Byla 2A-1768-265/2012
Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės (apeliantės) V. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-68-884/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei V. K., vykdančiai individualią žemės ūkio veiklą, dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bei atsakovės (apeliantės) V. K. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas 2011-12-15 Skuodo rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą 2011 m. rugsėjo 29 d. iš mechanizatoriaus pareigų neteisėtu, grąžinti jį į darbą, priteisti iš atsakovės 15 200 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d., vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2010 m. vasario 1 d. šalių sudarytą neterminuotą darbo sutartį tą pačią dieną už Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį buvo priimtas dirbti mechanizatoriumi, nustatant 8 valandų darbo dieną, 5 darbo dienas per savaitę. 2011 m. lapkričio 18 d. lankydamasis pas traumatologą sužinojo, kad nėra draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių ir buvo informuotas, kad nuo 2011 rugsėjo 30 d. jis nėra draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Nuo pat priėmimo į darbą dienos tebedirba pas atsakovę, jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, nei apie pravaikštas, nei apie atleidimą iš darbo darbdavė įstatymų nustatyta tvarka jo neinformavo. Atsakovė jam nėra išmokėjusi darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. Neteisėtai ir nepagrįstai nutraukdama su juo darbo sutartį atsakovė padarė jam ne mažesnę kaip 10 000 Lt neturtinę žalą, nes dėl to sveikatos priežiūros įstaiga atsisakė teikti ligonių kasų finansuojamas gydymo paslaugas, jis patyrė didelį stresą, pažeminimą ir nepatogumus.

4Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad jis su atsakove susituokė 2000 m. gruodžio 28 d. Atsakovės vardu registruotame ūkyje dirbo neskaičiuodamas valandų, taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais, darbo sutartis buvo sudaryta, kad dirbdamas turėtų socialines garantijas, darbo užmokesčio negaudavo nei prieš sutarties sudarymą, nei po to, kol santykiai su atsakove buvo geri. Ji nupirkdavo maisto, nebuvo problemų dėl rūbų, apavo, nusipirkdavo iš bendrų pinigų, kurių buvo grynais, taip pat nusiimdavo naudodamasis atsakovės kortele, kortelės paėmimas nebuvo kiekvieną kartą derinamas su atsakove, kol santykiai buvo normalūs, nebuvo aktualu gauti kiekvieną mėnesį atlyginimą, ūkyje dirbo visus mechanizatoriaus, visus fizinius, vyriškus darbus, du kartus per dieną buvo vežami pašarai, iki 2010 metų vasaros visus darbus aptardavo kartu su atsakove, pablogėjus santykiams vadovavosi atsakovės nurodymais, po 2011 m. rugsėjo 29 d. jis ir toliau dirbo ūkyje, nesuprato, kad būtų kas pasikeitę. 2011 m. rugsėjo 29 d. buvo teismo posėdis santuokos nutraukimo byloje, teisėjas klausė, ar jis yra dirbantis, atsakovė tai patvirtino, apie pravaikštas ar atleidimą neprasitarė, kol nesikreipė į medicinos įstaigą, manė, kad dirba pagal darbo sutartį. 2011 m. spalio 30 d. susilaužė šonkaulius, ligoninės priėmimo skyriuje išrašė nedarbingumo pažymėjimą, po trijų dienų lankėsi pas gydytoją dėl pratęsimo, atsiradus kitiems skausmams, jį siuntė į ligoninę, registratūroje pasakė, kad yra nedraustas ir paprašė susimokėti už paslaugas. Šeimos gydytojai apie tai neužsiminė, dėl šių aplinkybių patyrė pažeminimą, buvo paskirti vaistai širdžiai, jie yra pasibaigę, be recepto negalima įsigyti, jaučia sveikatos pablogėjimą, pajamų neturi, gyvena skolon, pats sveikatos draudimo nemokėjo, nes reikia skolintis didesnę sumą. Jo asmeninė sąskaita atsakovei žinoma iš santuokos nutraukimo bylos.

5Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, įpareigoti atsakovą pasirašyti reikiamus dokumentus bei nurodyti sąskaitą, kur reikia pervesti 1 484,04 Lt. Nurodė, kad ieškovas neatvyko laiku į darbą kelias dienas iš eilės, nebuvo tam prašymo, atsakovė apie neatvykimo priežastis informuota nebuvo, dėl užrakintos technikos nebuvo galima dirbti ūkyje, laiku nebuvo pašerti gyvuliai. Pažymėjo, jog prašydamas priteisti darbo užmokestį ieškovas siekia pasipelnyti, nes iki šiol tebegyvena jos namuose, ieškovas buvo atsakovės sutuoktinis, už perduotas lėšas niekada niekur nepasirašydavo, buvo susiklostę normalūs pasitikėjimo santykiai, atsakovė yra skolinga ieškovui 1 484,04 Lt, nes ieškovas neinformavo jos apie savo sąskaitą banke, kur galėtų pravesti pinigus, reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir neįrodytas.

6Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad jų santykiai yra kaip besipykstančių sutuoktinių, ieškovo darbe nebuvo rugsėjo 27, 28 dienomis, vakare su ieškovu kieme susitikdavo, jis jai nieko nesiaiškino, nežino, kodėl nepaprašė raštu pasiaiškinti, įsakymą apie atleidimą iš darbo parodė jam tos dienos vakare, jis neišdirba tiek valandų, kiek priklauso, ūkio technikos raktai tebėra pas ieškovą, jis jų negrąžina.

7Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino V. K. atleidimą iš mechanizatoriaus pareigų 2011 m. rugsėjo 29 d. įsakymu iš V. K. ūkininkės ūkio neteisėtu; priteisė V. K. iš V. K. ūkininkės ūkio : 10 607,08 Lt (be mokesčių) darbo užmokesčio, 6 970 Lt (su mokesčiais) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. rugsėjo 29 d. (nuo atleidimo iš darbo dienos) iki 2012 m. birželio 21 d. (iki teismo sprendimo priėmimo dienos), vidutinį darbo dienos užmokestį – 38 Lt (su mokesčiais) už priverstinės pravaikštos laikotarpį po sprendimo priėmimo dienos (2012 m. birželio 12 d.) iki jo įvykdymo dienos, tai yra grąžinimo į darbą, skaičiuojant penkias darbo dienas per savaitę, darbo dienos trukmę 8 val., 2 000 Lt neturtinę žalą, 2 414 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš V. K. ūkininkės ūkio valstybei 626 Lt bylinėjimosi išlaidų, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ) AB banke „Swedbank“, nurodant įmokos kodą 5660. Nurodė, jog pravaikštų buvimo faktas nėra įrodytas, todėl ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pripažintino neteisėtu. Pažymėjo, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į darbą, priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos. Ieškovui priteisė ir darbo užmokesčio (be mokesčių). Padarė išvada, kad dėl neteisėto atleidimo ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Atsižvelgė į minėtas aplinkybes bei į sprendime priteisiamų sumų dydį ir ieškovui priteisė 2 000 Lt neturinės žalos.

8Apeliaciniame skunde apeliantė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, jog teismas, vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu ir įrodymų pakankamumo taisyklėmis, visapusiškai bei objektyviai ištyręs visus įrodymus negalėjo konstatuoti, jog remiantis tik liudytojų parodymais, kad pravaikštų faktas nėra įrodytas. Pabrėžė, jog aplinkybė, kad dėl ieškovo pravaikštų apeliantė nepatyrė žalos, nekeičia aplinkybių, ar padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, nes tam, kad nusižengimą, kuriuo pažeidžiamos darbo pareigos, būtų galima kvalifikuoti kaip šiurkštų, nebūtina nustatyti, ar darbdavys patyrė realią turtinę žalą. Vien faktas, jog pašarų gyvuliams netrūko, dar neįrodo, jog ieškovas nepadarė šiurkštaus darbo pažeidimo, bei buvo darbe 2011 m. rugsėjo 27-28 d. Pašarų galėjo užsilikti nuo kitų dienų, kai ieškovas dar tinkamai vykdė jam pavestas darbines pareigas. Remiantis išdėstytu akivaizdu, jog teismas negalėjo ir remiantis liudytojo A. R. parodymais konstatuoti, jog pravaikštų faktas neįrodytas. Ieškovo argumentai dėl to, jog apie pravaikštas, atleidimą iš darbo jis nebuvo informuotas įstatymo nustatyta tvarka, todėl atleidimas yra neteisėtas, yra nepagrįsti ir niekiniai. Ieškovas pats atsisakė susipažinti su apeliantės aktu dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, pats pasiaiškinti nepanoro. Teismas iš viso nevertino ir nepasisakė dėl tokių ieškovo veiksmų, netyrė, ar nuolatinis darbo valandų neišdirbimas, raktų nuo vienintelės ūkio apdirbimo technikos pasisavinimas yra šiukštus darbo pažeidimas, atitinkantis įstatymuose, kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nustatyto šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sudėtį. Teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą. Šiuo atveju manytina, kad teismas šios pareigos tinkamai neįvykdė. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje neaptarta atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės. Nurodė, jog ieškovas vis dar gyvena pas apeliantę, kuri toliau už viską moka, todėl nėra jokio pagrįsto pagrindo priteisti ieškovui darbo užmokestį nuo 2010 m. vasario 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., o 2012 m. birželio 21 d. Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimas yra naikintinas ir dalyje, kuria priteista 10 607,08 Lt darbo užmokesčio. Teismas nepagrįstai senaties terminą pradėjo skaičiuoti nuo 2011 m. lapkričio 21 d., kai ieškovas gavo VSDFV Mažeikių skyriaus pažymą. Pabrėžtina, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. apeliantė, kieme sutikusi ieškovą, norėjo įteikti įsakymą dėl atleidimo ir aktą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą 2011 m. rugsėjo 27-28 d., tačiau ieškovas atsisakė jį priimti. Manytina, jog ieškovas, praleidęs vieno mėnesio senaties terminą, sugalvojo išsiimti VSDFV Mažeikių skyriaus pažymą ir teigti, jog tik tada sužinojo apie atleidimą. Akivaizdu, jog ieškovas nepatyrė didelių dvasinių sukrėtimų rinkdamas dokumentus iš medicininių įstaigų, nes ir taip jose dažnai lankėsi dėl sveikatos sutrikimų, tai patvirtinta ir pačioje Skuodo rajono apylinkės teismo nutartyje. Taigi nors reikšdamas ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovas ir patyrė tam tikrų rūpesčių ir nepatogumų, tačiau tai buvo neišvengiama būtinybė siekiant ginti savo neva pažeistas teises ir teisėtus interesus.

9Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Skuodo rajono apylinkės teismo 2012-06-21 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas, priešingai nei skundžiasi atsakovė, darbo ginčą išsprendė itin preciziškai laikydamasis materialinės ir procesinės teisės reikalavimų, todėl priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Iš atsakovės darbuotojų liudijimų matyti, kad nei vienas iš jų nepatvirtino, jog ieškovas iš tiesų nebuvo darbe per visą darbo laiką 2011 m. rugsėjo 27–28 dienomis, jau nekalbant apie tai, kad pravaikštą būtų padaręs bent vieną iš šių dienų. Byloje pateiktų įrodymų visiškai užteko teismui konstatuoti, kad darbo užmokestis piniginėmis lėšomis už visą darbo sutarties su atsakove galiojimo laikotarpį ieškovui nebuvo sumokėtas, todėl ir buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas sprendimas priteisti jį visą. Mano, kad skundo argumentai dėl neturtinės žalos yra nepagrįsti lygiai taip pat, kaip ir kiti teiginiai, kadangi teismas iš ieškovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų padarė teisingą išvadą, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją ir pažeminimą.

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

12Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2010 m. vasario 1 d. darbo sutarties pagrindu pradėjo dirbti V. K. ūkininkės ūkyje mechanizatoriumi, darbdavė įsipareigojo mokėti nustatytą minimalų darbo užmokestį, darbo dienos trukmė 8 val., 5 dienos per savaitę. Darbo sutartis buvo nutraukta 2011 m. rugsėjo 29 d. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu (b. l. 36).

13Teismas pažymi, jog vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo pareigų pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 2 dalies 9 punkte tiesiogiai nustatyta, kad neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) kvalifikuojamas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, esant ginčui teisme pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui (atsakovei), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (ieškovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „ Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl to, ar darbuotojas šiurkščiai pažeidė darbo pareigas ar tokio pažeidimo nepadarė, gali būti konstatuojama ištyrus byloje pateiktus šalių įrodymus.

14Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad : įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. S. V., bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Nagrinėjamoje byloje šalys remiasi liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė teismui pateikė Aktą dėl darbuotojo neatvykimo į darbą, kuriame nurodyta, kad 2011 m. rugsėjo 27, 28 darbininkas V. K. be pateisinamos priežasties nebuvo darbe, Akte pasirašė atsakovė, D. A., R. M. (b. l. 33). Tačiau teismas pabrėžia, jog byloje yra ir kitų įrodymų, kuriuos būtina išanalizuoti ir įvertinti. 2012-05-11 teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme liudytojas D. A. nurodė, kad dirbdamas telyčių šėriku jis savo darbo vietoje niekada nėra sutikęs ieškovo, todėl nežino, buvo ar nebuvo darbe tą dieną, atsakovės paklaustas pasakė, kad dvi valandas ieškovo nebuvo matęs, ir atsakovės paprašytas pasirašė tik už tas dvi valandas, tačiau nesidomėjo dokumento turiniu ir tikrai nepatvirtino, kad ieškovas nebuvo tas dvi dienas darbe be pateisinamos priežasties, kadangi nežino, kur ieškovas buvo – gal namuose, gal kitur. Liudytoja R. M. nurodė, kad tą dieną pastebėjo, jog iš ryto neįvežė pašarų. Iš šeimininkės girdėjo, kad gražiai atrodančios karvės davė mažiau pieno. Gal ir šėrikai skundėsi, kad truputį pieno buvo mažiau. Po ligos atsakovė verkdama prašė Akte pasirašyti, todėl ji, nors ir labai nenorėdama, pasirašė. Liudytojas A. R. parodė, kad ieškovas įveža pašarus karvėms, kurių šėriku jis dirba, pjauna, sėja – dirba visus ūkio darbus su ūkio technika. Spalio–gruodžio mėnesiais, kai karvių jau nebuvo lauke, atsakovė buvo atnešusi pasirašyti kažkokį lapą ir sakė, kad kiti kalbėjo, jog lyg aš nebuvau darbe. Bet jo žiniomis, ieškovas nėra nebuvęs darbe. Liudytoja D. R. nurodė, kad ji dirba melžėja. Gyvuliai yra blizgantys. Ūkyje ieškovo negali nematyti. Iš aukščiau nurodytų atsakovės darbuotojų liudijimų matyti, kad nei vienas iš jų nepatvirtino, jog ieškovas iš tiesų nebuvo darbe per visą darbo laiką 2011 m. rugsėjo 27–28 dienomis, jau nekalbant apie tai, kad pravaikštą būtų padaręs bent vieną iš šių dienų. Nurodytais argumentais remdamasi teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK įtvirtintų teisės normų dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Nepažeisdamas įrodinėjimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nustatė reikšmingus šalių ginčui išspręsti faktus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pravaikštų faktas nėra įrodytas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 189 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

15Aktualu pažymėti, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (Kodekso XVI skyrius).(CPK 136 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija akcentuoja ir tai, kad prieš skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo iš ieškovo pagal DK 240 straipsnio 1 dalies nuostatas, nebuvo pareikalauta pasiaiškinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį su darbuotoju pagal DK 136 straipsnio 3 dalį, privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Viena jų – reikalavimas, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 240 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo reikalavimo tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiškinti darbdaviui dėl jam priskiriamo drausmės pažeidimo. Pasiaiškinime darbuotojo pateikta informacija įgalina darbdavį spręsti, ar darbuotojas iš tikrųjų padarė darbo drausmės pažeidimą, o jei padarė, tai kokia dėl to yra darbuotojo kaltė (jos forma ir laipsnis). Savo ruožtu darbdavys, pareikalaudamas pasiaiškinti, turi aiškiai suformuluoti, kokiu konkrečiai darbo drausmės pažeidimu yra įtariamas darbuotojas, nurodyti pažeidimo padarymo laiką, vietą, darbuotojo kaltės įrodymus, kitas reikšmingas aplinkybes, nustatyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti. Taigi pasiaiškinimo institutu ne tik garantuojama darbuotojo teisė pasiaiškinti, bet ir siekiama maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, žinotų visas aplinkybes, reikšmingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Įstatymo leidžiama darbdaviui skirti darbuotojui drausminę nuobaudą ir be pasiaiškinimo, jeigu darbuotojas per darbdavio nustatytą terminą be svarbių priežasčių pasiaiškinimo nepateikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009). Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad ne tik ieškovui nebuvo įteikti dokumentai apie darbo sutarties nutraukimą, tačiau iš ieškovo nebuvo pareikalauta pasiaiškinti. Tai jau neabejotinai yra grubus darbo sutarties procedūrinis pažeidimas, todėl vien dėl minėto pažeidimo ieškovo atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra neteisėtas.

16Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliacinis skundas paremtas argumentais dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo, atskirų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priteistų išmokų ieškovui nepateikta, todėl kolegija dėl minėtų išmokų nepasisako.

17Dėl ieškinio senaties termino

18Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš darbo, turi teisę kreiptis į teismą per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad DK 297 straipsnio 1 dalies taikymui reikšmingas objektyvusis ieškinio senaties termino pradžios nustatymo kriterijus – atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 3K-3-203/2005; 2007 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. O. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-39/2007). Tinkamo informavimo apie atleidimą iš darbo pareiga tenka darbdaviui. Ieškinio senaties termino pradžia pripažintinas momentas, kada darbuotojas sužino apie atleidimą iš darbo, gaudamas apie tokį faktą išsamią informaciją. Vien abstraktaus sužinojimo apie įvykusį darbo santykių pasibaigimą nepakanka tam, kad darbuotojas galėtų ginti savo teises ar teisėtus interesus teisme. Tik atleidimo iš darbo teisinio pagrindo ir kitų reikšmingų aplinkybių, darbdavio nurodytų įsakyme dėl tokio darbuotojo atleidimo iš darbo, sužinojimas lemia galimybę darbuotojui ginti savo teises pareiškiant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. C. v. S. N. IĮ, bylos Nr. 3K-3-115/2009). Vadovaudamasi DK 297 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdama į pirmiau nurodytą šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką, kurios netaikyti ir (arba) nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju pagrindo nenustatyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo ieškinio senaties termino skaičiavimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ieškinio senaties termino pradžia buvo nustatyta atsižvelgiant į Darbo kodekse įtvirtintą būtent objektyvųjį šio termino pradžios kriterijų. Dėl to apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 29 d. atsisakė priimti dokumentus dėl atleidimo iš darbo, todėl senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2009 m. rugsėjo 30 d. Šie apeliantės argumentai galėtų būti vertinami kaip susiję tik su subjektyviuoju (o ne objektyviuoju) kriterijumi ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti. Pažymėtina, kad teismai, aiškindami ir taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimus, suformuotus kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis).

19Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo iš 2011 m. lapkričio 21 d. VSDFV Mažeikių skyriaus pažymos, todėl pagrįstai ir teisėtai netaikė ieškinio senaties instituto (CPK 178, 185 straipsniai).

20Dėl neturtinės žalos atlyginimo

21DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, byla Nr. 3K-3-204/2007). Bylą nagrinėję teismas, nustatydamas darbdavio atsakomybės už padarytą neturtinę žalą sąlygas, ne iš esmės, tačiau nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“, byla Nr. 3K-3-10/2006; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB ,,Plungės lagūna“, byla Nr. 3K-3-27/2006). Nagrinėjamoje byloje ieškovas buvo neteisėtai atleistas tokiu pagrindu, kuris suponuoja itin neigiamą įspūdį apie asmenį, neigiamai paveikia jo reputaciją, sveikatos problemos atsirado būtent dėl darbdavės neteisėtų veiksmų, t. y. dėl neteisėto atleidimo iš darbo, o kaip byloje nustatyta, tokiam atleidimui teisinio pagrindo nebuvo. Dėl to pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovui priteistos 2 000 Lt sumos neturtinei žalai atlyginti yra nevisiškai pagrįsta, todėl jos dydis mažintinas iki 500 Lt (CPK 178, 185 straipsniai).

22Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl tenkintina apeliacinio skundo dalis tik dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų

24Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apeliantės priteisti patirtas 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinio skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, kaip savarankiško pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdo, procesinis sprendimas 75 procentais (dėl neturtinės žalos) priimtas jos naudai. Pinigų priėmimo kvitas Nr. 638729 patvirtina, kad 2012-08-03 ieškovas sumokėjo 1 500 Lt už advokato suteiktas teisines paslaugas (b. l. 167). Esant tokiems įrodymams bei neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių, 25 procentais tenkintinas ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš apeliantės priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteistina 375 Lt (CPK 93 straipsnio 2 dalis, CPK 98 straipsnis).

25Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

Nutarė

26Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.

27Sumažinti V. K. priteistą neturtinę žalą iki 500 Lt.

28Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

29Priteisti V. K. iš V. K. ūkininkės ūkio 375 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

30Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. ieškovas 2011-12-15 Skuodo rajono apylinkės teismui pateiktu ieškiniu... 4. Teismo posėdžio metu ieškovas savo reikalavimus palaikė, papildomai... 5. Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti... 6. Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad jų santykiai yra... 7. Skuodo rajono apylinkės teismas 2012-06-21 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo Skuodo rajono apylinkės teismo... 9. Ieškovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas 2010 m. vasario 1 d. darbo... 13. Teismas pažymi, jog vadovaujantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu darbo... 14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos... 15. Aktualu pažymėti, jog darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal šio DK... 16. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog apeliacinis skundas paremtas argumentais... 17. Dėl ieškinio senaties termino... 18. Pagal DK 297 straipsnio 1 dalį darbuotojas, nesutinkantis su atleidimu iš... 19. Apibendrindama tai, kas anksčiau pasakyta, teisėjų kolegija mano, jog... 20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 21. DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti... 22. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 24. Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš... 25. Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,... 26. Skuodo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti.... 27. Sumažinti V. K. priteistą neturtinę žalą iki 500 Lt.... 28. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 29. Priteisti V. K. iš V. K. ūkininkės ūkio 375 Lt bylinėjimosi išlaidų... 30. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....