykdymą ir yra neužkertančios ieškovui teisės į teisminę gynybą.

41Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta 2015 m. liepos 2 d. telegrama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindu minėto dokumento laikyti nepatikimu įrodymu bei abejoti jo autentiškumu.

42Apeliacinis teismas pažymi, jog kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą bei siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, privalo įsitikinti, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Priešingu atveju, teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galbūt nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-652/2010, 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-535/2010; 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-363-2013 ir kt.).

43Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors aukščiau nurodytas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau galimai preliminariai patvirtina ieškinio reikalavimų nepagrįstumą, todėl apelianto atskirojo skundo tenkinimas paneigtų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybę bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą.

44Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ nuolatinio Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidinėjimo, AB „Dolomitas“ iš Baltarusijos atvežtos nesertifikuotos skaldos) neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

45Nagrinėjamu atveju šalys viena iš kitos prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas atskirajame skunde prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovo 21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, taip pat aplinkybę, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, ieškovo prašymas atmestinas, atsakovo prašymas tenkintinas (CPK 93 str. 1 d.).

46Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

47Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

49Priteisti iš ieškovo UAB „Milsa“ atsakovui AB „Lietuvos geležinkeliai“ 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Milsa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui AB... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą... 6. Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“, nesutikdamas su minėta nutartimi,... 7. Atsakovo manymu, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių turinys ir... 8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Milsa“ prašė atsakovo... 9. Vilniaus apygardos teisme 2015 m. liepos 15 d. gautas atsakovo AB „Lietuvos... 10. Ieškovas UAB „Milsa“ atsiliepime į atsakovo prašymą dėl laikinųjų... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi nutarė sutikti su... 13. Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos dėl... 14. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 30 d.... 15. Teismas nustatė, jog atsakovas vykdė atvirą konkursą - granitinės skaldos... 16. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą 2015 m. liepos 2 d. telegramą,... 17. Teismas pripažino, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra... 18. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 19. Ieškovas UAB „Milsa“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 20. 1) Pirmosios instancijos teismas turėtų pripažinti, jog atsakovas nesilaikė... 21. 2) Laikinosios apsaugos priemonės vienintelė efektyvi priemonė ieškovui... 22. 3) Viešųjų pirkimų tarnyba yra daug kartų nustačiusi, jog AB „Lietuvos... 23. 4) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovo pateikta 2015... 24. 5) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog pritaikytos... 25. 6) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog teismo nustatytos... 26. 7) Ieškovo žiniomis 2015 m. vasaros laikotarpiu AB „Dolomitas“ keletą... 27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“... 28. 1) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje pritaikytos... 29. 2) Ieškovas neįrodė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo... 30. 3) Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad laikinosios... 31. 4) Ieškovas nepagrįstai teigia, jog nepanaikinus skundžiamos nutarties... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 35. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis,... 36. Apeliacinis teismas pažymi, jog apeliantas atskirajame skunde prašė... 37. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 38. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas viešuoju pirkimu... 39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog objektyvus viešo intereso... 40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio pagrįstumo klausimas... 41. Apeliacinis teismas taip pat laiko nepagrįstais apelianto argumentus, jog... 42. Apeliacinis teismas pažymi, jog kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 43. Nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismu informacinės sistemos LITEKO duomenimis,... 44. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai (dėl AB „Lietuvos... 45. Nagrinėjamu atveju šalys viena iš kitos prašė priteisti bylinėjimosi... 46. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 47. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 48. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.... 49. Priteisti iš ieškovo UAB „Milsa“ atsakovui AB „Lietuvos...