Byla e2-796-553/2017
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei ir Vildai Pamerneckytei, dalyvaujant ieškovo UAB „Mano būstas“ atstovui Ž. Ž., atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei R. B.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Mano būstas“ pradinį ir patikslintą ieškinius atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašo iš atsakovės priteisti 2 349 781,11 EUR skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 963 EUR sumokėto žyminio mokesčio.
  2. Nurodo, kad 2015-01-06 tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose bei švietimo įstaigose teikimo sutartis. Ieškovas Sutartyje nustatyta tvarka ir lankantis nustatytų reikalavimų pagrindu pagal atsakovo nurodymus teikia Sutartyje apibrėžtas energetines paslaugas. Sutarties VI skyriaus 12 dalies nuostatose yra įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas mokėti už ieškovo teikiamas paslaugas, tačiau ieškinio pareiškimo dieną, atsakovas neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, dėl ko susidarė įsiskolinimas ieškovui. Sutarties IX skyriaus 24.1 punkto pagrindu atsakovui atsiranda pareiga už kiekvieną uždelstą dieną mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos įvykdymo sumos, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovui netesybas. Atsakovas, neatsiskaitydamas už suteiktas paslaugas, iš esmės pažeidžia tarp šalių sudarytą Sutartį. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 str. 2 d., 6.71 str. 1 d., 6.176 str. 1 d., 6.256 str. 1 d., 6.261 str. nuostatomis. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo, jog atsakovas ir toliau nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir skola didėja.
  1. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į pradinį ir patikslintą ieškinius, kuriame prašo pradinį ir patikslintą ieškinius atmesti kaip nepagrįstus.
  2. Nurodo, kad 2016-06-27 atsakovė pervedė ieškovui 200 000 EUR sumą, iš jų 189 681,65 EUR PVM sąskaitai-faktūrai Nr. MBLT15-15697 apmokėti. Taip pat 2016-05-25 atsakovė kreipėsi į ieškovą su raštu dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė ieškovo padarytus esminius sutarties pažeidimus, dėl kurių atsakovė nepripažįstą dalies skolos. Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti skola dėl investicijų į energijos taupymo priemones, kadangi laiko, jog ieškovas nėra tinkamai įvykdęs pagal šalių sulygtą sutartį prisiimtus įsipareigojimus – netvarkingai dokumentuose pateikiamos investicijų ataskaitos, o tai yra Sutarties 7.9 p. pažeidimas. Atsakovei nėra žinoma, kur ir kokie darbai yra atliekami, kiek ir kokia apimtimi jų atliktą, o tai pažeidžia Sutarties 7.5.4. p., kuris numato, jog paslaugos teikėjas privalo tinkamai organizuoti ir vykdyti Energijos taupymo priemonių diegimo darbų eigą, užtikrinti Energijos taupymo priemonių diegimo darbų ir jų rezultatų kokybę, informuoti apie tai perkančiąją organizaciją ir sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai prižiūrėti ir tikrinti Energijos taupymo priemonių diegimo darbų eigą, darbų ir jų rezultatų kokybę. Atsakovės įsitikinimu, byloje yra nustatytos sąlygos tam, jog atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą (mokėjimą) būtų galima pripažinti teisėtai panaudota savigynos priemone. Atsakovė daro išvadą, kad ieškovas savo prievolės neįvykdė – ne laiku ir netinkamai pateikė Investicijų atlikimo aktus, šalys nepasirašė atliktų darbų priėmimo aktų, vadinasi investiciniai darbai į energiją taupančias priemones negali būti laikomi įvykdyti ir atsakovei nekyla pareiga už juos sumokėti. Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį taip pat prašo, jog jei teismas laikytų, kad ieškovo ieškinys yra pagrįstas, sprendimo vykdymą išdėstyti ketveriems metams. Savo prašymą grindžia sunkia finansine padėtimi.
  1. Ieškovas pateikė dubliką į atsakovo atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį tenkinti visiškai.
  2. Nurodo, kad po ieškinio pareiškimo atsakovė pervedė 200 000 EUR sumą ieškovui. Šalių pasirašytoje sutartyje nereglamentuojama nei investicijų atlikimo akto forma, nei atskiros kiekvieno objekto bylos teikimas su brėžiniais bei kita papildoma dokumentacija, dėl ko atsakovė atmesdavo ieškovo teikiamus aktus. Ginčo dėl atliktų investicijų į energiją taupančias priemones ir/ar darbų atlikimo kokybės nėra. Atsakovės pateikiami raštai ir nurodomos aplinkybės nėra aktualios šioje byloje, nes juose nurodomas laikotarpis yra išimtinai nuo 2015-07 iki 2015-12, o atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškovu už 2016-01 – 2016-03 laikotarpiu suteiktas paslaugas. Atsakovei žinoma visapusiška informacija apie organizuojamus ir vykdomus energijos taupymo priemonių diegimo darbus. Atsakovė savo neveikimu pažeidžia CK 6.38 str. 3 d. šalių pareigą kuo ekonomiškiau bendradarbiauti vykdant sutartį, kai tuo tarpu ieškovas, dėdamas maksimalias pastangas, tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir pagrįstai reikalauja atsiskaityti už atliktus darbus. Atsakovės pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda per 60 dienų nuo ieškovo išrašytos sąskaitos-faktūros ir pateiktos Energetinių paslaugų teikimo ataskaitos už ataskaitinį mėnesį gavimo dienos ir nėra susijusi su Investicijų atlikimo aktų ir atliktų darbų priėmimo aktų pasirašymu. Atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią materialinę padėtį, nepateikia. Atsakovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir niekuo nepagrįsti. Išdėsčius sprendimo vykdymą bus pažeisti ieškovo interesai.
  1. Atsakovė pateikė tripiliką į ieškovo dubliką, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Nurodo, kad investicijų atlikimo aktai, kaip netinkami, buvo atmesti daug kartų, remiantis Sutarties 1.1 p. i 7.11 p. reikalavimais, kuriuose yra nurodyta, kokia informacija turi būti pateikiama investicijų atlikimo aktuose. Ieškovas, teigdamas, kad nebuvo jokių reikalavimų Investicijų atlikimo aktams, yra neteisus. Nors ieškovas nurodo, kad atsakovės pateikiami raštai ir nurodomos aplinkybės nėra aktualios šioje byloje, tačiau iki šiol atsakovė nėra gavusi nė vieno tinkamai parengto investicijų atlikimo akto ir šie trūkumai taip ir nebuvo ir nėra iki šiol ištaisyti. Tokie paslaugų teikėjo veiksmai itin komplikavo teikiamų paslaugų kontrolę ir pažeidė Sutarties 7.9 p. Atsakovė mano, kad teismui pateikė pakankamai įrodymų ir medžiagos, kuri patvirtina, jog atsakovė dėjo visas pastangas bendradarbiaudama su ieškovu. Ieškovui ir toliau nevykdant Sutartyje keliamų reikalavimų dėl investicijų atlikimo aktų, šalys abipusiai nepasirašė Investicijų atlikimo aktų be išlygų, darbai nebuvo Perkančiosios organizacijos priimti, todėl laikytina, kad investicijos į energiją taupančias priemones nebuvo tinkamai atliktos ir atsakovė turi pagrįstą teisę stabdyti mokėjimus ieškovui. Dublike ieškovas nepateikia jokių naujų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl negalėjo tinkamai vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Į paslaugų teikėją buvo kreiptasi ir dėl kitų klausimų, kuriuos paslaugų teikėjas ignoravo arba į atsakovės pateiktus klausimus atsakė ne iš esmės.
  3. Ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai.
  4. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Labai svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).
  5. Ieškovas reikalavimą priteisti 2 349 781,11 EUR skolos iš atsakovės grindžia Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Perkančioji organizacija) ir UAB „Mano būstas LT“ (toliau – Tiekėjas) 2015-01-06 sudaryta Energetinių paslaugų Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose (darželiuose) bei švietimo įstaigose (mokyklose) teikimo sutartimi (toliau – Sutartis) (b. l. 6-30), PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis už 2015 m. gruodį bei 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesius (b. l. 31-34, 171-175) bei Suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktais už 2015 m. gruodžio – 2016 m. rugsėjo mėnesius (b. l. 176-180).
  6. Tarp šalių ginčo dėl energetinių paslaugų suteikimo fakto, kokybės ir įsiskolinimo dydžio nėra. Visos PVM sąskaitos-faktūros Perkančiajai organizacijai yra įteiktos, jos priimtos ir pasirašytos, kaip ir Suteiktų paslaugų perdavimo-priėmimo aktai, nenurodant jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės ar reikalaujamos už paslaugas atsiskaityti sumos. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas pripažino – sumokėjo ieškovui 189 681,65 EUR už 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. MBLT15-15697 (b. l. 105).
  7. Tokiu būdu nustatyta, kad atsakovė pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas-faktūras liko ieškovui skolinga 2 338 629,10 EUR. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio nuostatos įpareigoja šalis prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus ir savo pareigas atlikti kuo ekonomiškiau bei bendradarbiaujant su kita šalimi. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).
  8. Atsakovė, neneigdama nei paslaugų suteikimo fakto, nei kokybės, nei įsiskolinimo sumos, savo atsikirtimus apie turimą teisę sustabdyti prievolės vykdymą grindžia esą ieškovo padarytu Sutarties 7.9 punkto pažeidimu, pasireiškusiu netvarkingai teikiant atliktų investicijų ataskaitas.
  9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą dėl sutarties šalies teisės sustabdyti savo prievolės vykdymą, kai savo priešpriešinės prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) kita sutarties šalis, taikytinos atitinkamos CK 6.46, 6.58 ir 6.207 straipsnių nuostatos. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-128/2014).
  10. Teismas vertina, kad atsakovė neįrodė egzistuojant nurodytų sąlygų stabdyti savo prievolę atsiskaityti už suteiktas ir priimtas paslaugas, nes nei iš Sutarties turinio, nei iš atsakovės nurodomo pažeidimo turinio nėra pagrindo pripažinti, kad atliktų investicijų ataskaitų galimi trūkumai, atsakovei neginčijant paties investicijų atlikimo fakto ir atitinkamų veiksmų įtakos paslaugos kainoms, pateisina prievolės atsiskaityti už suteiktas paslaugas sustabdymą. Tačiau teismas taip pat akcentuoja, kad atsakovė atsikirtimuose konkrečiai nenurodė, kuo pasireiškia ataskaitų trūkumai ir kokiu būdu yra pažeidžiami Sutarties reikalavimai, susiję su ataskaitų teikimu, atsakovė savo argumentus šiuo klausimu grindžia nagrinėjamam ginčui nebeaktualiais raštais, apimančiais 2015 m. liepos – gruodžio mėnesius, už kuriuos atsakovė jau yra atsiskaičiusi su ieškovu.
  11. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimą tenkina ir priteisia jo naudai iš atsakovės 2 338 629,10 EUR įsiskolinimą (CK 6.38, 6.200 str.).
  12. Tarp šalių sudarytos Sutarties 24.1 punktu šalys susitarė dėl teisės reikalauti sumokėti jai 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo pradelsto įvykdymo sumos. Šio dydžio delspinigiai atitinka 7,3 proc. dydžio metines palūkanas, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningi, be to ieškovas delspinigių prašo tik už dalį įsiskolinimo sumos (pagal pirminį ieškinį) – 11 151,92 EUR (b. l. 35).
  13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas priteisia ieškovo naudai iš atsakovės 11 151,92 EUR delspinigių (CK 6.71 str.).
  14. Teismas taip pat tenkina ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. l d.).
  15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies (CPK 93 str. 1 d.). Sprendimas priimtas ieškovo naudai, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteisiama 17 963 EUR žyminio mokesčio suma (b. l. 5, 169).
  16. Atsakovė ieškinio patenkinimo atveju prašė teismo sprendimo vykdymą išdėstyti keturių metų laikotarpiui, prašymą motyvuodama sunkia turtine padėtimi. Atsakovas su pareikštu prašymu nesutiko.
  17. Atsakovės prašymas tenkinamas iš dalies. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais; sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–68/2004). Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1572-516/2016).
  18. Atsakovės teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės sunki finansinė padėtis yra visuotinai žinoma aplinkybė, nuolat augančios skolos dydį lemia sunki institucijos finansinė padėtis, kuriai įtakos turėjo ir nepakankamas gyventojų pajamų mokesčio dalies skyrimas, nors nuolatos yra imamasi priemonių skolai optimizuoti. Visų pirma teismas pažymi, kad sunki šalies turtinė padėtis nėra aplinkybė, kuri per se lemia sprendimo vykdymo išdėstymą, atidėjimą ar pan., nes sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, atsižvelgtina ir į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis) bei į kitos šalies teisėtus interesus. Šiuo atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas 4 metų terminui, teismo vertinimu, sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, teisėtų lūkesčių pažeidimą. Todėl teismas, atsižvelgdamas į abiejų šalių interesus ir siekdamas užtikrinti viešojo intereso apsaugą, sprendžia, kad sprendimo vykdymo išdėstymas dviejų metų laikotarpiui optimaliausiai užtikrins tinkamą sprendimo įvykdymą, užtikrins abiejų bylos pusių interesų pusiausvyrą, nepaneigiant teismo sprendimo esmės ir nepažeidžiant šalių lūkesčių (CPK 284 str., CK 1.2 str. 1 d.).

5Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263 str. 270 str.,

Nutarė

6Ieškovo UAB „Mano būstas“ ieškinį patenkinti visiškai.

7Priteisti ieškovo UAB „Mano būstas“, juridinio asmens kodas 300883806, naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188710061, 2 338 629,10 EUR įsiskolinimą, 11 151,92 EUR delspinigių, viso 2 349 781,11 EUR (du milijonus tris šimtus keturiasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 11 cnt.) ir 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 2 349 781,11 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-06-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17 963 EUR sumokėto žyminio mokesčio.

8Sprendimo vykdymą išdėstyti dviejų metų laikotarpiui, nustatant atsakovei pareigą sumokėti ieškovui priteistą sumą lygiomis dalimis per 24 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 97 907,55 EUR iki visiško priteistos sumos atlyginimo.

9Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai