Byla eA2-2030-433/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Anai Usačiovai, dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui L. L., advokato padėjėjai I. K., atsakovo atstovui advokatui A. B.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje atnaujintas procesas, pagal ieškovo Viking GmbH & Co. KG ieškinį atsakovui UAB „Homelogistic“ dėl skolos priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 18 722,77 Eur skolą, 748,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad šalys 2013 m. liepos 10 d. sudarė Generalinę sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui priešgaisrinės sistemos dalis pagal pridedamas specifikacijas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas vykdydamas įsipareigojimus pagal Generalinę sutartį išrašė bei pateikė atsakovui 2015 m. kovo 18 d. sąskaitą-faktūrą Nr. 9420051184 bendrai 74 999,37 Eur sumai. Ieškovui pastebėjus, jog 2015 m. kovo 18 d. sąskaitoje yra nurodyta neteisinga prekės – gesinamosios medžiagos MX 1230, prekės kodas 888054, vieneto kaina, (nurodoma 12,72 Eur/vnt., vietoje 26,50 Eur/vnt.) dėl ko yra klaidingai apskaičiuota galutinė už visą šios prekės kiekį mokėtina kaina ir atitinkamai galutinė 2015 m. kovo 18 d. sąskaitos suma, atsakovui 2015 m. gegužės 11 d. pateikta nauja sąskaita-faktūra Nr. 9420052938 bendrai 111 819,53 Eur sumai. Ieškovas nurodo, jog atsakovas gavęs pakoreguotą sąskaitą, su ja nesutiko ir pareiškė, jog skirtumo apmokėti neketina, todėl atsakovas susidariusio skirtumo tarp pirmosios sąskaitos ir pakoreguotos sąskaitos neapmokėjo. Kaip nurodo ieškovas, šalys 2015 m. gruodžio 11 d. organizavo konferencinį skambutį, kurio metu aptarė atsakovo užsakymą bei jo apmokėjimo tvarką. Konferencinio skambučio metu, pasak ieškovo, šalys susitarė, jog 36 820 Eur skirtumas tarp pirmosios sąskaitos ir pakoreguotos sąskaitos sumų (nuostolis) bus padengtas abiejų šalių lygiomis dalimis su sąlyga, kad atsakovas pusė šios sumos (18 410 Eur) apmokės ne vėliau kaip iki 2016 metų balandžio mėnesio galo. Šalių susitarimas buvo įformintas raštu ir pasirašytas. Atsakovas susitarime nustatytu terminu visos sutartos 18 410 Eur sumos nesumokėjo, todėl, ieškovo teigimu, jis įgijo teisę reikalauti visos neapmokėtos pakoreguotos sąskaitos dalies. Atsakovas 18 410 Eur sumą sumokėjo jau po susitarimu nustatyto termino pabaigos (t. y. kai susitarimas jau buvo netekęs galios) dviem mokėjimais: 2015 m. birželio 2 d. – 5 000 Eur bei 2016 m. rugpjūčio 5 d. – 13 410 Eur sumą. Iš viso atsakovas pagal sąskaitas yra atlikęs šiuos mokėjimus: 2015 m. balandžio 7 d. mokėjimas 7 712,53 Eur sumai; 2015 m. spalio 7 d. mokėjimas 24 974,23 Eur sumai; 2015 m. gruodžio 8 d. mokėjimas 42 000 Eur sumai; 2016 m. birželio 2 d. mokėjimas 5 000 Eur sumai; 2016 m. rugpjūčio 5 d. 13 410 Eur sumai. Ieškovas prašė, esant Civilinio proceso kodekso nustatytiems pagrindams, priimti sprendimą už akių.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovo UAB „Homelogistics“ 18 722,77 Eur skolą, 478,90 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (19 471,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 029,71 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovui Viking GmbH & Co. KG.

6Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi patenkintas atsakovo UAB „Homelogistics“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atnaujintas procesas minėtoje civilinėje byloje.

7Dėl proceso atnaujinimo tikslų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2013. Minėtoje nutartyje teismas išaiškino, kad net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs proceso atnaujinimo institutą. Juo siekiama to paties tikslo kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), t. y. užtikrinti, kad būtų įvykdytas. Proceso atnaujinimo institutas paprastai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Vis dėlto proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarinis būdas, įgalinantis peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu. Atnaujinus procesą, šie tikslai pasiekiami, kai byla nagrinėjama atsižvelgiant į konkrečios bylos atnaujinimo pagrindus.

8Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad teismas patikrina ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą.

9Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindu buvo tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. priimdamas sprendimą už akių, neturėjo pakankamai duomenų bei įrodymų apie atsakovo skolą ieškovui, t. y. byloje nebuvo įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytas Taikos susitarimas pripažintas negaliojančiu. Be to, sutiktina su atsakovo nurodymu, kad ieškovui priteisus skolą pagal negaliojantį Taikos susitarimą, ieškovas nepagrįstai praturtėjo. Taip pat svarbi aplinkybė yra tai, kad ieškovo ir atsakovo 2013 m. liepos 10 d. sudarytoje generalinėje sutartyje nustatyta, jog sutarčiai taikoma Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, o ne Lietuvos Respublikos teisė. Kaip žinia, teismas, priimdamas sprendimą už akių, įrodymus vertina formaliai, t. y. netirdamas jų turinio (CPK 285 straipsnio 2 dalis), tačiau neturi teisės viršyti ieškovo pareikšto reikalavimo (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos faktinės aplinkybės yra reikšmingos teisingo teismo sprendimo priėmimui, teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi panaikino 2018 m. birželio 14 d. priimtą spendimą už akių.

10Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad atsakovo UAB „Homelogistics“ nurodytos nesutikimo su sprendimu už akių aplinkybės bei argumentai, priimant sprendimą šioje byloje, turi būti ištirti ir įvertinti.

11Ieškinys atmestinas.

12Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys 2013 m. liepos 10 d. sudarė Generalinę sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti atsakovui priešgaisrinės sistemos dalis pagal pridedamas specifikacijas, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas 2015 m. kovo 18 d. išrašė išankstinę sąskaitą Nr. 9420051184 74 999,37 Eur sumai, o pastebėjęs, jog 2015 m. kovo 18 d. sąskaitoje įsivėlė klaida ir prekės Gesintuvo cilindro UL/FM/GL140-136 vieneto kaina buvo nurodyta 12,72 Eur, vietoje 26,50 Eur, – 2015 m. gegužės 11 d. išrašė pakoreguotą sąskaitą Nr. 9420052938 111 819,53 Eur sumai.

13Pagal bylos medžiagą, atsakovas atsisakė apmokėti 2015 m. gegužės 11 d. sąskaitą, dėl to šalys 2015 m. gruodžio 11 d. konferencinio skambučio metu aptarė atsakovo užsakymą bei jo apmokėjimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas sutiko bendradarbiauti su ieškovu ir 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. vasario 19 d. ieškovas ir atsakovas pasirašė Taikų susitarimą (toliau – Taikus susitarimas), pagal kurį susitarė, jog: (i) šalys patyrė nuostolius lygius 36 820 Eur; (ii) nuostoliai susidarė dėl abiejų šalių kaltės; (iii) nuostolis, lygus 36 820 Eur, bus padalintas į dvi lygias dalis (50/50); (iv) trečias punktas pradės galioti po to, kai 18 410 Eur atsakovas perves į ieškovo sąskaitą, išdavusiam 18 410 Eur kredito avizą; (v) atsakovas atliks mokėjimą kartu su kitu užsakymu, kurį pateiks atsakovui, tačiau bet kokiu atveju ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos net ir tuo atveju, jei naujų užsakymų nebus pateikta ieškovui. Taigi, šalys susitarė, kad abi patyrė nuostolius dėl abiejų kaltės ir nesusitarė, kad atsakovo vėlavimas sumokėti ieškovui 18 410 Eur sumą daro Taikų susitarimą negaliojančiu. Taigi, kaip matyti, šalys atskiru susitarimu Taikiame susitarime nesusitarė dėl Taikiam susitarimui taikytinos teisės, nes abi šalys Taikiame susitarime referavo į 2015 m. gegužės 11 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 9420052938, kuri ir kilo iš Sutarties, t. y. jos vykdymo. Todėl, darytina išvada, kad Taikiam susitarimui, kaip iš Sutarties vykdymo kylančiam sandoriui, taip pat taikoma Vokietijos Federacinės Respublikos teisė.

14Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, vykdydamas Taikų susitarimą, 2016 m. birželio 1 d. pervedė ieškovui 5 000 Eur ir 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 13 410 Eur, iš viso – 18 410 Eur. Atsakovo tvirtinimu, apie tai, kad pavėluotai atlikti mokėjimai ieškovui yra problema, jis sužinojo tik gavęs antstolio A. N. raginimą sumokėti skolą pagal Teismo išduotą vykdomąjį raštą.

15Byloje ginčo dėl Taikaus susitarimo atskirų sąlygų nėra. Ieškovas tvirtina, kad atsakovui pavėlavus sumokėti visą Taikiame susitarime nurodytą 18 410,00 Eur sumą, Taikus susitarimas nustojo galioti ir ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovo sumokėti visą 2015 m. gegužės 11 d. išrašytoje pakoreguotoje sąskaitoje Nr. 9420052938 nurodytą 111 819,53 Eur sumą.

16Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo praktika dėl šių įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo yra nuosekli ir išsami. Šis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; etc.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

17Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismo vertinimu, šioje teisės normoje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, galima daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovo prašoma priteisti skola susidaryti negalėjo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas neįvykdė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu.

18Atsakovui tvirtinant, jog šioje byloje kilusiam ginčui taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, o ne Lietuvos Respublikos teisė, paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.37 straipsnio 1 dalį sutartinėms prievolėms taikoma prievolės šalių susitarimu pasirinkta teisė. Toks šalių susitarimas gali būti numatytas pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas arba gali būti nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes. Šalys savo susitarimu gali pasirinkti tam tikros valstybės teisę, kuri bus taikoma visai sutarčiai arba atskirai jos daliai ar atskiroms dalims. Taigi nagrinėjamu atveju aktualus 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 593/2008 „Dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I)“. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis reglamentas nenumato atvejų, kokios susitariančios šalies materialinė teisė turėtų būti taikoma taikos sutarčių sudarymui bei į tai, kad pačiame ginčo Taikiame susitarime šalys nenurodė taikytinos teisės, teismas sprendžia, kad vadovaujamasi CK 1.37 straipsnio nuostatomis ir taikytina valstybės, su kuria prievolė labiausiai susijusi, materialinė teisė.

19Taigi, pagal byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, kad Taikaus susitarimo sąlygoms taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teisė, nes tai labiausiai su prievole atsiskaityti susijusi materialinė teisė, t. y. pinigai ieškovui, Vokietijos Federacinės Respublikos bendrovei, turėjo patekti į ieškovo banko sąskaitą Vokietijoje; ir – šią materialinę teisę šalys pasirinko taikyti savo tarpusavio verslo santykiams pagal Sutartį. Taigi, jei ne Sutarties sudarymas, nebūtų buvusio ir Taikaus susitarimo, todėl Sutarties sudarymas sukėlė teisinį pagrindą Taikiam susitarimui atsirasti, ko pasėkoje šalys tarpusavio teisiniams santykiams privalo taikyti Vokietijos Federacinės Respublikos teisę.

20Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę pavėluotas atsiskaitymas pagal taikos sutartį savaime nereiškia, kad taikos sutartis yra neveiksminga (negalioja). Remiantis įstatymų leidžiamos valdžios nustatyta koncepcija sutartis (įskaitant ir taikos sutartį) galioja ir yra veiksminga net jei viena iš šalių nesilaiko įsipareigojimų (pavyzdžiui vėluoja mokėti kitai sutarties šaliai). Todėl įprasta, kad ginčo šalys aiškiai reglamentuoja (t. y. taikos sutartyje), ar šalių pažeidimas nukrypstantis nuo įstatymo nuostatų, galėtų lemti, jog taikos sutartis galėtų būti negaliojanti. Jei tokios aiškios nuostatos nėra (kaip ir šio ginčo apimtyje), vadovaujamasi taisykle (įstatymų nuostatomis), jog pavėluotas atsiskaitymas pagal taikos sutartį savaime nereiškia, kad taikos sutartis yra neveiksminga (negalioja). Pagal Vokietijos teisę, jei kreditorius priėmė sumokėjimą, kurį atliko skolininkas (šalis) pagal taikos sutartį be pastabų, tai yra patvirtinimas, kad tolesnis sutarties vykdymas kreditoriui nėra beprasmis, taigi nėra jokio santykinio ar absoliutaus sandorio, kurio vykdymo terminas yra konkrečiai apibrėžtas, negaliojimo.

21Analizuojant šalių sudarytą Taikų susitarimą, nustatyta ir tai akivaizdu, jog jame nėra sąlygos, kad Taikus susitarimas nustos galioti, ar kad kils kitos netinkamo Taikaus susitarimo vykdymo pasekmės, jeigu atsakovas nesumokės 18 410 Eur sumos ieškovui iki 2016 m. balandžio mėn. pabaigos. Juo labiau, ir ieškovas priėmė atsakovo pervedimais sumokėtas lėšas pagal Taikų susitarimą vėliau nei buvo sutarta Taikiu susitarimu. Taigi, darytina išvada, kad pagal Vokietijos Federacines Respublikos teisę, Taikus susitarimas, net ir egzistuojant situacijai, jog atsakovas vėlavo su mokėjimu pagal jį, tačiau ieškovui priėmus pinigus iš atsakovo ir negrąžinus jų atsakovui, – yra galiojantis, t. y. net ir pavėluotas prievolės įvykdymas jo nepadarė negaliojančiu.

22Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei remiantis šalių pasirinkta jų ginčui taikytina Vokietijos Federacinės Respublikos teise, nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad atsakovo piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimas nedaro paties sandorio (Taikaus susitarimo) negaliojančiu, todėl jis yra galiojantis. Kaip minėta, ieškovas priėmė pavėluotą prievolės įvykdymą, nereiškė jokių pretenzijų atsakovui net beveik vienerius metus, neatsisakė pavėluoto Taikaus susitarimo įvykdymo, todėl darytina išvada, jog atsakovas tinkamai atsiskaitė su ieškovu pagal Taikų susitarimą, o ieškovo tuo pagrindu reiškiamas ieškinys yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl atmestinas visiškai.

23Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atnaujinus procesą, ieškovo ieškinys atmetamas visiškai, todėl laikytina, jog byla baigta atsakovo naudai.

24CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

25Atsakovas nurodo, kad šioje byloje patyrė 3 597,79 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį atmetus, jos turėtų būti priteistos iš ieškovo.

26Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš ieškovo atsakovui priteistinas 516,00 Eur dydžio žyminis mokestis, sumokėtas už prašymą dėl proceso atnaujinimo.

27Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.8, 8.16, 8.19 ir 8.20 punktus, maksimali atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų už prašymo atnaujinti procesą bei jo atstovavimą šioje byloje suma yra 2 979,76 Eur. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 2 punktu bei atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų pateiktam prašymui atnaujinti procesą surašyti, pobūdį, darytina išvada, kad atsakovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei jo atstovavimą byloje suma yra neproporcingai didelė, todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo pastarojo naudai priteistinas sumažintas 2 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

28Valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011 m. lapkričio 11 d.) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur, todėl atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau bei ieškinį atmetus, minėtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo.

29Atsakovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/02501 iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas reglamentuojamas CPK 150 straipsnyje. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 150 straipsnio 3 dalį jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį; antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Nagrinėjamu atveju, laikinosios apsaugos priemonės taikytos atsakovo naudai, sustabdant vykdymo procesą pagal 2018 m. lapkričio 19 d. panaikintą 2018 m. birželio 14 d. sprendimą už akių.

30Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai, pvz., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-922/2008, 2014 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą, užbaigus bylą, kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu susijusius klausimus (CPK 147 straipsnio 1 dalis).

31Teismas pažymi, kad vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja, jį organizuoja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo – tai šio asmens profesinė pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims, todėl jo reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais, susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, kt., yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, kuris inter alia suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013).

32Nagrinėjamu atveju šiuo metu jau panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimo už akių vykdymo procesui vadovauja, jį organizuoja antstolis A. N.. Taigi jis, vykdydamas skolos išieškojimą iš atsakovo UAB „Homelogistics“, turi reaguoti į vykdymo kliuvinius, jei tokie iškiltų, ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. sprendimas už akių, kuris buvo pagrindu antstoliui užvesti vykdomąją bylą bei pradėti vykdymo veiksmus, yra panaikintas, bei į tai, kad atnaujinus procesą šioje byloje ieškinys yra atmestas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikintina (CPK 150 straipsnio 2 dalis), o antstolio A. N. vykdomoji byla Nr. 0157/18/02501 nutrauktina CPK 629 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu; antstolis A. N. įpareigotinas vykdomąją bylą Nr. 0157/18/02501 užbaigti (CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

33Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

34Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Nutarė

35ieškinį atmesti.

36Priteisti atsakovui UAB „Homelogistics“, juridinio asmens kodas 302612789, iš ieškovo Viking GmbH & Co. KG, juridinio asmens kodas 302894107, 516,00 Eur (penki šimtai šešiolika eurų) žyminį mokestį.

37Priteisti atsakovui UAB „Homelogistics“, juridinio asmens kodas 302612789, iš ieškovo Viking GmbH & Co. KG, juridinio asmens kodas 302894107, 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų) dydžio išlaidas už advokato pagalbą.

38Priteisti iš ieškovo Viking GmbH & Co. KG, juridinio asmens kodas 302894107, į valstybės biudžetą 3,72 Eur (trys eurai 72 ct) bylinėjimosi išlaidų.

39Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

40Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/02501 iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, sustabdymą (ankstesnis bylos Nr. eA2-39913-433/2018).

41Įpareigoti antstolį A. N. užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0157/18/02501.

42Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 18... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. sprendimu už akių... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi... 7. Dėl proceso atnaujinimo tikslų yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis... 8. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal... 9. Nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo pagrindu buvo tai, jog Vilniaus miesto... 10. Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, kad atsakovo UAB... 11. Ieškinys atmestinas.... 12. Šalių paaiškinimais bei byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalys... 13. Pagal bylos medžiagą, atsakovas atsisakė apmokėti 2015 m. gegužės 11 d.... 14. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovas, vykdydamas Taikų... 15. Byloje ginčo dėl Taikaus susitarimo atskirų sąlygų nėra. Ieškovas... 16. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 17. Kaip žinia, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys,... 18. Atsakovui tvirtinant, jog šioje byloje kilusiam ginčui taikytina Vokietijos... 19. Taigi, pagal byloje surinktą medžiagą, teismas sprendžia, kad Taikaus... 20. Pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę pavėluotas atsiskaitymas... 21. Analizuojant šalių sudarytą Taikų susitarimą, nustatyta ir tai akivaizdu,... 22. Taigi, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei... 23. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas... 24. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 25. Atsakovas nurodo, kad šioje byloje patyrė 3 597,79 Eur dydžio bylinėjimosi... 26. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi iš ieškovo atsakovui priteistinas 516,00... 27. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004... 28. Valstybė patyrė 3,72 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 29. Atsakovo prašymu Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d.... 30. Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti... 31. Teismas pažymi, kad vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant... 32. Nagrinėjamu atveju šiuo metu jau panaikinto Vilniaus miesto apylinkės teismo... 33. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 34. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 35. ieškinį atmesti.... 36. Priteisti atsakovui UAB „Homelogistics“, juridinio asmens kodas 302612789,... 37. Priteisti atsakovui UAB „Homelogistics“, juridinio asmens kodas 302612789,... 38. Priteisti iš ieškovo Viking GmbH & Co. KG, juridinio asmens kodas 302894107,... 39. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas... 40. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartimi... 41. Įpareigoti antstolį A. N. užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0157/18/02501.... 42. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...