Byla 2A-1468-565/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui G. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. S., prašydamas priteisti iš atsakovo 720,33 Lt skolą, 925,26 Lt delspinigius, 72,03 Lt baudą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovas nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas G. S. 2007-04-02 sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl mobiliojo telefono Samsung X700 įsigijimo ir įsipareigojo iki 2008-09-30 sumokėti lizingo įmonei sutartyje nustatytais terminais 923,90 Lt, taip pat pagal sutarties 11.1 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 procentų delspinigius už vėluojamas sumokėti sumas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Sutarties 5.5 p. atsakovas įsipareigojo per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia jo adresas, telefono, fakso numeriai ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Sutarties 11.2 p. nustatyta, kad, pažeidęs šį reikalavimą, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas sumokėjo tik 3 pirmąsias įmokas, o nuo 2007-06-30 įmokų daugiau nemokėjo.

5UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal 2007-04-02 išperkamosios nuomos sutartį.

6Ieškovas be 720,33 Lt nesumokėtų įmokų taip pat prašė priteisti 925,26 Lt delspinigių už 2007-06-30 – 2014-08-18 laikotarpį, iš viso už 2 569 pradelstas dienas, ir, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pakeitė gyvenamąją vietą, tačiau neinformavo apie tai lizingo įmonės, prašė iš atsakovo priteisti 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą, t.y. 72,03 Lt.

7Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-09-29 sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 720,33 Lt skolą, 100 Lt netesybas, 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą (820,33 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme 2014-08-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 30 Lt bylinėjimosi išlaidas.

10Teismas konstatavo, kad duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievolę sumokėti visas įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį, nėra, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovui 720,33 Lt skolą pagal 2007-04-02 išperkamosios nuomos sutartį.

11Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, atsižvelgė, kad atsakovas yra vartotojas, sutartį sudarė prisijungdamas prie pirminio kreditoriaus parengtos sutarties su standartinėmis sutarties sąlygomis; prašomi priteisti delspinigiai (925,26 Lt) yra didesni už pačią skolą (720,33 Lt); ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi po beveik šešerių metų nuo įsipareigojimų įvykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei penkerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo, toks ilgas delsimas niekuo nepateisintas; ieškovas delspinigius skaičiavo nuo 2007 m., t.y. daugiau negu už 7 metus; ieškovas nepateikė įrodymų, kad, pasibaigus įsipareigojimų įvykdymo termino, nedelsiant reikalavo įvykdyti įsipareigojimus; nurodyto netesybų dydžio nepagrindė patirtais nuostoliais; ieškovas vienu metu prašė priteisti ir baudą, ir delspinigius, t.y. prašė dvigubų netesybų. Teismas nurodė, kad nors ieškovas baudą sieja su atsakovo pareigos pranešti apie savo adreso pasikeitimą nevykdymu, tačiau realiai tai iš esmės yra susiję su skolos nemokėjimu, todėl prašomi priteisti bauda ir delspinigiai yra dviguba negalima atsakomybė. Todėl teismas sumažino prašomas priteisti netesybas ir iš atsakovo ieškovui priteisė iš viso 100 Lt netesybų (CK 6.71 str., 6.73 str. 2 d.).

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimą už akių panaikinti dalyje dėl delspinigių priteisimo, baudos nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš atsakovo priteisti 925,26 Lt delspinigius, 72,03 Lt baudą ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

14Teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį. Teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir sutrumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių. Tokia teismo nuostata, ieškovo nuomone, pažeidžia CK 1.125 str. 5 d. 1 p. ir 1.126 str. 2 d. taikymo esmę ir prasmę, tai neteisinga ir nesąžininga kreditoriaus atžvilgiu. Be to, kreditoriaus nuomone, atsakovas yra piktybiškas ir nesąžiningas, kadangi kreditoriaus lėšomis įsigijęs daiktą, nuo 2007-06-30 kreditoriui nesumokėjo jokių įmokų, sumokėjęs kreditoriui tik 3 pirmąsias išperkamosios nuomos mėnesines įmokas, visiškai nebendradarbiavo su kreditoriumi.

15Ieškovas sumažino prašomus priteisti delspinigius už kiekvieną uždelstą atsakovo įsipareigojimų nevykdymo dieną paskaičiavo ne 0,2 proc. delspinigių normą, kaip tai nustatyta sutartyje, bet 0,05 proc. delspinigių normą už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, priteisti 100 Lt delspinigiai yra akivaizdžiai per maži, lyginant su priteistos skolos dydžiu (720,33 Lt) ir ilgu skolininko įsipareigojimų nevykdymo laikotarpiu. Ieškovo nuomone, esant tokiems mažiems delspinigiams, nesąžiningas atsakovas nepatirs neigiamų pasekmių, susijusių su sutarties įsipareigojimų, kuriuos jis prisiėmė, nevykdymu (pažeidimu) ir atsakovo nesąžiningumu, nesupras ir neįvertins tokio įsipareigojimų nevykdymo nuostolių ir žalos nukentėjusios kitos sutarties šalies – kreditoriaus atžvilgiu. Atsakovas ir toliau piktnaudžiaus bei darys žalą kito asmens atžvilgiu, kadangi teismas, formuodamas tokią neteisingą praktiką, sudarys tam prielaidas ir netgi tokius skolininkus skatins nesąžiningai elgtis, kadangi atsakovų nuostoliai bus minimalūs arba nuostolių visai nepatirs, pvz., dėl baudos nepriteisimo. Kreditoriaus žala šiuo atveju yra akivaizdi: eilę metų atsakovui nevykdant įsipareigojimų, kreditorius patiria apyvartinių lėšų trūkumą, negauna pajamų, negali planuoti piniginių srautų būsimiems laikotarpiams, patirti išlaidas, mokėti mokesčius, tokie skolininko veiksmai įtakoja kreditoriaus finansinę būklę, o tai reikšmingai daro žalą įmonės ir trečiųjų asmenų (VMI, Sodra ir kt.) veiklai.

16Atsakovas per laikotarpį nuo 2007-06-30, t.y. atsakovo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo dienos, taip pat per laikotarpį nuo reikalavimo teisės perleidimo ieškovui, iki teismo sprendimo dėl skolos priteisimo nesirūpino ir taip pat šiuo metu visiškai nesirūpina savo įsipareigojimų įvykdymu kreditoriui pagal pasirašytą išperkamosios nuomos sutartį, nemokėjo kreditoriui periodinių įmokų, vėliau sąmoningai vengė ir nereagavo į daugkartinius kreditoriaus ir/ar jos atstovo (UAB „Sergel“) raginimus sumokėti skolą, gera valia nebendradarbiavo su kreditoriumi ir/ar jo atstovais dėl įsipareigojimų įvykdymo. Ieškovas kreipėsi į teismą konstatavęs, kad tolimesnis ikiteisminis išieškojimas yra negalimas ir beprasmiškas.

17Atsakovas G. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

20Apeliacinis skundas atmestinas.

21Bylos duomenimis, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas G. S. 2007-04-02 sudarė išperkamosios nuomos sutartį dėl mobiliojo telefono Samsung X700 įsigijimo ir įsipareigojo iki 2008-09-30 sumokėti lizingo įmonei sutartyje nustatytais terminais 923,90 Lt, taip pat pagal sutarties 11.1 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti 0,2 procentų delspinigius už vėluojamas sumokėti sumas už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Sutarties 5.5 p. atsakovas įsipareigojo per 5 dienas informuoti lizingo įmonę, jeigu pasikeičia jo adresas, telefono, fakso numeriai ar banko rekvizitai, keičiasi darbovietė, turto laikymo vieta. Sutarties 11.2 p. nustatyta, kad, pažeidęs šį reikalavimą, atsakovas sumoka lizingo įmonei 10 procentų neišpirktos turto vertės baudą. Atsakovas sumokėjo tik 3 pirmąsias įmokas, o nuo 2007-06-30 įmokų daugiau nemokėjo. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas 2009-03-04 pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtą išperkamosios nuomos sutartį.

22Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai pagal 2007-04-02 sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška. Tačiau kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sutarties laisvės principas sudarant sutartį yra tinkamai įgyvendinamas, jeigu civilinių teisinių santykių subjektai yra lygiavertės padėties. Jeigu kuris nors šių santykių subjektas dominuoja kito atžvilgiu, gali kilti abejonių dėl sutarties šalių lygybės nustatant sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2008). Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas. Fizinio asmens (vartotojo) ekonominė padėtis paprastai yra silpnesnė negu kitos vartojimo sutarties šalies – pardavėjo ar paslaugų teikėjo (verslininko). Vartotojo, dalyvaujančio vartojimo sutartiniuose santykiuose, derybinės galios yra apribotos, neretai šis asmuo nepasirengęs deryboms arba nesugeba derėtis. Taigi būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas; su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

23Taigi vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, gynimas yra vertintinas kaip viešasis interesas ir yra plačiai aptartas teismų praktikoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, sudarydamas 2007-04-02 išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl Sutarties sąlygų arba jo galimybės buvo labai apribotos, kadangi ieškovas naudojo standartines sutarčių sąlygas, kurių individualiai neaptarė su atsakovu. Nurodytos aplinkybės lemia, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina vadovautis teisės normomis ir suformuota teismų praktika, kurios saugo silpnesniąją šalį ir įpareigoja šiuo atveju paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kuris pagrįstai pripažino ieškovo prašomus priteisti 925,26 Lt delspinigius ir 72,03 Lt baudą nepagrįstai per didelius, neatitinkančias šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų, ir sumažino netesybas iki 100 Lt, konstatuodamas, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra didesni už pačią skolą, kuri sudaro 720,33 Lt, o prašydamas ir delspinigių, ir baudos priteisimo, ieškovas iš esmės prašė dvigubų netesybų.

24Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti ir pagal CK 6.188 str. įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012; 2008-02-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008; 2006-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo manymu, aplinkybė, kad pradinis kreditorius vienašališkai įtvirtino ginčo Sutarties 11.2 p. galimybę savo naudai reikalauti baudos atlyginimo už neinformavimą apie pasikeitusį atsakovo adresą, nereiškia, kad dėl minėto įsipareigojimo nevykdymo, už kurį numatyta bauda kaip nuostolių atlyginimo priemonė, šių nuostolių atsiradimo ir jų dydžio ieškovui nereikia įrodyti.

25Aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik šešerių metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei penkerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, yra svarbi šiame ginče, ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino šią aplinkybę šio ginčo silpnesniosios šalies – atsakovo naudai ir sumažino netesybas iki 100 Lt. Ieškovo argumentai, kad jis patyrė akivaizdžią žalą, t.y. eilę metų atsakovui nevykdant įsipareigojimų, patyrė apyvartinių lėšų trūkumą, negavo pajamų, negalėjo planuoti piniginių srautų būsimiems laikotarpiams patirti išlaidas, mokėti mokesčius, ir tokie skolininko veiksmai įtakojo kreditoriaus finansinę būklę, yra nepagrįsti įrodymais teiginiai, kadangi pats ieškovas pasirinko savo teisių gynimo būdą (jo teigimu, ilgą laiką bandė ikiteisminiu būdu atgauti skolą) ir laiką, tačiau tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t.y. už 2 569 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitinktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų.

26Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį, nors teisės aktai nenustato teismui teisės savo iniciatyva taikyti delspinigiams senatį ir sutrumpinti delspinigių skaičiavimo terminą iki 6 mėnesių. Nesutiktina su ieškovo argumentais. Paaiškintina, kad pirmosios instancijos teismas netaikė CK 1.125 str. 5 d. 1 p. nustatyto sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino ieškiniams dėl netesybų išieškojimo, o sumažino prašomas priteisti netesybas. Jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jei netesybos akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan., jos gali būti sumažintos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad netesybos mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-11-03 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-1094/2003). Teismų praktikoje yra apibrėžta eilė kriterijų, kuriems esant netesybos turėtų būti mažinamos ir pripažįstamos per didelėmis.

27Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos teisingai (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 4. Ieškovas nurodė, kad UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas G. S.... 5. UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas 2009-03-04 pasirašė reikalavimo... 6. Ieškovas be 720,33 Lt nesumokėtų įmokų taip pat prašė priteisti 925,26... 7. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-09-29 sprendimu už akių ieškinį... 10. Teismas konstatavo, kad duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai... 11. Teismas, spręsdamas dėl prašomų priteisti netesybų dydžio, atsižvelgė,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas UAB „Kapitalo valda“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 14. Teismas be atsakovo prašymo pritaikė delspinigiams 6 mėnesių senatį.... 15. Ieškovas sumažino prašomus priteisti delspinigius už kiekvieną uždelstą... 16. Atsakovas per laikotarpį nuo 2007-06-30, t.y. atsakovo prisiimtų... 17. Atsakovas G. S. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. CPK 320 str. 1 ir 2 d. nustato bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos... 20. Apeliacinis skundas atmestinas.... 21. Bylos duomenimis, UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas G. S. 2007-04-02... 22. Nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas,... 23. Taigi vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, gynimas yra vertintinas kaip... 24. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti... 25. Aplinkybė, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik... 26. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas be atsakovo prašymo pritaikė... 27. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 29. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą už akių...