Byla e2S-833-856/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-13593-1051/2019, kuria skolininkės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „SROS“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-13593-1051/2019, kuria skolininkės turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašė priteisti iš skolininkės UAB „SROS“ 95 315,17 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

62.

7Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei priklausanti kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai, areštuoti kreditorės pinigines lėšas ir turtines teises pareikšto piniginio reikalavimo ribose.

83.

9Nurodė, kad skolininkė kreditorei yra skolinga ženklią pinigų sumą. Jeigu skolininkė pinigų savalaikiai nemoka, reiškia naudoja juos savo poreikiams, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įmonė turi finansinių sunkumų ir jai trūksta nuosavų apyvartinių lėšų. Kaip matyti iš VĮ Registrų centrui pateikto UAB „SROS“ metinio pranešimo, 2019 m. kovo 31 d. duomenimis įmonė tiekėjams yra skolinga 458 672 Eur, tuo tarpu lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje - viso labo 9 689 Eur. 2019 m. spalio 14 d. duomenimis UAB „SROS“ skolinga Sodrai 11 649,41 Eur. Skolininkė atsisako bendradarbiauti su kreditore, nereaguoja į kreditorės raginimus sumokėti skolą. Prašoma išieškoti suma yra didelė, prievolių įvykdymas nėra užtikrintas jokiomis kitomis priemonėmis. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, yra reali grėsmė teismo įsakymo tinkamam įvykdymui.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

114.

12Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 16 d. nutartimi kreditorės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.

135.

14Teismas nurodė, kad pagrindinio reikalavimo suma skolininkei yra 95 315,17 Eur, reikalavimas nėra užtikrintas, skolininkės reali finansinė padėtis teismui nežinoma. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. teismo įsakymu nutarta kreditorės naudai išieškoti iš skolininkės UAB „SROS“ 2 212,30 Eur skolą, 25,97 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 238,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 13 žyminį mokestį ir 165 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs). Be to, kreditorė pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 11 d. atidėtas 11 649,41 Eur socialinio draudimo įsiskolinimas. Šios nustatytos aplinkybės leido teismui daryti išvadą, kad šioje byloje pareikšto pagrindinio 95 315,17 Eur reikalavimo suma skolininkei yra didelė.

156.

16Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkė gali imtis priemonių perleisti turimą turtą, sumažinti jo apimtį ar kokiu nors būdu apsunkinti išieškojimą iš jo, dėl ko pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

187.

19Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį, apeliantė UAB „SROS“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – kreditorės UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

207.1.

21Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė civilinėje byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, kai iš esmės nesprendžiamas reikalavimo pagrįstumas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad kreditorė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo.

227.2.

23Kreditorė neįrodė skolininkės sunkios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo konstatuoti būsimo galbūt palankaus teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo rizikos. Šiuo atveju vien reikalavimo sumos dydis, kai byla nagrinėjama dėl teismo įsakymo išdavimo, nesuponuoja grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Tai pažymima ir nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje.

247.3.

25Kreditorė nepateikė duomenų, jog skolininkė ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, o aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl teismo įsakymo išdavimo, neįrodo realaus skolininkės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad turto areštas taikytinas tik tuomet, kai grėsmė būsimo teismo sprendimo sėkmingam įvykdymui galėtų kilti dėl atsakovo (skolininko) nesąžiningais pripažintų veiksmų, bet ne dėl to, kad atsakovas (skolininkas) neturi pakankamai turto/piniginių lėšų, kurių užtektų reikalavimams patenkinti. Šiuo atveju kreditorės nurodomos abejonės dėl skolininkės realaus pajėgumo įvykdyti būsimą teismo sprendimą praranda aktualumą. Be to, nėra objektyvių duomenų nei patvirtinančių, nei paneigiančių operatyvaus teismo sprendimo įvykdymo perspektyvumą.

268.

27Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

288.1.

29CPK 433 straipsnio turinys leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kreditorė turi teisę prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas, priimdamas įsakymą, turi teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

308.2.

31Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė pagrindė skolininkės nesąžiningumą. Byloje yra kreditorės 2019-09-27 reikalavimas skolininkei, kuriame yra reikalaujama atsiskaityti, tačiau į šį raginimą skolininkė neatsiliepė, skolos nesumokėjo ir nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo (ne)pagrįstumo. Toks elgesys yra pakankamas konstatuoti skolininkės nesąžiningumą. Atskirajame skunde skolininkė nepaneigė to fakto, kad į kreditorės raginimą neatsiliepė.

328.3.

33Spręsdama dėl skolininkės finansinės padėties, kreditorė rėmėsi turimu skolininkės aiškinamuoju raštu, kuriame konstatuota, kad 2018 metų pabaigai įsiskolinimas tiekėjams siekė 458 672 Eur, o piniginės lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo 9 689 Eur. Šie duomenys yra pakankami konstatuoti, kad skolininkė neturi lėšų atsiskaitymams. Kaip papildomą įrodymą kreditorė pateikė duomenis apie skolininkės nesumokėtą skolą Sodrai.

34Teismas

konstatuoja:

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

36teisiniai argumentai ir išvados

379.

38Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

3910.

40Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4111.

42Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Civilinio proceso įstatymas numato, jog teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios normos pagrindu teismas, preliminariai įvertinęs reikalavimą pagal ieškinio turinį ir ieškovo pateiktą medžiagą, sprendžia, ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės realiai būti įvykdytas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis procese numatytų priemonių. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

4312.

44Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinti. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti nurodytas argumentuotas prašymas taikyti skolininkui laikinąsias apsaugos priemones, jeigu yra tam pagrindas, ir duomenys apie skolininko turtą (CPK 433 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Prašydamas išduoti teismo įsakymą, kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina ir tai, jog atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio (pareiškimo) reikalavimų prima facie nepagrįstumo teismas gali tik tuo atveju, jei ieškovo (pareiškėjo) reikalavimo tenkinimo negalimumas yra akivaizdus jau pradinio jo pateikimo momentu.

4513.

46Pirmosios instancijos teismas teismo įsakymu patenkino kreditorės pareiškimą dėl skolos priteisimo ir išdavė teismo įsakymą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog pareiškimas dėl teismo įsakymo yra preliminariai pagrįstas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų reikalavimų pagrįstumą, byloje nėra duomenų, kad kreditorės reikalavimas preliminariai nėra pagrįstas.

4714.

48Nustatęs, kad kreditodė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas, pažymi, kad asmens nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje 2-988-790/2018).

4915.

50Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).

5116.

52Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamoms didele ieškinio suma, taikyti teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau, pažymėtina, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).

5317.

54Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo aiškinimui svarbūs yra ir Lietuvai privalomi tarptautiniai teisės aktai, kuriuose sureguliuoti panašūs klausimai ar santykiai. Antai Europos Parlamento ir Tarybos 2014-05-15 Reglamento (ES) Nr. 655/2014 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), kuriuo nustatyta europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinių skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose, preambulėje nurodyta, kad sąlygomis, kuriomis remiantis išduodamas blokavimo įsakymas, turėtų būti nustatyta tinkama kreditoriaus interesų siekti, kad būtų išduotas įsakymas, ir skolininko interesų užkirsti kelią piktnaudžiavimui įsakymu, pusiausvyra. Todėl kreditorius turėtų įrodyti, kad esama realios rizikos, jog gali būti trukdoma arba gerokai sunkiau įvykdyti esamą arba būsimą teismo sprendimą, nes skolininkas gali būti iššvaistęs, paslėpęs ar sunaikinęs savo turtą arba jį perleidęs už mažesnę vertę, perleidęs neįprastą jo kiekį arba tai padaręs neįprastu būdu. Kita vertus, vien tai, kad skolininkas nemoka ar užginčija reikalavimą, arba vien tai, kad skolininkas turi daugiau kaip vieną kreditorių, neturėtų būti savaime laikoma pakankamu sprendimo neįvykdymo grėsmės įrodymu. Taip pat ir vien tai, kad skolininko finansinės aplinkybės yra nepalankios arba blogėja, savaime neturėtų būti pakankamu pagrindu tokiam įsakymui išduoti. Į šiuos veiksnius teismas gali atsižvelgti bendrai vertindamas, ar esama rizikos (Reglamento (ES) Nr. 655/2014 preambulės 14 p.).

5518.

56Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos, tačiau jos reikšmingos sprendžiant dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimo pagal nacionalinės teisės nuostatas. Vadinasi, tiek nacionalinis reglamentavimas, kurio aiškinimo praktika (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui aspektu) pastaraisiais metais yra pakitusi, tiek ir tarptautinis, Lietuvai privalomas teisinis reglamentavimas tokių aplinkybių, kaip prievolės kreditoriui nevykdymas ar nepalanki skolininko (atsakovo) turtinė padėtis, nesuabsoliutina ir nepriskiria jų prie savaime patvirtinančių grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.

5719.

58Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip, todėl bent tikėtinai įrodyti tokias aplinkybes pareiga tenka pačiai kreditorei, kuri šiuo atveju nenurodė jokių duomenų apie atsakovo ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis) siekiant išvengti galimai jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nepalanki kreditoriui skolininko turtinė padėtis savaime nėra lemianti arešto taikymą aplinkybė, o dėl grėsmės įrodinėjimo apeliacinio teismo praktikoje taip pat ne kartą jau buvo pasisakyta, t. y. pirmiausiai ši pareiga tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Negalima reikalauti to, kas neįmanoma (lot. impossibilium nulla obligatio est), todėl kitoks įrodinėjimo naštos šalims aptariamoje procesinėje situacijoje paskirstymas reikštų, kad skolininkė, aiškiai nežinodama, ką kreditorė laiko grėsmę jos turtiniams interesams sukeliančiais veiksmais, objektyviai negalėtų net atsikirsti, o tai nėra suderinama su šalių procesiniu lygiateisiškumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-854-464/2018).

5920.

60Pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek kreditorės, tiek skolininkės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia kreditorė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. e2-835-464/2017).

6121.

62Tai, jog kreditorės reikalavimo suma yra didelė, skolininkė turi kitų kreditorių ir atidėtą socialinio draudimo įsiskolinimą, bei tai, kad skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir daugiau civilinių bylų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog paminėtos aplinkybės sudaro grėsmę galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo vykdymui. Kreditorė neįrodė skolininkės nesąžiningumo, nepateikė teismui jokių duomenų, kad skolininkė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Tarp šalių sudarytos sutarties vykdymo aplinkybės negali būti laikomos skolininkės nesąžiningumą įrodančiais faktais, lemiančiais skolininkei tokių griežtų ribojimų iki ginčo galutinio išsprendimo taikymą. Šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimas, kreditorei nepateikus įrodymų, jog skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininkės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

6322.

64Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimo, todėl, nesant duomenų, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6523.

66Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išprendžia iš esmės – kreditorės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

67Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

68Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių dujotiekio statyba“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

69Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šiaulių... 6. 2.... 7. Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias... 8. 3.... 9. Nurodė, kad skolininkė kreditorei yra skolinga ženklią pinigų sumą. Jeigu... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. 4.... 12. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. spalio 16 d. nutartimi... 13. 5.... 14. Teismas nurodė, kad pagrindinio reikalavimo suma skolininkei yra 95 315,17... 15. 6.... 16. Teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms, tikėtina, kad nesiėmus... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 18. 7.... 19. Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d.... 20. 7.1.... 21. Pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė... 22. 7.2.... 23. Kreditorė neįrodė skolininkės sunkios finansinės padėties, todėl nėra... 24. 7.3.... 25. Kreditorė nepateikė duomenų, jog skolininkė ketintų turtą slėpti ar... 26. 8.... 27. Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė UAB „Šiaulių dujotiekio... 28. 8.1.... 29. CPK 433 straipsnio turinys leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kreditorė turi... 30. 8.2.... 31. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kreditorė pagrindė... 32. 8.3.... 33. Spręsdama dėl skolininkės finansinės padėties, kreditorė rėmėsi turimu... 34. Teismas... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 36. teisiniai argumentai ir išvados... 37. 9.... 38. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 39. 10.... 40. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl... 41. 11.... 42. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad... 43. 12.... 44. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui... 45. 13.... 46. Pirmosios instancijos teismas teismo įsakymu patenkino kreditorės... 47. 14.... 48. Nustatęs, kad kreditodė tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, apeliacinės... 49. 15.... 50. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai... 51. 16.... 52. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamoms... 53. 17.... 54. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių... 55. 18.... 56. Nors Reglamento (ES) Nr. 655/2014 nuostatos nagrinėjamoje byloje netaikytinos,... 57. 19.... 58. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog... 59. 20.... 60. Pažymėtina ir tai, kad taikant tokias varžančiais procesines priemones,... 61. 21.... 62. Tai, jog kreditorės reikalavimo suma yra didelė, skolininkė turi kitų... 63. 22.... 64. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti antrosios... 65. 23.... 66. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos... 67. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 68. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 16 d. nutartį... 69. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....