Byla 2A-646-241/2015
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Viginto Višinskio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“, atsakovų G. R. ir A. K. (A. K.) apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ ieškinį atsakovams G. R. ir A. K. dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „AG Vimonta“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Genora“. Bankroto administratorius nustatė, kad įmonės akcininkai (atsakovai G. R. ir A. K., turintys po 50 proc. bendrovės akcijų) direktorius (atsakovas G. R., ėjęs šias pareigas nuo 2006 m. lapkričio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo), nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei faktiškai esant nemokiai (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Patikrinęs įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratorius nustatė, kad atsakovai įmonei nenaudingomis sąlygomis perleido jos turtą, tokiais savo neteisėtais veiksmais padarydami žalos įmonės kreditoriams. Direktorius G. R. laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 5 d. iki 2012 m. gruodžio 21 d. pagal kasos išlaidų orderius iš įmonės kasos išsimokėjo sau iš viso 38 121,35 Lt. Pagal lizingo sutartis su UAB DnB Nord lizingu įmonė įsigijo transporto priemones Renault Mascott ir VW LT, kurių bendra kaina 84 935,46 Lt. Atsakovui A. K. sumokėjus lizingo bendrovei likutines turto vertes (iš viso 14 049,69 Lt), atsakovas G. R. 2013 m. kovo 12 d. turto perdavimo–priėmimo aktu perdavė jam minėtas transporto priemones. Tokiu būdu bendrovei buvo padaryta 70 885,77 Lt turtinė žala. 2009 m. vasario 9 d. UAB „AG Vimonta“ visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė parduoti įmonės ilgalaikį turtą – transporto priemones „MAN“ už 568,66 Lt, „MB 814“ už 2 858,24 Lt ir gręžimo mašiną „LBU–50-7 ant „Kamaz“ bazės 43118-1049-15“ už 128 688 Lt, tačiau šio turto likutinė vertė 2009 m. sausio 1 d. buvo atitinkamai 3 421,61 Lt, 22 902,50 Lt ir 516 197 Lt. Sudarytos šio turto perleidimo sutartys su UAB „Valdinga“ bei SIA „Geotex“ yra priešingos įmonės veiklos tikslams. Šiais akcininkų neteisėtais veiksmais įmonei buvo padaryta 410 406,21 Lt turtinė žala, kadangi galimybių susigrąžinti paminėtą turtą beveik nėra, arba jis gali būti nelikvidus, nes nuo sandorių sudarymo praėjo nemažai laiko. UAB „AG Vimonta“ akcininkai 2009 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą dėl sunkios finansinės padėties parduoti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. 5250-0014-0094, už 257 000 Lt, šiame sklype esančius statinius už 5 000 Lt. Šį turtą UAB „AG Vimonta“ 2007 m. birželio 1 d. pirko už 530 000 Lt. Akcininkai, parduodami turtą už aiškiai per mažą kainą, įmonei padarė 221 275,14 Lt žalos. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, bankroto administratorius pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2012 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 036, pagal kurį G. R. sau išmokėjo 1 661,35 Lt, kasos išlaidų orderį Nr. 035, pagal kurį išsimokėjo 22 060 Lt, 2012 m. lapkričio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 033, pagal kurį išsimokėjo 3 000 Lt, ir 2012 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 032, pagal kurį sau išmokėjo 11 400 Lt; 2) priteisti iš atsakovo G. R. ieškovui 38 121,35 Lt nuostolių atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovų G. R. ir A. K. solidariai ieškovui 702 567,12 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui BUAB „AG Vimonta“ iš atsakovo G. R. 11 040,71 Eur žalos atlyginimo; iš atsakovų G. R. ir A. K. solidariai 37 782,28 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovų po 144,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas nustatė, kad atsakovai G. R. ir A. K. visuotinio akcininkų susirinkimo metu vienbalsiai priėmė sprendimus dėl UAB „AG Vimonta“ turto pardavimo už žymiai mažesnę kainą, negu šis turtas (automobiliai, žemės sklypai, pastatai) buvo apskaitytas ir įsigytas, motyvuodami tuo, kad bendrovė yra sunkioje materialinėje padėtyje. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovai neperdavė bankroto administratorei visų buhalterinės apskaitos dokumentų. Administratorė bankroto procedūros metu nenustatė jokių aplinkybių akcininkų sprendimui parduoti turtą už gerokai mažesnę kainą pateisinti. Todėl teismo vertinimu, remiantis vien atsakovų paaiškinimu nėra pagrindo konstatuoti, kad bendrovės akcininkai priėmė protingą sprendimą dėl turto vertės nustatymo, kad akcininkai, pardavę bendrovės turtą už gerokai mažesnę kainą, nepadarė žalos bendrovei ir kreditoriams. Todėl teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovas neįrodė, jog turto rinkos vertė pardavimo momentu neatitiko sandoriu sulygtos turto kainos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo perkelti visą įrodinėjimo naštą pačiai administratorei ir atleisti atsakovus nuo pareigos pateikti įrodymus, pateisinančius jų priimtus sprendimus dėl turto vertės sumažinimo ir būtinumo bendrovės turtą parduoti būtent nurodytu laikotarpiu (CPK 178, 185 str.). Atsakovai nepateikė byloje įrodymų, kad dėjo pastangas parduoti turtą palankesnėmis bendrovei sąlygomis, kad turto pardavimo metu neatsirado galimybės parduoti bendrovės turtą brangiau, kad parduoti turtą buvo būtina dėl objektyvių aplinkybių – bendrovės sunkios materialinės padėties, kad turto nepardavus bendrovė patirtų dar didesnių nuostolių. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų, kur buvo investuotos lėšos, gautos iš UAB „AG Vimonta“ turto pardavimo. Įvertinęs ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentų duomenis apie bendrovės finansinės padėties pasikeitimą 2009 m., lyginant su ankstesniais finansiniais metais, teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog akcininkų sprendimai UAB „AG Vimonta“ padarė daugiau žalos nei naudos, atsakovų sprendimai buvo nesąžiningi, nuostolingi bendrovei ir kreditoriams (CPK 178, 185 str., CK 6.263 str. 1 d.). Todėl, pasak teismo, atsakovai privalo atlyginti savo sprendimais ieškovui padarytą 631 681,35 Lt turtinę žalą (CK 2.50 str. 3 d.).

9Teismas nustatė, kad atsakovas G. R. ginčijamais kasos pajamų orderiais iš ieškovo kasos išsimokėjo sau iš viso 38 121,35 Lt. Pasak teismo, atsakovas G. R. šia suma sumažino UAB „AG Vimonta“ turtą, pablogino bendrovės ir kreditorių padėtį, bendrovės galimybę sumokėti skolas kreditoriams, taigi atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie sąlygojo žalos atsiradimą (CK 2.87 str.). Atsakovas neginčijo, kad jam apie tai, jog UAB „AG Vimonta“ keliama bankroto byla, buvo žinoma. Teismo vertinimu, tikėtina, kad atsakovas G. R. suvokė, jog bendrovė UAB „AG Vimonta“ faktiškai yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pasak teismo, nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovo G. R. iš bendrovės BUAB „AG Vimonta“ kasos paimti pinigai buvo panaudoti bendrovės BUAB „AG Vimonta“ veiklai, atsakovo G. R. kaltė preziumuojama, tad jis privalo atlyginti 38 121,35 Lt turtinę žalą ieškovui (CK 6.248 str. 1 d., 6.246–6.249 str.). Ieškinio reikalavimo pripažinti kasos išlaidų orderius negaliojančiais nuo sudarymo momento teismas netenkino, nes šie dokumentai nėra sandoriai, be to, orderių pripažinimas negaliojančias šiuo atveju neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

10Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. sumokėjo kreditoriui UAB DNB Nord lizingui likutines ieškovo lizinguojamo turto vertes pagal lizingo sutartis, kurių pagrindu buvo įsigytos dvi transporto priemonės „Renault Mascott“ ir „VW LT“. Tuo pagrindu pagal 2013 m. kovo 12 d. turto perdavimo–priėmimo aktą bendrovės direktorius G. R. perdavė akcininkui A. K. minėtas transporto priemones už bendrą 14 049,69 Lt likutinės vertės sumą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad po bankroto bylos iškėlimo UAB „AG Vimonta“, įmonės akcininkų ir direktoriaus neteisėtais bei nesąžiningais veiksmais ieškovui priklausantis turtas buvo neteisėtai perleistas vienam akcininkui – atsakovui A. K., ir bendrovei buvo padaryta 70 885,77 Lt (84 935,46 Lt - 14 049,69 Lt = 70 885,77 Lt) turtinė žala, kurią atsakovai privalo atlyginti. Teismas atmetė atsakovų argumentą, kad atsakovui A. K., kaip įvykdžiusiam prievolę laiduotojui, perėjo visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, kad atsakovai pasielgė neteisingai, nesąžiningai ir neprotingai, nes įvykdęs tik dalį prievolės, laiduotojas A. K. įgijo tik dalį kreditoriaus teisių į lizingo būdu įgytą turtą (14 049,69 Lt ), tačiau jam priėmimo–perdavimo akto pagrindu buvo perduota turto už 84 935,46 Lt. Teismas taip pat atmetė atsakovų argumentą, kad atsakovo A. K. perimtas turtas buvo nusidėvėjęs, neatitiko lizingo sutartyje nurodytos transporto priemonių vertės, nes tokioms aplinkybėms įrodyti nepateikta objektyvių rašytinių įrodymų (CPK 12 str.). Esant nustatytai aplinkybei, kad atsakovai neperdavė bankroto administratorei transporto priemonių registracijos dokumentų ir automobilių natūra, teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su atsakovų motyvais, kad atsakovui A. K. perduoti automobiliai perdavimo momentu neatitiko bankroto administratorės byloje nurodytos transporto priemonių vertės. Atsakovų argumentą, kad jie turėjo teisę perduoti automobilius atsakovui A. K., nes atsiskaitė su UAB DNB Nord lizingu, ir tai nustatyta teismų nutartyse, teismas atmetė, konstatuodamas, kad atsakovų nurodytose bylose buvo sprendžiami kiti klausimai, kurie nesusiję su šioje byloje nagrinėtinu ginču dėl atsakovų pareigos atlyginti BUAB „AG Vimonta“ žalą.

11Teismas nustatė, kad UAB „AG Vimonta“ bankroto byloje Kauno apygardos teismas 2013-03-15 ir 2013-04-04 nutartimis patvirtino kreditorinių reikalavimų už 166 124,85 Lt, taip pat Kauno apygardos teismo 2013-01-11 nutartimi patvirtintos 2 452 Lt administravimo išlaidos, taigi UAB „AG Vimonta“ įsipareigojimai tretiesiems asmenims sudaro 168 576,85 Lt. Nustatęs, kad atsakovų veiksmais padaryta žalos suma ieškovui yra didesnė negu patvirtinti UAB „AG Vimonta“ bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai, teismas priteisė iš atsakovų 168 576,85 Lt, o ne 740 688,47 Lt, nes tam, pasak teismo, nėra įstatyminio pagrindo (ĮBĮ 31 str. 9 p., CK 6.126 str., ABĮ 15, 74 str.).

12III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas BUAB „AG Vimonta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo dalį, kurioje ieškinys atmestas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

14Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistiną žalos dydį iki tiek, kiek BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje yra patvirtintų kreditorinių reikalavimų, t. y. 168 576 Lt. Pažymi, kad BUAB „AG Vimonta“ bankroto procedūra nėra baigta, todėl nėra aišku, kokie galutiniai kreditoriniai reikalavimai ir kokios išlaidos bus patirtos iki bankroto procedūros pabaigos. Taip pat nurodo, kad vienas iš bankroto administratoriaus tikslų – atkurti įmonės mokumą, dėl ko įmonės patirtų nuostolių atlyginimas neviršijant kreditorinių reikalavimų taip pat pažeidžia bendrovės interesus. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas šios kategorijos bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2014). Šiuo atveju buvo tiksliai nustatytas tiek žalos padarymo faktas, tiek dydis. Nustačius, kad įmonės turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), bei nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose. Teismas nustatė visas reikalingas sąlygas atsakovų atsakomybei atsirasti, todėl atsakovai privalo atlyginti visus nuostolius.

15Atsakovai G. R. ir A. K. atsiliepime prašo apeliacinį procesą pagal ieškovo apeliacinį skundą nutraukti.

16Nurodo, kad I. Stankevičienė neturi teisės ieškovo vardu paduoti apeliacinio skundo, nes jai Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – paskyrus visišką ieškovo turto ir veiklos administravimą, yra pavesta vykdyti administratoriaus funkcijas, bet ne bankroto administratoriaus funkcijas, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.). Taip pat nurodo, kad ieškovas nuo 2013 m. birželio 1 d. yra bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto įmonė, todėl neturi teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos (ĮBĮ 30 str. 3 d.). Todėl apelianto teiginys, kad atkūrus įmonės mokumą, ieškovas galėtų tęsti veiklą, yra nepagrįstas.

17Atsakovai G. R. ir A. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

181. Teismas nepagrįstai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t. y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei. Atsakovai, kaip ieškovo akcininkai, akcininkų kompetencijai priskirtų sprendimų, lėmusių ieškovo įrodinėjamą žalą, nepriėmė. Sprendimus dėl turto perleidimo sandorių sudarymo ir sandorius sudarė ieškovo vadovas G. R., todėl atsakovams civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu negalėjo būti taikoma. Ieškinys atsakovui A. K. turėjo būti atmestas, nenustačius jo veiksmuose nesąžiningo naudojimosi ribota ieškovo civiline atsakomybe fakto.

192. Ieškovas turėjo įrodyti transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų kainą pirkimo–pardavimo sandorių sudarymo dieną (CK 6.249 str. 5 d.), tačiau savo reikalavimą taikyti civilinę atsakomybę žalos/nuostolių dalyje ieškovas grindė ne sandorių sudarymo dieną buvusia turto kaina, o perleistų transporto priemonių likutine verte ir nekilnojamųjų daiktų įsigijimo kaina. Ieškovas dėl transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų perleidimo iš tiesų patyrė buhalterinį nuostolį, tačiau tai nėra tapatu žalai/nuostoliui, apskaičiuotiems CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ieškovui leistinai įrodymais nepagrindus turto perleidimo sandorių dieną buvusios turto kainos, atsakovams nekilo pareiga atsikirsti įrodymais pagrindžiant turto kainą, o pakanka nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, kaip ir kodėl ieškovas pažeidė savo įrodinėjimo pareigą, kas yra teisėtas pagrindas ieškovo reikalavimams atmesti.

203. Iš byloje esančių avansinių apyskaitų matyti, kad atsakovas G. R. asmeninėmis lėšomis vykdydavo ieškovės prievoles tretiesiems asmenims ir taip tapo ieškovo kreditoriumi. Ieškovas buvo skolingas atsakovui G. R. daugiau nei 600 000 Lt. Ginčijamais mokėjimais ieškovo įsipareigojimai atsakovui G. R. sumažėjo 38 121,35 Lt, atitinkamai sumažėjo bendras ieškovo įsipareigojimų kreditoriams mastas, todėl ieškovas žalos nepatyrė.

214. Transporto priemones „VW LT“ ir „Renault Mascott“ atsakovas A. K. įgijo ne kaip dalyvis, o kaip laiduotojas, o minėtų transporto priemonių faktinio perdavimo momentu atsakovas G. R. nebuvo ieškovo vadovu, todėl dėl šio veiksmo atsakovų civilinės atsakomybės pagrindu negali būti CK 2.50 straipsnio 3 dalies ir CK 2.87 straipsnio 7 dalies normų pažeidimas.

225. Atsakovas A. K. įvykdė laiduotojo prievoles pagal lizingo sutartis, todėl įgijo visas kreditoriaus UAB DNB lizingo turėtas teises (CK 6.83 str. 1 d.). Atsakovas A. K., įvykdydamas ieškovo sutartines prievoles UAB DNB lizingui, patyrė 14 049,69 Lt žalą, tačiau duomenų, kad perduotas turtas ją kompensavo, nėra, nes turto vertė jo nuosavybės teisės perėmimo momentu ir faktinio perdavimo dieną nėra pagrįsti įrodymais. Todėl atsakovo A. K. restitucinė pareiga neįrodyta.

23Ieškovas BUAB „AG Vimonta“ atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Ieškovo atsiliepime iš esmės atkartojami ieškovo apeliacinio skundo argumentai.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

26Dėl Irenos Stankevičienės įgaliojimų paduoti apeliacinį skundą ieškovo vardu

27Atsakovai teigia, kad I. Stankevičienė neturi teisės ieškovo vardu paduoti apeliacinio skundo, nes jai teismas yra laikinai pavedęs vykdyti ieškovo turto ir veiklos administravimą, o ne bankroto administratoriaus funkcijas.

28Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje atstatydino iš pareigų administratorių UAB „Genora“ ir paskyrė administratoriumi Ireną Stankevičienę, kuri iki tol veikė kaip UAB „Genora“ įgaliotas asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-173-186/2015) panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarties dalį dėl I. Stankevičienės paskyrimo BUAB „AG Vimonta“ bankroto administratore ir klausimą dėl kito atsakovo bankroto administratoriaus skyrimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taikė laikinąsias apsaugos priemones – bankroto administratorei I. Stankevičienei pavedė vykdyti BUAB „AG Vimonta“ turto ir veiklos visišką administravimą bei administratoriaus funkcijas iki teismo nutarties dėl kito atsakovo bankroto administratoriaus paskyrimo įsiteisėjimo.

29Nagrinėjamoje byloje 2015 m. kovo 16 d. administratorė I. Stankevičienė ieškovo vardu pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimo.

30Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. Stankevičienė yra tinkamai įgaliota nagrinėjamoje byloje teikti apeliacinį skundą ieškovo vardu. Visų pirma, minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje yra konstatuota, kad teismas ex officio taiko laikinąsias apsaugos priemones – paskiria visišką atsakovo turto ir veiklos administravimą, administratoriaus funkcijas pavedant toliau vykdyti I. Stankevičienei, atsižvelgdamas į tai, kad naujai paskirta bankroto administratorė faktiškai jau pradėjo eiti bankroto administratoriaus pareigas. Antra, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti bankroto administratorių (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p.). Teismas, motyvuota nutartimi atstatydinęs administratorių, ta pačia nutartimi išsprendžia kito administratoriaus paskyrimo klausimą (ĮBĮ 11 str. 10 d.). Toks reglamentavimas reiškia, kad bankrutuojanti įmonė negali likti be bankroto administratoriaus, atsižvelgiant į tai, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų. Trečia, ta aplinkybė, kad atstatydinęs bankroto administratorių, teismas turėjo iš naujo spręsti kito bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, negali būti kliūtis laikinai paskirtam administratoriui, kuris inicijavo civilinę bylą dėl žalos atlyginimo, pasinaudoti apeliacijos teise. Ketvirta, iš LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi BUAB „AG Vimonta“ bankroto administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. Šio bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo yra ta pati I. Stankevičienė.

31Dėl atsakovui G. R. išmokėtų lėšų iš įmonės kasos

32Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinosios sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246-6.249 str.). Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

33Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens valdymo organo nario pareigos, tarp jų 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Tai, ar bendrovės valdymo organo narys elgiasi sąžiningai ir protingai sudarydamas tam tikrus sandorius bendrovės vardu, vertinama pagal tai, ar nėra tokio nario ir bendrovės interesų konflikto, ar nėra painiojamas nario asmeninis ir bendrovei priklausantis turtas, ar sandoriu nepadaroma aiškios žalos bendrovei. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta valdymo organo nario lojalumo bendrovei pareiga, kuri kartu reiškia ir tai, kad narys neturėtų veikti priešingai bendrovės, kaip pelno siekiančio asmens, veiklos tikslams. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. R., žinodamas apie UAB „AG Vimonta“ inicijuotą bankroto bylą, iš bendrovės kasos išmokėjo sau 11 400 Lt pagal 2012 m. lapkričio 5 d. kasos išlaidų orderį Nr. 032, 3 000 Lt pagal 2012 m. lapkričio 26 d. kasos išlaidų orderį Nr. 033, 22 060 Lt pagal 2012 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 035, 1 661,35 Lt pagal 2012 m. gruodžio 21 d. kasos išlaidų orderį Nr. 036, iš viso – 38 121,35 Lt. Atsakovų apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje esančios avansinės apyskaitos (II t., 5–38 b. l.) patvirtina, jog atsakovas G. R. asmeninėmis lėšomis vykdydavo ieškovės prievoles tretiesiems asmenims, todėl ieškovas buvo skolingas atsakovui G. R. daugiau nei 600 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugpjūčio 18 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1230/2014 dėl G. R. 634 259,65 Lt papildomo kreditorinio reikalavimo BUAB „AG Vimonta“ patvirtinimo. Minėtoje byloje G. R. taip pat įrodinėjo, kad savo asmeninėmis lėšomis mokėjo už bendrovės įsigyjamas prekes. Teismas pažymėjo, kad G. R., kaip atskaitingam asmeniui, įmonės lėšos nebuvo išmokamos, o G. R. iš asmeninių lėšų įsigydavo prekes, vėliau šių prekių įsigijimą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikdavo įmonės buhalterei, kuri juos suvesdavo į avanso apyskaitas. Teismas konstatavo, kad nebuvo laikomasi Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių. Teismas sprendė, kad G. R. neįrodė turintis 634 259,65 Lt reikalavimo teisę. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovų teiginiai, kad bendrovė G. R. buvo skolinga daugiau nei 600 000 Lt, yra paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1230/2014. Atsakovas G. R. neįrodė, kad už šias lėšas įsigytos prekės ir paslaugos buvo skirtos UAB „AG Vimonta“ veiklai vykdyti. Be to, lėšos iš bendrovės kasos buvo išmokėtos jau galiojant Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – UAB „AG Vimonta“ turto ir piniginių lėšų areštui. Nesant teisėto pagrindo lėšoms iš bendrovės kasos išsimokėti, darytina išvada, kad tokiais savo veiksmais atsakovas G. R. pablogino bendrovės finansinę padėtį, pažeidė jos kreditorių interesus, t. y. padarė ieškovui 38 121,35 Lt (11 040,71 Eur) dydžio turtinės žalos. Nustačius visas būtinas sąlygas atsakovo G. R. kaip bendrovės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo G. R. 11 040,71 Eur žalos atlyginimo ieškovui. Todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas.

35Dėl parduoto bendrovės turto

36Byloje nustatyta, kad atsakovai G. R. ir A. K. kaip UAB „AG Vimonta“ akcininkai 2009 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą parduoti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir žemės sklypą, unikalus Nr. 5250-0014-0094, už 257 000 Lt, bei šiame sklype esančius statinius už 5 000 Lt (I t., 52 b. l.). Byloje esanti 2009 m. kovo 2 d. Žemės sklypų ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad šis turtas už tokią kainą ir buvo parduotas tretiesiems asmenims (II t., 134–142 b. l.). Bankroto administratorės teigimu, minėtą turtą UAB „AG Vimonta“ 2007 m. birželio 1 d. pirko už 530 000 Lt, todėl akcininkai, parduodami turtą už aiškiai per mažą kainą, įmonei padarė 221 275,14 Lt žalos. Žalos dydį administratorė apskaičiavo remdamasi įmonės apskaitoje užfiksuotu nuostoliu (I t., 62 b. l.).

37Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai UAB „AG Vimonta“ 2009 m. vasario 9 d. visuotiniame akcininkų susirinkime dėl sunkios bendrovės finansinės padėties nutarė parduoti įmonės ilgalaikį turtą – transporto priemones „MAN“ už 568,66 Lt, „MB 814“ už 2 858,24 Lt ir gręžimo mašiną „LBU–50-7 ant „Kamaz“ bazės 43118-1049-15“ už 128 688 Lt (I t., 66 b. l.). Byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros patvirtina, kad minėtas ilgalaikis turtas tokiomis kainomis ir buvo parduotas (I t., 69–70 b. l.). Pagal įmonės buhalterinius duomenis, šio turto likutinė vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo atitinkamai 3 421,61 Lt, 22 902,50 Lt ir 516 197 Lt (I t., 62 b. l.). Bankroto administratorės teigimu, atsakovai nuostolingai pardavę nurodytas transporto priemones, padarė įmonei 410 406,21 Lt dydžio turtinės žalos.

38Sprendžiant, ar atsakovai kaip juridinio asmens dalyviai, priimdami sprendimus parduoti minėtą ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, elgėsi sąžiningai (CK 2.50 str. 3 d.), ar atsakovas G. R. kaip bendrovės vadovas, sudarydamas nurodyto turto pardavimo sandorius, veikė sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.), vertintinas tokių sprendimų ir sandorių tikslas, būtinumas. Sprendžiant, ar turtas buvo parduotas už aiškiai per mažą kainą, būtina įvertinti, ar turto pardavimo kaina atitiko tuo metu buvusią šio turto rinkos kainą. Pareigą įrodyti padarytos žalos faktą ir dydį turi ieškovas (CPK 178 str.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.).

39Ieškovas, kaip minėta, apskaičiuodamas įmonei padarytą žalą dėl perleisto turto, remiasi įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis apie šio turto likutinę vertę ir nuostolį, kuris apskaičiuotas iš likutinės turto vertės atėmus pardavimo kainą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus ūkio subjektus, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė – suma, kuri apskaičiuojama prie ilgalaikio materialiojo ar nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainos pridedant arba iš jos atimant visas turto vertės pokyčių (tikrosios vertės pasikeitimo, perkainojimo) sumas ir atimant sukauptą nusidėvėjimo ar amortizacijos sumą (Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VAS-9 patvirtinto 12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ II skyrius). Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis metine nusidėvėjimo norma, kurią įmonė nusistato, atsižvelgdama į: planuojamą naudingo tarnavimo laiką; planuojamą ilgalaikio materialiojo turto naudojimo intensyvumą, turto naudojimo aplinką, naudingųjų turto savybių kitimą per visą jo naudingo tarnavimo laiką; technologijų ir ekonominę pažangą, morališkai sendinančią turtą; teisinius ir kitokius veiksnius, ribojančius ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką; įmonės nusistatytą ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę (12-ojo verslo apskaitos standarto „Ilgalaikis materialusis turtas“ 56 p.). Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, darytina išvada, kad ilgalaikio turto likutinė vertė pagal buhalterinės apskaitos duomenis gali būti naudojama įrodinėjant bendrovei jos vadovo ir akcininkų neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, juolab, kad už šių duomenų teisingumą atsako ir ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d., 21 str.). Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsakovai, nesutikdami su ieškovo apskaičiuotu žalos dydžiu, turėjo pateikti tai paneigiančius įrodymus, pvz., kad turtas buvo parduotas už tuo metu buvusią rinkos kainą, kad turto faktinė būklė neleido jo parduoti brangiau. Tokių įrodymų atsakovai nepateikė.

40Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

41Byloje nėra duomenų apie tai, ar sudarant minėtą nekilnojamojo turto pardavimo sandorį buvo atliktas individualus parduodamo turto vertinimas. Tačiau kaip matyti iš 2009 m. kovo 2 d. Žemės sklypų ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties, 2009 m. vasario 18 d. nustatyta vidutinė žemės sklypo, unikalus Nr. 5250-0014-0094, rinkos vertė 668 000 Lt, 2009 m. vasario 17 d. nustatyta vidutinė vieno iš šiame sklype esančių pastatų – gyvenamojo namo rinkos vertė 82 000 Lt (II t., 136 b. l.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nekilnojamasis turtas buvo parduotas net tris kartus pigiau nei tuo metu buvo nustatyta šio turto vidutinė rinkos vertė, darytina išvada, kad turtas buvo parduotas už neprotingai mažą kainą. Atsakovai jokių įrodymų, kurie paneigtų šią teismo išvadą, byloje nėra pateikę, t. y. atsakovai nenuginčijo pardavimo sutartyje nurodytos turto vidutinės rinkos vertės kaip neatitinkančios realios šio turto rinkos kainos sandorio sudarymo metu.

42Tas pats pasakytina ir apie perleistą įmonės ilgalaikį turtą – transporto priemones „MAN“, „MB 814“ ir gręžimo mašiną „LBU–50-7 ant „Kamaz“ bazės 43118-1049-15“. Šio turto likutinė vertė pagal buhalterinius duomenis bent tris kartus viršija pardavimo kainą. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jų nurodytus teiginius apie šių transporto priemonių faktinės būklės pardavimo momentu neatitikimą buhalterinėje apskaitoje užfiksuotam turto nusidėvėjimui. Atsakovų argumentas, kad minėta gręžimo mašina negalėjo būti įregistruota transporto priemonių registre, nepateisina sprendimų įsigyti šį turtą ir vėliau parduoti net keturis kartus mažesne kaina nei šio turto likutinė vertė racionalumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie atsakovų veiksmai šiuo atveju nelaikytini sąžiningais ir protingais, atitinkančiais bendrovės interesus.

43Atsakovai nepagrindė būtinybės parduoti minėtą ilgalaikį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bet kokia kaina. Atsakovų argumentas, kad turtas buvo parduotas dėl prastos įmonės finansinės padėties, nėra pagrįstas jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje yra pateiktas UAB „AG Vimonta“ 2009 m. balansas (II t., 117 b. l.), iš kurio matyti, kad praėjusiais finansiniais metais, t. y. 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės turtas iš viso sudarė 1,6 mln. Lt (ilgalaikis turtas – 1,5 mln. Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 0,5 mln. Lt. Šie duomenys rodo, kad įmonė 2009 m. pradėjo būdama pakankamai geros finansinės būklės, kuri iš esmės pablogėjo metų pabaigoje, kai įmonės trumpalaikiai įsipareigojimai liko beveik nepakitę, o turtas sumažėjo iki 0,3 mln. Lt. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad įmonės finansinės padėties pablogėjimą bent iš dalies galėjo lemti turto perleidimas už aiškiai per mažą ir neprotingą kainą. Atsakovai neįrodė, kad minėto turto pardavimo sandorių sudarymo metu įmonė turėjo įvykdyti kreditoriams kokias nors pinigines prievoles, kurių terminai buvo suėję, ir kad tuo metu įmonė neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad realizavus minėtą turtą, buvo priimtas akcininkų sprendimas grąžinti jų pačių ir vieno iš jų sutuoktinės bendrovei suteiktas paskolas, kurių bendra suma sudarė 504 000 Lt (I t., 64 b. l.). Šios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo atsakovų veiksmus vertinti kaip sąžiningus ir protingus, juolab, kad po tokių atsakovų veiksmų, kaip minėta, UAB „AG Vimonta“ finansinė būklė žymiai pablogėjo.

44Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė minėtais ilgalaikio turto pardavimo sandoriais ieškovui padarytą žalos faktą bei dydį, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl šios teismo sprendimo dalies panaikinimo taip pat atmestini.

45Dėl lizinguoto turto perėmimo

46Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „AG Vimonta“ su UAB DNB Nord lizingu sudarė dvi lizingo sutartis, kurių pagrindu 2007 m. lapkričio 19 d. įsigijo transporto priemonę „Renault Mascott“, kurios kaina 12 099,01 Eur (41 775,46 Lt) (I t., 76–83 b. l.), 2007 m. rugpjūčio 27 d. įsigijo transporto priemonę „VW LT“, kurios kaina 14 750 Eur (50 928,80 Lt) (I t., 84–93 b. l.). Pagal nurodytų lizingo sutarčių 1.1 punktus, šalys susitarė, kad pasibaigus lizingo terminui ir lizingo gavėjui įvykdžius sutarties sąlygas, lizingo objektas perduodamas lizingo gavėjo nuosavybėn.

47Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-2023-221/2013) patvirtino A. K. 14 049,69 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje. Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-2090/2013). Iš minėtų teismų nutarčių matyti, kad A. K. kaip UAB „AG Vimonta“ laiduotojui sumokėjus UAB DNB Nord lizingui 14 049,69 Lt skolą, buvo galutinai atsiskaityta pagal minėtas lizingo sutartis. Pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Tuo pagrindu teismas patvirtino A. K. teisę reikalauti, kad BUAB „AG Vimonta“ sumokėtų jam 14 049,69 Lt.

48Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „AG Vimonta“ ir laiduotojui A. K. visiškai įvykdžius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis, UAB DNB Nord lizingas 2013 m. kovo 25 d. su BUAB „AG Vimonta“ bankroto administratoriumi pasirašė perdavimo nuosavybėn aktus, pagal kuriuos ieškovas perėmė nuosavybės teisės į lizingo objektus, t. y. transporto priemones „Renault Mascott“ ir „VW LT“ (I t., 74–75 b. l.). Tačiau dar prieš tai, t. y. 2013 m. kovo 12 d. atsakovas G. R. pagal turto perdavimo–priėmimo aktą šias transporto priemones perdavė atsakovui A. K. (I t., 72 b. l.).

49Pagal tuo metu galiojusią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Atsakovas G. R. pažeidė šį reikalavimą, nes žinodamas apie iškeltą bankroto bylą UAB „AG Vimonta“ (I t., 43 b. l.), perdavė A. K. minėtą lizinguojamą turtą, nors tokios teisės neturėjo. Atitinkamai atsakovas A. K. neturėjo teisės perimti šio turto, kadangi jis už ieškovą įvykdė tik dalį prievolės pagal lizingo sutartis. Byloje nėra ginčo, kad UAB „AG Vimonta“ iki bankroto bylos iškėlimo buvo sumokėjusi didžiąją dalį lizingo įmokų už minėtas dvi transporto priemones. Kaip minėta, pagal CK 6.83 straipsnio 1 dalį, A. K. kaip laiduotojui, įvykdžiusiam dalį piniginės prievolės, pereina kreditoriaus teisės reikalauti grąžinti atitinkamo dydžio pinigų sumą, tačiau bankroto procese kreditorių reikalavimai tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka. Todėl G. R. perdavus, o A. K. perėmus BUAB „AG Vimonta“ priklausantį turtą nesilaikant ĮBĮ nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkos, tokiais atsakovų veiksmais ieškovui buvo padaryta turtinė žala. Šiuo atveju padarytos žalos dydis atitinka neteisėtai perduoto turto rinkos vertę. Atsižvelgiant į galimą transporto priemonių nuvertėjimą, žalos dydis turi būti apskaičiuojamas pagal turto rinkos vertę tuo momentu, kai jis buvo neteisėtai perduotas atsakovui A. K.. Dėl šios priežasties negalima visiškai sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bankroto administratorė pagrįstai apskaičiavo ieškovui padarytą žalą iš transporto priemonių įsigijimo kainos atėmusi A. K. sumokėtų lizingo įmokų dalį. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kokia buvo minėtų transporto priemonių rinkos vertė. Pažymėtina, kad transporto priemonių rinkos vertė priklauso nuo įvairių faktorių (techninės būklės ir kt.). Nesant duomenų apie konkrečių transporto priemonių rinkos vertę jų perdavimo A. K. momentu, atsižvelgtina į kitus byloje esančius duomenis apie šio turto vertę. Remiantis byloje esančiais UAB „AG Vimonta“ buhalterinės apskaitos duomenimis, 2009 m. gruodžio 31 d. transporto priemonės „VW LT“ likutinė vertė buvo 17 084,10 Lt, „Renault Mascott“ – 17 700 Lt (I t., 62 b. l.). Atsižvelgdama į šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui nepateikus jokių kitų įrodymų apie šio turto rinkos vertę, įvertinant galimą jo nusidėvėjimą, ieškovui iš atsakovų priteistinas žalos dydis, ne didesnis nei 34 784,10 Lt (10 074,17 Eur) (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad atsakovai taip pat nepateikė jokių duomenų apie perimtų transporto priemonių faktinę būklę jų perėmimo momentu ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, kad šio turto rinkos vertė tuo metu buvo mažesnė nei nurodyta likutinė vertė buhalterinėje apskaitoje (CPK 12 str., 178 str.).

50Dėl atsakovų solidarios atsakomybės

51Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė jiems solidariąją atsakomybę, nes sprendimus dėl turto perleidimo sandorių sudarymo ir sandorius sudarė ieškovo vadovas G. R., todėl atsakovams civilinė atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu negalėjo būti taikoma, o ieškinys atsakovo A. K. atžvilgiu atmestinas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais.

52Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 str. 2 d.), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

53CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklės išimtis ir nustatyta, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ši teisės norma užtikrina, kad juridinio asmens dalyviai negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievolės kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014). Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar akcininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje). Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014).

54Atsakovų kaip UAB „AG Vimonta“ akcininkų veiksmai priimant sprendimus parduoti bendrovės turtą nepriskirtini dalyvio ar dalyvių susirinkimo kompetencijai, nes tai vadovo kompetencijai pagal ABĮ priskirti su bendrovės valdymu susiję sprendimai, atlikti su akcininkų susirinkimo pritarimu. Ieškovas byloje neįrodinėjo, kad atsakovas A. K., kuris buvo tik UAB „AG Vimonta“ akcininkas, faktiškai atliko bendrovės valdymo organui priskirtas funkcijas. Todėl nėra pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. K. už jo veiksmus balsuojant visuotiniame akcininkų susirinkime už sprendimus parduoti įmonės turtą negali būti taikoma atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį.

55Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų veiksmai, susiję su išpirkto lizinguojamo turto perdavimu laiduotojui A. K., neatitiko sąžiningumo kriterijų. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jei prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kadangi atsakovų veiksmai dėl ieškovui padarytos žalos perdavus laiduotojui įmonei priklausantį turtą yra bendri, tai yra pagrindas šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimą iš atsakovų priteisti solidariai (CK 6.6 str. 3 d.).

56Taigi atsakovų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir skundžiamas teismo sprendimas, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės taikymo pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, pakeistinas toje dalyje, kurioje teismas visą žalą priteisė solidariai iš atsakovų (CPK 330 str.).

57Dėl atlygintinos žalos dydžio

58Aktualioje teismų praktikoje yra formuojamos nuostatos, kad remiantis ĮBĮ reglamentavimu, jog likviduojant bankrutavusią įmonę bankroto administratorius grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 str. 6 d.), tuo atveju, kai kyla įmonės valdymo organo, kuris kartu yra ir įmonės dalyvis, arba įmonės dalyvio civilinės atsakomybės bendrovei klausimas, žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims – šiuo atveju bankrutavusios įmonės kreditoriams ir administravimo išlaidoms (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-796/2014; 2014 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nenukrypdamas nuo formuojamos praktikos šiuo klausimu, atmeta ieškovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

59Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje teismas yra patvirtinęs kreditorinių reikalavimų už 62 764,90 Eur (216 714,64 Lt). Duomenų apie kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, taip pat administratoriui neatlygintų administravimo išlaidų dydį byloje nėra. Nustatyta tik tiek, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartimi BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje patvirtinta 2 452 Lt lėšų sumą per mėnesį, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditorių susirinkimas patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Nuo bankroto bylos iškėlimo praėjo 35 mėnesiai, todėl protinga ir teisinga administravimo išlaidų dydžiu būtų laikyti 24 855,18 Eur, apskaičiuotą pagal pirminę teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui už 35 mėnesių laikotarpį (35 mėn. × 2 452 Lt / 3,4528). Atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis negali viršyti bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimų tretiesiems asmenims, konstatuotina, kad iš atsakovų priteistinas žalos dydis, neviršijantis 87 620,08 Eur (62 764,90 Eur kreditoriniai reikalavimai + 24 855,18 Eur administravimo išlaidos).

60Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas dalyje dėl atsakovo A. K. civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį už įmonei padarytą žalą pardavus jos ilgalaikį turtą, todėl skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, priteisiant iš atsakovo G. R. 77 545,91 Eur ir solidariai iš atsakovų G. R. bei A. K. 10 074,17 Eur žalai atlyginti; taip pat pakeičiant sprendimo dalį, kuria teismas sumažino pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovų turto arešto mastą iki priteistinos iš atsakovų žalos sumos, šioje dalyje nurodant, kad atsakovo G. R. turto žvilgiu arešto mastas mažinamas iki 87 620,08 Eur, atsakovo A. K. – iki 10 074,17 Eur; kitą teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekant nepakeistą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

62Pakeisti Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimą.

63Sprendimo rezoliucinę dalį dėl žalos priteisimo išdėstyti taip:

64„Priteisti iš atsakovo G. R. (a. k. ( - ) 77 545,91 Eur (septyniasdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 91 centą) ir solidariai iš atsakovų G. R. (a. k. ( - ) bei A. K. (a. k. ( - ) 10 074,17 Eur (dešimt tūkstančių septyniasdešimt keturis eurus 17 centų) žalos atlyginimo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AG Vimonta“ (į. k. 134025342) naudai.“

65Sprendimo rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išdėstyti taip:

66„Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovų G. R. ir A. K. turtui taikytas laikinosios apsaugos priemones – 214 518,21 Eur dydžio turto areštą sumažinti. Atsakovo G. R. turto arešto mastą sumažinti iki 87 620,08 Eur, A. K. turto arešto mastą sumažinti iki 10 074,17 Eur.“

67Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

68Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kauno apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi iškėlė bankroto... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš... 8. Teismas nustatė, kad atsakovai G. R. ir A. K. visuotinio akcininkų... 9. Teismas nustatė, kad atsakovas G. R. ginčijamais kasos pajamų orderiais iš... 10. Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. sumokėjo kreditoriui UAB DNB Nord... 11. Teismas nustatė, kad UAB „AG Vimonta“ bankroto byloje Kauno apygardos... 12. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas BUAB „AG Vimonta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno... 14. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovų priteistiną žalos... 15. Atsakovai G. R. ir A. K. atsiliepime prašo apeliacinį procesą pagal ieškovo... 16. Nurodo, kad I. Stankevičienė neturi teisės ieškovo vardu paduoti... 17. Atsakovai G. R. ir A. K. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo... 18. 1. Teismas nepagrįstai taikė atsakovams solidariąją atsakomybę pagal 19. 2. Ieškovas turėjo įrodyti transporto priemonių ir nekilnojamųjų daiktų... 20. 3. Iš byloje esančių avansinių apyskaitų matyti, kad atsakovas G. R.... 21. 4. Transporto priemones „VW LT“ ir „Renault Mascott“ atsakovas A. K.... 22. 5. Atsakovas A. K. įvykdė laiduotojo prievoles pagal lizingo sutartis, todėl... 23. Ieškovas BUAB „AG Vimonta“ atsiliepime prašo atsakovų apeliacinį... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Dėl Irenos Stankevičienės įgaliojimų paduoti apeliacinį skundą ieškovo... 27. Atsakovai teigia, kad I. Stankevičienė neturi teisės ieškovo vardu paduoti... 28. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi BUAB... 29. Nagrinėjamoje byloje 2015 m. kovo 16 d. administratorė I. Stankevičienė... 30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. Stankevičienė yra tinkamai įgaliota... 31. Dėl atsakovui G. R. išmokėtų lėšų iš įmonės kasos... 32. Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės... 33. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas G. R., žinodamas apie UAB „AG... 35. Dėl parduoto bendrovės turto... 36. Byloje nustatyta, kad atsakovai G. R. ir A. K. kaip UAB „AG Vimonta“... 37. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai UAB „AG Vimonta“ 2009 m. vasario 9... 38. Sprendžiant, ar atsakovai kaip juridinio asmens dalyviai, priimdami sprendimus... 39. Ieškovas, kaip minėta, apskaičiuodamas įmonei padarytą žalą dėl... 40. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti... 41. Byloje nėra duomenų apie tai, ar sudarant minėtą nekilnojamojo turto... 42. Tas pats pasakytina ir apie perleistą įmonės ilgalaikį turtą –... 43. Atsakovai nepagrindė būtinybės parduoti minėtą ilgalaikį kilnojamąjį ir... 44. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 45. Dėl lizinguoto turto perėmimo... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „AG Vimonta“ su UAB DNB Nord lizingu... 47. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr.... 48. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „AG Vimonta“ ir laiduotojui... 49. Pagal tuo metu galiojusią ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktą,... 50. Dėl atsakovų solidarios atsakomybės... 51. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 52. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skirtingas dalyvių ir... 53. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta ribotos atsakomybės... 54. Atsakovų kaip UAB „AG Vimonta“ akcininkų veiksmai priimant sprendimus... 55. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų veiksmai, susiję su išpirkto... 56. Taigi atsakovų apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas ir skundžiamas... 57. Dėl atlygintinos žalos dydžio... 58. Aktualioje teismų praktikoje yra formuojamos nuostatos, kad remiantis ĮBĮ... 59. Pagal LITEKO duomenis nustatyta, kad BUAB „AG Vimonta“ bankroto byloje... 60. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Pakeisti Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimą.... 63. Sprendimo rezoliucinę dalį dėl žalos priteisimo išdėstyti taip:... 64. „Priteisti iš atsakovo G. R. (a. k. ( - ) 77 545,91 Eur (septyniasdešimt... 65. Sprendimo rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo... 66. „Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi atsakovų G. R. ir... 67. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 68. Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui....