Byla e2A-201-516/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Fildingas“, T. G., uždaroji akcinė bendrovė Statybos valdymo biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Flameksas“ ir Ko

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Nijolės Piškinaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AVA statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Fildingas“, T. G., uždaroji akcinė bendrovė Statybos valdymo biuras, uždaroji akcinė bendrovė „Flameksas“ ir Ko.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl žalos atlyginimo už defektus, nustatytus per garantinį terminą.
  2. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „AVA statyba“ 76 193,07 Eur žalos atlyginimo, 6 658,36 Eur patirtų eksperto ir teisininko išlaidų ir atlyginti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme numatytas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  3. Nurodė, kad su atsakove UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis) dėl karvidės su pieno bloku statybos. Rangovė UAB „AVA statyba“ sutartą objektą pastatė, o užsakovė už atliktus darbus atsiskaitė. Objektas buvo pastatytas pagal trečiojo asmens projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro parengtą techninį projektą ir prižiūrint trečiajam asmeniui statinio statybos techniniam prižiūrėtojui UAB „Fildingas“. Rangos sutartyje šalys susitarė, kad atsiradus statybos trūkumams (defektams) ir nepavykus kartu surašyti defektų akto, ar rangovei nesutinkant su aptiktais statybos trūkumais, užsakovė samdo statinio eksperto kvalifikaciją turintį asmenį, kad šis atliktų statybos trūkumo ekspertizę.
  4. Ieškovė 2014 m. gegužės 19 d. raštu pakvietė atsakovę UAB „AVA statyba“

    52014 m. gegužės 28 d. atvykti apžiūrėti statybos objektą, peržiūrėti statybos ir kitą dokumentaciją ir iki 2014 m. birželio 4 d. kartu pagal rangos sutarties 49 punktą surašyti dvišalį defektų aktą dėl statybos trūkumų. Rangovė į susitikimą atvyko, tačiau defektų aktas nebuvo surašytas, nes rangovė ir projektuotojas pageidavo daugiau laiko galutinei pozicijai užimti. Buvo susitarta, kad užsakovė raštu išdėstys apžiūros metu išsakytas mintis ir pateiks jas rangovei su projektuotoju, o šie raštu iki 2014 m. birželio 4 d. išdėstys savo poziciją ir pasiūlymus dėl defektų pašalinimo būdo ir terminų.

  5. Dėl ekspertizės atlikimo vyko susirašinėjimas, tačiau rangovė nebendradarbiavo, nepagrįstai delsė duoti konkrečius atsakymus, atsakydama tik 2014 m. liepos 7 d. raštu „Dėl defektinio akto“. Ieškovė pažymėjo, kad nesurašius sutartinio dvišalio defektų akto, užsakovė

    62014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo ekspertizių centru, pagal kurią teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertizę dėl defektų: 1 (visose 4Ž1g patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija), 3 (lupasi dažai nuo kuro sandėlio 1ž1b lauko sienų), 4 (sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) renkasi vanduo), 5 (lupasi dažai nuo pieno bloko 4Ž1g pamatų išorėje), 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje (4Ž1g, 1-8) ir palaikymo patalpoje 1-7), 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje vedančiame iš palaukimo patalpos (4Ž1g, 1-7) į karvidės 1-2 pusę), 9 (šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje 1-8 suskilę ir iškritę grindų plytelės, iš tarpų plytelių išsiplovė užpildančios medžiagos, todėl kaupiasi nešvarumai), 10 (techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15) katilinėje pro apačią iš melžimo patalpos 1-8 renkasi vanduo), 11 (surūdijo melžimo patalpos (4Ž1g, 1-8) sienos), 13 (šaldytuvo patalpoje 1-18 prie pakeliamų vartų nuo durų staktos nusilupo dažai), 16 (laiptinės (4Ž1g, 1-18) apačioje prie laiptų drėksta siena), 17 (pieno bloke 4Ž1g antro aukšto visose administracinėse patalpose drėksta „Amstrong“ pakabinamos lubos), 19 (aikštelėje b1 ant trinkelių dangos kaupiasi vanduo, nes nėra nuolydžių), 20 (nesandarūs lietvamzdžių latakų prie pieno bloko sudūrimai, todėl vanduo nuo stogo patenka ant sienų), 21 (nuo stogo nukrito sniego gaudytuvai), 24 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia droselių sistema stogo ventiliacijos valdymui) ir 28 (karvidėje (4Ž1g, 1-1) neveikia šepečiai, netinkamai išvedžiota elektros instaliacija šepečių pajungimui).

  6. Ieškovė teigė, jog išlaidos, atsiradusios siekiant surinkti įrodymus apie defektų faktą, yra užsakovės nuostoliai, todėl iš rangovės užsakovei priteistini 6 658,36 Eur turėtoms eksperto ir teisininko išlaidoms atlyginti. 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktu buvo nustatyta, kad rangovė UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už 2011 m. sausio 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties pagrindu atliktus garantinius trūkumus (defektus): 1, 4, 6, 7, 9 10, 11, 16, 17, 19, 20, 24, 28. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. rangovei pateikė pretenziją ir pareikalavo, kad defektų šalinimo darbai būtų pradėti per 7 darbo dienas ir užbaigti iki 2014 m. spalio 17 d., priešingu atveju užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Ieškovės teigimu, rangovė iš esmės pašalino dalį smulkių defektų: Nr. 3, 5, 13, 17, 19, 20, 24 ir kai kuriuos kitus, o dėl defektų Nr. 6, 7, 11 fakto nustatymo užsakė ekspertizę.
  7. 2015 m. kovo 23 d. UAB „AVA statyba“ informavo, kad 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos reikalavimų dėl defektų Nr. 1, 4, 6, 7, 9, 10, 11, 16 ir dėl reikalavimo įvykdyti iš teisės aktų ir rangos sutarties kilusias prievoles dėl defektų šalinimo ir nuostolių, atsiradusių dėl defektų fakto nustatymo, atlyginimą, netenkins. Tuo pagrindu ieškovė ir UAB „Statranga“ (vykdytoja) 2015 m. liepos 14 d. sudarė Vazniškių žemės ūkio bendrovės karvidžių defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartį, kuria remiantis vykdytojas parengė remonto projektą ir pašalino defektus. Už defektų pašalinimą užsakovė vykdytojui sumokėjo 62 473,61 Eur ir 13 119,46 Eur PVM. Už ekspertinį aktą užsakovė sumokėjo 2 606,58 Eur ir 547,38 Eur PVM.
  8. Ieškovė nurodė, kad pagal 2010 m. lapkričio 8 d. Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį pasamdė UAB „Fildingas“ valdyti statybos darbus objekte ir atlikti jų techninę priežiūrą. 2012 m. balandžio 3 d. Statybos užbaigimo aktą pasirašė techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo T. G.. Ieškovė pažymėjo, kad rangos sutartimi su UAB „AVA statyba“ šalys įsipareigojo niekam neperduoti nei savo teisių, nei pareigų, tačiau rangovė raštuose prisipažįsta, kad subrangove pagal rangos sutartį pasamdė UAB „Fildingas“, kuri atliko darbus, kuriuose atsirado defektai Nr. 9, 19 ir 20. Ieškovės teigimu, rangovė, prižiūrėtoja UAB „Fildingas“ ir T. G. yra nesąžiningi, nes pažeisdami imperatyvias teisės aktų normas ir sutartis su rangove iš savanaudiškų paskatų susimokė veikti prieš užsakovę. Ieškovės teigimu, prižiūrėtoja turėjo atstovauti užsakovės interesams atliekant rangovės atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą. Ieškovė preziumuoja, kad objekto statybos prižiūrėtoja subrangove pasirinkta ne pagal jos statybinių darbų kvalifikacijas, bet siekiant išvengti statybos darbų kontrolės objekte. Ieškovė nurodė, kad rangovė melavo, kai perduodama atliktus darbus užsakovei deklaravo, jog darbai yra be trūkumų. Rangovė, pasirinkdama UAB „Fildingas“ subrangove, tyčia buvo neatsargi, neteisėtai išvengė kontrolės, todėl yra atsakinga už visas tokio savo elgesio pasekmes.
  9. Rangos sutartimi šalys susitarė, jog rangovė statybos darbus turi atlikti pagal projektuotojo parengtą objekto projektą. Ieškovė nurodė, kad rangovė privalo įspėti užsakovę, jeigu užsakovės pateiktas techninis projektas ar nurodymai dėl darbo atlikimo būdo kelia grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar statinio tvirtumui ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą. Esminiai techninio projekto trūkumai negalėjo lemti darbo projekto kokybės, nes darbo projekto rengimo metu visi rangovei atsiradę neaiškumai turėjo būti pašalinti. Byloje nėra duomenų, kad rangovei būtų kilę kokių nors klausimų dėl techninio projekto įgyvendinimo darbo projektavimo procedūroje. Dėl šios priežasties rangovė yra atsakinga už atsiradusius objekto trūkumus. Ieškovės teigimu, objektas yra naudojamas pagal paskirtį – karvių fermai. Tą patvirtina Ekspertiniame akte pateiktos išvados. Rangovė nenurodė, kad atlikdama statybos darbus turėjo pagrindo manyti, jog technologiniai procesai objekte vyks pagal kitokias normas ar technologijas. Ieškovės teigimu, defektų atsiradimo priežastis yra rangovės netinkamai atlikti statybos darbai objekte, todėl darytina išvada, kad rangovė yra atsakinga už defektus ir dėl jų nustatymo ir pašalinimo atsiradusią ir atsirasiančią žalą.
  10. Ieškovė pažymėjo, kad defektai Nr. 1 ir Nr. 12 – neveikianti priešgaisrinė signalizacija ir surūdiję detektoriai, yra paslėptas defektas. Defektą UAB „Statranga“ pašalino už 1 149,96 Eur ir 241,49 Eur PVM, iš viso už 1 391,45 Eur, todėl šią 1 391,45 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nurodė, kad darbų priėmimo metu priešgaisrinė signalizacija veikė, o atsakovės argumentai, kad priešgaisrinė sistema nebuvo tinkamai eksploatuojama, nėra susiję su nejudančių priešgaisrinės sistemos sudedamųjų dalių surūdijimu. Pagal Ekspertinį aktą nustatyta, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalėjo pareikalauti, kad rangovė parengtų darbo projektą, pateiktų panaudotų statybos produktų atitikties dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad prižiūrėtoja veikė interesų konfliktų sąlygomis (buvo rangovės subrangovė), tikėtina, kad dėl to savo pareigas atliko netinkamai.
  11. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 6 – besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje, pagal Ekspertinį aktą taip pat yra paslėptas defektas. Defektą vykdytoja pašalino už 21 996,14 Eur ir 4 619,19 Eur PVM, iš viso už 26 615,33 Eur, todėl šią 26 615,33 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Rangovės teigimu, UAB „AVA statyba“ darbus atliko pagal techninį projektą ir neturėjo prievolės dirbti pagal darbo projektą, o patalpose esanti per didelė drėgmė ir ventiliacijos trūkumas sukėlė defekto atsiradimą. Ieškovė atkreipė dėmesį į projektuotojo 2014 m. birželio 4 d. rašte nurodytus įtarimus, kad konstrukcijos buvo nepakankamai nusausintos ar nenuriebalintos prieš dažant. Ieškovės teigimu, rangovė privalėjo konstrukcijų dažymo darbus vykdyti vadovaudamasi LST EN ISO 12944-2:2000 „Dažai ir lakai. Plieninių konstrukcijų apsauga nuo korozijos apsauginėmis dažų sistemomis. Aplinkos klasifikacija“ (ISO 12944-2:1998) reikalavimais ir įvertinti agresyvios aplinkos įtaką statybinių konstrukcijų būklei.
  12. Kitas paslėptas defektas Nr. 7 pasireiškė ištrupėjusiu grindų betono paviršiumi koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę. Defektą vykdytoja pašalino už 3 900,51 Eur ir 819,11 Eur PVM, iš viso už 4 719,62 Eur, todėl šią 4 719,62 Eur sumą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Ieškovė nesutiko su atsakovės pateikiama pozicija, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija. Ieškovė rėmėsi ŽŪ TPT 01:2009 60 punktu, kuriame yra nurodyta, kad „galvijų laikymo patalpose grindys turi būti lygios, neslidžios, mažai laidžios šilumai, nelaidžios drėgmei, atsparios srutoms ir dezinfekuojantiems skysčiams. Galvijų vaikščiojimo vietose betoninės grindys įstrižai rifliuojamos 100–120 mm tinkleliu, 10x10 mm dydžio grioveliais arba šiurkštinamos kitomis priemonėmis.“ Techniniame projekte buvo numatyta supjaustyti betoną juostelėmis, o atsakovei žinant, kad toks betono pjaustymas yra neleistinas, vis tiek šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame

    7UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte.

  13. Ieškovė nurodė, kad defektas Nr. 9 išoriškai pasireiškė šaldytuvo patalpoje ir karuselės patalpoje atsiklijavusiomis, suskilusiomis ir iškritusiomis grindų plytelėmis, iš jų tarpų išsiplovusiomis užpildančiomis medžiagomis, vandens nenubėgimu į vandens surinkimo trapus ir laikymusi grindų paviršiuje. Defektų šalinimo darbų metu nuardžius esamų plytelių dangą buvo rasta, jog keliose vietose plytelės buvo suklotos dviem sluoksniais, klijai po plytelėmis paskirstyti netolygiai. Ieškovė preziumuoja, kad tokiu būdu atsakovė (jos subrangovė

    8UAB „Fildingas“) nesėkmingai siekė ištaisyti neteisingai suformuotus betoninio pagrindo ir išlyginamųjų sluoksnių nuolydžius. Atvirkštiniai ar per maži nuolydžiai lėmė vandens laikymąsi ant šildomų grindų. Šildomos grindys nuolatos intensyviai garina ant jų esančias balas ir taip didina santykinę drėgmę, kuri neigiamai veikia objektą ir galėjo paskatinti defektų, susijusių su padidinta drėgme ir / ar korozija, atsiradimą ir / ar progresavimą. Turint tikslą pagreitinti melžimo patalpos džiovinimą, 2013 m. buvo įrengti ventiliatoriai. Ieškovės teigimu, UAB „Alzida“ ekspertiniame akte nepagrįstai teigiama, kad patalpos santykinio oro drėgnumo padidėjimas priklauso nuo ieškovės veiksmų, nes ji neįjungia priverstinės ventiliacijos, todėl netinkamai eksploatuoja patalpas. Tai nepašalina atsakovės atsakomybės, nes techniniame projekte priverstinė ventiliacija nebuvo numatyta. Ieškovė pažymėjo, kad pagal Ekspertinį aktą, nekokybiškos grindys ir gretimų patalpų neizoliavimas nuo drėgmės patalpoje lėmė, kad drėksta gretimos patalpos, todėl buvo konstatuoti defektai Nr. 4, 10 ir 16. Defektas Nr. 4 pasireiškė tuo, kad sandėlio patalpoje rinkosi vanduo. Tai paslėptas defektas, kurį rangovė iš pradžių pripažino, nes 2013 m. kovo mėnesį įdėjo slenkstį, tačiau darbai arba rezultato nedavė, arba defektas atsinaujino. Defektas Nr. 10 pasireiškė tuo, kad techninėje patalpoje pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, kuris skverbėsi pro pertvaros ir grindų sandūrą. Projektuotojas 2014-06-04 rašte Nr. SD-172 teigė, kad galima defektų Nr. 4 ir 10 priežastis yra neužhermetizuotos sienų ir grindų konstrukcijų sandūros. Techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta „Grindų ir sienų sandūros visu perimetru užsandarinamos hermetiku. Sprendėma darbo projekte ir tai turėjo būti derinama su projekto autorine priežiūra.“ Darbo projekto rangovė šioje dalyje neparengė, todėl yra atsakinga už defektą ir dėl to atsiradusius ieškovės nuostolius. Defektas Nr. 16 pasireiškė tuo, kad laiptinės apačioje prie laiptų drėksta siena. Tai taip pat nustatyta kaip paslėptas defektas. Projektuotojo rašte Nr. SD-172 pažymėjoma: „visi sprendiniai turėjo būti tikslinami statybos rangovo parengtame darbo projekte, kuriame jis turėjo susiderinti visų patalpų įrengimo sprendinius, įskaitant apdailos, hidroizoliacines ir kitas medžiagas su projekto autorine ir technine priežiūra ir ypatingai atkreipti dėmesį į drėgnų patalpų įrengimo reikalavimus.“ Tačiau rangovė jokių sprendinių nepateikė ir nederino.

  14. Ieškovė nurodė, kad defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 UAB „Statranga“ pašalino už 29 927,13 Eur ir 6 284,7 Eur PVM, iš viso už 36 211,83 Eur, todėl šią 36 211,83 Eur sumą ieškovė prašė priteisti. Ieškovė patvirtino, kad atsižvelgdama į faktą, jog vykdytoja UAB „Statranga“ darbus vykdė nenutraukdama ieškovės gamybinio proceso (tuo pačiu metu, kai remonto darbų vietoje kas dieną nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 16 iki 20 val. buvo pamelžiama po 543 karves), sutiko sumokėti pagrįstai nurodytą didesnę defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatoje nurodytą (7 089,46 ir 13 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko defektų šalinimo sutartyje numatytos kainos.
  15. Atsakovė UAB „AVA statyba“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad UAB „AVA statyba“ visus savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytą rangos sutartį įvykdė tinkamai. 2014 m. užsakovei pradėjus reikšti pretenzijas dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, dėl kurių objekte atsirado defektai, šalys tarpusavio ginčą kurį laiką sprendė taikiai. Atsakovės teigimu, dalis defektų, dėl kurių UAB „AVA statyba“ prisiėmė atsakomybę, buvo pašalinti, tačiau kita dalis defektų, dėl kurių ieškovė pareiškė ieškinį, atsakovės nuomone, yra atsiradę ne dėl jos kaltės, o pačios užsakovės arba jos pasamdytų asmenų kaltų veiksmų / neveikimo, už kuriuos rangovė jokiais atvejais neatsako
  16. Atsakovė nesutiko, kad defektas Nr. 1 ir 12 (neveikia priešgaisrinė signalizacija, jos detektoriai surūdiję) atsirado dėl rangovės kaltės. Vazniškių žemės ūkio bendrovės užsakymu techninio projektuotojo UAB Statybos valdymo biuro rengtame techniniame projekte buvo numatyta, kad minimali vidaus temperatūra pieno bloke eksploatacijos metu yra +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., buitinėse patalpose eksploatacijos metu +20°C, o santykinė oro drėgmė 40–70 proc. Įvairių apžiūrų metu buvo nustatyta, jog patalpose esantis 86,8 proc. santykinis oro drėgnumas žymiai viršija projekte nurodytą maksimalią (40–70 proc.) reikšmę, dėl ko patalpose atsiranda vandens garų kondensatas, o tai yra itin stiprus korozijos veiksnys, įtakojantis visų šioje patalpoje panaudotų statybinių medžiagų ir įrengimų greitesnį irimą. Atsakovė pažymėjo, kad užsakovės ne kartą prašė pateikti priešgaisrinės sistemos eksploatacijos žurnalą ir duomenis, ar šios sistemos eksploatacijos metu buvo atlikta techninė priežiūra ir bandymai, kaip tai numatyta LR teisės aktuose, tačiau dokumentų iki šiol negavo. Atsakovė preziumuoja, kad nuo objekto perdavimo užsakovė neatliko priešgaisrinės sistemos techninės priežiūros bei bandymų ir dėl šios priežasties sugedo priešgaisrinė signalizacija bei surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje. Atsakovė prieštarauja, kad defektas Nr. 6 (besilupantys priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje) ir defektas Nr. 11 (atsiradusios rūdys ant sieninių plokščių) atsirado dėl rangovės kaltės. Atsakovė nurodė, kad defektas atsirado dėl netinkamo objekto eksploatavimo, nesilaikant techniniame projekte numatytų rodiklių. Atsakovės žiniomis, patalpos yra naudojamos neįjungus priverstinės ventiliacijos, o tai sąlygoja žymiai didesnį oro drėgnumą patalpose, kondensaciją ir aplinkos koroziškumą, kuris vyksta dėl melžimo patalpose numatytų oro sąlygų parametrų nesilaikymo. Atsakovė taip pat nesutiko, kad ji yra atsakinga už defektą Nr. 7 (išsidėvėjęs grindų betonas koridoriuje). Pagal 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ apžiūros aktą, grindims išlieti rangovės panaudota betono klasė atitinka projekto reikalavimus, tačiau normalaus betono supjaustymas siauromis juostelėmis (toks sprendinys buvo numatytas užsakovės parengtame objekto techniniame projekte) prieštarauja įprastai praktikai ir sąlygoja greitesnį betono irimą. Pažymėtina, kad rangovė šiuos darbus atliko būtent taip, kaip yra numatyta užsakovės rangovei pateiktame UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte, todėl visas pretenzijas, susijusias su netinkamais techninio projekto sprendinių parinkimais ir dėl to vėliau atsiradusiais trūkumais, kuriuos sąlygojo ne rangovės statybinės klaidos, o spartesnis grindų dangos dilimas, užsakovė turėtų reikšti projektuotojui. Atsakovė nurodė, kad defektai Nr. 4, 9, 10 ir 16 (suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, iš tarpų tarp plytelių išsiplovusios užpildančios medžiagos, renkasi vanduo, drėksta siena) atsirado dėl netinkamos patalpų eksploatacijos užsakovei naudojant aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais, kurios naudojimas nebuvo numatytas techniniame projekte. Rangovė visus darbus atliko pagal techninį projektą ir iki pat šios dienos jokių nukrypimų nuo techninio projekto nustatyta nėra. Pažymėjo, kad subrangovė UAB „Fildingas“ atsakomybę dėl defekto Nr. 9 pripažino. Atsakovė UAB „AVA statyba“ mano, jog defekto Nr. 9 atsiradimas yra arba užsakovės netinkamos patalpų eksploatacijos pasekmė, arba techninio projektuotojo netinkamas projekto sprendinių parinkimas. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutiko su ieškovės nurodytų defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbų kaina, o tuo pačiu ir ieškovės tariamai patirta žala, nes defektų šalinimo darbus atliko ieškovės pasamdytas vykdytojas, o vietoje eksperto S. M. parengtame ekspertiniame akte numatytų 19 481 Eur, šių defektų šalinimo darbų kaina pakilo iki 36 211,83 Eur. UAB „AVA statyba“, nesutikdama su tuo, kad ji apskritai yra kalta dėl defektų Nr. 9, 4, 10, 16 atsiradimo, pažymėjo, jog toks išlaidų padidėjimas minėtų trūkumų šalinimui nėra pagrįstas. Atsakovė pastebi, kad vykdytojos ieškovei pateiktas 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas negali būti laikomas tinkamai pagrindžiančiu karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatos kainą. Šiame rašte nenurodėma, kaip jame išvardinti vykdytojos užfiksuoti trūkumai įtakoja tolesnius vykdytojos atliekamus remonto darbus, nedetalizuojama, kokie papildomi darbai turi būti atlikti, kaip jų atlikimas įtakos defektų šalinimo darbų kainą, nepateikia jokios papildomų darbų sąmatos su konkrečiu jos pagrindimu. Iš šio pranešimo negalima daryti jokių išvadų apie jame minimų trūkumų priežastis ir galimai dėl jų atsiradimo kaltą (-us) asmenį (-is). Atsakovė nurodė, kad ieškovė neteisėtai reikalauja, be pradiniame ieškinyje nurodytos tariamai padarytos žalos, taip pat atlyginti ir ieškovės papildomas išlaidas, patirtas vykdytojai atliekant defektų Nr. 9, 4, 10, 16 šalinimo darbus. Atsakovė pažymėjo, kad tarp užsakovės ir vykdytojos UAB „Statranga“ pasirašytos defektų šalinimo statybos darbų rangos sutartyje nurodyta, jog darbo rezultato kaina šios sutarties sudarymo dieną yra 58 866,50 Eur su PVM. Užsakovė su vykdytoja tame pačiame šios sutarties punkte sutarė, jog „darbo rezultato kaina negali būti didinama“. Atsižvelgiant į tai, ieškovė neturėjo jokios sutartinės prievolės ir jokio pagrindo mokėti vykdytojai papildomas sumas už defektų šalinimo darbus, o tai reiškia, jog tokios išlaidos buvo patirtos pačios Vazniškių žemės ūkio bendrovės rizika ir nėra reikalautinos atlyginti iš atsakovės.
  17. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) nuo defektų pašalinimo kainos dalies. Atsakovė nurodė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 28 dalimi, 57 straipsniu, 58 straipsniu, PVM mokėtojas turi teisę į PVM atskaitą, jeigu jis, vykdydamas savo tiesioginę veiklą, perka PVM apmokestinamas paslaugas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, sumokėdama vykdytojai už neva dėl atsakovės kaltės atsiradusių defektų šalinimo darbus, patyrė išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su ieškovės vykdoma veikla. Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę susigrąžinti savo veiklos pagrindu sumokėtą PVM sumą. Vadinasi, ieškovės realiai patirtos išlaidos (žala) už defektų šalinimo darbus bus lygios už šiuos darbus sumokėtai sumai be PVM. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškovės turtinė padėtis iš esmės pablogėjo tik už defektų šalinimo darbus sumokėta suma be PVM, kas ir yra laikytina jos tariamai patirtais nuostoliais, todėl tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė turi atlyginti ieškovei jos neva dėl atsakovės kaltės patirtą žalą, ieškovės naudai turėtų būti priteista tik jos prašoma suma be PVM mokesčio, nepriklausomai nuo to, jog UAB „AVA statyba“ taip pat yra PVM mokėtoja. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2015 m. lapkričio 4 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė taikyti CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pranešta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Nurodė, kad šioje byloje praleistas ieškinio senaties terminas, nes atsakovei apie nustatytus defektus buvo pranešta 2014 m. gegužės 21 d. raštu Nr. V-39, kuriuo ieškovė kreipėsi į atsakovę (rangovę) UAB „AVA statyba“ ir projektuotoją UAB Statybos valdymo biurą su kvietimu surašyti statybos defektų darbų aktą dėl po 2013–2014 m. žiemos išryškėjusių ir rašte nurodytų fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumų (defektų), o pradinis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pateiktas tik 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai užsakovė pranešė rangovei apie atliktų darbų trūkumus (defektus).
  18. Trečiasis asmuo UAB Statybos valdymo biuras 2015 m. lapkričio 9 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė jį patenkinti. Trečiasis asmuo nurodė, kad statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas, o vėliau yra sudaromas darbo projektas. Pažymėjo, kad UAB Statybos valdymo biuras rengė tik statinio techninį projektą. Ginčo atveju darbo projektas nebuvo privalomas, o užsakovė jo parengti neprašė. Trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro teigimu, atsakovė UAB „AVA statyba“ darbo projektą galėjo parengti savo pasirinkimu, kad įvykdytų darbus kokybiškai, juolab kad kai kurioms projekto dalims darbo projektai buvo rengiami. Trečiasis asmuo teigė, kad pažeidus pareigą rengti darbo projektus visose techninio projekto įgyvendinimo dalyse (konstrukcinė, architektūrinė, sklypo plano dalys ir kt.), o ne pasirinktinai tik iš dalies konstrukcinėje dalyje, rangovė prisiėmė visą riziką dėl atliktų darbų kokybės, nes darbo projektuose turėjo būti detalizuoti visi rangovei kilę statybiniai techninio projekto įgyvendinimo sprendiniai, todėl rangovė yra kalta dėl atsiradusių defektų, kurie sukėlė žalą ieškovei.
  19. Trečiasis asmuo UAB „Flameksas“ ir Ko 2017 m. vasario 22 d. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Trečiasis asmuo teigė, kad su UAB „AVA statyba“ sudarė subrangos sutartį, kuria įsipareigojo priešgaisriniais dažais padengti 400 vietų karvidės medines konstrukcijas bei pieno bloko ir jungiamųjų koridorių medines ir metalines konstrukcijas ugniai atspariais dažais. UAB „Flameksas“ ir Ko pažymėjo, kad pagal subrangos sutartį įsipareigojimai buvo įvykdyti visiškai ir kokybiškai, darbai buvo atlikti tinkamai. 2011 m. lapkričio 2 d. buvo surašytas atliktų darbų aktas, kuriuo UAB „AVA statyba“ priėmė UAB „Flameksas“ ir Ko atliktus darbus, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė ir už juos visiškai atsiskaitė. Kadangi ginčas kilo dėl tariamai netinkamo metalinių konstrukcijų padengimo priešgaisriniais dažais, trečiasis asmuo nurodė, kad statybos darbus vykdė vadovaudamasis statinio techniniu projektu, padengė metalines konstrukcijas priešgaisriniais dažais „Char 22“, laikydamasis visų dažų gamintojų rekomendacijų ir taisyklių bei suderinęs dažus su dažomų metalo konstrukcijų gruntavimo medžiagomis. Pažymėjo, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų paruošimo darbų, nes visos metalinės konstrukcijos ugniai atsparinimo darbams atlikti buvo pateiktos jau nugruntuotos. Remdamasis tuo, trečiasis asmuo nurodė, kad projektuotojo prielaida dėl metalo konstrukcijų nepakankamo nusausinimo ar nuriebalinimo prieš dažant priešgaisriniais dažais yra atmetama, nes visos metalinės konstrukcijos UAB „Flameksas“ ir Ko buvo pateiktos visiškai paruoštos priešgaisriniam dažymui, dėl ko jų nereikėjo nei papildomai nusausinti, nei nuriebalinti.
  20. Trečiasis asmuo atkreipė dėmesį, kad UAB „Flameksas“ ir Ko neatliko metalinių konstrukcijų padengimo antikorozine danga, kadangi atsakovė UAB „AVA statyba“ tokių darbų atlikti neprašė, o UAB „Flameksas“ ir Ko statybos rangos sutartimi jų atlikti neįsipareigojo. Defektą Nr. 6 sąlygojo ne netinkamai atlikti priešgaisrinio dažymo darbai, bet netinkamas ginčo patalpų eksploatavimas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad statinio techniniame projekte buvo nurodyta, jog patalpų aplinka yra mažai agresyvi, minimali vidaus temperatūra pieno bloke jo eksploatacijos metu turi būti +5°C, santykinė drėgmė 40–70 proc., o buitinių patalpų atitinkamai +20°C, santykinė oro drėgmė 40–70 proc. UAB „Alzia“ atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad melžimo patalpos drėgnumas buvo 86,8 proc. Toks žymiai didesnis oro drėgnumas ginčo patalpose, kondensacija ir aplinkos koroziškumas lėmė defekto atsiradimą. UAB „Flameksas“ ir Ko atkreipė dėmesį į eksperto L. U. ekspertizės aktą, kuriame taip pat konstatuota, kad defektai, tarp jų ir defektas Nr. 6, atsirado dėl pienininkystės komplekso netinkamo naudojimo: mechaninių pažeidimų, didelės santykinės oro drėgmės, netinkamo patalpų valymo ir aukšto slėgio vandens plovimo įrangos netinkamo naudojimo
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „AVA statyba“ 49 502,39 Eur žalos atlyginimo; 8,05 proc. metinių palūkanų už priteistą 49 502,39 Eur sumą nuo civilinės bylos iškėlimo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir atsakovė UAB „AVA statyba“ 2011 m. vasario 28 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti darbą, pastatyti pagal ieškovės užduotį objektą – karvidę su pieno bloku, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas darbui sąlygas, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje nustatytą kainą – 4 239 793,74 Lt (Rangos sutarties 2, 57 punktai, 1 t., b. l. 20–55). Atsakovė sutartą objektą pastatė, o ieškovė darbus priėmė pagal Statybos užbaigimo 2012 m. balandžio 3 d. aktą Nr. SUA-40-120403-00010, kurį pasirašė Statybos užbaigimo komisija, ir už juos atsiskaitė (1 t., b. l. 208–211). Objektą atsakovė pastatė pagal trečiojo asmens UAB Statybos valdymo biuro 2011 m. balandžio mėn. parengtą techninį projektą „Gamybinės bazės modernizavimas pagal Europos Sąjungos standartus (pienininkystės ūkio komplekso rekonstrukcija ir statyba) projekto korektūra (2) Mikalaukos kaime, Kalvarijos sen., Kalvarijos sav.“.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė tinkamai, laikydamasi Rangos sutarties sąlygų,

    92014 m. gegužės 21 d. kreipėsi dėl defektų ir jų priežasčių nustatymo į atsakovę, vėliau pasamdė statinio eksperto licenciją turintį ekspertą, kreipėsi į jį operatyviai, be nepagrįsto uždelsimo, o atsakovei, kaip rangovei, pretenziją pareiškė per protingą terminą nuo tada, kai ieškovė gavo statinio eksperto išvadą, kurioje konstatuojamas darbo rezultato trūkumo (defekto) faktas, priežastys ir atsakingi asmenys. Ieškovė 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-29 gavo 2014 m. rugpjūčio 5 d. raštu ir nepraėjus mėnesiui

    102014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ su pretenzija „Dėl karvidės su pieno bloku statybos trūkumų (defektų) nustatymo ekspertinio tyrimo pagrindu“. Atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu ieškovę informavo, kad rangovė

    112014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-29 nurodytų išvadų nepripažįsta, nurodė, kad išsamią poziciją dėl ekspertizės akto pateiks iki 2014 m. rugsėjo 23 d. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovė į teismą su ieškiniu pasikreipusi

    122015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus 10,5 mėnesio nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos dėl rangovės atliktų darbų trūkumų pareiškimo dienos, ieškinio senaties termino nepraleido.

  4. Teismo vertinimu, statybos darbų defektai ir jų pasekmės atsirado ne tik dėl atsakovės

    13UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, kaltės, bet ir dėl techninio prižiūrėtojo

    14T. G., netinkamai vykdžiusio techninės priežiūros funkcijas, o taip pat pačios ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, nesiėmusios priemonių tinkamai vykdyti statinio eksploatavimo priežiūros funkcijas. Teismas sprendė, kad vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, yra pagrindas mažinti atsakovės, kaip rangovės, civilinę atsakomybę dėl garantiniu laikotarpiu padarytos žalos atlyginimo. Atsižvelgdamas į atliktą pateiktų įrodymų vertinimą ir padarytas teisines išvadas, teismas sprendė, kad atsakovė

    15UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už nustatytų statybos rangos darbų trūkumus garantiniu laikotarpiu, t. y. defektus Nr. 1 ir 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija, surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8), tačiau jos atsakomybės dalis dėl nurodytų teisinių priežasčių mažintina 50 proc. ir ieškovei iš atsakovės priteisė

    1650 proc. dalį ieškovės patirtų nuostolių šalinant neveikiančios priešgaisrinės signalizacijos surūdijus detektoriams ir priešgaisrinei dėžei melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8, kaip statybos trūkumus, t. y. 695,73 Eur (1 391,45 Eur / 2)

  5. Teismas, spręsdamas, kokia dalimi mažinti atsakovės atsakomybės dalį už analizuojamus statybos defektus dėl priešgaisrinio dažymo dažų lupimosi nuo metalinių konstrukcijų karuselės ir palaukimo patalpose, įvertino tai, kad šiuos defektus lėmė priežasčių dėl netinkamų statybos dalyvių veiksmų grandinė. Teismas įvertino, kad bet kuriame etape vykdant statybos rangos darbus statybos defektų buvo galima išvengti, jei nors vienas statybos dalyvis būtų iki galo įvykdęs savo pareigas, tačiau nei vienas to nepadarė, o teisme atsakomybę visiškai neigė ir laikė vienas kitą kaltu. Teismas pažymėjo, kad šios bylos individualiomis aplinkybėmis civilinės atsakomybės dalių paskaičiavimas yra ypatingas dėl statybos darbų trūkumų subjektyvaus priežastingumo ir absoliutaus jų pobūdžio, t. y. nors vienam statybos dalyviui visiškai tinkamai atlikus savo pareigas statybos trūkumų būtų galima visiškai išvengti. Nei viena iš šalių statybos dalyvių neprisiėmė dalies atsakomybės ir kitų statybos dalyvių atsakomybės dalių neįrodinėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad klausimas dėl žalos dydžio mažinimo nustatymo yra nustatytinas teismo nuožiūra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, taip siekiant kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių ir užtikrinti operatyvų teismo procesą. Teismas sprendė, kad atsakovė UAB „AVA statyba“, kaip generalinė rangovė, ir ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė, kaip užsakovė, pateikusi techninį projektą ir pasamdžiusi techninę priežiūrą, už statybos darbų defektų trūkumus turi atsakyti lygiomis dalimis, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina už 50 proc. statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 6 šalinimo darbus, t. y.

    1713 307,66 Eur (26 615,33 Eur / 2)

  6. Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, nenustatė aplinkybių, šalinančių atsakovės UAB „AVA statyba“, kaip rangovės, atsakomybę dėl statybos rangos darbų trūkumų (ištrupėjusių grindų betono paviršiuje koridoriuje, vedančiame iš palaukimo patalpos į karvidės pusę) statybos darbų garantijos metu. Teismas nenustatė atsakovės nurodomų aplinkybių, kad betono irimą sukėlė netinkama eksploatacija ar techninio projekto trūkumai juose nurodant netinkamą betono šiurkštinimo būdą jį supjaustant juostelėmis ar kitus grindų įrengimo duomenis (CK 6.697 straipsnio 3 dalis CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei visą 4 719,62 Eur sumą, kurią ieškovė sumokėjo, kad būtų pašalintas statybos darbų defektas Nr. 7.
  7. Teismas, vadovaudamasis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Rangos sutarties 42.3, 51 punktu, sprendė, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ turi atlyginti ieškovei statybos darbų trūkumų šalinimo išlaidas už defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 pašalinimą. Tačiau teismas įvertino tai, kad nustatyti statybos darbų trūkumai (defektai) iš dalies atsirado dėl statybos techninio prižiūrėtojo kaltės, todėl yra pagrindas sumažinti rangovės atsakomybę pagal CK 6.259 straipsnio 1 dalį, CK 6.689 straipsnio 2, 4 dalis bei 6.697 straipsnio 3 dalį, nes statybos darbų kontrolė ir priežiūra buvo ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės pareiga. Ieškovė Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir trečiasis asmuo UAB „Fildingas“, atstovaujama trečiojo asmens T. G., 2010 m. lapkričio 8 d. sudarė Statybos techninės priežiūros ir projekto valdymo sutartį Nr. 2010/11/08, kuria trečiasis asmuo įsipareigojo vykdyti statybos pirmojo etapo pagal leidimą Nr. LNS-42-100729-00023 statybos darbų techninę priežiūrą ir projekto valdymą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad yra pagrindas sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną trūkumų šalinimo išlaidų sumą pagal teismo eksperto S. M. nurodytą techninės priežiūros atsakomybės dalį – 20 proc., ir iš atsakovės ieškovei priteisti už defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 šalinimą 80 proc. atlyginimo sumos – 28 969,46 Eur (36 211,83 Eur X 80 proc. / 100 proc.)
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikė CK nuostatas, reglamentuojančias senaties termino pradžios nustatymo taisykles:
    1. teismas neteisingai aiškino CK 6.667 straipsnio 3 dalies normos turinį, nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę ir nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su, iš esmės, subjektyviuoju momentu;
    2. vadovaujantis Rangos sutarties 49 punktu, ieškovė, skirtingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neprivalėjo nustatyti nei defektų atsiradimo priežasčių, nei įrodinėti, kad defektai atsirado dėl atsakovės kaltės – ieškovė privalėjo atsakovei įrodyti vien tik defekto faktą, bet ne priežastis, kad defektai atsirado būtent dėl atsakovės kaltės;
    3. teismas neteisingai aiškino Rangos sutarties 49 punkto sąlygas dėl defektų akto sudarymo. Aplinkybę, kad atsakovė UAB „AVA statyba“ 2014 m. gegužės 28 d. atvyko apžiūrėti ieškovės nurodytus defektus, patvirtina pačios ieškovės į bylą pateiktas įrodymas – ieškovės 2014 m. gegužės 30 d. raštas Nr. 41, o Rangos sutarties 49 punktas nustato, kad pareiga surinkti defektų buvimo įrodymus ieškovei kyla tik tuo atveju, jeigu atsakovė neatvyksta sudaryti defektų akto arba jo nepasirašo;
    4. atsakovė, nors 2014 m. gegužės 28 d. įvykusios defektų apžiūros metu pripažino defektų, kaip tokių, buvimo faktą, tačiau nei 2014 m. gegužės 28 d., nei kada nors vėliau nepripažino, kad defektai, dėl kurių tarp šalių yra kilęs šis ginčas, atsirado dėl atsakovės kaltės.
    1. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje tikslinga vadovautis tuo ekspertizės aktu, kuris parengtas prieš faktiškai atliekant trūkumų šalinimo darbus, iš esmės apribojo atsakovės teisę į teisminę gynybą. Tai lemia situaciją, kad užsakovui vienasmeniškai užsakius jam palankią teismo ekspertizę ir pačiam (ar per trečiuosius asmenis) pašalinus trūkumus, rangovas iš esmės nebegalėtų paneigti savo kaltės ar įrodyti savo atsakomybės dėl trūkumų vien dėl to, jog pats užsakovas jau pašalino trūkumus. Toks byloje esančių įrodymų vertinimas yra itin ydingas, riboja atsakovės teisę į teisminę gynybą, prieštarauja imperatyvioms CPK nuostatoms ir bendriesiems CPK principams
    2. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defektų Nr. 1 ir 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija, surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8). Teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad pagal Rangos sutarties 20 punktą už objekto techninį projektą atsako ieškovė, nepagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už defektus Nr. 1 ir Nr. 12. Atsakovė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už kitų statybos proceso dalyvių, įskaitant, bet neapsiribojant – techninio projekto rengėjo, tinkamą pareigų atlikimą, juolab, kad ginčo šalys, sudarydamos Rangos sutartį, aiškiai susitarė, jog už objekto techninį projektą atsako ieškovė, o ne atsakovė.
    3. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defekto Nr. 6 (lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje 4Ž1G (1-8) ir palaukimo patalpoje (1-7), defekto Nr. 11 – melžimo patalpoje (4Ž1g, 1-8) surūdijo sienos. Atsakovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 41 punktu bei atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes (o būtent į tai, kad techniniame projekte, už kurio teisingumą atsakinga ieškovė, yra nurodytas techninis sprendinys, kad patalpų santykinė drėgmė yra 40–70 proc., o patalpų aplinka mažai agresyvi), pagal šias konkrečias aplinkybes kokybiškai ir atliko metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje ir palaukimo patalpoje dažymo priešgaisriniais dažais darbus. Teismas nurodė, kad jeigu techniniame projekte trečiasis asmuo UAB Statybų valdymo biuras būtų (tinkamai) nurodęs koroziškumo kategoriją ar reikalavimus metalinių konstrukcijų apsaugai nuo korozijos, atsakovė UAB „AVA statyba“, tikėtina, būtų išvengusi statybos darbų defekto atlikimo ir metalinių konstrukcijų priešgaisrinius dažus būtų padengusi antikoroziniu apsauginiu sluoksniu, kaip to reikalauja nurodyta dažų CHAR 22 gamintojo ilgaamžiškumo charakteristika. Taigi, teismas pripažino, kad defektų atsiradimo priežastis iš esmės yra trečiojo asmens UAB Statybų valdymo biuro techninio projekto klaidos ir, jeigu jų nebūtų buvę, defektų būtų išvengta. Nors teismas nustatė, kad defektas Nr. 6 atsirado ir dėl ieškovės kaltės netinkamai eksploatuojant statinį ir vykdant statinio eksploatavimo priežiūrą, teismas nenustatė, kad defektas Nr. 6 būtų atsiradęs net ir tuo atveju, jeigu ieškovė būtų tinkamai eksploatavusi statinį ir tinkamai vykdžiusi statinio eksploatavimo priežiūrą. Teismo sprendimu atsakingais už defektus Nr. 6 pripažinti keturi statybos proceso dalyviai, iš kurių vienas yra atsakovė, o kiti trys – ieškovė ir ieškovės samdyti asmenys. Nepaisant to, teismas atsakomybę dėl defekto Nr. 6 tarp ieškovės ir atsakovės paskirstė lygiomis dalimis, kas neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principo.
    4. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defekto Nr. 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje (4Ž1G (1-7) į karvidės (1-2) pusę). Teismas nepagrįstai atsakovę pripažino atsakinga už defektus, kuriuos iš esmės sąlygojo neteisingai parinktas techninio projekto sprendinys, už kurio teisingumą atsakovė nėra atsakinga (Rangos sutarties 20 punktas).
    5. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defekto Nr. 9 – šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje (1-8) atsiklijavusios, suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, defekto Nr. 4 – sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) rinkosi vanduo, defekto Nr. 10 – techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15 katilinė) pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, defekto Nr. 16 – laiptinės (4Ž1g, 1-21) apačioje prie laiptų drėksta siena. Ieškovė mažiausiai daugiau nei 1 metus po to, kai jai tapo žinomos (matomos) tiek defekto Nr. 9 sukeliamos pasekmės, tiek dėl šių pasekmių vėliau atsiradę defektai Nr. 4, 10 ir 16, delsė informuoti atsakovę apie susidariusią situaciją. Toks ieškovės elgesys vertintinas kaip nepateisinamas, neapdairus, nerūpestingas ir prieštarauja Rangos sutarties 39 ir 49 punktų sąlygoms, kuriomis ieškovė įsipareigojo apie nustatytus defektus atsakovę informuoti per protingą terminą, kai tik defektas (defektai) paaiškėja.
    6. Ieškovė, savanoriškai sutikdama kone dvigubai padidinti atliekamų darbų kainą, veikė savo rizika ir privalo prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga dėl tokių ieškovės veiksmų ir dėl to iš atsakovės negali būti priteista kone dvigubas patirtų išlaidų atlyginimas. Ieškovė neabejotinai žinojo ir suprato, kad jos patiriamų išlaidų atlyginimo vėliau bus reikalaujama teismine tvarka iš atsakovės, todėl privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o ne sąmoningai didinti savo išlaidas ir jų visų reikalauti iš atsakovės.
    7. Pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles bylinėjimosi išlaidas, o bylinėjimosi išlaidoms priskyrė ir tokias ieškovės patirtas išlaidas, kurios nėra laikomos bylinėjimosi išlaidomis.
  2. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Statybos valdymo biuras“ prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis (jos nekartojamos) ir nurodomi šie atsikirtimai:
    1. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija, kad dalį grindų įrengė be nuolydžio ar su priešingu nuolydžiu ir nesilaikė plytelių klijavimo technologijos, todėl pirmos instancijos teismo išvados dėl atsakovės atsakomybės už defektą Nr. 9 turi būti paliktos nepakeistos.
    2. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad nesavalaikis pranešimas apie defektą Nr. 9 nulėmė defektų Nr. 4, 10 ir 16 atsiradimą, nes defektai Nr. 9, 4, 10 ir 16 nėra susiję priežastingumo ryšiais, todėl kiek tai liečia defektų Nr. 4, 10 ir 16 atsiradimą, nėra svarbu, kada defektas Nr. 9 buvo konstatuotas.
    3. Didesnę faktinę santykinę drėgmę karuselės ir susisiekiančiose patalpose nei techniniame projekte nurodyta 40-70 proc. santykinė drėgmė lėmė ne techninio projekto klaida, o defektas Nr. 9, už kurį atsakinga atsakovė, todėl, vertinant dėl asmens, atsakingo už defektus Nr. 1, 11 ir 12 pasireiškusius korozija, papildomai turi būti įvertinama ir atsakovės atsakomybė dėl defekto Nr. 9 sukeltų pasekmių.
    4. Atsakovė apeliaciniame skunde remiasi klaidinga pirmos instancijos teismo išvada, kad techniniame projekte nebuvo nustatyti konstrukcijų apsaugos nuo korozijos statybos (montavimo) darbams reikalavimai, nes techniniame projekte yra aiškiai nustatyta priešgaisrinių dažų sluoksnį padengti antikorozine-dekoratyvine emale, kas laikytina apsaugos nuo korozijos reikalavimu.
    5. Techniniame projekte yra nurodyta betonines grindis rifliuoti ar kitaip šiurkštinti, bet ne pjaustyti siauromis juostelėmis, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad techniniame projekte nurodytą betonines grindis supjaustyti siauromis juostelėmis, neatitinka tikrovės.
  3. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis (jos nekartojamos) ir nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė vienerių metų ieškinio senaties termino praleidimo. Ekspertiniame akte sakoma, kad defektas buvo nustatytas ne darbus priimant, ne nuo objekto pradėjimo naudoti dienos, bet objekto naudojimo eigoje. Atsakovė nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės baigiamosios kalbos argumentą, kad ieškinys yra pareikštas dėl žalos atlyginimo. Tokiam reikalavimui taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje. Ieškovė įrodinėjo visas civilinės atsakomybės sąlygas, todėl jeigu atsakovės nurodytas vienerių metų ieškinio senaties terminas būtų buvęs byloje pritaikytas, tai galbūt lemtų tik motyvuojamosios skundžiamo sprendimo dalies išplėtimą dar nenurodytais papildomais argumentais dėl atsakovės kaltės.
    2. L. U. ekspertizės akto išvados nėra pagrįstos nei moksliškai, nei teisiškai, nei praktiškai, o išvada dėl koroziškumo kategorijos nustatymo privalomumo techniniame projekte yra nevienareikšmė, todėl negali būti tinkamai išsiaiškinta.
    3. Rangovas privalėjo vykdyti iš įstatymo kylančią pareigą nedelsdamas įspėti užsakovą ir sustabdyti darbus, kol negaus užsakovo nurodymų, kai darbo atlikimas pagal techninį projektą jo nuomone sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, o neįspėjęs apie šias aplinkybes, atsako už defektus.
    4. Atsakovė neatsižvelgė į normatyvinį statybos techninį dokumentą ŽŪ TPT 01:2009 ir bylos eigoje toliau laikėsi nepagrįstos pozicijos, kurią pareiškė UAB „Alzida“, kad neleistinas betono pjaustymas yra numatytas techniniame projekte.
    5. Skundo argumentai dėl netinkamo melžyklos eksploatavimo yra nepagrįsti ir atmestini, nes įrodyta, kad už melžyklos grindų defektą ir už su juo susijusius defektus skundžiamame sprendime pagrįstai atsakingu nurodytas rangovas.
    6. Kauno apygardos teismas, patenkinęs 65 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovės ieškovei priteisė 4 327,94 Eur sumą ir ją pavadino bylinėjimosi išlaidomis. Mano, kad šis netikslumas neturėtų sukelti materialių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas advokato išlaidas, rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas sprendė, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, reikalaujanti specialių žinių, ir pagrįstai priteisė proporcingą advokato išlaidų dalį.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas.

19Dėl ginčo teisinių santykių

  1. Ginčas byloje kilo iš statybos rangos teisinių santykių. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo savo rizika atlikti darbą, pastatyti pagal ieškovės užduotį objektą – karvidę su pieno bloku, o ieškovė įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas darbui sąlygas, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal Rangos sutarties 47 punktą, kokybės garantija taikoma visoms darbo rezultato sudėtinėms dalims. Objekto bendras garantinis terminas 5 metai, 10 metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.) ir 20 metų esant tyčia paslėptų defektų. Pagal Rangos sutarties 49 punktą, rangovė atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovės arba jos pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovės ar jos pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.
  2. Ieškovė 2014 m. gegužės 21 d. rašte atsakovei ir trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui nurodė, kad po 2013–2014 m. žiemos išryškėjo nurodyti fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumai, kurie, labiausiai tikėtina, yra defektai, už kuriuos pagal rangos sutartį ir galiojančius teisės aktus yra atsakinga rangovė, tikėtina, kad iš dalies, solidariai ar visiškai atsakingas projektuotojas. Ieškovė 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija, kurioje nurodė, kad dalį defektų rangovė pašalino, dalį šalina dabar, tačiau atliekamų darbų nedokumentuoja. Ieškovė atsakovę informavo, kad remdamasi Rangos sutarties 49 punktu surašė defektų aktą ir jį pateikia rangovei. Jeigu ši per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos nepradės defektų akte nurodytų šalinimo darbų taip, kad juos užbaigtų iki 2014 m. spalio 17 d., tai užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita pati ūkio būdu ar samdydama tinkamas kvalifikacijas turinčius rangovus, o dėl turėtos žalos atlyginimo kreipsis į teismą. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė atsisakė šalinti ieškovės nurodytus defektus Nr. 1 ir 12; Nr. 6; Nr. 7; Nr. 9, Nr. 4, 10 ir 16; Nr. 11.
  3. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių. Jis neatsako už smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų tik tuo atveju, jei jie padaryti užsakovo sutikimu ir, jeigu rangovas įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nelėmė neigiamų padarinių (CK 6.695 straipsnio 1, 3 dalys).
  4. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
  5. Kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, paminėtos materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004;

    202009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

21Dėl ieškinio senaties

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.667 straipsnio 3 dalies normos turinį ir nepagrįstai taikė bendrąją ieškinio senaties eigos pradžios nustatymo taisyklę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su iš esmės subjektyviuoju momentu.
  2. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; kt.).
  3. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad, siekiant sudaryti sąlygas sukurti stabilius civilinius teisinius santykius, ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013).
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei 2014 m. gegužės 21 d. rašte Nr. 39 „Dėl kvietimo surašyti defektinį aktą“ nurodė, jog po 2013–2014 m. žiemos išryškėjo fermos konstrukcijų ir įrangos trūkumai, kurie, labiausiai tikėtina, yra defektai, už kuriuos pagal Rangos sutartį ir galiojančius teisės aktus yra atsakinga rangovė, taip pat tikėtina, kad iš dalies, solidariai ar visiškai atsakingas ir projektuotojas.
  5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalis siejusius teisinius santykius taikė CK 6.667 straipsnyje nustatytą vienerių metų sutrumpintą senaties terminą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šalių teisiniams santykiams taikytinas sutrumpintas vienerių metų senaties terminas, nustatytas CK 6.667 straipsnio 3 dalyje, tačiau taip pat sutinka su atsakovės argumentais, kad nustačius, jog ieškinio senačiai yra taikytina CK 6.667 straipsnio 3 dalis, užtenka nustatyti vien objektyvųjį momentą – dieną, kada užsakovas (ieškovė) pareiškė apie rangovo (atsakovės) atliktų darbų trūkumus. Šis atsakovės argumentas atspindi ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 21-42).
  6. Nepaisant to, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei siekia įrodyti atsakovė, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai ir pagrįstai ieškinio senaties termino pradžią pradėjo skaičiuoti nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014 m. rugsėjo 1 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę, ir, be kitų dalykų, nurodė, kad remdamasi Rangos sutarties

    2249 punktu surašė defektų aktą ir jį pateikė rangovei, o jeigu ši per 7 dienas nuo šio rašto gavimo dienos nepradės defektų akte nurodytų šalinimo darbų taip, kad juos užbaigtų iki

    232014 m. spalio 17 d., tai užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės sąskaita pati ūkio būdu ar samdydama atitinkamas kvalifikacijas turinčius rangovus, o dėl turėto žalos atlyginimo kreipsis į teismą.

  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties pagrįstai ieškinio senaties terminą pradėjo skaičiuoti pabaigus Rangos sutarties 49 punkte nustatytą procedūrą, t. y. nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad visi ieškovės pastebėti darbų trūkumai buvo surašyti dar 2014 m. gegužės 21 d. jos rašte Nr. 39, tačiau šis raštas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra laikytinas tik dalykine ieškovės komunikacija, siekiant įgyvendinti šalių sulygtos Rangos sutarties 49 punkte nustatytas sąlygas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys yra saistomos paminėtame Rangos sutarties punkte nustatytos ikiteisminės ginčo dėl defektų procedūros. Ši procedūra yra tinkama ir racionali, apsauganti abiejų šalių interesus, nes skatina šalis ginčą išspręsti visų pirma taikiai, o taikaus sprendimo neradus, įpareigoja užsakovę savo įtarimus patvirtinti įrodymais, t. y. nustatyti ginčo faktus. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje ieškinio senaties termino pradžia (objektyvusis momentas) laikoma būtent pretenzijos apie rangos darbų trūkumus pareiškimo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015). Dėl nurodytų priežasčių, anksčiau paminėta ieškovės dalykinė komunikacija skiriasi nuo sutartyje nustatyta tvarka pareikštos pretenzijos, nes pirmuoju atveju buvo pareikšti ieškovės nuogąstavimai dėl statybos darbų trūkumų, kuriuos buvo siekiama spręsti sutartyje nustatytu būdu, o antruoju atveju ieškovė konstatavo faktus ir reikalavo vykdyti iš sutarties kylančias pareigas. Nors pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių ir atitinkamos teismų praktikos neaptarė, tačiau, priešingai nei teigia atsakovė, ieškinio senaties termino pradžios nesiejo su subjektyviuoju momentu.
  8. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovės nurodytas ieškinio senaties skaičiavimo būdas, be kita ko, lemtų nepagrįstą ieškovės teisės į gynybą apribojimą – ieškovė, prieš iškeldama ginčą vis viena būtų saistoma Rangos sutarties 49 punkte nustatytos procedūros, sprendžiant ginčą dėl defektų bendradarbiavimo keliu (CK 6.200 straipsnis). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė pagrįstai nurodo, jog atsakovė dėl ginčo defektų nebuvo nuosekli, o

    242014 m. gegužės 28 d. apžiūra nepadėjo ginčo išspręsti bendradarbiaujant. Toliau, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ieškovė laikėsi Rangos sutarties 49 punkte nustatytos tvarkos ir operatyviai surinko defektų įrodymus. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuoja, kad atsakovė iš pradžių pripažino defektus, tačiau vėliau jau pakeitė nuomonę. Be kitų atsakovės raštų, tai ypač akivaizdu iš atsakovės 2014 m. liepos 7 d. rašto Nr. 81, kuriame ji jau aiškiai pareiškė, kad dalies defektų nepripažįsta. Iš tolesnio šalių susirašinėjimo matyti, kad dalis ne ginčo defektų buvo šalinami; dalį ginčo defektų įsipareigojo šalinti trečiasis asmuo – subrangovė UAB „Fildingas“, tačiau galop jų nepašalino. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju ieškinio senatis turi būti skaičiuojama tik nuo

    252014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos dėl rangovės atliktų darbų trūkumų pareiškimo dienos, nes priešingas aiškinimas sąlygotų teisiškai ydingą situaciją, jog ieškovės galimybė ginti savo teises teisme būtų apribota tik dėl to, kad ji sąžiningai vykdė sutartį, o tai prieštarautų ieškinio senaties esmei bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 185 straipsnis).

26Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde kelią įrodymų vertinimo klausimą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog byloje tikslinga vadovautis tuo ekspertizės aktu, kuris parengtas prieš faktiškai atliekant trūkumų šalinimo darbus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir apribojo atsakovės teisę į teisminę gynybą.
  2. Teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl šių argumentų, atsižvelgusi į tai, kad šiais atsakovės argumentais nesiekiama paneigti konkrečių rašytinių įrodymų vertinimo, o bendrai kvestionuojama byloje esančių įrodymų – dviejų ekspertų išvadų, kurių viena gauta ieškovės užsakymu, o kita paskirta teismo, įrodomoji galia ir jų vertinimas pirmosios instancijos teisme.
  3. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė teisi nurodydama, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis), o ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).
  4. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakove, kad ieškovės užsakymu statinio eksperto S. M. atliktos statinio ekspertizės pagrindu parengtas 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinių tyrimų aktas Nr. 14-29 nėra eksperto išvada CPK prasme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai anaiptol nereiškia, kad šiuo tyrimo aktu negalima vadovautis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks dokumentas, jame esant žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, priskirtinas kitai įrodinėjimo priemonių rūšiai, nurodytai procesinio įstatymo, t. y. rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017, 64 punktas). Taigi, statinio eksperto S. M. atliktos statinio ekspertizės pagrindu parengtas 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinių tyrimų aktas Nr. 14-29 byloje yra rašytinis įrodymas, kuris vertinamas pagal CPK 177, 183, 185, 197, 218 straipsniuose nustatytas taisykles.
  5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl paskirtos ekspertizės įrodomosios reikšmės ir dėl to, kad jais siekiama suabsoliutinti ekspertizės įrodomąją galią remiantis ne jos ryšiu su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o vien jos faktu. Kaip matyti iš anksčiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, eksperto išvada savaime nėra nepaneigiamas ir absoliutus įrodymas. Pirmosios instancijos teismas atsakovės minimuose skundžiamo sprendimo 55 ir 108 punktuose pakankamai išsamiai motyvavo, kodėl nesiremia teismo eksperto L. U. atlikta teismo ekspertize, o remiasi kitu byloje esančiu rašytiniu įrodymu – statinio eksperto S. M. atlikta statinio ekspertize. Akcentuotina, kad teismas, darydamas skundžiamo sprendimo 55 punkte išdėstytas išvadas iki tol lygino L. U. išvadas (skundžiamo sprendimo 52 punktas) ir S. M. išvadas (skundžiamo sprendimo 51 punktas). Tuo labiau, matyti, kad teismas, darydamas išvadas, byloje eksperto išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais duomenimis ir kitose skundžiamo sprendimo dalyse rėmėsi L. U. ekspertizės akto išvadomis (pvz. skundžiamo sprendimo 56, 68, 78, 95, 102, 121 punktai) bei atmetė S. M. ekspertinio tyrimo išvadas (pvz. skundžiamo sprendimo 57, 68 punktai).
  6. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas byloje įrodinėjimo naštą šalims paskirstė teisingai, o įrodymų vertinimas byloje teismo buvo grindžiamas įrodymų lygybės principu, nė vieno iš jų nelaikant svaresniu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje paskirtos ekspertizės išvadas visų byloje esančių rašytinių įrodymų kontekste ir dalį eksperto išvadų atmesdamas, pripažinęs, kad ekspertinio tyrimo laikas yra aktualus tyrimų patikimumui, CPK nustatytų įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 177, 183, 185, 197, 218 straipsniai).

27Dėl defektų Nr. 1, 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė signalizacija, surūdijo priešgaisrinė dėžė melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8)

  1. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defektų Nr. 1, 6, 11 ir 12. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Rangos sutarties 20 punktą už objekto techninį projektą atsako ieškovė, todėl nepagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už defektus. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra ir negali būti laikoma atsakinga už kitų statybos proceso dalyvių pareigų atlikimą, nes ginčo šalys, sudarydamos Rangos sutartį, aiškiai susitarė, jog už objekto techninį projektą atsako ieškovė, o ne atsakovė.
  2. Teisėjų kolegija iš dalies su atsakove sutinka. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad defektų Nr. 1 ir 12 priežastis yra ta pati – įrengiant priešgaisrinę signalizaciją (defektai 1 ir 12) nebuvo atsižvelgta į patalpų drėgmę, o konkrečiai – netinkamai įvertintas patalpos aplinkos poveikis metaliniams paviršiams (aplinkos agresyvumas / koroziškumas). Kaip matyti iš bylos duomenų, defektai Nr. 1 ir 12 atsirado ieškovės patalpoje, kuri pagal jos paskirtį yra karvių melžykla.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Nr. 3K-3-3/2014;

    282014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalyką ir apeliacijos ribas sudaro klausimas tik dėl atsakovės atsakomybės, dėl kitų asmenų atsakomybės toliau pasisako ir vertina tik tiek, kiek tai yra būtina nustatyti ar atsakovė yra atsakinga už nekokybiškai atliktus darbus, jei taip – kokia dalimi.

  4. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pagal 2015 m. sausio 19 d.

    29UAB „Alzida“ atliktos vietos apžiūros rezultatus, ginčo patalpose oro temperatūra buvo

    3012,8 °C, santykinis oro drėgnumas 86,8 proc., oro srauto greitis 0 m/s (neįjungta priverstinė ventiliacija). 2014 m. spalio 2 d. atlikti komisijos drėgmės matavimo rodikliai taip pat nustatė pieno bloko patalpų skirtingose vietose siekusią nuo 82 iki 98 proc. drėgmę.

  5. Teismo eksperto L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akte nurodyta, kad apžiūros metu priešgaisrinė signalizacija visiškai funkcionuojanti ir užsakovės eksploatuojama, tačiau eksploatuojama netinkamai, ant priešgaisrinių daviklių kaupiasi teršalai ir davikliai vėl gali sugesti. Teismo ekspertas defekto atsiradimo priežastį nurodė tai, kad techniniame projekte netinkamai parinktas aplinkos agresyvumas, ant daviklių kaupiasi teršalai ir drėgmė, atsakinga šalis – trečiasis asmuo UAB Statybų valdymo biuras; defektas šiuo metu ištaisytas statytojo iniciatyva, tačiau netinkamai, nes sutaisyta sistema nėra pritaikyta tokiai aplinkos agresyvumo klasei. Teismo ekspertas nurodė, kad priešgaisrinė signalizacija atitinka techninio projekto skyriaus „Priešgaisrinė signalizacija“ sprendimus, taip pat atitinka ir visiškai surūdijusi melžimo patalpos priešgaisrinė dėžė, tačiau projektavimo metu klaidingai nustatyta koroziškumo kategorija pagal LST EN ISO 11507:2002 2-osios dalies (Aplinkos klasifikacija) 5.1.2 punkto 1 lentelės duomenis.
  6. Pirmosios instancijos teismas eksperto L. U. išvadą įvertinęs kartu su byloje esančiais įrodymais, sprendė, kad aplinkos agresyvumas turėjo įtakos priešgaisrinių daviklių ir priešgaisrinės dėžės surūdijimui. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka, nes jas patvirtina tiek teismo eksperto L. U., tiek eksperto S. M. atlikti tyrimai. Kaip matyti iš bylos duomenų, priešgaisrinė signalizacija neveikė, nes priešgaisrinės signalizacijos detektoriai surūdiję. Taigi, teisėjų kolegijai abejonių nekyla, kad defektai Nr. 1 ir 12 laikytini atsiradusiais dėl korozijos.
  7. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, techniniame projekte aplinkos koroziškumo (agresyvumo) elementas nustatytas neteisingai: Pieno bloko eksploatacinėse sąlygose numatyta, kad minimali temperatūra +5?, santykinė drėgmė 40–70 proc., o buitinių patalpų eksploatacijos metu +20?, santykinė drėgmė 40–70 proc., aplinka mažai agresyvi. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad projekte nurodyta santykinė drėgmė ir patalpų paskirtis buvo pakankama informacija profesionaliems statybų dalyviams (projektuotojui, techniniam prižiūrėtojui ir rangovei) suvokti, kad aplinka nėra mažai agresyvi.
  8. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad techniniame projekte nesant reikiamo sprendinio dėl aplinkos koroziškumo, atsakovė turėjo įspėti ieškovę arba techninį prižiūrėtoją ir sustabdyti darbus, kol negaus nurodymų, nes, kaip minėta anksčiau, vien projekte nurodyta santykinė drėgmė (40–70 proc.) ir patalpų paskirtis buvo pakankama informacija atsakovei, savo srities profesionalei, suvokti, kad patalpos koroziškumo kategorija negali būti labai žema (C1), o šio sprendinio neįvertinus gali kilti atitinkamos pasekmės – patalpose panaudotų metalinių dalių korozija. Atitinkamai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė yra iš dalies atsakinga už atsiradusius defektus Nr. 1 ir 12.
  9. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis dėl atsakovės atsakomybės dalies už atsiradusius defektus Nr. 1 ir 12. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas atsakovės atsakomybę iš esmės teisingai siejo su tuo, kad ji nesiėmė jokių veiksmų informuoti ieškovę ar techninį prižiūrėtoją dėl to, kad techniniame projekte nebuvo reikiamo sprendinio (skundžiamo sprendimo 58–59 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismui konstatavus jog techniniame projekte nebuvo reikiamo sprendinio (neteisingai nustatytas aplinkos agresyvumas), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės dalies nepagrįstai nevertino to, kad už techninio projekto trūkumus yra atsakingas visų pirma projektuotojas. Šiam padarius klaidą, toliau bet kokių projektinių neatitikimų patikra tenka techniniam prižiūrėtojui, kuris vykdydamas savo pareigas ir sužinojęs, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba jie dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, turi kreiptis į statytoją (užsakovą), o, jam pavedus, – į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179 patvirtinto STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.10 punktas). Nors teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įžvalgomis, kad statybos darbų atlikimas yra atsakovės UAB „AVA statyba“ verslas, ji veikia savo rizika, tačiau pažymi, kad kiti asmenys (projektuotojas ir techninis prižiūrėtojas) taip pat yra savo srities profesionalai, kurie, skirtingai nei atsakovė, šiuo atveju turėjo pirminę pareigą užtikrinti techninio projekto ir jo įgyvendinimo kokybę.
  10. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės atsakomybės dalį dėl defektų Nr. 1 ir 12 tinkamai neatsižvelgė į kitiems dalyviams tenkančias pareigas, todėl atsakovei nustatė per didelę atsakomybės už kilusius defektus dalį. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovė nagrinėjamu atveju tebuvo paskutinė grandis, kuri galėjo ir turėjo pastebėti techninio projekto neatitikimus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir sumažinti atsakovės atsakomybės dalį už defektus Nr. 1 ir 12 iki 15 proc. (CPK 185 straipsnis, CK 6.664 straipsnio 3 dalis).

31Dėl defektų Nr. 6 – lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių konstrukcijų karuselės patalpoje 4Ž1G (1-8) ir palaukimo patalpoje (1-7) ir Nr. 11 – melžimo patalpoje (4Ž1g, 1-8) surūdijo sienos

  1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimu atsakingais už defektus Nr. 6 pripažinti keturi statybos proceso dalyviai, iš kurių vienas yra atsakovė, o kiti trys – ieškovė ir ieškovės samdyti asmenys. Nepaisant to, teismas atsakomybę dėl defekto Nr. 6 tarp ieškovės ir atsakovės paskirstė lygiomis dalimis, tai neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
  2. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais sutinka. Sprendžiant dėl fakto klausimo, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atsakomybės dalį dėl defektų Nr. 6 ir 11 pripažino iš esmės tais pačiais pagrindais kaip ir dėl defektų Nr. 1 ir 12. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad defektų Nr. 6 ir 11 priežastis yra ta pati – korozija, o jos priežastys ir atsakingi asmenys jau yra išsamiai aptarti šios nutarties 54–61 punktuose.
  3. Byloje nustatyta, kad defektas Nr. 6 atsirado dėl to, kad priešgaisriniai dažai nebuvo padengti antikorozine danga. Patalpų metalinių konstrukcijų dažymui panaudotų priešgaisrinių dažų CHAR 22 gamintojo atstovo Lietuvoje ilgaamžiškumo charakteristikų aprašyme nustatyta, kad CHAR 21 ir CHAR 22 dangos nereikia dengti apsauginiu sluoksniu statinio viduje, kai yra sausos C1 klasės aplinkos sąlygos. Ginčo nėra, kad priešgaisriniai dažai nebuvo padengti antikorozine danga (apsauginiu sluoksniu). Taigi, defekto Nr. 6 kaip ir kitų defektų Nr. 1, 11 ir 12, kilusių dėl korozijos, priežastis yra ta pati – netinkamai nustatytas patalpų koroziškumas.
  4. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl defektų Nr. 6 ir 11 pirmosios instancijos teismas nustatė tokią pačią atsakovės atsakomybės dalį (50 proc.) kaip ir dėl defektų Nr. 1 ir 12, tačiau pakeitė atsakingų subjektų ratą, įtraukdamas ir projektuotoją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios pirmosios instancijos teismo išvados verčia abejoti išvadų nuoseklumu, atsižvelgus į tai, kad tiek defektai Nr. 6 ir 11, tiek ir defektai Nr. 1 ir 12 yra nulemti to paties – drėgmės poveikio, o šio, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, buvo galima išvengti teisingai nustačius aplinkos agresyvumą (patalpos koroziškumą) ir, atitinkamai, pasirinkus tam tinkamas statybines medžiagas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl defektų Nr. 6 ir 11 iš esmės padarė teisingas išvadas dėl priežastinio ryšio ir atsakingų subjektų rato ir to, kad nors vienam statybos dalyviui visiškai tinkamai atlikus savo pareigas statybos trūkumų buvo galima visiškai išvengti, tačiau, kaip ir dėl defektų Nr. 1 ir 12, tinkamai neatsižvelgė į kitiems dalyviams tenkančias pareigas.
  5. Nors pirmosios instancijos teismas, vertindamas defektą Nr. 11, atsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad didelę patalpų drėgmę lėmė ir atsakovės darbai netinkamai paklojus plyteles, dėl ko vanduo kaupdavosi po jomis ir garuodavo padidinus grindinį šildymą, tačiau, priešingai, nei atsiliepime į apeliacinį skundą bando akcentuoti ieškovė, teisėjų kolegijos vertinimu tai šiuo atveju negali būti laikoma defektų atsiradimo ar prisidėjimo prie jų atsiradimo priežastimi. Kaip minėta anksčiau, byloje iš esmės nėra jokio ginčo, kad metalui apsaugoti nuo korozijos nebuvo imtasi jokių adekvačių priemonių nepaisant to, kad techniniame projekte drėgmės aukščiausia vertė (70 proc.) rodė akivaizdų korozijos pavojų. Byloje nebuvo įrodinėjama ir nėra nustatyta, kad tinkamai nustačius aplinkos agresyvumą ir ėmusis visų adekvačių priemonių metalui apsaugoti nuo korozijos, plytelių klojimo būdas būtų savarankiškai lėmęs defekto Nr. 11 (ar jo dalies) atsiradimą. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsižvelgė į šią aplinkybę, nes byloje nėra duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą apie defekto Nr. 11 ir defekto Nr. 9 (atsiklijavusios, suskilusios ir iškritusios grindų plytelės) priežastinį ryšį.
  6. Dėl anksčiau nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovės atsakomybės dalį dėl defektų Nr. 6 ir 11 tinkamai neatsižvelgė į kitiems dalyviams tenkančias pareigas, todėl atsakovei nustatė per didelę atsakomybės už kilusius defektus dalį. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, kaip jau buvo pasisakyta anksčiau, atsakovė nagrinėjamu atveju tebuvo paskutinė grandis, kuri galėjo pastebėti techninio projekto neatitikimus, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir sumažinti atsakovės atsakomybės dalį už defektus Nr. 6 ir 11 iki 15 proc. (CPK 185 straipsnis, CK 6.664 straipsnio 3 dalis).

32Dėl defekto Nr. 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje (4Ž1G (1-7) į karvidės (1-2) pusę

  1. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defekto Nr. 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje (4Ž1G (1-7) į karvidės (1-2) pusę). Atsakovė mano, kad teismas nepagrįstai ją pripažino atsakinga už defektus, kuriuos iš esmės sąlygojo neteisingai parinktas techninio projekto sprendinys, už kurio teisingumą ji nėra atsakinga.
  2. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl defekto Nr. 7 ir skundžiamo sprendimo motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad byloje nenustatytos atsakovės nurodytos aplinkybės, jog betono irimą sukėlė techninio projekto trūkumai juose nurodant netinkamą betono šiurkštinimo būdą jį supjaustant juostelėmis ar kitus grindų įrengimo duomenis. Teismas nustatė, kad techninio projekto architektūrinės dalies techninėje specifikacijoje (TS) (Techniniai reikalavimai) nurodyta, kaip turi būti įrengtos grindys (bendrieji nurodymai, grindų ant grunto pagrindo įrengimas, hidroizoliacijos įrengimas, betoninio armuoto išlyginamojo sluoksnio įrengimas, betoninio armuoto išlyginamojo sluoksnio įrengimas, grindų pagrindų, paruošiamųjų ir išlyginamųjų sluoksnių įrengimas, reikalavimai grindų plytelėms ir kt.) ir pateikiama grindų detalės schema.
  3. Kaip teisingai pastebi ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė apeliaciniame skunde remiasi tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teisme, tačiau nepateikia jokių duomenų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų padaryti kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas įvertino 2015 m. sausio 19 d. UAB „Alzida“ apžiūros aktą, kuriame nurodyta, kad grindims išlieti rangovės panaudota betono klasė atitinka projekto reikalavimus, tačiau normalaus betono supjaustymas siauromis juostelėmis, kaip numatyta užsakovės parengtame objekto techniniame projekte, prieštarauja įprastai praktikai ir sąlygoja greitesnį betono irimą. Šiame akte neatskleista, kokiu pagrindu padaryta išvada, kad techniniame projekte yra reikalavimas betoną supjaustyti siauromis juostelėmis, o išvada, kad betono supjaustymas siauromis sąlygoja greitesnį betono irimą yra tik deklaratyvus teiginys.
  4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

33Dėl defekto Nr. 9 – šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje (1-8) atsiklijavusios, suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, defekto Nr. 4 – sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) rinkosi vanduo, defekto Nr. 10 – techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15 katilinė) pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, defekto Nr. 16 – laiptinės (4Ž1g, 1-21) apačioje prie laiptų drėksta siena

  1. Atsakovė nesutinka su teismo išvadomis dėl defekto Nr. 9 – šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės patalpoje (1-8) atsiklijavusios, suskilusios ir iškritusios grindų plytelės, defekto Nr. 4 – sandėlio patalpoje (4Ž1g, 1-14) rinkosi vanduo, defekto Nr. 10 – techninėje patalpoje (4Ž1g, 1-15 katilinė) pro apačią iš melžimo patalpos rinkosi vanduo, defekto Nr. 16 – laiptinės (4Ž1g, 1-21) apačioje prie laiptų drėksta siena.
  2. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimais, kad šiuo atveju darbus atliko subrangovė UAB „Fildingas“, kurios akcininkas ir direktorius yra trečiasis asmuo

    34T. G., statybos objekte vykdęs statybos techninę priežiūrą. Taigi darbai buvo vykdomi esant interesų konfliktui, kuris atsakovei, subrangovei ir techniniam prižiūrėtojui buvo arba turėjo būti žinomas.

  3. Nors atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog defektai Nr. 4, 9, 10 ir 16 atsirado (galėjo atsirasti) dėl to, kad ieškovė naudojo aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas į šį atsakovės argumentą išsamiai atsakė. Teisėjų kolegija nemato pagrindo padaryti kitokias išvadas, nei nurodytos eksperto S. M. akte, kurias, be kita ko, patvirtina ir kiti rašytiniai įrodymai – UAB „Statranga“ 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimas, liudytojo V. B., UAB „Statranga“ darbų vadovo, šalinusio statybos defektus, paaiškinimai.
  4. Eksperto S. M. išvadų taip pat nepaneigia ir L. U. 2016 m. birželio 27 d. ekspertizės akto išvados, nes teismo ekspertas nurodė, kad defektų Nr. 4, 9, 10 ir 16 nenustatė, o jo išvados, kad defektas galėjo atsirasti dėl netinkamo eksploatavimo grindžiamos tik prielaidomis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau paminėtais rašytiniais įrodymais, pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, jog defektai Nr. 4, 9, 10 ir 16 atsirado (galėjo atsirasti) dėl to, kad ieškovė naudojo aukšto slėgio plovimo įrangą su plovikliais.
  5. Atsakovė be netinkamos eksploatacijos (plovimo įrangos) toliau apeliaciniame skunde iš esmės neneigia kitų byloje esančių rašytinių įrodymų dėl defekto Nr. 9 ir šiais įrodymais pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jos atsakomybės. Atsakovė sutinka, jog defektai Nr. 9, 4, 10 ir 16 yra tarpusavyje susiję. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovė nepagrįstai ir nepateisinamai ilgai delsė informuoti atsakovę apie paaiškėjus defektus (pirmuosius jų požymius), dėl ko atsirado kiti defektai, kurių neabejotinai būtų pavykę išvengti, jeigu ieškovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigas pagal Rangos sutarties 39 ir 49 punktus.
  6. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad atsakovė argumentuodama dėl defektų Nr. 4, 10 ir 16 atsiradimo ir defekto Nr. 9 priežastinio ryšio nurodo iš esmės naujus argumentus. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad šiais argumentais nekeičiamas reikalavimas (CPK 312 straipsnis) ir jis nesusijęs su naujais įrodymais (CPK 314 straipsnis) ir turi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pasisako dėl jo plačiau.
  7. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, reikalavimai dėl defektų buvo pateikti Rangos sutarties 49 punkte nustatyta tvarka ir nepraleidus garantinio termino (Rangos sutarties 47.1 papunktis). Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės vertinimu, kad defektai Nr. 9, 4, 10 ir 16 yra visiškai tarpusavyje susiję. Kaip matyti ir iš pirmosios instancijos teismo išvadų, teismas visus defektus Nr. 9, 4, 10 ir 16 vertino atskirai.
  8. Dėl defekto Nr. 9 teismas konstatavo, kad dėl plytelių atsiklijavimo yra atsakinga atsakovė, nes įrodymai akivaizdžiai patvirtina visiškai netinkamą grindų įrengimą, nepakankamą nuolydžių suformavimą ir labai blogą plytelių suklijavimą. Teismo įsitikinimu, šie statybos darbų trūkumai statybos objekte sąlygojo tolesnius neigiamus procesus ir visų prima aukštą patalpų drėgmę, vandens su karvių mėšlu patekimą po plytelėmis ir dėl to nuolatinį poreikį jas plauti. Kaip minėta anksčiau, atsakovė šių išvadų nepaneigė.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, defektai Nr. 4 ir 10 nėra susiję su defektu Nr. 9, nes jie susiję su tuo, kad techninio projekto architektūrinės dalies techninėse specifikacijose nurodyta, jog grindų ir sienų sandūros per visą perimetrą užsandarinamos hermetiku „makroflex tipo ar kitu“, o byloje nėra duomenų, kad toks buvo įrengtas – atsakovė nepateikė įrodymų dėl šio projekto sprendinio įgyvendinimo ar kad ji buvo parengusi darbo projektą. Taigi, defektų Nr. 4 ir 10 nesieja priežastinis ryšys su defektu Nr. 9.
  10. Teisėjų kolegijos vertinimu, defektas Nr. 16 taip pat nėra susijęs su defektu Nr. 9, kadangi jis susijęs su tuo, kad laiptinės siena drėksta, nes besiribojančioje drėgnoje patalpoje neįrengta arba netinkamai įrengta sienos hidroizoliacija ir neužsandarinta arba netinkamai užsandarinta grindų ir sienų sandūra. Sienos hidroizoliavimo sprendiniai turėjo būti numatyti darbo projekto architektūrinėje statybinėje dalyje, kurį turėjo rengti rangovė, tačiau ši darbo dalis nebuvo padaryta. Taigi, defektų Nr. 9 ir 16 nesieja priežastinis ryšys.
  11. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, priėjo išvadą, kad defekto Nr. 9 nesieja priežastinis ryšys su defektais Nr. 4, 10 ir 16. Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovės argumentus dėl defekto Nr. 9 pastebėjimo laiko pripažįsta juos teisiškai nereikšmingais. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad reikalavimai dėl defekto pareikšti nepasibaigus garantiniam terminui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad laikas nuo jos nurodyto ieškovės sužinojimo apie defektą iki jo pašalinimo turėjo esminę reikšmę defekto atsiradimui ir / ar jo mastui. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad vienintelis defekto Nr. 9 ryšys su defektais Nr. 4, 10 ir 16 galėjo būti tik tai, kad nenubėgantis vanduo į vandens surinkimo trapus leido tik greičiau pastebėti defektus Nr. 4, 10 ir 16 (CPK 185 straipsnis).

35Dėl ieškovės išlaidų, susijusių su ginčo defektais dydžio ir pagrįstumo

  1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė, savanoriškai sutikdama kone dvigubai padidinti atliekamų darbų kainą, veikė savo rizika ir privalo prisiimti dėl to kylančias pasekmes. Atsakovė nėra ir negali būti atsakinga dėl tokių ieškovės veiksmų ir dėl to iš atsakovės negali būti priteista kone dvigubas patirtų išlaidų atlyginimas. Ieškovė neabejotinai žinojo ir suprato, kad jos patiriamų išlaidų atlyginimo vėliau bus reikalaujama teismine tvarka iš atsakovės, todėl privalėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, o ne sąmoningai didinti savo išlaidas ir jų visų reikalauti iš atsakovės
  2. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo už defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 šalinimo darbus sumokėti UAB „Statranga“ net 85 proc. didesnę kainą, nei tai buvo nurodyta tarp šalių sudarytos sutarties 20 punkte, kuris imperatyviai nustatė, kad darbo rezultato kaina negali būti didinama. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ieškovė patvirtino, kad atsižvelgdama į faktą, jog vykdytoja UAB „Statranga“ darbus vykdė nenutraukdama ieškovės gamybinio proceso (tuo pačiu metu, kai remonto darbų vietoje kas dieną nuo 6 iki 10 valandos ir nuo 16 iki 20 val. buvo pamelžiama po 543 karves), sutiko sumokėti pagrįstai nurodytą didesnę defektų Nr. 9, 4, 10 ir 16 karvidės pieno bloko grindų remonto darbų sąmatoje nurodytą (7 089,46 ir

    3613 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko defektų šalinimo sutartyje numatytos kainos. Teisėjų kolegija šiuo atveju neturi pagrindo plačiau analizuoti sutarties nuostatų, nes atsakovė neįrodinėja, kad sumokėta suma yra nepagrįsta, ar už ją realiai neatlikti darbai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesant paminėto susitarimo, ieškovė būtų buvusi priversta savo veikslą sustabdyti, o tai, tikėtina, sąlygotų veiklos nuostolius, kurių proporcingą dalį bet kuriuo atveju turėtų padengti atsakovė. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė neįrodinėjo, kad rangos darbai, kuriais pašalinti trūkumai, nebuvo atlikti. Vien sutartyje nustatyta darbų kaina nereiškia, kad ji tokia ir išliks, nes kaip pagrįstai nurodo ieškovė, CK 6.653 straipsnio 4, 6 dalyse yra numatyti atvejai kada galima padidinti darbų kainą. Atitinkamai, šioje dalyje teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės rangos darbų kaina yra per didelė. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su atsakovės argumentais dėl PVM. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, šis klausimas apeliaciniame skunde iškeltas nepagrįstai, nes PVM turi būti sumokėtas valstybei, o rangovė yra PVM mokėtoja, todėl PVM yra rangos darbų kainos dalis.

37Dėl procesinės bylos baigties

  1. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės už defektus Nr. 1, 6, 11 ir 12 neteisingai nustatė atsakovės atsakomybės dalį, šią dalį sumažino iki 15 proc. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė priežasčių nepripažinti ieškovės išlaidų ar jų dalies. Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 proc. dalis ieškovės patirtų nuostolių: šalinant neveikiančios priešgaisrinės signalizacijos surūdijus detektoriams ir priešgaisrinei dėžei melžimo patalpoje 4Ž1G, 1-8, kaip statybos trūkumus, t. y. 208,72 Eur

    38(1 391,45 Eur x 0,15 proc.); už statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 6 šalinimo darbus, t. y.

    393 992,30 Eur (26 615,33 Eur x 0,15 proc.); už statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 11 šalinimo darbus, t. y. 362,98 Eur (2 419,84 Eur x 0,15 proc.).

  2. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį teisėjų kolegija palieka nepakeistą. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismo priteista dalis 49 502,39 Eur (695,73 Eur +

    4013 307,66 Eur + 4 719,62 Eur + 28 969,46 Eur + 1 209,92 Eur + 600 Eur) keistina, ieškovei iš atsakovės priteisiant iš viso 38 853,08 Eur (208,72 Eur + 3 992,30 Eur + 4 719,62 Eur + 28 969,46 Eur + 362,98 Eur + 600 Eur) sumą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą (nutarties 85–86 punktai) atitinkamai toliau pakeičia ir šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
  2. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nepaskirstė kai kurių bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atsakovės argumentais.
  3. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo, o spręsdamas dėl išlaidų dydžio turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

    422004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcijos aktualios atitinkamo procesinio dokumento parengimo arba atstovavimo teismo posėdyje momentu) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2011). Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje

    43Nr. 3K-3-570/2014).

  4. Atsakovė nesutinka su ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų dalimi, kurią sudaro 3 100 Eur

    44(1 200 Eur + 1 900) advokatui R. P. už ieškinio surašymą ir 1 800 Eur advokatui

    45R. P. už ieškinio tikslinimą, atsiliepimų į patikslintą ieškinį analizę, prašymo dėl ekspertizės parengimą.

  5. Atsakovės teigimu, teismas neįvertino, kad prašytos bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka. Nagrinėjamu atveju maksimalus dydis už ieškinio surašymą nustatytinas pagal paskutinio mokėjimo datą – 2015 m. liepos 22 d. Nustatant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2015 m. I ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 699,8 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.1 punktą, matyti, kad maksimalus priteistinas dydis už ieškinį gali būti

    461 749,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijos nenumato galimybės ir pagrindų viršyti nustatytus dydžius, ieškovės prašytos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio parengimą mažintinos iki 1 749,5 Eur. Nors ieškovė akcentuoja didelį kiekį darbo valandų, teisėjų kolegija nurodo, kad maksimalūs dydžiai už teisines paslaugas skaičiuojami pagal atitinkamos teisinės paslaugos pobūdį, taikant Rekomendacijose nustatyta koeficientą; valandomis yra skaičiuojamos tik Rekomendacijų 8.19 ir 8.20 punktuose nurodytos paslaugos, kurios nagrinėju atveju neaktualios.

  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė taip pat pagrįstai nurodo, kad ieškinio tikslinimas ir prašymo dėl ekspertizės parengimas laikytinos Rekomendacijų 8.16 punkte apibūdintomis teisinėmis paslaugos. Už paslaugas sumokėta 2015 m. gruodžio 28 d. Nustatant maksimalų priteistiną užmokesčio dydį pagal Rekomendacijų 7 punktą, atsižvelgtina į tai, kad užpraėjusio ketvirčio (2015 m. II ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,49 Eur. Taikant Rekomendacijų 8.16 punktą, matyti, kad maksimalus priteistinas dydis už ieškinio patikslinimą ir prašymo dėl ekspertizės parengimą gali būti 571,59 Eur. Atsiliepimų į patikslintą ieškinį analizė laikytina šių teisinių paslaugų sudedamąja dalimi. Atitinkamai, ieškovės prašytos bylinėjimosi išlaidos už ieškinio tikslinimą, atsiliepimų į patikslintą ieškinį analizę, prašymo dėl ekspertizės parengimą mažintinos iki 571,59 Eur.
  7. Atžvelgiant į tai, prašoma ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo suma – 16 231,34 Eur (3 100 Eur + 1 800 Eur + 1 230 Eur + 242 Eur + 2 000 Eur +

    473 500 Eur + 1 200 Eur + 1 700 Eur + 1 199,44 Eur + 259,90 Eur) mažintina iki 13 652,43 Eur (1 749,5 Eur + 571,59 Eur + 1 230 Eur + 242 Eur + 2 000 Eur + 3 500 Eur + 1 200 Eur +

    481 700 Eur + 1 199,44 Eur + 259,90 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patenkinus 51 proc. ieškinio (nutarties 86 punktas), iš atsakovės ieškovei priteistina

    496 962,74 Eur (13 652,43 Eur x 51 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.

  8. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė iš dalies pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priskyrė bylinėjimosi išlaidoms tas išlaidas, kurios atsirado iki bylos iškėlimo (S. M. ekspertizė, advokato paslaugos). Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai į bendrą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį įskaičiavimo visas ieškovės papildomai patirtas išlaidas vykdant Rangos sutarties 49 punkte nustatytą pretenzijos pareiškimo ir defektų akto užpildymo tvarką. Atsakovės argumentai dėl šių išlaidų pagrįstumo tėra deklaratyvūs. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė turi teisę į bendrą išlaidų, susijusių su atsakovės civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu atlyginimą, šiuo atveju proporcingą patenkintų reikalavimų daliai, tuo labiau, kad ji teismui buvo pareiškusi atskirą reikalavimą dėl šių išlaidų, todėl vien tai, kad teismas pasirinko tokį išlaidų atlyginimo būdą savaime neprieštarauja visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.251 straipsnis, CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atitinkamai, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 2 775,40 Eur (3 153,96 Eur už ekspertinio tyrimo aktą (teismo ekspertas S. M.) + 7 900 Lt (4 400 Lt + 3 500 Lt; 2 288 Eur) už advokato R. P. už teisines konsultacijas ir dokumentų projektų parengimą x 51 proc. / 100 proc.). Kitų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsakovė neginčija, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
  9. Atsižvelgusi į tai, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 9 738,14 Eur (6 962,74 Eur + 2 775,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo, o iš ieškovės atsakovei atitinkamai pakeitus sprendimą priteistina 4 652,26 Eur (9 494,40 Eur x 49 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl įskaičius atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės ieškovei priteistina 5 085,88 Eur (9 738,14 Eur – 4 652,26 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  10. Atitinkamai pakeitus sprendimą iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Flameksas“ ir Ko priteistina 296,45 (605 Eur x 49 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo., o trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biuras iš atsakovės priteistina 2 470,26 Eur (4 843,64 Eur x 51 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės priteistina 14,93 Eur (49 proc. x 30,46 Eur), iš atsakovės UAB „AVA statyba 15,53 Eur (51 proc. x 30,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

50Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už sumokėtą žyminį mokestį –

    51959 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir atsižvelgusi į tai, kad patenkinta 21,5 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų (pirmosios instancijos teismo priteista dalis – 49 502,39 Eur sumažinta iki 38 853,08 Eur), todėl atsakovės prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovės 206,19 Eur (959 x 21,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).

  2. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 1 800 Eur. Ieškovė iki paskirto teismo posėdžio pradžios nepateikė bylinėjimosi išlaidų realumą patvirtinančių dokumentų ( mokėjimo nurodymų ar kt.) todėl prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neatitinka realumo kriterijaus ir nepriteistinos (CPK 98 straipsnis).
  3. Trečiasis asmuo prašo priteisti prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 655,22 Eur; pateikė įrodymus apie patirtas išlaidas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Rekomendacijų 8.11 punktu, nustatančiu, kad užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą paruošimą maksimalus dydis neturėtų viršyti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje be individualių įmonių, atsižvelgusi į tai, kad trečiasis asmuo iš esmės buvo ieškovės pusėje, prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, trečiojo asmens prašymą tenkina iš dalies ir priteisia iš ieškovės 514,35 Eur (655,22 x 78,5 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 93, 98 straipsniai).

52Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

53Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

54„Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas – 265670420, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680,

5538 853,08 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 8 ct) žalos atlyginimo.

56Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas – 265670420, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680,

578,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 38 853,08 Eur (trisdešimt aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 8 ct) sumos nuo civilinės bylos iškėlimo 2015 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

58Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas – 265670420, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680,

595 085,88 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus ir 88 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir Ko, juridinio asmens kodas – 135843328, iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas – 265670420, 296,45 Eur (du šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 45 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

61Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, juridinio asmens kodas – 135900576, iš atsakovės UAB „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680, 2 470,26 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 26 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

62Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas – 265670420, 14,93 (keturiolika eurų ir 93 ct), iš atsakovės UAB „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680, 15,53 Eur (penkiolika eurų ir 53 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“

63Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680, iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio bendrovės, juridinio asmens kodas – 265670420, 206,19 Eur (du šimtus šešis eurus ir 19 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.

64Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, juridinio asmens kodas – 135900576, iš atsakovės UAB „AVA statyba“, juridinio asmens kodas – 134963680, 514,35 Eur (penkis šimtus keturiolika eurų ir 35 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. Ginčas kilo dėl... 5. 2014 m. gegužės 28 d. atvykti apžiūrėti statybos objektą, peržiūrėti... 6. 2014 m. birželio 26 d. sudarė paslaugų sutartį su UAB Statybinių teismo... 7. UAB Statybos valdymo biuro techniniame projekte.
  2. Ieškovė nurodė, kad... 8. UAB „Fildingas“) nesėkmingai siekė ištaisyti neteisingai suformuotus... 9. 2014 m. gegužės 21 d. kreipėsi dėl defektų ir jų priežasčių nustatymo... 10. 2014 m. rugsėjo 1 d. kreipėsi į atsakovę UAB „AVA statyba“ su... 11. 2014 m. liepos 31 d. Ekspertinio tyrimo akte Nr. 14-29 nurodytų išvadų... 12. 2015 m. liepos 21 d., t. y. praėjus 10,5 mėnesio nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.... 13. UAB „AVA statyba“, kaip generalinės rangovės, kaltės, bet ir dėl... 14. T. G., netinkamai vykdžiusio techninės priežiūros funkcijas, o taip pat... 15. UAB „AVA statyba“ yra atsakinga už nustatytų statybos rangos darbų... 16. 50 proc. dalį ieškovės patirtų nuostolių šalinant neveikiančios... 17. 13 307,66 Eur (26 615,33 Eur / 2)
  3. Teismas, ištyręs byloje esančių... 18. Teisėjų kolegija... 19. Dėl ginčo teisinių santykių
    1. Ginčas byloje... 20. 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).... 21. Dėl ieškinio senaties
      1. Atsakovė apeliaciniame... 22. 49 punktu surašė defektų aktą ir jį pateikė rangovei, o jeigu ši per 7... 23. 2014 m. spalio 17 d., tai užsakovė šiuos defektus pašalins rangovės... 24. 2014 m. gegužės 28 d. apžiūra nepadėjo ginčo išspręsti... 25. 2014 m. rugsėjo 1 d. pretenzijos dėl rangovės atliktų darbų trūkumų... 26. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo
          27. Dėl defektų Nr. 1, 12 (visose 4Ž1G patalpose neveikia priešgaisrinė... 28. 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).... 29. UAB „Alzida“ atliktos vietos apžiūros rezultatus, ginčo patalpose oro... 30. 12,8 °C, santykinis oro drėgnumas 86,8 proc., oro srauto greitis 0 m/s... 31. Dėl defektų Nr. 6 – lupasi priešgaisrinio dažymo dažai nuo metalinių... 32. Dėl defekto Nr. 7 (išsidėvėjo grindų betonas koridoriuje (4Ž1G (1-7) į... 33. Dėl defekto Nr. 9 – šaldytuvo patalpoje (4Ž1g, 1-18) ir karuselės... 34. T. G., statybos objekte vykdęs statybos techninę priežiūrą. Taigi darbai... 35. Dėl ieškovės išlaidų, susijusių su ginčo defektais dydžio ir... 36. 13 579,08 Eur be PVM) kainą, kuri neatitiko defektų šalinimo sutartyje... 37. Dėl procesinės bylos baigties
          1. Teisėjų... 38. (1 391,45 Eur x 0,15 proc.); už statybos darbų trūkumo – defekto Nr. 6... 39. 3 992,30 Eur (26 615,33 Eur x 0,15 proc.); už statybos darbų trūkumo –... 40. 13 307,66 Eur + 4 719,62 Eur + 28 969,46 Eur + 1 209,92 Eur + 600 Eur)... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
              42. 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004... 43. Nr. 3K-3-570/2014).
            1. Atsakovė nesutinka su ieškovei priteista... 44. (1 200 Eur + 1 900) advokatui R. P. už ieškinio surašymą ir 1 800 Eur... 45. R. P. už ieškinio tikslinimą, atsiliepimų į patikslintą ieškinį... 46. 1 749,5 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijos nenumato galimybės ir... 47. 3 500 Eur + 1 200 Eur + 1 700 Eur + 1 199,44 Eur + 259,90 Eur) mažintina iki... 48. 1 700 Eur + 1 199,44 Eur + 259,90 Eur). Pakeitus pirmosios instancijos teismo... 49. 6 962,74 Eur (13 652,43 Eur x 51 proc. / 100 proc.) bylinėjimosi išlaidų... 50. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                51. 959 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir... 52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 53. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą pakeisti ir jo... 54. „Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens... 55. 38 853,08 Eur (trisdešimt aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus... 56. Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas... 57. 8,05 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 38 853,08 Eur (trisdešimt... 58. Priteisti ieškovei Vazniškių žemės ūkio bendrovei, juridinio asmens kodas... 59. 5 085,88 Eur (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt penkis eurus ir 88 ct)... 60. Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Flameksas“ ir... 61. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, juridinio asmens... 62. Priteisti valstybės naudai iš ieškovės Vazniškių žemės ūkio... 63. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AVA statyba“, juridinio... 64. Priteisti trečiajam asmeniui UAB Statybos valdymo biurui, juridinio asmens...