Byla 1A-77-165/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės, teisėjų: Lino Šiukštos, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Rimai Kriščiūnaitei, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, nuteistajam A. P., nukentėjusiajai D. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių.

2Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta, iš dalies sudedant, su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme, ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

3Nukentėjusios D. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą,

Nustatė

5A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 22 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir V. B., tarpusavio muštynių metu rankoje turėtu peiliu įdūręs V. B. tris kartus į dešinę plaštaką, du kartus į kairę blauzdą ir vieną kartą į dešinę blauzdą bei tuo šiam padarydamas tris durtines žaizdas dešinės plaštakos nugarėlėje ir antrajame piršte, dvi durtines žaizdas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir vieną durtinę žaizdą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, taip pat daug kartų spyręs ir kumščiais sudavęs V. B. smūgius į veidą, galvą, krūtinę, nugarą, pečių sritis, rankas ir kitas kūno vietas bei padaręs tuo V. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostuose, lūpose, kairės ausies kaušelyje ir ausies aplinkoje, krūtinės centrinėje dalyje ties krūtinkaulio viršutine dalimi ir kairiau jo, abiejų pečių srityse, abiejų rankų žastuose, alkūnėse, dilbiuose ir plaštakose, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, abiejų kojų kelių ir blauzdų priekiniuose paviršiuose ir kairės kojos išorinio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, nosies nugarėlėje ir dešiniajame sparnelyje, viršutinės lūpos dešinėje, smakre, abipus skruostuose ir žanduose, kairės ausies kaušelyje, abiejose alkūnėse, nugaroje, abiejų kelių srityse, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, muštas žaizdas kairėje momeninėje srityje, kairio antakio lanko srityje, lūpų vidiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvas visame kūne atitinkamai išoriniams sužalojimams, krūtinkaulio kūno skersinį lūžį tarp 2 ir 3 šonkaulių porų, kairės pusės 8 ir 9 šonkaulių kremzlinių galų ir 9, 10 užpakalinių galų lūžius, kraujosruvą po blužnies kapsule, galvos smegenų sumušimus kairiojo pusrutulio smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujo išlajas po voratinkliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais, dėl V. B. padaryto galvos smegenų sumušimo, nespėjusių išsivystyti gyvybei gresiančioms išraiškoms kraujo išlajų, krūtinkaulio ir šonkaulių lūžių, paviršinių kepenų ir blužnies plyšimų padarymo, nesunkiai sutrikdė V. B. sveikatą.

6Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti: A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir skirti jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę; šią bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinti apėmimo būdu su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Tenkinti byloje pareikštą nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį dėl 2 524 litų dydžio turtinės ir 50 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

7Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis A. P. nusikalstami veiksmai iš V. B. nužudymo sunkinančiomis aplinkybėmis buvo perkvalifikuoti į nesunkų V. B. sveikatos sutrikdymą, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių viseto. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių A. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

8Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi nuteistojo A. P. parodymais, kurie yra prieštaringi ir nenuoseklūs, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams bei objektyviai nustatytoms aplinkybėms. Prieštaringi yra nuteistojo parodymai dėl konflikto kilusio tarp jo ir V. B. aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis teigė, kad jis nežino dėl ko jį puolė jam nepažįstamas vyriškis (V. B.), o teisme jau teigė, kad jis supyko ant V. B., kad šis neva veža J. K. pardavinėti kitiems vyrams. Tačiau tokius nuteistojo teisme duotus parodymus paneigė liudytojas K. S.. Šis liudytojas teisme parodė, kad jam su V. B. geriant alų, atėjo A. P. ir vienas kitą su V. B. pradėjo vadinti ožiais, prasidėjo muštynės, nugalėjo A. P.. A. P. išvarė V. B., bet šis po kiek laiko vėl atėjo, tuo metu A. P. nebuvo. Vėliau, atėjus A. P. ir pamačius sugrįžusį V. B., prasidėjo muštynės. Pirmas smūgius sudavė A. P. V. B., tada abu išsitraukė po peilį. Muštynių metu V. B. tik dengėsi galvą, nieko nesakė. V. B. norėjo pabėgti, bet A. P. neleido, pargriovė ant lovos ir mušė. Pas A. P. buvo savadarbis peilis, kaip virtuvinis, o pas V. B. atlenkiamas. A. P. mušė V. B. sakydamas, kad „gaidys zonoje buvai“, sakė „pripjausiu užmušiu“. Peilį A. P. išsitraukė iš rankovės ir laikė rankoje. Su teleskopine lazda peilio jis nesumaišė. A. P. daužė V. B., o po to išvilko. Liudytojas K. S. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto manymu, liudytojo K. S. parodymai yra itin reikšmingi, nes jie pagrindžia aplinkybes, kad A. P. turėjo peilį, ką jis pats neigė, kad turėjo motyvą ir tikslą nužudyti V. B., kadangi šis nepaklausė jo ir vieną kartą išvarytas iš K. S. buto vėl sugrįžo, grasinimą A. P. išsakė žodžiu dar prieš pradedant mušti V. B.. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nuteistojo A. P. parodymus apie jo naudotą smurtą prieš V. B.. Nuteistasis A. P. parodė, kad jis V. B. sudavė į stuburą, o kai šis išsitraukė peiliuką, tada dar gavo, kad pabūtų be sąmonės, V. B. sudavė apie 10, 15, 20 smūgių, daugiausia mušė rankomis. Apie 22.00 val. V. B. buvo išmestas iš buto, pasodintas ant laiptų. Šie nuteistojo parodymai, vertinant juos kartu su teismo medicinos specialisto išvada dėl V. B. padarytų kūno sužalojimų skaičiaus, lokalizacijos ir padarymo mechanizmo, leidžia daryti neabejotiną išvadą apie A. P. tyčios turinį. Teismas patikėjo nuteistojo A. P. parodymais, kad jis, išvilkęs V. B. iš ××× buto į lauką, pasodino jį prie namo laiptinės ant betoninių laiptų ir ten paliko, o pats sugrįžo atgal. Tačiau tokius nuteistojo A. P. parodymus paneigia liudytojų D. Ž. ir K. S. parodymai, kurie parodė, kad grįždami namo (D. Ž. iš giminaičių, K. S. - iš aludės) ant laiptų sėdinčio ar pasodinto V. B. nematė. Nuteistasis teigia, kad V. B. po jo suduotų smūgių bendrabučio kambaryje nejudėjo, buvo be sąmonės, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada M1035/11(02). Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad 2011-10-22 apžiūrint įvykio vietą ant įėjimo į bendrabutį laiptų pakopų, bendrabučio pastato viduje, koridoriuje, ant laiptų, vedančių į antrą aukštą link ××× buto, rasta dėmių, panašių į kraują. Specialisto išvadoje Nr. S535/11(01) patvirtinama, kad bendrabučio laiptinėje ant tako, tarp 1 bei 2 aukštų, bute Nr. ××× ir ant žolės rastose dėmėse yra V. B. kraujas su 99,9999999 procentų sutapimo galimybe. Šie duomenys patvirtina, kad A. P. V. B. išvilko iš buto Nr. ××× ir nuvilko toliau nuo pastato žole iki V. B. lavono radimo vietos.

9Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad V. B. buvo nužudytas 2011 m. spalio 21 d. nuo 18.30 iki 23.10 val. Tokia teismo išvada, apelianto nuomone, prieštaringa. Kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikotarpis yra inkriminuotas remiantis teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodomas galimas V. B. mirties laikas. Apelianto manymu, teismo medicinos specialisto išvada, susijusi su sužalojimų padarymo laiku, lokalizacija, jų padarymo mechanizmu, yra objektyvesnė nei liudytojų parodymai, kadangi specialisto išvadoje nurodyti duomenys yra paremti specialiomis žiniomis, moksliniais tyrimais, patvirtintomis metodikomis. Liudytojai A. B., V. M., D. Ž. parodė, kad laikotarpiu apie 21.00 - 22.00 val. V. B. buvo gyvas, tačiau ši aplinkybė neprieštarauja teismo medicinos specialistų nustatytam laiko tarpui, kada galėjo įvykti V. B. mirtis. Teismo medicinos ekspertai nurodo, kad V. B. galėjo mirti 8-16 val. iki lavoninių reiškinių užfiksavimo momento jo lavono apžiūros įvykio vietoje metu, tai yra tarp 2011-10-21 18.30 val. ir 2011-10-22 d. 2.30 val. Kadangi nė vienas iš aukščiau paminėtų liudytojų dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo nurodyti, kada A. P. grįžo namo į A. B. butą, laikytina, kad galimas nusikaltimo padarymo laikas, kurį teismo medicinos ekspertai nurodė išvadoje, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

10Apeliantė teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra faktinių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytą aplinkybę, kad A. P. nuvilko V. B. iki nužudymo vietos ir ten jam perpjovė gerklę. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 1035/11(02) nurodoma, kad V. B. lavone konstatuota vertikalios krypties didelės apimties odos nubrozdinimai dešinėje juosmens, sėdmens srityje bei dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje susidarę nuo dinaminio kontakto su gruoblėta plokštuma ir yra būdinga kūno vilkimui. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad nuo V. B. lavono radimo vietos link ( - ) namo laiptinės per pievą matosi išguldytos žolės takelis. Žolė išguldyta į lavono pusę. Ant išguldytos žolės takelio matosi raudonos spalvos skysčio dėmės panašios į kraują. Nuoplovose nuo žolės yra žmogaus kraujas, tačiau atlikus DNR tyrimą DNR profilio, tinkamo identifikavimui, negauta.

11Taip pat nepagrįstai teismas nuosprendyje nurodo, kad nebuvo tirta V. B. vilkėtos odinės striukės buvimo vieta, tamsios spalvos megztinio ir marškinėlių, rastų netoli lavono radimo vietos, priklausomybė. Įvykio vietos apžiūros protokole yra užfiksuota, kad buto, esančio ( - ), apžiūros metu rasta ir paimta tamsios spalvos striukė, kuri buvo pateikta biologinio (DNR) objektų tyrimo atlikimui. Ant minėtos striukės buvo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas V. B. DNR profilis su 99,9999999% tikimybe. Teisme liudytoju apklaustas ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas V. K. parodė, kad tyrimo metu buvo aiškintasi, kam priklauso drabužiai, rasti netoli lavono. Nukentėjusioji nurodė, kad tai brolio striukė ir viršutiniai rūbai. Tie rūbai buvo tirti, buvo skirtas biologinis DNR tyrimas, ant jų rasta V. B. kraujo, todėl pareigūnas padarė išvadą, kad tai nukentėjusiojo drabužiai. Be to, apeliantas pažymi, kad baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kiekvienoje byloje būtų atlikti visi įmanomi tyrimai ir ekspertizės, kad turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, ir kad to nepadarius pažeidžiamos įrodinėjimo tvarka ir kaltinamojo procesinės teisės (kasacinės nutartys Nr. 2K-463/2011, 2K-339/2011, 2K-509/2010).

12Apeliantės teigimu, V. B. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvada Nr. M 1035/11(02) ir joje konstatuotos aplinkybės ir teismo medicinos eksperto J. V. teisme duoti paaiškinimai įrodo, jog A. P. tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškoje būklėje buvusį V. B.. Smurto intensyvumas, V. B. suduotų smūgių skaičius, lokalizacija rodo kaltinamojo tyčios kryptingumą, nusikalstamų pasekmių siekimą. Pats nuteistasis ir liudytojai parodė, kad V. B. nesipriešino A. P.. Pats nuteistasis teigė, kad jis mušė V. B., kol šis neteko sąmonės, o po to išvilko į lauką. Nuteistojo A. P. versija, jog V. B. paliktas sėdėti ant įėjimo į bendrabučio pastatą laiptų ir būdamas priblėsusios sąmonės, nebendraujantis, savarankiškai nejudantis, per gana trumpą laiką galėjo su kažkuo susipykti taip stipriai, kad tas kažkas apsisprendė ir 19 pjūvių pasėkoje perpjovė V. B. kaklą, yra nereali ir nepagrįsta faktiniais bylos duomenimis. Byloje apklausti liudytojai parodė, kad V. B. su niekuo tą vakarą nebuvo susipykęs, nesiskundė, kad jam kas grasintų. Liudytojai V. B. apibūdino kaip ramų, nekonfliktišką žmogų. A. P., būdamas suaugęs, psichiškai sveikas žmogus, atlikęs peiliu mažiausiai 19 kartotinių horizontalių pjaunamųjų judesių kito žmogaus kakle, kuriais praktiškai atidalino žmogaus galvą nuo likusio kūno, negalėjo turėti kitokių tikslų ir siekių nei norą atimti gyvybę, o tai patvirtina, kad A. P. veikė tiesiogine tyčia. Byloje surinktų duomenų visuma įrodo, kad A. P. suvokė, kad V. B. dėl prieš jį pavartoto fizinio smurto negali priešintis ir yra bejėgiškoje būsenoje, todėl A. P. padarytas nužudymas kvalifikuotinas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Taip pat A. P. pagrįstai inkriminuotas nužudymą kvalifikuojantis požymis - nužudymas itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). V. B. mirties priežastimi tapusi pjautinė kaklo priekinės dalies žaizda su ryklės ir antgerklio pilnu nupjovimu bei dešinės jungo venos daliniu pažeidimu, nulėmusiu išorinį nukraujavimą ir šoką, kuri buvo padaryta betarpiškai prieš pat mirtį veikiant kaklą aštriais ašmenimis daugybinių (nemažiau 19) kartotinių horizontalių pjaunamųjų judesių pasėkoje patvirtina, kad A. P. siekė sukelti kuo didesnį skausmą nukentėjusiajam ir siekė kuo skausmingesnės jo mirties.

13Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje nepaneigė, jog V. B. mirtis buvo smurtinė, t. y. kad buvo padaryta nusikalstama veika - nužudymas, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje, perkvalifikuodamas A. P. veiką ir pripažindamas jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, teismas nepasisakė apie tolimesnį V. B. nužudymo tyrimą (BPK 257 straipsnis, 303 straipsnio 5 ir 6 dalys).

14Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą.

15Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

16Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.

17Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktai).

18Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, kaltinant jį tuo, kad tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės V. B. tokiomis aplinkybėmis:

19A. P. 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 23.10 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir V. B., tyčia rankoje turėtu peiliu įdūręs V. B. tris kartus į dešinę plaštaką, du kartus į kairę blauzdą ir vieną kartą į dešinę blauzdą, tuo šiam padarydamas tris durtines žaizdas dešinės plaštakos nugarėlėje ir antrajame piršte, dvi durtines žaizdas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir vieną durtinę žaizdą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, taip pat spyrė ir kumščiais sudavė V. B. mažiausiai dešimt smūgių į veidą ir galvą, mažiausiai septynis smūgius į krūtinę ir nugarą, mažiausiai dvidešimt smūgių į pečių sritis ir rankas ir mažiausiai dvidešimt smūgių į juosmenį, sėdmenis ir kojas, tuo padarydamas V. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostuose, lūpose, kairės ausies kaušelyje ir ausies aplinkoje, krūtinės centrinėje dalyje ties krūtinkaulio viršutine dalimi ir kairiau jo, abiejų pečių srityse, abiejų rankų žastuose, alkūnėse, dilbiuose ir plaštakose, kairiojo klubo ir sėdmenų srityse, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, abiejų kojų kelių ir blauzdų priekiniuose paviršiuose ir kairės kojos išorinio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, nosies nugarėlėje ir dešiniajame sparnelyje, viršutinės lūpos dešinėje, smakre, abipus skruostuose ir žanduose, kairės ausies kaušelyje, abiejose alkūnėse, nugaroje, abiejų kelių srityse, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, muštas žaizdas kairėje momeninėje srityje, kairio antakio lanko srityje, lūpų vidiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvas visame kūne atitinkamai išoriniams sužalojimams, krūtinkaulio kūno skersinį lūžį tarp 2 ir 3 šonkaulių porų, kairės pusės 8 ir 9 šonkaulių kremzlinių galų ir 9, 10 užpakalinių galų lūžius, kraujosruvą po blužnies kapsule, galvos smegenų sumušimus kairiojo pusrutulio smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujo išlajas po voratinkliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais ir V. B. praradus sąmonę dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ir daugybinių sužalojimų, pasinaudodamas šia V. B. bejėgiška būkle, paėmė V. B. už megztinio apykaklės ir ištempė jį iš minėto buto į kiemą šalia pastato, adresu ( - ), tuo šiam padarydamas vertikalios krypties didelės apimties odos nubrozdinimus dešinėje juosmens, sėdmens srityje bei dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, ir rankoje turėtu peiliu mažiausiai devyniolikos pjautinių judesių pasėkoje perpjovė V. B. kaklą, tuo šiam padarydamas pjautinę kaklo priekinio paviršiaus viršutinės dalies žaizdą su ryklės ir antgerklio pilnu bei dešinės jungos venos daliniu nupjovimu, kuri sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą ir šoką, nuo ko V. B. vietoje mirė.

20Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad toks A. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino tik iš dalies.

21Teismas konstatavo, kad faktiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 22 val. bute, adresu ( - ), konflikto tarp A. P. ir V. B. metu kilus muštynėms, A. P. padarė V. B. kaltinime nurodytas durtines žaizdas peiliu dešinėje rankoje ir abiejuose kojose bei daugybinius kūno sužalojimus, suduodant rankomis ir kojomis, veido, galvos, pečių, krūtinės, nugaros, sėdmenų, rankų ir kojų srityse, tačiau jokie faktiniai duomenys nepatvirtina A. P. kaltinimo inkriminuotų aplinkybių, kad jis praradusį sąmonę V. B., paėmęs už megztinio apykaklės, ištempė iš minėto buto ir nutempė į kiemą, šalia ( - ), tuo jam padarydamas vertikalios krypties didelės apimties odos nubrozdinimus dešinėje juosmens, sėdmens srityje bei dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, ir rankoje turėtu peiliu mažiausiai devyniolikos pjautinių judesių pasėkoje perpjovė V. B. kaklą. Teismas nurodė, kad tokia kaltinimo dalis grindžiama prielaidomis, o bylos įrodymai leidžia daryti išvadą, kad dėl A.P. veiksmų V. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl teismas A. P. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktų perkvalifikavo į BK 138 straipsnio 1 dalį ir už šio nusikaltimo padarymą jį nuteisė.

22Prokurorė, nesutikdama su skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių A. P. pareikštą kaltinimą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus. Prokurorė prašo skundžiamą teismo nuosprendį pakeisti: A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, ir skirti jam 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti, apėmimo būdu, su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-01-31 nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Tenkinti byloje pareikštą nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį dėl 2 524 litų dydžio turtinės ir 50 000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

23Prokurorės prašymai tenkintini.

24Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

25Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia bei logiška grandine. Įstatymas nė vienai iš paminėtų įrodymų grupių neteikia pirmenybės. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/214; Nr. 2K-509/2010).

26Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tuo pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstą išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina A. P. pareikšto kaltinimo dėl V. B. kvalifikuoto nužudymo. Netinkamas bylos faktinių aplinkybių nustatymas nulėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, neteisingos bausmės paskyrimą bei netinkamą byloje pareikšto civilinio ieškinio išsprendimą.

27Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus kaltu pripažino iš dalies.

28Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. P. parodė, kad įvykio dieną (2011-10-21) išgėrinėjo, iš pradžių pas V. M., pas kurią gyveno, po to pas J. K.. Atėjo V. (B.), kuris pradėjo jam nurodinėti, dėl to jis pasiuntė V. B. ,,ant trijų raidžių“ ir sudavė jam į stuburą. V. B. pradėjo nurodinėti ir J. K., kur ši turi važiuoti, tada jis dar jam sudavė. Po to V. B. išsitraukė nedidelį peiliuką, kurį jis išmušė ir nuspyrė, tada V. B. dar gavo, kad be sąmonės pabūtų. Apie 22 val. V. B. buvo išmestas iš buto, pasodintas ant laiptų. Jis pats grįžo atgal. Jis sėdėjo su kaimyne, kuri skundėsi, kad vyras ją skriaudžia, todėl jis norėjo jam sulaužyti stuburą, bet kaimynė neleido. Pasėdėjęs, nuėjo į namus ir atsigulė miegoti. Jis V. B. ištempė už kupros į lauką ir pasodino ant laiptų, bet jam gerklės nepjovė. Jis peilio neturėjo, nes jis gali ir be peilio žmogų priboksuoti. V. B. užmušti negrasino. Stovinčiam V. B. jis sudavė 10, 15, 20 smūgių, daugiausia rankomis, ir gulinčiam sudavė porą kartų. Jis pats nuo V. B. smūgių negavo. Išvilkus V. B., J. K. bute buvo kraujo, siena ir grindys buvo kruvinos. Jis matė kaip bėga kraujas. Jo drabužiai buvo supilti alumi, ar buvo kruvini nematė. Jis aplamdė V. B. nosį, stuburą, nes supyko sužinojęs, kad jis veža kaimynę prievartauti. Jis pats nematė kaip kaimynę veža pas vyrus, jam apie tai sakė K. (S.). Jis buvo pas kaimynę, kai atėjo V. B. ir pasakė jai ,,renkis, važiuojam“, dėl to jis labai supyko. Įvykio dieną buvo gerai išgėręs (3 t. 141-142 b. l.).

29Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti kaltinamojo A. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Duodamas pirminius parodymus iš karto po įvykio - 2011-10-23 A. P., dalyvaujant gynėjui, nurodė, kad 2011-10-21, po pietų vykusių įvykių nelabai prisimena, nes pas jį prasta atmintis. Prisimena tik tai, kad jis kažkaip atsidūrė pas kaimynę vardu J. (byloje nustatyta – J. K.), gyvenančią bute Nr. ×××, ten buvo kažkoks jam nepažįstamas vyras, kuris iš kažkur išsitraukė peilį ir jį (nuteistąjį) puolė. Pastebėjo, kad peilio geležtė buvo gan ilga, apie 10-15 cm ilgio, plona. Dėl ko vyriškis jį puolė nežino, jis gynėsi, spyrė vyriškiui į galvą, vyriškis nukrito ant grindų, krisdamas galva trenkėsi į sieną. Nukritęs vyriškis pametė turėtą peilį. Jis peilio neėmė. Jam nusisukus vyriškis vėl jį puolė iš nugaros, stvėrė už megztinio ir pradėjo smaugti. Jis išsilaisvinęs pradėjo vyriškį spardyti kojomis ir smūgiuoti kumščiais, mano, kad spyrė 10-15 kartų, ranka sudavė tik kelis kartus. Tuo metu buvo išgėręs. Vyriškis nuo jo suduotų smūgių buvo nukritęs ant grindų, jis tuo metu vyriškiui įspyrė į šoną, pilvą, nugarą. Jis pats nustojo spardyti vyriškį, nes pažiūrėjęs, kaip jis atrodo, jam jo pagailo, nes jam iš galvos ir nosies bėgo kraujas, po akimi buvo kraujosruva. Vyriškis buvo sąmoningas, kvėpavo. Konfliktą matė J. K. ir dar kažkoks vyriškis, bet jie į konfliktą nesikišo. Po to jis paėmęs vyriškį už megztinio apykaklės iš nugaros ištempė iš buto Nr. ××× ir nutempė į lauką prie laiptinės, t. y. tempė jį laiptais iš antro aukšto į pirmąjį, po to pro laiptinės duris į lauką. Vyriškis tempiamas nesipriešino. Vyriškį pasodino lauke prie laiptinės ant betoninių laiptų. Iš buto vyriškį ištempė truputį prieš 22 val., kadangi jis nuo 22 val. turi būti namuose dėl jam paskirto namų arešto. Palikdamas vyriškį prie laiptinės aplinkui kitų žmonių nematė, jis pats grįžo į antro aukšto koridorių, ten parūkė ir nuėjo namo. Grįžęs namo pasiėmė raktą nuo dušo patalpos ir nuėjo maudytis. Duše buvo apie puse valandos po to nuėjo namo, ten apie pusvalandį pažiūrėjo televizorių ir užmigo. Kitą dieną skalbė savo drabužius ir valė sportinius batus, nes jie buvo purvini. Jis vyriškio, kurį ištempė iš kambario Nr. ××× nežudė, jam kaklo nepjovė ir rankose jokio peilio neturėjo (2 t. 73-75 b. l.). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai (2012-07-13) A. P. patvirtino pirminius savo parodymus, papildomai nurodydamas, kad jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas grumtynių su V. (B.) metu, kai šis iš nugaros jį puolė su peiliu rankoje. Jis iš V. B. rankos peilį išmušė, kur dingo peilis nežino. Jis, vartodamas alkoholinius gėrimus, niekada peilių nesinešioja, stengiasi, kad jų šalia nebūtų ir niekada girtas į rankas peilių neima (2 t. 79-80 b. l.).

30Įtariamajam A. P. pasiūlius duoti parodymus ir papasakoti bei parodyti vietoje viską, kas jam žinoma apie nusikaltimą, bei parodyti tikslią įvykio vietą, įtariamasis A. P. vykti į įvykio vietą ir papasakoti bei parodyti joje viską, kas jam žinoma apie nusikaltimą, bei parodyti tikslią įvykio vietą atsisakė. Atsisakymą motyvavo tuo, kad jis bijo suklaidinti teisėsaugos pareigūnus, nes neprisimena tikslios tos dienos įvykių eigos, kadangi buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų (2 t. 81 b. l.).

31Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. pareiškė, kad jis yra davęs parodymus apie visus to vakaro įvykius, kuriuos gerai prisiminė (4 t. 83 b. l.).

32Palyginus nuteistojo A. P. viso proceso metu duotų parodymų turinį, darytina išvada, kad jis nėra visiškai nuoseklus ir nekintantis, skiriasi nuteistojo A. P. parodymai dėl konflikto su V. B. pradžios, konflikto priežasties, tačiau viso proceso metu nuteistasis A. P. neigė konflikto metu turėjęs peilį ir perpjovęs gerklę V. B..

33Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo A. P. parodymus, kad jis konflikto su V. B. metu bute Nr. ××× neturėjo peilio, ir nustatė, kad A. P. konflikto su V. B. metu minėtame bute peiliu sužalojo V. B. dešinę ranką ir abi kojas. Tačiau teismas besąlygiškai patikėjo nuteistojo parodymais, kad jis V. B. gerklės neperpjovė, sumuštą V. B. apie 22 val. ištempė iš buto į lauką ir ten paliko sėdintį ant laiptų prie bendrabučio durų, o pats sugrįžo į bendrabutį ir iš ten niekur po 22 val. išėjęs nebuvo, konstatuodamas, kad byloje nesurinkta įrodymų paneigiančių tokius nuteistojo A. P. parodymus.

34Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes ji padaryta neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos, todėl neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių V. B. nužudymą mačiusių liudytojų, nerastas nužudymo įrankis (peilis), tačiau nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos analizė, susiejus juos į vientisą loginę grandinę, leidžia susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. P. kaltumo įvykdžius V. B. tyčinį nužudymą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

35Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-10-21 iki 22 val. bute, adresu ( - ), išgertuvių metu tarp A. P. ir V. B. įvyko tarpusavio konfliktas, peraugęs į muštynes, kurių metu nukentėjusysis V. B. buvo stipriai sumuštas ir sužalotas. Šias aplinkybes nurodė ne tik nuteistasis A. P., bet ir įvykio vietoje buvę ir konfliktą bei muštynes betarpiškai stebėję liudytojai K. S. ir J. K. bei vėliau į butą Nr. ××× atėjusi liudytoja V. M..

36Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną (2011-10-21) jis, jo sugyventinė J. K. ir V. B., bute, adresu ( - ), vartojo alkoholinius gėrimus. Atėjus A. P., tarp pastarojo ir V. B. kilo konfliktas kalbant apie zoną. A. P. ir V. B. vienas kitą pradėjo vadinti ,,ožiais“, ,,gaidžiais“, ,,žąsinais“. Iš pradžių A. P. išvarė V. B. ir išėjo pats. Po to, antrą kartą atėjus V. B. ir A. P., A. P. pradėjo muštynės, pirmas suduodamas smūgį A. P., po to abu išsitraukė peilius. A. P. turėjo savadarbį peilį, tokį kaip virtuvinis, kurį išsitraukė iš rankovės, o V. B. turėjo atlenkiamą peilį. A. P. stipriai mušė V. B., šis nieko nesakė tik dengėsi galvą. V. B. norėjo pabėgti, bet A. P. neleido, vis jį mušė rankomis ir kojomis. A. P., mušdamas V. B., sakė, kad ,,gaidys“ zonoje buvai, sakė ,,pripjausiu užmušiu“. A. P. daužė V. B., o po to jį išvilko, matėsi kraujo šliužės per visą koridorių, laiptai buvo pritaškyti kraujo. Jis matė vilkimo žymes ir kraują, grįždamas iš aludės, kuri užsidarė apie 22 val. (3 t. 88-89 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. S. davė analogiškus parodymus, be to, nurodydamas, kad pamatęs stipriai mušamą V. B., jis išėjo į aludę, kurioje buvo iki 22 val. Grįžęs namo juose rado tik J. K. (2 t. 60-61 b. l.). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino teisme, nurodydamas, kad jie yra teisingi (3 t. 88-89 b. l.).

37Liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011-10-21 pas juos su K. S. atėjo A. P. ir V. B., kurie tarpusavyje sukonfliktavo, vienas kitą pradėjo vadinti negražiais žodžiais ir tarp jų parsidėjo muštynės, mušėsi kumščiais, po to pas A. P. atsirado peilis, kurį atsinešė pats A. P., peilis buvo savos gamybos, pas V. B. peilio nepastebėjo. Konfliktas tarp A. P. ir V. B. įvyko dėl jos. V. B. ją per prievarta veždavo į Šančius, palikdavo ten ir liepdavo pabūti su kitais vyrais, už tai jis gaudavo pinigų. Tačiau apie tai ji niekam, be K. S., nėra sakiusi, iš kur tai sužinojo A. P. nežino, ji A. P. pagalbos neprašė. A. P. ir V. B. iš jos buto išėjo vienas kitą išvesdami, niekas nieko nevilko, kas vyko už durų nematė. A. P. kvietė V. B. į lauką pasikalbėti (3 t. 140-141 b. l.).

38Liudytoja V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu A. P. pas juos gyveno. 2011-10-21 po pietų atėjo kaimynė J. K. ir pasakė, kad ją kviečia A. P.. Ji nuėjo į J. K. kambarį, ten tupėjo sumuštas V. B., ji suprato, kad jį sumušė A. P.. J. K. pasakius, kad V. B. ją veža kažkokiems vyrams, kaip suteneris, V. P. paėmė jį už ,,karšienės“ ir išvedė į lauką, sakė numetė nuo laiptų, užtruko gal 5 minutes. Ji į savo kambarį grįžo apie 22 val. ir nuėjo miegoti. Jos sugyventinis A. B. tuo metu žiūrėjo televizorių, kada grįžo A. P. nematė. Neprisimena, ar A. P. drabužiai buvo kruvini, bet kitą dieną A. P. skalbėsi drabužius, kuriuos prieš tai vilkėjo, ir kedus. Jam beskalbiant atvažiavo policija su šunimis. Šunys nuvedė į butą, kur jie išvakarėse gėrė (3 t. 62 b. l.).

39Aptarti nuteistojo ir liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2011-10-21 bendrabutyje, adresu ( - ) A. P. prieš nukentėjusįjį V. B. naudojo intensyvų fizinį smurtą, suduodamas jam daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir tokiu būdu V. B. padarė daugybinius, specialisto išvadoje Nr. M1035/11(2), konstatuotus kūno sužalojimus. Nors nuteistasis A. P. kategoriškai neigė konflikto metu turėjęs ir naudojęs peilį, tačiau peilio turėjimo faktą muštynių metu nurodė liudytojai K. S. ir J. K., kurie vienodai teigė, kad A. P. muštynių metu buvo išsitraukęs savadarbį peilį, o peilio naudojimo faktą muštynių metu patvirtino specialistas Specialisto išvadoje Nr. M1035/11(2) konstatavęs, kad nukentėjusiajam be daugybinių įvairių muštinių sužalojimų, padarytų kietais bukais riboto ir neriboto paviršiaus daiktais, buvo padarytos ir durtinės žaizdos: trys dešinėje plaštakoje, dvi kairėje blauzdoje ir viena dešinėje blauzdoje aštriai žalojančiais daiktais (1 t. 66-79 b. l.). Taip pat aptartais nuteistojo, liudytojų J. K. ir V. M. parodymais nustatytas faktas, kad nuteistasis A. P. ir stipriai sumuštas V. B. iš buto Nr. ××× pasišalino kartu apie 22 val., nuteistajam ištempiant V. B. iš buto už kupros į lauką.

40Nors nuteistasis teigia V. B. į byloje nustatytą jo nužudymo vietą nevilkęs ir jam gerklės neperpjovęs, o palikęs jį ant laiptų prie bendrabučio laiptinės, tokia nuteistojo versija paneigta byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma.

41Byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris nuteistojo A. P. nurodytu laiku - apie 22 val., nurodytoje vietoje – ant laiptų prie bendrabučio, esančio ( - ), laiptinės būtų matęs V. B.. Liudytojas K. S., grįždamas į bendrabutį 22 val. iš aludės, V. B. prie laiptinės nematė, tačiau bendrabučio koridoriuje ir ant laiptų matė vilkimo žymes ir kraują. Šią aplinkybę patvirtina ir buto apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t. 26-58 b. l.) bei specialisto išvada Nr. S-535/11(01) (1 t. 122-124 b. l.), kuriuose užfiksuota, kad bendrabučio laiptinėje rastas žmogaus kraujas, o atlikus DNR tyrimą gautas V. B. DNR profilis su 99,9999999%. Liudytoja D. Ž., grįžusi į bendrabutį tarp 22 val. ir 22.30 val., jokių asmenų prie bendrabučio durų taip pat nematė (4 t. 81-83 b. l.).

42Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta (2011-10-22 apžiūros protokolas), kad V. B. lavonas su perpjauta gerkle buvo rastas pievoje prie krūmų, 54,5 metrų atstumu nuo ( - ) namo laiptinės, prie kurios, nuteistojo teigimu, jis paliko V. B.. Nustatyta, kad nuo lavono radimo vietos link ( - ) namo yra 39 metrų ilgio išguldytas žolės takelis, ant kurio rastas kraujas, ant 15,5 m asfaltuotos dangos ir asfaltuoto takelio, einančio nuo ( - ) namo laiptinės link ( - ) namo ir už jo dėmių panašių į kraują neužfiksuota (1 t. 8-24 b. l.).

43Specialisto išvadoje Nr. M 1035/11(02) konstatuota, kad tikėtina, jog V. B. išnykusios sąmonės ar priblėsusio sąmonės būsenoje galėjo būti kažkur velkamas aukštielninkas už rūbų pečių juostos ar apykaklės, pažastų ar rankų. V. B. kūne konstatuoti vertikalios krypties didelės apimties odos nubrozdinimai dešinėje juosmens, sėdmens srityje bei dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje susidarę nuo dinaminio kontakto su gruoblėta plokštuma ir yra būdinga kūno vilkimui. Daugybiniai įvairaus pobūdžio ir masto V. B. padaryti sužalojimai (odos nubrozdinimai veido, galvos, rankų, nuogaros, sėdmenų, kojų srityse, minkštųjų audinių kraujosruvos visame kūne, krūtinkaulio ir šonkaulių lūžai, galvos smegenų sumušimai), medicininiu požiūriu yra vienodo senumo, susidarę ne daugiau kaip 4 valandų laikotarpyje iki mirties. V. B. mirė 8-16 val. iki lavoninių reiškinių užfiksavimo momento jo lavono apžiūros įvykio vietoje, t. y. tarp 2011 m. spalio 21 d. 18:30 val. iki 2011 m. spalio 22 d. 02:30 val. Mirties priežastimi tapo pjautinė kaklo priekinės dalies žaizda su ryklės ir antgerklio pilnu nupjovimu ir dešinės jungo venos daliniu pažeidimu. Tai sukėlė išorinį nukraujavimą ir šoką. Sužalojimas padarytas betarpiškai prieš pat mirtį (kelios keliolika minučių), veikiant kaklą aštriais ašmenimis daugybinių (ne mažiau 19) kartotinių horizontalių pjaunamųjų judesių pasėkoje. Pjauta per rūbus. Atviras kaklo organų ir kraujagyslių sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo masto kriterijus ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi (1 t. 66-79 b. l.).

44Toks specialisto išvadoje nustatytas V. B. padarytų sužalojimų mechanizmas, nustatytų sužalojimų padarymo laikas (mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas betarpiškai prieš pat mirtį (kelios keliolika minučių), visi kiti sužalojimai vienodo senumo, padaryti ne daugiau kaip 4 valandų laikotarpyje iki mirties) ir pasekmės, įvertinus šiuos objektyvius duomenis liudytojų K. S. ir J. K. (mačiusių 2011-10-21 iki 22 val. A. P. smurtinius veiksmus prieš V. B. ir patvirtinusių, kad įvykio metu A. P. turėjo peilį), nuteistojo ir liudytojos V. M. (nurodžiusių sužaloto V. B. pašalinimo iš buto Nr. ××× aplinkybes – buvo iš buto išvilktas), liudytojų K. S. ir D. Ž. (grįžusių į bendrabutį po 22 val., bet prie įėjimo durų nemačiusių nei V. B., nei kitų pašalinių asmenų) parodymų bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų (V. B. lavonas rastas 54,5 metrų atstumu nuo ( - ) namo laiptinės, nuo lavono radimo vietos link ( - ) namo yra 39 metrų ilgio išguldytas žolės takelis ir 15,5 m asfaltuotos dangos ir asfaltuoto takelio) kontekste, leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad V. B. po jam padarytų daugybinių kūno sužalojimų bute Nr. ×××, būdamas išnykusios ar priblėsusio sąmonės būsenoje, iš buto Nr. ××× buvo išvilktas į lauką ir nuvilktas 54,5 metrų atstumu nuo bendrabučio laiptinės prie krūmų ir ten nužudytas, perpjaunant jam kaklą, ir tokius smurtinius veiksmus atliko A. P..

45Tokią išvadą patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Įvykio vietos apžiūros metu buvo naudojamas tarnybinis šuo „Rida“. Tarnybinio šuns panaudojimo akte užfiksuota, kad tarnybinis šuo „Rida“ apuostęs surastą V. B. lavoną, atsekė iki ( - ) namo laiptinės ir viduje pėdsakus pametė (1 t. 61 b. l.). Kaip liudytojas byloje apklaustas kinologas J. A., parodė, kad šiuo 10 min. ėjo pėdsakais nuo lavono, kuris gulėjo prie krūmų, ir atsekė iki antro aukšto 15 buto, tačiau jis, matydamas aplinkui kates, šunis ir vaikus, suabejojo šuns veiksmais, todėl akte užrašė, jog šuo atsekė tik į bendrabučio pirmą aukštą. Liudytojas nurodė, kad šuo atsimena ir žudikui ir nužudytajam priklausančius kvapus ir eina pagal kvapą pradiniame taške. Šuo praėjo pro A. P., nes kreipė dėmesį į pradinį tašką (3 t. 181-182 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tarnybinio šuns ,,Rida“ panaudojimo akte užfiksuoti duomenys ir liudytojo J. A. nurodytos aplinkybės, įvertinus juos anksčiau aptartų įrodymų (specialisto išvadų, nuteistojo ir liudytojų parodymų bei įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų) kontekste, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. P., išvilkęs V. B. iš buto Nr. ×××, jį iš karto nuvilko į nužudymo vietą, o ne paliko prie laiptinės durų, kaip teigia nuteistasis A. P..

46Be to, byloje nėra nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti nuteistojo teiginius, kad jis nuo 22 val. buvo bendrabutyje ir niekur iš jo išėjęs nebuvo. Byloje yra liudytojai, kurie patvirtina A. P. bendrabutyje matę tik apie 23 val. Liudytoja D. Ž. papildomai apklausta apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2001-10-21 namo iš giminių grįžo apie 22-23 val., tiksliai laiko nepamena, anksčiau duodama parodymus prisiminė tikslesnį laiką (galėjo būti apie 22-22.30 val.). Grįždama į bendrabutį prie durų nieko nematė, jokių kitų žmonių, nieko nebuvo. Nieko nematė ir nesutiko ir bendrabutyje, jie iš karto nuėjo į savo kambarį. Po to ji išėjo į koridorių ir atsisėdo prie balkono, tada atėjo A. P. ir jie pradėjo kalbėtis. Ji su A. P. kalbėjo ir rūkė apie 3 valandas, išsiskyrė apie 2-3 val. nakties. Ji sakė A. P., kad vyras ją skriaudžia, dėl to A. P. labai susinervavo, norėjo eiti aiškintis su jos vyru. Liudytoja patvirtino savo ankstesnius ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus, kad su A. P. buvo kalbama apie peilius ir A. P. turėjo peilį. A. P. buvo susižeidęs nykštį, kuris buvo subintuotas (4 t. 81-83 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme papildomai apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad A. P. pas jį su sugyventine V. M. gyveno pusę metų. 2011 m. spalio 21 d. A. P. iš namų išėjo apie pietus, grįžo apie 2 val. nakties. Įvykio dieną jis su A. P. išgėrė sidro butelį ir tris bonkutes kosmetinio spirito. Grįžus sugyventinei, jis pasijuto apsvaigęs nuo spirito, todėl nuėjo atsigulti ir užmigo. Iki atsigulant A. P. buvo namuose. Jis užmigo apie 14-15 val., pabudęs apie 21 val. nieko namuose nerado, nei A. P., nei sugyventinės. Apie 22 val. parėjo namo labai apgirtusi sugyventinė V. M.. V. M. gėrė ××× kambaryje, nes jame nuolatos girtaujama. Apgirtęs A. P. grįžo apie 23 val., trumpai pabuvęs virtuvėje, vėl išėjo, po to grįžo apie 2 val. nakties. Jo žiniomis A. P. iki 2 val. nakties balkone rūkė su kaimyne D. Ž., bet jis pats to nematė. A.P. namo grįžo apie 2 val. nakties. Kitos dienos ryte A. P. skalbėsi savo drabužius, kokius drabužius išsiskalbė jis nematė. Įvykio vakarą, kad A. P. būtų sužalotas nematė, nes kai grįžo A. P. kambaryje buvo prietema, be to, jis blogai mato (4 t. 79-81 b. l.).

47Taigi iš liudytojos D. Ž. parodymų matyti, kad liudytoja, grįžusi į bendrabutį apie 22-23 val., nei bendrabučio viduje, nei prie bendrabučio lauke, jokių žmonių nesutiko ir nematė. Sprendžiant pagal liudytojos nurodytą jos grįžimo į bendrabutį laiką (22-23 val.), bendravimo su A.P. trukmę (apie 3 val.) ir jų išsikyrimo laiką (apie 2-3 val. nakties), darytina logiška išvada, kad liudytoja D. Ž. nuteistąjį A. P. bendrabutyje sutiko apie 23 val. Liudytojas A. B. taip pat parodė, kad A. P. į kambarį grįžo apie 23 val. ir trumpai pabuvęs virtuvėje vėl išėjo, po to grįžo namo tik apie 2 val. Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis grįžęs iš aludės namo po 22 val. namuose, kur prieš tai buvo girtaujama, rado tik savo sugyventinę J. K.. Taigi įvertinus aptartus liudytojų parodymus darytina pagrįsta išvada, kad A. P. nuo 22 val., kai šis išvilko V. B. į lauką, iki 23 val., kai jis grįžo į A. B. butą, kuriame laikinai gyveno, niekas nematė. Liudytojos V. M. parodymai, kad A. P., išvilkęs į lauką V. B., grįžo gal po 5 minučių, vertinami kaip nepatikimi, nes įvykio metu liudytoja buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (liudytojas A. B. parodė, kad V. M. grįžo namo apie 22 val. labai apgirtusi), todėl jos tiksli orientacija laike kelia pagrįstų abejonių, be to, šios aplinkybės nepatvirtina kiti bylos įrodymai.

48Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad V. B. buvo nužudytas kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2011 m. spalio 21 d. nuo 18.30 val. iki 23.10 val., A. P. smurtiniais veiksmais – perpjaunant kaklą peiliu, o tai įrodo tiesioginį priežastinį ryšį tarp nuteistojo A. P. smurtinių veiksmų ir pasekmių - nukentėjusiojo V. B. mirties, todėl A. P. privalo atsakyti už tyčinį V. B. nužudymą.

49Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje nurodyti faktiniai duomenys, teismo įvertinti kaip nepatvirtinantys A.P. pateikto kaltinimo dėl V. B. nužudymo, įvertinti atsietai nuo kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų, todėl dėl jų įrodomosios vertės padarytos neteisingos, bylos įrodymų visumai prieštaraujančios išvados.

50Teismo nurodyta aplinkybė, kad ant nukentėjusiojo dėvėtų kelnių ir trumpikių medžiagos nėra kontaktui su grublėtu paviršiumi būdingų pažeidimų, logiškai paaiškinama byloje nustatytomis kitomis faktinėmis aplinkybėmis. Specialisto išvada nustatyta, kad ant nukentėjusiojo kūno rasti vilkimui būdingi nubrozdinimai, o įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad V. B. lavonas surastas iki blauzdų vidurio nusmauktomis kelnėmis ir apnuogintomis sėdmenimis, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusysis buvo velkamas nusmauktomis kelnėmis ir trumpikėmis, todėl ant jo dėvėtų kelnių ir apatinių rūbų nenustatyta tempimui gruoblėtu paviršiumi būdingų audinio pažeidimų. Automobilių stovėjimo aikštelėje ir 15,5 m. ilgio takelyje nekonstatuotas kraujo pėdsakų buvimas nepaneigia specialisto išvados, kad V. B. lavonas buvo velkamas grublėtu paviršiumi, nes nustatyti tokio pobūdžio kūno pažeidimai. Dėl teismo nurodytų byloje nenustatytų V. B. odinės striukės ir jo telefono dingimo aplinkybių, nukentėjusiojo drabužių, rastų tarp ( - ) namų Nr. ( - ), trijų metrų atstumu nuo ( - ) namo ir 8 metrų atstumu nuo ( - ) namo, atsiradimo aplinkybių pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas liudytojas V. K., kuris paaiškino byloje atlikto ikiteisminio tyrimo aplinkybes ir atliekamų ikiteisminio tyrimo veiksmų apimtį (3 t. 106-107; 182-183 b. l.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ikiteisminio tyrimo subjektams pareigos atlikti visus įmanomus BPK numatytus proceso veiksmus, BPK taip pat nenustato kiek ir kokių rūšių turi būti surinkta įrodymų, kad teismas galėtų padaryti išvadą, jog padaryta nusikalstama veika ir tą veiką padaręs asmuo yra kaltas. Be to, baudžiamajame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, kad baudžiamajame procese neturi būti įrodinėjama iki begalybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-27/2009, 2K–522/2006). Minėta, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/214; Nr. 2K-509/2010). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus ir teisme ištirtus bei patikintus įrodymus, sprendžia, kad šioje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teismui daryti išvadą dėl padarytos nusikalstamos veikos ir tą veiką padariusio asmens kaltumo.

51Teismo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo A. P. slapto sekimo metu darytuose garso įrašuose ir byloje esančių pokalbių įrašų ištraukose nėra A. P. prisipažinimo dėl V. B. nužudymo, taip pat kad nėra vaizdo įrašų, nors tokius teismo nutartimi buvo leista daryti, bet jie nebuvo daromi, nei patvirtina V. P. kaltumą, nei jį paneigia, todėl šie duomenys nagrinėjamos bylos kontekste įrodomosios reikšmės neturi.

52Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra pakankamai patikimų įrodymų iš skirtingų šaltinių leidžiančių daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad A. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia nužudė V. B.. Pagal byloje nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes darytina išvada, kad V. P., atlikdamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį V. B., perpjaudamas jam kaklą peiliu, suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

53Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinimas įvykdęs kvalifikuotą nužudymą, numatytą BK 129 straipsnio 2 ir 6 punktuose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia A.P. nusikalstamos veikos kvalifikacija atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

54Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog apie bejėgiškumo būseną teismas sprendžia pagal konkrečias nukentėjusiojo fizinę ar psichinę būklę apibūdinančias aplinkybes. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kai kaltininkas suvokia nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir ja pasinaudodamas atima gyvybę. Be to, nusikalstama veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą ir tada, kai nužudomas asmuo, tapęs bejėgiškos būklės dėl kaltininko ar jo bendrininkų panaudoto fizinio smurto ar kitokių veiksmų, jei sumanymas nužudyti kilo po to, kai nukentėjusysis tapo bejėgiškos būklės po tokio smurto ar kitokių veiksmų panaudojimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2009, 2K-77/2010, 2K-146/2014, 2K-164/2014 2K-72-746/2015). Taigi teismas, pripažindamas asmenį kaltu nužudžius bejėgiškos būklės žmogų, turi vertinti aplinkybes, susijusias su tuo, ar nukentėjusysis galėjo gintis, aktyviai pasipriešinti kaltininkui ar kitaip vengti pavojaus, taip pat tai, ar kaltininkas suvokė bejėgišką nukentėjusiojo būklę.

55Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014 2K-72-746/2015).

56Nagrinėjamoje byloje, aukščiau aptartų įrodymų visuma, nustatyta, kad nukentėjusysis V. B. bute, adresu ( - ), buvo stipriai sužalotas, jam buvo padarytos durtinės žaizdos peiliu rankoje ir abiejose kojose bei daugybiniai viso kūno, tarp jų ir gyvybei svarbių organų – galvos ir krūtinės, sužalojimai suduodant smūgius rankomis bei kojomis. Visus sužalojimus minėtame bute V. B. padarė nuteistasis A. P.. V. B., būdamas stipriai sužalotas, iš minėto buto savarankiškai pasišalinti jau nebegalėjo, todėl A. P., paėmęs V. B. už megztinio apykaklės, ištempė iš buto į lauką ir nutempęs į byloje nustatytą nužudymo vietą peiliu perpjovė kaklą ir tokiu būdu jį nužudė. Tokios byloje nustatytos įvykio aplinkybės liudija, kad V. B. dar būdamas bute, adresu ( - ), dėl nuteistojo A. P. panaudoto fizinio smurto, tapo bejėgiškos būklės ir dėl tokios būklės negalėjo gintis ir aktyviai pasipriešinti A. P.. Nuteistasis A. P., matydamas tokios būklės nukentėjusįjį V. B., suvokė, kad tokia jo būklė yra bejėgiška.

57Aptariamoje byloje taip pat objektyviai nustatyta, kad nuteistasis A. P. prieš nukentėjusįjį V. B. naudojo intensyvų fizinį smurtą ir ne vieną kartą. Specialisto išvadomis nustatyta, kad V. B., dar esant gyvam, buvo padarytos 3 durtinės žaizdos peiliu dešinėje rankoje ir abiejose blauzdose, suduota rankomis ir kojomis mažiausiai 10 smūgių į veidą ir galvą, mažiausiai 7 smūgiai į krūtinę ir nugarą, mažiausiai 20 smūgių į pečių sritis ir rankas ir mažiausiai 20 smūgių į juosmenį, sėdmenis ir kojas, ir tokiu būdu V. B. padaryti daugybiniai veido, galvos, krūtinės, nugaros, rankų ir kojų sužalojimai su krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiais, galvos smegenų sumušimais, dėl ko V. B. neteko sąmonės. Po tokio intensyvaus fizinio smurto panaudojimo, A. P. ištempė V. B. iš buto, tempė laiptais ir gruoblėta plokštuma iki nužudymo vietos, dėl ko V. B. susidarė didelės apimties odos nubrozdinimai, o nutempęs į nužudymo vietą V. B. perpjovė gerklę peiliu mažiausiai 19 pjautinių judesių pasėkoje. Toks panaudoto smurto pobūdis, intensyvumas, mirtį sukėlusių sužalojimo lokalizacija - kaklas ir jo sužalojimo kiekis ir panaudotas įrankis – kaklas peiliu sužalotas mažiausiai 19 pjautinių judesių pasėkoje, akivaizdžiai liudija itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Byloje nustatyta, kad A. P. nužudymą įvykdė būdamas 24 metų amžiaus, pakaltinamas, todėl darytina pagrįsta išvada, kad A. P., atlikdamas 19 pjautinių judesių nukentėjusiojo kakle, suvokė itin žiaurių gyvybės atėmimo būdą.

58Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas bylos aplinkybes, daro išvadą, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad:

59A. P. 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 23.10 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute, adresu ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu kilus konfliktui tarp jo ir V. B., tyčia rankoje turėtu peiliu įdūręs V. B. tris kartus į dešinę plaštaką, du kartus į kairę blauzdą ir vieną kartą į dešinę blauzdą, tuo šiam padarydamas tris durtines žaizdas dešinės plaštakos nugarėlėje ir antrajame piršte, dvi durtines žaizdas kairės blauzdos priekiniame paviršiuje ir vieną durtinę žaizdą dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, taip pat spyrė ir kumščiais sudavė V. B. mažiausiai dešimt smūgių į veidą ir galvą, mažiausiai septynis smūgius į krūtinę ir nugarą, mažiausiai dvidešimt smūgių į pečių sritis ir rankas ir mažiausiai dvidešimt smūgių į juosmenį, sėdmenis ir kojas, tuo padarydamas V. B. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose ir skruostuose, lūpose, kairės ausies kaušelyje ir ausies aplinkoje, krūtinės centrinėje dalyje ties krūtinkaulio viršutine dalimi ir kairiau jo, abiejų pečių srityse, abiejų rankų žastuose, alkūnėse, dilbiuose ir plaštakose, kairiojo klubo ir sėdmenų srityse, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, abiejų kojų kelių ir blauzdų priekiniuose paviršiuose ir kairės kojos išorinio kulkšnelio srityje, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje ir kairėje pusėse, nosies nugarėlėje ir dešiniajame sparnelyje, viršutinės lūpos dešinėje, smakre, abipus skruostuose ir žanduose, kairės ausies kaušelyje, abiejose alkūnėse, nugaroje, abiejų kelių srityse, abiejų blauzdų priekiniuose paviršiuose, muštas žaizdas kairėje momeninėje srityje, kairio antakio lanko srityje, lūpų vidiniuose paviršiuose, minkštųjų audinių kraujosruvas visame kūne atitinkamai išoriniams sužalojimams, krūtinkaulio kūno skersinį lūžį tarp 2 ir 3 šonkaulių porų, kairės pusės 8 ir 9 šonkaulių kremzlinių galų ir 9, 10 užpakalinių galų lūžius, kraujosruvą po blužnies kapsule, galvos smegenų sumušimus kairiojo pusrutulio smilkininėje ir momeninėje skiltyse, kraujo išlajas po voratinkliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais ir V. B. praradus sąmonę dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto ir daugybinių sužalojimų, pasinaudodamas šia V. B. bejėgiška būkle, paėmė V. B. už megztinio apykaklės ir ištempė jį iš minėto buto į kiemą šalia pastato, adresu ( - ), tuo šiam padarydamas vertikalios krypties didelės apimties odos nubrozdinimus dešinėje juosmens, sėdmens srityje bei dešinės šlaunies išoriniame paviršiuje, ir rankoje turėtu peiliu mažiausiai devyniolikos pjautinių judesių pasėkoje perpjovė V. B. kaklą, tuo šiam padarydamas pjautinę kaklo priekinio paviršiaus viršutinės dalies žaizdą su ryklės ir antgerklio pilnu bei dešinės jungos venos daliniu nupjovimu, kuri sukėlė ūmų išorinį nukraujavimą ir šoką, nuo ko V. B. vietoje mirė. Tokiu būdu A. P. tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės V. B. ir tokia nusikalstama veika atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose. Todėl A. P. nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

60Dėl bausmės

61Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus spręstinas ir bausmės paskyrimo pagal šį baudžiamąjį įstatymą klausimas.

62Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis) numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvė atėmimą iki gyvos galvos.

63Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

64Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį (kasacinė nutartis 2K-119/2014).

65Nuteistojo įvykdytas kvalifikuotas nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalis) yra tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus gyvybei, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, šio nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta žmogui gyvybė. Nustatyti du nužudymą kvalifikuojantys požymiai: bejėgiškos būklės žmogaus nužudymas (2 punktas) ir nužudymas padarytas itin žiauriai (6 punktas). Teisėjų kolegijai nustačius, kad nuteistasis A. P. įvykdė nužudymą, o nuteistajam dėl šios nusikalstamos veikos padarymo neprisipažįstant, iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuteistojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta aplinkybė - prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir konstatuojama, kad šioje byloje nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarymas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

66Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad A. P. anksčiau teistas bei į kitus skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstytus nuteistąjį A. P. charakterizuojančius duomenis, ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, sprendžia, kad nuteistajam A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, padarymą skirtina bausmė didesnė nei BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

67Dėl civilinio ieškinio

68Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1 dalies į BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus iš naujo spręstinas ir byloje pareikšto civilinio ieškinio patenkinimo klausimas.

69BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

70Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

71Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nužudytojo V. B. sesuo D. D. (3 t. 85-86 b. l.). Nukentėjusioji D. D. civiliniame ieškinyje prašė priteisti jai 2 524 Lt turtinei žalai ir 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei nustatyti kad ji (nukentėjusioji D. D.) yra V. B. išlaikytinė ir priteisti iš kaltininko jai kas mėnesį po 700 Lt.

72Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu. Nukentėjusioji D. D. pirmosios instancijos teismo nuosprendžio neskundžia, nuosprendį skundžia tik prokurorė, kuri apeliaciniame skunde prašo tenkinti ir nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį dėl 2 524 Lt dydžio turtinės ir 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

73Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į paduoto apeliacinio skundo ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Todėl teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio pagrįstumo, nesvarsto jos patikslintame civiliniame ieškinyje (3 t. 85-86 b. l.) esančio prašymo pripažinti ją nužudytojo išlaikytine ir priteisti iš kaltininko jai kas mėnesį po 700 Lt, nes toks prašymas, nagrinėjamu atveju, yra už prokurorės apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokurorės apeliacinį skundą, negali pabloginti nuteistojo padėtį labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

74CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

75Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios D. D. patirtą dėl nusikalstamos veikos turtinę žalą - 2524 Lt sumai sudaro laidojimo išlaidos, nurodytos nukentėjusiosios pateiktame užsakyme (3 t. 50 b. l.) - 1534 Lt sumai, iš kurių jai atlyginus 1040 Lt (vienkartinė laidojimo pašalpa), ji asmeniškai sumokėjo 494 Lt, taip pat ji papildomai sumokėjo už karsto nešimą – 200 Lt, laidojimo vietos paruošimą (duobės iškasimą) – 480 Lt, bažnyčios apeigas – 150 Lt, gedulingus pietus - 300 Lt, transporto priemonę – 200 Lt bei kapavietės sutvarkymą – 700 Lt.

76Neturinę žalą, kurią nukentėjusioji D. D. įvertino 50 000 Lt suma, patyrė dėl brolio, kuris buvo vienintelis jos artimas giminaitis, tragiškos žūties. Nukentėjusioji tiek patikslintame civiliniame ieškinyje, tiek duodama parodymus teisme nurodė, kad ji kitų artimų giminaičių, be nužudytojo brolio, neturi. Ji su broliu gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Ji yra ligonis, nedirba, brolis, gyvendamas kartu, jai padėdavo supirkti maistą, susitvarkyti buityje, išlaikyti butą. Jos sveikata po brolio žūties labai pablogėjo, atsirado nemiga, nerimo sutikimai, tai patvirtina išrašas iš medicininių dokumentų (3 t. 51, 128, 129 b. l.).

77Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. M. (3 t. 61 b.l.), V. Ž. (3 t. 62-63 b.l.), O. G. (3 t. 63 b.l.) patvirtino, kad nukentėjusioji D. D. gyveno kartu su nužudytuoju broliu V. B., kad po brolio tragiškos žūties D. D. sveikata pablogėjo, ji nuolat serga. Taip pat liudytojos patvirtino, kad V. B. laidojo D. D., laidotuvių metu buvo bažnytinės apeigos, gedulingi pietūs.

78Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiosios D.D. patirtas nužudyto brolio laidojimo išlaidas bei atsižvelgdama į Lietuvos visuomenėje esančius papročius ir susiklosčiusias laidojimo tradicijas, sprendžia, kad nukentėjusiosios D. D. nurodyta jai padaryta turtinė žala yra reali, atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti atlyginta.

79Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į šios žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Tokių svarbiausių vertybių, kaip tyčiniais nusikaltimais atimta kito žmogaus gyvybė arba sunkiai sužalota sveikata, esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus – pasekmės. Jas vertinant atsižvelgiama į nukentėjusio asmens patirtų moralinių, dvasinių praradimų svarbą, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei ir kt. Tokiais atvejais kaltininko turtinė padėtis nėra žalos dydį lemianti aplinkybė. Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kaip įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą.

80Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios D. D. prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – 50 000 Lt atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus ir neprieštarauja formuojamai teismų praktikai gyvybės atėmimo bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K-629/2007, 2K-446/2010, 2K-148/2011, 2K-252/2011, 2K-130/2011 2K-410/2011). Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai – nužudytojo seseriai, atsižvelgtina į negrįžtamas ir tragiškas nusikaltimo pasekmes, jų įtaką artimą asmenį (brolį) praradusios nukentėjusiosios gyvenimui. Nukentėjusioji dėl brolio tragiškos žūties patyrė dvasinį sukrėtimą, neigiamas emocijas ir stresą, nepatogumus, kurie jausis ir ateityje. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra adekvatus nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl priteistinas.

81Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais,

Nutarė

82Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti:

83A. P. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir už šios nusikalstamos veikos padarymą, paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų.

84Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

85Iš A. P. priteisti nukentėjusiajai D. D. 731 € (atitinkamai 2524 litų) turtinei ir 14 481 € (atitinkamai 50 000 litų) neturtinei žalai atlyginti.

86Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 3. Nukentėjusios D. D. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Kauno apygardos prokuratūros... 5. A. P. nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val.... 6. Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė apeliaciniame skunde prašo... 7. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis remiantis... 8. Teismas nepagrįstai besąlygiškai vadovavosi nuteistojo A. P. parodymais,... 9. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, kad V. B.... 10. Apeliantė teigia, kad nepagrįsta teismo išvada, kad byloje nėra faktinių... 11. Taip pat nepagrįstai teismas nuosprendyje nurodo, kad nebuvo tirta V. B.... 12. Apeliantės teigimu, V. B. lavono teismo medicininio tyrimo specialisto išvada... 13. Be to, apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nuosprendyje... 14. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė... 15. Nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus... 16. Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 17. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl teismo išvadų... 18. Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 129... 19. A. P. 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 23.10 val.,... 20. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatavo, kad toks A.... 21. Teismas konstatavo, kad faktiniai bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad... 22. Prokurorė, nesutikdama su skundžiamu teismo nuosprendžiu, apeliaciniame... 23. Prokurorės prašymai tenkintini.... 24. Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 25. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir... 27. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. P. dėl jam pareikšto kaltinimo... 28. Pirmosios instancijos teisme kaltinamasis A. P. parodė, kad įvykio dieną... 29. Pirmosios instancijos teisme buvo ištirti kaltinamojo A. P. parodymai duoti... 30. Įtariamajam A. P. pasiūlius duoti parodymus ir papasakoti bei parodyti... 31. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. pareiškė, kad jis... 32. Palyginus nuteistojo A. P. viso proceso metu duotų parodymų turinį, darytina... 33. Pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo A. P. parodymus, kad jis... 34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios... 35. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-10-21 iki 22 val. bute,... 36. Liudytojas K. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną... 37. Liudytoja J. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2011-10-21 pas juos... 38. Liudytoja V. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio metu A. P.... 39. Aptarti nuteistojo ir liudytojų parodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą,... 40. Nors nuteistasis teigia V. B. į byloje nustatytą jo nužudymo vietą... 41. Byloje nenustatytas nei vienas asmuo, kuris nuteistojo A. P. nurodytu laiku -... 42. Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta (2011-10-22 apžiūros protokolas),... 43. Specialisto išvadoje Nr. M 1035/11(02) konstatuota, kad tikėtina, jog V. B.... 44. Toks specialisto išvadoje nustatytas V. B. padarytų sužalojimų mechanizmas,... 45. Tokią išvadą patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Įvykio vietos apžiūros... 46. Be to, byloje nėra nei vieno liudytojo, galinčio patvirtinti nuteistojo... 47. Taigi iš liudytojos D. Ž. parodymų matyti, kad liudytoja, grįžusi į... 48. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti... 49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 50. Teismo nurodyta aplinkybė, kad ant nukentėjusiojo dėvėtų kelnių ir... 51. Teismo nurodytos aplinkybės, kad kaltinamojo A. P. slapto sekimo metu... 52. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 53. Nagrinėjamoje byloje A. P. buvo kaltinimas įvykdęs kvalifikuotą nužudymą,... 54. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsako tas, kas nužudė... 55. Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą... 56. Nagrinėjamoje byloje, aukščiau aptartų įrodymų visuma, nustatyta, kad... 57. Aptariamoje byloje taip pat objektyviai nustatyta, kad nuteistasis A. P. prieš... 58. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios... 59. A. P. 2011 m. spalio 21 d. laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 23.10 val., tikslus... 60. Dėl bausmės... 61. Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1... 62. Baudžiamasis įstatymas už kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2... 63. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies... 64. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos... 65. Nuteistojo įvykdytas kvalifikuotas nužudymas (BK 129 straipsnio 2 dalis) yra... 66. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų... 67. Dėl civilinio ieškinio... 68. Nuteistojo A. P. nusikalstamą veiką perkvalifikavus iš BK 138 straipsnio 1... 69. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 70. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl... 71. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos... 72. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios D. D. civilinį ieškinį... 73. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo... 74. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 75. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios D. D. patirtą dėl nusikalstamos veikos... 76. Neturinę žalą, kurią nukentėjusioji D. D. įvertino 50 000 Lt suma,... 77. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. M. (3 t. 61 b.l.), V. Ž.... 78. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius... 79. Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį,... 80. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija... 81. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 82. Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nuosprendį pakeisti:... 83. A. P. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalies,... 84. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo... 85. Iš A. P. priteisti nukentėjusiajai D. D. 731 € (atitinkamai 2524 litų)... 86. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....