Byla 2A-504/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų J. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Talka1“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-707-413/2013 pagal ieškovo bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ ieškinį nurodytiems atsakovams ir atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“ dėl įsiskolinimo suderinimo akto, reikalavimo perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalies kreditorių finansinio reikalavimo ir kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo (trečiasis asmuo – L. K.),

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo L. K. IĮ „Talka“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas V. K.; 2010 m. birželio 16 d. apygardos teismo nutartimi bankrutuojanti L. K. IĮ „Talka“ (toliau – BIĮ „Talka“) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; 2011 m. sausio 14 d. nutartimi atstatydintas ieškovo bankroto administratorius V. K. ir paskirtas kitas administratorius L. S.; 2011 m. birželio 28 d. apygardos teismo nutartimi patvirtintas atsakovo UAB „Skirnuva“ (nuo 2012 m. birželio 21 d. restruktūrizuojama) 261 940,00 Lt dydžio finansinis reikalavimas bei atsakovo UAB „Talka1“ 1 400 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje (apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis dėl rašymo apsirikimo ištaisymo); apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi patvirtintas patikslintas atsakovo RUAB „Skirnuva“ reikalavimas (43 718,60 Lt), įrašytas į ieškovo kreditorių sąrašą J. K. (kaip įkaito turėtojas) su 261 940,00 Lt finansiniu reikalavimu ir kaip trečios eilės kreditorius su 2 238 060,00 Lt finansiniu reikalavimu, perimtais iš RUAB „Skirnuva“ pagal finansinių reikalavimų perleidimo sutartį. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartimi atstatydintas ieškovo bankroto administratorius L. S. ir naujuoju administratoriumi paskirtas UAB „Stinkoma“.

4Ieškovas BIĮ „Talka“ 2012 m. kovo 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą ieškiniu (I b. t., 4 – 10 l.), kurį patikslinęs (III b. t., 2 – 9 l.), prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą, sudarytą tarp atsakovo UAB „Skirnuva“ ir ieškovo; patikslinti UAB „Skirnuva“ 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą, sumažinant jį 991 384,78 Lt suma; pripažinti negaliojančiomis 2010 m. birželio 10 d. sutartį, kuria UAB „Skirnuva“ pardavė atsakovui UAB „Talka1“ BIĮ „Talka“ trečios eilės 1 000 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą, bei 2011 m. birželio 27 d. sutartį, kuria atsakovas UAB „Skirnuva“ pardavė atsakovui J. K. trečios eilės 2 500 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą į ieškovą BIĮ „Talka“, ir panaikinti Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti patikslinti ieškovo kreditorių reikalavimų dydžiai pagal minėtas 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. reikalavimų perleidimo sutartis.

5Nurodė, kad atsakovas UAB „Skirnuva“ buvusiam ieškovo bankroto administratoriui V. K. pateikė 2009 m. spalio 8 d. raštą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kuriuo pareiškė 3 543 718,60 Lt finansinį reikalavimą ieškovui, atsakovo teigimu, susidariusį pagal 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą ir PVM sąskaitas – faktūras. Pasak ieškovo, Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovo bankroto administratoriaus prašymą dėl ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtino ieškovo kreditorių finansinius reikalavimus, tarp jų – RUAB „Skirnuva“ 3 543 718,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą; 2010 m. birželio 10 d. sutartimi atsakovas UAB „Skirnuva“ perleido dalį savo turimo finansinio reikalavimo (1 000 000 Lt) atsakovui UAB „Talka1“, o 2011 m. birželio 27 d. sutartimi atsakovas UAB „Skirnuva“ perleido atsakovui J. K. savo 2 500 000 Lt finansinį reikalavimą į ieškovą. Ieškovo teigimu, naujam bankroto administratoriui L. S. susipažinus su UAB „Skirnuva“ pateiktais dokumentais, buvo nustatyta, kad buvęs ieškovo bankroto administratorius V. K., neįsitikinęs dėl UAB „Skirnuva“ 3 539 720 Lt finansinio reikalavimo teisėtumo, įtraukė jį į ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, o 2012 m. kovo 2 d., gavus atsakovo UAB „Skirnuva“ raštą dėl dokumentų pateikimo, įsitikinta, kad buvęs ieškovo administratorius nepagrįstai įtraukė minėtą reikalavimą į sąrašą bei neteisėtai pateikė jį tvirtinti teismui; be to, atsiliepime į pirminį ieškinį atsakovas UAB „Skirnuva“ pripažino, jog 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktas yra klaidingas ir kad bendras ieškovo įsiskolinimas 2008 m. gruodžio 31 d. atsakovui UAB „Skirnuva“ turėtų būti 2 938 417,12 Lt. Ieškovo nuomone, teismui pripažinus 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą negaliojančiu ir panaikinus UAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą dėl 991 384,78 Lt dalies, pripažintinos negaliojančiomis ir sutartys, kurių pagrindu atsakovas UAB „Skirnuva“ perdavė finansinius reikalavimus į ieškovą atsakovams UAB „Talka1“ ir J. K..

6Atsakovas UAB „Skirnuva“ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad įsiskolinimo suderinimo aktas nėra sandoris, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu, kad, patikrinęs buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatė, jog 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovas jam buvo skolingas ne 3 543 718,60 Lt, bet 2 938 417,12 Lt; be to, bendras ieškovo įsiskolinimas atsakovui 2008 m. gruodžio 31 d. buvo mažesnis 605 301,48 Lt, o ne 991 384,78 Lt kaip nurodo ieškovas (III b. t., 36 – 38 l.).

7Atsakovas J. K. atsiliepimuose į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (II b. t., 66 – 70 l.; III b. t., 48 l.). Nurodė, kad ieškovo administratorius L. S., pripažindamas, jog nepatikrino UAB „Skirnuva“ finansinių reikalavimų pagrįstumo pagal BIĮ „Talka“ patikslintą dokumentaciją, patvirtino, jog neįvykdė jam ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 ir 10 punktuose nustatytų pareigų, o savo įsitikinimus dėl tų finansinių reikalavimų nepagrįstumo grindžia ne įrodymais, bet prielaidomis; UAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas į ieškovą yra patvirtintas įsiteisėjusia 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi, taigi jo finansinio reikalavimo pagrįstumo nereikia įrodinėti, be to, ieškovo administratorius L. S. prašė teismo patvirtinti atsakovų UAB „Talka1“ ir J. K. finansinius reikalavimus; ieškovas ieškinį pateikė, remdamasis ne patikslintais apskaitos dokumentais, tačiau iš UAB „Skirnuva“ 2012 m. kovo 2 d. rašto „ištrauktu“ sakiniu.

8Atsakovas UAB „Talka1“ atsiliepimuose į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (II b. t., 57, 58 l.; III b. t., 50 l.). Nurodė, kad ne UAB „Skirnuva“ yra atsakinga už teismo patvirtintų finansinių reikalavimų į ieškovą pagrįstumą, o buvęs ar esamas ieškovo bankroto administratorius, todėl atsakovu byloje turi būti ne UAB „Skirnuva“ ar UAB „Talka1“, tačiau BIĮ „Talka“ buvęs bankroto administratorius V. K. arba L. S., kuris prašė teismo patvirtinti UAB „Skirnuva“ perleidžiamą finansinį reikalavimą į ieškovą, todėl L. S. negali ginčyti reikalavimų perleidimo sandorių (CK 1.79 str.).

9Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (III b. t., 40 – 45 l.). Nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis prieštarauja CK 1.79 straipsniui, kadangi ieškovo bankroto administratorius prašė teismo pripažinti minimas kreditorių reikalavimų perleidimo sutartis, taigi prarado teisę jas ginčyti; ieškovo bankroto administratorius, reikšdamas patikslintame ieškinyje reikalavimą dėl sandorių, sudarytų daugiau nei prieš 127 mėnesius, aiškiai viršija savo įgaliojimus. Teigė, kad atsakovo UAB „Skirnuva“ atlikti BIĮ „Talka“ sumažintos skolos paskaičiavimai negali būti teismo priimami domėn, kadangi jie nesiremia patikslintais BIĮ „Talka“ apskaitos dokumentais.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškovo BIĮ „Talka“ ieškinį: CK 6.2 straipsnio, 6.101 straipsnio 1 dalies, 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais pripažino negaliojančiais atsakovų L. K. IĮ „Talka“ ir RUAB „Skirnuva“ 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą; 2010 m. birželio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas RUAB „Skirnuva“ pardavė už 20 000 Lt atsakovui UAB „Talka 1“ bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 1 000 000,00 Lt dydžio finansinį reikalavimą; taikė restituciją ir grąžino UAB „Talka 1“ 20 000 Lt, o RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 1 000 000,00 Lt bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje; pripažino negaliojančia 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria atsakovas RUAB „Skirnuva“ pardavė už 37 500 Lt atsakovui J. K. bankrutuojančios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2 500 000,00 Lt dydžio finansinį reikalavimą, taikė restituciją ir grąžino J. K. 37 500 Lt, o RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 2 500 000,00 Lt bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ bankroto byloje; įpareigojo bankroto administratorių per 10 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą bankroto byloje dėl RUAB „Skirnuva“ patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo; panaikino bankrutavusios L. K. individualios įmonės „Talka“ 2012 m. kovo 27 d. kreditorių susirinkimo ir 2012 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimus; priteisė valstybei iš atsakovo J. K. 594,92 Lt, o iš atsakovo UAB „Talka 1“ 339,92 Lt bylinėjimosi išlaidų (III b. t., 89 – 97 l.).

12Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas BIĮ „Talka“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įrašytas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“ su 3 543 718,60 Lt trečios eilės finansiniu reikalavimu, kuris patvirtintas iš esmės remiantis RUAB „Skirnuva“ ir L. K. IĮ „Talka“ 2009 m. sausio 15 d. pasirašytu Įsiskolinimo suderinimo aktu. Pasak teismo, ginčijamomis 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimis atsakovas RUAB „Skirnuva“ už atlygį

13(už 20 000 Lt) pardavė UAB „Talka 1“ - 1 000 000,00 Lt, o atsakovui J. K. - (už 37 500 Lt) 2 500 000,00 Lt finansinių reikalavimų teises į ieškovo BIĮ „Talka“ skolą; remdamasis paminėtomis sutartimis, bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2011 m. birželio 28 d., 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimis patvirtino bankroto byloje kreditorių J. K. 2 500 000,00 Lt, o UAB „Talka 1“ 1 400 000,00 Lt finansinius reikalavimus. Pažymėjo, kad atsakovas RUAB „Skirnuva“ atsiliepime į ieškinį patvirtino, jog, tvirtinant jo 3 543 718,60 Lt finansinį reikalavimą bankroto byloje buvo padaryta klaida, kadangi bendrovė leistinais įrodymais gali pagrįsti tik 2 716 807,55 Lt dydžio ieškovo įsiskolinimą, ir pateikė teismui šią aplinkybę pagrindžiančius rašytinius dokumentus.

14Teismas sprendė, kad Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui, dėl to, šioje byloje naujam bankroto administratoriui perėmus iš senojo bankroto administratoriaus įmonės dokumentus ir nustačius, kad teismo nutartimis patvirtinti įmonės kreditoriaus (kreditorių) reikalavimai pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę ginčyti šios įmonės sandorius visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).

15Teismo teigimu, atsakovų UAB „Talka 1“ 1 000 000,00 Lt dydžio ir J. K. 2 500 000,00 Lt dydžio finansiniai reikalavimai bankroto byloje patvirtinti, remiantis ginčijamomis 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis, kurių pagrindas tarp pirminio kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ ir skolininko L. K. IĮ „Talka“ sudarytas 2009 m. sausio 15 d. skolų suderinimo aktas. Teismo nuomone, byloje konstatavus, kad skolų suderinimo aktas, kai šalys tokiu aktu neprisiėmė jokių kitų papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria, reikalavimo perleidimo sutartys pripažintinos negaliojančiomis visa apimtimi, kadangi atsakovas RUAB „Skirnuva“, perleisdamas dalį savo finansinio reikalavimo kitiems atsakovams, negalėjo to daryti, nes jo finansinis reikalavimas skolininkui (L. K. IĮ „Talka“) buvo faktiškai mažesnis už teismo patvirtintą bankroto byloje jo finansinį reikalavimą (CK 6.101 str. 1 d.). Teismo vertinimu, ginčijamos reikalavimo teisių perleidimo sutartys prieštarauja viešajam interesui bankroto byloje, todėl yra niekinės ir negalioja nuo jų sudarymo momento (CK 1.81 str. 1 d.); byloje nenustačius, kad apie sandorio prieštaravimą buvo žinoma ar turėjo būti žinoma šių sandorių šalims, byloje taikytina restitucija, grąžinat atsakovui RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 3 500 000,00 Lt finansinį reikalavimą BIĮ „Talka“ bankroto byloje, įpareigojant šį atsakovą grąžinti kitiems atsakovams už reikalavimo perleidimą sumokėtas sumas: J. K. - 37 500 Lt, UAB „Talka 1“ - 20 000 Lt sumą (CK 1.80 str. 2 d.). Teismas atmetė kaip nepagrįstus trečiojo asmens L. K. argumentus, jog sandoriams ginčyti ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nes šis terminas, vadovaujantis CK 1.124 straipsniu ir 1.125 straipsnio 1 dalimi, nėra praleistas.

16Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti atsakovo RUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą 991 384,78 Lt suma grindžiamas iš dalies atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, kurių neparemia nei konkrečiais paskaičiavimais, nei šiuos skaičiavimus patvirtinančiais įrodymais, o kreditoriaus pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus ir reikalavimus, kuriuos teikia tvirtinti teismui arba juos ginčija teisme (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.). Teismo teigimu, trečiasis asmuo L. K. į bylą pateikė keletą rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, kad bankrutavusios įmonės skola jos kreditoriui RUAB „Skirnuva“ galėjo būti didesnė 295 440,8 Lt, tačiau ieškovas tinkamai nepagrindė savo pozicijos dėl RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dalies sumažinimo ir nevertino trečiojo asmens L. K. naujai pateiktų duomenų, galinčių turėti reikšmės RUAB „Skirnuva“ finansinių reikalavimų dydžiui, nevykdydamas pareigos kreditoriaus reikalavimą patikrinti pagal įmonės apskaitos dokumentus. Todėl įmonės administratorius įpareigotinas per teismo nustatytą terminą pateikti tvirtinti bankroto byloje patikslintą atsakovo RUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą, patikrinęs jo dydį, atsižvelgdamas į jam pateiktus bei prie nagrinėjamos bylos prijungtus dokumentus, į šioje byloje nustatytas aplinkybes (ĮBĮ 26 str. 1 d.).

17Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“ nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.); atsižvelgiant į tai, kad skolų suderinimo aktas nėra sandoris, o reikalavimai dėl ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turėjo būti apmokėti žyminiu mokesčiu pagal CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto taisyklę, ieškinį tenkinus iš dalies ir pripažinus negaliojančiais reikalavimo perleidimo sandorius, iš atsakovo J. K. priteistina suma valstybei sudarytų 555 Lt, o iš atsakovo UAB „Talka 1“ 300 Lt; be to, valstybė turėjo 159,71 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, bei atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, šių išlaidų ½ dalis lygiomis dalimis (po 39,92 Lt) priteistina iš atsakovų, kurie nėra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų įstatymu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

18III. Apeliacinių skundų argumentai

19Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2009-01-15 įsiskolinimo suderinimo aktas, sutartys, kuriomis RUAB „Skirnuva“ perleido savo finansinį reikalavimą UAB „Talka1“ ir J. K., ir taikyta restitucija, o bankroto administratorius įpareigotas pateikti teismui prašymą dėl RUAB „Skirnuva“ patikslinto finansinio reikalavimo tvirtinimo, ir kuria iš jo priteistos bylinėjimosi išlaidos; atmesti 2012-02-14 ieškinį bei 2012-07-23 patikslintą ieškinį; be to, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog restitucija sąžiningų trečiųjų asmenų atžvilgiu buvo taikyta pagrįstai – priteisti iš UAB „Stinkoma“ restitucija grąžinamo turto išlaikymo išlaidas (5 995,14 Lt); CPK 314 straipsnio pagrindu priimti naujus įrodymus, skirtus pagrįsti išlaidas restitucija grąžinamam turtui išlaikyti; palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria teismas panaikino 2012-03-27 BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo bei 2012-06-12 kreditorių komiteto nutarimus, bei kuria atmesti kiti ieškinio reikalavimai (panaikinti Kauno apygardos teismo nutartis, kuriomis buvo patvirtinti patikslinti ieškovo kreditorių reikalavimų dydžiai pagal minėtas 2010 m. birželio 10 d. ir 2011 m. birželio 27 d. reikalavimų perleidimo sutartis) (III b. t., 129 – 133 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

  1. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiomis 2010-06-10 bei 2011-06-27 finansinių reikalavimų perleidimo sutartis ir neteisingai taikė restituciją sąžiningiems tretiesiems asmenims, pažeisdamas CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatas, numatančias, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautinas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens; be to, ieškovas patikslintu ieškiniu nereikalavo taikyti restitucijos, o teismas, pritaikęs ją savo iniciatyva, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, todėl ieškovas turi atlyginti dėl restitucijos patirtas išlaidas, skirtas išsaugoti restitucija grąžinamą turtą;
  2. Teismas netinkamai taikė ĮBĮ nuostatas:
    1. administratorius praleido ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą 6 mėnesių terminą ginčyti finansinius reikalavimus, kuris suėjo 2011-08-14, nes ieškovo bankroto administratorius L. S. perėmė iš buvusio ieškovo bankroto administratoriaus V. K. ieškovo dokumentus 2011 m. vasario 14 d.;
    2. pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, būtina patikrinti sandorius per 36 mėnesių laikotarpį, tačiau administratorius ginčija sandorius už didesnį nei 10 metų laikotarpį, kuriam ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs;
    3. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas įpareigoja administratorių pateikti teismui tvirtinti finansinius reikalavimus pagal bankrutuojančios įmonės patikslintus apskaitos dokumentus, tačiau ieškovo bankroto administratorius ieškinyje nesirėmė bankrutuojančios įmonės patikslintais dokumentais, o reikalavo pripažinti negaliojančiomis sutartis tik savo prielaidų pagrindu. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, nes įpareigojo ne administratorių, o atsakovus pagal administratoriaus prielaidomis paremtus ieškinio reikalavimus teikti įrodymus teismui;
  3. Teismas nenustatė sprendimu RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydžio, todėl būtina vadovautis 2009 m. lapkričio 12 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi (kuri nepanaikinta skundžiamu sprendimu) nustatyta ir patvirtinta RUAB „Skirnuva“ 3 543 718,60 Lt dydžio finansinio reikalavimo suma;
  4. Teismas sumažino BIĮ „Talka“ skolą dėl sandorių, kurių nuginčijimui, pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas yra pasibaigęs, ir teisiniai ginčai dėl tokių sandorių yra negalimi. Pradinio ieškinio bei patikslinto ieškinio pateikimo metu buvo praėję daugiau nei 10 metų, kad būtų galima ginčyti iki 2001-12-31 sudarytus sandorius, kurių PVM sąskaitų – faktūrų neišliko;
  5. Teismas neįvertino, kad ieškovo bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ nuostatas, kad administratoriui L. S. už sistemingus pažeidimus nuo 2012-07-26 buvo panaikinta teisė teikti bankroto administravimo paslaugas. Administratorius nuslėpė aplinkybę, jog ginčijo senesnius nei 10 metų sandorius, nes nenurodė, kad nepateiktos buvo senesnės nei 10 metų PVM sąskaitos – faktūros, ir teismas buvo suklaidintas dėl ieškinio senaties skaičiavimo;
  6. Teismas nustatė klaidingas faktines aplinkybes, nes IĮ „Talka“ ir RUAB „Skirnuva“ kiekvienų metų pabaigoje sudarydavo įsiskolinimo derinimo aktus, kurie buvo perduoti administratoriui, tačiau pastarasis jų neanalizavo;
  7. Apelianto sąžiningumą įrodo tai, kad jis mokėjo už iš RUAB „Skirnuva“ įsigytą finansinį reikalavimą hipoteka užtikrinantį butą, dengė buto administravimo išlaidas;
  8. Administratorius neturi teisės rinktis kreditorių asmenybių arba kokiu nors būdu varžyti ĮBĮ numatytas kreditorių teises, tarp jų – kreditoriaus finansinių reikalavimų perleidimo teisės. Be to, finansinių reikalavimų perleidimo sandoriai negalėjo būti teismo pripažinti negaliojančiais, nes buvo sudaryti jau po pripažinimo IĮ „Talka“ bankrutuojančia ir nebuvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) negalėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais;
  9. Sprendimu nebuvo nustatytas atsakovo RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydis, todėl nebuvo pagrindo teigti, jog RUAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas ieškovui buvo faktiškai mažesnis už teismo patvirtintą bankroto byloje jo finansinį reikalavimą. Teismas neturėjo pagrindo teigti, kad 2010-06-10 ir 2011-06-27 reikalavimo perleidimo sutartys prieštaravo CK 1.81 straipsnio 1 daliai (sandoris, prieštaraujantis viešajai tvarkai ir gerai moralei), nes reikalavimas kilo iš 2009-11-12 Kauno apygardos teismo sprendimo;
  10. Administratorius neteko teisės ginčyti reikalavimo perleidimo sandorius, kadangi sandoriai buvo patvirtini Kauno apygardos teismo jo reikalavimu (CK 1.79 str. 1 d., 2 d. 4 p.);
  11. Teismas neturėjo pagrindo priteisti iš J. K. bylinėjimosi išlaidų dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto taisyklių; be to, sąžiningam trečiajam asmeniui pagal CK 1.80 straipsnio 4 dalį netaikoma restitucija.

20Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Talka1“ prašo panaikinti 2013 m. kovo 1 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2009-01-15 įsiskolinimo suderinimo aktas, 2010-06-10 ir 2011-06-27 finansinių reikalavimų perleidimo sutartys, administratorius įpareigotas pateikti patikslintą RUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą; bei priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų UAB „Talka1“ ir J. K.; palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria panaikinti 2012-03-27 BIĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo ir 2012-06-12 kreditorių komiteto posėdžio nutarimai bei atmesta kita ieškinio dalis (III b. t., 136 – 142 b. l.). Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, analogiškais nurodytiems atsakovo J. K. apeliaciniame skunde. Apeliantas UAB „Talka1“ papildomai nurodo, kad 2010-06-10 sutartimi UAB „Talka1“ įgytas 1 000 000 Lt dydžio finansinis reikalavimas nėra didesnis nei 2012-07-23 patikslintu ieškiniu tą reikalavimą pripažįsta ieškovas, kuris reikalauja 2009 m. lapkričio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintą finansinį reikalavimą sumažinti 991 384,78 Lt, taigi lieka 2 552 333,82 Lt dydžio finansinis reikalavimas, kuris yra didesnis už 1 000 000 Lt.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Apeliaciniai skundai netenkintini.

23Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

24Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai pritaikydamas civilinio proceso taisykles, išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

25Dėl reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

26Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalį, įmonės bankroto administratorius, be kita ko, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei veiklai, šio įstatymo nustatyta tvarka valdo bankrutuojančios įmonės turtą, atstovauja bankrutuojančiai įmonei teisme, gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustato, kad įmonės bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, tarp jų - priešingų įmonės veiklos tikslams.

27CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Pagal CK 1.78 straipsnį, sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu; šalys negali niekinio sandorio patvirtinti (CK. 1.78 str. 1 d.); niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymo nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.), o reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo; niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja savo iniciatyva (CK 1.78 str. 5 d.). Be to, CK 1.81 straipsnio 1 dalis nustato, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.101 straipsnio 1 dalies nuostata, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas (CK 6.102 str. 1 d.).

28Pagal teismų praktiką, kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar viešasis interesas, tokie pažeidimai šalinami ir pažeistos teisės ginamos taikant sandorio negaliojimo institutą, t. y. jį nuginčijant ar pripažįstant niekiniu (CK 1.78 straipsnis); viešajai tvarkai prieštaraujantys sandoriai yra niekinių sandorių rūšis (CK 1.81 str. 1 d.); viešąją tvarką pažeidžiančių niekinių sandorių institutas yra skirtas viešojo intereso, t. y. ne tik privačiam asmeniui, bet visai visuomenei ar jos didelei daliai svarbių vertybių, apsaugai; suinteresuotu asmeniu CK 1.78 straipsnio 5 dalies kontekste laikytinas asmuo, kurio teisėms ir pareigoms turi įtakos niekinio sandorio negaliojimas; niekinio sandorio teisinius padarinius ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva), nepriklausomai nuo dalyvaujančių byloje asmenų reiškiamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas perleisti reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, reiškia, kad negalima perleisti jau perleistos, neegzistuojančios, negaliojančios reikalavimo teisės, jeigu reikalavimo teisės negalima įgyvendinti, susitarimas dėl to, kas neįmanoma, negalioja (CK 6.3 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-723/2013), o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008) nurodyta, kad pagal byloje esančius įrodymus nustačius, jog tarpusavio atsiskaitymų aktuose nurodytas skolos dydis neatitiko tikrovės, nes buvo užfiksuotas klaidingų dokumentų pagrindu, tokie aktai neturi galios ir negali sukelti šalims teisinių pasekmių; sutarties pagrindu atsiradusių piniginių prievolių, užfiksuotų buhalterinės apskaitos dokumentuose, apibendrintas apskaičiavimas atskirame akte, jeigu tokiu aktu šalys neprisiima papildomų įsipareigojimų viena kitos atžvilgiu, jokių savarankiškų teisių ir pareigų joms nesukuria; šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokiame akte nurodytus skaičiavimus.

29Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, o bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti turi įtakos ir patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai; atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus, imtis priemonių išsiaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011).

30Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi iškėlus ieškovo L. K. IĮ „Talka“ bankroto bylą, atsakovas RUAB „Skirnuva“ kreipėsi į ieškovo bankroto administratorių V. K. su prašymu patvirtinti 3 543 718,60 Lt finansinį reikalavimą BIĮ „Talka“ bankroto byloje, pateikdamas 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 31 d. yra skolingas atsakovui UAB „Skirnuva“ 3 539 720 Lt, ir 2009 m. sausio – rugpjūčio mėn. išrašytas PVM sąskaitas – faktūras bendros 3 998,61 Lt sumos (I b. t., 25 – 35 l.). Kauno apygardos teismas 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas RUAB „Skirnuva“ 3 543 718,60 Lt finansinis reikalavimas (kuris nebuvo ginčijamas administratoriaus) ieškovo bankroto byloje (I b. t., 19, 20). Nustatyta, kad atsakovas RUAB „Skirnuva“ 2010 m. birželio 10 d. sutartimi perleido atsakovui UAB „Talka1“ 1 000 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą į ieškovą (I b. t., 16 l.), o 2010 m. birželio 27 d. sutartimi perleido atsakovui J. K. 2 500 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą į ieškovą (I b. t., 21 b. l.), be to, Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutartimis patvirtino atsakovo UAB „Talka1“ 1 400 000 Lt finansinį reikalavimą (pagal 2010 m. birželio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartį; I b. t., 60, 61 l.), o 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi - atsakovo J. K. 2 238 060 Lt dydžio finansinį reikalavimą (pagal 2010 m. birželio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartį; I b. t., 62, 63 l.).

31Nagrinėjamu atveju ieškovo BIĮ „Talka“ bankroto administratorius (L. S., o vėliau UAB „Stinkoma“) ginčijo ne ieškovo sudarytus sandorius pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą, o, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.), ginčijo ieškovo kreditorių atsakovų RUAB „Skirnuva“, J. K. ir UAB „Taka1“ sudarytus reikalavimo teisių į ieškovą perleidimo sandorius, teigdamas, kad ginčo sandoriais buvo perduotos reikalavimo teisės į ieškovą, viršijančios tikrąjį ieškovo įsiskolinimo kreditoriui RUAB „Skirnuva“ dydį. Kaip minėta, ginčo sutartys buvo sudarytos 2010 m. birželio 10 d. (I b. t., 16 l.) ir 2010 m. birželio 27 d. (I b. t., 21 b. l.), o ieškovas ieškinį padavė 2012 m. kovo 15 d. (I b. t., 3 – 10 l.). Taigi apygardos teismas teisingai nustatė, kad ieškovas nepraleido senaties termino nurodytiems sandoriams ginčyti (CK 1.124 str., 1.125 str. 1 d.).

32Pagal bylos duomenis, atsakovas RUAB „Skirnuva“, 2012-04-17 atsiliepime į ieškovo ieškinį (I b. t., 86 – 88 l.) nurodęs, kad 2008 m. gruodžio 31 d. ieškovas atsakovui RUAB „Skirnuva“ buvo skolingas ne 3 543 718,60 Lt, kaip nurodyta 2009 m. sausio 15 d. įsiskolinimo suderinimo akte, bet 2 938 417,12 Lt, pateikė ir tai patvirtinančius įrodymus: jo bei ieškovo 2008 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį, pagal kurią RUAB „Skirnuva“ paskolino ieškovui 1 826 400 Lt (I b. t., 90 l.), 2008 m. rugsėjo 14 d. susitarimą, kuriuo ieškovas ir RUAB „Skirnuva“ susitarė, kad pastarasis paskolina ieškovui 500 000 Lt (I b. t., 91 l.), 2006 m. spalio – 2008 m. rugpjūčio mėn. ieškovo atsakovui išrašytas sąskaitas – faktūras, pagal kurias ieškovas suteikė RUAB „Skirnuva“ prekių už 29 182,33 Lt (I b. t., 97 – 101), atsakovo RUAB „Skirnuva“ išrašytų ieškovui sąskaitų – faktūrų nuo 2002 m. sausio 31 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. duomenų suvestinę, pasirašytą atsakovo RUAB „Skirnuva“ generalinio direktoriaus, pagal kurią už nurodytą laikotarpį ieškovas įsiskolino atsakovui 641 199,45 Lt (I b. t., 102 – 105), bei 2002 m. sausio – 2008 m. gruodžio 31 d. RUAB „Skirnuva“ išrašytų ieškovui sąskaitų – faktūrų kopijas (I b. t., 106 – 200 l., II b. t., 3 – 54 l.).

33Taigi Kauno apygardos teismui 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinant ieškovo kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą bankroto byloje bei 2011 m. birželio 28 d., 2011 m. liepos 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimis patvirtinant atsakovų J. K. ir UAB „Talka1“ finansinius reikalavimus pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamas reikalavimų perleidimo sutartis ieškovo bankroto byloje, nebuvo aukščiau nurodytų dokumentų, kurių duomenimis, ieškovo BIĮ „Talka“ skola atsakovui RUAB „Skirnuva“ buvo mažesnė, nei nurodyta 2009 m. sausio 15 d. skolų suderinimo akte (kurio pagrindu buvo patvirtintas RUAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas ieškovo bankroto byloje) bei ginčo reikalavimo perleidimo sutartyse.

34Byloje nėra ginčo, kad ieškovą ir atsakovą RUAB „Skirnuva“ siejo sutartiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas buvo skolingas atsakovui RUAB „Skirnuva“, ieškovo bankroto administratorius neginčijo ieškovo ir atsakovo RUAB „Skirnuva“ sudarytų sandorių. Apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, kad 2009 m. sausio 15 d. skolų suderinimo aktu šalys (ieškovas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“) neprisiėmė papildomų įsipareigojimų ir jis nesukūrė savarankiškų teisių ir pareigų jį pasirašiusioms šalims, t. y., kad jis nėra sandoris (pagal CK 1.63 str. 1 d.), be to, turint omenyje, kad jame nurodyta kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ reikalavimo suma neatitinka nurodyto kreditoriaus pateiktų kitų (aukščiau paminėtų) įrodymų, dėl ko realus RUAB „Skirnuva“ reikalavimas ieškovui yra mažesnis, todėl paminėtas skolų suderinimo aktas nepatvirtina RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo, patvirtinto teismo nutartimi ieškovo bankroto byloje. Nagrinėjamu atveju buvo pagrindo teigti, kad ginčo sutartimis kreditorius RUAB „Skirnuva“ perleido daugiau nei turėjo, arba tai, ko neturėjo.

35Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo ginčijamus reikalavimų perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais - niekiniais CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu (kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei), teisingai konstatavęs, kad atsakovas RUAB „Skirnuva“ negalėjo perleisti reikalavimo perleidimo sandoriuose nurodytas dalis savo finansinio reikalavimo kitiems atsakovams, kadangi RUAB „Skirnuva“ finansinis reikalavimas į ieškovą buvo faktiškai mažesnis už teismo patvirtintą bankroto byloje jo finansinį reikalavimą, kurį jis perleido ginčo sutartimis atsakovams J. K. ir UAB „Talka1“ (CK 6.101 str. 1 d.).

36Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo bankroto administratorius neteko teisės ginčyti reikalavimo perleidimo sandorius, nes jie buvo patvirtini Kauno apygardos teismo nutartimis jo reikalavimu. Apygardos teismui teisingai pripažinus negaliojančiais ginčo sandorius CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, apeliantų nurodomas CK 1.79 straipsnis („Nuginčijamo sandorio patvirtinimas“) netaikytinas, nes minėti sandoriai kartu yra ir niekiniai (CK 1.78 str. 1 d.).

37Neturi reikšmės ginčo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis ir apeliantų nurodyta aplinkybė, jog įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nutartys, kuriomis patvirtinti atsakovų finansiniai reikalavimai į ieškovą. Juolab kad bankroto byloje galimas įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų peržiūrėjimas, juos patikslinant (ĮBĮ 26 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-414/2012).

38Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių

39CK 1.80 straipsnio 2 dalis nuostatomis, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (CK 1.80 str. 4 d.).

40Pagal CK. 1.81 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl šio straipsnio 1 dalyje numatytų priežasčių, šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos taisyklės netaikomos, kai abi šalys žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei.

41Pagal teismų praktiką, restituciją, kaip sandorių negaliojimo padarinius, teismas taiko ex officio (savo iniciatyva); pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, turi atsižvelgti į bylų pagal bankrutuojančios įmonės ieškinius nagrinėjimo ypatumus ir vadovautis proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismams teisę veikti ex officio (savo iniciatyva); tokiose bylose teismai turi teisę ne tik pasiūlyti šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio rinkti įrodymus, siekiant nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes; teismas, ex officio taikydamas restituciją, privalo sudaryti galimybę šalims įrodinėti restitucijos taikymui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2012).

42Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, teisingai pripažinęs ginčo reikalavimo teisių perleidimo sandorius niekiniais ir negaliojančiais, turėjo pagrindo savo iniciatyva pritaikyti restituciją, kurią pritaikydamas grąžino atsakovui UAB „Talka 1“ 20 000 Lt, o atsakovui RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 1 000 000,00 Lt ieškovo BIĮ „Talka“ bankroto byloje; be to, grąžino atsakovui J. K. 37 500 Lt, o RUAB „Skirnuva“ reikalavimo teisę į 2 500 000,00 Lt ieškovo BIĮ „Talka“ bankroto byloje (CK 1.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratoriaus ginčijamų reikalavimo perleidimo sutarčių dalykas buvo finansiniai reikalavimai į ieškovą (CK 6.101 str. 1 d.); apygardos teismui teisingai nustačius, kad reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo dienomis atsakovas RUAB „Skirnuva“ neturėjo teisės į visą ieškovo bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą (3 543 718,60 Lt), byloje nenustačius ieškovo kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ tikslaus finansinio reikalavimo dydžio, apygardos teismas neturėjo pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalį. Tai atitinka įstatymą ir teismų praktiką, o apeliantas be pagrindo teigia, kad apygardos teismas neteisingai pritaikė restituciją nagrinėjamoje byloje, kad pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą, kurio ieškovas nereikalavo (CK 1.80 str. 2 d.; 1.81 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2012).

43Dėl atsakovo RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydžio nustatymo

44ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad įmonės bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šių įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos.

45Pagal teismų praktiką, kreditoriaus reikalavimų patikslinimas reiškia naują finansinio reikalavimo patikrinimą, o reikalavimų tikslinimo institutas taikomas tais atvejais, kai konkrečiu atveju neįmanoma protingomis pastangomis nustatyti tam tikrų aplinkybių ar kai jos pasikeičia po kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).

46Apygardos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo L. K. į bylą pateikė papildomų dokumentų, galinčių turėti reikšmės RUAB „Skirnuva“ finansinių reikalavimų dydžiui, kurių nepatikrino ieškovo bankroto administratorius, turėjo pagrindo įpareigoti ieškovo bankroto administratorių pateikti teismui tvirtinti patikslintą RUAB „Skirnuva“ finansinį reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovo bankroto administratoriui tinkamai nepatikrinus pagal įmonės apskaitos dokumentus kreditoriaus RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydžio, nagrinėjamoje byloje nebuvo įmanoma protingomis pastangomis teisingai nustatyti šio kreditoriaus tikslaus finansinio reikalavimo dydžio (ĮBĮ 26 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011), o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia teismo motyvų.

47Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus; ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

49CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

50Apygardos teismas, tinkamai pritaikydamas CPK normas, teisingai apskaičiavo ir paskirstė byloje priteistinas valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas iš atsakovų UAB „Talka1“ ir J. K., atsižvelgdamas ir į tai, kad ieškovas yra bankrutuojanti įmonė (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.). Pažymėtina, kad atsakovai J. K. ir UAB „Talka1“ nėra bankrutuojantys ar restruktūrizuojami asmenys ir negalėjo būti atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų pagal jų nurodytą CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą.

51Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų kitų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

52Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

54Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009... 4. Ieškovas BIĮ „Talka“ 2012 m. kovo 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos... 5. Nurodė, kad atsakovas UAB „Skirnuva“ buvusiam ieškovo bankroto... 6. Atsakovas UAB „Skirnuva“ atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad... 7. Atsakovas J. K. atsiliepimuose į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti (II b.... 8. Atsakovas UAB „Talka1“ atsiliepimuose į ieškovo ieškinį prašė jį... 9. Trečiasis asmuo L. K. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Kauno apygardos teismas 2013 m. kovo 1 d. sprendimu iš dalies patenkino... 12. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi... 13. (už 20 000 Lt) pardavė UAB „Talka 1“ - 1 000 000,00 Lt, o atsakovui J. K.... 14. Teismas sprendė, kad Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami... 15. Teismo teigimu, atsakovų UAB „Talka 1“ 1 000 000,00 Lt dydžio ir J. K. 2... 16. Teismas pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas sumažinti atsakovo RUAB... 17. Teismas nurodė, kad ieškovas ir atsakovas RUAB „Skirnuva“ nuo... 18. III. Apeliacinių skundų argumentai... 19. Apeliaciniu skundu atsakovas J. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Talka1“ prašo panaikinti 2013 m. kovo 1... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 23. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 24. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai... 25. Dėl reikalavimų perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis... 26. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalį, įmonės bankroto administratorius, be kita... 27. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai,... 28. Pagal teismų praktiką, kai sandorio sudarymu pažeidžiamos kitų asmenų... 29. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylos priskirtinos... 30. Bylos duomenimis, Kauno apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi... 31. Nagrinėjamu atveju ieškovo BIĮ „Talka“ bankroto administratorius (L. S.,... 32. Pagal bylos duomenis, atsakovas RUAB „Skirnuva“, 2012-04-17 atsiliepime į... 33. Taigi Kauno apygardos teismui 2009 m. lapkričio 12 d. nutartimi patvirtinant... 34. Byloje nėra ginčo, kad ieškovą ir atsakovą RUAB „Skirnuva“ siejo... 35. Taigi apygardos teismas turėjo pagrindo ginčijamus reikalavimų perleidimo... 36. Neturi pagrindo ir apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovo bankroto... 37. Neturi reikšmės ginčo sutarčių pripažinimui negaliojančiomis ir... 38. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmių... 39. CK 1.80 straipsnio 2 dalis nuostatomis, kai sandoris negalioja, viena jo šalis... 40. Pagal CK. 1.81 straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris negalioja dėl šio... 41. Pagal teismų praktiką, restituciją, kaip sandorių negaliojimo padarinius,... 42. Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas, teisingai pripažinęs ginčo... 43. Dėl atsakovo RUAB „Skirnuva“ finansinio reikalavimo dydžio nustatymo... 44. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad įmonės bankroto administratorius... 45. Pagal teismų praktiką, kreditoriaus reikalavimų patikslinimas reiškia... 46. Apygardos teismas, nustatęs, kad trečiasis asmuo L. K. į bylą pateikė... 47. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 48. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8, 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja... 49. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių... 50. Apygardos teismas, tinkamai pritaikydamas CPK normas, teisingai apskaičiavo ir... 51. Teisėjų kolegija nepasisako dėl apeliacinių skundų kitų argumentų, kurie... 52. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 1 d. sprendimą....