Byla 2T-63-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Konstantino Gurino,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo „Suraleb INC.“ patikslintą prašymą dėl priteistų palūkanų dydžio civilinėje byloje pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą, suinteresuotas asmuo – atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (reorganizuotas gamybinis susivienijimas Minsko traktorių gamykla),

Nustatė

3

  1. Pareiškėjas prašė pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą (toliau – ir arbitražo arba užsienio arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą (toliau – ir JAV teismo arba užsienio teismo sprendimas), taip pat pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo ir JAV teismo sprendimus išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 833 295,49 Eur ir 8,25 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki užsienio arbitražo sprendimo įvykdymo.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad jis ir suinteresuotas asmuo 2000 m. balandžio 28 d. sudarė sutartį Nr. 213/-06/10. Pagal šią sutartį pareiškėjas teikė suinteresuotam asmeniui skolų išieškojimo paslaugas iš JAV ir Kanadoje esančių suinteresuoto asmens debitorių. Suinteresuotam asmeniui nesumokėjus už suteiktas paslaugas ir pareiškėjui kreipusis į Stokholmo arbitražo teismą, 2006 m. gegužės 31 d. šio arbitražo sprendimu nuspręsta: 1) suinteresuotas asmuo sumoka pareiškėjui 2 166 555 JAV dolerių sumą už suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą; 2) pareiškėjas perduoda suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių; 3) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 4) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 987 224,61 JAV dolerio kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 5) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 1 203 761 Švedijos kroną arbitravimo išlaidų; 6) pareiškėjas įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles; 7) arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už jas nurodyta sprendimo 6.6 punkte; 8) kiti reikalavimai atmetami.
  3. Arbitražo teismo sprendimą suinteresuotas asmuo įvykdė tik iš dalies – dėl 100 000 JAV dolerių, todėl pareiškėjas kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų teismą dėl šio sprendimo pripažinimo. Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu arbitražo sprendimas pripažintas, taip pat pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteista 88 777,97 JAV dolerio išankstinių palūkanų.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo „Suraleb INC.“ prašymo dėl Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Jungtinių Amerikos Valstijų Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nors Stokholmo arbitražo teismo sprendime ir pripažinta pareiškėjo teisė į procesines palūkanas, nėra nurodomas tokių palūkanų dydis. Pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, kaip yra konstatuota arbitražo teismo sprendime, ginčui taikytina JAV Viskonsino valstijos teisė, todėl, sprendžiant dėl suinteresuoto asmens mokėtinų pareiškėjui palūkanų dydžio, turi būti vadovaujamasi JAV Viskonsino valstijos teise.
  7. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą, kuriame prašė priteisi jai iš suinteresuoto asmens 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojant jas nuo Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo.
  8. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje pripažinta „Suraleb INC.“ teise į palūkanas, savo prašymą grindė šiais argumentais:
    1. Palūkanų dydį pagal teismų sprendimus reglamentuoja Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) paragrafas[1] ir 815.05 (8) paragrafas[2]:
    2. „814.04(4) Sprendimo palūkanos. Išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01 (4), jei sprendimas yra dėl piniginio reikalavimo, metinės palūkanos lygios 1 procentui plius pagrindinei palūkanų normai, skelbiamai federalinio rezervo tarybos statistiniame pranešime H. 15, sausio 1 dienai, jei sprendimas yra priimtas tų metų birželio 30 dieną ar iki birželio 30 dienos arba liepos 1 dienai tų metų, kada priimtas sprendimas, jei sprendimas priimtas po birželio 30 dienos. Palūkanas nuo sumos, nurodytos nuosprendyje, sprendime ar nutarime iki sprendimo įsigaliojimo paskaičiuos klerkas, jos bus pridėtos prie išlaidų.“
    3. „815.05(8) Išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01 (4), kiekvienas vykdymas pagal teismo sprendimą dėl pinigų išieškojimo sąlygoja palūkanų surinkimą. Metinės palūkanos lygios 1 procentui plius pagrindinei palūkanų normai, skelbiamai federalinio rezervo tarybos statistiniame pranešime H. 15, sausio 1 dienai, jei sprendimas yra priimtas tų metų birželio 30 dieną ar iki birželio 30 dienos arba liepos 1 dienai tų metų, kada priimtas sprendimas, jei sprendimas priimtas po birželio 30 dienos. Palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo sprendimo įsigaliojimo iki priteistos sumos sumokėjimo.“
    4. Nurodyta Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija buvo nustatyta 2011 metais Viskonsino valstijos įstatymu Nr. 69[3].
    5. Iki pakeitimo galiojusi Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) paragrafo redakcija numatė: „814.04(4) Išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01 (4), jei sprendimas yra dėl pinigų išieškojimo, 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo sumos, nurodytos nuosprendyje, sprendime ar nutarime iki sprendimo įsigaliojimo paskaičiuos klerkas, jos bus pridėtos prie išlaidų.“
    6. Iki pakeitimo galiojusi Viskonsino valstijos Statuto 815.05(8) paragrafo redakcija numatė: „815.05(8) Išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01 (4), kiekvienas vykdymas pagal teismo sprendimą dėl pinigų išieškojimo sąlygoja 12 proc. nuo priteistos sumos dydžio metinių palūkanų surinkimą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.“
    7. Viskonsino įstatymo Nr. 69 4 skirsnis numatė, kad nauja Viskonsino Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija taikoma tik teismų sprendimams, priimtiems po Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafo pakeitimo: „Šis įstatymas pirmiausia taikomas sprendimams, įsigaliojusiems po šio įstatymo priėmimo. Tokios pat nuostatos laikomasi ir Viskonsino valstijos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žiūrėti bylą Lands’ End, Inc. v. City of Dodgeville, 2016 WI 64)[4].
    8. Arbitražo sprendimas buvo priimtas 2006 m. gegužės 31 d., todėl jam taikoma ankstesnė – iki 2011 metų galiojusi Viskonsino valstijos statuto 814.4(4) ir 815/05(8) paragrafų redakcija, numačiusi 12 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos.
    9. Viskonsino valstijos Statuto 807.1(4) paragrafas nustato pareiškėjo teisę prašyti priteisti palūkanas nuo pasiūlymo dėl taikaus susitarimo kitai šaliai pateikimo dienos: „Esant šalies pasiūlymui dėl taikaus ginčo sureguliavimo pagal šį skirsnį, kuris buvo kitos šalies atmestas ir pagal kurį buvo priimtas sprendimas didesnei ar tokiai pat sumai, kaip nurodyta pasiūlyme dėl taikaus ginčo sureguliavimo, pasiūlymą pateikusiai šaliai suteikiama teisė į 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo pasiūlymo pateikimo iki sumos sumokėjimo. Palūkanos pagal šį skirsnį skaičiuojamos vietoje palūkanų pagal Statuto 814.04 (4) ir 815.05 (8) paragrafus. Palūkanų iki Arbitražo sprendimo priėmimo dienos klausimas išspręstas Arbitražo sprendimu, todėl „Suraleb INC.“ neprašo taikyti Statuto 807.1(4) paragrafo ir priteisti palūkanas už laikotarpį iki Arbitražo sprendimo priėmimo.
  9. Suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (reorganizuotas gamybinis susivienijimas Minsko traktorių gamykla) (toliau – ir MTG) prašė nepriimti pareiškėjo patikslinto prašymo, netenkinti „Suraleb INC.“ prašymo ir/ arba civilinę bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 3 punktas). Suinteresuotas asmuo savo prašymą grindė šiais argumentais:
    1. 2008 m. „Suraleb INC.“ kreipėsi į Kanados Ontarijo aukščiausiąjį teismą su analogišku (tapačiu) reikalavimu, prašydamas pripažinti Kanadoje ir leisti vykdyti Arbitražo sprendimą bei priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo. Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo sprendimu buvo išspręstas pareiškėjo prašymas ir priteista 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį iki Arbitražo sprendimo pripažinimo Kanadoje (2008 m. liepos 9 d.) – 385 712,79 Kanados dolerių. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatytas 5 proc. dydžio procesinių palūkanų dydis laikotarpiui nuo Ontarijo aukščiausiojo teismo sprendimo priėmimo (2008 m. liepos 9 d.) iki Arbitražo sprendimo visiško įvykdymo. MTG įsitikinimu Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu dėl pripažinimo ir įsiteisėjusiu Ontarijo aukščiausiojo teismo sprendimu jau yra išspręstas šalių ginčas dėl to paties dalyko, t. y. dėl „Suraleb INC.“ prašymo priteisti procesines palūkanas už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo iki jo visiško įvykdymo. Dėl to egzistuoja CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas pagrindas bylos dalį dėl palūkanų priteisimo nutraukti.
    2. „Suraleb INC.“ neįvykdė pareigos pagrįsti ir įrodyti, jog Arbitražo sprendimui gali būti taikoma nuo 2011 m. nebegaliojanti Viskonsino valstijos statuto teisės norma. Taip pat pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kad jo cituojamos Viskonsino valstijos statuto teisės normos gali būti taikomos užsienio teismų (arbitražo) sprendimams, o ne tik nacionaliniams Viskonsino valstijos teismų sprendimams.
    3. Kadangi „Suraleb INC.“ teikia prašymą dėl pripažinto Arbitražo sprendimo vykdymo veiksmų – palūkanų vykdymo procese priteisimo – pagrįstai turėtų būti vertinamos ir taikomos tokio prašymo nagrinėjimo dieną galiojančios teisės normos, o ne nuo 2011 m., paties pareiškėjo tvirtinimu, negaliojančios taisyklės.
    4. Pareiškėjas niekaip nepagrindė ir neįrodė, jog tokių Viskonsino valstijos statuto teisės normų šaltinis (interneto svetainės nuorodos) yra oficialus ir pateiktos nuorodos yra aktualios (atnaujintos) redakcijos teisės šaltinis. Iš patikslinto prašymo nėra galimybės nustatyti, kas atliko (ir ar kokybiškai) cituojamų neva Viskonsino valstijos statuto teisės normų vertimą į lietuvių kalbą.
    5. 2017 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens prašymą, įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016 nustatė, kad Švedijos Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu šalims nustatytos abipusės pareigos: MTG turi sumokėti „Suraleb INC.“ 2 166 555 JAV dolerių sumą už išieškotą turtą iš trečiųjų asmenų (arbitražo sprendimo 7.1 punktas), o „Suraleb INC“ – perduoti MTG išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių (arbitražo sprendimo 7.2 punktas). Šalis siejant abipusėms priešpriešinėms pareigoms pagal arbitražo sprendimą, tuo atveju, jei viena iš šalių nevykdo įsiteisėjusio arbitražo sprendimo, toks nevykdymas gali pažeisti kitos šalies interesus (Nutarties 7 punktas). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neturi teisės reikalauti palūkanų iš MTG už įsipareigojimų nevykdymą, nes pats pareiškėjas iki šiol nevykdo savo priešpriešinių įsipareigojimų pagal tą patį Arbitražo sprendimą.
    6. Jeigu teismas tenkintų „Suraleb INC.“ prašymą priteisti procesines palūkanas, procesinių palūkanų dydis neturėtų viršyti 4,75 proc. JAV advokatų kontoros Buhler Duggal & Henry teisinės išvados dėl Viskonsino teisės turinio duomenimis pagal galiojantį Viskonsino valstijos teisinį reguliavimą procesinių palūkanų norma Arbitražo sprendimo, kuris buvo pripažintas (jam pirmą kartą suteikta teisinė galia Lietuvoje) Lietuvoje tik 2017 m. birželio 15 d., vykdymui galėtų būti taikoma tik 4,75 proc. dydžio palūkanos (2017 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, nes Arbitražo sprendimas Lietuvoje buvo pripažintas 2017 m. birželio 15 d.).
    7. Patikslintame prašyme „Suraleb INC.“ reikalauja priteisti iš MTG palūkanas nuo visų Arbitražo sprendimu priteistų sumų, nors iki patikslinto prašymo pateikimo pareiškėjas pripažino ir laikėsi pozicijos, kad turi teisę reikalauti palūkanų tik nuo Arbitražo sprendimu jam priteisto atlygio (1 683 629,83 Eur) dalies.
    8. Jeigu procesinės palūkanos ir galėtų būti priteisiamos, tai jokiu būdu ne nuo 1 683 629,83 Eur sumos, o nuo mažesnės sumos, nes MTG yra įvykdęs dalį Arbitražo sprendimo. Po Arbitražo sprendimo priėmimo „Suraleb INC.“ valdyme liko suinteresuoto asmens turtas, kurį pareiškėjas panaudojo skolos pagal Arbitražo sprendimą dengimui. Atitinkamai pagal Arbitražo sprendimą priteista 1 683 629,83 Eur suma iš dalies buvo padengta ir faktinis skolos likutis sudaro 566 836,16 Eur.
  10. 2017 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas „Suraleb INC.“ pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose atsikirto į suinteresuoto asmens argumentus ir nurodė:
    1. Suinteresuotas asmuo turėjo teisę ir pareigą nurodyti teismui, kurios pareiškėjo pateiktos citatos neatitinka oficialaus Viskonsino valstijos Statuto teksto. Jei, MTG nuomone, palūkanų dydis reglamentuojamas kitame Viskonsino valstijos teisės akte, jis privalėjo tokį teisės aktą nurodyti. Tuo tarpu MTG pateiktame JAV advokatų kontoros Buhler Duggal& Henry Viskonsino valstijos teisės išaiškinime kaip teisės šaltinis, apskaičiuojant palūkanų dydį, yra nurodomas būtent Viskonsino valstijos statutas (814.04(4) paragrafas), t. y. tas pats teisės aktas, kuris nurodytas ir pareiškėjo patikslintame prašyme.
    2. Arbitražo sprendimas buvo priimtas galiojant senajai Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcijai, todėl taikytinas palūkanų dydis yra 12,00 proc. MTG į šį pareiškėjo patikslinto prašymo argumentą atsikirtimų nepateikė, kito teisinio reguliavimo nenurodė.
    3. „Suraleb INC.“ patikslintame prašyme kaip Viskonsino valstijos teisės šaltinį nurodė Viskonsino valstijos įstatymo leidžiamosios valdžios (Wisconsin State Legislature) tinklalapį[5]. Tą patį tinklalapį nurodė MTG pasitelkta JAV advokatų kontora Buhler Duggal& Henry Viskonsino valstijos teisės išaiškinime: „Current versijons of theWisconsin Statutes 807.01(4), 814.4(4) and 815.05(8) are found at http://legis.wisconsin.gov/rsb/stats.html“.
    4. Pareiškėjo patikslintą prašymą parengė ir pasirašė jo atstovas advokatas E. M., todėl nekyla abejonių, kas vertimus atliko. Jei, MTG nuomone, pateikti Viskonsino valstijos Statuto teisės normų vertimai yra nekokybiški ar netikslūs, ji turėjo galimybę pateikti savo tikslesnius ir kokybiškesnius vertimus.
    5. Nei JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendime, nei Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendime nėra nurodyta, kad šie teismai sprendė palūkanų pagal Viskonsino valstijos teisę priteisimo klausimą. Priešingai, buvo vadovaujami JAV Ilinojaus valstijos ir Kanados teisės normomis, todėl priimti sprendimai neturi jokio ryšio su Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamu pareiškėjo patikslintu prašymu.
    6. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė MTG prašymą atidėti Arbitražo sprendimo vykdymą 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-54-370/2016. Taigi, Arbitražo sprendimas yra priverstinai vykdomas suinteresuoto asmens atžvilgiu visa apimtimi. Laikinai yra sustabdytas tik pagal Arbitražo sprendimą antstolio išieškotų piniginių lėšų išmokėjimas, o tai niekaip nesusiję su palūkanų dydžio nustatymu.
    7. MTG nenurodė Viskonsino valstijos teisės normų, kuriomis grindė savo argumentą, kad Viskonsino valstijos teisė ir teismų praktika leidžia teismui nepriteisti procesinių palūkanų arba leidžia ženkliai sumažinti jų dydį. Suinteresuoto asmens pateiktame JAV advokatų kontoros išaiškinime nurodyta, kad „mes nedelsiant neradome jokio paskelbto sprendimo, tiesiogiai atsakančio į šį klausimą, tačiau apskritai kalbant Viskonsino valstijos Statuto 806.07(1)(h) paragrafas apygardos teismui suteikia plačią diskreciją atleisti šalį nuo sprendimo, nutarties ar susitarimo“. Akivaizdu, kad pateikta išvada neturi nieko bendro su MTG argumentu, kaip ir Viskonsino valstijos Statuto viso 806.07 paragrafo redakcija, su palūkanų dydžio skaičiavimu.
    8. „Suraleb INC.“, kaip pareiškėjas, gražinus jo prašymą dėl palūkanų priteisimo nagrinėti iš naujo į pirmąją instanciją, iki teismui priimant procesinį sprendimą turi teisę savo prašymą atsiimti, papildyti, pakeisti ar visiškai jo atsisakyti. Pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismui pateikė patikslintą prašymą. Įstatymas nenumato teismui galimybės patikslinto prašymo nepriimti ar nesvarstyti.
    9. Vykdydamas 2017 m. liepos 13 d. teismo nutartį pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 24 d. pateikė patikslintą prašymą dėl palūkanų priteisimo, kuriame nurodė Viskonsino valstijos teisės aktus, reguliuojančius palūkanų normą, pateikė paaiškinimus, kokia Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija turi būti taikoma Arbitražo sprendimui pagal 2011 m. Viskonsino valstijos įstatymą Nr. 69. MTG savo pareigos bendradarbiauti procese neįvykdė, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Tokiu būdu suinteresuotas asmuo sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Už nesąžiningus veiksmus procese MTG skirtina 5 000 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant pareiškėjui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
    10. Dėl to, kad MTG piktybiškai nevykdė sutarties, pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Arbitražą, o dėl to, kad MTZ piktybiškai nevykdė Arbitražo sprendimo, „Suraleb INC.“ kreipėsi dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo ir priverstinio vykdymo JAV, Kanadoje, Rumunijoje ir Lietuvoje. Visose jurisdikcijose Arbitražo sprendimas buvo pripažintas ir jį buvo leista priverstinai vykdyti. Tačiau jurisdikcijose, kuriose vyko ginčai, MTG visada siekė užvilkinti Arbitražo sprendimo vykdymą, kol iš atitinkamos ginčo jurisdikcijos iškeldavo savo turtą į kitas jurisdikcijas. Dėl tokių nesąžiningų MTG veiksmų Arbitražo sprendimo nepavyko įvykdyti net 11 metų nuo jo priėmimo.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809 straipsnio 1 dalį užsienio arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikos teritorijoje gali būti vykdomi tik po to, kai juos pripažįsta valstybės įgaliota teisminė institucija. Vadovaujantis CPK 810 straipsnio 6 dalimi, užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymas (toliau – KAĮ). KAĮ 51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad arbitražo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – 1958 m. Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas pagal šio straipsnio ir 1958 m. Niujorko konvencijos nuostatas.
  2. Valstybės, prisijungdamos prie 1958 m. Niujorko konvencijos, be kita ko, įsipareigojo gerbti šalių sudaromus arbitražinius susitarimus (1958 m. Niujorko konvencijos II straipsnis) bei užsienio arbitražų priimamus sprendimus (1958 m. Niujorko konvencijos III–V straipsniai). Atsižvelgiant į prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, prie šios konvencijos prisijungusių valstybių teismai, pirma, jeigu jiems pateikiamas ieškinys klausimu, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, vienai iš pusių prašant, nukreipia šalis į arbitražą, antra, pripažįsta ir leidžia vykdyti arbitražo priimtus sprendimus konvencijoje išdėstytomis sąlygomis. Nuo šių įsipareigojimų gali būti nukrypstama tik tais atvejais, kai tai leidžia 1958 m. Niujorko konvencija. Šiose teisės normose įtvirtintos dvi reikšmingos taisyklės – tiek teismui gavus ieškinį dėl ginčo, dėl kurio sudarytas arbitražinis susitarimas (t. y. teismui ieškinio priėmimo stadijoje sprendžiant dėl savo jurisdikcijos), tiek sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, teismo atliekamas teisinis vertinimas pradedamas nuo prezumpcijos, jog, atitinkamai, arbitražinis susitarimas yra galiojantis, o arbitražo sprendimas – vykdytinas. Minėtos prezumpcijos, kaip minėta, gali būti paneigiamos 1958 m. Niujorko konvencijoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).
  3. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad užsienio valstybių arbitražų sprendimų pripažinimo procedūra reiškia tik konkrečių 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnyje įtvirtintų nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo patikrinimą. Todėl sprendžiant dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti negali būti tikrinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-421/2015; kt.).
  4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2000 m. balandžio 28 d. pareiškėjas „Suraleb, INC.“ ir suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė Minsko traktorių gamykla (reorganizuotas gamybinis susivienijimas Minsko traktorių gamykla) sudarė sutartį Nr. 213/-06/10. Sutarties pagrindu pareiškėjas teikė suinteresuotam asmeniui skolų išieškojimo paslaugas iš JAV ir Kanadoje esančių suinteresuoto asmens debitorių. Sutartyje Nr. 213/-06/10 šalys numatė, kad kilus ginčui ir šalims nepavykus susitarti, visi jų ginčai bus sprendžiami Stokholmo arbitražo teisme, o šio susitarimo nuostatos turi būti aiškinamos vadovaujantis Viskonsino valstijos, JAV įstatymų nuostatomis (Sutarties 6.1 punktas). Suinteresuotam asmeniui nesumokėjus už suteiktas paslaugas ir pareiškėjui kreipusis į Stokholmo arbitražo teismą, 2006 m. gegužės 31 d. šio arbitražo sprendimu nuspręsta: 1) suinteresuotas asmuo sumoka pareiškėjui 2 166 555 JAV dolerių sumą už suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą; 2) pareiškėjas perduoda suinteresuotam asmeniui išieškotą turtą, nes už šį turtą sumokama 2 166 555 JAV dolerių; 3) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 4) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 987 224,61 JAV dolerio kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 5) suinteresuotas asmuo įpareigojamas sumokėti pareiškėjui 1 203 761 Švedijos kronas arbitravimo išlaidų; 6) pareiškėjas įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles; 7) arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už jas nurodyta sprendimo 6.6 punkte; 8) kiti reikalavimai atmetami.
  5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-267-611/2017, pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo byloje „Suraleb INC.“ prieš atvirąją akcinę bendrovę Minsko traktorių gamyklą dalį dėl 88 777,97 JAV dolerių išankstinių palūkanų priteisimo; bylos dalį pagal pareiškėjo „Suraleb INC.“ reikalavimą dėl 8,25 proc. dydžio palūkanų priteisimo nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki arbitražo sprendimo įvykdymo kasacinis teismas nutarė perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
  6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad nors Stokholmo arbitražo teismo sprendime ir pripažinta pareiškėjo teisė į procesines palūkanas, nėra nurodomas tokių palūkanų dydis. Pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, kaip yra konstatuota arbitražo teismo sprendime, ginčui taikytina JAV Viskonsino valstijos teisė, todėl, sprendžiant dėl suinteresuoto asmens mokėtinų pareiškėjui palūkanų dydžio, turi būti vadovaujamasi JAV Viskonsino valstijos teise. Pareiškėjas, remdamasis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu, prašo Lietuvos apeliacinio teismo priteisti jam iš suinteresuoto asmens 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu priteistų sumų, skaičiuojant jas nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo. Suinteresuotas asmuo MTG tokiam pareiškėjo prašymui prieštarauja.
  7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Stokholmo arbitražo teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendime bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, remdamasi CPK 810 straipsnio 4 dalimi, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsniu, nesprendžia palūkanų priteisimo klausimo, kuris yra priskirtas Stokholmo arbitražo jurisdikcijai, bei netikrina Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai priklauso spręsti tik klausimas dėl pareiškėjui Arbitražo sprendimu jau priteistų palūkanų dydžio, kuris, kaip ir nurodyta Arbitražo sprendime, turi būti nustatytas pagal “taikytinas taisykles”, t. y. vadovaujantis JAV Viskonsino valstijos teise. Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui pripažinus visą Arbitražo teismo sprendimą ir leidus jį vykdyti Lietuvos Respublikoje, įgaliojimus nustatyti arbitražo sprendimu priteistų palūkanų dydį pagal byloje taikytiną teisę turi ir sprendimą vykdantis antstolis, o kilus neaiškumų dėl vykdomojo dokumento vykdymo tvarkos ar teisės akto aiškinimo antstolis turi teisę kreiptis dėl vykdymo išaiškinimo (CPK 589 straipsnis).
  8. Vertindamas suinteresuoto asmens MTG argumentus, Lietuvos apeliacinis teismas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje visą 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimą. Tuo tarpu nei JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu, nei Kanados Ontarijo aukščiausiasis teismas 2008 m. liepos 9 d. sprendimu, kaip matyti iš šių sprendimų turinio, šalių ginčo esmės nesprendė. Šie teismai taip pat, kaip ir Lietuvos apeliacinis teismas, sprendė 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą. Spręsdami dėl Arbitražo sprendimo pripažinimo, JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismas bei Kanados Ontarijo aukščiausiasis teismas taip pat turėjo jurisdikciją tik paskaičiuoti palūkanų dydį pagal Arbitražo sprendime nustatytas taisykles, bet negalėjo spręsti jų priteisimo klausimo. Tuo remiantis yra nepagrįstas suinteresuoto asmens teiginys, kad šiais užsienio teismų sprendimais jau yra išspręstas šalių ginčas dėl to paties dalyko. Visų pirma, JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas bei Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas dėl 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo sprendimo pripažinimo nėra ir negalėjo būti pripažinti Lietuvos Respublikoje (CPK 810 straipsnio 6 dalis), nes jais nebuvo spręstas šalių materialusis teisinis ginčas ir jie negali būti savarankišku pripažinimo Lietuvos Respublikoje objektu. Antra, pabrėžtina, kad nors JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalis dėl palūkanų priteisimo yra pripažinta ir leista vykdyti Lietuvos Respublikoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, nenustačius jos nepripažinimo pagrindų, tačiau iš nurodyto užsienio valstybės teismo sprendimo turinio akivaizdu, jog jame nebuvo nustatinėjamas JAV Viskonsino valstijos teisės turinys dėl Arbitražo sprendimu priteistų pareiškėjui palūkanų dydžio. Dėl nurodytų priežasčių nei JAV Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas, nei Kanados Ontarijo aukščiausiojo teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas Lietuvos Respublikoje nėra įgiję nei res iudicata, nei precedentinės galios, taip pat neturi jokios įrodomosios vertės, nustatinėjant faktą dėl taikytinos užsienio teisės turinio (CPK 808 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija suinteresuoto asmens argumentus dėl bylos dalies dėl palūkanų priteisimo nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu atmeta kaip nepagrįstus.
  9. Civiliniams santykiams užsienio teisė taikoma, kai tai numato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, šalių susitarimai ar Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 1.10 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad pagal ginčo šalių sudarytą sutartį, kaip yra konstatuota arbitražo teismo sprendime, ginčui taikytina JAV Viskonsino valstijos teisė, taigi palūkanų dydžio klausimas yra sprendžiamas remiantis JAV Viskosino valstijos teise. Pažymėtina, kad nuoroda į taikytiną užsienio teisę reiškia nuorodą į atitinkamos valstybės vidaus materialiąją teisę (CK 1.10 straipsnio 3 dalis), kuri pasižymi eksteritorialumo savybe.
  10. Jeigu užsienio teisės taikymą numato šalių susitarimas, visus su taikomos užsienio teisės turiniu susijusius įrodymus, atsižvelgdama į tos teisės oficialų aiškinimą, jos taikymo praktiką ir doktriną atitinkamoje užsienio valstybėje, pateikia ginčo šalis, kuri remiasi užsienio teise (CK 1.12 straipsnio 2 dalis, CPK 808 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog užsienio teisės turinys tokiais atvejais yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas pagal bendrąsias civiliniame procese nustatytas įrodinėjimo taisykles.
  11. Pareiškėjas savo patikslintame prašyme nurodė, kad JAV Viskonsino valstijoje palūkanų dydį pagal teismų sprendimus reglamentuoja Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) paragrafas ir 815.05(8) paragrafas. Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) paragrafe „Sprendimo palūkanos“ nustatyta, jog išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01(4), jei sprendimas yra dėl piniginio reikalavimo, metinės palūkanos lygios 1 procentui plius pagrindinei palūkanų normai, skelbiamai federalinio rezervo tarybos statistiniame pranešime H. 15, sausio 1 dienai, jei sprendimas yra priimtas tų metų birželio 30 dieną ar iki birželio 30 dienos, arba liepos 1 dienai tų metų, kada priimtas sprendimas, jei sprendimas priimtas po birželio 30 dienos. Palūkanas nuo sumos, nurodytos nuosprendyje, sprendime ar nutarime iki sprendimo įsigaliojimo paskaičiuos klerkas, jos bus pridėtos prie išlaidų. 815.05(8) paragrafe nustatyta, kad išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01(4), kiekvienas vykdymas pagal teismo sprendimą dėl pinigų išieškojimo sąlygoja palūkanų surinkimą. Metinės palūkanos lygios 1 procentui plius pagrindinei palūkanų normai, skelbiamai federalinio rezervo tarybos statistiniame pranešime H. 15, sausio 1 dienai, jei sprendimas yra priimtas tų metų birželio 30 dieną ar iki birželio 30 dienos, arba liepos 1 dienai tų metų, kada priimtas sprendimas, jei sprendimas priimtas po birželio 30 dienos. Palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos sumos nuo sprendimo įsigaliojimo iki priteistos sumos sumokėjimo. Taigi, iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojo Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija, numačiusi 12 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos. Viskonsino valstijos įstatymo Nr. 69 4 skirsnio nuostatomis nauja Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija taikoma tik teismų sprendimams, priimtiems po Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų pakeitimo.
  12. Iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojęs Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) paragrafas numatė, jog išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01(4), jei sprendimas yra dėl pinigų išieškojimo, 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo sumos, nurodytos nuosprendyje, sprendime ar nutarime iki sprendimo įsigaliojimo paskaičiuos klerkas, jos bus pridėtos prie išlaidų. Iki minėto pakeitimo galiojęs Viskonsino valstijos Statuto 815.05(8) paragrafas numatė, kad išskyrus, kaip numatyta Statuto 807.01(4), kiekvienas vykdymas pagal teismo sprendimą dėl pinigų išieškojimo sąlygoja 12 proc. nuo priteistos sumos dydžio metinių palūkanų surinkimą nuo sprendimo įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.
  13. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus suinteresuoto asmens argumentus apie tai, jog pareiškėjas nepagrindė aplinkybių dėl Viskonsino valstijos Statuto teisės normų, reglamentuojančių procesinių palūkanų dydį nuo teismų (arbitražų) sprendimų priėmimo iki jų įvykdymo, turinio. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.
  14. Nors suinteresuotas asmuo ir kelia abejones dėl pareiškėjo pateikto Viskonsino valstijos Statuto teisės normų turinio, tačiau jo elektroniniu laišku pateiktoje JAV advokatų kontoros nuomonėje yra remiamasi to paties Viskonsino valstijos Statuto nuostatomis. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas „Suraleb INC.“ nepagrindė, kad palūkanų dydžio nustatymui gali būti taikoma nuo 2011 m. negaliojanti Viskonsino valstijos Statuto teisės norma. Vienok suinteresuotas asmuo ne tik nepateikė Viskonsino valstijos teisės normų, kuriomis grindė savo pastarąjį argumentą, kitokio turinio, nei pateikė pareiškėjas, bet, priešingai, jo pateiktame JAV advokatų kontoros nuomonėje yra nurodoma, kad 2011 m. įstatymu Nr. 69, kurį nurodė ir pareiškėjas (Nutarties 8.7., 21 punktai), buvo pakeistos palūkanų normos, taikomos sprendimams, kurie priimami civilinėse bylose pagal Viskonsino valstijos Statuto (įstatymų sąvado) 807.1.(4), 814/04(4) bei 815.05(8) paragrafus. Analogiškai suinteresuotas asmuo nepaneigė pareiškėjo pateikto Viskonsino valstijos Statuto teisės normų šaltinio oficialumo bei atliktų užsienio teisės nuostatų vertimo į lietuvių kalbą teisingumo. Minėtame suinteresuoto asmens pateiktame JAV advokatų kontoros „Buhler Duggal &Henry“ išaiškinime yra pateikiamos nuorodos į tą patį Viskosino valstijos įstatymo leidžiamosios valdžios tinklalapį http://legis.wisconsin.gov.rsb/stats.html, kuriuo remiasi ir pareiškėjas. Suinteresuoto asmens atlikti teisės nuostatų vertimai iš esmės atitinka pareiškėjo pateiktus Viskonsino valstijos teisės normų vertimus, esminių prieštaravimų, keičiančių normų turinį ar prasmę teisėjų kolegija nenustatė.
  15. Nepagrįstas taip pat suinteresuoto asmens argumentas, kad JAV Viskonsino valstijos materialioji teisė negali būti taikoma sprendžiant ginčus užsienio teismuose ar arbitražuose, nes, kaip minėta, taikytina užsienio (materialioji) teisė, priešingai nei proceso teisė, turi eksteritorialumo savybę ir, jeigu tam yra pagrindas, taikoma nepriklausomai nuo to, koks teismas ar arbitražas nagrinėja ginčą.
  16. Suinteresuoto asmens teigimu, pagal galiojantį Viskonsino valstijos teisinį reguliavimą procesinių palūkanų norma Arbitražo sprendimo, kuris buvo pripažintas (jam pirmą kartą suteikta teisinė galia Lietuvoje) Lietuvoje tik 2017 m. birželio 15 d., vykdymui galėtų būti taikoma tik 4,75 proc. dydžio palūkanos (2017 m. sausio 1 d. galiojusi palūkanų norma, nes Arbitražo sprendimas Lietuvoje buvo pripažintas 2017 m. birželio 15 d.). Šis suinteresuoto asmens argumentas taip pat negali būti pripažintas pagrįstu, nes nagrinėjamu atveju taikoma ne valstybės, kurioje sprendžiamas arbitražo sprendimo pripažinimo klausimas, teismo sprendimo priėmimo dieną galiojanti palūkanų norma, bet palūkanų norma, kuri galiojo pripažįstamo užsienio arbitražo sprendimo priėmimo dieną pagal arbitražo teismo sprendime numatytas byloje taikytinos teisės taisykles. Lietuvos Respublikos kompetentingas teismas, nagrinėdamas užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo klausimą, nesprendžia ginčo iš esmės ir negali taikyti arbitražo sprendimo pripažinimo klausimo nagrinėjimo metu galiojančių ginčui spręsti numatytos taikytinos teisės taisyklių.
  17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, kad suinteresuotas asmuo nepaneigė pareiškėjo pateikto Viskonsino valstijos Statuto normų, taikomų sprendžiant dėl procesinių palūkanų dydžio Arbitražo sprendimo priėmimo metu, turinio, nenurodė kitų teisės aktų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti kitokį 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendime priteistų palūkanų dydį, nei įrodė pareiškėjas. Pagrįsti pareiškėjo argumentai, jog suinteresuotas asmuo nenurodė Viskonsino valstijos teisės normų bei teismų praktikos, pagal kurią Viskonsino valstijos teisė ir teismų praktika leidžia teismui nepriteisti procesinių palūkanų arba leidžia ženkliai sumažinti jų dydį, t. y. kad Viskonsino valstijos Statuto 806.07(1)(h) paragrafas apygardos teismui suteikia plačią diskreciją atleisti šalį nuo sprendimo, nutarties ar susitarimo. Atkreiptinas dėmesys, jog JAV advokatų kontoros „Buhler Duggal &Henry“ pateiktos nuomonės paskutinėje pastraipoje, kuri suinteresuoto asmens nėra išversta į lietuvių kalbą, pats jos teikėjas nurodo, jog nepraktikuoja Viskonsino valstijoje, nežino bylos aplinkybių ir jo nuomonė negali būti pripažinta formalia teisine išvada.
  18. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia palūkanų priteisimo klausimo pareiškėjai „Suraleb INC.“. Teisę į palūkanas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu nustatė Stokholmo arbitražo teismas nurodydamas, kad ginčui taikytina JAV Viskonsino valstijos teisė, taigi remiantis JAV Viskonsino valstijos teise yra sprendžiamas tik palūkanų dydžio nustatymo klausimas. Lietuvos apeliacinis teismas, išanalizavęs bylos šalių argumentus, JAV Viskonsino valstijos teisės normų, t. y. iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojusio Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų turinį, Viskonsino įstatymo Nr. 69 4 skirsnio nuostatas, nustatė, kad iki 2011 m. gruodžio 1 d. galiojo Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) ir 815.05(8) paragrafų redakcija, numatanti 12 proc. metines palūkanas nuo teismo (arbitražo) sprendimu priteistos sumos nuo sprendimo priėmimo dienos iki prievolės įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, jog Stokholmo arbitražo sprendimas, kuriuo buvo nustatyta pareiškėjo teisė į palūkanas, buvo priimtas 2006 m. gegužės 31 d., t. y. iki 2011 m. gruodžio 1 d. pakeitimo galiojusios Viskonsino valstijos Statuto 814.04(4) bei 815.05(8) redakcijos, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistinų procesinių metinių palūkanų dydis yra 12 proc.
  19. Arbitražo teismas 2006 m. gegužės 31 d. spendimu pripažino, kad suinteresuotas asmuo MTG privalo sumokėti pareiškėjui 2 166 555 JAV dolerių sumą už MTG perduotiną „Suraleb INC.“ išieškotą turtą veikiant suinteresuoto asmens vardu. Pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 1 683 629,89 Eur (2 166 555 JAV dolerių x 0,7771 = 1 683 629,89 Eur). Taip pat MTG įpareigota sumokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 JAV dolerių sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki arbitražo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 339 525,88 JAV dolerių (2 166 555 JAV dolerių x 5 proc. / 365 dienų x 1144 = 339 525,88 JAV dolerių). Pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 263 845,56 Eur. Taigi, iš viso Arbitražo teismo sprendimu pagal sutartinę prievolę iš MTG priteista 2 506 080,80 JAV dolerių (1 947 475,30 Eur) suma. MTG taip pat įpareigota sumokėti pareiškėjui 987 224,61 JAV dolerių teisinės pagalbos išlaidų. Pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 767 172,24 Eur. Taip pat MTG įpareigota padengti 1 203 761 Švedijos kronų arbitravimo išlaidų. Pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 129 765,44 Eur (1 203 761 Švedijos kronų x 0,1078 = 129 765,44 Eur). Taigi pagal 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimą iš suinteresuoto asmens iš viso yra priteista 2 844 413,13 Eur (1 683 629,89 Eur + 263 845,56 Eur + 767 172,24 Eur + 129 765,44 Eur = 2 844 413,13 Eur).
  20. Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame patikslintame prašyme pareiškėjas „Suraleb INC“ prašė skaičiuoti 12 proc. dydžio metines palūkanas nuo visų 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimu priteistų sumų nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki visiško Arbitražo sprendimo įvykdymo. Kaip teisingai nurodo suinteresuotas asmuo MTG, pareiškėjo nuomonė dėl sumos, nuo kurios jis prašė priteisti procesines palūkanas, teismo proceso metu keitėsi. 2016 m. birželio 3 d. kreipdamasis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo ir teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas prašė priteisti procesines palūkanas nuo 1 683 629,89 Eur sumos, priteistos Arbitražo sprendimu jo naudai iš MTG, šį savo reikalavimą „Suraleb, INC.“ patvirtino 2016 m. spalio 27 d. pateikdamas teismui papildomus prašymo argumentus bei pateikdamas kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2016 m. birželio 3 d. prašymą dėl užsienio arbitražo ir teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pareiškėjo argumentais, jog teismui grąžinus jo prašymą dėl palūkanų priteisimo nagrinėti iš naujo, iki teismui priimant procesinį sprendimą, jis turi teisę savo prašymą pakeisti, tikslinti ar visiškai jo atsisakyti, nes jokio draudimo šiems procesiniams veiksmams atlikti teisės nuostatos, reglamentuojančios užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo procedūrą, nenumato. Tačiau procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos pagal prievoles (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), išsprendus materialųjį teisinį kreditoriaus reikalavimą skolininkui, t. y. procesinių palūkanų nuo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties ar kitos prievolės pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama teismo (arbitražo) sprendimu priteistas pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai pagal prievolę (pagrindinė skola), palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Tačiau procesinės palūkanos negali būti skaičiuojamos nuo teismo (arbitražo) priteistų procesinių išlaidų (teisinės pagalbos, žyminio mokesčio, ekspertizės, arbitravimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų). Kadangi šalys šiuo teisės klausimu nepateikė JAV Viskonsino valstijos teisės turinio, teismas taiko Lietuvos Respublikos teisę (CK 1.12 straipsnio 3 dalis) ir sprendžia, jog pareiškėjas įgijo teisę reikalauti 12 proc. dydžio procesinių metinių palūkanų nuo Arbitražo sprendimu priteistos pagrindinės skolos ir mokėjimo palūkanų iki Arbitražo sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2 506 080,80 JAV dolerių (1 947 475,30 Eur) sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki Arbitražo sprendimo įvykdymo.
  21. Bylos aplinkybės patvirtina, kad 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimas yra pripažintas ir paraleliai vykdomas JAV (Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimas), Kanadoje (Kanados Ontarijo aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 9 d. sprendimas) bei Rumunijoje (Bukarešto apeliacinio teismo 5 skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas). Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl palūkanų dydžio nurodė, kad jeigu procesinės palūkanos ir galėtų būti skaičiuojamos, tai jokiu būdu ne nuo 1 683 629,83 Eur sumos, o nuo žymiai mažesnės sumos, nes MTG yra įvykdęs dalį Arbitražo sprendimo. Taigi, pripažinus Arbitražo sprendimą, tame tarpe ir dėl procesinių palūkanų dalies, šio sprendimo vykdymui Lietuvoje aktualu, kokiu mastu Arbitražo sprendimas yra įvykdytas kitose valstybėse, kuriose jis yra pripažintas ir vykdomas, siekiant išvengti to paties Arbitražo sprendimo įvykdymo skirtingose valstybėse, taip pat siekiant nustatyti sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojamos procesinės palūkanos.
  22. Teisėjų kolegija nustatė, kad dar prašyme dėl užsienio arbitražo ir teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, 2016 m. birželio 3 d. pateiktame Lietuvos apeliaciniam teismui, pareiškėjas nurodė, kad suinteresuotas asmuo MTG po Arbitražo sprendimo priėmimo sumokėjo pareiškėjui 100 000 JAV dolerių, tokiu būdu vykdydamas sprendimą (t. I, b. l. 2). Pagal Arbitražo teismo sprendimo priėmimo dieną Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 77 710 Eur (100 000 JAV dolerių x 0,7771 = 77 710 Eur).Nors nei patikslintame prašyme teismui, nei papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas šios aplinkybės nenurodė, tačiau jos ir nepaneigė.
  23. Byloje esantis 2006 m. liepos 10 d. pareiškėjo pranešimas suinteresuotam asmeniui (t. I, b. l. 191) bei Pardavėjo pareiškimas dėl sandorio užbaigimo (t. I, b. l. 201) patvirtina, kad šalių sutarties Nr. 213/-06/10 vykdymo metu iš suinteresuoto asmens skolininkų 2016 m. birželio 29 d. perimtas turtas, esantis adresu ( - ) buvo parduotas už 335 000 JAV dolerių, o atskaičius išlaidas pareiškėjas gavo 257 324,66 JAV dolerių sumą. Pagal 2006 m. birželio 29 d. Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 205 370,81 Eur (257 324,66 JAV doleriai x 0,7981 = 205 370,81 Eur).
  24. 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimo 4.12 punkte pareiškėjas nurodė, kad sprendžiant ginčą arbitraže naudojosi advokatų kontoros „Rosenfeld Hafron Shapiro and Farmer“ paslaugomis. 2008 m. liepos 8 d. „Builder Bank“ informavo advokatų kontorą „Rosenfeld Hafron Shapiro and Farmer“, kad į jos sąskaitą 2007 m. birželio 12 d. buvo pervestas depozitas 14 508,49 JAV dolerių iš „Belarus Machinery INC.“ (t. I, b. l. 239-240). Pagal 2007 birželio 12 d. Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 10 871,21 Eur (14 508,49 JAV dolerių x 0,7493 = 10 871,21 Eur). Pažymėtina, kad pagal tarp šalių sudarytos Sutarties Nr. 213/-06/10 1.2 punktą suinteresuotas asmuo MTG realizavo savo produkciją JAV per „Belarus Machinery INC.“ Sutarties Nr. 213/-06/10 1.6 punkte nurodyta, jog „Belarus Machinery INC.“ nuo 1999 m. lapkričio 3 d. buvo skolinga suinteresuotam asmeniui 28 489 270,02 JAV dolerių sumą. Būtent skoloms iš „Belarus Machinery INC.“ atgauti ir buvo sudaryta sutartis su pareiškėju. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad 2007 m. birželio 12 d. pervestas 14 508,49 JAV dolerių depozitas pripažintinas kaip suinteresuoto asmens turtas, kuris atiteko pareiškėjui, MTG vykdant 2006 m. gegužės 31 d. Stokholmo arbitražo teismo sprendimą.
  25. 2008 m. gruodžio 22 d. Kanados Ontarijo aukščiausiasis teisingumo teismas išnagrinėjo pareiškėjo „Suraleb INC.“ bei bendrovių skolininko MTG lėšų valdytojos „Simpson Wigle Law“ LLP bei „Tri Sun Ventures INC.“ prašymą dėl bendrovės „Simpson Wigle Law“ LLP valdyme esančių 930 961,37 Kanados dolerių perdavimo Toronto miesto šerifui ir paskirstymo suinteresuoto asmens MTG kreditoriams (t. I, b. l. 233-234). Teismo įsakyme nurodyta, kad Toronto miesto šerifas iš 930 961,37 Kanados dolerių sumos turi sumokėti „Tri Sun Ventures, INC.“ 212 082,50 Kanados dolerių, o likusią sumą 718 878,87 Kanados dolerių (pagal Ontarijo aukščiausiojo teisingumo teismo įsakymo priėmimo dieną tai atitiko 594 279,66 JAV dolerius) šerifui nurodoma pervesti pareiškėjo „Suraleb INC.“ įgaliotai advokatų kontorai „Rosenfeld Hafron Shapiro and Farmer“. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ir šia suma buvo įvykdyta Arbitražo sprendimo dalis. Pagal 2008 m. gruodžio 22 d. Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 425 385,38 Eur (594 279,66 JAV dolerių x 0,7158 = 425 385,38 Eur).
  26. 2011 m. lapkričio 7 d. JAV Viskonsino valstijos rytų apygardos Milvokio skyriaus teismas patvirtino (t. I, b. l. 224-225) pareiškėjo „Suraleb INC.“ naudai 2011 m. liepos 28 d. įvykdytą turto, esančio adresu ( - ) (t. I, b. l. 222-223 „Prašymas dėl pardavimo šerifo aukcione patvirtinimo ir šerifo akto), kurį pareiškėjas perėmė vykdydamas šalių sutartį, pardavimą, išieškant suinteresuoto asmens skolą pagal Arbitražo sprendimą už 100 000 JAV dolerių. Pagal 2011 m. liepos 28 d. Europos centrinio duomenų banko nustatytą orientacinį valiutų kursą tai atitinka 70 130 Eur (100 000 JAV dolerių x 0,7013 = 70 130 Eur).
  27. Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad nei vienos iš Nutarties 32-36 punktuose nurodytų aplinkybių, teikdamas prašymą dėl palūkanų dydžio nustatymo pareiškėjas nenurodė. Pažymėtina, kad apie šias aplinkybes pareiškėjas yra pasisakęs 2016 m. spalio 27 d. teismui pateiktuose papildomuose rašytiniuose argumentuose (t. II, b. l. 120). Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, minėtuose papildomuose rašytiniuose dokumentuose pareiškėjo argumentai nepaneigia suinteresuoto asmens nurodytų ir jo pateiktais dokumentais patvirtintų aplinkybių dėl dalies Arbitražo sprendimo įvykdymo JAV bei Kanadoje. Pareiškėjas iš esmės net ir neginčija suinteresuoto asmens nurodomų faktų dėl Arbitražo sprendimo vykdymo JAV bei Kanadoje aplinkybių, tik nesutinka dėl kai kurių pinigų sumų, kurios teko pareiškėjui pardavus suinteresuoto asmens turtą arba įskaičius pinigines lėšas, dydžio bei nurodo, jog kai kurioms lėšoms gauti buvo patirtos išlaidos. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, pripažįsta, jog pagal byloje pateiktus šalių įrodymus už parduotą turtą, esantį adresu ( - ) pareiškėjas gavo ne 335 000 JAV dolerių, o, atskaičius patirtas išlaidas, - 257 324,66 JAV dolerių sumą. Iš bendrovės „Simpson Wigle Law“ LLP valdyme buvusių 930 961,37 Kanados dolerių Toronto miesto šerifas 212 082,50 Kanados dolerių sumokėjo suinteresuoto asmens kreditoriui „Tri Sun Ventures INC.“, taigi tik 718 878,87 Kanados doleriai (594 279,66 JAV doleriai) buvo pervesti pareiškėjui „Suraleb INC.“ Kitų įrodymų, paneigiančių suinteresuoto asmens argumentus bei įrodymus dėl dalies Arbitražo sprendimo įvykdymo, pareiškėjas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Apibendrindama Nutarties 32-36 punktuose įvertinus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad suinteresuotas asmuo po 2006 m. gegužės 31 d. Arbitražo sprendimo priėmimo įvykdė dalį savo įsipareigojimų pareiškėjui, iš viso už 1 066 112,81 JAV dolerių (100 000 + 257 324,66 + 14 508,49 +594 279,66 +100 000 JAV dolerių).
  28. Atsižvelgdamas į aplinkybę, kad suinteresuoto asmens turtas buvo parduotas ar įskaitytas bei dalis Arbitražo sprendimo buvo įvykdyta pareiškėjo naudai ne vienu metu, būtina nustatyti, kokią Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo sumą eurais yra pagrindas pripažinti kiekvienos iš aukščiau nurodytų sumų įskaitymo į pareiškėjo sąskaitą dieną. Kadangi šalys nepateikė ir įrodymų apie JAV Viskonsino valstijos teisės, reglamentuojančios piniginių prievolių valiutą ir jos kurso taikymo taisykles, turinį, šiuo klausimu taip pat taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Kadangi Arbitražo sprendimą prašoma vykdyti Lietuvoje, sprendžiant, kokią dalį Arbitražo sprendimo suinteresuotas asmuo įvykdė įvairiais laikotarpiais sumokėdamas pareiškėjui atitinkamas sumas JAV ir Kanadoje JAV doleriais bei Kanados doleriais, taikytinas nurodytų užsienio valiutų bei euro kursas, galiojęs atliktų mokėjimų dieną (CK 1.12 straipsnio 3 dalis, 6.36 straipsnio 3 dalis). Pritaikius nurodytą užsienio valiutų kursų taikymo taisyklę, konstatuotina, jog suinteresuotas asmuo yra įvykdęs Arbitražo sprendimą už 789 467,40 Eur (77 710 Eur + 205 370,81 Eur + 10 871,21 Eur + 425 385,38 Eur + 70 130 Eur = 789 467,40 Eur).
  29. Šalys teismui nepateikė JAV Viskonsino valstijos teisės turinio dėl skolininko atliktų įmokų prievolei pagal Arbitražo teismo sprendimą įvykdyti paskirstymo eiliškumo, todėl ir šiuo teisės klausimu taikytina Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.12 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.54 straipsnį, jeigu šalys nesusitarė kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausiai skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, trečiąja eile – netesyboms ir tik ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti.
  30. Kaip nurodyta Nutarties 29 punkte Arbitražo teismo sprendimu pagal sutartinę prievolę iš MTG priteista 2 506 080,80 JAV dolerių (1 947 475,30 Eur) suma, nuo kurios yra pagrindas skaičiuoti procesines palūkanas nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki jo įvykdymo. Arbitražo sprendimu iš suinteresuoto asmens priteista pareiškėjo (kreditoriaus) turėtų išlaidų, susijusių su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (teisinės pagalbos ir arbitravimo išlaidų) iš viso už 896 937,68 Eur (767 172,24 Eur + 129 765,44 Eur), todėl pirmiausia šioms kreditoriaus išlaidoms atlyginti ir skiriamos skolininko sumokėtos kreditoriui, vykdant Arbitražo sprendimą, lėšos (CK 6.54 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu šiuo metu pagal byloje šalių pateiktus ir teismo įvertintus įrodymus yra neįvykdyta Arbitražo sprendimo dalis dėl 107 470,28 Eur teisinės pagalbos ir arbitravimo išlaidų priteisimo (896 937,68 Eur - 789 467,40 Eur) bei visa Arbitražo sprendimu priteista pagal prievolę pagrindinė skola ir mokėjimo palūkanos (1 947 475,30 Eur). Tuo remdamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas skaičiuoti procesines 12 proc. dydžio metines palūkanas, vykdant Arbitražo sprendimą, nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo. Tikslią procesinių palūkanų sumą pagal nurodytus kriterijus (palūkanų dydis, suma, nuo kurios palūkanos skaičiuojamos, laikotarpis nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos iki faktinio šios Arbitražo sprendimo dalies įvykdymo) turi nustatyti antstolis vykdymo procese.
  31. Suinteresuotas asmuo teigia, jog šalis siejant abipusėms priešpriešinėms pareigoms pagal Arbitražo sprendimą, tuo atveju, jei viena iš šalių nevykdo įsiteisėjusio arbitražo sprendimo, toks nevykdymas gali pažeisti kitos šalies interesus. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neturi teisės reikalauti palūkanų iš MTG už įsipareigojimų nevykdymą, nes pats pareiškėjas iki šiol nevykdo savo priešpriešinių įsipareigojimų pagal tą patį Arbitražo sprendimą. Teisėjų kolegija, reaguodama į šiuos suinteresuoto asmens argumentus, akcentuoja, kad, pirma, priešpriešinės pareiškėjo prievolės pagal Arbitražo sprendimą vykdymo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Antra, Stokholmo arbitražo sprendimo dalis dėl pareiškėjo prievolės perduoti suinteresuotam asmeniui turtą yra pripažinta ir vykdytina tiek Lietuvoje, tiek ir kitose valstybėse – JAV, Kanadoje, Rumunijoje. Arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą sprendžiantis Lietuvos Respublikos kompetentingas teismas negali keisti Arbitražo sprendimo esmės, o savo pažeistas teises, kitai šaliai (pareiškėjui) nevykdant priešpriešinės Arbitražo sprendime skirtos prievolės, suinteresuotas asmuo turi teisę ginti teisės aktų nustatyta tvarka. Trečia, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi iš dalies tenkintas suinteresuoto asmens prašymas ir antstolio vykdomoje byloje išieškotų piniginių sumų pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą išmokėjimas išieškotojui (pareiškėjui) sustabdytas iki bus įvykdytas Arbitražo sprendime nurodyto turto perdavimas suinteresuotam asmeniui arba pateikta banko ir (ar) draudimo bendrovės garantija, užtikrinant pareiškėjo įsipareigojimų pagal Arbitražo sprendimo 7.2 punktą tinkamą vykdymą, arba iki bus išspręstas klausimas dėl Arbitražo sprendimo 7.2 punkto vykdymo tvarkos.
  32. Pareiškėjas „Suraleb INC.“ 2017 m. rugsėjo 7 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose prašė už nesąžiningus veiksmus procese skirti suinteresuotam asmeniui 5 000 Eur baudą, 50 proc. iš šios baudos skiriant pareiškėjui (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog naudojimasis įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis per se (savaime) nereiškia piktnaudžiavimo jomis, net ir tais atvejais, kai ne visi šalies procesiniai prašymai yra tenkinami ar ne visi jos argumentai yra pagrįsti. Piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis konstatuoti būtina nustatyti šalies neteisėtą ir nesąžiningą elgesį procese. Tokių aplinkybių sudėties byloje nenustačius, pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui netenkintinas.

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsniu,

Nutarė

6Nustatyti, kad pagal Stokholmo arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo 7.6 punktą, numatantį, jog „„Suraleb INC.“ įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles“, yra skaičiuojamos 12 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 1 947 475,30 Eur sumos už laikotarpį nuo Arbitražo sprendimo priėmimo dienos (2006 m. birželio 1 d.) iki šios sprendimo dalies įvykdymo.