Byla 2A-1696-513/2012
Dėl žalos gamtai atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų D. M. ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams UAB „Inkomsta“, tretiesiems asmenims P. Č., A. Č. dėl žalos gamtai atlyginimo,

Nustatė

2Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendyje civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Ieškovas 2011-06-23 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 378 254,30 Lt žalai atlyginti. Ieškovas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu atsakovė UAB „Inkomsta“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad P. Č., būdamas A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“, įregistruotos Klaipėdoje, Akmenų g. 10, įmonės kodas 141774897 (nuo 2008-03-14 pertvarkyta į UAB „Inkomsta“), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas iki 2007-04-17, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, verslo tikslu organizavo grunto (smėlio, žvyro) kasimo darbus A. Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., kadastrinis Nr. 5503/0003:21. Šiame sklype A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ nukasė 29 522 m² plote 7 381 m3 dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54 211 m3 žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ naudojo savo įmonės veikloje. Trunkamasis juridinio asmens padarytas nusikaltimas teisėsaugos institucijų nutrauktas 2007 m. balandžio 17 d., tuo metu neteisėta ūkine ir komercine veikla vertėsi ne UAB „Inkomsta“, o A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“. Juridinių asmenų pertvarkymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. Atliekant pertvarkymą juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės pertvarkoma į uždarąją akcinę bendrovę). Naujos formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Už neteisėtus A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ veiksmus ir dėl jų kilusią žalą gamtai – 374 598 Lt – turi atlyginti šios įmonės teisių perėmėja – atsakovė UAB „Inkomsta“.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-22 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Inkomsta“ Lietuvos valstybei 374 598 Lt žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Inkomsta“ valstybės naudai 11 495,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro išlaidos dėl žyminio mokesčio – 7 783 Lt, išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 56,25 Lt bei išlaidos dėl markšeiderinių skaičiavimų atlikimo 3 656,30 Lt). Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu, kuris tik iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Teismas įvertino tai, kad žalos dydis apskaičiuotas aiškiai ir teisingai, nes ieškovas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymo Nr. 45, 6 p. nuostatomis. Teismas atsakovės atstovo teiginius, kad po nusikalstamos veikos padarymo, atsakovei gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą toje pačioje vietoje naudoti žemės gelmių išteklius bei atsakovei suderinus žemės sklypo rekultivavimo projektą, kuris numato žemės sklypo sutvarkymo darbus, eliminuoja žalą gamtai, pripažino nepagrįstais.

4Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inkomsta“ prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiais nustatytas faktas, jog UAB „Inkomsta“ nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2007-04-17 neteisėtai vertėsi ūkine veikla – neturėdama leidimo atliko kasybos darbus. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad teritorijoje, kurioje buvo kasamas žvyras ir smėlis, tokia veikla buvo galima. Akivaizdu, kad bet kokia ūkinė veikla daro poveikį gamtai, o išgaunant naudingas iškasenas ir atliekant kasybos darbus, neišvengiamai yra keičiamas kraštovaizdžio reljefas. Narinėjamu atveju atsakovei atliekant kasybos darbus buvo pakeistas tik gamtos reljefas, tačiau jokios kitos gamtiniu požiūriu saugotinos vertybės pažeistos nebuvo ir žala gamtai nepadaryta. Apeliantė teigia, kad turi būti taikoma CK 6.36 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Ieškovė sutiko su teritorijos sutvarkymu, suderino projektą, tai reiškia, kad vietoj piniginės kompensacijos už žalą gamtai pakeičiant jos reljefą ieškovė priėmė kitos rūšies teisėtą žalos kompensavimo būdą – teritorijos sutvarkymą pagal parengtą projektą. Laikytina, kad atsakovės prievolė atlyginti gamtai padarytą žalą pinigais yra pasibaigusi (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei skundžiamas sprendimas liktų nepakeistas, tai reikštų, jog atsakovė žalą turi atlyginti du kartus dviem skirtingais būdais – sumokėdama piniginę kompensaciją ir pagal Rekultivavimo projektą sutvarkydama teritoriją, nes šių darbų kaina pagal atliktus skaičiavimus būtų 350 864,74 Lt. Esant tokiai situacijai, gali būti svarstytinas klausimas dėl skirtumo tarp žalos dydžio pinigais ir rekultivavimo darbų kainos atlyginimo. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės priteisė daugiau žyminio mokesčio, todėl dėl šios dalies sprendimas yra nepagrįstas.

5Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė veiklos ėmėsi neteisėtu būdu neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudotis žemės gelmių išteklius – žvyrą ir smėlį, leidimas yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus. Atsakovė sunaikino reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54 211 m3 žvyro, kuriuos A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ naudojo savo įmonės veikloje. Šiais veiksmais ir buvo padaryta žala aplinkai, jos atsakovė nagrinėjant baudžiamąją bylą neginčijo. Ieškovas teigia, kad nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas sutiko su teritorijos sutvarkymu, suderino projektą, tai reiškia, jog vietoj piniginės kompensacijos už žalą gamtai pakeičiant jos reljefą ieškovė priėmė kitos rūšies teisėtą žalos kompensavimo būdą – teritorijos sutvarkymą pagal parengtą projektą, o tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.

6Atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo perduotinas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

7Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.

8Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento. Vadovaudamasis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, privalo išspręsti civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, kad kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

9Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (šioje byloje ieškovas) buvo pareiškęs reikalavimą atlyginti gamtai padarytą žalą. Pagal BPK 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį. Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).

10Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2009-11-16 priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civiliniam ieškovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neturėjo būti užvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva turėjo būti tęsiamas procesas pagal CPK taisykles baudžiamojoje byloje. Ši nuostata suformuota išplėstinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2010-06-21 byloje Nr. 3K-7-245/2010. Šioje nutartyje išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija. Tokio pobūdžio teismų praktika vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66/2009).

11Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentą, kaip teisės šaltinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiškia, kad teismai taikydami ir aiškindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukštesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiškose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktiką.

12Klaipėdos apygardos teismas analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2A-1757-265/2012 (apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje, o civiliniam ieškovui pripažino teisę į ieškinio patenkinimą ir klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka) susipažinęs su atsakovės „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniu skundu dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimo, jį perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui. Taigi darytina išvada, kad nurodytas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka teismų praktiką, kuri nagrinėjamu klausimu yra vienoda, todėl nagrinėdamas šią bylą teismas privalo į jį atsižvelgti.

13Teisėjų kolegija atsižvelgusi į teismų praktikos nuostatas ir į Konstitucinio Teismo imperatyvią nuostatą laikytis precedentų – sprendimų analogiškose bylose, konstatuoja, kad atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimo nagrinėtinas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

14Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

15atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Proceso dalyviai
Ryšiai