Byla 2-1172-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarė V. J., ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir Gintauto Tachtamiševo bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo ar hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko „Snoras“ (toliau – BAB bankas „Snoras“), 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir BAB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir BAB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartys, sudarytos tarp BAB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) sudaryti iš esmės suklydus, t. y. turint valios trūkumų jų sudarymo metu. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
  3. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovė pateikė prašymą, kuriame prašė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pakviesti buvusią ekspertę S. V., kuri ruošė kredito ir hipotekos sutartis.
  4. Ieškovė nurodė, kad, praėjus pusmečiui po 2008 m. kovo 17 d. kredito sutarties sudarymo, sužinojo, jog BAB bankas „Snoras“ suteikė bendrovei kreditą remdamasis ne 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita, kurią laikė preliminaria, tačiau 2008 m. sausio 31 d. turto (žemės sklypo) įvertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad žemės sklypo vertė yra 3 000 000 Lt su pastaba, jog tokios vertės sklypas bus ateityje, kuomet jis bus pagerintas (suskaidytas į sklypus, įrengti privažiavimai ir kt.). Apie šią turto vertinimo ataskaitą ieškovė nežinojo. BAB bankas „Snoras“ 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitą laikė preliminaria, nesant jokių kriterijų, parametrų, kaip ir kokiu pagrindu turto vertinimo ataskaitą įvardyti kaip preliminarią turto vertinimo ataskaitą. Ieškovė teigia, kad vertinimo ataskaita įvardyta preliminaria be jokio pagrindo. UAB „Čelta“ 2007 m. gegužės 28 d. ataskaitą su joje nustatyta žemės sklypo rinkos verte 3 000 000 Lt laikė galutine, o BAB bankas „Snoras“ laikė, kad tai yra preliminari vertinimo ataskaita, tačiau ieškovei to nenurodė ir, nuslėpdama šį faktą, kreditą suteikė, remdamasi 2008 m. sausio 31 d. turto (žemės sklypo) įvertinimo ataskaita.
  5. Ieškovė teigė, kad nurodyta informacija įrodo, jog civilinė byla Nr. 2-614-634/2015 išnagrinėta visiškai jos nesupratus bei neatskleidus bylos esmės, todėl prašė procesą byloje atnaujinti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.
  2. Teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatė, kad ieškovė per metus laiko pateikė dešimt prašymų dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 bei 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018, kuri yra neįsiteisėjusi, netenkinti ieškovės UAB „Čelta“ prašymai atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Kitus prašymus atsisakyta priimti arba jie grąžinti nepašalinus prašymo trūkumų.
  3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju UAB „Čelta“ prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas tuo, kad išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-634-614/2015 neatskleidus bylos esmės, t. y. tinkamai neįvertinus kredito sutarties sąlygų. Paminėtose Vilniaus apygardos teismo nutartyse procesiniai sprendimai priimti vadovaujantis tuo, kad ieškovė reiškia iš esmės tapačius reikalavimus. Įvertinęs paminėtuose procesiniuose sprendimuose nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus bei šioje byloje pateiktame pareiškime nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus, teismas sprendė, kad ieškovė prašymą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, susijusiomis su kredito sutarties sąlygų neatskleidimu, netinkamu turto vertinimu ir pan.
  4. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės remiasi tapačiomis kaip naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo bei tuo, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4-5 punktais, prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė priimti.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Ieškovė UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį ir išnagrinėti bylą iš esmės.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

311.1.

4Kredito sutarties sąlygos iš viso nebuvo vertinamos bei nesuprasta byla Nr. 2-634-614/2015 bei neatskleista šios bylos esmė. Žemės sklypo vertė nustatyta preliminarioje šio turto vertinimo ataskaitoje, kai tokio vertinimo būdo iš viso nėra. Preliminaraus vertinimo fikcija buvo skirta įrodyti, kad kredito lėšos išduotos 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, apie kurį UAB „Čelta“ nežinojo, taip pat siekiant sudaryti įspūdį, jog apie šį vertinimą ji buvo informuota.

511.2.

6Pateiktas prašymas išnagrinėtas absoliučiai jo nesupratus, neatskleista esmė, nors ieškovė pateikė konkrečius įrodymus bei atliko įvykių analizę. Priimta lakoniška nutartis be jokių motyvų ir argumentų, todėl ji negali likti nepakeista. Prašymą reikia vertinti bei nagrinėti preciziškai, tiksliai, nes pateikti nauji įrodymai, pagrindžiantys, kad nesuprasta ne tik byla Nr. 2-634-614/2015, bet ir Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2A-228-803/2017 dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, kuria remiantis iš esmės nepriimami prašymai dėl bylos proceso atnaujinimo.

  1. Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė panaikinti 2018 m. gegužės 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Prašymas grindžiamas analogiškomis prašyme bei atskirajame skunde išdėstytomis aplinkybėmis.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimta prašymą dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7Dėl žodinio proceso apeliacinės instancijos teisme

  1. Ieškovė atskirajame skunde pateikė prašymą bylą pagal jos atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė teismui pateiktame atskirajame skunde iš esmės nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis galima būtų spręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka reikalingumo. Be to, teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis ieškovės atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje priėmimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

8Dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015

  1. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės teismų instancinėje sistemoje būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).
  2. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
  3. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017 netenkino ieškovės UAB „Čelta“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Nurodytoje byloje ieškovė naujai paaiškėjusia įvardijo aplinkybę, jog 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. N-07-105, kuria vadovavosi UAB „Čelta“ imdama kreditą, yra preliminari vertinimo ataskaita. Ieškovė teigė, kad šios aplinkybės ji nežinojo. Teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, nurodė, jog ieškovė prašomoje atnaujinti civilinėje byloje pateikė 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. N-07-105, kurioje nurodyta, kad ji parengta naudojant lyginamosios vertės metodą ir atitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus. Teismas, civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 įvertinęs ataskaitos turinį, nenustatė, kad ji rengta kitais tikslais nei dėl turto vertės nustatymo siekiant turto įkeitimo BAB bankui „Snoras“. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas sprendė, jog aplinkybės dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 turinio ieškovei buvo žinomos, todėl jos negali būti laikomos naujomis, kurios ieškovei nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017, kuria minėta Vilniaus apygardos teismo nutartis palikta nepakeista, nurodytas teiginys dėl UAB „Čelta“ ir jos vadovo A. K. Č. susipažinimo su UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaita, kaip su preliminaria, tėra išvada dėl aplinkybės įvertinimo, bet ne naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė.
  4. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4269-553/2017 pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Vilniaus apygardos teismas tokį procesinį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė prašymą grindė analogiška aplinkybe dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos preliminarumo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1187-196/2017, pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
  5. Iš teismų informacinės sistemos Liteko taip pat nustatyta, kad ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 tuo pačiu pagrindu dėl 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos preliminarumo teikė dar dešimt kartų. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-4319-653/2017 ieškovės prašymą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1333-516/2017, minėtą nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-5589-656/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-464/2018 minėtą nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6074-392/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Šios nutarties ieškovė apeliacine tvarka neskundė. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-6052-450/2017 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-475-241/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2940-603/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-547-381/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2843-852/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-611-823/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2992-619/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 taip pat atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-629-330/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį paliko nepakeistą.
  7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3169-866/2018 ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atsisakė priimti ir grąžino ieškovei. Ieškovės skundas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šiuo metu Lietuvos apeliaciniame teisme nėra išnagrinėtas.
  8. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atmetė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, jog sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pirkėjai (ieškovei) nebuvo suteikta pilna informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant ieškovę dėl realios žemės sklypo vertės, dėl kurių procesas prašomas atnaujinti, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis nustatytų požymių. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, kurią UAB „Čelta“ prašo atnaujinti, ieškovai įrodinėjo aplinkybę, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kredito sutartis ir kiti išvestiniai sandoriai buvo sudaryti ieškovams iš esmės suklydus dėl tikrosios turto vertės. Ieškovai teigė, kad, žinodama tikrąją sklypo vertę, UAB „Čelta“ nebūtų sudariusi pirkimo-pardavimo sutarties, kredito sutarties ir kitų su jomis susijusių sandorių. Nurodytas aplinkybes įvertino tiek Vilniaus apygardos teismas, kuris 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, tiek Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, kuris 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas atkreipė dėmesį, kad civilinėje byloje, kurią ieškovė prašo atnaujinti, taip pat buvo analizuojamos tiek 2007 m. gegužės 28 d., tiek 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, taigi ataskaitos ir su ataskaitomis susijusios aplinkybės ieškovei jau buvo žinomos bylos, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo metu. Įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad patys ieškovai nesidomėjo turto vertinimo ataskaitomis.
  9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-3923-640/2018, dėl kurios teisėtumo sprendžiama nagrinėjamoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje, ieškovės prašymą taip pat atsisakė priimti.
  10. Vadovaujantis CPK 374 straipsnio nuostatomis, pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Visose šios nutarties 18-24 punktuose nurodytose civilinėse bylose ieškovė prašymą dėl proceso atnaujinimo teikė tuo pačiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydama iš esmės tą pačią kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę – 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 preliminarumą bei netinkamai atliktą žemės sklypo vertinimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo 2007 m. gegužės 28 d. žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 preliminarumą bei tai, kad BAB bankas „Snoras“, suteikdamas ieškovei kreditą, vadovavosi ne 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita, o 2008 m. sausio 31 d. ataskaita, apie kurią ieškovė nežinojo, tokiu būdu suklaidinant ieškovę dėl realios žemės sklypo vertės. Tačiau galiausiai prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo ieškovė grindė neatskleista bylos esme. Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujomis lyginant jas su aplinkybėmis, nurodytomis ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo byloje.
  11. Kaip yra nurodyta išvardintose bylose, ieškovė visus prašymus grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitos preliminarumu, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu bei neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, nurodyta 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto (žemės sklypo) vertinimo ataskaitoje Nr. N-08-058. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovės nurodoma tariamai naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl žemės sklypo vertinimo ataskaitos preliminarumo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, t. y., kad BAB bankas „Snoras“, suteikdamas ieškovei kreditą, vadovavosi ne 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita, o 2008 m. sausio 31 d. ataskaita ieškovei, apie kurią ieškovė nežinojo, tokiu būdu suklaidinant ieškovę dėl realios žemės sklypo vertės, ieškovės jau buvo nurodyta ir atitinkamai buvo įvertinta ne tik šios nutarties 18-24 punktuose nurodytose bylose. Ieškovė, remdamasi tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiami prašymai atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, jau ne kartą teikė prašymus ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, kuri buvo iškelta dėl tų pačių sandorių negaliojimo. Dėl ginčo vertinimo ataskaitos atitikties įstatymų reikalavimams Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-3880-208/2013, kurioje ieškovės skundas atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ieškovės apeliacinį skundą (bylos Nr. A525-807/2014) bei keletą prašymų dėl administracinės bylos atnaujinimo taip pat atmetė. Visos esminės bylos aplinkybės tiek dėl žemės sklypo vertės, tiek dėl turto vertinimo ataskaitos preliminarumo išsamiai išnagrinėtos minėtose bylose. Nurodytos aplinkybės neabejotinai įrodo, kad ieškovė nuolatos teikdama prašymus dėl proceso atnaujinimo byloje, ignoruodama teismų konstatuotą pakartotinį nepagrįstą tokių prašymų teikimą, piktnaudžiauja jai suteiktomis procesinėmis teisėmis kreiptis dėl proceso atnaujinimo byloje.
  12. Atskirajame skunde apeliantės pateiktas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dar ir dėl to, jog teismas neatskleidė bylos esmės, taip pat negali būti pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įvertinęs Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas instancine tvarka, o įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis). Pabrėžtina, proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, tuo tarpu apeliantė iš esmės nurodo tą pačią, jos manymu, proceso atnaujinimo pagrindą sudarančią aplinkybę dėl 2017 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaitos preliminarumo, tik jos buvimą papildo naujais argumentais, kurie nėra laikytini nauju įrodymu, galinčiu patvirtinti, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvadomis ir atmeta atskirojo skundo argumentus, kurie nepaneigia pakartotinio prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo fakto ir iš esmės yra tik prašyme atnaujinti procesą išdėstytų argumentų, apeliantės įsitikinimu, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, pakartojimas.
  13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

9Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

10Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai