Byla 2K-230/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Tomo Šeškausko, sekretoriaujant Dianai Šataitytei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, kaltinamiesiems S. B. ir D. B.,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą S. B. ir D. B. baudžiamojoje byloje dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutarties, kuria panaikintas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui.

3Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį trejiems metams laisvės atėmimo; D. B. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį vieneriems metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Iš S. B. ir D. B. priteista po 111,65 Lt teismo proceso išlaidų valstybės naudai.

4Taip pat šiuo nuosprendžiu nutraukta bylos dalis S. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir bylos dalis dėl D. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, kaltinamųjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

6D. B. ir S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, suklastodami tikrus dokumentus ir suklastotus dokumentus panaudodami, juos įtraukdami į UAB „B." buhalterinę apskaitą, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „B." priklausantį didelės vertės turtą – 55 223,40 Lt ir savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei – 9 940,21 Lt PVM, o būtent: jie ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, rankraštiniais įrašais į UAB „P." blankus S. B. įrašius žinomai melagingus duomenis, jis šiuose dokumentuose pasirašė kaip prekes gavęs asmuo ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo – įtraukė į UAB „B." buhalterinę apskaitą, taip parodė apskaitoje, kad UAB „B." skolinga UAB „P." 65 163,61 Lt, tarp jų 9 940,21 Lt PVM, tačiau šių pinigų neužvaldė, nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2002 m. spalio 10 d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB ,,B." patikrinimą.

7Be to, D. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 19 d. apgaulingai tvarkė UAB „B." buhalterinę apskaitą, o būtent: 2002 metais į UAB „B." buhalterinę apskaitą įtraukė žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras (serija GCC Nr. 1655750, 1655749, 1655646, 1655751), kuriose buvo įrašyti žinomai melagingi duomenys, taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

8S. B. baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta (vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu), būtent dėl kaltinimų tuo, kad jis, suklastodamas tikrus dokumentus bei juos panaudodamas, pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB ,,A." priklausantį turtą – 6 609,90 Lt ir savo naudai išvengti turtinės prievolės valstybei – 1 189,78 Lt PVM bei ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku rankraštiniais įrašais į UAB „P." blanką įrašė žinomai melagingus duomenis, šį suklastotą dokumentą panaudojo – pateikė UAB ,,A." direktoriui R. P., kuris dokumentą įtraukė į UAB „A." (įmonės kodas ( - )) buhalterinę apskaitą, taip parodant apskaitoje, kad UAB „A." skolinga UAB „P." 7 799,68 Lt, tarp jų 1 189,78 Lt PVM, tačiau šių pinigų neužvaldė ir nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2002 m. spalio ll d. Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo UAB „A." patikrinimą; taip pat dėl kaltinimų tuo, kad jis, suklastodamas tikrus dokumentus, juos panaudodamas, apgaule savo naudai įgijo UAB „E." priklausantį turtą – 19 075 Lt ir išvengė turtinės prievolės valstybei – 3 433,50 Lt PVM, o būtent: panaudodamas UAB „P." priklausančius griežtos atskaitomybės blankus, kuriuos gavo iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens - PVM sąskaitas-faktūras (serija GCC Nr. 1655646, 1655748, 1655749, 1655750, 1655751, 1655752) bei kasos pajamų orderius (serija LAC Nr.5455022, 54550234, 5455024) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku į šiuos blankus rankraštiniais įrašais įrašė žinomai melagingus duomenis, šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikęs UAB „E." buhalterei V. R., užvaldė valstybei priklausantį turtą – 3 433,50 Lt PVM ir UAB „E." priklausantį turtą – 19 075 Lt.

9D. B. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, buvo nutraukta (vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu), būtent dėl kaltinimų tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2003 m. kovo 31 d. aplaidžiai tvarkė UAB „B." (įmonės kodas ( - )) buhalterinę apskaitą: pažeisdamas 1992 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 (galiojo iki 2002 m. sausio 1 d.) 10 straipsnio „Apskaitos dokumentų juridinė galia“ reikalavimus, 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) 6 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio reikalavimus, neįsitikinęs, kad buhalteriniuose dokumentuose – PVM sąskaitose faktūrose bei kasos pajamų orderio kvituose yra įstatymuose numatyti privalomi rekvizitai, nepatikrinęs prekes pateikusių asmenų bei įmonių dokumentų, į UAB „B." buhalterinę apskaitą įtraukė juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, šiuose dokumentuose pasirašė kaip ūkines operacijas atlikęs asmuo UAB „B." direktorius, apskaitoje užfiksavo ūkines operacijas, realiai nepakeitusias nei turto, nei kapitalo, nei įsipareigojimų; taip pat dėl kaltinimo tuo, kad jis, būdamas UAB „B." direktorius ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, 2003 m. kovo 31 d. išeidamas iš darbo, jo žinioje buvusių UAB „B." buhalterinės apskaitos dokumentų niekam neperdavė, nenustatė apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos ir neužtikrino UAB „B." dokumentų išsaugojimo, dėl to UAB „B." dokumentai buvo prarasti neaiškiomis aplinkybėmis, ir taip pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „B." veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2001-2003 metus.

10Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 6 d. nutartimi panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teismui. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

11Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Kad nekiltų abejonių, vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, teismui keliamas imperatyvus reikalavimas nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas privalo visus įrodymus ištirti teisiamajame posėdyje ir juos įvertinti pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismas konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išnagrinėjo įrodymus, tačiau nepateikė byloje surinktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, nesprendė duomenų pripažinimo įrodymais klausimo ir nevykdė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Nuosprendyje nenurodyta, kokiais įrodymais grindžiama kaltė, o kurie įrodymai atmetami, neišdėstyti tokio sprendimo motyvai, konstatuojamo bendrininkavimo pagrindas, nenurodomi nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, neargumentuojamas tęstinės veikos inkriminavimas. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad priimdamas nuosprendį teismas ne tik iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, bet ir buvo šališkas, o tai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Šio pažeidimo, iš naujo neišnagrinėjus bylos, ištaisyti apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės.

12Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog pirmosios instancijos teismas dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo šališkas, yra nepagrįsta, bei pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio ir 109 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas yra savarankiška ir nepriklausoma valstybės valdžios dalis, todėl nė vienas proceso dalyvis negali jam duoti kokių nors privalomų nurodymų. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nepateikė byloje surinktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, nesprendė duomenų pripažinimo įrodymais klausimo, nevykdė BPK 20 straipsnyje išdėstytų reikalavimų, tuo padarydamas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, pati savaime nereiškia teismo šališkumo. Apygardos teismo teiginys dėl teismo šališkumo nepagrįstas konkrečiais duomenimis ir byloje nėra objektyvių aplinkybių, leidžiančių abejoti teismo nešališkumu.

13Prokuroras nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo nepažeisdamas BPK taisyklių, o apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo BPK 58 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl ko būtų pagrindas pirmosios instancijos teismą pripažinti šališku. Prokuroras pažymi, kad vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendis gali būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224, 225 straipsniuose įtvirtintas taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus, privalo juos ištaisyti, priimdamas naują nuosprendį (BPK 329 straipsnio 4 punktas). Tačiau Panevėžio apygardos teismas, priimdamas sprendimą panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, neišnagrinėjo nuteistųjų S. B. ir D. B. apeliacinių skundų, ir taip padarė esminį BPK pažeidimą.

14Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.

15Dėl teismo nešališkumo

16Panevėžio apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduodamas bylą iš naujo nagrinėti, vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pagal kurį toks sprendimas priimamas ir tada, jeigu nustatoma, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Apygardos teismas nutartyje konstatavo apylinkės teismo šališkumą ir nurodė į Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies bei BPK 44 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiose teisės normose įtvirtinta kaltinamųjų teisė į per kuo trumpiausią laiką, lygybės ir viešumo sąlygomis teisingą bylos išnagrinėjimą nepriklausomo ir nešališko teismo.

17Apeliacinės instancijos teismas teisingai išdėstė, kad teismo nešališkumo principo turinį sudaro garantijos, jog bylą nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iš šalių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Tačiau pagrindą tokioms abejonėms kilti apygardos teismas nepagrįstai susiejo su tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

18Teismo nešališkumo principas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį vertinamas subjektyviuoju ir objektyviuoju aspektu (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą (Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; kasacinės nutartys Nr. 2K-7-645/2005; 2K-202/2005, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Subjektyvus teismo nešališkumas reiškia asmeninį nešališkumą, pasireiškiantį teismo narių išankstinės nuomonės ar nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu neturėjimu. Objektyvus nešališkumas užtikrinamas teismui pateikiant pakankamas garantijas pašalinant bet kokias realias abejones dėl nešališkumo. Tai reiškia, kad bylų nagrinėjimo teisme procesas turi būti organizuotas taip, kad iš proceso veiksmų atlikimo ar bendravimo su proceso dalyviais būdo, kitų teismo veiksmų, nesusidarytų teismo išankstinio palankumo ar nepalankumo vienai iš proceso šalių bei suinteresuotumo atitinkamai išspręsti bylą įspūdis.

19Konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant bylą teisme ar priimant procesinį sprendimą, net jei jie ir esminiai, nebūtinai rodo teismo šališkumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys Nr. 2K-416/2007; 2K-246/2008; 2K-50/2009, 2K-198/2009, 2K-243/2009). Pažymėtina, kad ir EŽTT praktikoje procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių (pvz., bylos nagrinėjimo teisingumo) aspektu (žr., pvz., Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no 1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).

20Iš Panevėžio apygardos teismo nutarties argumentų matyti, kad teismas įžvelgė objektyvaus nešališkumo principo pažeidimą konstatuodamas, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių įvertinimo, nenurodė, kuriais įrodymais teismas grindžia kaltę, o kuriuos atmeta, apsiribojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinktų duomenų išdėstymu, nesprendė jų pripažinimo įrodymais klausimo, nemotyvavo nuteistųjų kaltės klausimo išsprendimo bei veikų kvalifikacijos, nepagrindė bendrininkavimo konstatavimo ir neargumentavo tęstinės veikos inkriminavimo. Tačiau iš šių konstatuotų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, mėgindamas atskleisti objektyvaus nešališkumo pažeidimo pasireiškimo požymius, išdėstė įrodinėjimo teisme proceso normų pažeidimus ir apkaltinamojo nuosprendžio turinio trūkumus, kurie nesudaro pagrindo pripažinti bylą nagrinėjusį teismą šališku.

21Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso pagrindinė paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Tačiau Panevėžio apygardos teismas visiškai nemotyvuodamas nurodė, kad nėra galimybės BPK 20 straipsnio ir 301 straipsnio 1 dalies pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teisme. Bylos faktinių aplinkybių nustatymo pagrįstumas bei įrodymų vertinimo patikrinimas yra bylų apeliacinio nagrinėjimo dalykas, todėl, konstatavęs skundžiamoje nutartyje nurodytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas ne tik galėjo, bet ir privalėjo, iš naujo vertindamas įrodymus, BPK 324 straipsnio 6 dalies pagrindu atlikdamas įrodymų tyrimą ir šalindamas prieštaravimus tarp įrodymų, ištaisyti pirmosios instancijos teismo pažeidimus, padaryti reikiamas išvadas dėl kaltės, bendrininkavimo, tęstinės veikos inkriminavimo ir kartu atsakyti į apeliacinių skundų argumentus.

22Nagrinėjamoje byloje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio nemotyvavimas ir kitų nuosprendžio trūkumų ištaisymas išsprendžiamas apeliacinės instancijos teismui priimant sprendimą, numatytą BPK 329 straipsnio 4 punkte. Esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo teisinių pasekmių panaikinimas galimas apeliacinės instancijos teismui priimant naują nuosprendį, nes, esant BPK numatytai teismų instancinei sistemai, aukštesniosios instancijos teismas gali ištaisyti (pašalinti) pirmosios instancijos teismo padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

23Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina bendra išvada, kad Panevėžio apygardos teismas netinkamai išaiškino teismo nešališkumo principą, nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismo šališkumą nagrinėjant S. ir D. B. baudžiamąją bylą bei tuo pagrindu priėmė nepagrįstą sprendimą panaikinti nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teismui, taip pat iš esmės neišnagrinėjo nuteistųjų apeliacinių skundų ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo (BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 329 straipsnio 4 punkto) pažeidimą, suvaržiusį įstatymų garantuotas S. ir D. B. teises bei sukliudžiusį teismui išsamiai, nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Šiais pagrindais apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu S.... 4. Taip pat šiuo nuosprendžiu nutraukta bylos dalis S. B. dėl nusikalstamų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios... 6. D. B. ir S. B. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti už tai, kad... 7. Be to, D. B. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 1 d. iki... 8. S. B. baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1... 9. D. B. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio... 10. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija... 11. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad teismo nešališkumo principo turinį... 12. Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras kasaciniu skundu prašo... 13. Prokuroras nurodo, kad teismas bylą nagrinėjo nepažeisdamas BPK taisyklių,... 14. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas tenkintinas.... 15. Dėl teismo nešališkumo... 16. Panevėžio apygardos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinės instancijos teismas teisingai išdėstė, kad teismo nešališkumo... 18. Teismo nešališkumo principas pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį... 19. Konstatuoti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, padaryti nagrinėjant... 20. Iš Panevėžio apygardos teismo nutarties argumentų matyti, kad teismas... 21. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso pagrindinė paskirtis yra pagal proceso... 22. Nagrinėjamoje byloje nustatytas apkaltinamojo nuosprendžio nemotyvavimas ir... 23. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina bendra išvada, kad Panevėžio... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...