Byla 2-611-823/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu); sustabdyti priteistų sumų išieškojimą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo pagrindu, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kviesti į posėdį buvusią ekspertę S. V..
  2. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą procesui civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atnaujinti, yra 2008 m. balandžio 18 d. hipotekos lakšte įrašyta nekilnojamojo turto – 3,6235 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 3 000 000 Lt vertė, kuri neatitinka tikrovės, o toks turto vertinimas įrašytas siekiant suklaidinti pareiškėją, kad ji imtų 1 990 000 Lt kreditą žemės sklypo įsigijimui.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 paaiškėjus naujoms bylos aplinkybėms – kad UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“ imdama kreditą, yra preliminarus vertinimas. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atnaujinti procesą buvo atsisakyta, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi ši nutartis palikta nepakeista.
  3. Teismas pažymėjo, kad, remiantis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo panašiais pagrindais kreipiasi jau dešimtą kartą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017; Nr. A2-4269-553/2017; Nr. A2-4319-653/2017; A2-5589-656/2017; Nr. A2-5648-232/2017; Nr. A2-6052-450/2017; A2-6074-392/2017; A2-2940-603/2018; A2-2992-619/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipiasi tuo pačiu pagrindu, kaip ir civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 – kad jai nebuvo žinoma tikroji ginčo turto vertė. Šią aplinkybę Vilniaus apygardos teismas jau išnagrinėjo ir 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pareiškėja iš esmės remiasi tapačiomis kaip civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, o pakartotinis prašymas tais pačiai pagrindais, kaip numatyta CPK 374 straipsnyje, yra negalimas.

6III. Atskirojo skundo argumentai

7

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Čelta“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka ir kviesti į posėdį buvusią ekspertę S. V..
  2. Apeliantė nurodo, kad pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo esmė yra ne dėl vertės, įrašytos preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje, jos dydžio realumo ir pagrįstumo, o dėl preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje patvirtintos turto vertės panaudojimo. Pareiškėja manė, kad turto rinkos vertė yra 3 000 000 Lt, kaip nustatyta 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimu, kuriuo vadovaujantis buvo paimtas kreditas. Vėlesniame turto vertinime nurodyta vertė „3 000 000 Lt su pastaba“ yra nepagrįsta, neparemta teisės aktais.
  3. 2014 m. gegužės 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos procesinis dokumentas, pavadintas „papildoma informacija“, kuriame pareiškėja dėsto savo poziciją dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017 pagrįstumo.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Dėl apeliantės 2014 m. gegužės 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio dokumento

  1. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Pagal CPK 323 straipsnį, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, jokie apelianto procesiniai dokumentai, kuriais keičiami ar pildomi atskirojo skundo argumentai, apeliacinės instancijos teismo negali būti priimami.
  2. Iš apeliantės 2014 m. gegužės 24 d. apeliacinės instancijos teismui pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad jame apeliantė dėsto papildomus nesutikimo su ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvus, taigi savo esme šis procesinis dokumentas yra apeliantės atskirojo skundo papildymas. Kadangi šis procesinis dokumentas teismui pateiktas jau pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, apeliacinės instancijos teismas šio procesinio dokumento nepriima ir dėl jame dėstomų argumentų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo
  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, konstatavęs, kad pareiškėjos prašymas yra pakartotinis prašymas tais pačiai pagrindais, kuris nėra leidžiamas pagal CPK 374 straipsnio nuostatas.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kurį galima taikyti tik konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015). Proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005, 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008, kt.).
  3. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Prašymas laikomas pakartotiniu tuo atveju, kai jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-375-943/2018). Taigi, įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu (remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu), jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra kita, t. y. skiriasi faktinis prašymo pagrindas, tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo nurodoma naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė yra iš esmės tapati, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms.
  4. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, apeliantė UAB „Čelta“ 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, remdamasi naujai paaiškėjusia aplinkybe, kad 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios pagrindu buvo sudaryti byloje ginčyti sandoriai, įforminta kaip preliminari turto vertinimo ataskaita. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliantės prašymą ir įvertinęs jos nurodomą naujai paaiškėjusią aplinkybę, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad apeliantė į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo panašiais pagrindais kreipiasi jau dešimtą kartą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017; Nr. A2-4269-553/2017; Nr. A2-4319-653/2017; A2-5589-656/2017; Nr. A2-5648-232/2017; Nr. A2-6052-450/2017; A2-6074-392/2017; A2-2940-603/2018; A2-2992-619/2018).
  5. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad anksčiau teismui pateiktų prašymų dėl proceso atnaujinimo esmė buvo turto vertė, įrašyta preliminariojoje turto įvertinimo ataskaitoje, tuo tarpu prašymas šioje byloje yra dėl preliminarioje turto įvertinimo ataskaitoje patvirtintos turto vertės panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.
  6. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-629-330/2018, pradėtoje pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti vieną iš apeliantės prašymų atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 konstatavo, kad apeliantė, siekdama atnaujinti teisminį procesą, pabaigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kelia esminį klausimą dėl turto įvertinimo rezultato įtakos byloje ginčytų sandorių sudarymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, tiek iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties turinio matyti, jog klausimas dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų santykio bei reikšmės proceso atnaujinimui apeliantės jau buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas.
  7. Iš šioje byloje pateikto apeliantės prašymo atnaujinti procesą ir apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė vėl kelia 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų klausimą ir tuo pačiu 2008 m. balandžio 18 d. hipotekos lakšte įrašytos nekilnojamojo turto vertės pagrįstumo klausimą, t. y. remiasi aplinkybėmis, dėl kurių reikšmės proceso atnaujinimui jau yra pasisakyta ankstesniais teismų procesiniais spendimais. Apeliantė iš esmės nurodo tą pačią, jos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančią aplinkybę, tik jos buvimą papildo naujais argumentais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių.
  8. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai