Byla 2-629-330/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei DK „PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. J.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo, laidavimo ir hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir BAB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. Vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. esant valios trūkumų tų sandorių sudarymo metu. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia, byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių (žalos) atlyginimo.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  3. 2018 m. sausio 23 d. pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015 bei sustabdyti priteistų sumų išieškojimą teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo pagrindu, bylą pagal prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kviesti į posėdį buvusią ekspertę S. V..
  4. Pareiškėja nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo – 2017 metų pabaigoje paaiškėjo nauja aplinkybė, kad BAB bankas „Snoras“ suteikė kreditą remdamasis 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, laikydamas ją preliminaria turto įvertinimo ataskaita dėl įkeičiamo turto rinkos vertės, nesant jokių kriterijų ir parametrų, kaip bei kokiu pagrindu turto įvertinimo ataskaitą galima įvardyti kaip preliminarią ataskaitą. Pareiškėjos nuomone, ši vertinimo ataskaita įvardyta preliminaria nesant tam pagrindo. Paaiškino, kad UAB „Čelta“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaitą su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte – 3 000 000 Lt laikė galutine, o BAB bankas „Snoras“ rėmėsi tuo, kad tai yra preliminari vertinimo ataskaita, tačiau pareiškėjai to nenurodė. Pareiškėjos aiškinimu, BAB bankas „Snoras“ 2008 m. sausio 31 d. atliko turto vertinimą, kuriame nurodyta, kad turto vertė yra 3 000 000 Lt, su pastaba, jog tokios vertės sklypas bus ateityje, kuomet jis bus pagerintas (suskaidytas į mažesnius sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.). Apie šią turto vertinimo ataskaitą pareiškėja nežinojo.
  5. Pareiškėjos teigimu, jos pareiškime nurodytos ir naujomis pripažintinos aplinkybės byloje turi esminę reikšmę. Šios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, tačiau jos (aplinkybės) pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos, pareiškėja apie jas sužinojo po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo įsiteisėjimo.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
  2. Teismas konstatavo, kad pareiškėja jau 2016 m. lapkričio 7 d. buvo pateikusi teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės, remdamasi būtent tuo, jog 2007 m. gegužės 28 d. atliktas turto vertinimas, kuriuo vadovavosi UAB „Čelta“, buvo įvardintas kaip preliminari vertinimo ataskaita. Nurodyto pareiškėjos procesinio dokumento (prašymo) pagrindu buvo nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas, o 2017 m. vasario 14 d. teismo nutartimi atsisakyta atnaujinti procesą (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Tuo pagrindu teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju jau yra įsiteisėjusi teismo nutartis, priimta dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
  3. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja pakartotinai pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017), prašymą grįsdama esą naujai paaiškėjusia aplinkybe, jog „buvo 2007 m. gegužės 28 d. preliminari turto vertinimo ataskaita, nustatyta kaip kažkokia 2007 m. gegužės 28 d. pilnos vertinimo ataskaitos atmaina ar kažkaip kitaip, tačiau susijusi, kilusi iš jos ir įvardinta kaip preliminari vertinimo ataskaita ir tokiomis vertinimo ataskaitomis vadovavosi bankas“, jog proceso atnaujinimo esmė esanti „ne preliminari 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, kurios tokios ir būti negali, juk nėra preliminaraus vertinimo, o tai, kad bankas, teikdamas kreditą, vadovavosi dvejopai, ir kaip pilna turto įvertinimo ataskaita, ir kaip preliminaria vertinimo ataskaita, kurios nėra“. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi pareiškėjos prašymą atsisakė priimti (civilinė byla Nr.A2-4269-553/2017). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. A2-2940-603/2018) buvo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB ,,Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, ši teismo nutartis apskųsta atskiruoju skundu.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje apklausiant kredito sutartį ruošusią S. V.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Anksčiau teismui pateiktų prašymų dėl proceso atnaujinimo esmė yra turto vertė, įrašyta preliminariojoje turto įvertinimo ataskaitoje, kai tokio vertinimo būdo nėra. Nagrinėjamu atveju pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo esmė yra 2008 m. sausio 31 d. pilnos turto vertinimo ataskaitos, kurioje nurodyta turto vertė „3 000 000 Lt su pastaba“, žinojimo faktas.
    2. Pareiškėja suklydo manydama, kad turto rinkos vertė yra 3 000 000 Lt, kaip nustatyta 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, kuriuo vadovaujantis buvo paimtas kreditas. Vėlesniame turto vertinime nurodyta vertė „3 000 000 Lt su pastaba“ yra nieko nereiškianti išraiška. Bankas pareiškėją turėjo supažindinti su šiuo vertinimu.
    3. Neatnaujinus proceso, įsigaliotų ydinga praktika nevykdyti pareigos sutartis papildyti ar pakeisti tik raštu ir tik esant šalių sutikimui.
  2. Kartu su atskiruoju skundu pateikta 2018 m. sausio 29 d. rašytinių paaiškinimų Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2-201-464/2018 kopija.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimta prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

3Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ (apeliantė) atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, suponuojančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atskirojo skundo medžiagą, nenustatė. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia būtinumu teismo posėdyje apklausti kredito sutartį ruošusią S. V.. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo pagrindu spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo. Esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar pagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos pateiktų prašymų tapatumo (t. y. ar pareiškėja pateikė tapatų jau anksčiau išnagrinėtam prašymą atnaujinti procesą). Sprendžiant šį klausimą, liudytojos paaiškinimai dėl kredito sutarties rengimo ir (ar) sudarymo, tokioje proceso stadijoje nėra aktualūs. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos pagal atskirąjį skundą nagrinėjimo žodiniame procese.

4Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

  1. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  2. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
  3. Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėja UAB „Čelta“ 2018 m. sausio 23 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015. Pareiškėja nurodė, kad po bylos išnagrinėjimo – 2017 metų pabaigoje paaiškėjo nauja aplinkybė, kad BAB bankas „Snoras“ suteikė kreditą remdamasis 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaita, laikydamas ją preliminaria turto įvertinimo ataskaita dėl įkeičiamo turto rinkos vertės, nesant jokių kriterijų ir parametrų, kaip bei kokiu pagrindu turto vertinimo ataskaitą galima įvardyti kaip preliminarią vertinimo ataskaitą. Pareiškėjos nuomone, ši turto vertinimo ataskaita įvardyta preliminaria nesant tam pagrindo. Paaiškino, kad UAB „Čelta“ 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitą su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte – 3 000 000 Lt laikė galutine, o BAB bankas „Snoras“ rėmėsi tuo, kad tai yra preliminari vertinimo ataskaita, tačiau pareiškėjai to nenurodė. Taip pat pareiškėja nurodė, kad BAB bankas „Snoras“ 2008 m. sausio 31 d. atliko turto vertinimą, kuriame nurodyta, jog turto vertė yra 3 000 000 Lt, su pastaba, jog tokios vertės sklypas bus ateityje, kuomet bus pagerintas (suskaidytas į kitus sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.). Pareiškėja teigia apie šią turto vertinimo ataskaitą nežinojusi.
  5. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą (pareiškėjos apskųstą nutartį) atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo motyvavo tuo, jog prašymas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 puntas) pareikštas tuo pačiu pagrindu, t. y. jog pareiškėja prašymą dėl tos pačios (naujai paaiškėjusios) aplinkybės jau buvo pareiškusi, ir dėl jos (aplinkybės) jau yra priimtas ir įsiteisėjęs kitas teismo procesinis sprendimas.
  6. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėja pakartotinai – tuo pačiu pagrindu pareiškė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, nors dėl pareiškėjos pakartotinai nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas. Apeliacinis teismas pažymi, kad pagal CPK 374 straipsnio nuostatas pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas.
  7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad pareiškėja UAB „Čelta“ 2016 m. lapkričio 7 d. pareiškė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, remdamasi naujai paaiškėjusia jai aplinkybe, jog 2007 m. gegužės 28 d. atliktas turto vertinimas, kurio pagrindu buvo sudaryti byloje ginčyti sandoriai, yra įformintas kaip preliminari turto vertinimo ataskaita. Vilniaus apygardos teismas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo, o įvertinęs pareiškėjos įvardintą naujai paaiškėjusią aplinkybę, 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą (Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį paliko nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-801-178/2017). Taigi, esant įsiteisėjusiems teismų procesiniams sprendimams dėl pareiškėjos nurodyto pagrindo (naujai paaiškėjusios aplinkybės) procesui atnaujinti, pirmosios instancijos teismo apskųstąja nutartimi atsisakytas priimti prašymas pripažintinas pakartotiniu prašymu atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu, vadinasi, pagal proceso įstatymo nuostatas toks prašymas pateiktas neleistinai (CPK 374 straipsnis).
  8. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pateiktų procesinių dokumentų tapatumo, atskirajame skunde nurodė, kad anksčiau teismui pateiktų prašymų dėl proceso atnaujinimo esmė buvo turto vertė, įrašyta preliminariojoje turto įvertinimo ataskaitoje, kai tokio vertinimo būdo nėra. Apeliantė akcentavo, kad nagrinėjamu atveju pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo esmė yra 2008 m. sausio 31 d. parengtos pilnos turto vertinimo ataskaitos, kurioje nurodyta turto vertė „3 000 000 Lt, su pastaba“, žinojimo faktas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.
  9. Įvertinęs nutarties 20 punkte nurodytų teismų procesinių sprendimų turinį, apeliacinis teismas įsitikino, jog analizuojamu atveju atnaujinti procesą apeliantė prašė tuo pačiu pagrindu (ta pačia naujai paaiškėjusia įvardinta aplinkybe). Iš pareiškėjos šioje byloje tiek pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo, tiek iš jos atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėja, siekdama atnaujinti teisminį procesą, pabaigtą įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kelia esminį klausimą dėl turto įvertinimo rezultato įtakos byloje ginčytų sandorių sudarymui. Tuo tikslu pareiškėja nurodė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą proceso atnaujinimui, yra 2007 m. gegužės 28 d. turto įvertinimo ataskaitos teisinis statusas dėl atlikto preliminaraus vertinimo. Apeliantė teigia maniusi, kad tai buvo galutinis, sutarties ir įstatymo reikalavimus atitinkantis, turto vertinimo dokumentas. Tačiau, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl ginčo esmės, pareiškėjai esą tapo žinoma, kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita yra preliminari, o kreditas ginčijamais sandoriais buvo suteiktas vadovaujantis kita – 2008 m. sausio 31 d. parengta turto vertinimo ataskaita. Tokiu būdu apeliantė kelia 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitų santykio klausimą (kuri iš nurodytų vertinimo ataskaitų buvo parengta kredito išdavimo tikslu). Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė yra nurodytas 2007 m. gegužės 28 d. atlikto turto vertinimo preliminarumas, laikytina pagrįsta ir atitinkančia pačios apeliantės procesinių dokumentų turinį bei esmę.
  10. Apeliacinis teismas pažymi, jog proceso atnaujinimo klausimas šiuo aspektu, taigi ir atitinkamu pagrindu, buvo išspręstas nutarties 20 punkte nurodytais teismų procesiniais spendimais. Tiek iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, tiek iš Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties turinio matyti, jog klausimas dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumentų santykio bei reikšmės proceso atnaujinimui apeliantės jau buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas. Konstatavus tokią klausimo (ginčo) esmę, vien ta aplinkybė, jog abiejose bylose iš esmės pagal tą pačią argumentaciją vienu atveju kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė įvardijama 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitos preliminarumo savybė, o kitu atveju – 2008 m. sausio 31 d. parengto turto įvertinimo dokumento nežinojimo (nesupažindinimo) faktas, neduoda pagrindo išvadai, kad šioje byloje pareiškėjos pateiktas prašymas atnaujinti procesą nėra tapatus jau anksčiau išspęstam prašymui, dėl kurio pagrįstumo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyse. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl pareiškėjos prašymų atnaujinti procesą tapatumo pripažįsta pagrįsta.
  11. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiškėjos atskirajame skunde pateiktų argumentų keisti ar naikinti apskųstą teismo nutartį, kuria pareiškėjos kartotinį prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskirąjį skundą atmeta, o teismo nutartį palieka nepakeistą.

5Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos

6civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai