Byla 1A-35-195/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. O., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos Virginijos Pakalnytės – Tamošiūnaitės, Aivos Survilienės ir Artūro Šumsko (kolegijos pirmininko), sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui, išteisintajam E. O., jo gynėjui advokatui Audriui Juozapavičiui, nukentėjusiesiems R. T., G. T., R. T., jų atstovei advokatei Gintarei Leškevičienei, vertėjoms Ingridai Petrulienei, Virginijai Malaiškienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Sigito Jankausko ir nukentėjusiųjų R. T., G. T. ir R. T. atstovės advokatės Gintarės Leškevičienės apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. O., a.k. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281 straipsnio 5 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. 1.

5E. O. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.11 val., Vilniuje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį "Škoda Fabia", valstybinis Nr. ( - ) šalutiniu keliu - Lakūnų gatve važiavo link nelygiareikšmių kelių sankryžos su Žirmūnų gatve ir, artėdamas prie sankryžos su Žirmūnų gatve, buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu - Žirmūnų gatve iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motociklui „Piaggio“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo I. T., gim. ( - ), ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas I. T. įvykio vietoje žuvo. Tokiu būdu, E. O. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) (toliau – KET) 154 punkto ir kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią“ reikalavimus bei savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

6II. Apeliacinių skundų argumentai 2.

7Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo prašo E. O. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą bei paskirti 3 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti 3 metų laikotarpiui, paskirti l metų laikotarpiui BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą pareigą „neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo“. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu uždrausti naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui. Tenkinti civilinių ieškovų R. T. ir R. T. pareikštus civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priteisiant atitinkamą sumą subsidiariai iš draudimo bendrovės UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir kaltinamojo E. O. 3.

8Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus bei padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Nurodo, jog vertindamas E. O. parodymus, kad jis iš šalutinio kelio Lakūnų g. į pagrindinį kelią Žirmūnų g. įvažiavo įsitikinęs, kad lai daryti saugu, kad atstumas nuo sankryžos iki link jos artėjančių transporto priemonių (apie 100 m) buvo saugus, kad jis link sankryžos artėjančio motociklo nematė, o pamatė tik įvažiavęs j Žirmūnų g. 2-ą eismo juostą, teismas padarė išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių E. O. parodymus, ir juos vertino kaip teisingus. Pažymi, kad tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi eismo įvykį matę liudytojai J. J., V. M., A. A. ir K. M. patvirtino, jog E. O. vairuojamas automobilis į sankryžą su pagrindiniu keliu Žirmūnų g. įvažiavo prieš pat link sankryžos artėjančius automobilius ir prieš pat I. T. vairuojamą motociklą. 4.

9Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nors teismas padarė išvadą, jog liudytojų parodymai buvo netikslūs ir jais iš esmės nesivadovavo, tačiau akivaizdu, jog šių liudytojų parodymai paneigė E. O. parodymus apie jo manevro saugumą. Nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas E. O. neatsižvelgė į tai, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi ir eismo įvykio aplinkybes nurodo, jam palankia ir jo teisinę padėtį lengvinančia prasme, o vertindamas liudytojų iš dalies netikslius ir nenuoseklius parodymus teismas neatsižvelgė, kad liudytojai bylos baigtimi nėra suinteresuoti, be to, parodymus teisme davė nuo eismo įvykio praėjus beveik 3 metams. 5.

10Prokuroro įsitikinimu, neteisingas išvadas teismas padarė vertindamas ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto matomumo eksperimento rezultatus. Nesutikdamas su teismo išvada, jog šio eksperimento rezultatais negalima vadovautis nurodo, kad šis eksperimentas pavirtino labai svarbią bylos aplinkybę, kad link sankryžos važiavusios transporto priemonės galėjo riboti ir ribojo ta pačia kryptimi važiavusio I. T. vairuojamo motociklo matomumą. O tai reiškia, kad E. O. nebuvo įsitikinęs savo manevro saugumu, kadangi nematė, kokios transporto priemonės važiavo 2-a eismo juosta ir kurių matomumą užstojo 1-a bei lėtėjimo juosta posūkiui į dešinę važiavusios transporto priemonės. Nematydamas, kokios transporto priemonės važiavo Žirmūnų g. 2-a eismo juosta arčiau ašinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismą, jis pradėdamas posūkio į kairę manevrą ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią sąmoningai rizikavo, nors galėjo numatyti tokio manevro pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t. y. jo veikoje yra neatsargios kaltės (nusikalstamo pasitikėjimo) forma. 6.

11Prokuroras pažymi, kad jeigu E. O. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią būtų matęs iš kairės pusės prie sankryžos artėjantį motociklą, bet dėl tam tikrų priežasčių negalėtų įvertinti motociklo važiavimo greičio, o motociklas važiuotų žymiai viršydamas maksimalų leistiną greitį, tokiu atveju motociklo vairuotojo daromas pažeidimas apribotų E. O. galimybę numatyti nusikalstamus padarinius ir jų išvengti. Bet nagrinėjamu atveju E. O. teigia, kad įvažiuodamas į pagrindinį kelią atvažiuojančio motociklo nematė, nors neginčijamai yra nustatyta, kad motociklas link sankryžos važiavo Žirmūnų g. 2-a eismo juosta. Tai leidžia manyti, kad E. O. savo manevro saugumu nebuvo įsitikinęs, nors galėdamas numatyti tokio manevro pavojingumą jis sąmoningai rizikavo ir dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis. 7.

12Prokuroro teigimu, nors vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kuris reiškia, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui, tačiau apylinkės teismas šį principą pritaikė tik E. O. atžvilgiu, t. y. jo naudai, kai šis principas turi būti taikomas ir motociklo vairuotojo I. T. atžvilgiu. Juk motociklo vairuotojas artėdamas prie sankryžos su šalutiniu keliu taip pat turėjo pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui, t. y. jis turėjo teisę tikėtis, kad E. O. iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią neįvažiuos prieš pat link sankryžos artėjantį motociklą, nesudarys jam kliūties, nesukels avarinės situacijos, o jis galės saugiai pervažiuoti sankryžą ir eismo įvykis neįvyks. 8.

13Prokuroro nuomone, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas iš esmės vadovavosi eismo įvykio aplinkybes tyrusių LTEC specialistės L. L. ir privataus specialisto V. M. išvadomis ir jų paaiškinimais, tačiau specialistų išvadas ir paaiškinimus neteisingai vertino kartu su kitais reikšmingais bylos duomenimis. Nurodo, kad abu ankščiau paminėti specialistai neginčijamai nustatė, kad prieš eismo įvykį motociklas važiavo žymiai viršydamas maksimalų leistiną 50 km/h greitį, t. y. specialistė L. L. nustatė nemažesnį kaip 89 km/h, o specialistas V. M. nustatė 90-95 km/h greitį. Taip pat specialistai padarė išvadas, kad jeigu motociklas būtų važiavęs neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio, tai motociklo vairuotojas I. T. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio. Mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog vien motociklo vairuotojo I. T. padarytas pažeidimas yra pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. 9.

14Prokuroro manymu, vien tai, kad kaltinamasis E. O. neigia savo kaltę ir parodė, kad prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią juo važiuojančio motociklo nematė, nėra pagrindas vertinti, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik motociklo vairuotojas I.T., kuris teismo nuomone viršijo maksimalų leistiną greitį, o kaltinamasis E. O. nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė nusikalstamos veikos, kuria yra kaltinamas. 10.

15Prokuroro teigimu, nors ( - ) punkte nurodyta pareiga „duoti kelią“, kuri reiškia (KET 3.2 punktas), kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, t.y. privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu šios transporto priemonės artėja prie sankryžos. Konstatuoja, kad apylinkės teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmenybę teikdamas motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. KET pažeidimui (maksimalaus leistino greičio viršijimui), nors šis pažeidimas savaime nebūtų galėjęs sukelti avarinę situaciją, jeigu prieš eismo įvykį automobilio Škoda Fabia, valst. Nr. ( - ) vairuotojas E. O. nebūtų pažeidęs ( - ) punkto ir kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią'“ reikalavimus. Motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. veiksmai buvo ne jo padaryto pažeidimo, o automobilio vairuotojo padaryto pažeidimo pasekmė, ir gali būti vertinami kaip natūrali vairuotojo 1.T. reakcija į susidariusią avarinę situaciją. Todėl yra pagrindas vertinti, kad analizuojamas eismo įvykis tiek technine, tiek teisine prasme kilo dėl Škoda Fabia vairuotojo E. O. KET reikalavimus pažeidžiančių ir neatsargių veiksmų. 11.

16Prokuroro įsitikinimu, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia pagrįstai manyti, kad automobilio vairuotojo E. O. veiksmai, kai jis vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kito eismo dalyvio saugumui, pažeisdamas ( - ) punkto ir kelio ženklo Nr.203 Duoti kelią“ reikalavimus, iš šalutinio kelio - Lakūnų gatvės įvažiuodamas į pagrindinį kelią - Žirmūnų gatvę neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir nedavė kelio Žirmūnų gatve iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motociklui „Piaggio“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo I. T., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo motociklo vairuotojas I. T., vertintini kaip nusikalstami ir atitinka BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. 12.

17Nurodo, jog tai, kad teismas nustatė, jog ir motociklo vairuotojas I. T. pažeidė KET reikalavimus, ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip automobilio vairuotojo E. O. teisinę padėtį lengvinančia aplinkybe, į kurią teismas turėtų atsižvelgti skirdamas bausmę ir priteisdamas patirtos žalos atlyginimą. 13.

18Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų R. T., G. T. ir R. T. atstovė advokatė G. L. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį - E. O. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. 14.

19Advokatė, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis nurodo, kad apylinkės teismas spręsdamas E. O. kaltės klausimą dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, dėl ko nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka bylos aplinkybių, padaryta selektyviai, atsietai vienas nuo kito, įvertinus byloje esančius įrodymus, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neįvertino visų ištirtų byloje įrodymų, neaptarė įrodymų dalies, turinčių daug reikšmės teismo išvadoms sprendžiant E. O. kaltumo klausimą bei nuosprendžio aprašomojoje dalyje skirdamas išimtinai daug dėmesio žuvusiojo I. T. veiksmams nagrinėjamo eismo įvykio metu aptarti, tinkamai neanalizavo E. O. elgesio išvažiuojant iš šalutinio kelio ir nepraleidžiant pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, dėl to padarė nelogiškas ir klaidingas išvadas. 15.

20Advokatė nesutikdama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis nurodo, kad teismas savo išvadas dėl E. O. išteisinimo grindė vertindamas įrodymus atskirai vienus nuo kito, iš esmės remdamasis tik išteisintojo gynėjo pateikta UAB "Impulsana" eksperto V. M. išvada bei paties išteisintojo E. O. parodymais, ignoruodamas ar netinkamai įvertindamas kitus byloje surinktus įrodymus. 16.

21Advokatė atkreipia teismo dėmesį, kad byloje buvo gautos dvi Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktos specialistų išvados ir joms dėl pagrindinės eismo įvykio kilimo sąlygos prieštaraujanti UAB "Impulsana" eksperto V. M. išvada. Pažymi, jog 2016 m. gegužės 9 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės L. L. pateiktoje specialisto išvadoje Nr.11-121 (16) konstatuota, kad automobilio "Škoda Fabia" vairuotojo E. O. veiksmai, - būdamas Žirmūnų g. antroje eismo juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui "Piaggio", kurį vairavo I. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui. Motociklo "Piaggio" vairuotojo I. T. veiksmai, - važiuodamas nemažesniu kaip 89 km/h greičiu viršijo eismo įvykio vietos kelio aplinkoje leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su Žirmūnų g. antroje eismo juostoje buvusiu automobiliu "Škoda Fabia", kurį vairavo E. O., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Be to, šioje išvadoje nurodoma, kad apskaičiuoti, koks buvo automobilio "Škoda Fabia", kurį vairavo E. O., greitis iki susidūrimo, negalima. Analogiška išvada padaryta ir 2017 m. vasario 2 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperčių L. L. ir L. L. pateiktoje komisijinėje specialisto išvadoje Nr. 11-2232 (16). Tuo tarpu 2017 m. birželio 8 d. UAB "Impulsana" darbuotojo V. M. pateiktoje išvadoje MV 2017-47 nurodoma, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis buvo motociklo "Piaggio" vairuotojo I. T. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai - važiuojant 90-95 km/h greičiu, ženkliai viršijo leistiną greitį (50 km/h), dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki buvusios eismo įvykio vietos. Taip pat V. M. paskaičiavo, kad automobiliui "Škoda Fabia" išvažiavus iš šalutinės gatvės, jo judėjimo greitis buvo apie 5 km/h ir iki susidūrimo vietos "Škoda" važiavo 2,8 sekundės, o motociklas, važiuodamas 90km/h greičiu, buvo 67,3 m atstumu iki susidūrimo vietos. Anot V. M., esminė nustatyta aplinkybė yra tai, kad jei susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje motociklo vairuotojas būtų važiavęs ne didesniu nei leistinas (50 km/h) greičiu, tai važiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį ir tęsęs savo judėjimą automobilio "Škoda" vairuotojas nebūtų jam sudaręs kliūties. 17.

22Advokatės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad teismas neturi pagrindo abejoti eksperto V. M. atliktų skaičiavimų patikimumu. Tokia apylinkės teismo išvada nepagrįsta, teismas privalėjo nuodugniai įvertinti šią UAB "Impulsana" darbuotojo V. M. pateiktą konsultacinę išvadą patikimumo aspektu, tačiau to nepadarė. 18.

23Advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB "Impulsana" 2017 m. birželio 8 d. išvadoje Nr. MV 2017-47 remdamasis paties išgalvotais duomenimis V. M. padarė išvadą, kad kai automobilis pajudėjo į Žirmūnų gatvę, motociklo vairuotojas buvo 67,3 m atstumu iki buvusio susidūrimo vietos, todėl motociklo vairuotojui neviršijus leistino greičio, o automobilio Škoda vairuotojui važiuojant jo išgalvotu pastoviu 16 km/h greičiu, pastarasis būtų spėjęs atlaisvinti antrą eismo juostą ir nebūtų sudaręs jokios kliūties motociklo vairuotojui. Pažymi, jog duodamas paaiškinimus 2018 m. gegužės 21 d. vykusio teismo posėdžio metu, V. M. negalėjo paaiškinti, kokias konkrečias tyrimo metodikas naudojant jis gavo šiuos duomenis, abstrakčiai nurodydamas, kad buvo naudojamos bendros eismo įvykių ekspertizės metodikos, informacijos šaltiniai, dvi knygos, Vokietijos patirtis geriausia. 19.

24Atkreipia teismo dėmesį, kad tokią V. M. išvadą paneigė apylinkės teisme apklausta Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė L. L. 2018 m. sausio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu pastaroji ekspertė paaiškino, kad šiuo konkrečiu atveju grėsmė eismo saugumui kilo tame, kad automobilio Škoda Fabia vairuotojas įvažiavo į Žirmūnų gatvę, keitė judėjimo kryptį, ketino sukti į kairę. Nagrinėjamoje kelio eismo situacijoje automobilio Škoda Fabia vairuotojo veiksmai, kad būdamas Žirmūnų gatvės antroje eismo juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui, kurį vairavo I. T., techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir pagrindinė sąlyga eismo įvykio kilimui. Ekspertė pabrėžė, jog ši išvada dėl pagrindinės sąlygos nėra tikėtina, tai kategoriška išvada. Taip pat nurodė, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad atstumas, kuriuo buvo motociklas iki susidūrimo vietos, kai iškilo grėsmė eismo saugumui, buvo didesnis negu apskaičiuotas 47,14 m. Kadangi judėjimo kryptį keitė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas, jisai turėjo įsitikinti, kad kertamuoju keliu, į kurį įvažiuoja, neatvažiuoja transporto priemonės, saugiai atlikti manevrą, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams, motociklo vairuotojui. Ekspertė L. L. nurodė, kad tirti pateiktoje medžiagoje nebuvo objektyvių duomenų, kuriais remiantis buvo galima nustatyti automobilio Škoda judėjimą nuo padėties iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nėra duomenų, nurodančių ar jisai pajudėjo tolygiai, ar pagreitėjo, paskui sustojo ir tada vėl pagreitėjo, tokių objektyvių duomenų nėra, todėl automobilio Škoda važiavimo greičio apskaičiuoti negalima, šiuo atveju galima daryti tik prielaidas. Ekspertė patvirtino, kad jeigu E. O. nebūtų sudaręs kliūties, nebūtų buvęs pagrindiniame kelyje, nepriklausomai nuo to, ar buvo greičio viršijimas, motociklo vairuotojas būtų pravažiavęs ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. 20.

25Advokatės nuomone, V. M. savo išvadą grindė teoriniais skaičiavimais, išgalvotais parametrais, kurių nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, naudodamasis informaciniais šaltiniais, kurių patikimumas byloje nebuvo nustatytas, jo duota išvada yra paneigta dvejomis Lietuvos teismo ekspertizių centro pateiktomis specialistų išvadomis, ekspertės L. L. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, taip pat kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolų ir eismo įvykio vietos planų, iš kurių matyti, kad eismo įvykio vietoje neužfiksuoti jokie objektyvūs pėdsakai, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie automobilio Škoda Fabia judėjimo greitį iki susidūrimo ir susidūrimo su motociklu metu bei tikslią šio automobilio judėjimo trajektoriją. Pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog V. M. nuo 2013 m. lapkričio 18 d. yra nepratęsta licencija atlikti eismo įvykių ekspertizes, pagrįstų abejonių kelia ir šio eksperto kompetencija, taip pat nešališkumas. Be to, konsultacinę išvadą suinteresuoto bylos baigtimi proceso dalyvio užsakymu pateikę asmenys baudžiamojoje byloje negali tapti oficialiais ekspertais ar specialistais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2014). Advokatės manymu, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. M. suteikė eksperto statusą. Laiko, jog UAB "Impulsana" darbuotojo V. M. pateikta išvada negali būti vertinama kaip patikima, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ja rėmėsi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį. 21.

26Advokatės teigimu, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei motociklas būtų judėjęs leistinu greičiu šioje konkrečioje eismo situacijoje automobilio Škoda Fabia vairuotojas E. O. vis tiek būtų sukėlęs grėsmę eismo saugumui artėjančiam motociklui Piaggio. Savaime viršytas motociklo greitis, automobilio Škoda Fabia vairuotojui E. O. nesudarius kliūties kelyje, neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui, tai yra E. O. neužtvėrus visos antros juostos pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui Piaggio, vairuojamam I. T., eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi, eismo įvykio kilimą ir atsiradusias pasekmes lėmė nė žuvusiojo I. T. viršytas greitis, o neapdairūs ir neatsakingi išteisintojo E. O. veiksmai, kurie buvo pagrindinė ir lemiama eismo įvykio kilimo sąlyga. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad ( - ) punkte bei 1 priede nurodyto kelio ženklo Nr. 203 nustatyti įpareigojimai transporto priemonės vairuotojui privalomi nepriklausomai nuo to, ar kitas eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui. 22.

27Advokatė vadovaudamasi Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog išteisintojo E. O. veikoje nėra kaltės, nes jis prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią nematė motociklo ir neturėjo bei negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromo šiukštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo), kuris apribojo E. O. galimybę numatyti padarinius bei galimybę jų išvengti. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus faktinius bylos duomenis. Pažymi, kad teismas privalėjo tikslai nustatyti, kokias E. O. turėjo objektyvias galimybes įvertinti manevro saugumą, priimdamas sprendimą išvažiuoti iš šalutinio kelio ir atlikti kairįjį posūkį, kertant pagrindinio kelio priešpriešinio eismo juostas, tačiau to nepadarė, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pastarojo veikoje nėra kaltės. 23.

28Advokatės teigimu, eismo įvykis įvyko dieną esant geroms oro sąlygoms, Žirmūnų gatvė toje vietoje gerai apžvelgiama, matomumas neribotas. Nors išteisintasis E. O. viso proceso metu tvirtino, jog prieš darydamas kairio posūkio manevrą ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio - Lakūnų gatvės į pagrindinį kelią - Žirmūnų gatvę įsitikino, kad tai daryti yra saugu, tikrino, ar nėra kitų transporto priemonių iš kairės ir iš dešinės pusių, kurioms jis galėtų sutrukdyti, ir tokių transporto priemonių nebuvo, artimiausios transporto priemonės jam iš kairės pusės buvo automobiliai, buvę daugiau negu 100 metrų atstumu, tačiau tokius pastarojo parodymus paneigia liudytojų J. J., G. M. bei kiti byloje surinkti įrodymai. 24.

29Savo skunde advokatė nesutinka su apylinkės teismo kritišku liudytojo G. M. parodymų vertinimu, pažymi, kad teismas posėdžio metu G. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepagarsino, jų neištyrė, todėl negalėjo jais remdamasis šio liudytojo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų vertinti kritiškai. Nurodo, kad teismas, esant prieštaravimams, privalėjo išsiaiškinti jų priežastis ir tik tuomet spręsti dėl šio liudytojo parodymų patikimumo, tačiau to nepadarė. Atkreipia teismo dėmesį, kad nepaisant priežasčių, dėl kurių liudytojas G. M. turėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį, pastarojo vairuojamas automobilis važiuodamas pirma eismo juosta automobilio Škoda Fabia vairuotojui E. O. ribojo matomumą, dėl ko pastarasis negalėjo matyti antra eismo juosta važiuojančio I. T. vairuojamo motociklo, tačiau tai neatleido E. O. nuo pareigos būti apdairiam ir savo veiksmais nesukelti pavojaus eismo saugumui. Kitaip tariant, E. O. galėjo ir privalėjo numatyti, kad Žirmūnų gatvės antra eismo juosta jam iš kairės gali artėti transporto priemonės, kurių matomumą jam užstojo pirma eismo juosta važiuojantis automobilis Mazda, todėl pagal vairuotojui keliamus atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus E. O. privalėjo pilnai įsitikinti, kad jo manevras bus saugus ir palaukti, kol Žirmūnų gatvės ruožas jam iš kairės bus tinkamai matomas bei pradėti važiuoti į sankryžą tik tuomet, kai visiškai įsitikins, kad nesudarys kliūties pagrindiniu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Vairuotojas, prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir sukdamas į kairę bei kirsdamas dvi priešpriešinio eismo juostas, privalo įsitikinti, kad niekam nesudarys kliūties, neatsižvelgiant į tai, kad kitos transporto priemonės važiuoja viršydamos leistiną greitį arba apskritai sudėtinga įvertinti eismo situaciją dėl riboto matomumo. Todėl aplinkybė, kad įvažiuodamas į sankryžą E. O. galimai nematė Žirmūnų gatvės antra eismo juosta atvažiuojančio I. T. vairuojamo motociklo, negali būti vertinama kaip patvirtinanti E. O. nekaltumą, priešingai - turi būti vertinama, kaip patvirtinanti E. O. nusikalstamą nerūpestingumą.

30III.

31Atsiliepimas į apeliacinius skundus 25.

32Atsiliepimu į apeliacinius skundus E. O. prašo palinkti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Nurodo, kad įvykusi tragedija, negali tapti pasipelnymo šaltiniu neteisingų kaltinimų pagrindu, kaip to siekia prokuroras reikalaudamas priteisti iš jo sumas nurodytas civiliniuose ieškiniuose. 26.

33Išteisintasis atsiliepime nurodo, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde reikalaudamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį remiasi subjektyviais liudytojų parodymais. Pažymi, jog ekspertė L. L. pabrėžė, kad jokiuose savo skaičiavimuose bei išvadose nesirėmė liudytojų parodymais. Nurodo, kad kelių eismo įvykis yra ne tik dinamiškas procesas, bet ir įvyksta per labai trumpą laiką, todėl norint įvertinti situaciją objektyviai, nepakanka subjektyvaus statinio vaizdo. Atkreipia teismo dėmesį, jog jeigu liudytojas pirma pažiūrėjo į motociklą, o po sekundės į automobilį, tai per šią sekundę motociklas važiuojantis 89,2 km/h greičiu nuskrenda net 25 m. Todėl akivaizdu, kad tam pačiam asmeniui neįmanoma nustatyti automobilio ir motociklo padėties vienas kito atžvilgiu tuo pat momentu. Nurodo, kad tuo momentu kai jis vertino savo galimybes saugiai atlikti manevrą, jo matomumo zonoje motociklo negalėjo būti. 27.

34E. O. atsiliepime nurodo, kad liudytojas G. M. paaiškino, jog matė motociklą „Piaggio“ 23 m atstumu nuo sankryžos, o automobilį „Škoda Fabia“ neišvažiavusį į sankryžą, iš to akivaizdu, kad esant motociklo Piaggio greičiui 89,2 km/h ~ 24,8 m/s, 23 m atstumą motociklas įveiktų per 0,9 s, tačiau tokiu atveju, automobilis „Škoda Fabia“ negalėtų tapti kliūtimi motociklui „Piaggio“, kadangi startavęs iš savo pozicijos per tas pačias 0,9 s fiziškai neįveiktų 6,5 m atstumo nuo STOP linijos iki motociklo, ir transporto priemonės nesusidurtų. Kadangi „Škoda Fabia“ motociklininko kritimo nuo motociklo metu jau stovėjo antrojoje eismo juostoje, reiškia jog atstumas tarp transporto priemonių liudininko apibrėžiamu momentu turėjo būti ženkliai didesnis. Tai akivaizdus įrodymas, kad subjektyvus momentinis liudytojų fiksuotas atstumas negali tapti objektyviu argumentu analizuojant įvykį dinamikoje. Tuo labiau, kad pirminiai G. M. liudijimai praktiškai leido daryti išvadą, kad, esant jo apibrėžtai situacijai, avarija turėtų neįvykti, po trejų metų jis „atsiminė“ kitokias įvykio aplinkybes, kurios galbūt padėtų „Škoda Fabia“ vairuotoją pripažinti avarijos kaltininku. Teisme G. M. liudijo, jog stabdyti jis pradėjo tuo momentu, kai pamatė į sankryžą lėtai įvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“. Tačiau tai prieštarauja 2015 m. rugpjūčio 13 d. ikiteisminio tyrimo protokole užfiksuotiems jo liudijimas, kad stabdyti jis pradėjo dėl persirikiuojančio į lėtėjimo juostą ir greitį mažinančio prieš jį ta pačia juosta judėjusio automobilio. Ankstesniame liudijime nėra jokios užuominos apie tai, kad „Mazda 6“ stabdymo priežastimi tapo E. O. vairuojamas automobilis „Škoda Fabia“. 28.

35Išteisintojo nuomone, liudytojų A. A., J. J. ir K. M. parodymai ir pateikti faktai nėra objektyvūs dėl įvykio netikėtumo ir dinamiškumo arba jie sąmoningai klaidina teismą. Pažymi, jog net ir priimant kai kurių liudytojų teiginius kaip teisingus, loginė situacijos analizė leidžia daryti išvadą, jei motociklininkas būtų judėjęs neviršydamas leistino greičio visų eismo dalyvių manevrai būtų saugiai užbaigti. 29.

36Nurodo, kad jam pradedant manevrą pagrindinėje gatvėje matomais eismo dalyviais buvo du automobiliai važiuojantys I-aja ir II-aja eismo juostomis maždaug už 150 m nuo sankryžos. Kai jo automobilio priekinis ratas buvo ties ašine pagrindinio kelio linija, kairėje nuo jo staiga išniro motociklas, kuris skriejo Žirmūnų gatve arti ašinės linijos. Kiti eismo dalyviai liko toli jam už nugaros. E. O. pažymi, jog viso proceso metu tvirtino, kad fiziškai objektyviai negalėjo matyti tariamai artėjančio pagrindiniu keliu motociklo. Nurodo, jog byloje patikimai nustatyta, kad motociklas judėjo dvigubai didesniu nei leistina greičiu. Kritikuodamas prokuroro apeliacinio skundo argumentus, išteisintasis nurodo, kad prokuroras kalbėdamas apie teisėtus motociklininko lūkesčius, jog kiti eismo dalyviai laikytųsi eismo taisyklių, tuo metu, kai pats motociklininkas jas akivaizdžiai ir neabejotinai sąmoningai pažeidžia, sukeldamas grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams. Nurodo, kad jis turėdamas daugiametę vairavimo be avarijų patirtį, tikrai sąmoningai nerizikavo savo ir savo artimųjų bei kitų eismo dalyvių saugumu, ir prieš manevrą objektyvių galimybių ribose įvertino eismo situaciją. 30.

37Išteisintasis taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertai patvirtino, jog motociklo susidūrimo su jo automobiliu metu, pastarasis stovėjo, tai yra jis sustabdė savo automobilį suteikdamas galimybę motociklui jį apvažiuoti, kadangi pagal stabdymo kelią galima spręsti, jog motociklininkas jį pastebėjo kai iki automobilio buvo likę ne mažiau kaip 22,37 m. 31.

38Išteisintasis nurodo, kad motociklo "Piaggio" vairuotojas važiavo 89,2 km/h greičiu, viršydamas leistiną 50 km/h greitį šioje pagrindinio kelio atkarpoje, todėl staigiai stabdant motociklą nepavyko jo suvaldyti ir motociklininkas pravažiavęs 9,6 m stabdymo kelio, krito ant asfalto, kuriuo motociklas dar vilko jį 10,3 m asfaltu iki paties motociklo (jau be vairuotojo) susidūrimo su automobilio "Škoda Fabia" durų priekine kairiąja puse. Pažymi svarbų faktą, kad nebuvo pastebėta jokių susidūrimo požymių tarp motociklininko ir automobilio "Skoda Fabia". Nepaneigiamas ir faktas, kad I. T., aplenkęs II-ąja eismo juosta 50 km/h greičiu ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį turėjo galimybę apvažiuoti stovintį automobilį "Škoda Fabia" iš kairės ir dešinės pusės, netgi nemažinant savo greičio, jeigu ne jo tragiškas kritimas kartu su motociklu "Piaggio".

39IV. Teismo posėdžio metu išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti,

40prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovė prašė jos bei

41prokuroro apeliacinius skundus tenkinti.

42V. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. 32.

43Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmos instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nagrinėjamu atveju prokuroras bei nukentėjusiųjų atstovė apeliaciniais skundais prašo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį priimtą E. O. atžvilgiu ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. 33.

44Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu E. O. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį išteisino nepagrįstai, todėl 2018 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nuosprendis dėl E. O. išteisinimo naikinamas ir jo atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis. 34.

45Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus, todėl padarė neteisingas ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės skundų argumentai yra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija jiems pritaria. 35.

46Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį E. O. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje grindė sekančiais motyvais:

4735.1. apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų paneigiančių E. O. paaiškinimus, kad jis atvažiuojančio motociklo nematė ir negalėjo tikėtis, jo atsiradimo. Konstatavo, kad kaltinamojo E. O. veikoje nėra kaltės, kadangi jis įvažiuodamas į pagrindinį kelią nematė motociklo ir neturėjo bei negalėjo numatyti motociklo vairuotojo daromo šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo (greičio viršijimo), kuris apribojo E. O. galimybę numatyti padarinius bei galimybę jų išvengti.

4835.2.

49apylinkės teismas padarė išvadą, kad liudytojų A. A., J. J. ir G. M. parodymai nėra nuoseklūs, iš dalies prieštaringi, todėl pilnai jais vadovautis negalima, o kitų liudytojų parodymai nėra informatyvūs ir objektyvūs; 35.3. priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas iš esmės vadovavosi eismo įvykio aplinkybes

50tyrusių Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės L. L. ir privataus specialisto

51V.M.išvadomis ir jų paaiškinimais, nurodydamas, kad ekspertas V. M. technine prasme

52motociklo vairuotojui skyrė didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo, tuo tarpu ekspertė

53L. L. techniniu požiūriu didesnę atsakomybę skyrė automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui E.

54O. Apylinkės teismas prioritetą suteikė privataus eksperto V. M. atliktiems skaičiavimams ir

55išvadoms, nurodydamas, kad išanalizavus motociklo vairuotojo I. T. veiksmus matyti, kad jis

56nesilaikė ankščiau nurodytų eismo taisyklių reikalavimų, ženkliai viršijo greitį, dėl ko

57netikėtai kelyje atsiradus kliūčiai, nespėjo sustabdyti vairuojamo motociklo ir išvengti

58susidūrimo. Todėl teismas nusprendė, kad šioje situacijoje didesnę reikšmę eismo įvykio

59kilimui turėjo motociklo vairuotojo veiksmai ir tai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykio

60kilimui.

61Dėl įrodymų vertinimo ir priežastinio ryšio nustatymo

6236.

63Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kadangi BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, tai yra asmens žūties. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-38/2008). Kaltininko veika laikoma susijusi priežastiniu ryšiu su pasekmėmis tada, kai jam laikantis KET reikalavimų, o kitiems dalyviams jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų. Neretai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio KET pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio KET pažeidimas pripažįstamas būtina eismo įvykio kilimo sąlyga (kartais ji įvardijama kaip pagrindinė ar dėsninga sąlyga), o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009). Visais atvejais teismo išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų (padarytų pažeidimų) analize. Taigi, šioje byloje būtina įvertinti abiejų eismo dalyvių pažeidimų reikšmę pasekmių atsiradimui. 37.

64Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai pažeidė Kelių eismo taisykles. Vien ta aplinkybė, kad E. O. neigia savo kaltę ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog prieš įvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią juo važiuojančio motociklo nematė, nėra pagrindas daryti išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas tik motociklo vairuotojas I. T., kuris viršijo maksimalų leistiną greitį, o kaltinamasis E. O. nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė nusikalstamos veikos, kuria jam pareikštas kaltinimas. 38.

65Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. KET 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. KET 154 punkte nurodyta pareiga „Duoti kelią“, kurios reikšmė aiškiai išdėstyta KET 3.2 punkte, kad eismo dalyvis privalo sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį, kitaip tariant privalo netrukdyti transporto priemonėms važiuoti pagrindiniu keliu nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu pastarosios transporto priemonės artėja prie sankryžos (mūsų nagrinėjamu atveju E. O. įvažiavo į pagrindinį kelią ir posūkio į kairę nereguliuojamoje sankryžoje). 39.

66Šioje byloje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai įvertino eismo įvykio aplinkybes ir byloje surinktus duomenis, akivaizdžiai pirmenybę teikdamas motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. padarytam KET pažeidimui (maksimalaus leistino greičio viršijimui), nors šis pažeidimas savaime nebūtų galėjęs sukelti avarinę situaciją, jeigu E. O. vairuojamas automobilis nebūtų pažeidęs ( - ) punkto ir kelio ženklo Nr. 203 „Duoti kelią“ reikalavimus. Pažymėtina, jog motociklo vairuotojo I. T. veiksmai: motociklo stabdymas, kritimas ir susidūrimas su kelią jam užtvėrusiu automobiliu buvo ne jo paties padaryto pažeidimo, o automobilio vairuotojo padaryto pažeidimo pasekmė, ir turi būti vertinama kaip natūrali I. T. reakcija į susidariusią avarinę situaciją. Konstatuotina, kad analizuojamas eismo įvykis technine prasme kilo būtent dėl vairuotojo E. O. KET pažeidimų ir jo neatsargių veiksmų. 40.

67Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, paneigiančių E. O. parodymus, kad jis iš šalutinio kelio Lakūnų g. į pagrindinį kelią Žirmūnų g. įvažiavo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, kad atstumas nuo sankryžos iki jo artėjančių transporto priemonių apie 100 metrų buvo saugus, kad jis link sankryžos artėjančio automobilio nematė, o pamatė tik įvažiavęs į Žirmūnų g. antrąją eismo juostą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų liudytojai J. J., G. M., A. A. ir K. M. patvirtino, jog E. O. vairuojamas automobilis į sankryžą su pagrindiniu keliu Žirmūnų g. įvažiavo prieš pat link sankryžos artėjančius automobilius ir prieš pat I. T. vairuojamą motociklą. Šią aplinkybę patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. vasario 2 d. išvada Nr.11-2232(16), kurioje nurodyta, kad atstumas, kuriuo buvo motociklas iki susidūrimo vietos, kai iškilo grėsmė eismo saugumui nebuvo didesnis nei 47,14 metrų (t.1,b.l.131-137). 41.

68Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs ir netikslūs, tačiau akivaizdu, kad pastarųjų liudytojų parodymai paneigė E. O. parodymus apie jo manevro saugumą, kad atstumas iki link sankryžos važiuojančių transporto priemonių buvo dvigubai mažesnis, nei teigė kaltinamasis E. O., o būtent, ankščiau paminėti liudytojai parodė:

6941.1.liudytojas J. J. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dieną sankryžoje su Lakūnų g. jis ketino sukti į dešinę, todėl įjungė posūkio signalą ir sulėtino greitį. Kai buvo maždaug apie 100 m atstumu iki sankryžos, Lakūnų gatvėje prie susikirtimo su Žirmūnų gatve pastebėjo stovintį raudonos spalvos "Škoda" automobilį, kuris praleido Žirmūnų gatve važiavusias transporto priemones. Kai jis pradėjo posūkio į dešinę, į Lakūnų gatvę, manevrą, "Škoda" įvažiavo į Žirmūnų gatvę. Staiga jis išgirdo ratų cypimą ir po 1-2 sekundžių į sustojusio "Škoda" kairės pusės priekinę dalį atsitrenkė dideliu greičiu Žirmūnų gatvės antra eismo juosta nuo Kareivių g. pusės atvažiavęs motociklas. Motociklo vairuotojas liko susidūrimo vietoje šalia automobilio, o motociklas nulėkė kairiau ir atsidūrė priešingos krypties eismo pusėje. Susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje arba ties skiriamąja juosta arčiau važiuojamosios dalies vidurio, po susidūrimo automobilis „Škoda Fabia“ liko stovėti. Tuo metu eismas buvo nedidelis. Kai jis planavo sukti į dešinę, automobilis „Škoda Fabia“ dar stovėjo ir nebuvo įvažiavęs į sankryžą. Kai išgirdo stabdžius, pamatė motociklą ir patį susidūrimą, pastarasis automobilis jau buvo sankryžoje. Kai į jį atsitrenkė motociklas automobilis arba stovėjo arba lėtai judėjo. Motociklininkas pradėjo stabdyti, kai pamatė šį automobilį (t.2, b.l.31-32; t.3, b.l.177-181);

7041.2. liudytojas G. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis įvykio dieną savo automobiliu „Mazda 6“ važiavo Žirmūnų g. ties nusukimu į Lakūnų g. Tuo metu prieš jį važiavęs automobilis persirikiavo sukti į Lakūnų gatvę dėl to jis buvo priverstas stabdyti savo automobilį. Kai pastarasis automobilis pasitraukė, jis pamatė prieš jį išvažiavusį iš Lakūnų gatvės automobilį „Škoda Fabia“. Jeigu būtų nestabdęs, būtų į "Škoda" atsitrenkęs. Kairėje pusėje pamatė, antra eismo juosta važiuojantį motorolerį, kuris stabdė per vėlai, tai yra tuo metu kai jau buvo susilyginęs su juo ar į priekį šiek tiek. Stabdymo metu motoroleris bandė, kaip suprato, sukti į kairę nuo kliūties, todėl priekinis ratas nuslydo, motoroleris virto ant šono, atsitrenkė į automobilio "Škoda" priekį, persirito per kapotą ir atsidūrė kairės pusės kelkraštyje, o žmogus liko gulėti ant važiuojamosios kelio dalies. Motorolerio vairuotojas per jį (G. M.) nematė to momento, kai automobilis „Škoda Fabia“ pajudėjo skersai kelio. Pamatė tik tuomet, kai pastarasis automobilis išlindo iš už jo. Buvo ekstremalus motorolerio stabdymas. Automobiliui "Škoda" išvažiuojant iš Lakūnų gatvės per jį (G. M.) matyti, kas važiuoja antroje eilėje nebuvo įmanoma. Jį patį "Škoda" vairuotojas turėjo matyti. "Škoda" vairuotojas pakankamai lėtai, ramiai išvažiavo iš šalutinės gatvės. Viskas įvyko labai greitai, per kelias sekundes. Susidūrimas įvyko, kai "Škoda" stovėjo tarp pirmos ir antros juostos. Pats jis matė visą įvykį, niekas vaizdo jam neužstojo. Pamatęs išvažiavusią "Škodą" jis pristabdė, nes buvo priekyje kliūtis, tačiau nestabdė ekstremaliai, sureagavo tik, kai atsirado kliūtis kelyje. Kai jis sustojo, eismo įvykis jau buvo įvykęs. Motorolerio vairuotojas vėliau pamatė kliūtį, todėl vėliau pradėjo stabdyti, kai susilygino su juo. Atstumas tarp motorolerio ir „Škoda“ automobilio buvo nedidelis, iki 20 metrų ( t.2, b. l. 37-38; t.3, b.l.181-183); Šiuos parodymus liudytojas patvirtino bylą nagrinėjant apygardos teisme (t.5, b.l.133-135);

7141.3. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. M. 2016 m. rugsėjo 28 d. parodė vietą Žirmūnų - Lakūnų gatvių sankryžoje, kurioje buvo jo vairuojamas automobilis „Mazda 6“, kai buvo priverstas stabdyti dėl priekyje važiavusio ir į lėtėjimo juostą rikiavusio automobilio ir tuo metu pamatė pro jį iš kairės pusės antra eismo juosta pravažiuojantį motorolerį. Tuo metu jo automobilio priekinė dalis buvo 23 m atstumu iki Lakūnų g. važiuojamosios dalies. Kai pirmą kartą pamatė motorolerį, šis važiavo maždaug savo juostos viduriu, apie 2 m atstumu nuo dvigubos ištisinės linijos, skiriančios priešingų krypčių eismą. Pradėjęs stabdyti, taip pat pastebėjo priekyje Lakūnų gatve į sankryžą įvažiuojantį automobilį „Škoda Fabia“. Kai pirmą kartą pamatė „Škodą“, šio automobilio priekinė dalis buvo užvažiavusi ant „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių. Motoroleris pradėtas stabdyti, kai buvo 14,60 m atstumu iki Lakūnų g. važiuojamosios dalies (t.2, b. l. 39-43);

7241.4. liudytoja K. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad ji kartu su A. A. ėjo šaligatviu, kai įvykio dieną pagrindiniu keliu tiesiai važiavo motoroleris, o raudonos spalvos automobilis Žirmūnų - Lakūnų gatvių sankryžoje išvažiavo iš šalutinio kelio ir susidūrė su motoroleriu. Nukentėjusysis nukrito nuo motorolerio. Ji (liudytoja) dar bandė nukentėjusiajam suteikti pirmąją pagalbą, patikrinti pulsą, tačiau žmogus mirė. Motorolerio vairuotojas važiavo su liemene ir šviesa, buvo su akiniais ir šalmu. Kai įvyko eismo įvykis, gatvėje nebuvo daug automobilių. Negali pasakyti, kad motoroleris labai greitai važiavo, garsas buvo, tačiau nebuvo toks kaip važiuoja su sportiniais motociklais, kurie lekia labai greitai. Motociklininkas transporto priemonių nelenkė, važiavo tiesiai. Po susidūrimo motorolerio vairuotojas gulėjo prie automobilio, o motoroleris nuslydo (t.4, b.l.12-14);

7341.5. liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio dieną automobilių eismas buvo nedidelis, eidami šaligatviu kartu su K. M. išgirdo keistą zyziantį garsą. Tuo metu pamatė Žirmūnų gatvės antra eismo juosta važiuojantį motorolerį, jo greitis buvo nedidelis, motorolerio vairuotojas buvo su geltona liemene. Tuo pat metu pastebėjo iš Lakūnų g. į Žirmūnų gatvę prieš pat motorolerį įvažiavusį raudonos spalvos "Škoda" automobilį, po to išgirdo susidūrimo garsą. Pamatė, kad krenta žmogus. Po smūgio motoroleris atlėkė prie jo (liudytojo) kojų prie pat šaligatvio. Jis paskambino pagalbos telefonu 112, jo draugė nubėgo į gatvę. Atstumas tarp transporto priemonių, kai įvažiavo automobilis į motorolerio juostą buvo minimalus, jokių šansų išsukti nuo susidūrimo nebuvo. Kai pirmą kartą pamatė motorolerį, atstumas iki susidūrimo vietos buvo apie 60 metrų, lauke tuo metu buvo šviesu, švietė saulė (t.2, b.l.45-46; t. 3, b.l.175-177);

7441.6. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. A. parodė vietą Žirmūnų - Lakūnų gatvių sankryžoje, kurioje buvo motoroleris, kai jį pirmą kartą pamatė, tai yra motoroleris buvo Žirmūnų g. 33 metrų atstumu nuo Lakūnų g. važiuojamosios dalies. Kai pirmą kartą pamatė Lakūnų g. važiuojantį automobilį "Škoda Fabia", šio automobilio priekis buvo ties nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos per Lakūnų g. žymėjimo pradžia, tai yra automobilio priekinė dalis buvo 9,10 m atstumu iki „Stop“ linijos, sudarytos iš trikampių. Jis (liudytojas), būdamas maždaug 9,90 m. atstumu iki Lakūnų gatvės važiuojamosios dalies, pamatė, kaip iš dešinės pro jį pravažiavo anksčiau pastebėtas motoroleris ir kitą momentą susidūrė su į sankryžą įvažiavusiu "Škoda Fabia" (t.2, b.l.47-50). 42.

75Patikrinus bylos duomenis akivaizdu, kad nors aptartų liudytojų parodymuose yra kai kurių netikslumų, tačiau iš esmės jie nėra nenuoseklūs kaip skundžiamame nuosprendyje nurodo apylinkės teismas. Liudytojas J. J. patvirtino, kad motociklo ir automobilio „Škoda Fabia“ susidūrimas įvyko antroje eismo juostoje arba ties skiriamąja juosta arčiau važiuojamosios dalies vidurio, Žirmūnų gatvėje, kuri šioje sankryžoje buvo pagrindinė, ir kuria važiavo motociklininkas. Liudytojas G. M. nurodė, kad motociklo vairuotojas važiuodamas pagrindine Žirmūnų g. turėjo ekstremaliai stabdyti, kad motorolerio vairuotojas per jį (G.M.) nematė to momento, kai automobilis „Škoda Fabia“ pajudėjo skersai kelio, kad motorolerio vairuotojas vėliau pamatė kliūtį, todėl vėliau pradėjo stabdyti, kai susilygino su juo. Atstumas tarp motorolerio ir „Škoda“ automobilio buvo nedidelis, apie 20 metrų. Jis taip pat dėl automobilio „Škoda Fabia“ privalėjo stabdyti automobilį, tačiau jo stabdymas nebuvo ekstremalus. Liudytojai K. M. ir A. A. taip pat patvirtino, kad motociklininkas važiavo pagrindine Žirmūnų gatve, o automobilio "Škoda Fabia" vairuotojas išvažiavo iš šalutinio kelio, tokiu būdu sudarydamas motociklininkui kliūtį. Taigi pastarųjų liudytojų parodymai paneigia išteisintojo E. O. tvirtinimą, kad į pagrindinį kelią jis išvažiavo tuo metu, kai iki transporto priemonių judančių jo kryptimi buvo likę dar daugiau kaip 100 metrų, laikytina, kad šis atstumas buvo ženkliai mažesnis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų teismas pastarųjų liudytojų parodymais nesivadovavo, kadangi pripažino juos esančius netiksliais ir nepatikimais, nurodė, jog G. M. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu keitė savo parodymus. Pažymėtina, kad nepaisant priežasčių dėl kurių liudytojas G. M. turėjo pristabdyti savo vairuojamą automobilį „Mazdą 6“, pastarojo vairuojamas automobilis važiuodamas pirma eismo juosta automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojui E. O. ribojo matomumą, dėl ko pastarasis galėjo nematyti antra eismo juosta važiuojančio I. T. vairuojamo motociklo, tačiau privalėjo įvažiuoti į sankryžą tik pilnai įsitikinęs, kad nesutrukdys ir antra eismo juosta važiuojančiam transportui. Bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu liudytojas G. M. savo parodymus patvirtino, teismas neturi pagrindo liudytoju netikėti, todėl jo parodymais vadovaujasi. 43.

76Pažymėtina, kad pagal KET 154 punktą automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas E. O., prieš išvažiuodamas iš šalutinio kelio ir kirsdamas dvi pagrindinio kelio priešpriešinio eismo juostas privalėjo įsitikinti, kad antrąja eismo juosta transporto priemonės nevažiuoja, kurioms jis galėtų sukliudyti, kad išvažiuoti iš šalutinio kelio ir atlikti kairiojo posūkio manevrą yra saugu ir praleisti bei nesudaryti kliūties pagrindiniu keliu tiek pirma, tiek antra eismo juosta artėjančioms transporto priemonėms. Pažymėtina, jog E. O. galėjo ir privalėjo numatyti, kad antrąja eismo juosta gali artėti transporto priemonės, kurių matomumą jam užstoja pirma eismo juosta važiuojantis automobilis „Mazdą 6“. Kitaip tariant E. O. privalėjo pilnai įsitikinti, kad jo manevras bus saugus ir palaukti, kol Žirmūnų gatvės ruožas jam iš kairės bus pilnai matomas ir tik tuomet įvažiuoti į sankryžą. 44.

77Konstatuotina, kad apylinkės teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo metu atlikto matomumo eksperimento rezultatus taip pat padarė neteisingas išvadas, nesivadovaudamas šio eksperimento išvadomis. Pastarasis eksperimentas patvirtino labai svarbią bylos aplinkybę, kad link sankryžos važiuojančios transporto priemonės galėjo riboti ir ribojo tapačia kryptimi važiavusio I. T. vairuojamo motociklo matomumą. Šis faktas tik patvirtina ankščiau paminėtų liudytojų (G. M.) parodymus, jog E. O. negalėjo būti įsitikęs savo manevro saugumu, kadangi nematė kokios transporto priemonės važiavo antra eismo juosta ir kurių matomumą užstojo pirma eismo juosta posūkiui į dešinę važiavusios transporto priemonės. Iš esmės gerai nematydamas, kokios transporto priemonės važiuoja Žirmūnų gatve antra eismo juosta, jis pradėjo posūkį į kairę ir sąmoningai rizikavo, nors galėjo tokio manevro pasekmes numatyti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. 45.

78Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, pažymėtina, kad nemažai techninio pobūdžio klausimų, reikšmingų teisiniam priežastinio ryšio nustatymui, išsprendžiama atliekant eismo įvykio ekspertizes, kurių išvadas privalo įvertinti teismas, vadovaudamasis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir vertindamas kitus įrodymus. Specialisto išvados – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto, o teismo kompetencija. Šioje byloje pateiktos trys specialistų išvados, atsakančios į klausimą, kokia techniniu požiūriu buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2016 m. gegužės 9 d. išvadoje Nr.11-121(16) nurodyta, kad motociklo „Piaggio“ vairuotojas I. T. važiuodamas maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu ir stabdydamas motociklą toje pačioje vietoje, kaip reagavo važiuodamas nemažesniu kaip 89 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo su kliūtį sudariusiu automobiliu „Škoda Fabia“, kurį vairavo E. O., nes atstumas, reikalingas automobilio sustabdymui yra mažesnis už atstumą, kuriuo būdamas iki susidūrimo vietos vairuotojas reagavo motociklo stabdymui (išvadų 6 punktas); automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas prieš įvažiuodamas iš šalutinio Lakūnų g. kelio į pagrindinį Žirmūnų g. kelią privalėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir turėjo praleisti bei nesudaryti kliūties Žirmūnų g. jam iš kairės antra eismo juosta artėjusio motociklo „Piaggio“, kurį vairavo I. T., judėjimui. Ėmęsis šių veiksmų automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas E. O. būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio — susidūrimo su motociklu „Piaggio“, kurį vairavo I. T. (išvadų 7 punktas); motociklo „Piaggio“ vairuotojas I. T. eismo įvykio vietos kelio atkarpoje privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus leistino 50 km/h greičio (išvados 8 punktas); automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojo E. O. veiksmai, - būdamas Žirmūnų g. antroje eismo juostoje sudarė kliūtį ir nedavė kelio kertamuoju keliu jam iš kairės pagrindiniu keliu judėjusiam motociklui „Piaggio“, kurį vairavo I. T., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (išvadų 11 punktas); motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. veiksmai, - važiuodamas nemažesniu kaip 89 km/h greičiu viršijo eismo įvykio vietos kelio aplinkoje leistiną 50 km/h greitį, dėl ko, neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su Žirmūnų g. antroje eismo juostoje buvusiu automobiliu „Škoda Fabia“, kurį vairavo E. O., - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį su šio eismo įvykio kilimu (t.1, b.l.61-68). Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2017 m. vasario 2 d. išvadoje Nr. 11-2232(16) nurodytos iš esmės analogiškos išvados kaip ir prieš tai aptartoje ekspertizės centro išvadoje Nr.11-121(16), tačiau pastarąją skirtingai nei pirmąją pasirašė du specialistai L. L. bei L. L. (t.1, b.l.131-137). Gynybos pasirinkto UAB „Impulsana“ eksperto V. M. išvadoje Nr. MV 2017-47 nurodyta, kad susidariusioje prieš eismo įvykį kelio situacijoje motociklas „Piaggio“ valstybinis Nr. ( - ), vairuojamas I. T., judėjo 90-95 km/h greičiu (išvados 2 punktas); techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo motociklo „Piaggio“ vairuotojo I. T. techniniu požiūriu nepriimtini veiksmai – važiuojant 90-95 km/h greičiu, ženkliai viršijo leistiną 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki buvusio eismo įvykio vietos (išvados 3 punktas) (t.2, b.l.155-168). Specialistė L. L. teisme patvirtino savo pateiktas išvadas, specialistas V. M. ne tik patvirtino savo pateiktas išvadas, bet ir paaiškino, kad jeigu nebūtų greičio viršijimo, būtų įvykęs saugus prasilenkimas, motociklo vairuotojui nereikėtų nei stabdyti, nei manevruoti, jokių papildomų veiksmų atlikti, todėl jis motociklo vairuotojui ir skyrė, didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo ( t.3, b.l.106-107; t.4, b.l.81-90). 46.

79Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės vadovavosi eismo įvykio aplinkybes tyrusių Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės L. L. ir privataus eksperto V. M. išvadomis ir jų paaiškinimais, pritardamas gynėjo parinkto privataus eksperto V. M. išvadoms ir technine prasme motociklo vairuotojui skyrė didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo, ją nurodydamas įvykio kilimo pagrindine priežastimi, kas atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes sudaro pagrindą laikyti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus. 47.

80Įvertinus ankščiau aptartas specialistų išvadas bei ekspertų paaiškinimus kartu su kitais byloje surinktais įrodymais darytina išvada, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga buvo E. O. veiksmai, prieštaravę Kelių eismo taisyklių reikalavimams, kadangi atlikdamas manevrą jis neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atliko manevrą į kairę, įvažiavo į pagrindinę gatvę kirto dvi priešpriešines eismo juostas ir nepraleido motociklo. Nors motociklo vairuotojo I. T. padarytas KET 127 punkto reikalavimų pažeidimas ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau jo veiksmai vis dėlto nebūtų sukėlę eismo įvykio, jei automobilio vairuotojas E. O. nebūtų pavojingai manevravęs, būtų įsitikinęs manevro saugumu ir būtų davęs kelią pagrindine gatve važiuojančiam motociklui, kurį objektyviai turėjo galimybę pamatyti, jeigu būtų neskubėjęs įvažiuoti į sankryžą, nors, kaip teigia ekspertai nukentėjusysis važiuodamas leistinu greičiu, būtų turėjęs objektyvias galimybes sustabdyti motociklą prieš staiga jo kelyje atsiradusią kliūtį, kaip to reikalauja KET 127 punktas, ir išvengti susidūrimo, tačiau jis turėjo pakankamą pagrindą tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis Kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui, tačiau apylinkės teismas šią taisyklę taikė tik kaltinamojo E. O. atžvilgiu, tai yra jo naudai. Akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas netinkamai įvertino įvykio aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pirmenybę teikdamas motociklo „Pioggio“ vairuotojo I. T. KET pažeidimui (maksimalaus leistino greičio viršijimui), nors šis pažeidimas savaime nebūtų galėjęs sukelti eismo įvykį, jeigu automobilio „Škoda Fabia“ vairuotojas nebūtų pažeidęs ( - ) punkto ir kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią“ reikalavimus. 48.

81Tokiu būdu nustatyta, kad E. O. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent, kad jis, 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.11 val., Vilniuje, vairuodamas V. K. priklausantį automobilį "Škoda Fabia", valstybinis Nr. ( - ) šalutiniu keliu - Lakūnų gatve važiavo link nelygiareikšmių kelių sankryžos su Žirmūnų gatve ir, artėdamas prie sankryžos su Žirmūnų gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 154 punkto ir kelio ženklo Nr.203 „Duoti kelią“ reikalavimus, buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą, kur nedavė kelio pagrindiniu keliu - Žirmūnų gatve iš kairės pusės prie sankryžos artėjančiam motociklui „Piaggio“, valstybinis Nr. ( - ), kurį vairavo I. T. ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų motociklo vairuotojas I. T. įvykio vietoje žuvo. Tokiu būdu, E. O. savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Nusikaltimas įrodytas. 49.

82Nors išteisintasis E. O. savo atsiliepimuose į prokuroro ir nukentėjusiųjų atstovės apeliacinius skundus bei bylos nagrinėjimo apygardos teisme metu nurodė, kad prokuroro skundo argumentai paremti subjektyviais liudytojų G. M., A. A., K. M. ir J. J. parodymais, kad ekspertė L. L. savo skaičiavimuose nesirėmė jokių liudytojų parodymais, kad jis nesutinka su specialistų išvadomis dėl atstumo iki pagrindiniu keliu važiavusių transporto priemonių, kad įvykio metu nukentėjusiojo jis nematė, jog pastarąjį pamatė tik įvažiavęs į antrą eismo juostą, tačiau šie argumentai nepaneigia ankščiau šiame nuosprendyje išdėstytų byloje nustatytų ir teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtina E. O. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje.

83Bausmės skyrimas 50.

84Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). 51.

85Kaltinamojo E. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tačiau ši aplinkybė gali būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kai nustatoma, jog kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismo nuomone, nors I. T. elgesys – greičio viršijimas buvo nepriimtinas, tačiau visgi šiuo atveju tokio elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. 52.

86E. O. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.1., b. l.185-186). Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą (nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis)), sukeltos itin sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, yra senyvo amžiaus, pensininkas. Įstatymas už veikos numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje padarymą yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, todėl E. O. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę kiek mažesnę nei sankcijos vidurkis. 53.

87Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, nustatyta, jog ši veika padaryta dėl neatsargumo, pagal bylos duomenis kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas nebuvo, tai rodo, kad kaltinamasis ilgą laiką buvo drausmingas vairuotojas. Kaltinamasis yra pensinio amžiaus, todėl šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant įpareigojimus – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

88Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimas 54.

89BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. E. O. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – jo metu žuvo žmogus. Byloje nustatyta, kad E. O. BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė pažeisdamas KET taisykles, sukdamas į kairę kirto dvi pagrindinės gatvės eismo juostas, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motociklo, ir dėl to su juo susidūrė, dėl ko motociklo vairuotojas I. T. žuvo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Taigi, ankščiau esant paminėtoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

90Civilinis ieškinys 55.

91Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. 56.

92N. R. T. ir R. T. civiliniais ieškiniais prašo priteisti R. T. 30 000 eurų neturtinės žalos, jos vaikų L. T. ir T. T. naudai prašo priteisti po 40 000 eurų neturtinės žalos viso iš kalinamojo E. O. prašo priteisti 110 000 eurų neturtinės žalos. R. T. prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovių E. O. ir UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ turtinės žalos 4 964 eurus ir 244,70 eurų kompensuojant išlaidas už kapavietės sutvarkymą. Prašo priteisti iš E. O. 750 eurų procesines išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patirtas ikiteisminio tyrimo metu (t.2, b.l.65-69; t.3, b.l.23-27).

93Dėl turtinės žalos 57.

94N. R. Tumino civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis nurodė, kad turtinę žalą sudaro 4 964 eurai kompensuojant išlaidas už kapavietės sutvarkymą, 244, 70 eurų už metalo gaminių (raidžių, skaičių ir kryželio) gamybą bei tvirtinimą ant paminklo. 58.

95Pažymėtina, kad byloje yra pateikti draudimo bendrovės UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytiniai paaiškinimai, kad nukentėjusiajam R. T. buvo išmokėta 4 002,22 eurų turtinė žala, R. T. atlyginta 522,15 eurų turtinė žala bei 5000 eurų neturtinė žala (t.2, b.l.119, 72). Tos pačios draudimo bendrovės 2017 m. vasario 27 d. paaiškinimas dėl nukentėjusiajam R. T. išmokėtinos 3000 eurų dydžio sumos kompensuojant kapavietės sutvarkymą bei pridėti šį faktą patvirtinantys dokumentai (t.3, b.l.29-30). Viso nukentėjusiajam turtinės žalos kompensavimui byloje turimais duomenimis išmokėti 7 524,37 eurai (t.2, b.l.72). Nukentėjusysis neneigia gavęs iš UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ už kapavietės sutvarkymą 3 000 eurų dydžio kompensaciją, tačiau nurodo, kad turėjo didesnes 7 964 eurų išlaidas, todėl prašo priteisti susidariusį skirtumą, tai yra 4 964 eurus (už kapavietės sutvarkymą) ir 244,70 eurų (už metalo gaminių, raidžių, skaičių ir kryželio gamybą). 59.

96Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.291 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tokiu atveju, kai nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu, atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos, tai reiškia, kad atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 3K-3-160/2006). Taigi tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, kad iš viso išlaidos paminklui ir kapavietės įrengimui sudarė 7 964 eurus (t.3, b.l.31-49). Teismas neturi pagrindo vertinti šių nukentėjusiojo patirtų išlaidų kaip nepagrįstai ar neprotingai didelių, dėl šių priežasčių mažinti žuvusiojo tėvo patirtas kapavietės įrengimo išlaidas nebūtų teisinga, tačiau teismas vadovaujasi CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytu protingumo kriterijumi, atlyginant žuvusiojo paminklo statymo išlaidas, ir pripažįsta pagrįstomis 5 000 eurų dydžio išlaidas, todėl atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė iš šios sumos atlygino 3000 eurų iš draudimo kompanijos priteistina likusi 2000 eurų suma.

97Dėl neturtinės žalos 60.

98Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). 61.

99Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, tai yra valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo jaunas žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, tai yra adekvatus jo kaltės laipsniui bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. 62.

100Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sūnaus, vyro ir mažamečių vaikų tėvo žūties padaryta neįkainojama moralinė žala, kadangi R. T. neteko sūnaus, o R. T. vyro, jos vaikai tėvo. Nukentėjusieji, netekę savo artimojo, patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus, sukėlusius jiems stresą. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad jie visi tiek tėvai, tiek sutuoktinė su žuvusiuoju bendravo labai artimai, žuvusysis jiems teikė emocinę ir materialinę paramą, netikėta artimo žmogaus mirtis jiems sukėlė ilgalaikį dvasinį skausmą, kuris keitė ir jų gyvenimo būdą, ritmą ir kuris dėl nepataisomų pasekmių iki šiol yra itin didelis. Nuketėjusiosios R. T. teigimu, šis skaudus įvykis turės įtakos jos vaikų vystymosi raidai bei asmenybių formavimuisi, o ji niekada negalės savo šeimai užtikrinti tokio gyvenimo, kurį jie turėjo iki artimo žmogaus mirties. Teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusieji dėl sūnaus ir vyro žūties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kurie pagal CK 6.250 straipsnį pripažįstami neturtine žala, išreikšta pinigais. 63.

101Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, kurį turi atlyginti draudimo bendrovės, atsižvelgia į tai, kad už žalą, padarytą Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į kaltinamojo amžių, į tai, kad jis yra senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro 397 eurų senatvės pensija. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, sąmoningai nesiekdamas sukelti dvasinius išgyvenimus, įvykio metu buvo blaivus. Jis turi itin didelį transporto priemonių vairavimo stažą, ilgą laiką buvo drausmingas vairuotojas. Neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose. 64.

102Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Pagal teismų formuojamą praktiką kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 4 344 eurų iki 43 443 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-416/2010, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-431/2013, 2K-287-507/2015). 65.

103Be to, kaip jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik kaltinamojo E. O. kaltę, bet ir žuvusiojo veiksmus. Kaip minėta, I. T., vairuodamas motociklą, ženkliai viršijo leidžiamą 50 km/h greitį ir važiavo apie 89 km/h greičiu, – tai vertintina kaip didelis neatsargumas, rizikingas elgesys, kuris turėjo įtakos pasekmių atsiradimui. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio - tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). 66.

104Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, laikytina, kad R. T. patirta neturtinė žala atitinka 10 000 eurų, o R. T. 10 000 eurų, L. T. ir T. T. – po 15 000 eurų. Kadangi civilinis atsakovas UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ yra atlyginęs R. T. maksimalią 5 000 eurų neturtinę žalą, todėl šia dalimi neturtinės žalos atlyginimas priteisiant jį iš E. O. mažintinas, o likusi dalis 5000 eurų priteistina iš kaltinamojo E. O. nukentėjusiosios R. T. naudai.

105Dėl proceso išlaidų išieškojimo 67.

106N. R. T. prašo iš kaltinamojo E. O. jo naudai išieškoti 750 eurų turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. 68.

107N. R. T. ikiteisminio tyrimo metu patirtos 750 eurų atstovavimo išlaidos (t.3, b.l.47-48) pagrįstos ir įrodytos byloje pateiktais dokumentais, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. O. 69.

108Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

109Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro S. J. ir nukentėjusiųjų R. T., G. T. ir R. T. atstovės advokatės G. L. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

110Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį dėl E. O. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

111E. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu trims metams.

112Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigą - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

113Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

114Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. O. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviejų metų terminui.

115Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:

116- priteisti iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2 000 (du tūkstančius) eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. T. naudai.

117- priteisti iš E. O. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo R. T. naudai bei 5 000 (penkis tūkstančius) neturtinės žalos atlyginimo R. T. naudai, taip pat po 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų L. T. ir T. T. naudai.

118- priteisti iš E. O. 750 eurų R. T. naudai atstovavimo išlaidoms kompensuoti.

119E. O. 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimais taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitose: ( - ), ( - ), ( - ), ( - ) ir ( - ) esančias pinigines lėšas, bei lėšas esančias AB „Swedbank“ banko sąskaitose: ( - ) ir ( - ) palikti galioti iki visiško nuosprendžio įvykdymo neturtinės žalos atlygimo dalyje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės. 1.... 5. E. O. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę,... 6. II. Apeliacinių skundų argumentai 2.... 7. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės... 8. Prokuroro teigimu, teismas netinkamai įvertino byloje surinktus ir bylos... 9. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad nors teismas padarė išvadą, jog... 10. Prokuroro įsitikinimu, neteisingas išvadas teismas padarė vertindamas ir... 11. Prokuroras pažymi, kad jeigu E. O. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią... 12. Prokuroro teigimu, nors vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo... 13. Prokuroro nuomone, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas iš esmės... 14. Prokuroro manymu, vien tai, kad kaltinamasis E. O. neigia savo kaltę ir... 15. Prokuroro teigimu, nors ( - ) punkte nurodyta pareiga „duoti kelią“, kuri... 16. Prokuroro įsitikinimu, byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai leidžia... 17. Nurodo, jog tai, kad teismas nustatė, jog ir motociklo vairuotojas I. T.... 18. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų R. T., G. T. ir R. T. atstovė advokatė... 19. Advokatė, vadovaudamasi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis nurodo,... 20. Advokatė nesutikdama su apylinkės teismo padarytomis išvadomis nurodo,... 21. Advokatė atkreipia teismo dėmesį, kad byloje buvo gautos dvi Lietuvos teismo... 22. Advokatės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 23. Advokatė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB "Impulsana" 2017 m. birželio 8... 24. Atkreipia teismo dėmesį, kad tokią V. M. išvadą paneigė apylinkės teisme... 25. Advokatės nuomone, V. M. savo išvadą grindė teoriniais skaičiavimais,... 26. Advokatės teigimu, akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei motociklas būtų... 27. Advokatė vadovaudamasi Aukščiausiojo teismo praktika nurodo, kad apylinkės... 28. Advokatės teigimu, eismo įvykis įvyko dieną esant geroms oro sąlygoms,... 29. Savo skunde advokatė nesutinka su apylinkės teismo kritišku liudytojo G. M.... 30. III.... 31. Atsiliepimas į apeliacinius skundus 25.... 32. Atsiliepimu į apeliacinius skundus E. O. prašo palinkti galioti apylinkės... 33. Išteisintasis atsiliepime nurodo, kad prokuroras savo apeliaciniame skunde... 34. E. O. atsiliepime nurodo, kad liudytojas G. M. paaiškino, jog matė motociklą... 35. Išteisintojo nuomone, liudytojų A. A., J. J. ir K. M. parodymai ir pateikti... 36. Nurodo, kad jam pradedant manevrą pagrindinėje gatvėje matomais eismo... 37. Išteisintasis taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ekspertai... 38. Išteisintasis nurodo, kad motociklo "Piaggio" vairuotojas važiavo 89,2 km/h... 39. IV. Teismo posėdžio metu išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius... 40. prokuroras prašė apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiųjų atstovė... 41. prokuroro apeliacinius skundus tenkinti.... 42. V. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. 32.... 43. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 44. Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog... 45. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje... 46. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų Vilniaus miesto apylinkės teismas... 47. 35.1. apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė... 48. 35.2.... 49. apylinkės teismas padarė išvadą, kad liudytojų A. A., J. J. ir G. M.... 50. tyrusių Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės L. L. ir privataus... 51. V.M.išvadomis ir jų paaiškinimais, nurodydamas, kad ekspertas V. M. technine... 52. motociklo vairuotojui skyrė didesnę atsakomybę dėl eismo įvykio kilimo,... 53. L. L. techniniu požiūriu didesnę atsakomybę skyrė automobilio „Škoda... 54. O. Apylinkės teismas prioritetą suteikė privataus eksperto V. M. atliktiems... 55. išvadoms, nurodydamas, kad išanalizavus motociklo vairuotojo I. T. veiksmus... 56. nesilaikė ankščiau nurodytų eismo taisyklių reikalavimų, ženkliai... 57. netikėtai kelyje atsiradus kliūčiai, nespėjo sustabdyti vairuojamo... 58. susidūrimo. Todėl teismas nusprendė, kad šioje situacijoje didesnę... 59. kilimui turėjo motociklo vairuotojo veiksmai ir tai buvo pagrindinė sąlyga... 60. kilimui.... 61. Dėl įrodymų vertinimo ir priežastinio ryšio nustatymo... 62. 36.... 63. Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris... 64. Šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama situacija, kai abu eismo dalyviai... 65. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą... 66. Šioje byloje apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai... 67. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad... 68. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, kad... 69. 41.1.liudytojas J. J. ikiteisminio bylos tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme... 70. 41.2. liudytojas G. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad jis įvykio... 71. 41.3. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas G. M. 2016 m. rugsėjo 28... 72. 41.4. liudytoja K. M. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad ji kartu su... 73. 41.5. liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu... 74. 41.6. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. A. parodė vietą... 75. Patikrinus bylos duomenis akivaizdu, kad nors aptartų liudytojų parodymuose... 76. Pažymėtina, kad pagal KET 154 punktą automobilio „Škoda Fabia“... 77. Konstatuotina, kad apylinkės teismas vertindamas ikiteisminio tyrimo metu... 78. Vertinant, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo... 79. Pirmosios instancijos teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį iš... 80. Įvertinus ankščiau aptartas specialistų išvadas bei ekspertų... 81. Tokiu būdu nustatyta, kad E. O. vairuodamas kelių transporto priemonę,... 82. Nors išteisintasis E. O. savo atsiliepimuose į prokuroro ir nukentėjusiųjų... 83. Bausmės skyrimas 50.... 84. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 85. Kaltinamojo E. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių... 86. E. O. neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.1., b. l.185-186).... 87. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, jog yra... 88. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise... 89. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui... 90. Civilinis ieškinys 55.... 91. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109... 92. N. R. T. ir R. T. civiliniais ieškiniais prašo priteisti R. T. 30 000 eurų... 93. Dėl turtinės žalos 57.... 94. N. R. Tumino civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo... 95. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti draudimo bendrovės UADB „Compensa... 96. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.291 straipsnio... 97. Dėl neturtinės žalos 60.... 98. Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiesiems atlyginimo klausimą, teismas... 99. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, tai... 100. Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl sūnaus, vyro ir... 101. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, kurį turi atlyginti... 102. Taip pat nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į teismų... 103. Be to, kaip jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje... 104. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir... 105. Dėl proceso išlaidų išieškojimo 67.... 106. N. R. T. prašo iš kaltinamojo E. O. jo naudai išieškoti 750 eurų turėtų... 107. N. R. T. ikiteisminio tyrimo metu patirtos 750 eurų atstovavimo išlaidos... 108. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326... 109. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 3-ojo... 110. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendį dėl E.... 111. E. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 112. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2... 113. Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo... 114. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. O.... 115. Civilinius ieškinius tenkinti iš dalies:... 116. - priteisti iš civilinio atsakovo UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2... 117. - priteisti iš E. O. 10 000 (dešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos... 118. - priteisti iš E. O. 750 eurų R. T. naudai atstovavimo išlaidoms... 119. E. O. 2017 m. balandžio 24 d. Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro...