Byla 2T-54-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Suraleb, INC., atstovaujamo advokato E. M., prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Stokholmo Arbitražo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą arbitražo byloje Suraleb, INC. prieš gamybinį susivienijimą „Minskij traktornyj zavod“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus Valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą byloje Suraleb, INC. prieš gamybinį susivienijimą „Minskij traktornyj zavod“, (suinteresuotas asmuo atviroji akcinė bendrovė „Minskij traktornyj zavod“– reorganizuotas gamybinis susivienijimas „Minskij traktornyj zavod“),

Nustatė

3

  1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-06-03 gautas pareiškėjo prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Švedijos Stokholmo Arbitražo 2006-05-31 sprendimą (toliau – užsienio arbitražo sprendimas) bei Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus Valstijos Šiaurės apygardos Rytų apylinkės apygardos teismo 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimą (JAV teismo arba užsienio teismo sprendimas), taip pat pagal pripažintus ir leistus vykdyti Lietuvos Respublikoje arbitražo teismo ir JAV teismo sprendimus išduoti vykdomąjį raštą dėl 2 833 295,49 Eur ir 8,25 proc. metinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo 1 683 629,89 Eur sumos už laikotarpį nuo 2006 m. birželio 1 d. iki užsienio arbitražo sprendimo įvykdymo.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad jis su gamybiniu susivienijimu „Minskij traktornyj zavod“ 2000-04-28 sudarė sutartį Nr. 213/-06/10, pagal ją pareiškėjas suinteresuotam asmeniui teikė skolų išieškojimo paslaugas iš JAV ir Kanadoje esančių suinteresuoto asmens debitorių. Suinteresuotam asmeniui nesumokėjus už suteiktas paslaugas ir pareiškėjui kreipusis į arbitražo teismą, 2006-05-31 sprendimu nuspręsta, kad: 1) gamybinis susivienijimas „Minskij traktornyj zavod“ Suraleb, Inc. sumoka 2 166 555 USD sumą už gamybiniam susivienijimui „Minskij traktornyj zavod“ išieškotą turtą; 2) Suraleb, Inc. perduoda gamybiniam susivienijimui „Minskij traktornyj zavod“ turtą, išieškotą Suraleb, Inc., nes už šį turtą sumokama 2 166 555 USD; 3) gamybinis susivienijimas „Minskij traktornyj zavod“ įpareigojamas sumokėti Suraleb, Inc. 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2 166 555 USD sumos už laikotarpį nuo 2003 m. balandžio 13 d. iki šio sprendimo datos; 4) gamybinis susivienijimas „Minskij traktornyj zavod“ įpareigojamas sumokėti Suraleb, Inc. 987 224,61 USD, kaip šio arbitražo teisinių išlaidų kompensaciją; 5) gamybinis susivienijimas „Minskij traktornyj zavod“ įpareigojamas sumokėti Suraleb, Inc. 1 203 761 Švedijos kronų arbitravimo išlaidų; 6) Suraleb, Inc. įgyja teisę reikalauti palūkanų už laikotarpį po šio sprendimo pagal taikytinas taisykles; 7) arbitravimo išlaidos ir atsakomybė už juos nurodyta 6.6 p.; 8) likę reikalavimai atmetami.
  3. Pareiškėjas pažymėjo, kad šalys, sudarydamos sutartį Nr. 213/-06/10, buvo veiksnios, o sutartis galiojo ginčą nagrinėjant arbitraže; suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie ginčo nagrinėjimą arbitražo teisme, buvo tinkamai atstovaujamas, dalyvavo procese; arbitražo teisme nagrinėto ginčo esmė patenka į arbitražinio reguliavimo sritį, sprendime nėra nuostatų, kurios nepatektų į susitarimo apimtį; arbitražo sudėtis ir procesas atitiko tiek šalių susitarimams, tiek šalies, kurioje vyko arbitražo procesas, įstatymus; arbitražo sprendimas yra galutinis, jo vykdymas nėra panaikintas ar sustabdytas; arbitražinio ginčo objektas gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalyku Lietuvos Respublikoje; arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.
  4. Suinteresuotam asmeniui arbitražo teismo sprendimą įvykdžius tik dėl 100 000 USD, pagal pareiškėjo prašymą Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės Jungtinių Valstijų apygardos teismo 2006-12-05 sprendimu arbitražo teismo sprendimas pripažintas, taip pat pareiškėjui iš suinteresuoto asmens priteista 88 777,97 USD išankstinių palūkanų. Suinteresuotas asmuo apie šį procesą buvo informuotas.
  5. Pareiškėjas pažymėjo, kad neturi galimybės įvykdyti šiame prašyme nurodytų sprendimų nei ieškovo (pareiškėjo), nei atsakovo (suinteresuoto asmens) buveinių vietų šalyse, o į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu kreiptasi sužinojus apie suinteresuoto asmens turimą turtą (turtines teises) ir vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje.
  6. Pareiškėjo teigimu, prašomi pripažinti arbitražo teismo 2006-05-31 ir Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės Jungtinių Valstijų apygardos teismo 2006-12-05 sprendimai yra galutiniai ir galiojantys.
  7. Suinteresuotas asmuo, atstovaujamas advokato R. Č., atsiliepime į pareiškėjo prašymą teismo prašo: 1) išreikalauti iš pareiškėjo rašytinius įrodymus, susijusius su prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimo 7.2 p. pagrindu suinteresuoto asmens naudai priteisto turto realizacija užsienio jurisdikcijose (nurodant realizuoto turto sąrašą ir tokio turto realizacijos metu gautas piniginių lėšų sumas); 2) iš pareiškėjo išreikalauti rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo dispozicijoje esančio turto, kuris bus perduotas suinteresuotam asmeniui užsienio arbitražo sprendimo 7.2 p. pagrindu, faktinį likutį (sąrašą); 3) skirti nagrinėti bylą pagal pareiškėjo prašymą teismo posėdyje žodinio proceso tvarka; 4) atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti arbitražo sprendimo; 5) atsisakyti pripažinti ir neleisti vykdyti JAV teismo sprendimo.
  8. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad arbitražo sprendime buvo konstatuota, jog sutarties pagrindu pareiškėjas yra perėmęs iš suinteresuoto asmens skolininkų turto, pagal kurio vertę arbitražo sprendimu pareiškėjui nustatytas 2 166 555 USD dydžio atlygis. Pažymi, kad po arbitražo sprendimo priėmimo, pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo iš esmės pakeitė arbitražo sprendimu nustatytą tarpusavio atsiskaitymo pagal sutartį santykį – šalys žodžiu susitarė, kad pareiškėjas realizuos suinteresuoto asmens naudai perimtą skolininkų turtą ir už jį gautomis lėšomis padengs suinteresuoto asmens skolą, ir dėl to nebevykdys arbitražo sprendimo 7.2 p. įtvirtintos pareigos suinteresuotam asmeniui perduoti išieškotą turtą. Pareiškėjo veiksmai dėl sutarties pagrindu perimto turto realizavimo ir piniginių lėšų gavimo dengiant arbitražo sprendimu priteistą skolą, suinteresuotam asmeniui nėra žinomi, tačiau pažymėta, kad pareiškėjo atstovai 2016 m. rugsėjo mėnesį žodžiu informavo suinteresuotą asmenį, jog pareiškėjas nebeturi jokio turto, kurį buvo suradęs (išieškojęs) sutarties pagrindu, kartu pripažindamas, kad pareiškėjas neketina vykdyti arbitražo sprendimu įtvirtinto įpareigojimo perduoti turtą suinteresuotam asmeniui.
  9. Suinteresuoto asmens vertinimu, užsienio arbitražo teismo sprendimo pripažinimas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes arbitražo sprendimo procesiniam įvykdymui yra pasibaigęs senaties terminas, ginčo šalys iš esmės yra pakeitusios arbitražo sprendimu įtvirtintas šalių tarpusavio teises ir pareigas, o pareiškėjas neketina vykdyti arbitražo sprendimo ir objektyviai nebegali jo įvykdyti, todėl arbitražo teismo sprendimo pripažinimas pažeistų ginčo šalių lygiateisiškumą.
  10. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad dalis arbitražo sprendimo reikalavimo yra faktiškai įvykdyta kitų valstybių jurisdikcijose, todėl pareiškėjo prašymas bet kokiu atveju negali būti tenkinamas visa apimtimi.
  11. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo prašymu pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimą, nurodydamas, kad nutartis dėl pripažinimo JAV savo esme yra procesinė, skirta tik JAV jurisdikcijai, todėl nesukelia savarankiškų teisinių padarinių pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui, t. y. ji negali būti sprendimų pripažinimo objektu pagal CPK 809 straipsnį, 810 straipsnį. Be to, nutartimi dėl pripažinimo JAV neteisėtai pareiškėjui priteistos 4,99 proc. dydžio procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2006-05-31 iki 2006-12-05.
  12. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti 8,5 proc. dydžio palūkanas už laikotarpį nuo arbitražo sprendimo priėmimo iki sprendimo įvykdymo.
  13. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-10-27 gauti pareiškėjo papildomi prašymo argumentai, juose nurodoma, kad suinteresuotas asmuo atsiliepime į prašymą pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su prašomo pripažinti užsienio arbitražo sprendimo vykdymu. Taip pat nurodomi argumentai, kuriais nesutinkama su suinteresuoto asmens pozicija dėl negalimumo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražo ir JAV teismo sprendimų.
  14. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-11-14 gautas suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, jame nesutinkama su pareiškėjo išdėstyta pozicija ir paaiškinimuose nurodytais argumentais, papildomai prašoma liudytojais kviesti suinteresuoto asmens darbuotojus, Baltarusijos Respublikos piliečius, galinčius paliudyti reikšmingas šios bylos nagrinėjimui aplinkybes (t. 2, b. l. 178-184).
  15. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-11-15 gautas pareiškėjo prašymas dėl baudos skyrimo suinteresuotam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.).
  16. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl užsienio arbitražo 2006-05-31 sprendimo ir JAV teismo 2006-12-05 sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šalių procesinių dokumentų akivaizdu, jog šalių pozicija išsiskiria dėl klausimų, susijusių su teise kreiptis su prašymu dėl užsienio arbitražo ir JAV teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti; užsienio arbitražo sprendimo vykdytinumo ir apimties, taip pat palūkanų priteisimo ir jų dydžio.

    4

5Pareiškėjo prašymas netenkintinas

6Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir prašymo kviesti liudytojus

  1. Suinteresuotas asmuo Lietuvos apeliaciniam teismui 2016-10-17 pateiktame atsiliepime teismo prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad tik bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka būtų išsiaiškintos reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybės, susijusios su pareiškėjo reikalavimų dydžio skaičiavimais, arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, taip pat arbitražo sprendimo vykdymo galimumu visa apimtimi (t. 2, b. l. 20). Šis prašymas pakartotas atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus, papildomai prašant bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka iškviesti liudytojais suinteresuoto asmens darbuotojus: MTZ marketingo skyriaus vadovą Baltarusijos pilietį A. A. T., MTZ teisės skyriaus vadovo pavaduotoją, Baltarusijos pilietę I. K. M. Suinteresuoto asmens teigimu, šie asmenys 2006 m. tiesiogiai bendravo su pareiškėjo atstovais ir gali patvirtinti sudaryto susitarimo dėl arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pareiškėjui realizuojant pagal arbitražo sprendimo 7.2 p. atsakovui perduotiną turtą ir iš tokio turto gautomis lėšomis padengiant arbitražo sprendimo 7.1 p. patvirtintą atsakovo skolą, faktą.
  2. Pareiškėjas 2016-10-27 teisme gautame procesiniame dokumente su žodiniu bylos nagrinėjimu nesutiko, nurodė, kad CPK aiškiai įtvirtinta nuostata, jog prašymas dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 8111 straipsnio 1 dalis), o suinteresuoto asmens nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nesilaikyti šios nuostatos (t. 2, b. l. 128).
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 8111 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo nagrinėjimo tvarką, taip pat 812 straipsnyje, reglamentuojančiame užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimo tvarką, įtvirtinta taisyklė, kad tokie prašymai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, nėra absoliuti, t. y. teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių asmenų prašymą, gali skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau kartu pažymėtina, kad byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013, 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).
  4. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo bendrosios taisyklės ir šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pareiškėjo prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2016-06-03, priimtas – 2016-06-29, pareiškėjui pašalinus teismo 2016-06-10 nutartimi nustatytus trūkumus; suinteresuoto asmens atsiliepimas gautas 2016-10-17, tos pačios dienos rezoliucija priimtas; Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-10-27 (iki paskirto teismo posėdžio) gauti pareiškėjo papildomi prašymo argumentai, todėl bylos nagrinėjimas atidėtas, suteikiant kitai šaliai teisę susipažinti su pareiškėjo procesiniu dokumentu, pateikti nuomonę (atsiliepimus). Suinteresuoto asmens atsiliepimas į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus gautas 2016-11-14. Teisme 2016-11-15 taip pat gautas pareiškėjo prašymas dėl baudos paskyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad šalys turėjo pakankamai laiko iki posėdžio teismui pateikti savo pozicijas, šią savo teisę pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo įgyvendino – Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė išsamius procesinius dokumentus su įrodymais (priedais). Teismui šalių išdėstytos pozicijos yra aiškios, byloje surinktų duomenų pakanka visiems reikšmingiems klausimams išspręsti.

7Dėl prašymo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimų nagrinėjimo apimties

  1. Minėta, kad pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje: 1) 2006-05-31 užsienio arbitražo teismo sprendimą; 2) JAV teismo 2006-12-05 sprendimą.
  2. Atsižvelgiant į šiuos pareiškėjo reikalavimus teisėjų kolegija pažymi, kad tiek užsienio arbitražo, tiek užsienio teismo sprendimo (-ų) pripažinimas yra teisinės galios šiam (-iems) sprendimui (-ams) suteikimas Lietuvos Respublikoje, jo (-ų) prilyginimas nacionalinio teismo ar arbitražo sprendimui. Užsienio teismo ar užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2011). Tik pripažintas užsienio arbitražo (teismo) sprendimas sukelia teisinius padarinius Lietuvos Respublikoje, įgyja res judicata galią ir gali būti vykdomas (CPK 809 straipsnio 1 dalis, KAĮ 51 straipsnio 4 dalis; 809-815 straipsniai). Lietuvos Respublikoje užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo sąlygas nustato 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio teismų ir arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau – Niujorko konvencija) (CPK 810 straipsnio 6 dalis, Komercinio arbitražo įstatymo 51 straipsnio 1 dalis) ir Komercinio arbitražo įstatymas (toliau - KAĮ), o užsienio teismų sprendimų – CPK 810 straipsnio 1 dalis.
  3. Teismas spręsdamas užsienio valstybės arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą, neturi teisės arbitražo teisme išspręsto ginčo nagrinėti iš esmės, spręsti fakto ar materialiosios teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės ( Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2T-45-381/2016). Ši taisyklė taikoma ir nagrinėjant bylas dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Taigi, tiek nagrinėjant bylas dėl užsienio arbitražo sprendimo, tiek dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje, tikrinamas tik prašomų pripažinti ir leisti vykdyti sprendimų atitikimas teisės aktuose įtvirtintoms sąlygoms, tačiau draudžiama juos peržiūrėti iš esmės, t. y. netikrinamas tokio (-ių) sprendimo (-ų) teisėtumas ir pagrįstumas, o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo (-ų) nepripažinimo pagrindų.

8Dėl užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimų (ne)pripažinimo sąlygų

  1. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms (bent vienai iš jų) egzistuojant užsienio teismo sprendimą yra atsisakoma pripažinti: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinai Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos priemonės, o tais atvejais, kai ji buvo neveiksni, - tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas priimdamas sprendimą išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą.
  2. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta, kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) II straipsnyje nurodyto susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą, arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų, arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau, jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma, arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija.
  3. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje numatyta, kad arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai.
  4. Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje įtvirtinti pagrindai taikomi tik tada, kai to reikalauja arbitražo šalis, prieš kurią yra priimtas prašomas pripažinti ir leisti vykdyti užsienio valstybės arbitražo sprendimas. Būtent šiai šaliai tenka pareiga įrodyti aplinkybes, sudarančias užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindą. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje įtvirtinti užsienio valstybės arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindai pasižymi tuo, jog dėl jų buvimo teismas turi spręsti ex officio, t. y. kiekvienu atveju, nepriklausomai, ar šalis, prieš kurią nukreiptas užsienio valstybės arbitražo sprendimas, jais remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2002; 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002; 2011 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2011). Toks patikrinimas turi būti atliekamas tiek proceso, tiek materialiosios teisės aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2008). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija ex officio nustatė, kad ginčo objektas (prievolių pagal sutartį dėl atstovavimo išieškant skolas iš trečiųjų asmenų nevykdymas arba netinkamas vykdymas) pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas.
  5. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimų (ne)pripažinimo reguliavimą, pažymėtina, kad vienas iš pagrindų, kuomet atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo ar užsienio teismo sprendimą – jų prieštaravimas viešajai tvarkai. Suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo prašymu, atsiliepimą iš esmės grindė aplinkybe, kad prašomas pripažinti arbitražo teismo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai.

9Dėl užsienio arbitražo teismo sprendimo prieštaravimo viešajai tvarkai

  1. Suinteresuotas asmuo arbitražo teismo sprendimo prieštaravimą viešajai tvarkai įrodinėja šiomis aplinkybėmis: 1) arbitražo sprendimo procesiniam vykdymui yra pasibaigęs senaties terminas; 2) ginčo šalys iš esmės buvo pakeitusios arbitražo teismo sprendimu įtvirtintas šalių tarpusavio teises ir pareigas; 3) pareiškėjas neketina vykdyti arbitražo sprendimo ir objektyviai nebegali jo įvykdyti, todėl arbitražo sprendimo pripažinimas pažeistų ginčo šalių lygiateisiškumą.
  2. Pareiškėjo vertinimu, suinteresuotas asmuo jokių konkrečių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimas prieštarauja viešajai tvarkai, nenurodė.
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje yra nurodęs, kad sąvoka „viešoji tvarka“ tarptautinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiškinama kaip tarptautinė viešoji tvarka, apimanti fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2006 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-179/2006). Dėl to ne bet koks prieštaravimas imperatyviosioms Lietuvos Respublikos teisės normoms gali būti pakankamas pagrindas atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo sprendimą. Viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nustatoma, kad užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažįstamiems tarptautiniu mastu, taip pat kai arbitražo sprendimas ar arbitražinis susitarimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014).

10Dėl CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų terminų pažeidimo, kaip pagrindo atsisakyti pripažinti užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimus Lietuvos Respublikoje

  1. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas yra praleidęs CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą 5 metų terminą vykdyti arbitražo teismo sprendimą ir neprašo jo atnaujinti. Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas praleidus jo vykdymo Lietuvos Respublikoje terminą yra nesuderinamas su sąžiningo proceso ir teisinės valstybės principais bei prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai (CPK 810 straipsnio 6 dalis, 1958 m. Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas).
  2. Pareiškėjas nesutiko, kad yra praleistas terminas vykdomajam raštui išduoti. Papildomuose prašymo argumentuose nurodė, kad, priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, arbitražo sprendimo pripažinimui turi būti taikomas ne 5, bet 10 metų senaties terminas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, negalima iš asmens reikalauti laikytis taisyklių, kurių jo veikos metu nebuvo ir todėl jis negalėjo žinoti būsimų reikalavimų. 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas nustatytas 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 ir įsigaliojo nuo 2011-10-01, kuomet nuo arbitražo sprendimo priėmimo (ir įsigaliojimo) buvo praėję daugiau kaip 5 metai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad JAV ir Kanadoje arbitražo sprendimas kelis metus buvo vykdomas, nebuvo objektyvaus poreikio siekti šio sprendimo įvykdymo Europos šalyse. Poreikis kreiptis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje kilo paaiškėjus, kad suinteresuotas asmuo 2015 m. liepos mėnesį Lietuvos Respublikoje įsteigė filialą. Nuo sužinojimo apie suinteresuoto asmens ekonominius interesus Lietuvoje iki kreipimosi į teismą pareiškėjas neužtruko nei metų. Lietuvos apeliaciniam teismui konstatavus, kad pareiškėjas praleido senaties terminą, jis turėtų būti atnaujintas kaip praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK pakeitimai, pareiškėjas – užsienio pilietis). Taip pat pažymėjo, kad paskutinis 100 000 USD mokėjimas pareiškėjui atliktas 2011-07-25, todėl, vadovaujantis CPK 607 straipsnio 1 dalimi, spręstina, kad 5 metų senaties terminas galėjo baigtis ne anksčiau kaip 2016-07-25. Pareiškėjo 2016-05-31 kreipimasis į teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo sprendimą nutraukė CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino vykdomajam raštui pateikti vykdyti eigą.
  3. Suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus nurodė, kad pareiškėjo nurodytos senaties termino praleidimą patvirtinančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas pareiškėjo atžvilgiu netaikyti CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinto 5 metų senaties termino. Suinteresuoto asmens nuomone, teismas, spręsdamas senaties termino atnaujinimo klausimą, turi vertinti tik tas aplinkybes, kurios trukdė pareiškėjui kreiptis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje per senaties terminą. Taip pat nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad senaties terminas nutrūko 2011-07-25, suinteresuotam asmeniui įvykdžius dalį arbitražo sprendimo (JAV Viskonsino valstijos rytų apygardos Milvokio skyriaus teismui patvirtinus pareiškėjo naudai atliktą suinteresuotam asmeniui pagal arbitražo sprendimą grąžintino turto pardavimą) (CPK 607 straipsnio 1, 2 dalys). Aplinkybė, kad pareiškėjas JAV jurisdikcijoje priverstine tvarka realizavo suinteresuotam asmeniui pagal arbitražo sprendimą grąžintiną turtą, negali būti pripažįstama suinteresuoto asmens atliktu daliniu arbitražo sprendimo įvykdymu CPK 607 straipsnio nuostatų prasme, nes tokie priverstinio vykdymo veiksmai atlikti kitos užsienio valstybės jurisdikcijoje, kurioje netaikomos CPK nuostatos, o perduotino turto pardavimas atliktas be suinteresuoto asmens valios.
  4. Nors suinteresuotas asmuo CK 606 straipsnio 2 dalies pagrindu teismo prašo atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimą, o dėl JAV teismo sprendimo nurodo kitus nepripažinimo argumentus, atsižvelgiant į pareiškėjo formuojamą reikalavimą (pagal pripažintus sprendimus išduoti vykdomąjį raštą), jo tikslą (sprendimų priverstinį vykdymą), laikytina, kad šios normos taikymo pagrįstumas reikšmingas tiek prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo, tiek JAV teismo sprendimo atžvilgiu.
  5. Pagal Niujorko konvencijos III straipsnį, kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta arbitražų sprendimus privalomais ir vykdo pagal tos teritorijos, kurioje prašoma pripažinti ir vykdyti šiuos sprendimus, procesines normas. CPK 773 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad užsienio teismų ir arbitražų sprendimai Lietuvos Respublikoje vykdomi bendra tvarka, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip. CPK 813 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pripažinti užsienio arbitražo sprendimai yra vykdomieji dokumentai ir vykdomi pagal CPK VI dalies taisykles. Pažymėtina, kad nei normose, reglamentuojančiose užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumus (CPK 773-779 straipsniai), nei normose reguliuojančiose užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo (CPK 809-812 straipsniai) ir leidimo vykdyti tvarką (CPK 813 – 815 straipsniai), nereglamentuojami užsienio arbitražo ar užsienio teismo sprendimų pripažinimo vykdymui terminai, todėl nagrinėjamu atveju reikšmingomis laikytinos bendrosios vykdymo veiksmų atlikimo taisyklės (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Pagal CPK 774 straipsnio ir 646 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos apeliacinis teismas išduoda vykdytinam sprendimui įsiteisėjus vykdomąjį raštą. CPK 646 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad teismas neišduoda vykdomojo rašto, kai yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas vykdomojo rašto pateikimo vykdyti senaties terminas, išskyrus atvejus, kai šis terminas buvo atnaujintas CPK 608 straipsnio nustatyta tvarka. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per 5 metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Būtent šia norma remiasi ir suinteresuotas asmuo, prašydamas atsisakyti tenkinti suinteresuoto asmens prašymą dėl užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje.
  6. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taikant minėtą normą ir sprendžiant dėl CPK nustatyto termino kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir (ar) jo pateikimo vykdyti, svarbu atsižvelgti į pareiškėjo siekiamus tikslus, taip pat į šių bylų nagrinėjimo specifiką, kuri atsispindi šios nutarties 22-27 punktuose. Kaip minėta, užsienio valstybių teismų ir (ar) arbitražų sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti nėra savitikslis dalykas – juo siekiama suteikti teisinę galią sprendimui, priimtam ne Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje. Tokio tikslo pareiškėjas siekia ir nagrinėjamu atveju – realaus arbitražo sprendimo įvykdymo lūkesčio, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo procesiniame dokumente nurodyta aplinkybė, kad reikia atskirti užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo klausimą nuo jo vykdymo, šiuo atveju nėra teisiškai reikšminga. Savo esme galutinis arbitražo sprendimas turi būti vykdomas nuo jo priėmimo savanoriškai, tačiau, kai viena iš šalių jo nevykdo, iškyla būtinybė tai padaryti prievarta viešosios tvarkos pagalba. Nagrinėjamu atveju ginčo arbitražo sprendimas turėjo būti vykdomas nuo 2006-05-31. Pažymėtina, kad nors Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo prašymus dėl užsienio teismų (arbitražų) sprendimų, vykdomieji raštai yra išduodami teismo nutarties pagrindu, kuriuo pripažinta ir leista vykdyti užsienio teismo (arbitražo) sprendimus (CPK 774 straipsnis), tačiau pats savaime toks teismo procesinis sprendimas tik suteikia teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinti, o šiuo atveju – priverstinai vykdyti užsienio teismo sprendimu priteistas sumas iš suinteresuoto asmens, t. y., užsienio teismo (arbitražo) sprendimui suteikia teisinę galią, o realiai yra vykdomi pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo (teismo) sprendimai. Kartu tai paneigia pareiškėjo argumentus, kad CPK nustatytas terminas vykdomajam raštui išduoti ir pateikti vykdyti yra visiškai neaktualus sprendžiant užsienio arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti klausimus.
  7. Atsižvelgiant į tai ir nustačius, kad prašomi pripažinti užsienio arbitražo ar užsienio teismo sprendimai yra priimti daugiau nei prieš 5 metus ir, kaip pats pareiškėjas nurodo – galutiniai ir galiojantys, teisėjų kolegijos vertinimu, tokių sprendimų pripažinimas ir leidimas vykdyti Lietuvos Respublikoje neatitiktų imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, t. y. pažeistų viešąją tvarką (CPK 606 straipsnio 2 dalis, 810 straipsnio 1 dalies 5 punktas, Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies b punktas). Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad tiek prašomas pripažinti užsienio arbitražo teismo sprendimas, tiek užsienio teismo sprendimas atitinkamai priimti 2006-05-31 ir 2006-12-05, o į Lietuvos Respublikos kompetentingą teismą su prašymu kreiptasi tik 2016-06-03, nėra.
  8. Nors pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas ne 5, bet 10 metų terminas, nes vykdymo termino pakeitimas nustatytas tik 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 (įsigaliojo nuo 2011-10-01), kuomet nuo arbitražo sprendimo priėmimo (ir įsigaliojimo) buvo praėję daugiau kaip 5 metai, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Toks CPK normoje įtvirtintas teisinis reguliavimas atitinka civilinio proceso teisės proceso stadijų ir proceso veiksmų teoriją ir reiškia, kad nauja proceso norma atitinkamai pakeičia teismo proceso dalyvių elgesį, nesvarbu, kada atsirado patys procesiniai teisiniai santykiai. Procesiniai veiksmai, atliekami įsigaliojus įstatymui, turi atitikti naujo įstatymo reikalavimus, nesvarbu, ar jie atlikti ką tik, ar dar prieš įsigaliojant naujam įstatymui pradėtoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015). Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad šioje kasacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl CPK 602 straipsnio 2 dalies ir CPK 3 straipsnio 8 dalies santykio ir aiškinimo negali būti taikomi šioje byloje dėl skirtingų ratio decidedi. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateikti bendro pobūdžio išaiškinimai, kuriais galima (privaloma) vadovautis nagrinėjant ir kitas bylas, kurioms reikšmingas minėtų normų taikymo ir aiškinimo klausimas (CPK 185 straipsnis), juolab, kad pareiškėjas pats nurodo šią kasacinio teismo nutartį, prašydamas atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti.
  9. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nemato pagrindo atnaujinti praleistą terminą (CPK 608 straipsnis). Pagal CPK 608 straipsnį išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576-578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. CPK neįtvirtinta, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant dėl praleisto termino vykdomajam dokumentui pateikti atnaujinimo, todėl asmens, prašančio atnaujinti terminą nurodomus argumentus, vertina savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CPK 1.5 straipsnis).
  10. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių principai teisėje svarbūs, siekiant užtikrinti teisinės valstybės vertybes. Pagal kasacinio teismo praktiką vienas iš atvejų, kada būtina užtikrinti šiuos principus, gali būti situacija, kai įsigaliojus naujai CPK 606 straipsnio 2 dalies redakcijai ir nustatytam terminui pateikti vykdomąjį raštą sutrumpėjus nuo 10 iki 5 metų, šis sutrumpintas terminas konkrečiu atveju gali būti pasibaigęs arba būti prie pabaigos, kas neproporcingai pažeistų išieškotojo interesus, jo teisėtus lūkesčius ir teisinio tikrumo principą. Tokiu atveju CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo, teismui įvertinus ir tokio praleidimo laikotarpį, galėtų būti laikomas svarbia termino praleidimo priežastimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-611/2015).
  11. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju negali būti laikoma, kad galiojančios CPK 606 straipsnio 2 dalies normos taikymas, kurios pagrindu atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą, pažeidžia (gali pažeisti) teisėtų lūkesčių ir (ar) teisinio tikrumo principus. Tai patvirtina bylos aplinkybės. Kaip minėta, pareiškėjas į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo bei užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo kreipėsi

    112016-06-03, t. y. jau galiojant naujajai CPK redakcijai, įtvirtinusiai 5 metų terminą vykdomųjų raštų pagal teismo sprendimus pateikimui vykdyti. Pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes, paskutinis 100 000 USD mokėjimas pareiškėjui atliktas 2011-07-25, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų Viskonsino valstijos rytų apygardos Milvokio skyriaus teismas patvirtino pareiškėjo naudai atliktą atsakovo turto pardavimą, t. y. nuo to laiko užsienio arbitražo teismo sprendimas vykdomas nebuvo, tačiau su prašymu į Lietuvos apeliacinį teismą kreiptasi tik po beveik 5 metų, nuo filialo įsteigimo – vienerių metų bėgyje, o nuo prašomų pripažinti užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimų – beveik po 10 metų (prašymas su priedais paštui įteiktas 2016-05-31, t. y. kai užsienio arbitražo sprendimas priimtas 2006-05-31). Teisėjų kolegijos nuomone, toks laiko tarpas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (sprendimų priėmimo, jų vykdymo aplinkybes, pareiškėjo nurodomus motyvus, kuriais grindžia prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvoje užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimus) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą praleido ne dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo argumentai, susiję su vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminų taikymu ir jų reikšme pareiškėjui (5 ir 10 metų taikymu) prieštarauja vieni kitiems. Viena vertus, pareiškėjas apeliuoja į jo, kaip asmens teisę vadovautis normomis, kurios galiojo prašomo pripažinti užsienio teismo (arbitražo) sprendimo priėmimo ir įsigaliojimo metu, kita vertus, nurodo, kad objektyvus poreikis kreiptis dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvoje atsirado jau galiojant naujajai CPK redakcijai, todėl laikytina, kad pasikeitęs vykdymo senaties termino reguliavimas niekaip negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių. Papildomai pažymėtina, kad abi arbitražo sprendimo šalys nebuvo susijusios su Lietuva, todėl nacionalinio teisinio reglamentavimo pasikeitimo aplinkybė negali būti vertinama išieškotojo naudai, nes taip būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

  12. Pareiškėjui pripažįstant, kad teisinis suinteresuotumas kreiptis į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo (taip pat ir užsienio teismo) sprendimą atsirado iš esmės tada, kai suinteresuotas asmuo Lietuvoje įsteigė filialą (ėmė vykdyti ekonominę veiklą), t. y. 2015 m. liepos mėn., tuomet, kai CPK jau galiojo 5 metų vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas, nei aukščiau nurodytos aplinkybės, nei tai, kad pareiškėjas – užsienio valstybės juridinis asmuo, nesudaro pagrindo vadovautis CPK 608 straipsniu, taip pat taikyti CPK 607 straipsnį. Be to, nagrinėjamu atveju JAV įvykdytas ir 2011-07-25 patvirtintas atliktas 100 000 USD mokėjimas neturi įtakos aiškinant ir taikant nacionalinės teisės normas, reglamentuojančias termino vykdomajam dokumentui pateikti nutraukimą, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tuo metu į Lietuvos apeliacinį teismą nebuvo kreipęsis ir, pagal pareiškėjo procesiniuose dokumentuose dėstomą poziciją, dar neturėjo pagrindo (nežadėjo) kreiptis.
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisiškai nereikšmingais laikytini ir pareiškėjo nurodomi argumentai, susiję su aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas nurodo nesikreipęs į Lietuvos kompetentingą teismą su prašymu dėl užsienio arbitražo ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvoje anksčiau. Nei aplinkybės, susijusios su turtinių teisių atsiradimu, nei su filialo įsteigimu 2015 metais Lietuvoje, nei prašomo pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo sprendimo vykdymas JAV ir Kanadoje neturi įtakos CPK įtvirtintam 5 metų terminui, per kurį vykdomasis dokumentas turi būti pateiktas vykdyti Lietuvos Respublikoje.
  14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad užsienio arbitražo sprendimas, o kartu ir užsienio teismo sprendimas negali būti pripažinti vykdytinais Lietuvos Respublikoje, nes tokio prašymo tenkinimas pažeistų imperatyvias CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, konkrečiai CPK 606 straipsnio 2 dalies normą, reglamentuojančią terminus pateikti vykdomąjį raštą vykdyti (įstatymu apibrėžto termino teisinė reikšmė – terminas nustatytas skolininko naudai), o pagal nacionalinį teisinį reguliavimą praleidus šį terminą, negalimas vykdomojo rašto išdavimas. Pažymėtina, kad nutartimi, kuria atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo (arbitražo) sprendimus Lietuvoje, nepaneigia pačių sprendimų ir pareiškėjo teisės bandyti juos įvykdyti kitose jurisdikcijose.
  15. Atsisakius tenkinti pareiškėjo prašymą aukščiau nurodytais motyvais, dėl kitų pareiškėjo argumentų ir šioje byloje kilusių klausimų, susijusių su arbitražo sprendime nustatytomis šalių teisėmis ir pareigomis, arbitražo sprendimo vykdytinumu ir vykdymo apimtimi, palūkanų pagrįstumu bei jų dydžiu, ir kt., teisėjų kolegija nepasisako.
  16. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju prašomas pripažinti ir leisti vykdyti JAV teismo sprendimas apskritai negali būti laikomas pripažinimo objektu, nes juo nebuvo sprendžiamas šalių turtinis ir (ar) kitoks ginčas, o tik pripažintas ir leistas JAV jurisdikcijoje vykdyti užsienio arbitražo sprendimas bei paskaičiuotos palūkanos už atitinkamą laikotarpį nuo 2006-05-31 iki 2006-12-05. Tuo atveju, jei pareikėjo prašymas būtų tenkintas ir užsienio arbitražo sprendimas būtų pripažįstamas ir paskelbtas vykdytinu Lietuvoje, palūkanos pagal prašomą pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą būtų skaičiuojamos vadovaujantis arbitražo teismo sprendimu.

12Dėl kitų procesinių prašymų

  1. Suinteresuotas asmuo atsiliepime teismo prašė: 1) išreikalauti iš pareiškėjo rašytinius įrodymus, susijusius su arbitražo sprendimo 7.2 p. pagrindu suinteresuoto asmens naudai priteisto turto realizacija užsienio jurisdikcijoje (nurodant realizuoto turto sąrašą ir tokio turto realizacijos metu gautas piniginių lėšų sumas); 2) išreikalauti iš pareiškėjo rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo dispozicijoje esančio turto, kuris bus perduotas suinteresuotam asmeniui arbitražo sprendimo 7.2 p. pagrindu, faktinį likutį (sąrašą) (CPK 198, 199 straipsniai). Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjo žinioje esantys rašytiniai įrodymai gali pagrįsti, jog pareiškėjas visa apimtimi yra realizavęs suinteresuotam asmeniui arbitražo sprendimo 7.2 p. priteistą turtą ir dėl to arbitražo sprendimo objektyviai neįmanoma įvykdyti. Kartu tokie įrodymai patvirtintų tikslią sumą, kuria pareiškėjas jau yra priverstine tvarka įvykdęs arbitražo sprendimą užsienio jurisdikcijose bei pareiškėjo reikalaujamų leisti išieškoti Lietuvos Respublikoje sumų nepagrįstumą (t. 2, b. l. 19). Suinteresuotas asmuo taip pat prašė kviesti liudytojus - suinteresuoto asmens darbuotojus: MTZ marketingo skyriaus vadovą Baltarusijos pilietį A. A. T., MTZ teisės skyriaus vadovo pavaduotoją, Baltarusijos pilietę I. K. M. Suinteresuoto asmens teigimu, šie asmenys 2006 m. tiesiogiai bendravo su pareiškėjo atstovais ir gali patvirtinti sudaryto susitarimo dėl arbitražo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, pareiškėjui realizuojant pagal arbitražo sprendimo 7.2 p. atsakovui perduotiną turtą ir iš tokio turto gautomis lėšomis padengiant arbitražo sprendimo 7.1 p. patvirtintą atsakovo skolą, faktą.
  2. Pareiškėjas 2016-10-27 teisme gautame procesiniame dokumente nesutiko su šiuo pareiškėjo prašymu, nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas nenagrinėja klausimo dėl dalinio arbitražo sprendimo įvykdymo, todėl prašomi išreikalauti įrodymai nesusiję su pareiškėjo prašymo nagrinėjimu. Be to, pats suinteresuotas asmuo yra pateikęs teismui visus įrodymus, susijusius su turto realizacija užsienyje, kitokių dokumentų pareiškėjas neturi.
  3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pagal prašomus pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo ir užsienio teismo sprendimus negali būti išduodami vykdomieji raštai dėl to, kad jie negalės būti pateikti vykdyti, suėjus CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui, kurį atnaujinti nėra pagrindo, ir šiuo pagrindu kiti šalių argumentai nevertintini, įrodymų išreikalavimas ir liudytojų apklausa nagrinėjamu atveju, jais siekiant pagrįsti užsienio arbitražo sprendimo nevykdytinumą, jo apimtį, nėra tikslinga.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo prašymu suinteresuotam asmeniui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. už sąmoningą veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei už tikrovės neatitinkančios informacijos procesiniuose dokumentuose teikimą.
  5. Pagal CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, teismas gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792 Eur baudą nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pažymėtina, kad savo teisėmis dalyvaujantys byloje asmenys privalo naudotis nepiktnaudžiaudami (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis; CPK 7 straipsnio 2 dalis), t. y. savo teises įgyvendinti tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo nepažeidžia ir nevaržo kitų asmenų teisių, nedaro žalos kitiems asmenims, neprieštarauja įgyvendinamos teisės prigimčiai, atitinka civilinio proceso tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, suinteresuoto asmens elgesys (veiksmai) neatitinka CPK 95 straipsnio normos turinio, t. y. nelaikytina, kad jis, prašydamas kviesti liudytojus (ir) ar teikdamas jo gynybinę poziciją pagrindžiančius argumentus piktnaudžiavo teisėmis. Be to, suinteresuoto asmens procesiniai prašymai kviesti liudytojus ar išreikalauti įrodymus netenkinti, todėl nelaikytina, kad dėl jo procesas buvo (galėjo būti) vilkinamas.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

Nutarė

14pareiškėjo Suraleb, INC. prašymo dėl Stokholmo arbitražo 2006-05-31 sprendimo ir Šiaurės Ilinojaus apygardos Rytų apylinkės Jungtinių valstijų apygardos teismo 2006-12-05 sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti Lietuvos Respublikoje netenkinti.

15Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.