Byla 2-1281/2014
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ bankroto byloje Nr. B2-365-577/2014 patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Donato Šerno,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Infina“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kennedy Forbes“ bankroto byloje Nr. B2-365-577/2014 patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kennedy Forbes“. Įmonės kreditorių reikalavimai, tarp jų ir 8 889 937,71 Lt dydžio Danske Bank A/S reikalavimas, patvirtinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi.

6Pareiškėjas UAB „Infina“ pateikė skundą prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas delspinigių – 2 015 451,82 Lt, dalyje, ir peržiūrėti šio reikalavimo pagrįstumą. Jis nurodė, jog kreditorius Danske Bank A/S nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo reikalavimą ginčijamoje dalyje. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad kreditoriaus Danske Bank A/S apskaičiuoti delspinigiai yra per dideli, neprotingi, todėl turėtų būti mažinami.

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Danske Bank A/S reikalavimas dėl 2 015 451,82 Lt delspinigių, ir nutarė pakartotinai nagrinėti jo pagrįstumą.

8Atsakovas BUAB „Kennedy Forbes“ ir kreditorius Danske Bank A/S prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodydami, kad ginčijamo reikalavimo pagrįstumą patvirtina notaro atliktas vykdomasis įrašas, kiti dokumentai.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė, patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S 2 015 451,82 Lt reikalavimą BUAB „Kennedy Forbes“ bankroto byloje.

11Teismas nurodė, kad kreditorius Danske Bank A/S tinkamai pagrindė savo reikalavimą 2 015 451,82 Lt sumai. Jo apskaičiuotų delspinigių ir procesinių palūkanų dydžio pagrįstumą patvirtina ne tik sutarčių sąlygos, bet ir 2012 m. lapkričio 2 d. notarės atliktas vykdomasis įrašas.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, nurodydamas tokius argumentus:

141. Teismas neįvertino, kad delspinigiai apskaičiuoti už 456 dienas, nors pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą jiems taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Be to, delspinigių dydis yra net 126,7 procentai nuo nesumokėtos sumos per metus. Kreditorius Danske Bank A/S į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d., nors kredito grąžinimo terminas pasibaigė dar 2011 m. rugpjūčio 1 d. Taigi jis savo veiksmais prisidėjo prie nuostolių padidėjimo. Toks nesąžiningas kreditoriaus elgesys pažeidžia tiek atsakovo BUAB „Kennedy Forbes“, tiek kitų jo kreditorių teises ir interesus. Teismas turėjo įvertinti delspinigių dydį – sumažindamas jį iki 0,05 procento, taikyti ieškinio senaties terminą ir netvirtinti kreditoriaus Danske Bank A/S finansinio reikalavimo delspinigių dalyje.

152. Teismas nepagrįstai patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimą ir procesinių palūkanų dalyje, kadangi nebuvo iškelta byla teisme ir joje pareikštas reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Skundžiama nutartimi, be kita ko, buvo patvirtintas ir reikalavimas dėl 157 871,05 EUR dydžio palūkanų, tačiau teismas tokio savo sprendimo nemotyvavo ir jį priėmė neištyręs, neįvertinęs visų įrodymų.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kennedy Forbes“ prašo atskirąjį skundą atmesti teigdamas, jog bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimus, neturi teisės ignoruoti vykdomųjų dokumentų ir atitinkamai juos keisti ar naikinti. Kadangi kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas pagrįstas vykdomuoju įrašu, teismas pagrįstai jį patvirtino.

17Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo atskirąjį skundą atmesti teigdamas, kad delspinigiai, priešingai nei nurodo apeliantas, apskaičiuoti tik už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 24 d. Iki 2012 m. rugsėjo 25 d., kai buvo kreiptasi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tarp šalių vyko ne tik derybos dėl kredito sutarties pratęsimo, bet buvo atliekami ir delspinigių dengimai. Pagal notaro išduotą vykdomąjį dokumentą procesinės palūkanos skaičiuotos iki atsakovui BUAB „Kennedy Forbes“ buvo iškelta bankroto byla. Taigi jokios įstatymų nuostatos pažeistos nebuvo. Teikdamas skundą apeliantas nereiškė reikalavimo peržiūrėti reikalavimo ir palūkanų dalyje. Bet kuriuo atveju, palūkanos buvo apskaičiuotos pagal sutarčių sąlygas.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB ,,Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą BUAB „Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012). Kreditorių reikalavimų pagrįstumo kontrolę atlieka teismas (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas, 21 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis).

21Šioje byloje paduotame atskirajame skunde keliamas būtent pirmosios instancijos teismo atliktos kreditoriaus Danske Bank A/S dalies reikalavimo pagrįstumo kontrolės tinkamumo klausimas. Atsižvelgiant į atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką sudaro įvertinimas, ar kreditorius Danske Bank A/S iš tiesų turi reikalavimo teisę į atsakovą BUAB „Kennedy Forbes“ ginčijamai sumai (CPK 320, 338 straipsniai).

22Dėl galimybės ginčyti notaro atliktame vykdomajame įraše nurodytą įsipareigojimų sumą

23Atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigiama, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas pareikštų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimus, yra saistomas notaro pagal hipotekos kreditoriaus prašymą atliktame vykdomajame įraše nurodytų įsipareigojimų sumų. Teisėjų kolegija su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti.

24Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą kreditorius Danske Bank A/S inicijavo 2012 m. rugsėjo 24 d. kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 2 dalis). Dėl notaro įgaliojimų ir funkcijų priverstinio skolos išieškojimo procedūrų vykdyme kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą pradėti priverstinio išieškojimo procesą, nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisena. Notaras atlieka tik ribotą teisinį tyrimą ir neturi tikrinti kitų, nei teisės aktuose nurodytų duomenų, jų atitikties (išskyrus atitiktį Hipotekos registro duomenims) ir už juos neatsako (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal S. V. ir J. V. skundą dėl notaro veiksmų, bylos Nr. 3K-3-328/2014). Taigi notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą atlikti vykdomąjį įrašą, netikrina jo pateiktų duomenų apie pradelstų įsipareigojimų dydį pagrįstumo, bet atlieka formalią procedūrą, jeigu yra pateikti visi reikalingi dokumentai. Dėl to vykdomojo įrašo atlikimas nėra kliūtis skolininkui, nesutinkančiam su skolos dydžiu ir kt., jį ginčyti ginčo teisenos tvarka.

25Išdėstyta suponuoja, jog skolininkui, kurio atžvilgiu pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą pradėta priverstinio skolos išieškojimo procedūra, iškėlus bankroto bylą, ją nagrinėjantis teismas privalo atlikti hipotekos kreditoriaus pareikšto reikalavimo, grindžiamo atliktu vykdomuoju įrašu, išsamią pagrįstumo kontrolę, bet ne formaliai patvirtinti reikalavimą pagal vykdomojo įrašo duomenis. Atitinkamai, notaro atliktame vykdomajame įraše nurodytą įsipareigojimų sumą (hipotekos kreditoriaus reikalavimą) teisę ginčyti bankroto byloje turi bankrutuojančios įmonės administratorius bei kiti kreditoriai (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą BUAB „Verantas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-447/2013).

26Dėl kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo palūkanų ir delspinigių dalyje pagrįstumo

27Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas atsakovui atsirado jų 2005 m. vasario 25 d. pasirašytos Kredito sutarties Nr. K200502-0195 (toliau – ir Kredito sutartis) ir vėlesnių jos pakeitimų pagrindu (b. l. 14-37). Pagal Kredito sutartį, atsakovui iki 2012 m. vasario 1 d. buvo suteiktas 2 036 134,68 EUR dydžio kreditas, kurio grąžinimas užtikrintas atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų įkeitimu (b. l. 38-58). Nustatytu terminu atsakovas kredito negrąžino. Kredito sutartimi atsakovas už gautą kreditą iki jo grąžinimo įsipareigojo mokėti palūkanas (pagal 2011 m. birželio 17 d. Kredito sutarties 2.3 punkto redakciją – kintamas metines palūkanas, nustatomas imant 3 procentų metų palūkanų maržą ir pridedant 6 mėnesių eurų EURIBOR). Pagal Kredito sutarties 39 punktą atsakovas, prievolių pažeidimo atveju, įsipareigojo mokėti 0,08 procento netesybas, skaičiuojamas nuo įsiskolinimo sumos, už kiekvieną pradelstą dieną. Be to, Kredito sutarties 48 punkte šalys numatė, kad tuo atveju, jeigu atsakovo prievolės kreditoriui Danske Bank A/S bus vykdomos priverstine tvarka pagal teismo arba arbitražo sprendimą, atsakovas turės mokėti 9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo ieškinio pateikimo teismui ar arbitražui iki visiško jos grąžinimo.

28Iš to, kas nurodyta, aišku, jog šalys Kredito sutartyje nustatė ne tik atsakovo mokamų mokėjimo palūkanų dydį (CK 6.872 straipsnio 1 dalis), bet ir vadinamųjų procesinių palūkanų dydį (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis) bei užtikrino atsakovo prievolių įvykdymą delspinigiais (CK 6.71-6.72 straipsniai). Tokie susitarimai įstatymo leidžiami bei privalomi jų šalims (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Kreditorius Danske Bank A/S, remdamasis paminėtomis Kredito sutarties nuostatomis, pateikė atsakovo administratoriui 8 889 937,71 Lt reikalavimą, kurio dalį sudarė: 545 097,16 Lt mokėjimo palūkanos, 637 277,77 Lt procesinės palūkanos ir 829 967,32 Lt delspinigiai. Administratorius su šiais reikalavimais sutiko bei pateikė juos tvirtinti teismui. Vilniaus apygardos teismas juos patvirtino 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi. Apeliantas pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas palūkanų ir delspinigių dalyje, ir peržiūrėti šio reikalavimo pagrįstumą. Nors pateiktame skunde apeliantas teigė nesutinkantis su apskaičiuota delspinigių suma, tačiau iš skundo pagrindo akivaizdu, jog buvo keliamas klausimas ir dėl palūkanų dydžio pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pripažino nurodytas sumas esant apskaičiuotas pagal Kredito sutarties sąlygas ir todėl apelianto skundo netenkino. Iš atskirojo skundo matyti, kad apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka visa apimtimi. Jo teigimu, teismas neištyrė, ar tinkamai apskaičiuotos mokėjimo palūkanos, neatsižvelgė į tai, kad nebuvo pagrindo skaičiuoti procesines palūkanas, ir nepagrįstai nesumažino delspinigių, t. y. netaikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino bei neįvertino delspinigių dydžio kaip aiškiai neprotingo.

29Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima prieiti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. BUAB „Vaiba“, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Autokausta“ v. BUAB „Norekso nekilnojamasis turtas“, bylos Nr. 3K-3-188/2011). Taigi apeliantas, nesutikdamas su kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimu palūkanų ir delspinigių dalyje, turėjo teikti įrodymus, kurie paneigtų pastarojo pateiktus įrodymus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas imtis papildomų veiksmų išsiaiškinti kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes turėjo tik byloje nesant pakankamai duomenų prieiti išvadą dėl reikalavimo pagrįstumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje šalių pateikti įrodymai, paaiškinimai neteikia pagrindo kitokiai išvadai dėl kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo pagrįstumo nei priėjo pirmosios instancijos teismas.

30Tiek palūkanos, tiek delspinigiai apskaičiuoti pagal Kredito sutarties sąlygas. Tą patvirtina pateikti skaičiavimai (b. l. 59, 72), atsakovo kreditorių sąrašo duomenys (b. l. 61-66). Aplinkybė, kad pagal nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojusius CK IV knygos XI skyriaus pakeitimus priverstinio skolos išieškojimo procedūroje hipotekos teisėjų funkcijos buvo perduotos notarams, neatėmė iš kreditoriaus Danske Bank A/S teisės reikalauti išieškoti iš atsakovo procesines palūkanas kreipiantis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų skaičiavimas sietinas su priverstinio skolos išieškojimo procedūros inicijavimu, todėl subjekto, turinčio įgaliojimus ją pradėti, klausimas nėra reikšmingas. Kitoks aiškinimas neatitiktų priverstinio skolos išieškojimo procedūros esmės ir pažeistų hipotekos kreditorių teisėtus lūkesčius išsiieškoti iš skolininkų procesines palūkanas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų, kurie paneigtų kreditoriaus Danske Bank A/S pateiktus palūkanų (tiek mokėjimo, tiek procesinių) apskaičiavimus, apeliantas nepateikė. Be to, šie skaičiai atitinka atsakovo buhalterinėje apskaitoje užfiksuotus duomenis. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netvirtinti ginčo reikalavimo nurodytoje dalyje.

31Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. BIĮ „Šakių agrocentras“, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. BUAB „Lygus kelias“, bylos Nr. 3K-3-188/2012). Teismui atliekant kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo kontrolę, bankrutuojančios įmonės administratorius ir kiti kreditoriai turi teisę jį ginčyti bei prašyti netvirtinti remdamiesi visais atsikirtimais, kuriuos galėtų reikšti skolininkas, jeigu reikalavimo pagrįstumas būtų nagrinėjamas bendra ginčo teisenos tvarka, t. y. ne bankroto byloje. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, kreditoriaus reikalavimas bankrutuojančiai įmonei gali būti netvirtinamas dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino. Bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka ieškinio senaties termino taikymas siejamas su ginčo šalių iniciatyva: teismas ieškinio senatį taiko tik esant ginčo šalies reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ši nuostata aktuali ir bankroto bylose – teismui atliekant kreditorių reikalavimų pagrįstumo kontrolę. Kitaip tariant, teismas netvirtinti kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei taikydamas ieškinio senatį galėtų tik tuo atveju, jeigu tokį reikalavimą pareikštų įmonės administratorius ir / ar kiti kreditoriai.

32Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą pareiškė atskirajame skunde. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tokio reikalavimo pareikšta nebuvo. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Palangos projektas“ v. BUAB „Miravista“, bylos Nr. 3K-3-484/2013). CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ši taisyklė taikoma ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Minėta, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto ieškinio senaties termino taikymo galimumo klausimo šalys pirmosios instancijos teisme nekėlė, todėl pirmosios instancijos teismas reikalavimo pagrįstumo šiuo aspektu nenagrinėjo ir negalėjo pasisakyti šiuo klausimu. Nepaisant viešojo intereso reikšmės kreditorių reikalavimų tvirtinimo procedūrose, apelianto reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą nagrinėjimas apeliacine tvarka, kai tokiu reikalavimu nebuvo remiamasi pirmosios instancijos teisme, pažeistų tiek instancinės teismų procesinių sprendimų kontrolės principą, tiek kreditoriaus Danske Bank A/S teisėtus lūkesčius. Esant tokiai situacijai apelianto reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą negali būti šio apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyku.

33Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas į 829 967,32 Lt delspinigius, atskirajame skunde ginčijama ir tuo aspektu, jog teismas turėjo pripažinti delspinigių dydį kaip aiškiai neprotingą ir jį sumažinti.

34Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008).

35Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010).

36Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). Taigi mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Nustatant, ar netesybos, palyginus su nuostoliais, nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą, t. y. į tai, ar šalys yra vartotojos, ar ne, į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009; 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Minibank“ v. K. F.., bylos Nr. 3K-3-578/2012; ).

37Cituoti kasacinio teismo išaiškinimai implikuoja, jog netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes. Pirmiau minėta, kad atsakovas ir kreditorius Danske Bank A/S Kredito sutartyje numatė, jog atsakovo prievolių įvykdymas užtikrinimas 0,08 procento netesybomis, skaičiuojamomis nuo įsiskolinimo sumos, už kiekvieną pradelstą dieną. Kreditorius Danske Bank A/S savo įsipareigojimus – suteikti 2 036 134,68 EUR dydžio kreditą, įvykdė tinkamai. Tuo tarpu atsakovas, pasibaigus Kredito sutartyje nustatytam terminui, liko negrąžinęs 1 990 988,73 EUR dydžio gauto kredito dalies, t. y. jis įvykdė tik nedidelę dalį savo prievolių. Akivaizdu, kad tokia situacija turėjo sukelti kreditoriui Danske Bank A/S realių piniginių nuostolių ne tik galimybės reinvestuoti atsakovui paskolintą sumą praradimu, bet ir atidėjimų forma (Bankų įstatymo 47 straipsnio 2 dalis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 4, 39 dalys, 32 straipsnio 4, 5 dalys). Pažymėtina, kad kilus ginčui, ar netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A. ir kt. v. UAB „Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012). Kredito sutarties šalys – verslininkai, turintys patirties derybų bei komercinės veiklos srityje, galintys numatyti prisiimamų įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir su tuo susijusias kitas aplinkybes. Nei Kredito sutarties pasirašymo metu, nei vėliau atsakovas jokių pretenzijų dėl joje nustatyto netesybų dydžio nereiškė. Įrodymų, kad netesybų dydis nebūtų atitikęs Kredito sutarties pasirašymo metu kreditavimo rinkoje taikytų netesybų normų, byloje nėra. Atsižvelgdama į nustatytų ir išdėstytų faktinių aplinkybių visetą teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apelianto reikalavimo pripažinti Kredito sutartyje nustatytų netesybų dydžio neprotingai dideliu. Jo mažinimas iki apelianto siūlomo 0,05 procento, sąlygotų ne tik netesybų paskirties paneigimą, bet ir pažeistų sutarčių laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) bei sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Vien tik apelianto nesutikimas su nurodytu netesybų dydžiu per se nėra pagrindas pripažinti jo reikalavimą pagrįstu.

38Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo nutartį.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi iškėlė bankroto... 6. Pareiškėjas UAB „Infina“ pateikė skundą prašydamas panaikinti Vilniaus... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 20 d. nutartimi panaikino 2013 m.... 8. Atsakovas BUAB „Kennedy Forbes“ ir kreditorius Danske Bank A/S prašė... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo... 11. Teismas nurodė, kad kreditorius Danske Bank A/S tinkamai pagrindė savo... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 14. 1. Teismas neįvertino, kad delspinigiai apskaičiuoti už 456 dienas, nors... 15. 2. Teismas nepagrįstai patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimą ir... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Kennedy Forbes“ prašo... 17. Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo... 18. Teisėjų kolegija... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto... 21. Šioje byloje paduotame atskirajame skunde keliamas būtent pirmosios... 22. Dėl galimybės ginčyti notaro atliktame vykdomajame įraše nurodytą... 23. Atsiliepimuose į atskirąjį skundą teigiama, kad bankroto bylą... 24. Išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūrą kreditorius Danske Bank... 25. Išdėstyta suponuoja, jog skolininkui, kurio atžvilgiu pagal notaro atliktą... 26. Dėl kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimo palūkanų ir delspinigių dalyje... 27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas... 28. Iš to, kas nurodyta, aišku, jog šalys Kredito sutartyje nustatė ne tik... 29. Pasisakydama dėl šių argumentų teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog... 30. Tiek palūkanos, tiek delspinigiai apskaičiuoti pagal Kredito sutarties... 31. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje... 32. Nagrinėjamu atveju apeliantas reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą... 33. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas kreditoriaus... 34. Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais... 35. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai... 36. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime... 37. Cituoti kasacinio teismo išaiškinimai implikuoja, jog netesybų dydis yra... 38. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartį palikti...