Byla 2A-512-343/2017
Dėl laidotuvių išlaidų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2502-887/2016 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei G. V. dėl laidotuvių išlaidų atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės 2207,40 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
  1. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 16 d. mirė jos ir atsakovės brolis V. P. V.. Po brolio mirties jo turtą pagal įstatymą paveldėjo ieškovė - 2/3 dalis, o atsakovė - 1/3 dalį. Mirusysis neturėjo nei sutuoktinės, nei vaikų, tėvai buvo mirę, todėl pagal įstatymą priėmusios palikimą mirusiojo seserys – ieškovė ir atsakovė, privalėjo mirusįjį palaidoti ir jo kapą sutvarkyti abi. Tačiau brolį palaidojo ir jo kapą sutvarkė viena ieškovė ir tik savo lėšomis, o atsakovė savo lėšomis prie to neprisidėjo. Ieškovės patirtos išlaidos po brolio mirties jo laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui ir kitos būtinos išlaidos iš viso yra 22 865,12 Lt (6622,20 Eur). Kadangi atsakovė pagal įstatymą paveldėjo 1/3 brolio turto dalį, todėl jai tenka pareiga ieškovei atlyginti 1/3 dalį brolio laidojimo išlaidų, t. y. 2207,40 Eur.
  1. Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. tik dėl protingų, būtinų ir pagrįstų laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų atlyginimo. Atsakovė pripažino kaip būtinas ir pagrįstas brolio laidojimo, kapavietės sutvarkymo išlaidas 4143,12 Lt sumai ir sutiko ieškovei atlygintį jų 1/3 dalį , t. y. 1383 Lt (401 Eur).

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės G. V. ieškovei A. V. 401 Eur laidojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2016 05 19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 155,92 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš ieškovės A. v. atsakovei G. V. 410 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o valstybei 4,02 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
  1. Teismas nustatė, kad 2013 m. gegužės 16 d. mirė ieškovės ir atsakovės brolis V. P. V., kurio turto paveldėtojais pagal įstatymą buvo ieškovė, atsakovė ir jų brolis A. V.. Pastarajam padovanojus paveldėjimo teises ieškovei, 2/3 dalis mirusiojo turto paveldėjo ieškovė ir 1/3 dalį turto paveldėjo atsakovė. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendė, kad protingos, pagrįstos ir atlygintinos ieškovės patirtos brolio laidojimo išlaidos yra: 4000 Lt laidojimo reikmenų išlaidos, 1022 Lt išlaidos už gedulingus pietus po laidotuvių, 1000 Lt paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos, viso - 6022 Lt. Iš šios sumos teismas išminusavo iš valstybės gautas pinigines lėšas – 1040 Lt Alytaus miesto savivaldybės administracijos išmoką ir 1766,88 Lt VSDFV išmoką, viso – 2806,88 Lt ir sprendė, kad pagrįstos laidojimo išlaidos sudaro 3215,12 Lt; 1/3 jų dalį, sudaro 1071,70 Lt, kas atitinka 310,38 Eur, kurias ieškovei ir turi atlyginti atsakovė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pati atsakovė sutinka atlyginti ieškovei 401 Eur laidojimo išlaidas, t. y. daugiau, nei teismas pripažino būtina, teismas iš atsakovės ieškovei ir priteisė 401 Eur laidojimo išlaidas.
  1. Teismas remdamasis formuojama teismų praktika bylose dėl laidojimo išlaidų, ieškovės prašomas priteisti 1552 Lt išlaidas, turėtas dėl ketvirtinių ir metinių gedulingų pietų, kitas su laidotuvėmis susijusias 2758 Lt išlaidas nepriskyrė prie būtinų laidojimo išlaidų.
  1. Teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką kapavietės sutvarkymo išlaidos pripažįstamos laidojimo išlaidomis, taigi, atsakovė turi pareigą atlyginti kapo sutvarkymo išlaidų dalį, proporcingą jos paveldėto turto daliai. Tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog paminklui ir kapavietės sutvarkymui buvo būtinos 16340 Lt dydžio išlaidos. Teismas, ištyręs ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, bei atsižvelgdamas į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog atlyginamos įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos, darė išvadą, kad ieškovės turėtos paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos neatitinka protingumo kriterijaus ir turi būti mažinamos. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė būtinumo keisti brolio laidojimo metu kapavietėje buvusį paminklą į naują, naujai įrengta kapavietė yra trijų asmenų, taip pat ir pačios ieškovės, kapavietė įrengta prabangiai. Vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, teismas priteistinas iš atsakovės ieškovei paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas sumažino iki 1000 Lt sumos, kurios 1/3 dalį atsakovė sutiko atlyginti.
  1. Teismas, vertindamas ieškovės turėtas gedulingų pietų po laidotuvių 1022 Lt išlaidas, pripažino būtinomis, vidutinėmis, atitinkančiomis protingumo kriterijų ir pagrįstomis rašytiniais įrodymais, todėl sprendė, kad 1/3 dalį šių išlaidų turi atlyginti atsakovė.

7II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos vertinimu, teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi neteisingai įvertino pateiktus įrodymus, neištyrė visų reikšmės turinčių bylos išsprendimui aplinkybių. Todėl sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
    1. Laidojimo, paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovės kviesta liudytoja G. T. patvirtino, jog galioja šeimos tradicijos, ji pati neseniai laidojusi artimą žmogų ir kuklioms laidotuvėms yra išleidusi apie 2000eurų. Teismo sprendimas nemotyvuotas dalyje dėl įprastų laidojimo išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai pasisako, kad ta dalis, kuri viršija įprastas išlaidas, neatlyginama. Tačiau faktiškai Lietuvoje į įprastas išlaidas patenka velionio medicininis skrodimas, vaišės šermenų, laidotuvių, ketvirtinių ir metinių metu, gėlės, už maldas ir giesmes giesmininkams, už mišias, seno antkapio išėmimui ir duobės iškasimui, paminklo pastatymui ir jo pašventinimui bei kita. Galioja visuotinai pripažinta taisyklė, kad už bažnytines paslaugas kvitai neišduodami. Neįvertinta, kad vienai apeliantei organizuojant artimo žmogaus laidotuves, ieškovei rūpėjo ne mokėjimų kvitai, o mirusio brolio pagerbimas, orus palaidojimas, susirinkusiųjų pavaišinimas, religinių apeigų atlikimas ir kita. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog giesmininkai į šermenis, laidotuves, ketvirtines ir metines atvyko iš ( - ) seniūnijos, esančios už apie 15 km nuo Alytaus, todėl atlygis giesmininkams buvo sumokėtas didesnis. Teismas nevertino liudytojos V. V. patvirtinimų, kad laidotuvių fotonuotraukas atsakovė turi, kas patvirtina aplinkybę, jog laidotuvių fotonuotraukos buvo reikalingai padarytos ir atiduotos kitiems; taip pat, jog atsakovė tėvo ir mirusio brolio kapo netvarko.
    1. Teismas nepagrįstai vertino, kad prašomos priteisti 1552 Lt išlaidos, patirtos dėl ketvirtinių ir metinių, gedulingų pietų nepriskiriamos prie atlygintinų laidojimo išlaidų. Teismas nevertino aplinkybių, jog mirusiojo šeima buvo giliai religingi, praktikuojantys tikintieji, todėl bažnytinės apeigos laidotuvių, ketvirtinių ir metinių metu buvo būtinos. Teismas netyrė reikšmingo įrodymo, kurį patvirtino liudytoja O. P., kad velionis buvo laidojamas katalikiškai, kiekvieną mėnesį ištisus vienerius metus bažnyčioje buvo meldžiamasi, laikomos mišios už mirusio brolio vėlę. Teismas netyrė šalių turtinės padėties, atsakovės pareigų tyčinio nevykdymo prisidėti prie laidojimo išlaidų, ieškovės žmogiškųjų tikslų laidotuvių organizavime, paminklo ir kapavietės sutvarkyme, mirusiojo turtinės padėties ir palikimo vertės, šeimos papročių, mirusiojo ir šalių religinių įsitikinimų. Tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų vertinimo viseto taisykles, kas lėmė neteisingo sprendimo priėmimą.
    1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškinyje nurodytos kitos, su laidotuvėmis susijusios 2758 Lt išlaidos, kurias sudaro išlaidos šeimininkėms šermenų metu, vaišėms ir gėrimams šermenų metu bei gedulingų pietų metu, išlaidos už mišias bažnyčioje, giesmininkams, fotografui ir nuotraukoms, gėlėms, seno antkapio išėmimui ir suskaldymui, transportui laidotuvių metu, išlaidos ketvirtinių ir metinių metu, nepriskiriamos prie būtinų laidojimų išlaidų. Šios išlaidos yra būtinos, kadangi kiekvienose laidotuvėse yra paprotys pavaišinti atėjusius į šermenis, gedulingų pietų metu, laidotuvėse dalyvavo nemažai žmonių, kurių dalį reikėjo nuvežti iš laidojimo namų į kapus, iš kapų į kavinę „Po Gluosniu“ gedulingiems pietums, išlaidos fotografui, nuotraukoms, gėlėms taip pat buvo būtinos.
    1. Nepagrįsta teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog paminklui ir kapavietės sutvarkymui buvo būtinos 16340 Lt išlaidos. Šias išlaidas pagrindžia rašytiniai įrodymai. Teismas sprendime nepaaiškina „prabangos“ sąvokos. Atsakovė nenuginčijo ir įrodymais nepaneigė laidotuvių bei su jomis susijusių kitų išlaidų, naujo paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų nebūtinumo.
    1. Teismas nevertino ir sprendime nepasisakė, dėl to, kad atsakovė, priėmusi palikimą, turėjo tam tikrą materialinę naudą, atsakovės paveldėto turto vertė yra pakankama ieškinyje reikalaujamai išlaidų sumai atlyginti.
  1. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą ištyręs ir įvertinęs visus pateiktus byloje įrodymus ir aplinkybes, savo išvadas dėl ieškinio dalies nepagrįstumo pagrindė byloje surinktais įrodymais, nurodė motyvus, kodėl atmetė ieškovės argumentus. Sprendimo argumentų ir motyvų vertinti nepagrįstais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
  1. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytoją, priimti naują įrodymą – R. S. individualios įmonės pažymą, patvirtinančią senojo paminklo ir tvorelės būklę. Nurodo, kad liudytojo iškvietimo ir pažymos pateikimo būtinybė apeliantei iškilo po teismo sprendimo priėmimo apeliantės nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su senojo paminklo pakeitimu, pagrįsti.
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės ir teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga, byloje aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat nenustatyta, todėl apeliantės prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytoją netenkintinas (CPK 320 str. 1 d.).
  1. Apeliantė prašo priimti kartu su apeliaciniu skundu pateiktą rašytinį įrodymą – R. S. individualios įmonės pažymą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Apeliantei prašymą priimti šį įrodymą grindžiant būtinybe, iškilusia po teismo sprendimo priėmimo ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė atsiliepime yra išreiškusi savo nuomonę dėl prašomo prijungti naujo įrodymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad su apeliaciniu skundu pateikto įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jį priima.
  1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl laidotuvių išlaidų dalies priteisimo iš paveldėtojo, palikėją palaidojusiam vienam iš jo turto paveldėtojų – ieškovei. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1/3 dalį brolio laidojimo išlaidų, t. y. 2207,40 Eur. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino pagrįstomis ir būtinomis 1071,70 Eur išlaidas, kurių 1/3 dalį, t. y. 310,38 Eur turi atlyginti atsakovė, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė sutiko ieškovei atlyginti 401 Eur šių išlaidų, šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės.
  1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remdamasis teismas nepriskyrė dalies ieškovės nurodytų išlaidų (išlaidos šeimininkėms šermenų metu; išlaidos vaišėms ir gėrimams šermenų metu bei gedulingų pietų metu; išlaidos už mišias bažnyčioje, giesmininkams, fotografui ir nuotraukoms, gėlėms, seno antkapio išėmimui ir suskaldymui, transportui laidotuvių metu; išlaidos ketvirtinių ir metinių metu) prie laidojimo išlaidų ir nevertino jų būtinomis bei pagrįstomis. Vertinant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika, kurioje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, kapo tvarkymo išlaidos ir išlaidos už gedulingus pietus po laidotuvių, pagrįstai ieškovės 1552 Lt išlaidas, turėtas dėl ketvirtinių ir metinių gedulingų pietų, kitas, su laidotuvėmis susijusias 2758 Lt išlaidas (šeimininkėms šermenų metu, vaišėms (maistui ir gėrimams), taip pat gėrimams gedulingų pietų metu, išlaidas už mišias bažnyčioje, giesmininkams, fotografui ir nuotraukoms, gėlėms, seno antkapio išėmimui ir suskaldymui, transportui, išskyrus transporto išlaidas laidotuvių namams ,,Alytaus skausmo užuovėja“) nepriskyrė prie atlygintinų laidojimo išlaidų. Teismas, spręsdamas, kokias ieškovės nurodytas išlaidas priskirti prie atlygintinų laidojimo išlaidų, o kurių prie tokių nepriskirti, vadovavosi teismų praktika ir ja grindė savo argumentus. Jų pripažinti nepagrįstais remiantis apeliantės skundo argumentais, kad ketvirtinių ir metinių gedulingų pietų, bažnytinių apeigų išlaidos turi būti priskiriamos prie atlygintinų laidojimo išlaidų dėl to, kad mirusiojo šeima buvo giliai religingi, praktikuojantys tikintieji, todėl bažnytinės apeigos laidotuvių, ketvirtinių ir metinių metu buvo būtinos, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog dvasininkui už jo teikiamas paslaugas duodamos aukos, kurios paremtos savanoriškumo principu ir yra asmeninės, jokie konkretūs dydžiai už paslaugas nėra nustatyti. Išlaidos giesmininkams neatitinka būtinumo kriterijų, paslaugos nėra priverstinai suteikiamos. Lietuvos teismų praktikoje tokios išlaidos nėra laikomos būtinomis (Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-551-260/2013).
  1. Apeliantės skundo argumentai dėl atsakovės turtinės padėties, nesirūpinimo paveldėtu turtu, jo verte, nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, todėl jie nevertintini.
  1. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismo nepagrįstai spręsta, jog byloje neįrodyta, kad paminklui ir kapavietės sutvarkymui buvo būtinos 16340Lt išlaidos, kadangi šias išlaidas pagrindžia rašytiniai įrodymai. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas kapavietės sutvarkymo išlaidas sumažino ne dėl to, kad jos neįrodytos, o dėl to, kad dalį jų nepripažino būtinomis. Byloje nėra ginčo dėl pačių išlaidų dydžio kapavietės sutvarkymui. Atkreiptinas dėmesys, jog išlaidų dydis kaip toks nepatvirtina tokių išlaidų būtinumo ar nebūtinumo, todėl apeliantės skundo argumentai, kad atsakovė nenuginčijo ir įrodymais nepaneigė naujo paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų dydžio ir nebūtinumo, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaidų, priskirtinų būtinoms išlaidoms paminklui ir kapavietės sutvarkymui, ištyrė ir įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovė teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo būtinybė keisti toje kapavietėje po tėvo mirties pastatytą paminklą. Tokios būtinybės nepagrindžia ir su apeliaciniu skundu pateikta, kurią teisėjų kolegija įvertino visų bylos duomenų kontekste, R. S. individualios įmonės pažyma (b. l. 117) (CPK 185 straipsnis).
  1. Pagal kasacinio teismo praktiką faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus, atmeta kaip nepagrįstus apelaicinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nesilaikė aukščiau nurodytų įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų taikymo taisyklių ar jas pažeidė, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu grįstomis išvadomis (CPK 176, 178, 185 straipsniai).
  1. Remdamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį iš dalies, teisingai išsprendė ginčą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rtajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
  1. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos 300 Eur advokato atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidos (b. l. 134-139) (CPK 93, 98 straipsniai).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

12Apeliacinį skundą atmesti.

13Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Priteisti iš ieškovės A. V., asmens kodas ( - ) atsakovei G. V., asmens kodas ( - ) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

15Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai