Byla 2-23775-861/2015
Dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tretieji asmenys I. M., D. J. R

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,

2sekretoriaujant Romai Railianienei,

3dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei I. J.,

4atsakovo If P&C Insurance AS filialo atstovėms R. S., S. P.,

5trečiojo asmens D. J. R. atstovei advokatei V. P.,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ieškinį atsakovui „If P&C Insurance AS“, veikiančiam per „If P&C Insurance AS“ filialą, dėl žalos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo, tretieji asmenys I. M., D. J. R.,

Nustatė

7ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 148 800,00 Lt (43095,46 EUR) žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad 2008-10-29 eismo įvykio metu, dėl kurio buvo kaltas atsakovo draudėjas, pakeliui į darbą žuvo J. R.. Žuvusios apdraustosios motinai D.J. R. ieškovas skyrė 148 800,00 Lt vienkartinę draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovo regreso tvarka.

8Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių išmokos atlieka socialinę funkciją ir veikia kaip socialinė garantija apdraustiems asmenims, todėl dalis įstatymu konstatuotos žalos nėra pagrįsta konkrečiai apskaičiuotu nukentėjusiems asmenims padarytos žalos dydžiu, kyla abejonių, ar toks žalos atlyginimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išlaikymo nukentėjusiosios motinai reikalingumą, apie jo teikimą. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškovui skaičiuotinas nuo 2008-10-29, todėl yra pasibaigęs. Paaiškino, kad trečiasis asmuo I. M. žuvusiosios motinai pilnai atlygino visą patirtą, t.y. 7000 Lt turtinę žalą, tai patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir nukentėjusiosios pareiškimas, kuriame nurodyta, jog yra pilnai atlyginta žala dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalauta nebuvo, todėl darytina išvada, jog žala yra pilnai atlyginta, o ieškovo išmokėta išmoka vertintina kaip valstybės parama, realizuojant socialinę politiką.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 148 800,00 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka. 2015-04-29 nutartimi Vilniaus apygardos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

10Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 43 095,46 EUR žalos atlyginimo. Nurodė, kad I. M., 2008-10-29 vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. nr. ( - ) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. R. ir ją partrenkė, nukentėjusioji J. R. dėl patirtų kūno sužalojimų mirė eismo įvykio vietoje. Paaiškino, jog šis įvykis ieškovo 2010-04-23 sprendimu pripažintas draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, jog ieškovas, vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų įstatymo nuostatomis, 2011-03-04 sprendimu Nr. 6-18-708 J. R. motinai D. J. R. paskyrė 148 800,00 Lt vienkartinę draudimo išmoką. Nurodė, jog ieškovas dėl žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2011-03-25 kreipėsi į atsakovą, nes šioje draudimo bendrovėje buvo apdrausta eismo įvykio kaltininkės I. M. eismo įvykio metu vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė, tačiau 2011-03-30 raštu atsakovas informavo ieškovą, kad atsakovas Fondo biudžeto išlaidas kompensuoti galės tada, kai Konstitucinis Teismas išnagrinės kreipimąsi dėl CK 6.290 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Paaiškino, kad ieškovas 2013-01-08 kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti 148 800,00 Lt vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, tačiau atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui žalą. Nurodė, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo, teismas 2014-04-25 ieškinį tenkino. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-25 sprendimo, 2015-04-29 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui siekiant nustatyti, kiek VSDFV Vilniaus skyriaus D. J. R. išmokėta vienkartinė išmoka kompensuoja jos dėl dukters mirties patirtą žalą. Paaiškino, kad iš 2013-06-19 pažymos Nr. 4-8-7442 matyti, kad J. R. draudžiamųjų pajamų už 9 mėnesių laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-09-30 suma buvo 16 631,71 Lt, o J. R. vieno mėnesio pajamų vidurkis – 1 847,97 Lt. Įstatymas numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. D. J. R. 2008-10-29 nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą metu buvo sulaukusi pensinio amžiaus, J. R. nebuvo sudariusi santuokos ir neturėjo vaikų, t.y. neturėjo kitų išlaikomų asmenų, todėl J. R. pajamos, atsižvelgiant į išlaikomų šeimos narių skaičių, turi būti dalinamos į 2 dalis (1847,97 Lt : 2 = 923,99 Lt). Vadovaujantis paskutiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2013 metų duomenys), tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime yra 79,40 metų. Dukters mirties metu 2008-10-29 D.J. R. buvo sulaukusi 68 m. ir 6 mėn., iki tikėtinos gyvenimo trukmės, jai buvo likę 11 su puse metų (132 mėn.), todėl pinigine išraiška iš dukters ji būtų turėjusi teisę gauti 121 966,68 Lt išlaikymą (132 mėn. x 923,99 Lt). Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, fiksuojančius atitinkamo amžiaus gyventojų tikėtiną gyvenimo trukmę pagal lytį bei gyvenamąją vietą mieste arba kaime, 2009 m. 70 metų sulaukusių moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 14,72 metų, todėl laikant, jog D. J. R. tikėtina gyvenimo trukmė po J. R. mirties yra apie 14,5 metų (174 mėn.), po dukters mirties ji pinigine išraiška būtų turėjusi gauti 160 774,26 Lt išlaikymą (174 mėn. x 923,99 Lt), t.y. daugiau nei VSDFV Vilniaus skyriaus išmokėta vienkartinė išmoka apdraustajam mirus. Pažymėjo, kad J. R. gyveno kartu su motina D.J. R., tikėtina, jog teikė jai pagalbą buityje ir ūkyje. Paaiškino, jog patirtos žalos dydis viršija ieškovo išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos sumą, todėl visa ieškovo paskirta vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus pagrįstai laikytina žalos atlyginimu. Pažymėjo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-598-108/2009 nurodyta, jog trečiasis asmuo šioje byloje I. M. D. J. R. atlygino 4000 Lt žalą, susijusią su laidotuvėmis ir paminklo pastatymu. Paaiškino, jog baudžiamojoje byloje buvo atlygintos D. J. R. patirtos papildomos išlaidos, tačiau ne negautos pajamos, šios atlygintos žalos nagrinėjamoje byloje negalima įskaityti į atlygintinos žalos dydį. Nurodė, kad nors D. J. R. turėjo 6 vaikus, tačiau išlaikymą jai teikti galėjo tik žuvusioji.

11Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė, atsižvelgiant į bylos baigtį, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-04-29 nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, siekiant nustatyti ieškovo prašomos priteisti regresinės prievolės dydžio atitikimą išmokėtos socialinės draudimo išmokos dydžiui. Paaiškino, jog atlyginant žalą, turi būti įvertintas realus nukentėjusiojo asmens ar jo šeimos narių patirtas žalos dydis, o socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į atsakingą draudiką ar žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, todėl teismas privalo nustatyti tokį netektų pajamų dydį, kurio D.J. R. iš tikrųjų neteko, įvertindamas tas pajamas, kurios jai liko mirus dukteriai. Pažymėjo, jog ieškovo išmokėta išmoka negali būti tapatinama su dėl eismo įvykio trečiųjų asmenų patirta žala. Nurodė, kad vienkartinės draudimo išmokos paskirtis gali būti ne vien padarytos žalos atlyginimas, bet ir socialinė, todėl nenustačius, kad ja buvo atlyginama turtinė žala, ji vertinama kaip išmokėta realizuojant valstybės socialinę politiką. Paaiškino, jog vien aplinkybė, jog žuvusiosios tėvams vienkartinės draudimo išmokos išmokėtos pagrįstai, neteikia pagrindo teigti, kad socialinio draudimo įstaiga regreso tvarka įgyja reikalavimo teisę į atsakingą draudiką, tam turi būti nustatyta, kad žuvusiosios tėvai buvo jos išlaikomi arba jos mirties dieną turėjo teisę gauti iš jos išlaikymą. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad D.J. R. buvo senatvės pensininkė nesuteikia pagrindo spręsti jai esant reikalingą ir realiai teikiamą išlaikymą bei likus neatlygintą turtinę žalą. Nurodė, jog D.J. R. gaunama netekto darbingumo bei našlių pensija yra pakankamo dydžio, todėl ieškovo argumentai dėl papildomo nukentėjusiosios išlaikymo teikimo nėra pagrįsti. Įstatymas numato, jog teisei į išlaikymą be nedarbingumo sąlygos būtinas ir paramos reikalingumas, o nagrinėjamu atveju D.J. R. gavo pakankamas pajamas, todėl parama jai nebuvo būtina ir teikiama. Pažymėjo, jog esant būtinybei teikti nukentėjusiosios motinai išlaikymą, jai būtų paskirta periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus, kuri mokama išlaikymo reikalingiems asmenims. Paaiškino, jog nenustatyta ar mirusioji teikė išlaikymą savo motinai, ar nukentėjusiosios motina neturėjo kitų pajamų ar turto, ar ji nebuvo išlaikoma kitų asmenų, ar nukentėjusiajai motina neteikė išlaikymo. Pažymėjo, jog mirusio asmens, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai, todėl J. R. paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestis buvo 3 964,81 Lt, o vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis – 1 321,60 Lt. Paaiškino, jog nukentėjusiosios gyvenimas su motina nereiškia bendro ūkio vedimo, tėvai neturi nuosavybės teisės į vaikų, o vaikai į tėvų turtą, todėl nėra pagrindo teigti, jog D.J. R. turi teisę į ½ nukentėjusiosios turto. Nurodė, jog atsakovo vertinimu nukentėjusioji motinai galėjo skirti ne daugiau kaip 20 procentų, t.y. 264 Lt savo mėnesinių pajamų, nes tik tokiu atveju jų ekonominės galimybės būtų lygios. Paaiškino, jog 2009 m. tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime buvo 77 metai, dukters mirties metu D.J. R. buvo suėję 68 m. ir 6 mėn., todėl iki tikėtinos gyvenimo trukmės jai buvo likę 8 m. ir 6 mėn., o atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento duomenis, D.J. R. tikėtina gyvenimo trukmė po J. R. mirties – apie 14,5 metų, todėl darant prielaidą, kad nukentėjusioji prisidėjo prie motinos išlaikymo, iš dukters D.J. R. galimai būtų gavusi 45 936 Lt išlaikymą. Pažymėjo, jog trečiasis asmuo I. M. atlygino D.J. R. 7 000 Lt žalą, nukentėjusiosios motina dėl neturtinės žalos atlyginimo nesikreipė, todėl darytina išvada, kad turtinę žalą pilnai atlygino trečiasis asmuo. Nurodė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Paaiškino, jog nukentėjusiosios motina apie savo teisės pažeidimą sužinojo eismo įvykio metu, t.y. 2008-10-29, todėl ieškovas praleido įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą.

12Trečiasis asmuo D. J. R. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį tenkinti, priteisti trečiajam asmeniui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-10-29 eismo įvykio metu žuvo trečiojo asmens dukra J. R., dėl šio įvykio kalta pripažinta I. M.. Paaiškino, kad nelaimingas atsitikimas, įvykęs vykstant į darbą, pripažintas draudiminiu įvykiu. Pažymėjo, jog J. R. dirbo pamainomis, laisvu nuo darbo metu grįždavo į namus ir gyveno su D. J. R., kartu vedė bendrą ūkį. Paaiškino, jog J. N. R., mirusiosios tėvas mirė 1992-12-14. Nurodė, kad D. J. R. paskirta 148 800 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai J. R. mirus. Paaiškino, kad lėšas pragyvenimui sudarė netekto darbingumo pensija, gaunama nuo 1967 metų, kuri dukros žūties dieną sudarė 650 litų bei dukros darbo užmokestis. Nurodė, kad poilsio dienomis dukra padėjo nudirbti darbus, rūpinosi D.J. R., nes šios sveikata blogėjo, o 2013-06-18 trečiajam asmeniui D. J. R. neterminuotai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Pažymėjo, jog įstatymas neįvardytos išlaikymo formos, todėl jis gali būti teikiamas natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurios turi ir ekonominę vertę. Paaiškino, kad mirusioji motinai teikė visokeriopą paramą pinigais, pagalba buityje ir ūkyje, rūpinosi motina, todėl ši patyrė turtinę žalą. Nurodė, kad D. J. R. išmokėta socialinio draudimo išmoka atitiko įstatymo reikalavimus draudimo išmokai gauti. Pažymėjo, jog nedarbingi tėvai yra laikomi mirusiojo išlaikomais arba jo mirties dieną turėjusiais teisę gauti iš jo išlaikymą. Remiantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, darbingo amžiaus asmenimis laikytini asmenys nuo 16 metų iki senatvės pensijos amžiaus, dukros mirties dieną trečiasis asmuo D.J. R. buvo sukakusi pensinį amžių bei buvo neįgali, todėl turėjo teisę gauti draudimo išmoką, o ją išmokėjęs ieškovas įgijo regreso teisę į atsakovą. Nurodė, kad dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo padaryta žala pagal civilinės teisės nuostatas nustatoma taikant visiško žalos atlyginimo principą, o tai reiškia, kad nustatant nuostolius, atsižvelgiama į žuvusio asmens visų gautų pajamų dalį, jiems nustatyti netaikomi kompensaciniai ar kiti mažinantys koeficientai.

132015-09-23 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas yra pasisakęs dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje, t.y. ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido. Pažymėjo, jog iš išmokėtos kompensacijos gali būti išskaičiuojami 3 procentai draudžiamųjų pajamų. Paaiškino, kad skiriamas apdraustųjų socialinių įmokų tarifas ir draudėjų socialinių įmokų tarifas. Paaiškino, kad byloje pateikta pažyma yra už 2008 metus, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo biudžetų 2008 m. rodiklių patvirtinimo įstatymas nustatė, kad socialinio draudimo įmokos ir jų tarifai susideda iš draudėjo tarifo, t.y. sumos, kurią moka darbdavys, ir 3 proc. dydžio tarifo, kuris išskaičiuojamas iš apdraustojo gaunamo darbo užmokesčio, likusias įmokas moka darbdavys ir šia suma draudžiamosios pajamos nėra mažinamos. Nurodė, jog atėmus šias sumas D.J. R. netektos pajamos yra didesnės, nei išmokėta išmoka. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo nutarime nurodytas 3 mėnesių terminas, pagal kurį skaičiuojamos netektos pajamos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau neteigia, jog ilgesnio laikotarpio taikymas skaičiuojant vidurkį prieštarautų Konstitucijai ar įstatymams. Paaiškino, jog skaičiuojant vidutines pajamas net už tris mėnesius ir iš jų atėmus minėtus 3 procentus, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento nustatytą vidutinę gyvenimo trukmę, nukentėjusiosios motinai mokėtina suma viršija ieškovo išmokėtą draudimo išmoką, todėl, ieškovo vertinimu, žalos dydis yra pagrįstas ir nėra per didelis. Nurodė, kad D.J. R. yra nedarbinga ilgą laiko tarpą, jai nustatyta degeneracinė trumparegystė, o tai reiškia, kad nukentėjusiosios motina yra reikalinga paramos ir pagalbos. Įstatymas numato, jog žala atlyginama asmenims, kurie patyrė žalą ar turėjo teisę į žalos atlyginimą, šiuo atveju žuvusiosios motinai buvo reikalinga ne tik finansinė parama, bet ir pagalba ūkyje, namuose, ją teikė J. R., todėl šiuo atveju buvo netekta pusė žuvusiosios pajamų. Paaiškino, kad žalą sudaro tiek būtinos išlaidos, tiek negautos pajamos, baudžiamojoje byloje atlygintos būtinos, t.y. laidojimo išlaidos, o nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl negautų pajamų.

142015-09-23 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi vienkartinę išmoką, įgyja reikalavimo teisę į draudiką tik tokia apimtimi, kokia yra turtinė žala ir ne didesne. Paaiškino, kad socialinio draudimo išmoka yra dviejų paskirčių – atlyginanti turtinę žalą ir vykdanti valstybinę socialinę politiką, todėl socialinio draudimo išmokos dalis, viršijanti turtinę žalą laikytina valstybės parama. Pažymėjo, jog draudiko pareiga yra atlyginti asmens patirtą žalą, ji nėra preziumuojama, o turi būti įrodyta. Aplinkybė, kad socialinio draudimo įstaiga išmokėjo nukentėjusiam asmeniui išmoką, nesuponuoja draudikui pareigos ją atlyginti pilna apimtimi, turi būti įrodoma, kad žuvusiosios motina buvo jos išlaikoma arba turėjo teisę gauti išlaikymą. Nurodė, kad D.J. R. gavo pajamas, kurias sudarė netekto darbingumo bei našlių pensijos, šios pajamos yra pakankamos, todėl ieškovo pozicija dėl papildomo teikto išlaikymo laikytina nepagrįsta. Pažymėjo, jog vien pensinis amžius, draudžiamųjų pajamų neturėjimas ar nedarbingumo faktas nėra pakankamas pagrindas spręsti dėl išlaikymo būtinumo, nukentėjusiosios motinai nebuvo paskirta periodinė išmoka apdraustajam mirus, taigi, trečiasis asmuo neatitinka ir įstatyme nustatyto teisės gauti išlaikymą kriterijaus. Paaiškino, kad pajamos siejamos su gautu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 mėnesiai. Pažymėjo, jog byloje negali būti taikoma sutuoktinių turtui taikoma analogija, nes nukentėjusiosios gyvenimas su motina teisiškai nėra reikšmingas, gyvenimas po vienu stogu nereiškia bendro ūkio vedimo. Nurodė, kad trečiojo asmens atsiliepime nurodyta, kad J. R. pas motiną lankydavosi laisvu nuo darbo metu, todėl negalima teigti, kad jos kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, ieškovas tokių įrodymų taip pat nepateikė. Įstatymai numato, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į vaikų turtą, o vaikai – į tėvų, jų turtas yra atskiras. Paaiškino, jog darant prielaidą, kad žuvusioji prisidėjo prie bendro ūkio, galima būtų teigti, jog ji prisidėjo tik 20 procentų, nes skyrus tokią sumą tiek nukentėjusiosios, tiek jos motinos pajamos taptų lygios. Pažymėjo, jog nukentėjusioji Klaipėdoje nuomojo butą, pas motiną negyveno, bet tik atvykdavo laisvalaikiu, todėl iš nukentėjusiosios pajamų turėtų būti atimamos pragyvenimui skirtos lėšos, nuomos mokestis, kelionės išlaidos. Remiantis atsakovo atliktais skaičiavimais, atsižvelgiant į gyvenimo trukmę po J. R. mirties, žala sudarytų 45 936 Lt. Baudžiamojoje byloje atlyginta žala turėtų būti įskaičiuojama į prašomą atlyginti turtinę žalą.

152015-09-03 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė ieškinį palaikė, nurodė, jog trečiajam asmeniui išmoka išmokėta dėl dukters mirties, ši išmoka siejama su negautomis pajamomis, išmokėta šeimos nariui. Paaiškino, kad žuvusioji gyveno kartu su motina, sudarė vieną šeimą, nukentėjusioji deklaravo gyvenamąją vietą pas motiną, dirbdama pamaininį darbą gyveno Klaipėdoje. Trečiajam asmeniui D.J. R. jau ilgą laiką nustatytas nedarbingumas, ji turi regėjimo sutrikimų. Pažymėjo, jog trečiajam asmeniui mokama ne senatvės pensija, o netekto darbingumo pensija, taip pat našlės pensija, gaunamų pajamų trečiajam asmeniui pragyvenimui neužteko, tiek J. R., tiek D.J. R. gaunamos pajamos buvo bendros. Paaiškino, kad nuomojamo buto išlaikymas kainavo apie 200 Lt, nukentėjusioji dirbo pamainomis, t.y. savaitę dirbdavo, 3-4 dienas turėdavo poilsiui, šiomis dienomis bei atostogų metu būdavo pas motiną. Nurodė, jog nukentėjusiajai dirbant, D.J. R. buityje padėdavo samdyti žmonės, kaimynai, atvykdavo kiti vaikai.

162015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė pateikė teismui trečiojo asmens paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad J. R. pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 1 792,52 Lt (519,15 EUR). Paaiškino, kad nukentėjusioji ištekėjusi nebuvo, vaikų neturėjo, dirbo, nuomojo butą Klaipėdoje, už kurio nuomą ir komunalinius patarnavimus kiekvieną mėnesį vidutiniškai mokėjo 500 Lt (144,80 EUR), todėl J. R. tekdavo 374,35 EUR pajamų. Pažymėjo, jog J. R. motina buvo jos išlaikoma, todėl jos gaunamos pajamos dalintinos į dvi dalis tenkančias jai ir motinai. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, trečiojo asmens D.J. R. tikėtina gyvenimo trukmė po dukros mirties yra 14,5 metų, todėl iš dukters trečiasis asmuo turėjo teisę gauti 32 569,32 EUR. Pažymėjo, jog D.J. R. gyveno su dukra, bendrai tvarkė ūkį, o kiti vaikai galimybių prisidėti prie jos išlaikymo neturi. Paaiškino, jog trečiasis asmuo su dukra valdė žemės sklypą, žemės kultūrų priežiūrai, derliaus nuėmimui pirko trąšas, chemikalus, kuriems įsigyti trečiasis asmuo ėmė paskolas, kreditai buvo grąžinami iš dukros gaunamų pajamų. Dukros žūties dieną trečiojo asmens nedarbingumo pensija buvo 650 Lt (188,25 EUR), o nuo 2013-06-18 D.J. R. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis. Nurodė, kad nukentėjusioji J. R. per mėnesį vidutiniškai turėjo 12 poilsio dienų, kuriomis padėdavo ūkyje bei buityje, o kai dukra dirbdavo – ūkio darbus padėdavo nudirbti samdyti asmenys. Pažymėjo, jog siekiant piniginiu ekvivalentu įvertinti pagalbą natūrą, tikslinga atsižvelgti į minimalios mėnesinės algos dydį, todėl nukentėjusiosios D.J. R. iki tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės pabaigos teiktina pagalba sudaro pusę minimalios mėnesinės algos, o tai sudaro 25 44,26 EUR. Taigi, iš viso trečiojo asmens D. J. R. žala, patirta įvertinus materialinę paramą bei pagalbą buityje, vertintina 58 063,58 EUR, todėl ieškovo išmokėta vienkartinė išmoka apdraustajai mirus pagrįstai laikytina žalos atlyginimu. Pažymėjo, jog I. M. atlygino 11 000 Lt (3 185,82 EUR) žalą, iš jų 4 000 Lt (1 158,48 EUR) paminklui pastatyti, 7 000 Lt (2027,34 EUR) laidotuvėms ir mirties metinėms paminėti.

172015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog su trečiojo asmens D.J. R. pateiktais paskaičiavimais iš esmės sutinka, pajamos natūra taip pat priskirtinos prie negautų pajamų. Nurodė, kad žalos apskaičiavimo principas taikant pusę minimalios algos atitinka teismų praktiką bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Pažymėjo, jog kitų D.J. R. vaikų galimai teikiama tiek finansinė parama, tiek pagalba buityje būtų labai ribota. Iš pateiktos ūkinės knygos matyti, jog trečiasis asmuo ir nukentėjusioji buvo šeima, priklausė tam pačiam ūkiui, registruotos tuo pačiu adresu, gyveno kartu, o D.J. R. sveikatos būklė silpna, nustatytas neįgalumas, nuolatinės slaugos poreikis. Paaiškino, jog įvertinus papildomai pateiktus dokumentus, išmokėta vienkartinė išmoka yra pagrįsta. Nurodė, jog apie vedamą ūkį galima spręsti iš pateiktų ūkio knygų, trečiojo asmens paaiškinimų. Pažymėjo, jog tikslinės paskolos buvo grąžintos iki J. R. mirties, o ūkio turėjimas nepaneigia išlaikymo trečiajam asmeniui būtinumo. Papildomai paaiškino, jog teismų praktikoje pažymima, kad pajamų mokestis priskiriamas prie asmens pajamų. Nurodė, jog vidutinių pajamų, skaičiuojamų už 3 praėjusius mėnesius ir už 9 mėnesius, skirtumas yra nedidelis ir esminės reikšmės išmokos apskaičiavimui neturi. Pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad parama D. J. R. nebuvo teikta, o aplinkybė, jog D.J. R. nebuvo mokamos periodinės išmokos, nėra pagrindas pripažinti, kad vienkartine išmoka nėra atlyginamos negautos pajamos.

182015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog J. R. gyveno atskirai, nes ji dirbo Klaipėdoje, ten nuomojosi butą, o su mama gyveno tik 12 dienų per mėnesį. Nurodė, kad turėjo būti skaičiuojamos trijų mėnesių vidutinės pajamos, atskaičius visus mokesčius. Pažymėjo, jog buto išlaikymui, kaip savo paaiškinimuose nurodo trečiasis asmuo, nukentėjusioji išleisdavo apie 500 Lt, tačiau prie išlaidų turėtų būti įtrauktos ir kelionės išlaidos. Preziumuojant, jog žuvusioji prisidėjo prie tėvų išlaikymo, jos pajamos buvo artimos mamos pajamoms, todėl trečiasis asmuo, su savo pajamomis, tikrai nebuvo tas asmuo, kuris iš savo dukters galėtų reikalauti išlaikymo, J. R. gautos pajamos nebuvo pakankamos išlaikyti dar vieną asmenį. Kitų vaikų neįgalumas, pastovaus darbo neturėjimas nereiškia, jog trečiajam asmeniui išlaikymą teikti privalėjo tik nukentėjusioji. Papildomai pažymėjo, jog pagal baudžiamąją bylą visa patirta trečiojo asmens turtinė žala yra atlyginta. Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje periodinės išlaikymo išmokos nebuvo skirtos, todėl trečiasis asmuo nėra reikalingas išlaikymo. Paaiškino, jog į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog nukentėjusioji teikė išlaikymą D.J. R., mokėjo mokesčius už ją, paskolas, pirko pirkinius. Pažyma dėl nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nepatvirtina bendro ūkio vedimo. Papildomai paaiškino, jog jeigu asmuo gauna pensiją ar neįgalumo pašalpą, artimą minimaliam atlyginimui, preziumuojama, kad parama tokiam asmeniui nėra reikalinga, patirtos žalos dydis nėra preziumuojamas.

192015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė palaikė atsiliepime bei paaiškinimuose išdėstytus argumentus. Nurodė, jog aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio, neleidžia daryti išvados, kad ši išmoka negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių pajamų apdraustajam mirus. Paaiškino, jog teismų praktikoje nurodoma, kad į vienkartinę draudimo išmoką turi teisę nukentėjusiojo išlaikomi asmenys arba asmenys turintys teisę gauti išlaikymą, t.y. vaikai, sutuoktiniai, nedarbingi tėvai. Pažymėjo, jog iš pateiktos ūkio knygos matyti, kad J. R. ir D. J. R. sudarė vieną šeimą, gyveno vienu adresu. Paaiškino, jog išlaikymas gali būti teikiamas įvairia forma, taip pat ir natūra. Trečiasis asmuo vertina, jog J. R. vidutiniškai skirdavo po pusę mėnesio motinos priežiūrai, pagalbai ūkyje, todėl ieškovo išmokėta draudimo išmoka pagrįstai laikytina žalos atlyginimu. Pažymėjo, jog kiti D.J. R. vaikai šeimos su ja nesudarė, neturėjo galimybės prisidėti prie jos išlaikymo. Nurodė, jog kreditas buvo imamas D.J. R. vardu, nes ji turėjo daugiau turto, tačiau buvo grąžinamas tiek iš nukentėjusiosios, tiek jos motinos lėšų. Paaiškino, jog dienomis, kai J. R. dirbo, D.J. R. samdėsi asmenis, padedančius jai susitvarkyti ūkyje ir buityje.

20Ieškinys tenkintinas.

21Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad 2008-10-29 apie 7:10 val. Taikos pr., Naujakiemio g. sankryžoje, trečiasis asmuo I. M., vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. R. ir ją partrenkė, J. R. žuvo eismo įvykio vietoje (t. 1, b.l. 6-7). 2009-11-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu trečiasis asmuo I. M. buvo pripažinta kalta dėl 2008-10-29 įvykusio eismo įvykio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį (t. 1, b.l. 8-11). Eismo įvykio metu automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) valdytojos I. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-23 Sprendimu Nr. 6-15-653 šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu (t. 1, b.l. 12). VSDFV Vilniaus skyrius 2011-03-04 Sprendimu Nr. 6-18-708 D. J. R. skirta 148 800,00 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai J. R. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, ši suma išmokėta laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2011-03-14 (t. 1, b.l. 13-14, 193). Ieškovas dėl 148 800,00 Lt žalos atlyginimo 2011-03-25 raštu Nr. (9.52) 3-17112 kreipėsi į atsakovą, tačiau 2011-03-30 raštu atsakovas informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į tai, kad buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl CK 6.290 str. nuostatų atitikties Konstitucijai nustatymo, todėl atsakovas ieškovui kompensuoti išlaidas galės tik tada, kai Konstitucinis Teismas išnagrinės minėtą kreipimąsi ir priims sprendimą (t. 1, b.l. 15-16, 17). 2013-01-08 raštu Nr. (8.22) 3-2585 ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu atlyginti išmokėtą vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus (t. 1, b.l. 18-19), tačiau atsakovas žalą atlyginti atsisakė, prašė pateikti ieškovo reikalavimą patvirtinančius rašytinius įrodymus (b.l. 20). Ieškovas atsakovui pateikė atsakovui pažymą apie J. R. draudžiamąsias pajamas 2008 metais iki nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą (t. 1, b.l. 21-23). Iš 2013-07-02 atsakovo rašto nustatyta, kad atsakovas atsisakė atlyginti ieškovui 148 800,00 Lt žalą bei nurodė, jog ieškovo pateikta pažyma tik patvirtina faktą apie J. R. gautas draudžiamąsias pajamas, tačiau ji yra nesusijusi su eismo įvykio metu padaryta turtine žala (t. 1, b.l. 24-25). Pareiškimu Klaipėdos VPK kelių policijos biuro viršininkui D. J. R. nurodė, jog I. M. sumokėjo 7 000 Lt ir pilnai atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą (t. 1, b.l. 69). Iš 2015-05-22 Pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2015-05-22 informacijos apie D. J. R. socialinio draudimo laikotarpius Apdraustųjų socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre nėra (t. 1, b.l. 153). Iš Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog D.J. R. nukentėjusiosios žūties metu buvo mokama 670,82 Lt netekto darbingumo pensija bei 70 Lt našlių arba našlaičių pensija (t. 1, b.l. 154-157). Vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime 2009 metais buvo 77,04 m., o sukakusių 70 metų moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė – 14,72 m. (t. 1, b.l. 158, 159). J. R. gyvenamąją vietą deklaravo adresu ( - ) (t. 1, b.l. 160, 189). Pateiktos ūkinės knygos šeimos narių sąraše J. R. įvardijama kaip J. N. ir D. J. R. šeimos narys (t. 2, b.l. 11). 1992-12-14 mirė J. N. R. (t. 1, b.l. 192). D. J. R. turėjo šešis vaikus, iš kurių trys nedirbantys, sūnus neįgalus (t. 2, b.l. 18), kiti J. R. mirties dieną turėję nepilnamečių vaikų (t. 1, b.l. 161-167). Iš patikrinimo akto išrašo nustatyta, jog 1969-10-03 trečiajam asmeniui D. J. R. nustatytas neįgalumas dėl regėjimo, o nuo 2013-05-10 neterminuotai nustatytas specialusis didelių poreikių lygis (t. 1, b.l. 199, 190, 191), periodiškai gydyta ligoninėse (t. 2, b.l. 13-14). Laikotarpiu nuo 2000-09-28 iki 2006-05-12 KU „Skuodo bankelis“ D.J. R. ėmė tikslines paskolas trąšoms, chemikalams, kurui, melžimo aparatams ir kt. įsigyti (t. 2, b.l. 15). Iš VĮ Registrų centro Mažeikių filialo pažymėjimo nustatyta, jog J. R. ir D.J. R. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas (t. 2, b.l. 16-17). J. R. turtą paveldėjo trečiasis asmuo D. J. R. (t. 2, b.l. 19-20).

22Dėl ieškinio senaties taikymo.

23Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis įtvirtina, jog ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2009). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.), tačiau įstatymas numato ir sutrumpintus ieškinio senaties terminus (CK 1.125 straipsnio 3-11 dalys). Atsakovas atsiliepimu prašė taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusia 2015-04-29 nutartimi konstatavo, jog eismo įvykis įvyko 2008-10-29, ieškovas su pretenzija į atsakovą kreipėsi 2011-03-25, t.y. nepasibaigus trejų metų ieškinio senaties terminui, tačiau atsakovas 2011-03-25 raštu neatsisakė kompensuoti žalą, bet šio klausimo sprendimą atidėjo iki Konstitucinis Teismas priims nutarimą, o 2013-01-22 atsakyme taip pat papildomai prašė pateikti trūkstamus dokumentus. Teismas sprendė, jog apie savo teisių pažeidimą ieškovas sužinojo tik iš 2013-07-08 gauto atsakovo rašto, kuriame jis aiškiai atsisakė tenkinti ieškovo reikalavimą, todėl darytina išvada, kad ieškovui pareiškus ieškinį 2013-12-10, jis nepraleido ieškinio senaties termino. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 331 straipsnio 6 dalis numato, jog apeliacinės instancijos sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog šis atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas.

24Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atlygintinos žalos dydžio.

25Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o minimo straipsnio 3 dalis suteikia draudimo išmokas išmokėjusioms socialinio draudimo įstaigoms regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Taigi, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymuose) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo šeimos nariams apdraustojo asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2014). Teisė į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime taip pat konstatuota, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Jeigu draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria padengta nukentėjusiam asmeniui turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-686/2015).

26Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas NADPLSDĮ nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Iš šios socialinio draudimo rūšies paskirties matyti atitinkamas NADPLSDĮ pagrindu mokamų išmokų tikslas – kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2014). Nagrinėjamoje byloje 2008-10-29 trečiasis asmuo I. M. vairuodama automobilį Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ) nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios J. R. ir ją partrenkė, J. R. žuvo eismo įvykio vietoje (t. 1, b.l. 6-7). VSDFV Vilniaus skyriaus 2010-04-23 Sprendimu Nr. 6-15-653 šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu (t. 1, b.l. 12), o VSDFV Vilniaus skyrius 2011-03-04 Sprendimu Nr. 6-18-708 D. J. R. skirta 148 800,00 Lt vienkartinė draudimo išmoka apdraustajai J. R. mirus dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą. Taigi, trečiajam asmeniui D.J. R. išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, kompensuojanti jos prarastas pajamas. Vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimi, ieškovas, išmokėjęs nukentėjusiosios J. R. šeimos nariui draudimo išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, šiuo atveju į žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką. Eismo įvykio metu trečiojo asmens I. M. civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovo. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutinka, taigi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kuri vienkartinės išmokos dalis ar visa išmoka apdraustajai mirus kompensuoja apdraustosios motinos patirtą žalą, o kuri dalis viršija žalos atlyginimo sumą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo išmoką išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalą padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y. CK 6.245 – 6.255 straipsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-552/2014).

27CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 2 d.). Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį taip neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog toks socialinio draudimo įstaigų įrodinėjant nukentėjusiojo asmens patirtos žalos dydį pateikiamų įrodymų vertinimas neapriboja žalą padariusio asmens (jo draudiko), manančio, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, teisės visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). Taigi, asmuo, teigiantis, kad išmokėtos socialinio draudimo išmokos viršija nukentėjusiojo realiai patirtą žalą, turi tai įrodyti. Nurodyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė leidžia priimti sprendimą ieškovo naudai tais atvejais, kai atsakovas neteikia patikimų argumentų ir įrodymų, ginčydamas nukentėjusiojo patirtos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

28NADPLSDĮ pagrindu ieškovo apskaičiuotos ir išmokėtos vienkartinės draudimo išmokos, atsižvelgiant į NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo tikslus, gali būti laikomos šių asmenų patirtą turtinę žalą kompensuojančiomis išmokomis ir laikytinos tinkamu šių asmenų patirtos turtinės žalos įrodymu, nebent atsakovas įrodytų, kad egzistuoja aiški neatitiktis tarp šių asmenų realiai patirtos turtinės žalos ir jiems išmokėtų socialinio draudimo išmokų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Taigi, įrodinėti, jog žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, tenka žalą padariusiam asmeniui arba atsakingam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2014). Nagrinėjamoje byloje atsakovas nurodo, jog trečiojo asmens D.J. R. patirtos žalos dydis buvo gerokai mažesnis nei jai išmokėta vienkartinė socialinio draudimo išmoka. Šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CK 3.205 straipsnio 1 dalis numato, jog pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014). Atsakovas nurodo, jog J. R. motinai galėjo skirti ne daugiau kaip 20 procentų, t.y. 264 Lt savo mėnesinių pajamų, tačiau atsakovas tokį savo teiginį grindžia išimtinai nukentėjusiosios pajamomis, gautomis iš darbo teisinių santykių. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo teiktuose paaiškinimuose nurodo, jog nukentėjusioji J. R. teikė ne tik finansinę paramą, bet ir padėdavo ūkyje, buityje, grįždavo namo laisvomis dienomis. Taigi, trečiasis asmuo pagrįstai teigia, jog nukentėjusioji teikė ne tik finansinę pagalbą, tačiau ir išlaikymą natūra, pagalba buityje ir ūkyje. Iš patikrinimo akto išrašo nustatyta, jog 1969-10-03 trečiajam asmeniui D. J. R. nustatytas neįgalumas dėl regėjimo (t. 1, b.l. 199), iš pateiktos Pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog trečiajam asmeniui skirta netekto darbingumo pensija (t. 1, b.l. 154-157), taigi, darytina išvada, jog nukentėjusioji teikė motinai išlaikymą natūra, padėjo buityje bei ūkyje. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, taigi, ir išlaikymas natūra, kuris taip pat turi ekonominę vertę. Trečiasis asmuo paaiškinimuose nurodė, jog įvertinus tai, kad žuvusioji rūpinosi D.J. R., visapusiškai padėdavo dirbdama pagalbiniame ūkyje ir tai, kad dėl jos žūties trečiasis asmuo patyrė turtinę žalą, spręstina, jog žuvusiosios iki tikėtinos trečiojo asmens vidutinės gyvenimo trukmės pabaigos teiktina pagalba sudaro pusę minimalios mėnesinės algos dydžio, o atsižvelgiant į jos pokyčius, žala patirta dėl pagalbos buityje netekimo sudaro 25 494,26 EUR.

29NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis numato, jog apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudiminiais įvykiais, mirusiojo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį, kuri išmoka lygiomis dalimis išmokama kiekvienam mirusiojo šeimos nariui. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog mirusio asmens, dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, apskaičiuodamas vidutinį darbo užmokestį taikė 9 mėnesių skaičiuojamąjį laikotarpį. Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2015-04-16 nutarime konstatavo, jog mirusio asmens, inter alia dirbusio pagal darbo sutartį, pajamos ir atitinkamai jų dalis, kurią gaudavo asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, yra siejamos su gautu vidutiniu darbo užmokesčiu, kurio skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 kalendoriniai mėnesiai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ieškovo atstovė, šiame nutarime nurodytas 3 mėnesių terminas, pagal kurį skaičiuojamos netektos pajamos neprieštarauja Konstitucijai, tačiau neteigia, jog ilgesnio laikotarpio taikymas skaičiuojant vidurkį prieštarautų Konstitucijai ar įstatymams, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog J. R. nebuvo ištekėjusi, vaikų neturėjo, dirbo UAB „Maxima LT“, gavo darbo užmokestį, kurio dalį skyrė buto Klaipėdoje nuomai, o likusias pajamas naudojo tiek savo reikmėms, tiek D.J. R. išlaikymui. Teismas pažymi, jog vienintelė aplinkybė, kuria remiasi atsakovas įrodinėdamas, kad žuvusiosios J. R. mama nepatyrė jokios turtinės žalos arba patyrė jos mažiau, nei jai išmokėta vienkartinė draudimo išmoka, yra jau minėtos žuvusiosios pajamos ir samprotavimas, kad tokiomis pajamomis disponuodama žuvusioji negalėjo materialiai remti savo motinos. Atsakovas remiasi aplinkybe, jog išlaikymą D.J. R. galėjo teikti kiti jos vaikai, tačiau byloje neteikė įrodymų bei nenustatyta, kad kiti vaikai teikė žuvusiosios motinai išlaikymą, jog ji buvo darbinga ir paramos nereikalavo ar J. R. paramos neteikė.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, pasireiškiantį negautomis pajamomis, analogiškose bylose teisiškai reikšmingu kriterijumi apskaičiuojant žuvus apdraustam asmeniui jo išlaikytinių patirtos žalos dydį, pripažintas laikotarpis, per kurį išlaikomas asmuo būtų gavęs išlaikymą, jeigu išlaikymą teikęs asmuo nebūtų žuvęs. Laiko kriterijumi, kuriuo remiantis nustatytas tikėtinas išlaikymo laikotarpis išlaikomam asmeniui, pripažintinas tos pat lyties tokios pat sąlygomis gyvenančio asmens vidutinę gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Iš bylos medžiagos matyti, jog J. R. mirė, kai D.J. R. buvo 68 m. ir 6 mėn., o remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė kaime 2009 metais buvo 77,04 m., D.J. R. amžiaus moterų vidutinė gyvenimo trukmė mieste ir kaime 2009 metais buvo 14,72 m., todėl tikėtina, jog jei dukra nebūtų žuvusi, ji ir toliau teiktų išlaikymą D.J. R. tiek natūra, tiek pinigais. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su trečiojo asmens pateiktais skaičiavimais dėl teiktino išlaikymo tiek piniginėmis lėšomis, tiek natūra apimties, todėl darytina išvada, jog D.J. R. išmokėta vienkartinė draudimo išmokos suma neviršija jos patirtos turtinės žalos.

31Atkreiptinas dėmesys, jog vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus dydis yra nustatytas teisės aktais ir nepriklauso nuo mirusiojo pajamų dydžio (NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis), neleidžia daryti išvados, jog ši išmoka apskritai negali visiškai ar iš dalies kompensuoti apdraustojo šeimos narių negautų pajamų apdraustajam mirus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Aplinkybė, kad trečiajam asmeniui nebuvo skirta periodinė draudimo išmoka ar jai skirtos nedarbingumo pensijos dydis nepaneigia, jog trečiasis asmuo D.J. R. turėjo teisę gauti išlaikymą iš dukros bei buvo reikalinga paramos.

32Atsakovas nurodo, jog trečiasis asmuo I. M. atlygino visą D.J. R. patirtą turtinę žalą, todėl D.J. R. išmokėta vienkartinė išmoka vertintina kaip valstybės parama realizuojant valstybės socialinę politiką. Pažymėtina, jog CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turtėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš D.J. R. paaiškinimų nustatyta, kad I. M. išmokėtos lėšos buvo panaudotos laidotuvėms, mirties metinėms paminėti bei paminklui J. R. pastatyti. Teismas sprendžia, jog trečiojo asmens I. M. atlyginta žala vertintina kaip tiesioginiai nuostoliai, tuo tarpu ieškovas atlygino D.J. R. jos negautas pajamas, todėl šis atsakovo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

33Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.

34Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

35Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Trečiasis asmuo ieškovo pusėje D. J. R. nurodė, jog patyrė 600 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais dydžiais, teismas tokias išlaidas laiko pagrįstomis, todėl trečiajam asmeniui D. J. R. iš atsakovo priteistina 600 EUR bylinėjimosi išlaidų.

36Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo atleistas ir nemokėjo žyminio mokesčio, ieškovo ieškinį patenkinus, iš atsakovo valstybės naudai yra priteistina 1 151 EUR dydžio žyminis mokestis.

37Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,22 EUR ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 EUR suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 15,22 EUR pašto išlaidų (CPK 92 str.).

38Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

39ieškinį tenkinti.

40Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, į. k. 302279548, ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, į. k. 191683350, naudai 43 095,46 EUR (keturiasdešimt tris tūkstančius devyniasdešimt penkis eurus 46 euro ct) žalos atlyginimo.

41Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, į. k. 302279548, trečiojo asmens D. J. R., a.k. ( - ) naudai 600 EUR (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

42Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF P&C Insurance AS“ filialą, į. k. 302279548, valstybės naudai 1 151 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio ir 15,22 EUR (penkiolika eurų 22 euro ct) pašto išlaidų.

43Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė,... 2. sekretoriaujant Romai Railianienei,... 3. dalyvaujant ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 4. atsakovo If P&C Insurance AS filialo atstovėms R. S., S. P.,... 5. trečiojo asmens D. J. R. atstovei advokatei V. P.,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 7. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 8. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad Valstybinio... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-25 sprendimu ieškinį patenkino... 10. Ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė priteisti... 11. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė, atsižvelgiant... 12. Trečiasis asmuo D. J. R. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį tenkinti,... 13. 2015-09-23 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė... 14. 2015-09-23 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad... 15. 2015-09-03 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė... 16. 2015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė... 17. 2015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino, jog su... 18. 2015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog J.... 19. 2015-11-17 vykusio teismo posėdžio metu trečiojo asmens D. J. R. atstovė... 20. Ieškinys tenkintinas. ... 21. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme... 22. Dėl ieškinio senaties taikymo. ... 23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis... 24. Dėl žalos atlyginimo regreso tvarka ir atlygintinos žalos dydžio. ... 25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.290 straipsnio 1... 26. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo... 27. CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė... 28. NADPLSDĮ pagrindu ieškovo apskaičiuotos ir išmokėtos vienkartinės... 29. NADPLSDĮ 27 straipsnio 1 dalis numato, jog apdraustajam mirus dėl nelaimingo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį,... 31. Atkreiptinas dėmesys, jog vien aplinkybė, kad vienkartinės draudimo išmokos... 32. Atsakovas nurodo, jog trečiasis asmuo I. M. atlygino visą D.J. R. patirtą... 33. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovo ieškinys... 34. Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi... 35. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l... 36. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi,... 37. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 15,22... 38. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 39. ieškinį tenkinti.... 40. Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF... 41. Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF... 42. Priteisti iš atsakovo „If P&C Insurance AS“, veikiančio per „IF... 43. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...