Byla 2-1868-259/2014
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant atsakovui R. R., atsakovo N. J. atstovui advokatui S. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal BUAB „Dovanos.lt“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto valdymas“ įgalioto asmens N. Č. ieškinį atsakovams R. R., N. J. ir UAB „Web Group“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2BUAB „Dovanos.lt“ bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti BUAB „Dovanos.lt“ solidariai iš atsakovų R. R., N. J. ir UAB „Web Group“ 591 273,59 Lt nuostoliams atlyginti, 5 % dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3Ieškinyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau — LR ĮBĮ) 8 str. 4 d. yra numatyta, kad: įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys j, įmonėje turintis teisę, priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad Įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš nurodytos normos matyti, jog siekiant priteisti žalą iš bankrutuojančios įmonės

4tuometinio vadovo bei akcininkų reikia įrodyti šių aplinkybių visetą: dar prieš iškeliant bankrutuojančiai/bankrutavusiai įmonei bankroto bylą egzistavo LR ĮBĮ įtvirtintas pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, nepagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (neteisėti veiksmai); dėl tokių neteisėtų veiksmų įmonei ir jos kreditoriams padaryta žala; tarp įmonės vadovo ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčių teisę priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys.

5Remiantis šiuo metu galiojančia LR ĮBĮ 8 straipsnio redakcija, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, net ir nesant Įmonių bankroto įstatyme nustatytos specialios normos dėl žalos, atsiradusios administracijos vadovui nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atlyginimo, už nurodytos pareigos nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias LR CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (LR CK 2.87 straipsnio 1 dalis), vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (LR CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; atstovauti bendrovei, atsakyti už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

6Bendra įstatymuose įtvirtinta taisyklė yra tokia, jog uždarosios akcinės bendrovės akcininkai neatsako už įmonės skolas. Tačiau, šios bendros taisyklės išimtį įtvirtina ne tik LR CK 2.50 straipsnis, bet ir teismų praktika, kur numatyta, jog akcininkams gali tekti asmeniškai padengti įmonės skolas tais atvejais, jeigu jie valdė įmonę neatsakingai, nesąžiningai bei savo veiksmais lėmė įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Analizuojant Lietuvos teismų praktiką akcininkų atsakomybės klausimu, šiuo atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylą skyriaus 2009-07-09 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-329/2009, kurioje buvo reikalauta atsakomybės iš akcininkų už bendrovės neįvykdytus įsipareigojimus. Minėtoje nutartyje akcininkų, kaltinamų teisinės pareigos inicijuoti bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, nevykdymu, taip pat pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, elgesį, Lietuvos Aukščiausias Teismas pripažino teisiškai nepagrįstu neveikimu.

7Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, šiuo atveju galima teigti, jog Lietuvos Respublikos teisinė bazė ir teismų formuojama praktika patvirtina, jog tiek įmonės direktorius, tiek akcininkai turi pareigą valdyti įmonę sąžiningai ir atsakingai, o nevykdžius šios pareigos atsakyti už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Taigi šiuo atveju UAB „DOVANOS.LT“ tuometinis vadovas R. R. bei vieninteliai įmonės akcininkai UAB „Web group“ ir N. J. gali būti laikomi atsakingais už nesikreipimą laiku dėl UAB „DOVANOS.LT“ bankroto bylos iškėlimo.

8Įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (LR ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi įstatymas nustato aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymas, pasireiškiantis skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtą UAB „DOVANOS.LT“ balanso duomenimis (Priedas Nr. 5) įmonės turtas 2010 m. sudarė 115 695 Lt, tuo tarpu per vienerius mokėtinos sumos - 393 336 Lt. Taigi, įvertinus balanse pateiktus duomenis, akivaizdu, kad 2010 m. įmonės įsipareigojimai daugiau nei 3 kartus viršijo įmonės turto vertę.

9Kaip jau buvo nurodyta, Ieškovo vadovas R. R., pasirašydamas įmonės balansus, kartu su akcininkais UAB „Web group“ ir N. J., vykdydami įmonės kasdienę veiklą ir matydami Ieškovo finansinę padėtį, privalėjo vykdyti LR ĮBĮ 8 straipsnio įpareigojimą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes numatyta pareiga buvo atsiradusi dar 2009 m. Ieškovas pažymi būtent 2009 metus, kadangi UAB „DOVANOS.LT“ buvo sudariusi fiktyvių, įmonei nenaudingų sandorių, dėl kurių Ieškovo kreditorius su ieškiniu buvo kreipęsis į teismą dėl Ieškovo 2009 m. išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų, sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, ką patvirtina 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civ. b. Nr. 2-1442-324/2011 (Priedas Nr. 1). Taigi, atsakovai, žinodami, apie ieškovo turimą didelį įsiskolinimą minėtam kreditoriui ir apie tai, jog su juo vyko ginčai dėl 2009 m. sudarytų sandorių, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės padėtis. Minėto 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civ. b. Nr. 2-1442-324/2011 pagrindu, 2012 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civ. b. Nr. B2-673-343/2011 (Priedas Nr. 4) įtraukė UAB „DOVANOS.LT“ kreditorių į BUAB „DOVANOS.LT“ kreditorių sąrašą su 302 164,67 Lt kreditoriniu reikalavimu.

10Kaip matyti iš to, kas pateikta, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovams buvo atsiradusi jau 2009 m., nes ieškovas buvo nemokus, tačiau atsakovai šios savo pareigos nevykdė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyviąją pareigą. Atsakovai neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išimtinai bendrovės bei kreditorių interesais. Iš to, kas nurodyta akivaizdu, kad egzistuoja atsakovų neteisėti veiksmai.

11Dėl neteisėtų Atsakovų veiksmų Ieškovas patyrė 591273,59 Lt žalą

12Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad žalos atlyginimas už pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimą priteisiamas įmonei, o ne jos kreditoriams, lemia ir tai, kad nustatant žalos dydį turi būti vertinama ne išaugusi skolos apimtis konkrečiam kreditoriui, bet bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neiniciįavimo laiku. Taigi įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, kad skola konkrečiam kreditoriui gali būti ir padidėjusi, ir sumažėjusi (Lietums Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

13Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma laikytina padarytos žalos dydžiu. Įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą, padarytą tuo, kad, esant įmonei nemokiai, nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala. Tokios praktikos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013).

14Be to, reikia pabrėžti, kad LR CK bei teismų praktikoje yra pripažįstama ne tik įmonės vadovo, bet ir įmonės akcininkų atsakomybė už laiku neinicijuotą bankroto bylos iškėlimą įmonei, kadangi ne tik vadovas, bet ir akcininkai privalo vykdyti įsipareigojimą valdyti įmonę sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta kreditorių reikalavimų suma laikytina padarytos žalos dydžiu, šiuo atveju 591 273,59 Lt žalą patvirtina 2011 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. B2-1950-343/2011 (Priedas Nr. 6) ir 2012 m. balandžio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartis civ. b. Nr. B2-673-343/2011 (Priedas Nr. 4). Ieškovas prašo priteisti iš Atsakovų BUAB „DOVANOS.LT“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą, t.y. 591 273,59 Lt (Priedas Nr. 4, Priedas Nr. 6). Visi kreditorių reikalavimai atsirado po 2009 m., todėl akivaizdu, kad jei Atsakovai būtų įvykdę savo prievolę ir kreipęsi dėl Ieškovo bankroto bylos iškėlimo, būtų išvengta įsiskolinimų kreditoriams. Taigi 591273,59 Lt suma ir yra laikytina Atsakovų padaryta žala Ieškovui ir jo kreditoriams.

15Tarp Atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje S. U., D. U., G. U. v. D. N. ir Lietuvos Respublika, Nr. 3K-3-91 /2010) kad priežastinio ryšio nustatymo ypatumas neveikimo atveju yra tas, jog priežastinis ryšys yra, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir atsiradusių nuostolių faktui įrodyti būtina nustatyti, kad: 1) atsakovai turėjo teisinę pareigą, 2) ją atsakovai pažeidė, 3) šiuo pažeidimu padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą. Nagrinėjamu atveju yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp Atsakovų veiksmų ir Ieškovui kilusios žalos: atsakovai, kaip įmonės vadovas bei akcininkai, turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos BUAB „DOVANOS.LT“ iškėlimo, nes įmonė buvo nemoki ir nevykdė veiklos, šią pareigą Atsakovai pažeidė, nes bankroto byla BUAB „DOVANOS.LT“ buvo iškelta įmonės kreditoriaus, jei ne Atsakovų neteisėti veiksmai, Ieškovas nebūtų patyręs 591 273,59 Lt dydžio žalos.

17Iš to, kas nurodyta akivaizdu, kad priežastinis ryšis, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, laikytinas egzistuojančiu, o atsakovų veiksmais ieškovui padaryta žala turi būti atlyginta.

18Atsakovas R. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.50-56) jame su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovas praleido įstatymo nustatyta trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 8 d.). Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiems asmenims to paties straipsnio 1 dalyje yra nustatyta pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu: įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Atsižvelgiant į tai, kad: ieškovas įrodinėja, kad 591273,59 Lt dydžio žalos atsiradimą sąlygojo atsakovų neva neteisėtas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos prievolės neįvykdymas, ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2011 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-1950-343/2011 ne atsakovų pareiškimo pagrindu, konstatuotina, kad tiek Ieškovo kreditoriai, tiek jų interesus atstovaujantis Ieškovo bankroto administratorius apie atsakovų neva neteisėtą neveikimą sužinojo minėtos nutarties įsiteisėjimo dieną - 2011 m. kovo 15 d. Taigi 3 metų ieškinio senaties termino eigos pradžia - 2011 m. kovo 15 d., o pabaiga-2014 m. kovo 15 d., todėl 2014 m. balandžio 3 d. ieškovo pateiktas ieškinys atmestinas dėl praleisto trejų metų ieškinio senaties termino, atsakovas R. šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

19Dėl įrodinėjimo pareigos bylose dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimo.

20Rungimosi civiliniame procese principas (LR Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

21Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie patikimi; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepoj 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-335/2009, 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėj e-byloj e Nr.3K-3-588/2009, 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-610/2013).

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pažymėjęs, kad tokiose bylose taip pat privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2009). Šios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus pareiga, ginant įmonės ir kreditorių interesus, nesibaigia ieškinio pateikimu teismui - jis, atstovaudamas įmonę, yra dalyvaujantis byloje asmuo ir neturi procesinių lengvatų įrodinėjimo procese vien viešo intereso egzistavimo byloje pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-886/2013). Taigi bankrutuojanti bendrovė kaip savarankiška proceso šalis naudodamasi savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3- 218/2010).

23Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės nevykdymo būtina nustatyti vadovo neteisėtą neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 - 6.249 str.). Neteisėtą neveikimą, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Ieškovui įrodžius minėtas civilinės atsakomybės kilimo sąlygas, vadovo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija gali būti paneigta, pateikiant įrodymus, patvirtinančius vadovo kaltės nebuvimą. Ieškovui neįrodžius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-610/2013).

24Taigi nagrinėjamoje byloje būtent Ieškovas privalo įrodyti: tam tikru laikotarpiu atsiradusį faktinį ieškovo nemokumą - ieškovas nevykdė įsipareigojimu ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę i Ieškovo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2013); kad tuo laikotarpiu atsakovas , nesikreipdamas į teismą dėl bankroto Ieškovui iškėlimo (ĮBĮ 8 str. 1 d.), nulėmė Ieškinyje nurodytos žalos atsiradimą Ieškovui ir jo kreditoriams.

25Atsiliepime teigiama, jog ieškovas neįrodė atsakovo R. civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

26Ieškovo tvirtinimas, kad: „pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovams buvo atsiradusi jau 2009 m., nes ieškovas buvo nemokus, tačiau atsakovai šios pareigos nevykdė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą“ yra visiškai nepagrįstas, nes kartu su ieškiniu pateikti įrodymai iškelti bankroto bylą; 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje bylioje Nr.2-1442-324/2011, įsiteisėjęs 2012 m. sausio 29 d., 2011 m. kovo 14 d. Ieškovo balansas-(ataskaitinis laikotarpis - 2011 m.) neatskleidžia ieškovo finansinių rodiklių, buvusių 2009 m., o tuo pačiu ir neįrodo ieškovo neva faktinio nemokumo 2009 m.

27Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę j jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi įmonės nemokumas rodo, jog pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2013). Iš ieškovo pateikto 2011 m. kovo 14 d. (ataskaitinis laikotarpis - 2011 m.) balanso neįmanoma nustatyti, kiek ataskaitiniu laikotarpiu ir prieš jį buvusiais finansiniais metais (2010 m.) ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų (skolų) ir, ar šios skolos viršijo ieškovo turėtą turtą (jame nurodyta tik bendra trumpalaikių įsipareigojimų suma), kokia buvo ieškovo turėto turto rinkos vertė. Taigi ieškovas neįrodė tikrosios ieškovo finansinės padėties, buvusios tiek 2009 m., tiek vėliau, o tuo pačiu, kad tam tikru momentu ieškovas tapo faktiškai nemokus. Be to, ieškovo balansas, kuriuo vadovaujasi ieškovas, yra pasirašytas ne atsakovo R., o tuometinio ieškovo direktoriaus, todėl ieškovo teiginio, kad atsakovas R., „pasirašydamas įmonės balansus matė Ieškovo finansinę padėtį (Ieškinio 3 psl. 5 pastr.), nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

28Ieškinyje teigiama, kad atsakovas R. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo 2009 m., nes šiais metais ieškovas su BUAB „Rodiklis“ buvo sudaręs sandorius, kurie 2011 m. gruodžio 29 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1442-324/2011 buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais. Pasak ieškovo, atsakovai, žinodami apie ieškovo turimą didelį įsiskolinimą minėtam kreditoriui ir apie tai, jog su juo vyko ginčai dėl 2009 m. sudarytų sandorių, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės padėtis“ (žr. Ieškinio 3 psl. 5 pastr.). Tai, kad ieškovas kreditoriui BUAB „Rodiklis“ turi sumokėti 2697500 Lt teismo buvo konstatuota 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1442-324/2011, kuris įsiteisėjo 2012 m. sausio 29 d., t. y. po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kai atsakovas R. nebebuvo ieškovo direktoriumi, todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas R. nebegalėjo imtis „veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės padėtis“.

29Atsakovui R. nėra žinoma, kad tuo laikotarpiu, kai buvo ieškovo direktoriumi - nuo 2009-07-31 iki 2011-03-07 d. - ieškovas būtų buvęs nemokus.

30Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad tol, kol nėra įrodyta priešingai, 2009 metais Ieškovas buvo mokus, todėl atsakovas R. teisėtai ir pagrįstai nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

31Dėl neįrodytų kitų atsakovo R. civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.

32Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus: (1) nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; (2) nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija. Yra ar ne priežastinis ryšys sprendžia teismas, visapusiškai įvertinęs visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-556/2005, 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3~518/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007). Vadinasi, ieškinyje įrodinėjamos žalos kilimo priežastis turi būti tik neva nepagrįstas atsakovų nesikreipimas su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, o ne kitos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiose bylose kaip nagrinėjamoje turi būti vertinama ne apskritai bendra įmonės skolų apimtis, o konkreti skolų suma išaugusi būtent dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos nevykdymo laiku įmonei, kreditoriams padaryta žala laikytina bendras išaugęs įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis nuo momento, kada įmonė tapo faktiškai nemoki ir įmonės vadovui/dalyviams (savininkams) kilo pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolę iki momento, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d, nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-130/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A- 886/2013).

33Ieškovui neįrodžius R. neteisėto neveikimo, konstatuotina, kad nėra kilusios ir kitos atsakovo R. civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Be to, atsižvelgiant j aukščiau išdėstytą išaiškinimą, ieškovas nepagrįstai dėl atsakovų neva neteisėto neveikimo kilusią žalą įvertino ieškovo bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendra suma (591273,59 Lt), o ne išaugusių įmonės pradelstų įsipareigojimų dydžiu nuo momento, kada, ieškovo manymu, atsakovams atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo.

34Atsakovas N. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l.70-76), jame nurodo, kad pagal LR Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnį, įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda, jeigu: įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte. Pažymėtina, kad, vadovaujantis aukščiau išdėstyta teismų praktika, būtent Ieškovui kyla pareiga įrodyti visas J. civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas (neteisėtą neveikimą, žalą, priežastinį ryšį, kaltę (LR Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str.).

35Taigi Ieškovas privalo įrodyti; momentą, kada ieškovas tapo faktiškai nemokus - ieškovas nebevykdė įsipareigojimų ir pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į ieškovo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-204/2012, 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2013);

36momentą, kada atsakovui J. tapo žinoma apie neva ieškovo faktinį nemokumą; bendrą išaugusį ieškovo skolų dydį (jei skolos augo) nuo momento, kada J. tapo žinoma apie neva faktinį ieškovo nemokumą; priežastinį ryšį - ieškovo skolos padidėjo konkrečiu dydžiu būtent dėl J. laiku neinicijuoto bankroto bylos iškėlimo.

37Dėl ieškovo neįrodyto atsakovo J. neva neteisėto neveikimo

38Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 str. 1 d.), o ne dalyvius, todėl pirminė pareiga veikti bendrovės vardu tenka įmonės vadovui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad esminis įmonės dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyvis yra įmonės kapitalo teikėjas ir bendrovės organo - dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d,), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-168/2009).

39ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga pagal jau minėtą įmonės vadovo bei dalyvių funkcijų esminį skirtingumą, nėra vienoda: kiekvienam iš jų tokia pareiga atsiranda nuo tada, kai jie sužino apie aplinkybes, sąlygojančias šią jų pareigą, t. y. kai jiems tampa žinoma, kad įmonė yra faktiškai nemoki ir (2} kad įmonės kreditorius i-iai) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įstatymas nustato atskirai įmonės vadovui bei dalyviams, žala jeigu ji padaryta dėl savalaikio bankroto neinicijavimo, nėra padaroma bendrais šių asmenų veiksmais: turi būti atribota įmonės vadovo atsakomybė nuo dalyvių atsakomybės, o dėl pastarųjų atsakomybės turi būti sprendžiama pagal faktines aplinkybes (jų veiksmų teisėtumą, t. y. momentą, kada įmonės dalyvis įgijo pareigą atitinkamam veikimui (bankroto bylos inicijavimui), sąžiningumą ir t. t,) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 5 d, nutartis civilinėje byloje Nr.2A-184/2013).

40Ieškovas nepagristai teigia, kad atsakovui J. pareiga kreiptis i teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo neva atsirado, kai 2009 m. ieškovas su BUAB „Rodiklis“ sudarė sandorius. Pasak ieškovo „Atsakovai, žinodami apie Ieškovo turimą didelį įsiskolinimą minėtam kreditoriui ir apie tai, jog su juo vyko ginčai dėl 2009 m. sudarytų sandorių, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės padėtis“ (žr. ieškinio 3 psl. 5 pastr.). Pažymėtina, kad Ieškovo 2697500 Lt skola kreditoriui BUAB „Rodiklis'’ buvo pripažinta tik po bankroto bylos ieškovui Iškėlimo, 2011 m, gruodžio 29 d, Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1442- 324/2011, kuris .įsiteisėjo 2012 m. sausio 29 d. todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, atsakovas J. negalėjo imtis „veiksmų, kad būtų pagerinta įmonės padėtis", tuo labiau, kad J. ieškovo akcininku buvo tik iki 2010 m., spalio 7 d.

41Pažymi, kad Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai; 2011 m., kovo 3 d, Kauno apygardos teismo nutartis iškelti Ieškovui bankroto bylą civilinėje byloje Nr.B2-1950-343/2011; 2011 m. gruodžio 29 d, Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.2-1442-324/2011, įsiteisėjęs 2012 m. sausio 29 d., 2011 03 14 d, ieškovo balansas (ataskaitinis laikotarpis – 2011 m.), taip pat neįrodo ieškovo tvirtinimo, kad. „pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovams buvo atsiradusi jau 2009 m., nes ieškovas buvo nemokus, tačiau atsakovai šios pareigos nevykdė ir savo neveikimu pažeidė įstatymo nustatytą imperatyvią pareigą (žr. ieškinio 3 psl. 6 pastr.). Įmonės nemokumas - Įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimą ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pust į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi įmonės nemokumas rodo, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija galimybes juos įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m., birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-365/2013). Iš ieškovo pateiktų aukščiau nurodytų dokumentų nėra aišku, kokia buvo ieškovo faktinė finansinė padėtis 2009 m.. Be to, 2011 m, kovo 14 d. Ieškovo balansas neatskleidžia nei Ieškovo turėto turto rinkos vertės, nei kiek ataskaitiniu laikotarpiu ir prieš jį buvusiais finansiniais metais (2010) ieškovas turėjo pradelstų įsipareigojimų (skolų) ir, ar šios skolos viršijo ieškovo turėtą turtą (balanse nurodyti trumpalaikiai įsipareigojimai galėjo būti. tiek pradelsti, tiek nepradelsti.). Taigi ieškovas neįrodė, kad jau 2009 m. ieškovas neva. tapo faktiškai nemokus, o tuo pačiu, kad J. konkrečiu momentu apie tai sužinojo arba turėjo sužinoti. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad tol, kol nėra įrodyta priešingai, atsakovas J., būdamas ieškovo akcininku, teisėtai ir pagrįstai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos Ieškovui iškėlimo.

42Dėl neįrodytų kitų atsakovo J. civilinės atsakomybes atsiradimo sąlygų.

43Ieškovui neįrodžius atsakovo J. neteisėto neveikimo (žr. šio atsiliepimo I d. 3,1 p.), darytina išvada, kad nėra ir kitų J. civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų: žalos, priežastinio ryšio, kaltės. Bet kokiu atveju, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, kad: nustatant priežastinio ryžio, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elemento (ne)atsiradimą vertinama ar padariniai būtą atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo ar neveikimo (faktinis priežastinis ryšys) ir ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo ar neveikimo (teisinis priežastinis ryšys), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m, lapkričio 9 d, nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-656/2005, 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-518/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d, nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-345/2007). Įmonei, kreditoriams dėl bankroto bylos neinicijavinio laiku padaryta žala laikytina bendras išaugęs įmonės pradelstų įsipareigojimų dydis nuo to momento, kada įmonė tapo faktiškai nemoki ir įmonės vadovui, dalyviams kilo pareiga vykdyti ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą prievolę iki momento, kada įmonei buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-886/2013);

44Atsiliepime nurodoma, jog įmonės vadovo ir dalyvių civilinė atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku negali būti solidari dėl jų atliekamų funkcijų skirtingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m, liepos 5 d, nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-684/2013. Vadovaujantis išdėstyta aktualia teismų praktika, konstatuotina, kad Ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš Atsakovų 591273,59 Lt žalą, t. y, ieškovo bankroto byloje patvirtintų, kreditorinių reikalavimų bendrą sumą bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra atmestinas kaip visiškai nepagristas ir neteisėtas,

45Ieškinys pareikštas, praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Senaties termino pasibaigimas yra pagrindas atmesti ieškinį, jei kita ginčo šalis pareiškia reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą (CK 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str. 1 d.). Ieškovas įrodinėja, kad 591273,59 Lt dydžio žalos atsiradimą sąlygojo atsakovų neva neteisėtas neveikimas - nesikreipimas į teismą laiku dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Atsižvelgiant į tai, .kad ieškovui bankroto byla buvo iškelta 2011 m. kovo 3 d, Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Ir,02-1950-343/2011 ne atsakovų iniciatyva, akivaizdu, kad tiek ieškovo kreditoriai, tiek jų interesus atstovaujantis ieškovo bankroto administratorius apie aukščiau nurodytą atsakovų neva neteisėtą neveikimą sužinojo nutarties įsiteisėjimo dieną - 2011 m. kovo 15 d. Būtent nuo šios dienos prasidėjo trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsižvelgiant i tai, atsakovas teismo prašo atmesti ieškovo ieškinį kaip pareikštą praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2014 kovo 15 d, (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.), nes ieškovo ieškinyje nurodyta ieškinio data - 2014 m. balandžio 3 d.

46Ieškinys atmestinas.

47Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais įmonės bankroto administratorius kelia buvusių iki bankroto bylos iškėlimo įmonės akcininkų ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės klausimus ir įrodinėja atsakovų solidarią prievolę atlyginti bendrovei padarytą žalą, kuri lygi patvirtintų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje sumai. Ieškovas buvusio akcininkų ir vadovo turtinės atsakomybės atsiradimo pagrindu nurodo tas aplinkybes, jog įmonei esant nemokiai 2009 metais, jie tuo laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu buvo bendrovei padaryta žala 591 273, 59 lt sumai. Ieškovo teigimu atsakovams atsakomybė kyla vadovaujantis ĮBĮ 8 str. 1 d. ir 4 dalies nuostatomis, sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės, taip pat taikytini LR CK 2.87 ir LR CK 2.50 straipsniai.

48Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, jog atsakovas R. R. buvo UAB „Dovanos. LT“ direktoriumi nuo 2009 07 22 iki 2011 03 07 dienos (b.l. 11). Šios įmonės akcininkais nuo 2009 07 31 iki 2010 10 07 buvo atsakovas N. J., nuo 2009 07 31 dienos-UAB „WEB GROUP“. Bankroto byla UAB „Dovanos. LT“ iškelta 2011 03 03 nutartimi (b.l. 9), pripažinus, kad bendrovė yra nemoki. Dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dovanos. LT“ į teismą kreipėsi kreditorius UAB „Eurocom“.

49Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus teismo posėdžio metu, to pagrindu nustatytas bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovo ieškinys yra atmestinas kaip neįrodytas, kadangi ieškovas nevykdė byloje įrodinėjimo pareigos (LR CPK 178 str., 179 str. 1 d.), t.y. nepateikė byloje leistinų ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų tas ieškovo nurodomas aplinkybes, kad 2009 metais UAB „Dovanos. LT“ buvo nemoki ir kad atsakovai 2009 metais turėjo prievolę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, nenurodė kokia apimtimi išaugo bendrovės skoliniai įsipareigojimai per laikotarpį nuo prievolės atsiradimo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo iki faktinio kreipimosi į teismą dienos, dėl to teismas vertina, jog ieškovas neįrodė atsakovų neteisėto neveikimo, atsiradusios bendrovei dėl to žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėto atsakovų neveikimo ir žalos (LR Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str.), dėl ko atsakovams neatsirado civilinė atsakomybė atlyginti ieškovo įrodinėjamą žalą LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies pagrindu.

50Dėl ieškinio senaties termino

51Atsakovai teigė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad ieškovas apie atsakovų neva neteisėtą neveikimą sužinojo nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla bendrovei įsiteisėjimo dieną - 2011 m. kovo 15 d. Taigi 3 metų ieškinio senaties termino eigos pradžia - 2011 m. kovo 15 d., o pabaiga-2014 m. kovo 15 d.. Kadangi ieškinys teisme atsakovams dėl žalos atlyginimo pateiktas 2014 m. balandžio 3 d., todėl atsakovų manymu ieškovo pateiktas ieškinys atmestinas dėl praleisto trejų metų ieškinio senaties termino, nes atsakovai šioje byloje prašo taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 str. 8 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.). Teismas vertina, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino. Iš nutarties, kuria buvo iškelta bankroto byla turinio ir rezoliucinės dalies matyti, jog UAB „Dovanos. LT“ valdymo organai privalėjo per 10 dienų perduoti įmonės dokumentus bankroto administratoriui, taip pat nurodyta, kad administratorius privalo patikrinti visus bendrovės per 36 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius (b. l. 9, abi pusės). Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR Civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vertinant nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas neturėjo jokios galimybės sužinoti apie teisių pažeidimą kaip nurodo atsakovai nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dieną-2011 03 15, todėl spręstina, kad ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis su ieškiniu atsakovams į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

52Dėl įrodinėjimo pareigos

53LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog civilinei atsakomybei nagrinėjamu atveju kilti būtina nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, padarytą įmonei žalą, jos dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos bei atsakovų kaltę (LR CK 2.87 str. 7 d., 6.245 str. 1 d., 6.246-6.249 str.). Pareiga įrodyti pirmąsias tris sąlygas teko ieškovui, o atsakovai turėjo paneigti savo kaltės prezumpciją (ĮBĮ 8 str. 4 d., CPK 178 str.).

54Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos bylose, kai viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, yra pažymėjęs, kad tokiose bylose taip pat privaloma taikyti rungimosi principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-35/2009). Šios pozicijos laikosi Lietuvos apeliacinis teismas išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus pareiga, ginant įmonės ir kreditorių interesus, nesibaigia ieškinio pateikimu teismui - jis, atstovaudamas įmonę, yra dalyvaujantis byloje asmuo ir neturi procesinių lengvatų įrodinėjimo procese vien viešo intereso egzistavimo byloje pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-886/2013).

55Dėl ieškovo įrodinėjamos žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų

56Ieškovas teigė, kad suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra įtvirtinta, kad įmonei esant nemokiai ir laiku nepaduodant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, tai vertinama kaip įmonės vadovo ar akcininko padaryta žala įmonei ir ši žala yra lygi įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų sumai. Ieškovas siūlo vadovautis suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, įvardija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegulės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013. Teismas su šiais ieškovo teiginiais ir motyvais nesutinka. Visų pirma, ieškovo nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra sprendžiama dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės buvimo ir jos ribų vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo redakcija, galiojusia iki 2008 m. liepos 1 d., kai negaliojo dabartinės ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatos. Ieškovo minimose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išspręsti ginčai, kai už nurodytos pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą įmonės administracijos vadovui kyla civilinė atsakomybė pagal bendrąsias LR CK nuostatas, reglamentuojančias įmonės administracijos vadovo fiduciarinių pareigų nevykdymo padarinius. Todėl teismas šiam ginčo teisiniam santykiui negali taikyti ieškovo nurodomą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

57Pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškovas, suformuluodamas ieškinio faktinį pagrindą ir ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Kadangi ieškovas ieškinį įrodinėja ta aplinkybe, kad bendrovė buvo nemoki 2009 metais, o atsakovai, būdami juridinio asmens dalyviai (akcininkai), vienas iš jų ir įmonės vadovu pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies nuostatas tuo laikotarpiu kreiptis dėl bankroto procedūros taikymo bendrovei, teismas patikrina ieškovo įrodinėjamą aplinkybę, kad UAB „DOVANOS.LT“ buvo nemoki 2009 metais. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nurodė tas aplinkybes, jog UAB „DOVANOS.Lt“ 2009 metais buvo sudariusi įmonei nenaudingus sandorius, dėl kurių panaikinimo UAB „Rodiklis“ kreipėsi į teismą, Kauno apygardos teismas 2011 12 29 sprendimu panaikino UAB „Rodiklis“ ir UAB „DOVANOS.LT“ sudarytus sandorius, priteisė iš UAB „DOVANOS.LT“ ieškovui UAB „Rodiklis“ pinigų sumą, kurią kaip 302 164, 67 lt kreditorinį reikalavimą patvirtino BUAB „DOVANOS.LT“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2012 04 23 nutartimi. Teismas vertina, kad ši aplinkybė neįrodo ieškovo minimo fakto, jog UAB „DOVANOS.LT“ buvo nemoki 2009 metais. Iš byloje pridėto Kauno apygardos teismo 2011 12 29 sprendimo (b. l. 14-19) matyti, jog UAB „Rodiklis“ ginčijo su UAB „DOVANOS.LT“ 2009 metų spalio 20 dieną sudarytas pirkimo pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Rodiklis“ pardavė UAB „DOVANOS.LT“ 11 automobilių, prašė taikyti restituciją, grąžinti ieškovui automobilius, o iš atsakovo UAB „DOVANOS.LT“ priteisti 269 750 litų sumą. Ieškinį grindė tomis aplinkybėmis, jog sandorių sudarymo metu UAB „Rodiklis“ buvo taikytos Kauno apygardos teismo 2009 10 23 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės, todėl sandoriai pripažintini negaliojančiais 1.78 str., 1.80 str. pagrindu. Teismas vertina, kad tas faktas, jog UAB „DOVANOS.LT“ ir UAB „Rodiklis“ sudarė 2009 10 20 pirkimo pardavimo sandorius dėl automobilių pirkimo–pardavimo ir šių sandorių panaikinimas Kauno apygardos teismo 2011 12 29 sprendimu tuo pagrindu, jog UAB „Rodiklis“ neturėjo teisės sudaryti tokių sandorių dėl jos turtui taikytų Kauno apygardos teismo laikinųjų apsaugos priemonių, niekaip neįrodo UAB „DOVANOS.LT“ nemokumo fakto 2009 metais.

58Ieškovas įmonės nemokumą 2009 metais įrodinėjo ta faktine aplinkybe, jog įmonės turtas 2010 buvo vertinamas 115 695 lt sumai, o per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 393 336 lt sumą, šiam teiginiui pagrįsti pridėjo prie ieškinio UAB „DOVANOS.LT“ 2011 03 14 d. sudarytą balansą už laikotarpį nuo 2011 sausio mėnesio iki 2011 kovo mėnesio imtinai (b.l. 21-24). Teismas, įvertinęs šį pateiktą įrodymą, sprendžia, kad jis neįrodo, kad UAB „DOVANOS.LT“ buvo nemoki 2009 metais.

59Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė byloje, kad 2009 metų pabaigoje UAB „DOVANOS.LT“ buvo nemoki LR ĮBĮ 8 str. 8 p. nustatytu pagrindu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais, kad atsakovai tuo laikotarpiu turėjo LR ĮBĮ 8 straipsnio 1 d. nustatytą prievolę kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei inicijavimo. Teismas konstatuoja, kad atsakovai ieškovo nurodomu laikotarpiu, 2009 metų pabaigoje neteisėtų veiksmų neatliko, jiems atsakomybė ieškovo įrodinėjamu laikotarpiu LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 d. pagrindu nekilo.

60Ieškovas įrodinėjo, kad bendrovės akcininkai ir paskirtasis vadovas, įmonei esant nemokiai 2009 metais, tuo laiku nesikreipė dėl bankroto bylos inicijavimo, taip bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriams buvo padaryta žala, kuri yra šiuo metu patvirtintų bankroto byloje kreditorinių reikalavimų suma, t. y. 591 273, 59 litai. Teismas su tokiu ieškovo žalos nustatymo būdu ir jos dydžiu nesutinka. Įrodinėjimo dalykas nagrinėjamu atveju yra faktas, jog įmonei esant nemokiai, įmonės vadovui ar jos akcininkams laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto procedūros taikymo, nesikreipimo laikotarpiu konkrečia pinigine išraiška padidėjo įmonės skola kreditoriams, taip buvo padaryta konkreti turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), kurią privalo atlyginti dėl to kaltas asmuo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Ieškovas neįrodinėjo to fakto, kokia sumine išraiška padidėjo UAB „DOVANOS.LT“ kreditorinių reikalavimų suma dėl atsakovų bankroto proceso neinicijavimo. Kaip jau minėta šiame sprendime, ieškovui neįrodžius, kad 2009 metais bendrovė buvo nemoki, teismas neturi galimybės ir prievolės pats nustatyti kada įmonė buvo nemoki ir bandyti apskaičiuoti galimą įsipareigojimų kreditoriams padidėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog ieškovui tokiu būdu apibrėžiant buvusių įmonės akcininkų ir vadovo civilinės teisinės atsakomybės ribas, nebūtų skatinamas tinkamas pačios bankrutuojančios įmonės bankroto procesas, bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius turėtų galimybę piktnaudžiauti teise reikšti nepagrįstus ir neįrodytus konkrečiais įrodymais reikalavimus buvusiems bendrovės valdymo organų ir juridinio asmens dalyviams, būtų suformuota netinkama teisminė praktika, kai bankrutuojančios įmonės mokumas (pilnas bankrutavusios įmonės kreditorių kreditorinių reikalavimų patenkinimas) būtų atkuriamas išieškant patvirtintų kreditorinių reikalavimų įmonės bankroto byloje sumas iš buvusių akcininkų ar įmonės vadovų, pasinaudojant LR ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalimi.

61Teismas tai pat įvertina savo vaidmenį būti aktyviam bankroto bylose, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžia, kad tiek bankrutuojančios bendrovės, tiek trečiųjų asmenų bankroto byloje teisės ir turtiniai interesai neturėtų būti ginami tiek prioritetiškai atsakovų fizinių asmenų J., R. ir bendrovės WEB GROUP atžvilgiu, kad pareigą įrodinėti patirtą žalą ir jos dydį šioje byloje išimtinai įvykdytų tik teismas. Yra įprasta, kad įmonei veikiant ir vykdant ūkinę finansinę veiklą, ši daugumoje atvejų turi tam tikrų skolinių įsipareigojimų kitiems ūkio subjektams. Pastarieji ūkio subjektai tai pat veikia verslo sąlygomis, tokiu būdu prisiima ir verslo riziką, kad gautų iš to pelną ir turi prisiimti tokios verslo veiklos pasekmes. Ieškovui nepateikus duomenų apie bendrovės nemokumo atsiradimo laiką, kaip pareigos atsakovams inicijuoti bankroto bylą įmonei atsiradimo atskaitos tašką, nepateikus duomenų ir skaičiavimų apie tai, kad įmonės vadovui ar jos akcininkams laiku nesikreipus dėl bankroto procedūros taikymo, to nesikreipimo laikotarpiu kokia konkrečia apimtimi padidėjo įmonės skola kreditoriams, t. y kokio dydžio pinigine išraiška buvo padaryta įvardinta turtinė žala įmonei (jos būsimiems kreditoriams), teismas neturi galimybės ir pareigos nustatyti žalos padarymo fakto ir jos dydžio. Pagal bendrą teisinį reglamentavimą įrodymus pateikia šalys (LR CPK 179 str.), pareigą įrodyti aplinkybes turi taip pat šalys (LR CPK 178 str.), teismas atlieka įrodymų tyrimą (LR CPK 183 str.) ir jų vertinimą (LR CPK 185 str.). Teismas vertina, kad priešingu atveju būtų pažeistas šalių rungimosi principas ir šalių procesinis lygiateisiškumas (LR CPK 12 str., 17 str.).

62Dėl solidarios atsakomybės taikymo.

63Ieškovas prašo teismo solidariai priteisti susidariusią įmonės bankroto procese kreditorinių reikalavimų sumą iš atsakovų, kaip įmonei padarytą žalą. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis ar šalių susitarimu nustatytais atvejais (LR CK 6.6 str.). Byloje nėra nustatyta, kad atsakovai susitarimu būtų nustatę savo atsakomybės ribas, ar įstatymas nustatytų atsakovų solidariąją atsakomybė LR ĮBĮ 8 straipsnio pagrindu. Įmonės vadovo ir įmonės dalyvių civilinė atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku negali būti solidari dėl šių subjektų atliekamų funkcijų skirtingumo, kompetencijų neatitikimo ir turimų įgaliojimų turinio. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovai niekada neveikė bendrais veiksmais, kartu ir negalėjo veikti, todėl negalėjo ir padaryti ieškovo įrodinėjamą žalą, kurią turėtų atlyginti ieškovo manymu solidariai. Teismas todėl ieškinį atmeta ir šiuo pagrindu (LR CK 6.6 str. 1 d., 178 str.).

64Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus byloje įrodymus nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovų neteisėtus veiksmus (neveikimą), jų kaltės, bendrovei padarytos žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl ieškinys atmetamas (LR CPK 178 str., 185 str.).

65Nustatyta, kad byloje valstybė patyrė 41,76 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (2 t. b. l. 2). Kadangi ieškovo ieškinys yra atmestas, šios valstybės turėtos išlaidos yra priteisiamos iš ieškovo (LR CPK 92 str.).

66Atmetus ieškovės ieškinį atsakovams, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės byloje, taikytos ieškovo prašymu atsakovų turtui ir turtinėms teisėms Kauno apygardos teismo 2014 04 14 nutartimi (b. l. 29-31), (LR CPK 150 str.).

67Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas

Nutarė

68Ieškinį atmesti.

69Priteisti valstybei iš BUAB „DOVANOS. LT“ (į.k. 302423240) 41,76 Lt turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apygardos teismui).

70Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 04 14 nutartimi ieškovo BUAB „Dovanos.lt“ (juridinio asmens kodas 302423240, adresas Simno g. 35A, Kaunas, bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“) ieškinio reikalavimams užtikrinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones - 591273,59 Lt sumai areštuotus atsakovams R. R. (a. k. ( - ) gyv. ( - )), N. J. (a. k. ( - ) gyv. ( - )) ir UAB „Web Group“ (juridinio asmens kodas 301676550, adresas Kauno m. sav. Kauno m. Savanorių pr. 219) priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuotas 591273,59 Lt sumai pinigines lėšas bankuose, sąskaitose ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis.

71Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Simonai... 2. BUAB „Dovanos.lt“ bankroto administratorius UAB „Bankroto valdymas“... 3. Ieškinyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 4. tuometinio vadovo bei akcininkų reikia įrodyti šių aplinkybių visetą: dar... 5. Remiantis šiuo metu galiojančia LR ĮBĮ 8 straipsnio redakcija, įmonės... 6. Bendra įstatymuose įtvirtinta taisyklė yra tokia, jog uždarosios akcinės... 7. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, šiuo atveju galima teigti,... 8. Įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo... 9. Kaip jau buvo nurodyta, Ieškovo vadovas R. R., pasirašydamas įmonės... 10. Kaip matyti iš to, kas pateikta, pareiga kreiptis dėl bankroto bylos... 11. Dėl neteisėtų Atsakovų veiksmų Ieškovas patyrė 591273,59 Lt žalą... 12. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad žalos atlyginimas už pareigos... 13. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės bankroto byloje patvirtinta... 14. Be to, reikia pabrėžti, kad LR CK bei teismų praktikoje yra pripažįstama... 15. Tarp Atsakovų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs (2010 m. vasario 26 d.... 17. Iš to, kas nurodyta akivaizdu, kad priežastinis ryšis, kaip civilinės... 18. Atsakovas R. pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.l.50-56) jame su ieškiniu... 19. Dėl įrodinėjimo pareigos bylose dėl bankrutuojančiai įmonei ir jos... 20. Rungimosi civiliniame procese principas (LR Civilinio proceso kodekso (toliau -... 21. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas - tai teismo... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos... 23. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1... 24. Taigi nagrinėjamoje byloje būtent Ieškovas privalo įrodyti: tam tikru... 25. Atsiliepime teigiama, jog ieškovas neįrodė atsakovo R. civilinės... 26. Ieškovo tvirtinimas, kad: „pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo... 27. Vadovaujantis ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalimi, įmonės nemokumas - įmonės... 28. Ieškinyje teigiama, kad atsakovas R. privalėjo kreiptis į teismą dėl... 29. Atsakovui R. nėra žinoma, kad tuo laikotarpiu, kai buvo ieškovo direktoriumi... 30. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad tol, kol nėra... 31. Dėl neįrodytų kitų atsakovo R. civilinės atsakomybės kilimo sąlygų.... 32. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima... 33. Ieškovui neįrodžius R. neteisėto neveikimo, konstatuotina, kad nėra... 34. Atsakovas N. J. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (b.l.70-76), jame... 35. Taigi Ieškovas privalo įrodyti; momentą, kada ieškovas tapo faktiškai... 36. momentą, kada atsakovui J. tapo žinoma apie neva ieškovo faktinį nemokumą;... 37. Dėl ieškovo neįrodyto atsakovo J. neva neteisėto neveikimo... 38. Įmonė įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas... 39. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga pagal jau minėtą įmonės vadovo... 40. Ieškovas nepagristai teigia, kad atsakovui J. pareiga kreiptis i teismą dėl... 41. Pažymi, kad Ieškovo kartu su ieškiniu pateikti įrodymai; 2011 m., kovo 3 d,... 42. Dėl neįrodytų kitų atsakovo J. civilinės atsakomybes atsiradimo sąlygų.... 43. Ieškovui neįrodžius atsakovo J. neteisėto neveikimo (žr. šio atsiliepimo... 44. Atsiliepime nurodoma, jog įmonės vadovo ir dalyvių civilinė atsakomybė... 45. Ieškinys pareikštas, praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK... 46. Ieškinys atmestinas.... 47. Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais... 48. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, jog atsakovas R. R. buvo UAB... 49. Teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, įvertinęs šalių pateiktus... 50. Dėl ieškinio senaties termino... 51. Atsakovai teigė, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą trejų metų... 52. Dėl įrodinėjimo pareigos... 53. LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos... 55. Dėl ieškovo įrodinėjamos žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų... 56. Ieškovas teigė, kad suformuotoje teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose... 57. Pagal įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos... 58. Ieškovas įmonės nemokumą 2009 metais įrodinėjo ta faktine aplinkybe, jog... 59. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas neįrodė... 60. Ieškovas įrodinėjo, kad bendrovės akcininkai ir paskirtasis vadovas,... 61. Teismas tai pat įvertina savo vaidmenį būti aktyviam bankroto bylose,... 62. Dėl solidarios atsakomybės taikymo.... 63. Ieškovas prašo teismo solidariai priteisti susidariusią įmonės bankroto... 64. Teismas sprendžia, kad pagal pateiktus byloje įrodymus nėra faktinio ir... 65. Nustatyta, kad byloje valstybė patyrė 41,76 Lt išlaidų, susijusių su... 66. Atmetus ieškovės ieškinį atsakovams, panaikintinos laikinosios apsaugos... 67. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 270 str., teismas... 68. Ieškinį atmesti.... 69. Priteisti valstybei iš BUAB „DOVANOS. LT“ (į.k. 302423240) 41,76 Lt... 70. Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2014... 71. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...