Byla 1A-506-312/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, nuteistajam V. S., gynėjui advokatui Vytautui Griežei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 180 str. 1 d. ir jam nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 180 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams penkiems mėnesiams. Šios bausmės BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

2T. S. ir I. B. pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš V. S. priteista T. S. – 120,19 Eur, I. B. – 211,42 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 11 d., apie 15 val. 50 min., Vilniuje, prie Dariaus ir Girėno g. 18-ojo namo, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė T. S. priklausantį 780,00 Lt vertės turtą: veikdamas grupe su V. (V.) K., jis iš nugaros pribėgo prie nukentėjusios, apkabino ją rankomis, pargriovė ant žemės ir laikė gulinčią. V. K. tuo metu atėmė iš T. S. jai priklausančią 35,00 Lt vertės rankinę su joje buvusiais 365,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, 260,00 Lt vertės raktais nuo buto durų, 20,00 Lt vertės pinigine ir 100,00 Lt grynaisiais pinigais.

5Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 12 d., apie 15 val. 40 min., Vilniuje, prie Šaltkalvių g. 48-ojo namo, panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė I. B. priklausantį 1030,00 Lt vertės turtą: veikdamas grupe su V. K., jis iš nugaros pribėgo prie nukentėjusios, ranka sudavė pastarajai į kaklą, o V. K. tuo metu užsuko nukentėjusiajai ranką už nugaros, pastūmė ją į krūmus ir išplėšė jai iš rankos 150,00 Lt rankinę su joje buvusiais 10,00 Lt vertės skėčiu, 150,00 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“, 600,00 Lt vertės dantų tilteliu ir 40,00 Lt vertės pinigine su joje buvusiais 80,00 Lt grynųjų pinigų.

6Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę pagal BK 180 str. 1 d. (dėl T. S. plėšimo), o pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) jį išteisinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti; apklausti I. B. apeliacinio skundo nagrinėjimo metu.

7Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiosios T. S. ir sumokėjo civiliniu ieškiniu reikalautą pinigų sumą, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje to nenurodė. Dėl šio nusikaltimo apeliantas gailisi ir mano, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. T. S. fizinio smurto nepatyrė, o daiktai, kuriuos turėjo nuteistasis (mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“), jai buvo grąžinti.

8Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiosios I. B. atžvilgiu nuteistasis jokių veiksmų neatliko. Dėl šio nusikaltimo savo kaltės pastarasis nepripažįsta. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad I. B. užtikrintai atpažino nuteistąjį, kaip asmenį sudavusį jai į galvą iš nugaros, ji neturėjo kito pasirinkimo, nes teismo posėdžių salėje tuo metu buvo tik nuteistasis. Tuo tarpu, I. B. pirminiuose parodymuose užfiksuota, kad du asmenis, apsirengusius juodomis striukėmis ir užsitraukusius kepures ant akių, ji pastebėjo tik po smūgio, nes buvo užpulta iš nugaros. Apeliantas kelia klausimą, kaip nukentėjusioji galėjo matyti, kas jai trenkė, jei užpuolikai buvo už nugaros. Taip pat, apelianto nuomone, I. B. parodymai prieštarauja ir toje vietoje, kur ji nurodo, kad matė, kaip nuteistasis, trenkęs jai į kaklą, nubėgo už namo ir stebėjo plėšimą, kai, tuo tarpu, tuo metu ji buvo parversta į krūmus. Tokių parodymų negalima laikyti patikimais. I. B. atgavo didžiąją dalį plėšimo metu iš jos pagrobtų daiktų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta akistata su nukentėjusiosiomis.

9Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistojo ir V. K. parodymus melagingais, kai nei vienas iš jų nebuvo patikrintas melo detektoriumi. V. K. ne kartą nurodė, kad prie šio nusikaltimo apeliantas neprisidėjo, o tiesiog pasišalino, jam užpuolus I. B.. Tokiu būdu, dėl šio nusikaltimo apeliantas nepagrįstai pripažintas kaltu.

10Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors pastarasis pateikė dokumentus dėl savo motinos sveikatos būklės ir jos darbingumo lygio. Be to, liudytoja R. V. yra jo sužadėtinė ir su ja nuteistasis turi bendrą sūnų M. V., gim. 2013-09-09. Ši liudytoja patvirtino, kad apeliantas buvo vienintelis šeimos maitintojas. Taip pat nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra bedarbis, nes beveik du metus jis oficialiai dirbo Vokietijoje. Šio darbo dėka išlaikė savo šeimą ir motiną. Nesutinkama ir su teismo išvada, kad apeliantas slapstėsi nuo teisėsaugos pareigūnų. Jis buvo registruotas Vokietijoje, Wesbaden mieste, turėjo oficialų darbą, banko sąskaitą, sveikatos ir gyvybės draudimą, todėl negalima to įvardinti kaip slapstymosi. Per kiekvienas atostogas jis grįždavo į Lietuvą. Be to, sužinojęs, kad yra ieškomas, pats nuvyko į policijos komisariatą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, o bausmės dydį nustatė atsižvelgdamas tik į jo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes.

11Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis ginčija savo kaltę dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo ir taip pat nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu, prašo pakartotinai apklausti vieną nukentėjusiąją.

14BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, t. y. tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

15Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš naujo išsamiai išanalizavęs ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme surinktus duomenis, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 12 d. protokole-pareiškime nukentėjusioji I. B. nurodė, jog tą dieną, apie 15.40 val., jai einant iš poliklinikos namo, prie jos iš nugaros pribėgo du vaikinai, iš kurių vienas trenkė ranka iš nugaros per kaklą ir prabėgo pro ją į priekį apie 2 metrus neatsisukdamas, o tuo metu kitas vaikinas, atlikdamas tam tikrus veiksmus, išplėšė iš jos rankų rankinę (t. 1, b. l. 30). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama kaip liudytoja I. B. parodė, kad vaikinų individualiai neįsidėmėjo, jie buvo apie 1,70 m ūgio, liekno kūno sudėjimo, buvo apsirengę tamsiais rūbais ir ant galvų užsidėję kepures, tarpusavyje nekalbėjo, jų atpažinti negalėtų (t. 1, b. l. 31). Kitos apklausos metu pastaroji patikslino, kad negali pasakyti, kuris vaikinas jai sudavė iš nugaros per kaklą (t. 1, b. l. 32). Asmens parodymo atpažinti veiksmai su I. B. ikiteisminio tyrimo metu atlikti nebuvo. Apklausos pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji I. B. atpažino kaltinamąjį V. S. kaip asmenį, kuris jai sudavė per kaklą. Kaip savybes, pagal kurias šis asmuo buvo atpažintas, nukentėjusioji nurodė jo ūgį, tačiau tuo pačiu patvirtino, kad matė jį tik iš nugaros (t. 2, b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad teisiamasis posėdis pirmosios instancijos teisme vyko praėjus dvejiems metams po įvykio, o I. B. tiksliai nematė jai trenkusio asmens, jo neįsidėmėjo, teismo posėdžių salėje vykęs atpažinimas, kurio metu dalyvavo tik kaltinamasis V. S., negali būti laikomas objektyviu. Juo labiau, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio pati patvirtino ne viską prisimenanti (t. 2, b. l. 7). Nukentėjusioji buvo eilę kartų apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ji išdėstė visas apiplėšimo aplinkybes, todėl atlikti nuteistojo nurodomo procesinio veiksmo – akistatos – nebuvo teisinio pagrindo. Dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo šią nukentėjusiąją pakartotinai apklausti apeliacinės instancijos teisme, kadangi nuo įvykio jau yra praėję beveik treji metai, todėl nėra pagrindo manyti, kad I. B. prisimins ir nurodys kokius nors naujus reikšmingus duomenis. Apie teismo posėdį Vilniaus apygardos teisme jai buvo pranešta, tačiau nukentėjusioji nepasinaudojo savo teise jame dalyvauti. Teismų praktikoje nurodoma, kad, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 str. 5 d.) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-396/2014 ir kt.).

16Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų dėl šios nusikalstamos veikos epizodo, V. K. prisipažino apiplėšęs moterį, nurodė, kad jis sugalvojo padaryti šį nusikaltimą, trenkė moteriai per kaklą iš nugaros ir atėmė rankinę, o V. S. tik prabėgo pro ją (t. 1, b. l. 48). Tą patį pastarasis patvirtino apklausiamas įtariamuoju, paaiškindamas, kad 2012 m. gruodžio 12 d., dienos metu, pamatė einančią pagyvenusią moterį, pasakė V. S., kad šis bėgtų toliau, nes jis pavogs iš moters rankinę. V. S. nubėgo į priekį, o jis pastūmė moterį, kartu su ja nukrito, galiausiai paėmė rankinę ir nubėgo. Su V. S. nesusitiko (t. 1, b. l. 56). Šiuos parodymus V. K. patvirtino apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Parodė, kad jis sugalvojo apiplėšti moterį, nes neturėjo pinigų, pasakė V. S., kad pasišalintų, bėgtų į šoną, o pats pribėgo, pastūmė ir pargriovė moterį bei išplėšęs rankinę pasišalino. V. S. tuo metu buvo nubėgęs už namo, daugiau jo nematė (t. 1, b. l. 58-59). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, esančius t. 1, b. l. 58-59 (t. 2, b. l. 58).

17V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi nuoseklių parodymų dėl I. B. plėšimo aplinkybių. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės jis nepripažino, teigė, kad visus plėšimo veiksmus atliko V. K., o jis pasišalino, nes nenorėjo nemalonumų (t. 1, b. l. 89, 119, t. 2, b. l. 56-57). Tokios pozicijos V. S. laikėsi ir apeliaciniame skunde bei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (t. 2, b. l. 103-104). Tokie V. S. parodymai pasitvirtina ir nuteistojo V. K. parodymais apie tai, kad jam (V. K.) nusprendus apiplėšti einančią moterį bei pasakius apie savo ketinimą V. S. ir liepus šiam bėgti nuo jo, pastarasis tai ir padarė.

18Vienas iš BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių yra fizinio smurto panaudojimas. Išdėstytų duomenų visuma nepatvirtina šio požymio buvimo V. S. veiksmuose nukentėjusiosios I. B. apiplėšimo metu. Duomenų, kad nuteistasis būtų grasinęs panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, baudžiamojoje byloje taip pat nėra. Apeliantas neigia sudavęs nukentėjusiajai ranka per kaklą. Tokia jo pozicija sutampa su V. K. duotais parodymais. To negali paneigti ir nukentėjusioji, kadangi jai trenkusio asmens ji tiksliai nematė, individualiai neįsidėmėjo. Iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visumos negalima daryti išvados apie V. S. tyčios apiplėšti I. B. buvimą. Įrodymų, kad būtent jis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nėra, kitų plėšimo veiksmų jis neatliko, teigia, kad pasišalino, nes nenorėjo nemalonumų. Iš to seka išvada, kad pastarasis nenorėjo prisidėti prie nusikalstamos veikos, kas reiškia, kad jo tyčia nebuvo nukreipta į svetimo turto pagrobimą. Tuo pačiu nepasitvirtina ir nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupėje. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad tarp V. S. ir V. K. būtų buvęs susitarimas dėl I. B. apiplėšimo. Atvirkščiai, V. K. nurodė V. S. pasišalinti, bėgti toliau, nes jis žada apiplėšti moterį, ką pastarasis ir teigia padaręs. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje dalyje nuteistojo V. S. veiksmuose nėra pagrindo konstatuoti BK 180 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusės, o būtent, nagrinėjamu atveju, nėra pakankamai įrodymų fizinio smurto panaudojimo faktui patvirtinti ir V. S. tyčiai nustatyti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, o I. B. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš apelianto, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., paliktinas nenagrinėtu.

19Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kai kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tada, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-479/2014, 2K-324-303/2015). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis savo kaltę dėl T. S. plėšimo pripažįsta, yra jos atsiprašęs, dėl savo veiksmų gailisi, tačiau, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, V. S. parodymai šioje dalyje ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas įtariamuoju V. S. nurodė, kad jis dalyvavo plėšime, laikė nukentėjusiosios T. S. rankas ir galvą, tačiau neprisimena, kaip ši moteris atsidūrė ant žemės, nes viskas vyko labai greitai ir jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pavogtą rankinę jie išmetė, V. K. paėmė pinigus, o jis - „Samsung“ telefoną (t. 1, b. l. 95). Vėlesnės apklausos metu jis patikslino, kad nukentėjusiosios nepargriovė, smūgių nesudavė, tik laikė jos galvą, kad nematytų jo veido, nurodė, kad pavogtą „Samsung“ telefoną jis nusipirko iš V. K. (t. 1, b. l. 119). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. S. prisipažino pargriovęs T. S. ant žemės, nurodė, kad pavogtą telefoną iš V. K. paėmė už skolas. Taip pat pripažino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra tik iš dalies teisingi, alkoholio tą dieną jis nevartojo (t. 2, b. l. 56). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad V. S. keitė savo parodymus dėl esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, iš pradžių savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme menkindamas, o vėliau, esant įstatymo nustatyta tvarka surinktiems jo kaltę patvirtinantiems įrodymams, pripažino visas jam inkriminuotas nusikalstamos veikos aplinkybes (t. y. ir pargriovimo, kaip fizinio smurto panaudojimo, faktą). Tokiu būdu, nuteistojo prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme.

20BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Sutiktina, kad T. S. patirtą žalą už V. S. atlygino kitas asmuo, likus vienai dienai iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, kas atitinka savanoriško žalos atlyginimo kriterijų (t. 2, b. l. 72-73), todėl ši aplinkybė pripažintina V. S. atsakomybę lengvinančia. Pažymima ir tai, kad pavogtas mobilaus ryšio telefonas nukentėjusiajai grąžintas (t. 1, b. l. 24). Tai reiškia, kad nusikalstama veika padaryta žala yra pilnai atlyginta.

21Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti jo artimųjų giminaičių prastą sveikatos būklę. Tai, kad nuteistojo motina yra tik iš dalies darbinga ir turi sveikatos problemų, negali būti laikoma V. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors nuteistajam šios aplinkybės buvo žinomos, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

22Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu aptarti ir nuteistojo slapstymosi nuo teisėsaugos institucijų faktą. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo metu V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 96), tačiau nuteistasis nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebuvo rastas, artimieji negalėjo nurodyti jo faktinės buvimo vietos (t. 1, b. l. 78-83). Telefonu susisiekus su pačiu V. S., pastarasis nurodė, kad nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės, nes bijo būti suimtas, savo gyvenamosios vietos nenurodė, taip pat paaiškino, kad nuo policijos pareigūnų slapstysis, kad kuo ilgiau išbūti laisvėje (t. 1, b. l. 82). Esant išdėstytoms aplinkybėms buvo paskelbta jo paieška (t. 1, b. l. 98). Tai, kad nuteistasis, nepaisydamas paskirtos kardomosios priemonės, išvyko į Vokietiją, žinodamas, kad turi atvykti į teisėsaugos institucijas, nurodė, kad slapstysis, vienareikšmiškai patvirtina, kad pastarasis vengė baudžiamosios atsakomybės. Duodamas parodymus apeliantas pripažino, kad jis sąmoningai nesilankė pas tyrėją ir nusprendė nesilaikyti kardomosios priemonės, nes norėjo sulaukti gimsiančio vaiko ir padėti jį išlaikyti (t. 1, b. l. 119). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis tuo metu dirbo Vokietijoje. Teigiamai vertintina tai, kad 2014 m. spalio 27 d. nuteistasis, suvokęs, kad turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pats atvyko į policijos komisariatą, kuomet ir buvo sulaikytas (t. 1, b. l. 110).

23Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. S. paskirtos bausmės dydžiu. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

24BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

25V. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Anksčiau V. S. teistas du kartus: už vagystę ir už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 132-133). Nors apeliantas iki sulaikymo Lietuvoje niekur nedirbo, tačiau, kaip matyti iš jo pateikiamų duomenų, jis oficialiai dirbo Vokietijoje (t. 2, b. l. 130-131), finansiškai padėjo šeimai (t. 2, b. l. 138-139), o iki nusikalstamos veikos padarymo dirbo ir Lietuvoje (t. 1, b. l. 142). Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nusikalstama veika nukentėjusiajai padaryta nedidelė žala, kuri yra pilnai atlyginta, sveikatos sužalojimų ji nepatyrė. Nuteistasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, darytina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. S. už BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo (T. S. plėšimas) padarymą nepagrįstai paskyrė ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė mažintina ir V. S. skirtina vienerių metų dešimties mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmė.

26V. S. įkalinimo įstaigoje yra jau beveik dvejus metus. Kaip matyti iš nuteistojo prašymų turinio, per šį laiką bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Tai patvirtina ir šios aplinkybės: Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko V. S. yra charakterizuojamas teigiamai, įkalinimo įstaigoje jis baigė bendrojo lavinimo mokyklos 10 klasę, nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais pasimatymų metu ir rašydamas laiškus.

27Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendis keistinas, panaikinant nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) ir priimant naują nuosprendį - dėl šios nusikalstamos veikos V. S. išteisinant, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, ir bylą jo atžvilgiu šioje dalyje nutraukiant (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), sumažinant V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl T. S. plėšimo) paskirtą bausmę bei paliekant nenagrinėtu I. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 3 d. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

29nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendį dalyje dėl V. S. nuteisimo pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

30V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.), ir bylą šioje dalyje nutraukti.

31Panaikinti nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S. nukentėjusiosios I. B. naudai ir jos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

32Panaikinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo.

33V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl T. S. plėšimo) paskirtą bausmę sumažinti ir paskirti 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

34Į šios bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo paras (nuo 2012 m. gruodžio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 14 d. ir nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. sausio 16 d.) bei kardomojo kalinimo laiką nuo 2013 m. spalio 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d.

35Nustatyti, kad V. S. yra pilnai atlikęs paskirtą vienerių metų dešimties mėnesių ir dvidešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmę ir nuosprendžiui įsiteisėjus V. S. iš suėmimo paleisti.

36Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

37Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. T. S. ir I. B. pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir iš V.... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 4. V. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 11 d., apie 15 val. 50 min.,... 5. Taip pat nuteistas už tai, kad jis 2012 m. gruodžio 12 d., apie 15 val. 40... 6. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto... 7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nuo pat ikiteisminio tyrimo... 8. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiosios I. B.... 9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 10. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas... 11. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 12. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 13. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK)... 14. BK 180 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už plėšimą, t. y. tam,... 15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš naujo išsamiai... 16. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų dėl šios... 17. V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios... 18. Vienas iš BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių yra fizinio smurto... 19. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu pažymėti, kad BK 59... 20. BK 59 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai,... 21. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės kaltininko... 22. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, svarbu aptarti ir nuteistojo... 23. Apeliaciniame skunde nesutinkama su V. S. paskirtos bausmės dydžiu.... 24. BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir... 25. V. S. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, priskiriama apysunkių... 26. V. S. įkalinimo įstaigoje yra jau beveik dvejus metus. Kaip matyti iš... 27. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 115 str. 3 d. 2 p., 326 str. 2 d. 2 p.,... 29. nuteistojo V. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto... 30. V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl I. B. plėšimo) išteisinti, nepadarius... 31. Panaikinti nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš V. S.... 32. Panaikinti nuosprendį dalyje dėl bausmių subendrinimo.... 33. V. S. pagal BK 180 str. 1 d. (dėl T. S. plėšimo) paskirtą bausmę... 34. Į šios bausmės laiką įskaityti dvi laikinojo sulaikymo paras (nuo 2012 m.... 35. Nustatyti, kad V. S. yra pilnai atlikęs paskirtą vienerių metų dešimties... 36. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 37. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....