Byla 2-801-178/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., likviduojamai akcinei bendrovei bankui Snoras (procesinių teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“), uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Taurų spalvos“ ir A. G..

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje kilo ginčas dėl pagrindo procesui atnaujinti užbaigtoje civilinėje byloje egzistavimo.
  2. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl suklydimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo atsakovams G. T., R. T., BAB bankui Snoras bei UAB „ Verslavita“. Teismas išnagrinėjo ginčą dėl dviejų pagrindinių sandorių: 2008 m. kovo 21 d Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dėl 3,6235 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pirkimo ir 2008 m. balandžio 17 d. Kredito sutarties Nr. 031-93418, sudarytos tarp atsakovės AB banko Snoras ir ieškovės UAB „Čelta“ dėl 1 990 000 Lt kredito suteikimo 3,6235 ha žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - )e, įsigyti bei kitų išvestinių sandorių.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
  4. Pareiškėja UAB „Čelta“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 dėl naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant bylą, t. y. jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas (toliau - Ataskaita), kuriuo vadovavosi pareiškėja imant kreditą, yra preliminarus vertinimas. Šia aplinkybe pareiškėja grindžia prašymą atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodyta, kad „UAB „Čelta“ ir jos vadovas A. K. Č. buvo supažindinti su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau patys pilnos turto vertės nustatymo ataskaitos neparengė, nes patikėjo jiems banko pateikta“. Būtent šis apeliacinės instancijos teismo teiginys dėl Ataskaitos preliminarumo, pareiškėjos vertinimu, yra nauja aplinkybė, kuri pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Taip pat pareiškėja nurodo, kad BAB Snoras negalėjo suteikti kredito pagal preliminarų vertinimą, o 2007-2008 metais pareiškėja susipažino su 2007 m. gegužės 28 d. pilna turto vertinimo ataskaita.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 bei priteisė iš pareiškėjos atsakovams G. T. ir R. T. 290 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė į bylą Ataskaitą, kurioje nurodyta, kad ji parengta naudojant lyginamosios vertės metodą ir atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – TVVPĮ) reikalavimus. Įvertinęs Ataskaitos turinį, teismas nenustatė, kad ji būtų rengta kitais tikslais nei vertės nustatymo dėl turto įkeitimo bankui. Teismo vertinimu, aplinkybės dėl Ataskaitos turinio buvo žinomos, todėl jos negali būti laikomos naujomis, kurios pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinomos ir tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytas teiginys dėl UAB „Čelta“ ir jos vadovo A. K. Č. supažindinimo Ataskaita kaip su preliminaria, tėra išvada dėl aplinkybės įvertinimo, bet ne naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė.
  3. Vienas iš ieškovų reikalavimų byloje buvo – pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinės galios Ataskaitą. Taigi, aplinkybė dėl Ataskaitos duomenų ir pati Ataskaita, kaip jos išraiškos faktinis pagrindas, buvo analizuota byloje, todėl nėra nauja. Apeliacinės instancijos teismo atliktas Ataskaitos įvertinimas yra skirtas konstatavimui, ar šalių reikalavimai ir atsikirtimai yra pagrįsti, kas nedaro Ataskaitos vertinimo kaip naujos aplinkybės, turinčios tokią reikšmę, kad būtų buvęs pagrindas priimti visai kitą sprendimą. Taigi, Ataskaita yra tas pats įrodymas, egzistavęs nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-634-614/2015 iš esmės.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pati patvirtino, jog Ataskaita jai buvo žinoma nagrinėjant bylą Nr. 2-634-614/2015, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 padarytų išvadų dėl turto vertės vertinimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindu, įvertinat, jog ieškovų ieškinys buvo atmestas neįrodžius Ataskaitos neteisėtumo, teismas vertino, jog pareiškėjos argumentas, kad Ataskaitos būta preliminarios, nėra pagrindas procesui atnaujinti pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
  5. Teismas sprendė, kad pareiškėja kreipėsi dėl proceso atnaujinimo praleidusi naikinamąjį terminą. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties 33 punkte nurodyta, jog ieškovai vadovavosi tuometinio AB bankas Snoras Tauragės filialo valdytojo R. Š. jiems pateikta Ataskaita bei ieškovai ja patikėjo. Pareiškėja neįrodinėjo kitos datos apie jos supažindinimą su Ataskaita, todėl laikytina, kad apie Ataskaitą pareiškėja sužinojo, kaip ji pati nurodė šioje civilinėje byloje, 2007 m. – 2008 metų sankirtoje, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi 2016 m. lapkričio 7 d.
  6. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl nenustatęs įrodinėjamo atnaujinimo pagrindo bei konstatavęs, kad prašymas paduotas praleidus naikinamąjį terminą, atsisakė atnaujinti procesą (CPK 178 str., 370 str. 3 d.).
  7. Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta greitai, pareiškėja turi teisę kreiptis į teismą, gindama savo interesus, todėl nenustačius CPK 7 straipsnio pažeidimų, teismas netenkino prašymo dėl baudos pareiškėjai skyrimo.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

8

  1. Pareiškėja (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti bei pavesti kitam teisėjui išnagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas (jo papildymas) grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartis nepagrįsta, neatskleista nagrinėjamo klausimo esmė, nes pirmosios instancijos teismas nesuprato bylos atnaujinimo esmės. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi konstatavo, kad Ataskaita yra preliminari. Todėl kredito lėšos turėjo būti išmokėtos tik po pilnos turto įvertinimo ataskaitos pateikimo, kuri atitiktų TVVPĮ reikalavimus bei rinkos vertė būtų ne mažesnė nei 3 000 000 Lt, nes toks buvo preliminarus rezultatas.
    2. Prašymo atnaujinti procesą objektas yra konkreti kredito sutartis, kuria bankas išdavė, o apeliantė paėmė kredito lėšas, įkeitus perkamą žemės sklypą. Tačiau paaiškėjo nauja esminė kredito sutarties aplinkybė, t. y. tai, kad kredito lėšos buvo išduotos kitomis aplinkybėmis nei buvo sutarta kredito sutartimi. Apeliantė kredito sutarties pasirašymo metu žinojo ir buvo susipažinusi su pilna Ataskaita, joje nustatyta rinkos verte 3 000 000 Lt. Todėl bylos atnaujinimas ir yra susijęs su nauja esmine aplinkybe – preliminariu vertinimu, kredito lėšos turėjo būti išmokėtos, įkeitus žemės sklypą, kurio vertė būtų ne mažesnė nei nustatyta Ataskaitoje.
    3. Kreditas išduotas 2008 m. sausio 31 d. atliktu vertinimu, apie kurį apeliantė nežinojo. Apeliantė žinojo ir vadovavosi Ataskaita. Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. spalio 27 d. nutartyje įvardijus, jog Ataskaita yra preliminari, paaiškėjo, kad buvo panaudotas kitas vertinimas su ta pačia rinkos verte 3 000 000 Lt.
    4. Bankas žinojo, kad pagal Ataskaitą negalima suteikti 2 mln. Lt kredito, kad yra ženkliai padidinta vertė, tačiau šių aplinkybių apeliantė nežinojo. Įrašas kredito sutartyje „preliminari vertinimo ataskaita“ ir yra esminis apgaulės suklaidinimo akcentas, siekiant kad apeliantė paimtų kreditą vadovaujantis Ataskaita, kuria vertė padidinta beveik 1 mln. Lt. Apeliantei to nesuprantant bei nežinant, atliktas 2008 m. sausio 31 d. vertinimas, kuriuo nustatyta jau „įrengto“ žemės sklypo vertė 3 000 000 Lt su pastaba, kai neįrengto būtų apie 2 000 000 Lt. 2008 m. sausio 31 d. vertinimu nenustatyta jokia reali vertė, vertintas neįrengtas turtas, tačiau vertė nustatyta jau kaip įrengto.
    5. Ginčas yra dėl kredito lėšų išdavimo, kad jos turėjo būti išduotos ir paskolos gavėjas jas galėjo paimti, kai tokio įkeičiamo turto vertė yra ne mažiau nei 3 000 000 Lt, o ne dėl Ataskaitos teisėtumo.
  2. Ieškovas A. K. Č., Š. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad palaiko pateiktą atskirąjį skundą bei sutikimą su juo grindžia tais pačiais argumentais, nurodytais atskirajame skunde.
  3. Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Apeliantė nenurodo jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų.
    2. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, atmesdamas prašymą dėl rašymo apsirikimo, paaiškino, kad pavartojo žodį „preliminari“, remdamasis kredito sutarties tekstu. Kadangi šalys ginčo dėl Ataskaitos nekėlė, teismas pats savarankiškai šios Ataskaitos teisėtumo vertinimo neatliko. Ataskaitos įvardijimas preliminaria nekeičia išnagrinėtos bylos esmės ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje.
    3. Teismas pagrįstai nustatė, kad apeliantės prašymas paduotas praleidus naikinamąjį terminą. Teismas pagrįstai rėmėsi apeliantės paaiškinimais, kad apie Ataskaitą ji sužinojo 2007 m. - 2008 m. sankirtoje.
    4. Apeliantė iš esmės kvestionuoja pirmosios ir apeliacines instancijos priimtų procesinių sprendimų teisėtumą, kas nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui. Apeliantė pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą dėl proceso atnaujinimo ir ši aplinkybė sudaro pagrindą apeliantei skirti baudą už procesinį piktnaudžiavimą (CPK 95 str.).
  4. Atsakovai BAB bankas Snoras ir UAB „Baltijos kredito sprendimai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai sprendė, kad neegzistuoja jokios naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, kuriomis remiantis būtų galima atnaujinti procesą. Apeliantė teikia neaiškius, nerišlius argumentus, kurie nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį bei nepagrindžia menamai naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos ginčijamų sandorių sudarymui bei įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumui.
    2. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu žinojo tiek apie Ataskaitą, tiek apie 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitas. Aplinkybės, susijusios su šiomis vertinimo ataskaitomis buvo išnagrinėtos dviejose ieškovų inicijuotose civilinėse bylose. Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.
    3. Byloje tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar Ataskaita yra vertintina kaip preliminari, ar ne. Šalys bylos nagrinėjimo metu Ataskaita laikė pagrindine, atitinkančia jai įstatymais keliamus reikalavimus.
    4. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje neanalizavo Ataskaitos atitikimo TVVPĮ, todėl nebuvo pagrindo kvalifikuoti ją kaip preliminarią. Byloje nebuvo keliamas bei nagrinėjamas klausimas dėl Ataskaitos vertinimo (ar) kvalifikavimo, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės negali turėti įtakos išnagrinėtose civilinėse bylose. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje dėl klaidos ištaisymo nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl Ataskaitos teisėtumo nebuvo, o teismas žodį „preliminari“ pavartojo tik todėl, kad kredito sutarties 4.1.5 punkte buvo minima „preliminari“ ataskaita.
    5. Žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės yra nustatytos tiek įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
    6. Žemės sklypo vertė nėra esminė kredito sutarties ir kitų ginčytų sutarčių sąlyga. Kredito sutartis buvo sudaryta dėl tokių esminių sąlygų, kurias šalys buvo suderinusios iki sutarties sudarymo, t. y. paskolos suma, palūkanų dydis, paskolos terminas, paskolos naudojimo paskirtis. Dėl šių kredito sutarties sąlygų jokių klaidų nebuvo padaryta, jų nenurodė ir ieškovai. Kredito sutartimi suteiktas kreditas turėjo būti panaudotas konkrečiam žemės sklypui įsigyti, kas ir buvo faktiškai įvykdyta.
    7. Teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė praleido naikinamąjį terminą (CPK 368 str. 2 d.), nes apeliantė pripažįsta, kad apie Ataskaitą sužinojo 2007 m. - 2008 m. sankirtoje, o su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi tik 2016 m. lapkričio 7 d.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, prašymas atnaujinti procesą gali būti tenkinamas tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų (svarbių ir įtikinančių) aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas.
  2. Apeliantė prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jai bylos nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas; esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai; jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Taigi, nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar apeliantės nurodytos aplinkybės yra naujai paaiškėjusios ir esminės, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ir priimti kitokį nei priimtas galutinis sprendimas šioje byloje; apeliantė prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidusi CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas.
  4. Apeliantė proceso atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindžia iš esmės Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016 nustatytu Ataskaitos „preliminarumu“. Nurodo, kad kredito lėšos turėjo būti išmokėtos tik pateikus pilną turto vertinimo ataskaitą, sudarytą TVVPĮ nustatyta tvarka. Be to, kreditas išduotas vadovaujantis 2008 m. sausio 31 d. vertinimu, apie kurį apeliantė nežinojo. Todėl tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2016 m. spalio 27 d. nutartyje įvardijus, kad Ataskaita yra preliminari, paaiškėjo, jog išduodant kreditą buvo panaudotas kitas - 2008 m. sausio 31 d. -vertinimas. Tačiau apeliantės nurodomos aplinkybės, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
  5. Civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ieškovams ginčijant 2008 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartį (žr. nutarties 2 punktas) bei kitus išvestinius sandorius, jų teisėtumas buvo patikrintas tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismų. Taip pat ginčo sandorių teisėtumas įvertintas ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 ieškovai prašė Ataskaitą pripažinti neteisinga ir neturinčia juridinės galios. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, nenustačius aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog ginčijami sandoriai, sudaryti iš esmės suklydus (CK 1.90 str.), ieškovų reikalavimus, be kita ko, ir dėl Ataskaitos pripažinimo neteisinga ir neturinčia juridinės galios, atmetė kaip neįrodytus. Taigi, aplinkybės, susijusios tiek su Ataskaita nagrinėjamoje byloje, tiek su 2008 m. sausio 31 d. ataskaita Klaipėdos apygardos teismo byloje apeliantei buvo žinomos reikalavimų teismui pareiškimo metu bei buvo išnagrinėtos dviejose ieškovų inicijuotose civilinėse bylose.
  6. Procesą atnaujinti prašomoje byloje tarp šalių nebuvo kilęs ginčas dėl to, ar Ataskaita yra vertinama kaip preliminari, ar ne. Sutiktina su atsakovais, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartyje neanalizavo ir nekvalifikavo Ataskaitos kaip preliminarios. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartyje dėl klaidos ištaisymo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad ginčo tarp šalių dėl Ataskaitos teisėtumo nebuvo, o teismas žodį „preliminari“ 2016 m. spalio 27 d. nutartyje pavartojo tik todėl, kad taip buvo nurodyta kredito sutarties 4.1.5 punkte. Taigi, pastarojoje nutartyje nurodymas Ataskaitos kaip „preliminarios“ yra perkeltas iš kredito sutarties teksto. Todėl tai apskritai nėra jokia naujai paaiškėjusi (ar teismo savo iniciatyva nustatyta) aplinkybė, ji apeliantei buvo/turėjo būti žinoma iš kredito sutarties teksto, o byloje ir nebuvo nei keliamas, nei nagrinėjamas klausimas dėl Ataskaitos kvalifikavimo (ne)preliminarumo aspektu.
  7. Pažymėtina, kad Ataskaitos vienoks ar kitoks įvardijimas ir nekeičia išnagrinėtos bylos esmės. Tiek žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties, tiek ir kredito sutarties sudarymo aplinkybės yra nagrinėtos ir nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, apeliantė, prašydama atnaujinti procesą, iš esmės kvestionuoja jų teisėtumą. Tačiau Ataskaitos vertinimas (ne)preliminaria bet kuriuo atveju nereikštų, kad dėl to būtų pagrindas priimti kitokį nei priimtas byloje sprendimą- ieškinys atmestas nenustačius pagrindo pripažinti suklydimą sudarant ginčijamus sandorius, o ne dėl to, kad Ataskaita nepreliminari, teismų sprendimais konstatuota, kad ieškovai nesidomėjo 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaita ar kokia kita ataskaita.
  8. Taigi, apeliantės nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje minima aplinkybė negali būti laikoma nauja aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Be to, ji ir nelaikytina esmine nagrinėjamai bylai.
  9. Atsižvelgiant į tai, kad procesą prašoma atnaujinti su, anot apeliantės, Ataskaitos „preliminarumo“ paaiškėjimu nurodžius taip Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė yra praleidusi naikinamąjį terminą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau tai nepaneigia išvados, jog iš esmės prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintas pagrįstai.
  10. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
  11. Atsakovai prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju proceso atnaujinimas siejamas su 2016 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytu Ataskaitos „preliminarumu“. Neatmestina, kad apeliantė, neatstovaujama advokato, galėjo (sąžiningai) klaidingai suvokti tai, kaip teismo konstatuotą Ataskaitos kvalifikavimą, Todėl skirti baudą apeliacinės instancijos teismas pakankamo pagrindo neįžvelgia.
  12. Netenkinus atskirojo skundo, iš apeliantės atsakovams R. T. ir G. T. priteistina 150 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (3 t., b.l. 39).

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

13Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ (juridinio asmens kodas 300660625) atsakovams R. T. ir G. T. 150 Eur išlaidų už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

15Prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai