Byla 1A-37-309-2012
Dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, nuteistajam R. I., jo gynėjui advokatui Algirdui Staškūnui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. S., jo atstovui advokatui M. V.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. I. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendžio, kuriuo R. I. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir, pritaikius BK 67 straipsnio 1, 3 dalis, 68 straipsnį, atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams;

4pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje ir atimant teisę vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams.

6Priteista nukentėjusiajam P. S. solidariai iš R. I., A. Sp. ir B. J. 2000 (du tūkstančiai) litų atstovo advokato paslaugoms apmokėti.

7Priteista nukentėjusiajam P. S. iš R. I. 80000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

8Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti – B. J. ir A. Sp., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10R. I. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( - ) rajone, ( - ) k., kelyje link ( - ) ežero, vairuodamas automobilį ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią A. S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl to dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kūno sumušimą, lydimą kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė.

11Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( - ) rajone, ( - ) k., kelyje link ( - ) ežero, eismo įvykio metu automobiliu ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) partrenkęs dviratininkę A. S. ir taip sukėlęs pavojų jos gyvybei, turėdamas pagal Kelių eismo taisyklių 231.4 ir 231.5 punktų reikalavimus pareigą rūpintis nukentėjusiąja, jai nepagelbėjo, nepranešė apie eismo įvykį policijai, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, nors turėjo galimybę suteikti A. S. pagalbą.

12Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13Skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, byla išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai. Teigia, kad įvykio dieną jis kartu su A. Sp. savo automobiliu nuvyko pas B. J. į sodų bendriją „( - )“. Ten B. J. pradėjo gerti su A. Sp., o jis negėrė, tvarkė kambarius, kūreno krosnį. Baigę gerti, Bronislovas ir Aleksas paprašė nuvežti juos į kapines, vėliau į šalia esančius ( - ) pas dukrą. Važiuojant pasakė, kad jau reikia sukti į keliuką link „( - )“ ežero nusimaudyti. Važiuodamas apie 50 km per val. greičiu, pasuko keliu ežero link ir pajuto smūgį bei pamatė, kad partrenkė dviračiu važiuojančią moterį, jos nepastebėjo, nukentėjusioji krito ant dešinės automobilio pusės. Avarijos metu pamatė žmonių, automobilio nesustabdė, nes išsigando, nuo eismo įvykio vietos nuvažiavo apie 7–8 km. Sustojęs paliko automobilį ir nuėjo į namus. Po įvykio buvo šoko būsenos ir dėl patirto streso išgėrė keletą gurkšnių degtinės, po to nuvyko į policiją ir pasakė, kad dalyvavo eismo įvykyje. Taigi teigia, kad nagrinėjamu atveju išvadai apie priežastinio ryšio buvimą tarp KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių teismas privalėjo nustatyti, kad jo, kaip eismo dalyvio, veiksmai buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga, kai tokioje pat situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Apelianto teigimu, teismo nuosprendyje tik abstrakčiai nurodyta, kad jis pažeidė KET 132, 133 p. reikalavimus, tačiau konkretūs pažeidimai neįvardyti ir jie nesusieti su jo veiksmais, nulėmusiais eismo įvykio kilimą. Mano, kad iš esmės jis nuteistas ne už konkrečius pažeidimus, o už tai, kad, teismo nuomone, buvo neblaivus. Taip pat nurodo, kad nagrinėjant bylą, teismas net nenustatė eismo įvykio vietos, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas išsamus eismo įvykių aplinkybių tyrimas, neatlikta ekspertizė dėl eismo įvykio priežasties ir sąlygų. Teigia, kad byloje nenustatyta dviračio, vairuojamo A. S. ir jo vairuojamo automobilio „BMW“ susidūrimo vieta ir susidūrimo mechanizmas. Nurodo, jog autoįvykio metu A. S. nevilkėjo šviesą atspindinčios liemenės, nebuvo užsidėjusi šalmo. Taip pat nurodo, kad teismas atmetė jo ir jo gynėjo prašymą skirti autotechninę ekspertizę eismo įvykio sąlygoms ir priežastims nustatyti, ir pats nustatinėjo eismo įvykio priežastis, kurios, pasak nuteistojo, apkaltinamajame nuosprendyje liko neaiškios ir nesuprantamos, deklaratyvaus pobūdžio. Teigia, kad teismas taip pat nenustatė, kurioje kelio dalyje įvyko susidūrimas, o, vadovaujantis liudytojo T. V., kuris prisipažino turįs protinę negalią ir niekada nevairavęs, parodymais, galima būtų daryti išvadą, kad jis nukentėjusiąją partrenkė kelkraštyje, o ne važiuojamoje dalyje. Nuteistajam akivaizdu, kad susidūrimas įvyko važiuojamoje kelio dalyje ir galbūt A. S. manevruojant kelyje, o tai dviratininkui yra draudžiama. Nuteistojo teigimu, A. S. buvo apsivilkusi šviesiais rūbais, švietė saulė ir tai trukdė pamatyti dviratininkę. Mano, kad ji manevravo iš dešinės į kairę ir buvo nuo kelkraščio ribos apie 2–2,5 m, todėl, apelianto teigimu, jis neturėjo galimybės jos pastebėti ir išvengti užvažiavimo, nes jos veiksmai buvo netikėti, ir jis jų numatyti negalėjo. Tai, nuteistojo nuomone, patvirtina ir jo automobilio apgadinimai, dviračio apgadinimai, įrodantys, kad susidūrimas įvyko kampu, o dviratininkės užkritimo vieta įrodo, kad ji važiavo užimdama važiuojamosios kelio dalies plotą arba manevruodama kelyje.

14Nurodo, kad taip pat neteisinga teismo išvada apie neva didelį jo automobilio greitį ir teigia, kad jis ką tik buvo įsukęs į kelią, vedantį link ežero, todėl paprasčiausiai dėl techninių kliūčių jo išvystyti negalėjo. Taip pat teigia, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, ir vairavimu, esant neblaiviam, apkaltintas nepagrįstai. Taip pat nuteistajam iš teismo nuosprendžio neaišku, kokia metodika vadovaudamasis teismas konstatavo jo neblaivumą įvykio metu ir kad jis buvo ne mažiau kaip 0,83 prom. neblaivumo, o ne, pavyzdžiui, 0,38 prom. neblaivumo.

15Apeliantas neginčija, jog iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teigia tai padaręs dėl streso ir manydamas, kad dviratininkei nieko rimto nenutiko, be to, vėliau paaiškėjo, kad ji mirė iš karto, todėl mano, kad jo pagalba jai nieko nebūtų padėjusi. Todėl nuteistasis mano, kad nuosprendžio dalis, paskiriant jam bausmę pagal BK 144 straipsnį, yra per griežta.

16Be to, apeliantas nurodo, kad protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinka ir priteistos neturtinės žalos suma, kadangi ji, pasak nuteistojo, neatitinka nei teismų praktikos šios kategorijos bylose, nei jo turtinės padėties, nei galimybių, o antra vertus ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo giminystės santykių ir ryšių (nukentėjęs ir žuvusioji buvo sutuoktiniai). Mano, kad neturtinės žalos dydis turi būti smarkiai sumažintas, jeigu teismas nustatys jo kaltę dėl eismo įvykio.

17Be kita ko, nuteistasis nurodo, kad teismo šališkumą ir nusistatymą patvirtina aplinkybė, kad teismas apkaltinamajame teismo nuosprendyje tiesiogiai įvardijo teisminio nagrinėjimo metu jį gynusį gynėją kaip kurstytoją, kuris darė jam įtaką keisti parodymams, užsiimti kitokiai gynybos pozicijai nei ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nurodo, kad, aprašant jo parodymus, teismas netgi tiesiogiai nurodo – „tiek kaltinamasis R. I., tiek jo gynėjas teigia, kad nematė nukentėjusiosios, nes apakino saulė. Nukentėjusioji buvo be liemenės, atšvaitu ir be šalmo, todėl galėjo jos ir nepastebėti. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo dideliame šoke ir strese, labai pergyveno. Patvirtino, jog įvykio metu buvo blaivas. Tokiu būdu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas neigia priežastini ryšį tarp R. I. veikos ir kilusių pasekmių“. Taigi nurodo, kad teismas tokiais nuosprendyje ne kartą išreikštais pastebėjimais sudarė įspūdį, kad gynėjas taip pat važiavo kartu su juo ir yra vos ne jo bendrininkas. Mano, kad tokie teiginiai nuosprendyje ne tik įrodo teismo šališkumą, bet ir pažeidžia teisinės etikos taisykles. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje teismas pademonstravo jo ir jo gynėjo atžvilgiu akivaizdų šališkumą, dėl šių priežasčių mano, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011-10-14 nuosprendis turi būti panaikintas, kadangi jo bylą išnagrinėjo šališkas pirmos instancijos teismas.

18Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, sumažinti neturtinės žalos dydį, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

19Apeliacinis skundas atmestinas.

20Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo

21Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 6 straipsnio 1 dalyje.

22Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję (Piersack v. Belgium, no. 8692/79, judgement of 1 October 1982; Micallef v. Malta, no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).

23Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninį nusistatymą ir elgesį, t. y. į tai, ar jis konkrečioje byloje yra asmeniškai iš anksto nusistatęs ar tendencingas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta).

24Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią pagrįstą abejonę. Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky-Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009). Vis dėlto sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, bet nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (pvz., Fey v. Austria, no. 14396/88, judgement of 24 February 1993; Vera Fern?ndez-Huidobro c. Espagne, no 74181/01, arr?t du 6 janvier 2010). Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-202/2005; Nr. 2K-230/2009; 2K-243/2009, 1A-507-300/2011).

25Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjos išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, to apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis R. I., todėl ši situacija toliau nagrinėjama objektyvaus nešališkumo aspektu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog išvada dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo grindžiama tuo, kad nuosprendyje aprašydamas faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismo teismas įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir teisėja aprašomojoje nuosprendžio dalyje panaudojo frazę „Teismo nuomone, tik savo gynėjo įtakotas, jis pakeitė parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip siekdamas išvengti griežtos bausmės. Tiek kaltinamasis R. I., tiek jo gynėjas teigia, kad nematė nukentėjusiosios, nes apakino saulė. Nukentėjusioji buvo be liemenės, atšvaitų ir be šalmo, todėl galėjo jos ir nepastebėti. Iš įvykio vietos pasišalino, nes buvo dideliame šoke ir strese, labai pergyveno. Patvirtino, jog įvykio metu buvo blaivas. Tokiu būdu tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas neigia priežastinį ryšį tarp R. I. veikos ir kilusių pasekmių“. Darytina išvada, kad vienintelis faktas, sukėlęs nuteistajam R. I. abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo yra nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumai. Įvertinant kilusių dėl teismo nešališkumo abejonių pagrįstumą turi būti atsižvelgiama į visą bylos nagrinėjimo eigą. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad bylą nagrinėjusi teisėja ištyrė byloje surinktus įrodymus, teisiamojo posėdžio metu sudarė visas galimybes kaltinamajam R. I. ir jo gynėjui naudotis įstatymo jiems suteiktomis teisėmis, siekiant apginti savo interesus, visus kitus veiksmus teisiamojo posėdžio metu atliko, laikydamasi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Taigi teismas savo išvadas gali grįsti patikimais įrodymais, turi įvertinti jų visetą ir tai turi leisti teismui padaryti nuosprendyje išdėstytas išvadas. Kiekvienas nuosprendis turi būti motyvuotas, jo aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teisėja ne tik nurodė faktines bylos aplinkybes, išdėstydama jas, bet ir aprašė teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas apie faktines bylos aplinkybes, pateikė motyvus dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir bausmės skyrimo R. I.. Iš pirmosios instancijos teismo teisėjos veiksmų bylos nagrinėjimo teisme metu matyti, kad jie atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, nesuteikiant palankumo kuriai nors iš proceso šalių, nesudarant įspūdžio apie kitokį teismo suinteresuotumą bylos baigtimi. Iš to darytina išvada, kad teisėjos panaudota frazė, kuri nepriimtina nuteistajam, yra tik pavienė aplinkybė, turinti ribotą reikšmę, nes visuma aplinkybių apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme rodo, kad nė vienai iš proceso šalių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas, kad teismas nebuvo kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi, todėl, kolegijos nuomone, neteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nešališkumu. Aptartų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pateiktos pakankamos garantijos, pašalinančios bet kokią abejonę dėl teismo nešališkumo.

26Dėl R. I. veikos kvalifikavimo ir kaltės

27BK 281 straipsnio 6 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. R. I. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( - ) rajone, ( - ) k., kelyje link ( - ) ežero, vairuodamas automobilį ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas KET 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairuodamas automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeisdamas KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią A. S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl to dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kūno sumušimą, lydimą kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė.

28Apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė atlikti eismo įvykio ekspertizę. Iš gauto ekspertizės akto matyti, kad eismo įvykis, kurio metu žuvo A. S. kilo dėl to, kad automobilio „BMW 318“ vairuotojas R. I., artėdamas prie priekyje mažesniu greičiu važiuojančios dviratininkės A. S., jos neapvažiavo, palikdamas saugų tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus ir nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, bei susidūrė su dviratininke A. S.. Taip pat ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad A. S. prieš susidūrimą važiavo netoli dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto, susidūrimo momentu transporto priemonių išilginės simetrijos ašys buvo lygiagrečios arba dviratis buvo pasuktas nedideliu smailiu kampu į dešinę pusę automobilio „BMW 318“ judėjimo krypties atžvilgiu. Tai, kad A. S. važiavo arti kelio dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas T. V..

29Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik grįžęs namo. Tačiau teisėjų kolegija išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų R. I. (1 t. 80–82 b. l.), A. Sp. (1 t. 143–145 b. l.), B. J. (1 t. 188–190 b. l.), liudytojo T. V. (1 t. 60–61 b. l.) duotus parodymus, R. I. neblaivumo tikrinimo rezultatus (1 t. 66 b. l.), specialisto išvadą (1 t. 68 b. l.), kurie buvo ištirti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojų T. V. (2 t. 186 b. l.), A. N. (2 t. 188 b. l.) duotus parodymus, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie paneigia nuteistojo R. I. versiją, kad jis įvykio metu buvo blaivus, o alkoholį vartojo tik po įvykio grįžęs namo, bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis R. I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( - ) rajone, ( - ) k., kelyje link ( - ) ežero, vairavo automobilį ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) būdamas neblaivus (ne mažiau kaip 0,83 promilės). Pirmųjų apklausų metu nuteistieji R. I. (1 t. 80–82 b. l.), A. Sp. (1 t. 143–145 b. l.), B. J. (1 t. 188–190 b. l.) parodė, kad 2009-09-16 apie 16 val. R. I. su A. Sp. pas B. J. atsivežė 40 laipsnių stiprumo degtinės ir 12 laipsnių stiprumo kokteilio, alkoholinius gėrimus vartojo visi kartu. Išgėrus visus alkoholinius gėrimus R. I. sėdus už vairo, A. Sp. į priekinę keleivio vietą, B. J. ant galinės sėdynės vyko į ( - ) kaimą, ( - ) rajone. Šias nuteistųjų R. I., A. Sp., B. J. pirminių apklausų metu nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t. 60–61 b. l.), kad jis 2009-09-15 apie 19.00 val. eidamas nuo ( - ) miesto pusės, keliu vedančiu link ( - ) kaimo ir ( - ) ežero, šalikelės kairiąja puse, pamatė pravažiuojantį automobilį „BMW 318“, atsisukęs pamatė, kaip tą automobilį sumėtė, šis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau vėl grįžo į savo juostą, pavažiavo truputi keliu ir sustojo. Jam tas automobilis sukėlė įtarimą, jis suprato, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Vėliau pamatė, kaip automobilis „BMW 318“ suvažinėjo dviratininkę. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus liudytojas T. V. patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. R. I. versiją, kad jis iki įvykio negėrė, iš dalies paneigia ir liudytojo A. N. (2 t. 188 b. l.) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad nuteistieji R. I., A. Sp., B. J. patys papasakojo apie įvykio aplinkybes, parodymus užrašė pagal jų žodžius ir jiems jokio spaudimo nedarė. Šias liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina R. I. neblaivumo tikrinimo rezultatai (1 t. 66 b. l.), iš kurių matyti, kad R. I. 2009-09-16 00.39 val. buvo nustatytas 0,83 promilių girtumas, bei specialisto išvada (1 t. 68 b. l.), iš kurios matyti, kad R. I. kraujyje, paimtame 2009-09-16 1.00 val., buvo rasta 0,54 promilių alkoholio. Be to, nuteistojo R. I. pateiktos versijos dėl alkoholio vartojimo po eismo įvykio nepatvirtina jokie bylos duomenys, išskyrus deklaratyvius nuteistojo teiginius. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistieji R. I., A. Sp., B. J., duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tuo siekdami sušvelninti nuteistojo R. I. padėtį.

30Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nuteistasis R. I. 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( - ) rajone, ( - ) k., kelyje link ( - ) ežero, vairavo automobilį ,,BMW 318“, valst. Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeidė KET 9 punkte nurodytus reikalavimus, taip pat vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (ne mažiau kaip 0,83 promilės), tuo pažeidė KET 14 punkte nurodytus reikalavimus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldęs vairuojamo automobilio partrenkė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią A. S., tuo pažeisdamas KET 132 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, dėl to dviračio vairuotoja A. S., patyrusi kūno sumušimą, lydimą kaklo pirmo slankstelio lūžio su nugaros smegenų nutraukimu, eismo įvykio vietoje mirė, ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje.

31Apeliantas neginčija, jog iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teigia tai padaręs dėl streso ir manydamas, kad dviratininkei nieko rimto nenutiko, ir tik vėliau sužinojo, kad ji mirė iš karto, todėl mano, kad jo pagalba jai niekuo nebūtų padėjusi.

32BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad R. I. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo partrenkta ir sužalota A. S., jis nukentėjusiajai nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nepasirūpino, kad kiti nugabentų nukentėjusiąją į ligoninę. R. I. nesidomėjo ja, prie jos nepriėjo, neapžiūrėjo, t. y. pats neįsitikino jai padarytų sužalojimų sunkumu ir grėsmės gyvybei akivaizdumu. Priešingai, apeliantas įvykio vietoje nesustojo ir nuvažiavo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, trukdžiusių R. I. suteikti pagalbą nukentėjusiajai, t. y. nei pagalbos suteikimą ribojančių fizinių sužalojimų, nei psichinių sutrikimų. Skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji mirė iš karto, todėl jis jai padėti negalėjo, baudžiamosios atsakomybės nepašalina, nes veika pagal BK 144 straipsnį kvalifikuojama nepriklausomai nuo to, ar asmeniui suteikiama pagalba sukelia kokių nors teigiamų padarinių, ar ne. Net ir tuo atveju, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus kūno sužalojimas ir jo mirties laikas skaičiuojamas minutėmis, toks žmogus taip pat atitinka nukentėjusiojo, kuriam gresia pavojus gyvybei, požymį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K–237/2009). Be to, aplinkybės, kad nukentėjusioji žuvo iš karto, R. I. įvykio metu nežinojo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad, sukėlęs pavojų nukentėjusiosios gyvybei ir turėdamas pareigą jai padėti, R. I. šios pareigos sąmoningai nevykdė, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir jis pripažintas kaltu pagal BK 144 straipsnį.

34Dėl paskirtų bausmių dydžių

35Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

36Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. I. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė neatsargų ir pasikėsino padaryti nesunkų tyčinį nusikaltimą, į sunkinančią aplinkybę dėl BK 144 straipsnyje numatytos veikos padarymo, kad šią veiką padarė būdamas neblaivus, kad jo padaryta veika sukėlė sunkias pasekmes, kad ikiteisminio tyrimo metu R. I. gailėjosi, norėjo atsiprašyti, duodamas parodymus buvo nuoširdus.

37Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. I. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams.

38Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad R. I. paskirtos bausmės nėra per griežtos, kadangi pagal BK 281 straipsnio 6 dalį R. I. paskirta bausmė yra mažesnė už šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 6 metai 6 mėnesiai. Teismų praktikoje uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr., pvz., kasacines bylas Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad R. I. vairuodamas transporto priemonę šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl vadovaujantis BK 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 68 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį R. I. paskirta bausmė yra mažesnė už BK 144 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Paskirtosios bausmės subendrintos laikantis BK nustatytų reikalavimų, o galutinė subendrinta laisvės atėmimo 5 metams bausmė taip pat nėra per griežta, ir atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

39Dėl BK 75 straipsnio taikymo

40Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 straipsnyje nustatytos dvi būtinos sąlygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas neatsargias nusikalstamas veikas vykdymą: asmuo turi būti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir susiklosčiusią teismų praktiką teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi išnagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

41Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės.

42Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis R. I. vartojo alkoholinius gėrimus ir po to, suvokdamas, kad yra neblaivus, sėdo prie vairo suprasdamas, kad tuo šiurkščiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles.

43Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo, oro sąlygas ir pan. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklių keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Juk būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sėsdamas už automobilio vairo asmuo suvokia, kad dėl alkoholio vartojimo jo dėmesys ir orientacija susilpnėjusi, ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. Todėl veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia Kelių eismo taisykles ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas. Į tai atsižvelgdamas įstatymų leidėjas BK 281 straipsnyje numatė griežtesnes bausmės, jei eismo įvykį sukelia apsvaigęs nuo alkoholio asmuo.

44Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. I. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas pasižymėjo ypatingu šiurkštumu, nes jis automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai rodo didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams, važiuodamas keliu, buvo ypač neatidus, nes nepasirinko saugaus greičio, beveik lygiame kelyje nesuvaldė automobilio, partrenkė ta pačia kryptimi važiavusią dviratininkę, ją mirtinai sužalojo, iš įvykio vietos pabėgo. Taip pat iš bylos duomenų (1 t. 105 b. l.) matyti, kad praeityje R. I. už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam buvo baustas du kartus.

45Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-433/2011, 2K-271/2010 („Teismų praktika“ Nr. 33, p. 219), Nr. 2K-770/2005 („Teismų praktika“ Nr. 24, p. 133), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgos išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).

46Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. I. ir pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltininką apibūdinančius duomenis.

47Pagal byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes nėra pagrindo teigti, kad sprendimas netaikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų yra nemotyvuotas ir neteisingas.

48Dėl neturtinės žalos

49Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S. naudai priteisė iš nuteistojo R. I. 80 000 (aštuoniasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

50Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad priteistos neturtinės žalos suma neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, kadangi ji, pasak nuteistojo, neatitinka nei teismų praktikos šios kategorijos bylose, nei jo turtinės padėties, nei galimybių, o, antra vertus, ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo giminystės santykių ir ryšių (nukentėjęs ir žuvusioji buvo sutuoktiniai). Mano, kad neturtinės žalos dydis turi būti gerokai sumažintas.

51Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į šias aplinkybes: sukeltos pasekmės neatitaisomos – žmonos, motinos, gyvybės atėmimas, skaudi ir mirusiosios artimiesiems neįkainojama; nuteistojo R. I. kaltės formą - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neteisėtą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo saugumo reikalavimus, turtinę padėtį.

52Nors nuteistasis teigia, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, ir neatitinka teismų praktikos, tačiau kolegija mano, kad ji atitinka teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinės nutartys Nr. 2K- 228/2007, 2K-55/2008, 2K-612/2006, 2K-114/2008, 2K-73/2010, 2K-193/2012 ir kt.), kuriose atlygintinos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas atitinkamai 90 000 Lt, 70 000 Lt, 60 000 Lt. Nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiajam, pirmosios instancijos teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikšmingus kriterijus ir specifines bylos aplinkybes: eismo taisyklių pažeidimo grubumą, vairavimą esant neblaiviam ir girtumo laipsnį, taip pat kilusias pasekmes.

53Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustatęs jokių naujų aplinkybių, taip pat, kad pirmosios instancijos teismas būtų neatsižvelgęs į kurį nors iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų kriterijų (tai būtų turėję esminės įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui), t. y. kad ši CK norma pritaikyta netinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai apie protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, giminystės santykius ir ryšius (nukentėjęs ir žuvusioji buvo sutuoktiniai), nuteistojo turtinę padėtį nėra pagrindas mažinti pinigų sumą, priteistą neturtinei žalai atlyginti.

54Nukentėjusiojo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti, kurias patvirtina pinigų priėmimo kvitas, atitinka BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo buvo teisėtai ir pagrįstai patenkintas.

55Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

56nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio... 4. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 144 straipsnį laisvės atėmimu 1 (vieneriems)... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 6. Priteista nukentėjusiajam P. S. solidariai iš R. I., A. Sp. ir B. J. 2000 (du... 7. Priteista nukentėjusiajam P. S. iš R. I. 80000 (aštuoniasdešimt... 8. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti – B. J. ir A. Sp.,... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. R. I. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min., ( -... 11. Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d., apie 19 val. 10 min.,... 12. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. I. prašo panaikinti Telšių rajono... 13. Skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas,... 14. Nurodo, kad taip pat neteisinga teismo išvada apie neva didelį jo automobilio... 15. Apeliantas neginčija, jog iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teigia tai... 16. Be to, apeliantas nurodo, kad protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinka ir... 17. Be kita ko, nuteistasis nurodo, kad teismo šališkumą ir nusistatymą... 18. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas... 19. Apeliacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo... 21. Asmens teisė į nešališką teismą numatyta Lietuvos Respublikos... 22. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, nors... 23. Pirmiausia teismas turi būti subjektyviai nešališkas. Šiuo aspektu... 24. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios... 26. Dėl R. I. veikos kvalifikavimo ir kaltės... 27. BK 281 straipsnio 6 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas būdamas... 28. Apeliacinės instancijos teismas byloje paskyrė atlikti eismo įvykio... 29. Nuteistasis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde... 30. Teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau išdėstytų aplinkybių visuma,... 31. Apeliantas neginčija, jog iš įvykio vietos pasišalino, tačiau teigia tai... 32. BK 144 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. I. sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo... 34. Dėl paskirtų bausmių dydžių... 35. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis... 36. Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos... 37. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad R. I. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį... 38. Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad R. I. paskirtos... 39. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 40. Kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne... 41. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais... 42. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis R. I. vartojo alkoholinius... 43. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas ir taip yra gana rizikinga veikla,... 44. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistojo R. I. padarytas Kelių eismo... 45. Pagal teismų praktiką atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio,... 46. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo... 47. Pagal byloje nustatytas ir teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes... 48. Dėl neturtinės žalos... 49. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo P. S.... 50. Nuteistasis R. I. apeliaciniame skunde nurodo, kad priteistos neturtinės... 51. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 52. Nors nuteistasis teigia, kad priteista suma neturtinei žalai atlyginti yra per... 53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustatęs jokių naujų aplinkybių,... 54. Nukentėjusiojo prašymas priteisti jo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio... 55. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos... 56. nuteistojo R. I. apeliacinį skundą atmesti....